Pernai bendrovės „Amazon“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 70 % smulkaus ir vidutinio verslo savininkų Europoje nepasitiki savo jėgomis, kaip plėsti verslą internete, nors dauguma verslininkų pripažįsta skaitmeninimo vertę ir augimo potencialą. Šis bei kiti tyrimai rodo, kad dažniausiai e. prekybos pritaikymą įmonėje riboja vadovų baimė, žinių trūkumas bei rizikos stoka.

Statistikos tinklalapio „Statista“ duomenimis, smulkaus ir vidutinio verslo skaičius Europoje auga – per pastaruosius 14 m. (2008–2022 m.) padidėjo 18 %. Skaičiuojama, kad 2023 m. ES buvo 23 mln. smulkių ir vidutinių įmonių.

Europos Parlamento atliktas tyrimas parodė, kad maži ir vidutiniai verslai nesiima e. prekybos dėl kelių pagrindinių priežasčių – įgūdžių, žmogiškųjų resursų ir laiko trūkumo, mažo klientų prisitaikymo technologijų srityje, nesupratimo ar nežinojimo, kaip veikia e. prekyba.

Kaip teigia „Amazon“, nepaisant kliūčių, su kuriomis susiduria verslas, Europos šalyse smulkios ir vidutinės įmonės yra pasiryžusios siekti skaitmeninės sėkmės ir investuoti į kvalifikacijos kėlimą. Skaičiuojama, kad įmonių savininkai skiria 10 valandų per savaitę ieškodami, kaip išnaudoti e. prekybos galimybes savo verslui.

Internetu apsipirkinėja trečdalis žmonių

2023 m. duomenimis, perkančiųjų internetu skaičius siekė 2,64 mlrd. Tai sudaro net 33,3 % pasaulio gyventojų. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius kelerius metus internetinių pirkėjų skaičius auga. Pernai jų buvo 80 mln. daugiau nei 2022 m., fiksuotas 3,1 % didesnis augimas per metus, nei anksčiau. Numatoma, kad perkančių internetu skaičius ir toliau didės – 2024 m. išaugs iki 2,71 mlrd., o dar kitais metais – iki 2,77 mlrd. 

Prieš žengiant į e. prekybą svarbu įsivertinti finansines galimybes

Ekspertai pataria, kad drąsiai žengtumėte į elektroninės prekybos rinką, vertėtų pradėti nuo paprasčiausių dalykų. Pirmiausia – įvertinkite savo turimus finansinius išteklius. Detaliai peržiūrėkite dabartinius pinigų srautus ir galimus prekių siuntimo būdus. Išsiaiškinę verslo finansinę būklę ne tik šiuo metu, bet ir po kelių mėnesių, galėsite paprasčiau pasirinkti geriausią e. prekybos platformą. Žinant savo finansines galimybes lengviau spręsti ir dėl prekių pristatymo būdų. Taikant vietinius pristatymo metodus drastiškų trikdžių nebūna, tačiau jei anksčiau nedirbote su tarptautiniu gamintoju ar tiekėju, paskaičiuokite, kiek lėšų galėsite skirti tolimesniam prekių pristatymui.

Pradėdami elektroninę prekybą nenuvertinkite pardavimų strategijos reikšmės. Norint įsitvirtinti reikia ne tik tuščios nišos – turite derinti savo verslą prie populiariausių parduodamų produktų. Net jei jūsų verslas nėra susijęs su populiariausių prekių pramonės šakomis, galbūt yra būdų susieti su jomis savo produktą? Galbūt įmanoma užmegzti partnerystę su įmone, parduodančia populiarius produktus?

Nusprendę, ką pardavinėsite, galite susitelkti į elektroninės prekybos platformą. Galite rinktis pardavinėti per tarpininkus arba sukurti išskirtinę savo verslui. Norintiems sukurti savo verslo elektroninę parduotuvę, gali prireikti daugiau pinigų ir šiek tiek daugiau laiko, kol ji pradės funkcionuoti, tačiau ilgainiui turėsite visišką platformos nuosavybės teisę ir pats užtikrinsite saugią prieigą prie mokėjimo. 

Elektroninei prekybai sparčiai braunantis į kiekvieno mūsų gyvenimus, ypatingai svarbu, kad mažų ir vidutinių įmonių savininkai prieš žengdami į e. prekybą gerai įsivertintų savo finansines galimybes. Taip pat verslas turi įsivertinti, ar jų paslauga, produktas turės potencialius pirkėjus internete.

Aurelijus Šveikauskas, „EMBank“ pardavimų vadovas

Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad per pandemiją smarkiai išaugusi prekyba elektroninėje erdvėje, priešingai nei buvo prognozuota, pamažu traukiasi. Tam įtakos turėjo ne tik pernai ekonomiką sukrėtę reiškiniai, mano ekspertai ir pažymi, jog, vis dėlto, visiškai susitraukti elektroninė prekyba neturėtų ir tam yra viena svarbi priežastis.

DPD užsakymu praėjusiais metais atlikta vartotojų parodė e. komercijos tendencijas. Per pandemiją smarkiai išaugus elektroninei prekybai, prognozuota, kad jos apimtys kasmet augs apie 10–20 proc. Tačiau jau 2021 m. pabaigoje imta stebėti krentančius rodiklius, kuriuos dar labiau supurtė pernai prasidėjęs karas Ukrainoje ir dėl to kilusi energetinių išteklių krizė bei išaugusi infliacija.

„Elektroninei prekybai ir siuntų pristatymo bendrovėms 2021 m. buvo rekordiniai visomis prasmėmis. Bet vėl atsidariusios fizinės parduotuvės lėmė, kad 2022 m. dalis pirkėjų grįžo prie senų įpročių. Mūsų vidiniai duomenys rodo, kad dar iki karo apsipirkimas elektroninėje prekyboje ėmė mažėti, o karas, infliacija, energetinė krizė tuos skaičius dar labiau sumažino“, – sako Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Pirkėjai siekia sutaupyti pirkdami internetu

Kaip pastebi G. Bilevičius, vis dėlto kalbėti apie drastišką mažėjimą nereikėtų. Apklausa parodė, kad lyginant 2022 m. apsipirkimo įpročius su 2021 m., dėl infliacijos lietuviai pernai mažiau pirko mados, grožio prekių, avalynės, šviežio maisto ir knygų. Mažiau perkama spontaniškai ir ne pirmo būtinumo prekių, vis daugiau žmonių mano, kad elektroninė prekyba padeda sutaupyti.

„Apklausa parodė, kad pirkėjams svarbiausias kriterijus, lemiantis apsisprendimą, kur pirkti, yra kaina – taip galvoja 7 iš 10 apklaustųjų ir šis skaičius išaugo 10 proc. Maždaug 55 proc. sako, kad pirkdami internete ir fizinėse parduotuvėse, jie ieško išpardavimų, 72 proc. teigia, kad jie internete ieško geriausios kainos pasiūlymų, o 61 proc. apklaustųjų mano, kad pirkdami internete, jie tikrai sutaupo. Kainų palyginimo svetainių apstu, pirkėjai gali palyginti įvairių prekių kainas ir, žinoma, kad elektroninė parduotuvė sugebės pasiūlyti geresnę kainą nei fizinė parduotuvė“, – teigia G. Bilevičius.

Populiariausios kategorijos ir svarbiausi kriterijai

Tyrimas rodo, kad populiariausios prekės, kurias pirkėjai perka internetu, yra mados (73 proc.), grožio / higienos (70 proc.), šviežio maisto (68 proc.), avalynės (59 proc.), medicinos (56 proc.), knygos (44 proc.) ir kitos prekės.

„Tarp svarbiausių kriterijų, lemiančių sprendimą pirkti internete, taip pat yra nemokamas pristatymas ir / arba grąžinimas. Dėl tos priežasties kai kurių prekių pardavėjai neretai siuntimo išlaidas padengia iš savo lėšų, sumokėdami jas siuntų pristatymo bendrovėms. Užsisakęs internetu kelias prekes, pirkėjas jas pasimatuos kaip ir įprastoje parduotuvėje, netikusias grąžins, bet didelė tikimybė, kad kurią nors pasiliks. Pardavėjas nepatirs didelių nuostolių, o pirkėjas gaus gerą patirtį, todėl tikėtina, pirks pas jį ir ateityje“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Vis dėlto, yra prekių, kurias pirkėjai pageidauja apžiūrėti, paliesti ir įvertinti fiziškai – tai tokios prekės kaip buitinė technika. Tačiau net ir įvertinę prekę fizinėje parduotuvėje, pirkėjai, sugrįžę namo, ieškos geriausios kainos internete ir tikėtina, kad įsigys ją tokiu būdu.

E. komercija vis dar turi potencialo

Nors vartotojai apklausoje neįvardino, tačiau analizuojant siuntų statistiką elektronikos prekės užima svarbias pozicijas tarp bendrovės dažniausiai siunčiamų prekių – mobiliųjų tinklų operatoriai siunčia mobiliuosius telefonus, planšetes ir kitus įrenginius, taip pat globaliai ir Lietuvoje auga maisto prekybos internete sektorius.

Taip pat, pasak bendrovės atstovo, pasikeitė siuntų srautai iš ir į užsienį. Įvedus muitų apribojimus į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija, pasikeitė siuntų srautai iš trečiųjų šalių. G. Bilevičiaus teigimu. Į Lietuvą ateinant vis naujų pasaulinių prekės ženklų elektroninei komercijai, Lietuvos elektroninė prekyba prarado kažkurią rinkos dalį užsienio parduotuvėms, kurios prekiauja visame pasaulyje, tačiau tai nelemia visos prekybos elektroninėje erdvėje, o veikiau skatina konkurenciją. Kaip bebūtų, internetinė prekyba nesusitraukė iki priešpandeminio lygio.

„Abejojame, kad prekyba internetu trauksis dar labiau, atsiranda naujos nišos, naujos elektroninės parduotuvės, auga prekyba maistu internete, o kompiuterinis raštingumai jau kuris laikas yra ne be problema įsigyti prekių pas prekiautojus el. prekybos platformose. Kad internetinė prekyba toliau ženkliai traktųsi, turėtų įvykti labai sunki krizė, kokia buvo 2008–2009 m. Taip, dabar infliacija vartojimui ir prekybai daro įtaką, bet pats vartojimas išliko, e. komercija vis dar užima svarbią dalį rinkoje ir jau nuo pačių pardavėjų priklauso, kokio rezultato jie siekia ir ar sugebės išlaikyti pastovų klientų srautą“, – apibendrina „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims G. Bilevičius.

Šventiniam laikotarpiui artėjant vis sparčiau, e. prekybininkai turėtų prisiminti, kad net ir mažiausios detalės gali nulemti, kur apsipirks potencialūs jų klientai. Ekspertai pasakoja, kad e. parduotuvės sėkmei įtakos gali turėti ir tokie elementai kaip patogus puslapio dizainas, galimybė atsiskaityti keliais būdais ar patikimo siuntą pristatančio partnerio pasirinkimas. Kokie dar elementai gali padėti e. prekybos įmonėms suklestėti?

„DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims Gabrieliaus Bilevičiaus teigimu, e. parduotuvė savo veiklos optimizavimą turėtų pradėti nuo paties puslapio tobulinimo ir į klientą orientuotą svetainės dizaino kūrimą.

„Kiekvieno e. prekybos verslo puslapis yra pirmasis įspūdis, kurį potencialus pirkėjas susidaro apie patį pardavėją. Tai reiškia, kad sprendimą, ar apsipirkti atitinkamoje svetainėje, jis gali priimti per kelias sekundes. Kad klientas nepabėgtų pas konkurentus, jį turi pasitikti aiškus, patrauklus ir informatyvus puslapis“, – sako G. Bilevičius.

Jis pažymi, kad net 76 proc. reguliarių e. parduotuvių klientų Lietuvoje mano, kad apsipirkimas internetu padeda jiems taupyti laiką, parodė naujausia „DPDgroup“ užsakymu vykdyta apklausa. Pasak pašnekovo, todėl e. komercijos verslų svetainės turėtų veikti itin sklandžiai.

„Viena iš priežasčių, kodėl vartotojai renkasi e. prekybą – lūkestis sutaupyti keletą brangių valandų. To padaryti tikrai nepadės stringantis ir pernelyg komplikuotas parduotuvės puslapis. Todėl jo dizainas neturėtų būti apkrautas perteklinėmis detalėmis – didžiausią dėmesį parodykite produktams ir nesudėtingam jų pateikimui. Be to, aiškiai išskirkite visus mygtukus bei užtikrinkite, kad jūsų puslapyje naviguoti būtų paprasta“, – teigia G. Bilevičius.

Įvairūs ir patikimi atsiskaitymo būdai

Ekspertas pratęsia, kad pasirūpinus puslapio funkcionalumu, itin reikšmingas yra ir kitas žingsnis – mokėjimo etapas.

„Prekės apmokėjimas yra vienas jautriausių etapų pirkėjams, kurio metu su e. parduotuve jie pasidalina savo asmeniniais duomenimis. Šis žingsnis taip pat turėtų būti kuo sklandesnis ir paprastesnis, o jo metu klientas turėtų susidurti su kuo mažiau rūpesčių. Siūlydamas įvairius mokėjimo būdus pardavėjas atrodys patikimesnis ir profesionalesnis, tokiu būdu atsižvelgiama į kliento poreikius ir saugumą. Tai gali būti tokie variantai kaip galimybė atsiskaityti kreditine ar debetine kortelė, vis populiarėjantys „Apple Pay“ ir „Google Pay“, plačiai naudojamas „PayPal“ bei dar daugiau“, – teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims.

Pristatymą ragina patikėti profesionalams

G. Bilevičius toliau pasakoja, kad kokybiškas siuntos atvežimas iki pat kliento namų, jo pageidaujamo paštomato ar kitos vietos – dar viena iš esminių sėkmingo e. parduotuvės veikimo sudedamųjų dalių.

„Sklandžią pirkėjo patirtį e. parduotuvės privalo užtikrinti visos jo apsipirkimo „kelionės“ metu – tiek lankantis puslapyje, tiek gaunant įsigytą prekę. Jos pristatymas – itin atsakingas žingsnis, kurį yra patariama patikėti profesionalams, gebantiems nuo A iki Z pasirūpinti pirkėjo siuntos pristatymu. Tokiu būdu e. parduotuvė sutaupo laiko ir jėgų, visą savo dėmesį bei energiją galima sukoncentruoti į prekybą“, – pažymi ekspertas.

Pasirinkimų gausa ir aukšta pristatymo kokybė

Pašnekovas pratęsia, kad norint užtikrinti sklandų siuntų pristatymą, kuris žengtų koja kojon su klestinčiu e. komercijos verslu, pardavėjai turėtų laikytis keleto svarbių taisyklių.

„Kaip ir mokėjimo būdų atveju, taip ir kalbant apie pristatymą, e. parduotuvės turėtų pasiūlyti kuo platesnį pasirinkimą. Todėl yra rekomenduojama bendradarbiauti ne su viena, o su keliomis siuntų pristatymo bendroveėmis. Tai leidžia užtikrinti, kad klientas galės gerokai lanksčiau rinktis jam tinkamiausią paštomatą ar norimos įmonės kurjerį.

Vis dėlto kiekybė nėra lygu kokybei, todėl rinkitės tik tuos partnerius, kurie galės laiku, greitai ir patogiai pristatyti jūsų suruoštas prekes. Pavyzdžiui, šios įmonės turėtų pasiūlyti ne tik išplėtotą paštomatų tinklą, bet ir galimybę klientams sekti siuntą realiu laiku bei, prireikus, kurjerio pristatomą produktą sparčiai nukreipti į arčiausiai pirkėjo esantį paštomatą“, – sako „DPD Lietuva“ atstovas.

Apsipirkimo patirtis su pristatymu nesibaigia

Kalbėdamas apie prekių pristatymo svarbą, G. Bilevičius akcentuoja ir kitą, su juo susijusį, aspektą – siuntų grąžinimą. Pasak jo, e. prekybos įmonės privalo suprasti, kad tai – itin reikšmingas jų verslo elementas.

„E. parduotuvių klientai jau yra įpratę prie geros apsipirkimo patirties, kuri dažnai nesibaigia net ir gavus prekę, o augant e. komercijos mastams, su produktų siuntimu atgal susidurs vis daugiau žmonių. Todėl internetinės prekybos verslai turėtų pasirūpinti, jog jų prekių grąžinimo sąlygos ir tvarka būtų aiški ir nurodyta pastebimoje puslapio vietoje, o pačios procedūros – nesudėtingos bei taupančios klientų laiką. Galiausiai itin svarbu pasiūlyti ir nemokamą grąžinimą, nes tai pirkėjams suteikia daugiau pasitikėjimo, skatina jų lojalumą“, – pabrėžia ekspertas.

Per pastaruosius keletą metų elektroninė prekyba augo itin sparčiai, o tam įtakos turėjo tiek pasaulinė COVID-19 pandemija, tiek skaitmenizacijos bumas. Šiųmetės apklausos rodo, kad e. prekybos potencialas dar neišsemtas: iš 80 proc. internetu apsiperkančių vartotojų tą daro bent kartą per mėnesį, o 22 proc. iš šio skaičiaus – net kartą per savaitę. Tai – palankus metas užsiimti internetine prekyba, bet nuo ko pradėti ir kam skirti daugiausiai dėmesio?

„Elektroninė prekyba šiandien ne tik nesitraukia, bet vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu vartotojams. Jeigu pandemija daugelį pirkėjų pastūmėjo dažniau internetu įsigyti būtiniausius daiktus ar maisto produktus, šiandien internetinės parduotuvės yra puiki alternatyva fizinėms kalbant apie visą prekių asortimentą. Be to, naudojantis internetinėmis parduotuvėmis ne tik sutaupomas laikas praleistas apsiperkant, bet ir lengvai pasiekiamos kitose rinkose – pavyzdžiui, JAV ar Rytuose – veikiančios parduotuvės. Kita vertus, norint pradėti internetinę prekybą ir sėkmingai pritraukti bei išlaikyti klientų srautą, naują elektroninę parduotuvę reikėtų tinkamai tam paruošti“, – teigia „Omniva LT“ komercijos vadovas Justinas Pileckas ir dalinasi 5 patarimais svarstantiems atidaryti savo e.parduotuvę. 

1. Tinkamai pasirinkite prekybos platformą

Šiandien egzistuoja platus įrankių pasirinkimas, norintiems pradėti kurti savo e. parduotuvę – nuo pilnai paruoštų šablonų, kuriuos belieka įsigyti ir naudoti, iki galimybės kurti svetainę pačiam nuo pagrindų.

„Pirmuoju tikslu, kuriant naują e. parduotuvę, turėtų tapti paties verslo ir būsimo pirkėjo poreikių išsigryninimas. Nuo to priklauso ir platformos parengimas ar su juo kylantys iššūkiai. Pavyzdžiui, parduotuvės programavimas nuo pradžių, nenaudojant šablonų, gali ne tik stipriai padidinti kaštus norintiems pradėti verslą, bet ir užtrukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių.

Nors užtrunka, parduotuvės kūrimas nuo pagrindų leidžia maksimaliai pritaikyti ją individualiems poreikiams. Kita vertus, renkantis vieną iš daugelio elektroninės prekybos platformų šablonų, nėra būtina turėti programavimo patirties ar specialių žinių – didžioji dalis funkcijų automatizuotos.

Tik reikėtų turėti omenyje, kad kiekviena platforma siūlo savo unikalų funkcijų rinkinį, kuris turės įtakos kainai, galimybėms ir naudojimosi patogumui, todėl verta neskubėti bei skirti pakankamai laiko tinkamiausio sprendimo paieškai“, – sako J. Pileckas.

2. Optimizuokite e. parduotuvę paieškos sistemoms

Startavus su nauja e. parduotuve, vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti tinkamas jos optimizavimas paieškos sistemoms, nes jos gali padėti užtikrinti pastovų potencialių klientų srautą.

„Kalbant apie paieškos sistemas ir jų teikiamą naudą, geras pratimas yra pamėginti prisiminti, kada paskutinį kartą ieškodami kokios nors prekės ar paslaugos „Google“ sistemoje spausdavote bent jau antrąjį paieškos rezultatų puslapį. Kadangi dažniausiai to nedarome, būtent todėl labai svarbu būti kuo geriau reitinguojamiems pirmajame paieškos puslapyje ir to, natūralu, siekia kiekviena e. parduotuvė, internetinis puslapis ar bendrovė.

Reitingavimui įtakos gali turėti daug veiksnių: pavyzdžiui, puslapio įkėlimo greitis, pritaikymas mobiliems įrenginiams, svetainės struktūra ar atgalinių nuorodų skaičius. Todėl svarbu nepamiršti, kad buvimą pirmajame paieškos rezultatų puslapyje lemia ne keli veiksmai, o kompleksinė jų visuma, kuria geriausiai pasirūpinti dar prieš naujos e. parduotuvės paleidimą“, – pažymi J. Pileckas.

3. Orientuokitės į intuityvų dizainą

„Laikai, kai į interneto svetainę ar e. parduotuvę buvo stengiamasi sutalpinti kuo daugiau informacijos ar gražių vizualų bei reklamų, jau seniai praeityje. Šiandienos standartais vartotojui draugišku dizainu laikomas toks, kuris yra tarsi nepastebimas, intuityvus.

Be to, išraiškingi dizaino sprendimai turėtų užleisti vietą klientų poreikiams ir užtikrinti lengvą prieigą ir naudojimą, nes būtent tai daugiausiai prisidės prie teigiamos pirkėjo patirties. Be to, šiandien svarbu netgi tai, kurioje pusėje koncentruojame pagrindinę informaciją.

Akių judesių stebėjimo tyrimai parodė, kad vartotojai 80 proc. savo žiūrėjimo laiko praleidžia kairėje svetainės dalyje ir tik 20 proc. – dešinėje. Todėl didžiausią dėmesį rekomenduotina skirti būtent kairiajai svetainės daliai“, – teigia J. Pileckas. 

4. Pritaikykite e. parduotuvę mobiliems įrenginiams

JAV atlikta apklausa parodė, kad net trečdalis apsiperkančių internetu tą daro naudodamiesi ne kompiuteriais, bet mobiliaisiais įrenginiais, todėl dėmesys jiems turėtų išlikti tarp prioritetų.

„Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu vis daugiau pirkimų internete atliekama naudojant mobiliuosius įrenginius, svarbu pritaikyti internetinę parduotuvę patogiam naudojimui būtent nešiojamais įrenginiais. Kita vertus, e. parduotuvės adaptavimas ar perkėlimas į mobiliuosius įrenginius neturėtų būti tiesioginis, o labiau individualizuotas.

Naršant ar apsiperkant, pavyzdžiui, išmaniuoju telefonu, vartotojai naudojasi kur kas mažesniu ekranu, be to – jis vertikalus, todėl tiek dizainas, tiek ir e. parduotuvės išdėstymas turi tai atliepti. Gražius ar intuityvius sprendimus, kurie veikia naršant kompiuteriu, gali tekti paaukoti norint parduotuvę tinkamai perkelti į mobiliuosius įrenginius“, – pataria J. Pileckas.

5. Saugus pristatymas – nematoma, bet svarbi dedamoji

Greitas ir saugus pristatymas yra paskutinis ir esminis elektroninės prekybos verslo žingsnis. Pavėlavęs ar pažeistas siuntinys gali sugadinti net ir geriausią patirtį apsiperkant. 

„Žmonės perka prekes ir paslaugas iš įvairių pasaulio kraštų, o siuntinį tikisi gauti laiku ir nesugadintą. Be patikimų logistikos partnerių elektroninės prekybos verslas augti nepradės. Šiandien laikai, kai siuntos laukdavome savaitėmis ar net mėnesiais yra net neįsivaizduojami.

Todėl greitas pristatymas jau nebėra tiesiog privalumas, klientai to tikisi. Kartu su tuo auga ir lūkesčiai ne tik greitam pristatymui, bet ir galimybei rinktis, kur ir kaip atsiimti siuntą. Todėl kuo daugiau prekių atsiėmimo taškų pasiūlysite vartotojui – tuo geriau.

Jeigu Taip pat svarbu prisiminti, kad prekių pristatymas yra paskutinė apsipirkimo proceso grandies dalis, tad tai ir lemiama proga klientui susidaryti arba susigadinti gerą įspūdį apie patirtį apsiperkant jūsų e. parduotuvėje“, – apibendrina J. Pileckas. 

Bendrovė „Omniva LT“ valdo didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje, kurį sudaro 351 paštomatas su daugiau nei 47 tūkst. siuntų skyrelių. Bendrovė taip pat sukūrė pirmąją lietuvišką išorinę prekių grąžinimo paslaugą, o pernai pristatė ir naują tarptautinių siuntų platformą tarptautines.omniva.lt. „Omniva LT“ priklauso Estijos paštui – AB „Eesti Post“, kuris valdo didžiausią paštomatų tinklą Baltijos šalyse.