Login to your account

Username *
Password *

Gali būti, kad jaunajai kartai reikės paaiškinti, ką reiškia dažnoje programoje sutinkamas failų išsaugojimo simbolis – diskelis, geriau šnekamojoje kalboje žinomas „flopiko“ pavadinimu. Vis dėlto, ši dabar jau pasenusi technologija prieš penkis dešimtmečius davė pradžią dabartiniams pažangiems informacijos kaupimo būdams.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, duomenų saugojimo technologijos vystėsi greitai, o jų kūrėjai nuolatos ieškojo veiksmingų, saugių ir patogių sprendimų.

„Tai, kaip dabar saugome įvairius failus ir duomenis tobulėjant technologijoms smarkiai pasikeitė. Jei anksčiau dominavo tik kuklios apimties failus galinčios saugoti fizinės laikmenos, dabar galime naudotis kone neribotais debesų saugyklų pajėgumais. Prieš pusę amžiaus prasidėjusi duomenų saugojimo istorija pasižymėjo nuolatinėmis naujovėmis, didesnio efektyvumo ir patogumo siekiu“, – sako A. Lukošius. Ekspertas dalinasi svarbiausiais duomenų saugojimo būdų pokyčiais ir išradimais, lėmusiais dabartinę pažangą.

Pirmieji diskeliai. Virtualių duomenų saugojimo epochos pradžia galima laikyti septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Būtent tada buvo visuotinai pradėti naudoti diskeliai, Lietuvoje netrukę gauti „flopikų“ (angl. „floppy disc“) pavadinimą. Šie nešiojamieji duomenų saugojimo įrenginiai, pasižymintys lanksčia magnetine laikmena, tuo metu buvo revoliucinė naujovė. Diskelių talpa buvo nuo kelių kilobaitų iki kelių megabaitų, todėl kelis dešimtmečius jie tapo standartiniu duomenų perdavimo ir saugojimo metodu. Legendinis 3,5 colio diskelis ilgainiui pakeitė savo iki tol retai naudotus nepatogius analogus ir 1990-aisiais tapo neatskiriamas nuo asmeninių kompiuterių.

Kietieji diskai. Plečiantis asmeninių kompiuterių poreikiui ir pasiūlai, išryškėjo diskelių trūkumai – juose buvo galima laikyti tik labai limituotą kiekį informacijos. Todėl 1980-aisiais pradėjo populiarėti kietieji diskai (HDD), kurie tapo talpesniu ir patikimesniu saugojimo sprendimu. Kietųjų diskų išpopuliarėjimas tapo svarbiu šuoliu duomenų saugojimo srityje – naudotojai suprato, kad gali turėti didesnę talpą, greitesnę prieigą prie duomenų ir didesnį patvarumą. Kietieji diskai greitai tapo pagrindine asmeninių kompiuterių laikmena, leidžiančia naudotojams saugoti didelius duomenų kiekius – programas, dokumentus ir kitus failus.

CD ir DVD. XX a. pabaigoje populiariais saugojimo formatais tapo kompaktiniai diskai (CD) ir skaitmeniniai universalieji diskai (DVD). Naudojant optinę technologiją, CD ir DVD tapo patogiomis priemonėmis dideliems duomenų kiekiams saugoti ir platinti – juose buvo galima kaupti muziką, vaizdo įrašus, programinę įrangą, nuotraukas. Šios laikmenos taip pat prigijo ir kultūriniame pasaulyje – muzikantai CD formatu leido savo albumus, išpopuliarėjo DVD salonai, kuriuose buvo galima nuomotis šio formato filmus.

USB atmintinės. 2000-ųjų pradžioje pasirodė USB atmintinės – kompaktiški įrenginiai, sukėlę revoliuciją nešiojamųjų duomenų saugojimo srityje. Šios nykščio dydžio atmintinės, palyginti su savo pirmtakais, pasižymėjo įspūdinga saugojimo talpa, didesniu duomenų perdavimo greičiu ir didesniu patogumu. Šie įrenginiai sparčiai išpopuliarėjo ir tapo visuotiniu įrankiu dalytis failais, perkelti duomenis iš vieno įrenginio į kitą ir naudoti kaip patikimą atsarginių kopijų saugyklą.

SSD diskai. Ši technologija – anksčiau naudotų HDD kietųjų diskų patobulinimas. Juose buvo atsisakyta tradicinių besisukančių diskų ir pereita prie elektros transformatorių bei atminties lustų – tokių, kurie montuojami USB atmintinėse. Lyginant su pirmtaku, SSD pasižymi didesne skaitymo ir rašymo sparta, mažesnėmis energijos sąnaudomis ir didesniu patvarumu.

Debesų saugykla. XXI amžiuje plačiai paplito debesų saugyklos. Tokios paslaugos kaip „Dropbox“, „Google Drive“ ir „Microsoft OneDrive“ leidžia naudotojams saugoti, pasiekti ir bendrinti duomenis įvairiuose įrenginiuose naudojant interneto ryšį. Debesijos saugykla panaikino fizinius apribojimus ir suteikė naudotojams beveik neribotą erdvę ir galimybę lanksčiai bendradarbiauti realiuoju laiku. Be to, dėl patikimų šifravimo ir atsarginių kopijų mechanizmų padidėjo ir duomenų saugumo galimybės.

Išmaniuosiuose įrenginiuose laikome daug svarbios informacijos, tačiau jų atmintis itin greitai užsipildo. Informacijos saugojimo būdai laikui bėgant itin patobulėjo, tad dabar dokumentus galima archyvuoti ne tik fizinėje laikmenoje, bet ir debesijoje. Ekspertas aiškina, kuo skiriasi šie du saugojimo būdai bei kurią talpyklą reikėtų rinktis, atsižvelgiant į jūsų poreikius ir kasdienę veiklą.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad saugyklos tipo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kaip failo dydis ar net bendrinimas su kitais vartotojais, tad verta žinoti šių saugyklų išskirtinumus bei trūkumus.

Debesų saugykla dėl paplitusio hibridinio darbo modelio per pastaruosius kelerius metus tapo itin populiari. Anot įmonės „Zippia“ tyrimo, 2022 m. net 60 proc. pasaulio verslų duomenys yra saugomi debesyje. Debesų saugyklos veikimo principas yra gana paprastas – duomenys archyvuojami specialiuose serveriuose, o dokumentus galima pasiekti naudojantis interneto ryšiu.

Išorinė saugykla – tai skaitmeninių duomenų saugojimas fiziniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, kietuosiuose diskuose (HDD, SSD) arba išoriniuose saugojimo įrenginiuose (USB laikmena). Tam, kad šie prietaisai veiktų, jie turi būti tiesiogiai prijungti prie kompiuterio.

Kurį saugojimo būdą rinktis?

Kaina. Pirkti USB laikmenas ar kietuosius diskus gali būti brangiau nei įsigyti debesijos paslaugas. Didelės talpos lokalių saugyklų kaina yra gana didelė, o taip pat reikėtų turėti omenyje ir tai, kad jas patariama atnaujinti ne rečiau nei penkerius metus. Tad priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai nėra vienkartinis pirkinys. Tuo tarpu debesijos paslaugomis iki tam tikros duomenų ribos galite naudotis nemokamai.

Saugumas. Debesija yra laikoma saugesne dėl naudojamų šifravimo algoritmų. Debesijos savininkas gali pats rinktis, kuriais duomenimis ar failais dalintis su kitais asmenimis, todėl tai apsaugo informaciją nuo svetimų akių. Tuo tarpu pavogta ar pamesta vietinė saugykla gali kitiems vartotojams suteikti prieigą prie jums svarbios informacijos.

Prieinamumas. Naudojant vietinę saugyklą, jums nereikia interneto ryšio, todėl norėdami pasiekti savo duomenis, nebūsite priklausomi nuo interneto. Vis gi, jei laikmeną paliksite namuose, neturėsite jokios galimybės peržiūrėti reikiamus dokumentus. Debesija suteikia prieigą prie failų iš bet kurios vietos ir įrenginio, o tam reikės tik interneto ryšio.

Duomenų bendrinimas. Vienas iš esminių lokalios saugyklos trūkumų yra tai, kad duomenis sunkiau bendrinti su kitais žmonėmis. Naudodami debesiją pasidalinti prieiga prie failo su kitais žmonėmis galite vos keliais paspaudimais. Debesijos saugykloje taip pat galėsite dalintis didesniais failais, nei leidžiama siųsti el. paštu, o tai ypač naudinga dalinantis vaizdo įrašais.

Atkūrimas. Sugedus kietajam diskui ar įvykus kitam techninės įrangos gedimui, failus galima pasiekti debesyje – taip neprarasite jums svarbių duomenų. Dauguma tokio tipo saugyklų siūlo galimybę automatiškai sukurti atsargines kopijas debesyse, todėl galėsite būti ramūs dėl jų saugumo. Norint pasiekti bet kokius duomenis lokalioje talpykloje, reikės su savimi turėti USB laikmeną arba kietąjį diską. Jeigu šias laikmenas pamesite ar jos suges, nebeturėsite prieigos prie savo failų.

Atnaujinimas. Kaskart, kai faile atliksite bet kokį naujinimą, turėsite iš naujo įkelti failą į lokalią saugyklą. Išvengti šio žingsnio padės debesija, kadangi kiekvieną kartą atnaujinus failą, jis bus automatiškai sinchronizuojamas visuose jūsų įrenginiuose.

Talpa. Vartotojai, kuriems reikia nedidelio duomenų saugyklos kiekio, dažnai naudojasi nemokama „Google Drive“ arba „iCloud“ paskyra, priklausomai nuo turimo išmanaus telefono operacinės sistemos. Užpildžius visą nemokamą talpą, už papildomą mokestį galima ją išplėsti, arba pasirinkti kitą debesijos paslaugų įmonę. Šiuo metu pasaulyje pirmaujantis šios paslaugos teikėjas yra „Amazon Web Services“, kuris užima net 32 proc. rinkos.

Greitis. Naudojant vietinę saugyklą, jūsų neriboja interneto pralaidumas, tad duomenų perdavimo greitis bus gerokai didesnis nei debesų saugykloje. Tai reiškia, kad didesnius failus daug greičiau įkelsite į išorinius diskus nei į debesiją. Failus saugant debesijoje reikėtų atsiminti, kad paslaugos tiekėjas gali susidurti su prastu interneto ryšiu, elektros energijos tiekimo nutrūkimu, tad visi šie komponentai turės įtakos darbo našumui.

„Samsung“ pristatė naują nešiojamą duomenų kaupiklį „SSD T7 Touch“. Plonas ir kompaktiško dydžio įrenginys palaikydamas USB 3.2 kartos 2 standartą pasižymi šiuo metu greičiausiu duomenų perdavimo greičiu. Kita išskirtinė naujovė – integruotas pirštų atspaudų skaitytuvas, kuris užtikrins dar didesnį įrenginyje laikomų duomenų saugumą. „T7 Touch“ už jame įdiegtas naujovės buvo įvertintas ir „CES 2020 inovacijų apdovanojimuose“.

Tiek paprasti vartotojai, tiek profesionalai, kuriems reikia savo asmeninius ar darbo dokumentus nešiotis kartu su savimi, nori jaustis saugiai ir būti tikri, kad jų duomenys niekur nedings. Naujasis duomenų kaupiklis dėl integruoto pirštų atspaudų skaitytuvo ir rinkoje pirmaujančio greičio leis dar papraščiau ir saugiau kaupti duomenis.

Sukurtas tiek profesionalams, tiek paprastiems vartotojams „SSD T7 Touch“ pasižymi didesne talpa, todėl šiame kaupiklyje galima saugoti didelį kiekį nuotraukų, žaidimų ar net 4K ir 8K vaizdo įrašus. Išorinį kaupiklį galima prijungti tiek prie nešiojamų ir planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų ar žaidimų konsolės ar tiesiog neštis kartu su savimi ten, kur reikia.

Lyginant su anksčiau „Samsung“ pristatytais duomenų kaupikliais, naujasis įrenginys taip pat pasižymi didesniu greičiu. „T7 touch“ skaitymo greitis siekia 1050 MB/s, o rašymo 1000 MB/s. Jis yra beveik du kartus greitesnis nei jo pirmtakas „T5“ ir netgi 9,5 karto greitesnis už kietuosius diskus. Naujasis įrenginys savo maksimalų greitį gali pasiekti naudojamas kartu su „NVMe“ protokolu.

Išskirtinė naujovė – „T7 touch“ yra pirmasis duomenų kaupiklis su pirštų atspaudų skaitytuvu. Jame taip pat integruota „Motion LED“ funkcija, kuri vartotojui tik paprastu žvilgsniu leidžia nustatyti įrenginio būseną. Nepaisant reikšmingo veikimo greičio padidinimo, techninės įrangos patobulinimo ir aliuminio korpuso, naujasis kaupiklis sveria vos 58 gramus. 

Vartotojai naujus duomenų kaupiklius galės rinktis iš juodos ir sidabrinės spalvos bei iš trijų talpų – 500 GB, 1 TB ir 2 TB, komplekte taip pat yra „USB Type-C-to-C“ ir „USB Type-C-to-A“ jungtys, suderinamos su „Windows“, „Android“ ir „Mac“ operacinėmis sistemomis. Duomenų kaupiklis turi trijų metų ribotą garantiją.