Prisimenu, kaip vaikystėje stovėdavau balkone Naujųjų metų naktį ir stebėdavau, kaip dangus virsta spalvų simfonija. Tas jausmas, kai po kiekvieno sprogimo širdis krūptelėdavo iš susižavėjimo, liko su manimi iki šiol. Fejerverkai – tai ne tik gražus reginys, bet ir emocijų, šventės bei susitelkimo simbolis, kurį Lietuvoje mėgstame ypatingomis progomis.

Fejerverkų istorija Lietuvoje nėra tokia sena kaip pačioje jų gimtinėje Kinijoje, tačiau per pastaruosius dešimtmečius jie tapo neatsiejama mūsų švenčių dalimi. Nuo didžiųjų miestų aikščių iki mažų miestelių parkų – spalvotos liepsnos danguje suburia žmones drauge ir sukuria nepakartojamą šventinę atmosferą. Šiandien noriu pasidalinti savo mintimis apie tai, kada ir kodėl lietuviai renkasi fejerverkus, kokios yra svarbiausios progos ir ką reikėtų žinoti prieš organizuojant tokį renginį.

Didžiausios progos fejerverkams Lietuvoje prasideda, žinoma, su Naujųjų metų sutikimu. Tai absoliučiai populiariausias laikas, kai dangus virsta tikru šou. Vilniaus Katedros aikštėje kasmet vyksta didžiulis fejerverkų spektaklis, kuris sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių. Panašūs renginiai organizuojami Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose. Man asmeniškai labiausiai patinka stebėti fejerverkus nuo Gedimino kalno – vaizdaras nuo ten atsiveria tikrai įspūdingas, matosi visas miestas ir kelios skirtingos fejerverkų vietos vienu metu.

Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – mūsų valstybinės šventės, kurios taip pat dažnai pažymimos fejerverkais. Nors tai ne tokios masiškai švenčiamos datos kaip Naujieji metai, daugelyje miestų galima pamatyti įspūdingų pirotechnikos šou, ypač jubiliejiniais metais. Prisimenu 2018-ųjų Vasario 16-osios šimtmetį – tuomet fejerverkai buvo ypatingi, atspindėjo ne tik džiaugsmą, bet ir pagarbą mūsų istorijai bei nepriklausomybei.

Joninės – dar viena proga, kai lietuviai mėgsta švęsti su ugnimi. Nors tradiciškai šios šventės simbolis yra laužas, pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi papildyti vakarą fejerverkais. Ypač populiaru tai darbelių žmonių privačiuose renginiuose prie ežerų ar sodybose, kur fejerverkai atspindi vandens paviršiuje ir sukuria dar įspūdingesnį reginį. Pats esu dalyvavęs tokioje šventėje prie Trakų – jaučiau, kad ugnis danguje ir ugnis ant žemės susilieja į vieną didelę šventę.

Miestų dienos ir festivaliai – tai reguliarūs renginiai, kuriuose fejerverkai tampa kulminacija. Vilniaus miesto šventė, Klaipėdos jūros šventė, Kauno diena – visos jos baigiasi įspūdingais pirotechnikos šou. Šie renginiai sutraukia ne tik vietinius gyventojus, bet ir turistus iš viso pasaulio. Man įsiminė 2019-ųjų Jūros šventė Klaipėdoje, kai fejerverkai buvo sinchronizuoti su muzika – tai buvo tikra audiovizualinė ekstazė.

Kalbėdamas su fejerverkų specialistais iš saliutas.lt, supratau, kad profesionalių fejerverkų organizavimas – tai tikra meno forma. Kaip jie patys sako: "Kiekvienas fejerverkų šou – tai kruopštaus planavimo, saugos standartų laikymosi ir kūrybinės vizijos derinys. Mūsų tikslas ne tik sukurti gražų reginį, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas renginys būtų saugus ir nepamirštamas." Šie žodžiai puikiai atspindi profesionalų požiūrį į savo darbą. Tikrai vertinu, kad rinkoje yra specialistų, kurie fejerverkus vertina ne kaip paprastą prekę, o kaip atsakingą ir rimtą veiklą.

Kalbant apie saugumą, tai ypač svarbi tema. Kiekvienais metais girdime istorijų apie nelaimingus atsitikimus, kai žmonės patys bando paleisti stipresnius fejerverkus be reikiamų žinių. Todėl visuomet rekomenduoju rinktis profesionalias paslaugas arba bent jau kruopščiai laikytis instrukcijų, jei perkate fejerverkus asmeniniam naudojimui. Lietuvoje fejerverkų pardavimas yra reguliuojamas, o stipresniems pirotechnikos gaminiams reikia specialių leidimų.

Pats esu pastebėjęs, kad pastaraisiais metais atsiranda ir alternatyvių nuomonių apie fejerverkus. Vis daugiau žmonių kreipia dėmesį į tai, kaip fejerverkai veikia gyvūnus, ypač naminius. Šunys ir katės dažnai patiria stresą nuo garsių sprogimų. Be to, ekologiški aspektai taip pat tampa vis svarbesni – fejerverkai kelia taršą ir palieka atliekų. Kai kurie miestai Europoje net pradėjo organizuoti tylesnių lazerinių šou kaip alternatyvą tradiciniams fejerverkams.

Vis dėlto, manau, fejerverkai išliks mūsų kultūros dalimi dar ilgai. Yra kažkas ypatingo tame momente, kai žiūri į dangų ir matai, kaip jis sprogsta spalvomis. Tai primityvi, bet tokia gili žmogaus reakcija į grožį ir šviesą, ypač tamsoje. Galbūt ateityje ieškosime ekologiškesnių būdų, galbūt technologijos leis mums kurti dar įspūdingesnius reginiuos su mažesniu poveikiu aplinkai.

Renkantis fejerverkus, svarbu atsižvelgti į kokybę ir kilmę. Lietuvos rinkoje galima rasti įvairių gamintojų produkcijos – nuo Kinijos iki Europos šalių. Brangesnė kaina dažnai reiškia geresnę kokybę, ryškesnes spalvas ir įspūdingesnius efektus. Jei planuojate didesnį renginį, tikrai verta konsultuotis su profesionalais, kurie padės parinkti tinkamą asortimentą ir pasirūpins saugiu paleidimo.

Baigdamas noriu pasakyti, kad fejerverkai Lietuvoje – tai daugiau nei tik gražus reginys. Tai mūsų būdas švęsti svarbius momentus, rinktis drauge ir dalintis džiaugsmu. Ar tai būtų Naujųjų metų sutikimas, valstybinė šventė ar miesto gimtadienis – fejerverkai sukuria tą ypatingą atmosferą, kuri lieka atmintyje ilgam. Svarbu tik nepamiršti atsakomybės ir saugumo, kad kiekviena šventė baigtųsi gražiais prisiminimais, o ne liūdnomis istorijomis.