Login to your account

Username *
Password *

Patobulinus kripto turto rinkos įstatymų projektus Lietuva išvengtų ieškinių ir sulauktų investicijų

By Crypto Economy Organisation Gruodis 21, 2023 168

Siekdama stiprinti Lietuvoje veikiantį kripto turto verslą, jos dalyviams atstovaujanti asociacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) ragina Lietuvos Vyriausybę patobulinti šiai rinkai skirtus įstatymų projektus.

Dabartiniai jų variantai, nors ir galima suprasti jų logiką ir tikslus, nėra iki galo išdirbti, nesiderina su Lietuvos ir ES teise, diskriminuoja rinkos dalyvius, yra neišbaigti teisinės technikos požiūriu, stokoja teisinės logikos.

Dėl viso to, priimti įstatymai gyvenime neveiks, taps sunkiai arba išvis neįgyvendinami praktikoje. Be to, dalis investuotojų apleis Lietuvą ir ją lenks ratu, o pasitraukę investuotojai tikėtina Lietuvai teiks ieškinius dėl nuostolių, sukeltų ženkliai ir be pagrindo apribojus jų investicijas.

„Kviečiame įstatymų projektų autorius atsižvelgti į teisės ekspertų nurodytus trūkumus. Tai padarius bus galima efektyviau užtikrinti tai, ko šiais pasiūlymais iš esmės ir siekia Vyriausybė bei Lietuvos bankas – tvarios, riziką valdančios ir skaidrios kripto turto rinkos plėtros Lietuvoje.

Mes - už šios rinkos sureguliavimą, ir manome, kad pasvertas ir protingas reguliavimas užtikrins ilgalaikius įstatymų rengėjų tikslus, ir bus pozityvus mūsų ekonomikai“, - sako CEO prezidentas Vytautas Kašėta.

Teisės ekspertų vertinimu, yra taisytini Vidaus reikalų ministerijos bei Vyriausybės siūlymai pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymą. Tobulinti reikia ir Finansų ministerijos siūlomą reguliavimą atsisakant pereinamojo laikotarpio ES kripto rinkos reglamento MiCA (Markets in Crypto-Assets) reikalavimų įsigaliojimui ir licencijų išdavimą patikėti Lietuvos bankui.

Pavyzdžiui, siūlomi PPTFP įstatymo pakeitimai prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, kadangi iškraipo konkurenciją ir privilegijuoja atskiras kredito įstaigas. Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (VASP) įstatinio kapitalo lėšas (125 000 EUR) galėtų įnešti tik lietuviškoje kredito įstaigoje arba filialą Lietuvoje turinčioje ES narės kredito įstaigoje.

„Tai išskiria mažą ūkio subjektų grupę, ir neleistinai apriboja verslo galimybes įsigyti kredito įstaigų paslaugas kitose ES valstybėse”, – pabrėžia V. Kašėta.

Be to, jei būtų įtvirtinti, tokius pakeitimus būtų sunku įgyvendinti, nes dauguma Lietuvos kredito įstaigų savo praktikoje kol kas neteikia finansinių paslaugų VASP sektoriui.

Neapgalvotas skubėjimas dėl ES reglamento

Savo ruožtu Finansų ministerijos siūlymai dėl MiCA reikalavimų ir licencijų išdavimo vertinami kaip neatitinkantys teisėkūros proporcingumo – jais norima verslui užkrauti neadekvačią, neproporcingą naštą, be to, neįvertinti protingi ir realistiški įstatymo įgyvendinimo terminai.

Projektai skuboti, neparuošti ir dėl to neretai stokoja teisinės logikos.

Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad Lietuvoje galėtų veikti tik Lietuvos banko leidimą gavę VASP. Tačiau, teisiniu požiūriu, prašymams pateikti suteikiama tik viena diena - Finansų ministerijos siūlomas naujasis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. birželio 30 d. (sekmadienį), o sekanti diena, t.y., 2024 m. liepos 1 d., jau būtų paskutinė diena pateikti prašymus ir visus reikiamus dokumentus.

Tad, jei reikėtų vadovautis dar net nepradėtu taikyti MiCA reglamentu, verslai per sekmadienį, kai nedirba ir Lietuvos bankas, turėtų surinkti daugiau nei 20 įvairių dokumentų, įvairios kitos, su verslu susijusios informacijos, gauti notarų patvirtinimus, apostiles ir pan.

Be to, teisininkai pabrėžia, kad įstatymo projektas, nurodydamas, kokius dokumentus pateikti, vadovaujasi ES teisės aktu, t.y., MiCA, kuris tuomet formaliai net nebus taikomas. Maža to, reikalavimai kai kuriems paraiškai būtiniems dokumentams bus nustatyti papildomais, įgyvendinamaisiais ES teisės aktais, ir tai atsitiks jau po birželio 30 d.

Kitas svarbus trūkumas, kad projekte nenurodomos Lietuvos banko teisės ir pareigos.

„Projektas nenumato nei Lietuvos banko pareigos nagrinėti pateiktus dokumentus, nenurodo, per kokį terminą ir pagal kokią procedūrą bankas turi juos nagrinėti ir nenumato jokios banko teisės laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. tokių dokumentų pagrindu priimti kokius nors sprendimus“, – vardina V.Kašėta.

Taip pat abejojama, ar centrinis bankas sugebės per šešis mėnesius įvertinti potencialias daugiau nei 540 paraiškų, arba tiek, kiek dabar šalyje registruota VASP.

Savo ruožtu MiCA reglamentas, kuris etapais pradės galioti nuo 2024 m. vidurio, numato pereinamąjį laikotarpį iki pat 2026 m. vidurio.

Tiesa, Lietuva gali netaikyti jokio pereinamojo laikotarpio ir tapti viena pirmųjų, o gal netgi pirmąja ES valstybe, kurioje pilna apimtimi ir iš karto įsigaliotų viso MiCA taisyklės. Ir tai visai mūsų ekonomikai būtų reikšmingas privalumas, didelis teigiamas impulsas.

Visgi, jeigu ketinama eiti tokiu keliu, „Crypto Economy Organisation“ siūlo gerai apgalvoti visas praktines detales ir numatyti pakankamai laiko ūkio subjektams parengti dokumentus paraiškoms, suteikti aiškumą ir konkretumą dėl MiCA reikalavimų, kurie dar tuo metu negalios, bei aiškiai įvardinti Lietuvos banko teises bei pareigas nagrinėjant VASP paraiškas dėl licencijų.

CEO viliasi, kad į šiuos trūkumus ir pasiūlymus bus atsižvelgta. Priešingu atveju, teisininkai nuogąstauja, kad tokie projektų trūkumai gali Lietuvoje VASP veiklą vykdančius ir dešimtis milijonų mokesčių sumokančius užsienio investuotojus priversti pasitraukti iš Lietuvos.

Savo ruožtu, šalies įstatymai numato, kad žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės veiksmais, turi būti atlyginama valstybės, tai yra - mokesčių mokėtojų pinigais.

„Patobulinus įstatymų projektus, vietoje investuotojų ieškinių galėtume sulaukti daugiau investicijų ir naujų darbo vietų“, – pabrėžia V.Kašėta.

CEO savo pasiūlymus išsiuntė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Europos reikalų komitetui, taip pat Prezidento kanceliarijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos bankui, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijoms.

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Trečiadienis, 27 Gruodis 2023 18:27