1. Praeities nuopelnai „Fintech“

„Pastaraisiais metais Lietuva patyrė išskirtinį „Fintech“ sektoriaus augimą. Nuosekliai stiprėja licencijuotų įmonių segmentas, buvo plėtojamos inovatyvios finansinės technologijos ir įgyvendinami modernūs finansiniai sprendimai“, – įžvalgomis dalijosi 2023-2028 m. „Fintech“ sektoriaus plėtros gaires pristačiusi V. Markevičienė.

Anot viceministrės, šalies sėkmė šiame sektoriuje jau yra pripažįstama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: „Lietuva – viena patraukliausių „Fintech“ jurisdikcijų Europos Sąjungoje. „Invest Lithuania“ duomenimis šiuo metu „Fintech“ sektorių šalyje sudaro 263 įmonės, kuriose dirba per 7000 darbuotojų, kurių pajėgomis paslaugos teikiamos net 25 mln. klientų visoje Europos sąjungoje“.

Ekspertai pastebi, kad Lietuva pritraukia vis daugiau „Fintech“ įmonių, startuolių, verslininkų ir tokiu būdu kuria gyvybingą finansinių technologijų ekosistemą.

„Lietuvos „Fintech“ įmonės aktyviai bendradarbiauja tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Prie šio sektoriaus augimo prisidėjo bendradarbiavimas su tradicinėmis finansų institucijomis, taip pat su pasauliniais „Fintech“ žaidėjais“, – komentuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman.

Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF Matematinio modeliavimo katedros docentas Audrius Kabašinskas priduria, jog Lietuvos reguliavimo aplinka yra palanki „Fintech“ plėtrai: „Šalyje įdiegta reguliavimo sistema, leidžianti „Fintech“ įmonėms išbandyti naujoves kontroliuojamoje aplinkoje“.

2. Rizikų valdymas ir reguliavimo skaidrumas

Anot diskusijoje dalyvavusių ekspertų, rizikų valdymas ir tinkamas sektoriaus reguliavimas bei skaidrumas yra esminė sėkmingo „Fintech“ sektoriaus vystymosi dalis.

A. Kabašinskas teigia: „Partneriai iš užsienio tyrimų institucijų pastebi, kad lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, Lietuva yra stipriai išsiveržusi į prieki. Tačiau negalime užmigti ant laurų, nes tobulėjant technologijoms sudėtingėja ir sektoriaus reguliavimas. Svarbu, jog reglamentavimas išliktų neutralus technologijų atžvilgiu. Verta paminėti Lietuvoje įkurtą pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, kuris puikiai prisideda, kad būtų formuojamos bendros pozicijos ir praktikos kovojant su finansinių nusikaltimų grėsmėmis“.

Docentas priduria, kad daug žinių finansinių rinkų rizikų valdyme ateina iš nuolat atliekamų tyrimų: „Bendradarbiaujant su užsienio universitetais iš visų Europos šalių neseniai baigėme projektą, skirtą padėti finansinių rinkų reguliuotojams pasirengti iškylantiems naujiems iššūkiams, kurių padaugėjo dėl staigaus technologinio proveržio. Mokslinių tyrimų dėka esame visų grėsmių priešakyje“.

Finansų viceministrė V. Markevičienė pabrėžė, kad 2023-2028 m. finansinių technologijų sektoriaus plėtros gairėse numatyta daug dėmesio skirti būtent rizikų valdymui.

„Numatytas reguliavimo reikalavimų aiškumo didinimas ir stiprinimas, siekiant užtikrinti, kad įmonės veiktų atvirai, etiškai ir saugiai, o tai padidintų sektoriaus patikimumą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Apibrėžtos ir priemonės, skirtos rizikoms valdyti, tokioms kaip  pinigų plovimo, teroristų finansavimo, kibernetinio saugumo ir kt.”, – teigė V. Markevičienė.

„Įmonės, veikiančios finansinių paslaugų sektoriuje, kuriame svarbiausias stabilumas ir saugumas, privalo užtikrinti efektyvų rizikų valdymą. Šis aspektas yra labai svarbus norint pritraukti investuotojus, klientus, partnerius“,  – pastebi L. Žemaitytė-Kirkman.

3. Valstybės institucijų ir verslo ryšys

Anot L. Žemaitytės-Kirkman, „Fintech“ plėtrai įtakos turi ir tai, kad verslo organizacijos, valstybės institucijos ir švietimo įstaigos kartu sudaro stiprią bendrais principais veikiančią ekosistemą.

„Džiaugiuosi, kad ateinančių penkerių metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros gairės buvo sudarytos visų šalių bendru nutarimu: Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir „Fintech“ bendruomenės. Kartu memorandume numatoma, kad bendromis jėgomis net 26 suinteresuotos šalys – valstybinės institucijos, rinkos dalyviai, viešosios įstaigos sieks pagrindinio gairėse numatyto tikslo – tapti „Fintech“ rinkos lydere Europoje“, – teigia L. Žemaitytė-Kirkman.

Ekspertas A. Kabašinskas pastebi: „Fintech“ sektoriaus ir valstybės institucijų, aukštojo mokslo įstaigų ir tyrimų institucijų bendradarbiavimas yra būtinas kuriant palankią aplinką, skatinančią inovacijas, užtikrinančią skaidrumą, apsaugančią vartotojus ir prisidedančią prie ekonomikos augimo. Subalansuotas požiūris padeda sukurti sinergiją tarp inovacijų skatinimo ir būtinų reguliavimo apsaugos priemonių“.

4. Perspektyvių talentų ugdymas

Visgi svarbu suprasti, kad finansinių technologijų rinkai gyvybiškai svarbus aukštos kvalifikacijos talentų kiekis – sektoriaus plėtra augina naujų darbo vietų skaičių, o tai kartu kuria ir naujų kompetencijų poreikį.

„2020-2021 m. duomenys rodo, kad daugėja jaunų specialistų, besirenkančių informacines komunikacines technologijas. Bendradarbiaudami su aukštojo mokslo įstaigomis siekiame kurti ir įgyvendinti programas, kursus, skirtus „Fintech“ reikalingiems specialistams rengti“, – teigia V. Markevičienė.

Ekspertai pastebi, kad milžiniška sektoriaus dinamika ir nuolatinės inovacijos reikalauja nuolatinių ekspertų žinių atnaujinimų, kvalifikacijos kėlimo mokymų.

Docentas A. Kabašinskas teigia: „Labai svarbu, kad universitetai reaguoja į pokyčius rinkoje ir siūlo naujoves jaunajai kartai, stengiasi kurti programas kurios būtų iš tiesų naudingos ir orientuotos į ateities įgūdžius“.

„Kaip ir ko gero kiekvieną sektorių, taip ir finansinių technologijų sritį gerokai pakoregavo dirbtinio intelekto valdomų įrankių atsiradimas ir „Blockchain“ technologijos. Dabar į technologijas orientuotos studijų programos būtent ir leidžia studentui įgyti naujausių profesinių „Fintech“ sistemos žinių. “, – dėsto A. Kabašinskas.