„Fintech Hub LT“, „FinTech Poland“  ir „Women Go Tech“ pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą, kuriuo siekiama dalytis žiniomis, patirtimi ir tobulinti talentų ugdymo programas. Susitarimo tikslas – stiprinti technologijų sektorių regione ir inovacijas remiančių organizacijų bendradarbiavimą, reaguojant į dabartinę geopolitinę situaciją.

Memorandumo pasirašymas – svarbus žingsnis, siekiant toliau mažinti lyčių skirtumus ir kurti tvaresnį ir dinamiškesnį technologijų sektorių Vidurio ir Rytų Europoje.

Kovo 6 d. Lietuvos ambasadoje Lenkijoje pasirašytą susitarimą lydėjo konferencija „Women Go Tech: įžvalgos apie lyčių skirtumo mažinimą ICT sektoriuje“, skirta moterų įvairovei ir jų vaidmeniui technologijų sektoriuje, ypač „fintech“ srityje. Renginys suvienijo pirmaujančius sektoriaus ekspertus ir profesionalus.

„Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad asociacija „Fintech Hub LT“, kurios valdybos nare buvau pastaruosius dvejus metus, užmezga strateginę partnerystę ir pasirašo memorandumą su „Fintech Poland“ ir „Women GO Tech“. Vos 12 proc. pasaulio „fintech“ steigėjų ir bendrakūrėjų yra moterys. Apskritai moterys sudaro tik 34 proc. mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srities darbuotojų, o moterų, užimančių vadovaujančias pareigas technologijų srityje, procentinė dalis sumažėjo. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad technologijų ekosistema ir viešojo sektoriaus dalyviai veiktų kartu ir aktyviai remtų aktyvesnį moterų dalyvavimą šiame sektoriuje. Tik drauge kovodami su nusistovėjusiomis išankstinėmis nuostatomis padėsime pamatus pokyčiams. Mano karjeros siekiai visada buvo susiję su įvairovės, integracijos, inovacijų skatinimu ir iššūkių priėmimu. Labai džiaugiuosi pasiekta pažanga Lietuvoje.  „Eurostato“ duomenimis, technologijų ir mokslo srityse aktyviai dirba net  64 proc. lietuvių moterų, o tai Lietuvai leidžia pirmauti visoje ES“, – sako Erika Maslauskaitė, „Fintech Hub LT“ valdybos narė ir informacinių technologijų kompanijos „Deverium“, kuriančios inovatyvius produktus bei platformas mobiliems įrenginiams, vadovė. 

„Mes labai džiaugiamės pasirašytu susitarimu. Tikime, kad bendromis pastangomis galėsime skatinti talentų įvairovę mūsų regione. Dalijimasis patirtimi ir nuolatinis bendravimas leis mums aktyviai įsitraukti į technologijų sritį ir kartu kurti naujus standartus. „FinTech Poland“ taip pat tiki kompetencijų svarba ir lygiomis galimybėmis tobulėti, atsižvelgiant į pomėgius, interesus ir prieinamumą. Lenkijoje darbo užmokesčio skirtumai nėra aktuali problema. Prieiga prie technologinių darbo vietų taip pat yra atvira. Pagrindinis iššūkis – įtikinti moteris išbandyti savo galimybes kitose srityse, o ne tik tose, kurios stereotipiškai laikomos joms tinkamomis“, – komentuoja Kasia Jedlinska iš „FinTech Poland“.

„Po pandemijos ICT sektorius tapo vienu didžiausių darbdavių ES. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šiame sektoriuje trūks apie 8 mln. talentų. Pripažindami šio poreikio aktualumą, esame pasiryžę suteikti moterims galimybę ne tik užpildyti šią nišą, bet ir tobulėti bei užimti svarbų vaidmenį ICT sektoriuje. Pasitelkdami strateginę partnerystę ir bendradarbiavimo iniciatyvas, suteikiame moterims galimybę klestėti techninių profesijų kelyje, skatinti inovacijas ir formuoti technologijų ateitį“, – sako „Women Go Tech“ generalinė direktorė Jarūnė Preikšaitė.

Dirbtinis intelektas, tvarus investavimas ir neišvengiami pokyčiai finansų srityje – trys temos, kurioms skirta daugiausiai dėmesio šių metų „Fintech Day“ konferencijoje. Trečius metus iš eilės vykstantis didžiausias Baltijos šalyse finansinių technologijų („fintech“) sektoriui skirtas renginys pritraukė rekordiškai daug – beveik 700 – dalyvių iš Lietuvos ir kitų Europos šalių, rašoma „Rockit“ pranešime žiniasklaidai.

Vasario 8 d., ketvirtadienį, Vilniuje vyks trečioji finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Fintech Day“, sutraukianti vietos ir tarptautinius ekspertus. Šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama atvirajai bankininkystei, naujos kartos mokėjimams, finansinėms inovacijoms, dirbtinio intelekto panaudojimui „fintech“ srityje ir pinigų plovimo prevencijai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Konferenciją organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“ bei pasaulinė mokėjimų kompanija „Mastercard“. Pirmą kartą konferencijos dalyvius pasveikins Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, taip pat finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pranešimus skaitys ir diskusijoje apie finansinių technologijų startuoliams tenkančius iššūkius bei perspektyvas dalyvaus institucijų ir verslo atstovai iš Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Lietuvos ir Estijos bankų, asociacijos „Fintech Hub LT“, Lietuvos verslo angelų asociacijos „LitBAN“, „Mastercard“, „Accenture“, „Oracle“, „Nordic Fintech Magazine”, „Invest Lithuania“, „Sorainen“, „EMBank“, „Amlyze“, „Ondato“, „Vilnius TechFusion“, „Facilization“, kitų startuolių, finansų ir teisės patarėjų bei rizikos kapitalo fondų.

Pasak „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, šių metų konferencijos programa – kaip niekad stipri, todėl renginyje tikimasi sulaukti iki šiol didžiausio dalyvių skaičiaus.

„Lietuvos „fintech“ ekosistema – išties unikali, nes čia stebime intensyvų valdžios institucijų, inovatorių ir verslų, norinčių bei galinčių padėti vieni kitiems, bendradarbiavimą. Tokia skirtingų šalių sintezė, kartu su inovacijų ir reguliavimo pusiausvyra, skatina Lietuvos „fintech“ sektoriaus brandą“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

Ateityje – dar stipresnis ir brandesnis Lietuvos „fintech“ sektorius

Pasak finansų viceministrės Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, dalyvausiančios vienoje iš „Fintech Day“ diskusijų, Lietuva tapo vienu pagrindinių „fintech“ centru, visuotinai pripažįstamu dėl inovatyvios ekosistemos ir palankios verslo aplinkos. Todėl, anot jos, natūraliai pereinama į kitą etapą, kur daugiau dėmesio bus skiriama sektoriaus pozicijų įtvirtinimui.

„Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pasiekėme finansinių technologijų proveržį, o mūsų šalies „fintech“ ekosistema jau įrodė savo vertę. Skaičiuojama, kad jos paslaugomis naudojasi vienas iš dešimties suaugusių Europos gyventojų. Svarbu neprarasti pagreičio ir ateityje, o Finansų ministerijos kartu su partneriais parengtos Lietuvos „fintech“ plėtros gairės 2023–2028 m. sudarys sąlygas tolimesniam kokybiniam sektoriaus augimui, stiprėjimui ir plėtrai“, – teigia V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Pagrindiniais artimiausių metų Lietuvos „fintech“ sektoriaus tikslais išlieka esamų įmonių augimas ir inovatyvių bendrovių pritraukimas, kvalifikuotų talentų fondo sukūrimas ir mažos rizikos aplinkos išlaikymas. Finansų viceministrė taip pat pabrėžia, kad tokie renginiai kaip „Fintech Day“ yra vertingi, nes padeda suartinti finansų sektorių ir priežiūros institucijas, o atviras ir sąžiningas dialogas skatina sektoriaus pažangą.

2024 m. „Fintech Day“ konferencija vyks vasario 8 dieną gyvai „Vaidilos“ teatre (A. Jakšto g. 9, Vilnius).

2023 m. Lietuvos banko atliktos namų ūkių apžvalgos duomenimis, gyventojai vis dar daugiausia taupo einamojoje banko sąskaitoje ar grynais, o patraukliausia investicija laiko nekilnojamąjį turtą. Tačiau „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Ieva Bužienė pastebi, kad gyventojų, o ypač jaunesnių kartų investavimo įpročiai kinta ir atskleidė, kokios investicijos tampa vis populiaresnės tarp Tūkstantmečio (angl. millennials) ir Z kartų.

Investicijos – nuo akcijų iki skaitmeninio meno

Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, lyginant skirtingo amžiaus žmonių investavimo įpročius, atsiveria gana ryškūs skirtumai. Jos teigimu, Tūkstantmečio karta, kuri gimusi maždaug 1981–1995 m., yra ekonomiškai aktyviausia, turi galimybių investuoti didesnes sumas, tačiau jų tolerancija rizikai nėra didelė, jie atsargiau renkasi investicijų formas ir pirmenybę teikia pasyviam investavimui.

„Tūkstantmečio kartos atstovai dažnai yra linkę rinktis akcijas, investuoti tiesiogiai į skirtingas Baltijos šalių, Europos ir JAV bendroves arba naudotis biržoje prekiaujamais fondais (ETF). Uždirbantys didesnes pajamas dažnai naudoja sudėtingesnes investavimo formas, kaip alternatyvūs turto fondai ir panašiai“, – pasakoja banko atstovė.

Jos teigimu, jaunesnės Z kartos, gimusios maždaug 1995 – 2012 m., požiūris į finansus gerokai skiriasi – jų turimos lėšos investicijoms yra gana ribotos, tačiau jie nebijo rizikuoti, tikisi greitesnio ir didesnio pelno, domisi naujoviškomis investavimo galimybėmis. Bendraudama su Tūkstantmečio ir Z kartų studentais, skirtumus pastebi ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Ieva Bužienė. 

„Susiformavusiam elgesiui įtaką daro aplinka, kurioje užaugama. Tūkstantmečio karta dėl savo patirties ekonominio nuosmukio sąlygomis dažnai būna konservatyvesnė, labiau vertina finansinį saugumą. Tuo metu, skaitmeniniame amžiuje nuo mažens augusi Z karta labiau pasitiki technologinėmis naujovėmis, kaip kriptovaliutos ar skaitmeninis menas (NFT)“, –komentuoja I. Bužienė. 

Populiarėja tvarios investicijos

Analizuodamos skirtingus kartų investavimo įpročius ekspertės taip pat pastebi, jog auga susidomėjimas investicijomis, kurios susijusios su aplinką tausojančiais sprendimais.

 „Klimato kaitos ir tvarumo klausimai pastarąjį dešimtmetį yra itin aktuali tema, su kuria augo ir dažnais atvejais į ją rimčiau atsižvelgia jaunimas. Todėl spręsdami, kur investuoti, jie dažnai renkasi tvarumo projektus ar įmones, kurios puoselėja socialinę atsakomybę. Tai atspindi jų nuostatas ir susidomėjimą aplinkosaugos ir socialiniais klausimais“, – teigia I. Bužienė. 

VU docentei antrina ir R. Ežerskienė – banko atstovai taip pat pastebi tarp jaunosios kartos sparčiai populiarėjančias prie tvarumo prisidedančias investavimo priemones. Ji pabrėžė, kad tokių investicijų pelningumas ateityje, tikėtina, turėtų augti. 

„Gilėjant klimato kaitos problemoms ir siekiant mažinti poveikį gamtai, aplinkai draugiški sprendimai tampa vis aktualesni tiek versle, tiek vartotojų kasdienybėje. Atsižvelgiant į šias tendencijas rinkoje atsiranda daugiau tvarumą skatinančių, „žaliųjų“ investavimo bei taupymo priemonių, kurių pagalba žmonės turi galimybę ne tik uždirbti grąžą, bet ir prisidėti prie vykdomų aplinkai draugiškų projektų. Kadangi tokių investavimo priemonių paklausa auga, jų daugės, o tai reiškia ir patrauklesnę grąžą vartotojams“, – teigia R. Ežerskienė.

Pagrindinė investavimo klaida – impulsyvumas 

Nors tūkstantmečio ir Z kartų atstovai įprastai pasižymi didesniu finansiniu raštingumu ir yra technologiškai pažengę, anot I. Bužienės, investuodami kai kurias klaidas yra linkę daryti dažniau nei vyresni žmonės.

„Jauni investuotojai kartais būna impulsyvūs, nekantriai reaguoja į trumpalaikius rinkos svyravimus. Toks investavimo strategijos nesilaikymas neretai lemia nuostolius ilgalaikėje perspektyvoje. Prie nesėkmių dažnai prisideda ir per daug rizikingi sprendimai, nepatikimų investicijų pasirinkimas. Taip pat jiems sunkiau derinti investicinius tikslus su ilgalaikiu finansiniu planavimu“, – pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja.

Pasak R. Ežerskienės, vieno, visiems tinkančio investavimo recepto nėra, nes jis priklauso nuo tikslų, pajamų ir toleruojamos rizikos. Tačiau pirmiausia, rekomenduojama užsitikrinti finansinę saugumo pagalvę nenumatytiems atvejams, kurios dydis turėtų siekti bent trijų mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Ją turint, galima galvoti, kokią lėšų dalį pavyktų skirti investicijoms.

„Tuomet galima apsibrėžti investavimo tikslą ir strategiją – numatyti, kiek laiko planuojate investuoti, įsivertinti kokia rizika yra priimtina, nuspręsti, ar dalinsite investicijas,  į kelias skirtingas dalis, kurių tikslai ir priemonės skirsis. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojamas ilgalaikio reguliaraus investavimo metodas, kuriuo išvengiama impulsyvių, nepagrįstų sprendimų“, – patarimais dalinasi banko atstovė. 

Po dešimtmečio beveik kas antras Lietuvos gyventojas turės po telefoną ir visi galės žiūrėti apie trisdešimt televizijos programų, taip numatoma Vyriausybės patvirtintoje Valstybinėje ryšių ir informatikos plėtojimo programoje. Tokį tekstą skelbė LRT žinių pranešėja 1995-aisiais. Per pastaruosius 30 metų mes visi kartu iš esmės pakeitėme savo įpročius, o kartu pasaulį ir to nė nepastabėjome. Bet apie viską nuo pradžių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia per 260 finansų technologijų („Fintech“) įmonių, kuriose dirba per 7 tūkst. darbuotojų, o paslaugos teikiamos 27 mln. vartotojų ES ir kitur. Finansų ministerijos apklausų duomenimis, 38 proc. lietuvių naudojasi „Fintech“ produktais, kaip ir 31 proc. įmonių. Panašus kiekis tiek gyventojų, tiek įmonių norėtų išbandyti naujus „Fintech“ produktus. Daugiausiai potencialo pagal apklausas turi mokėjimai, skaitmeninė bankininkystė, investavimas, draudimas ir sutelktinis finansavimas. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir dirbtinio intelekto, duomenų analizės įrankių.

Bet ką ši informacija iš tiesų reiškia? Lietuvoje trečdalis gyventojų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be „Fintech“ įmonių, o dar trečdalis norėtų išbandyti išmaniai valdyti savo finansus, gauti paslaugas, sąskaitas, atlikti atsiskaitymus ir t.t. Taip pat ir tai, kad lietuviškos „Fintech“ bendrovės yra vertinamos užsienyje.

Tolokai nuo laidinių telefonų kas antruose namuose, ar ne?

Eksponentinis augimas ir prieinamumas

2019 m. pasaulyje veikė apie 12 000  „Fintech“ startuolių, iki 2023 m. šis skaičius padidėjo iki apytiksliai 30 000. Sektoriaus vertė pasaulyje vertinama maždaug 200 mlrd. dolerių ir, prognozuojama, per ketverius metus augs dar dvigubai.  Tai atspindi didelį susidomėjimą „Fintech“ sektoriumi ir jo galimybėmis prisidėti prie ekonomikos augimo ir inovacijų plėtros. Iš kur toks milžiniškas augimas?

Visų pirma, patogumas. „Fintech“ sprendimai dažnai siūlo paslaugas čia ir dabar, keliais mygtuko paspaudimais. Pavyzdžiui, mobiliosios bankininkystės programėlės leidžia vartotojams tvarkyti savo finansus, mokėti sąskaitas ir pervesti pinigus bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, eliminuodamos būtinybę fiziškai apsilankyti banke.

„Fintech“ siūlomi produktai dažniausiai kainuoja pigiau. Daugelis šio sektoriaus įmonių veikia internete ir turi mažesnes veiklos išlaidas nei tradicinės finansų įstaigos, o tai leidžia siūlyti mažesnius mokesčius ir palūkanų normas klientams.

„Fintech“ yra prieinamas kiekvienam, turinčiam internetą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Taip pat išmanios paslaugos yra itin greitos – autentifikavimą daugelyje programėlių jau atlieka dirbtinis intelektas, o įvairūs sandoriai – nuo paskolos iki investicijų – sudaromi per kelias minutes.

„Fintech“ savo pasiūla jau senai pralenkė tradicinius bankus ir kitas institucijas – nuo mokėjimų iki sutelktinio finansavimo, draudimo ir kitų paslaugų. Galite rinktis iš daugybės siūlomų produktų, kurie yra ir saugūs, mat itin daug lėšų skiriama investicijoms į sistemų patikimumą.

Visa tai kartais augina vartotojų skaičių ir iš esmės pakeitė dažnai mistifikuojamą finansų sektorių. Bet tai dar ne viskas.

Gamta, kurią „netyčia“ tausojame

Ar atsimenate tuos laikus, kai norėdami atsidaryti sąskaitą turėjote vyktį į banko padalinį, laukti eilėje, pildyti popierinį prašymą, pasirašyti sutartį ir t.t.? Atrodo atgyvena, tačiau tai buvo įprasta vos prieš 10 metų.

Dabar padauginkime vien tik šį pavyzdį iš 27 mln. „Fintech“ vartotojų – deginančių kurą ir važiuojančių, pildančių popierius ranka, gaištančių laiką. Standartinė paslaugų sutartis apima apie tris popieriaus lapus. Taigi vien popierinių sutarčių atsisakymas reiškia apie  apie 81 mln. sutaupytų lapų arba 10 tūkst. išsaugotų medžių, nes iš vieno brandaus medžio galima pagaminti apie ~8000 mums visiems įprastų A4 formato popieriaus lapų. Neskaičiuojant vandens ir kitų resursų. 

Pridėkime skaitmeninius mokėjimus ir parašus – didėjantis skaitmeninių mokėjimų, elektroninių parašų ir mobiliosios bankininkystės populiarumas suteikia didžiulę galimybę sumažinti įprastinių bankininkystės metodų, tokių kaip grynieji pinigai, čekiai ir popieriniai išrašai, poveikį aplinkai. Šis perėjimas prie visiškai skaitmeninės bankininkystės naudingas ne tik dėl patogumo, bet ir padeda kurti tvaresnes finansines operacijas.

Įprastiniai atsiskaitymo būdai, įskaitant grynuosius pinigus ir plastikines kredito korteles, vidutiniškai išskiria 3,78 g CO2 per vieną operaciją. Maždaug trečdalį debeto kortelių mokėjimo sistemos poveikio aplinkai sudaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos dėl energijos vartojimo ir transportavimo.

Skaitmeninės piniginės gali būti ekologiška atsiskaitymo alternatyva, padedanti sumažinti popieriaus ir plastiko atliekų kiekį ir turinti daug patogių funkcijų. Vis daugiau vartotojų renkasi ekologiškas mokėjimo galimybes ir parsisiunčia mobiliąsias pinigines.

Bekontakčiai mokėjimai siejami ir su tvariu transportu, nes leidžia žmonėms mokėti už viešąjį transportą nenaudojant grynųjų pinigų ar popierinių bilietų, o tai jau reikšmingai mažina popieriaus naudojimą ir su tuo susijusį poveikį aplinkai.

Jungtinės Tautos (JT) ir jų atitinkamos programos, įskaitant Jungtinių Tautų Aplinkos Programą (UNEP), aktyviai nagrinėja „Fintech“ sektoriaus ir tvarumo ryšį. Ši sritis įvardijama kaip viena iš daugiausiai teigiamo poveikio galinčių turėti technologijų šakų – nuo skurdo mažinimo iki paslaugų prieinamumo didinimo, nuo tiesioginio gamtos saugojimo iki žaliųjų finansų inžinerijos priemonių. 

Finansų ir „Fintech“ sektoriai išties aktyviai skatina tvarumą ir ekologinį sąmoningumą. 

„Fintech“ įmonės kuria skaitmeninius sprendimus, skirtus aplinkosaugos problemoms spręsti, o sektoriaus lyderiai siekia investuoti į tvarias iniciatyvas, pavyzdžiui atsinaujinančią energiją. 2022 m. pasaulinės žaliosios investicijos siekė 495 mlrd. dolerių, t. y. 17 proc. daugiau nei 2021 m. 

„Fintech“ revoliucija, kurios dalimi visa kartu esame, padeda formuoti naują požiūrį į tvarumą, skatina atsakingą vartojimą ir mažina poveikį aplinkai.

Ačiū mums visiems, kurie nepastebėdami pakeitėme pasaulį.

„Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė

„BankingLab“ grupė, teikianti technologinius sprendimus bankams bei kitoms finansų įstaigoms, pristatė savo veiklos ataskaitą. Neseniai integravusi Apple Pay bei Google Pay mokėjimų palaikymą, vien tik Lietuvoje licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ), besinaudojančios „BankingLab“ paslaugomis apdorojo net 37.4 milijardų eurų vertės operacijų.

Remiantis Lietuvos Banko duomenimis, tai sudaro 37.8 procentus visų 2022 metų rugsėjo pabaigos – 2023 metų rugsėjo pabaigos Lietuvoje veikiančių EPĮ atliktų operacijų (98.9 mlrd. eurų). 

„Satchel“, skaitmeninės bankininkystės paslaugų Europoje teikėja, ketina stiprinti savo atitikties standartus ir tam renkasi strateginį bendradarbiavimą su „Amlyze“, RegTech srityje veikiančia verslui skirtų finansinių nusikaltimų prevencijos sprendimų kūrėja.

„Satchel“ tikslas yra teikti naujos kartos skaitmeninės bankininkystės paslaugas, o to siekiant būtina skirti didelį dėmesį atitikties ir klientų saugumo užtikrinimui. Tai sutampa su „Amlyze“ vizija klientams siūlyti aukščiausios kokybės finansinių nusikaltimų prevencijos sprendimus, sukurtus geriausių savo srities ekspertų.

Kaip sparčiai auganti FinTech sektoriaus įmonė, „Satchel“ į savo veiklą nuolat integruoja naujausius sprendimus, siekdama optimizuoti darbo procesus ir padidinti efektyvumą, tuo pat metu užtikrindama griežtą atitiktį taikomiems reguliavimo reikalavimams.

„Amlyze“ vienija ekspertus, sukaupusius didelę patirtį kovos su pinigų plovimu, finansinio sukčiavimo prevencijos ir finansų rinkos priežiūros srityse. Tarp įmonės siūlomų sprendimų – realaus laiko ir retrospektyvinė finansinių operacijų stebėsena, klientų rizikos vertinimas ir vidinių tyrimų analizė. Bendrovė teikia pažangiausius technologinius sprendimus, kurie supaprastina ir leidžia efektyviau užtikrinti pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos procesus.

„Išlaikyti aukštai iškeltus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) standartus mums yra esminis dalykas, todėl partnerius renkamės itin kruopščiai. Bendradarbiavimas su „Amlyze“ dar labiau sustiprins mūsų įsipareigojimus teisės aktų atitikties požiūriu, – sako Martynas Jakutis, „Satchel“ atitikties vadovas. Bendrovės „Amlyze“ ekspertiškumas rizikos vertinimo ir finansinių nusikaltimų prevencijos srityse puikiai atitinka mūsų tikslus, o individualaus „Amlyze“ sprendimų pritaikymo galimybės visiškai užtikrina atitikimą mūsų išsikeltiems reikalavimams.“

Gabrielius Bilkštys, „Amlyze“ generalinis direktorius ir įkūrėjas, pridūrė: „Bendrovės „Satchel“ ir jų klientų bazės augimas yra tikrai įspūdingas. Tokiam augimui suvaldyti reikia ne tik didesnių žmogiškųjų išteklių, bet ir padidinto dėmesio PPTFP reikalavimų atitikimui. Manome, kad šis bendradarbiavimas ne tik sustiprins tolimesnį „Satchel“ augimą, bet ir prisidės prie dar aukštesnių skaitmeninės bankininkystės paslaugų atitikties standartų.“

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus. Skaičiuojama, kad kriptovaliutų turto klasės vertė šiuo metu gali siekti 1,7 trilijono JAV dolerių, o vien bitkoino – apie 1 trilijoną JAV dolerių. 

Iki šiol JAV reguliatorius vengė suteikti galimybę prekiauti kriptovaliutomis plačiu mastu, naudojantis ilgamete vertybinių popierių prekybos ir priežiūros infrastruktūra. SEC atstovai pabrėžė, kad šių bitkoino fondų prekybos patvirtinimas nereiškia pačios bitkoino kriptovaliutos oficialaus pripažinimo. Tačiau investuotojų bendruomenėje toks komisijos sprendimas matomas kaip dar vienas žingsnis link kriptovaliutų pripažinimo pilnateise turto klase.         

Pirmą šių JAV fondų prekybos dieną (sausio 11 d.) bitkoino kaina svyravo į abi puses. JAV biržų atidarymo metu kriptovaliutos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., iki 49 tūkst. JAV dolerių, tačiau prekybos pabaigoje grįžo prie 46 tūkst. JAV dolerių lygio. Bitkoino valiuta 2022 m. neteko 64 proc. vertės, tačiau per 2023 m., iš dalies ir dėl ETF prekybos lūkesčių, pabrango daugiau nei dvigubai.  

Alternatyvos vertybinių popierių rinkose

Dar 2013 m. broliai dvyniai (Tailer ir Cameron Winkevoss) pirmieji užpildė prašymą patvirtinti su kriptovaliuta susietą fondą. Tuomet bitkoino kaina siekė apie 87 JAV dolerius, o bendra kapitalizacija – apie 1 mlrd. JAV dolerių. 2015 JAV rinkose prasidėjo prekyba „Grayscale Bitcoin Trust“ patikos fondu, kurio tikslas buvo sekti bitkoino kainą. Šis fondas pradžioje buvo prekiaujamas užbiržinės prekybos sąrašuose (OTC), o šių metų sausio mėnesį papildė SEC patvirtintų ETF gretas, kurie prekybą jau pradeda pagrindinėse JAV biržose, tokiose kaip Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE). Europoje taip pat netrūksta ETF instrumentų,  kurie ne pirmus metus yra prekiaujami pagal kriptovaliutų vertes ir yra prieinami mažmeniniams investuotojams. Vokietijos ar kitų Vakarų Europos šalių biržose yra bent 8 fondai, kurių kapitalizacija viršija 100 mln. eurų. Šie fondai siekia replikuoti fizinio bitkoino kainą, o jų turtas – kripto piniginėse saugomi valiutos vienetai arba išvestiniai finansiniai instrumentai.          

Iki šiol pasaulinėse rinkose buvusių biržinių instrumentų išlaidų koeficientas (valdymo, saugojimo ir kitų mokesčių suma) siekdavo 1–2 proc. per metus. Šiomis dienomis JAV prekybą pradėję bitkoino fondai bando pasinaudoti dėmesio banga ir siūlo mažesnius nei 1 proc., o kai kuriais atvejais – ir 0 proc. valdymo mokesčius, kol fondo kapitalizacija pasieks tam tikrą dydį. Tačiau mažmeniniams investuotojams iš Europos sąjungos šie ir kiti JAV biržoje prekiaujami fondai yra neprieinami, nes jų leidėjai nepateikia pagrindinio informacijos dokumento.              

Prekyba bitcoino ateities sandoriais reguliuojamose rinkose prasidėjo 2017 m. gruodį, kai vieną kontraktą sudarė 5 bitkoinai. Tuo metu bitkoino kaina pasiekė 20 tūkst. JAV dolerių ribą. Šie sandoriai sunkiau prieinami neprofesionaliems investuotojams, o suėjus terminui kontraktai yra realizuojami piniginiu atsiskaitymu pagal tai, kokios bitkoino kainos fiksuotos pagrindinėse kripto keityklose.                                 

Besibaigiantys 2023-ieji Lietuvos finansinių technologijų (angl. fintech) sektoriuje įvardyti kaip pokyčių ir brandaus augimo metai. Taip teigta gruodį fintech ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ vykusiame renginyje, skirtame sektoriaus bendrovėms ir jų partneriams. 

„Vienas svarbiausių šių metų pasiekimų – valstybės mastu patvirtintos Lietuvos fintech gairės. Tai leis Lietuvai sparčiau siekti ambicingo tikslo – tapti dar didesniu fintech kompetencijų centru. Šios gairės – tai strateginė mūsų kryptis, kuria vadovausimės ateinančius penkerius metus“, – sakė Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Renginyje kalbėjusi „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman teigė, kad jau dabar Lietuva yra visos Europos finansinių technologijų centras, kurio sėkmės istorija matoma pasaulyje.

„Šalyje veikia per 260 fintech bendrovių, kuriose kuria daugiau nei 7 tūkst. talentų, ir skaičiai – tik auga. Finansinių paslaugų ekosistema, vienijanti tiek pačias įmones, tiek ir rinkos reguliuotoją, yra sveika ir stipri, o aiškus tikslas – iki 2028 m. tapti visuotinai pripažintu, aukštą vertę fintech kuriančiu regionu – tik dar labiau sustiprins mūsų visų ambicijas“, – teigė L. Žemaitytė-Kirkman.

Su augimu – ir iššūkiai dėl trečiųjų šalių bei talentų pritraukimo

Apibendrindamas 2023-iuosius, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pastebėjo augančią finansinių technologijų sektoriaus brandą.

„Augimas – tai epitetas, kasmet lydintis šalies fintech sektorių. Tačiau šie metai buvo pirmieji, kai pastebėjome ir augančią brandą, kai savo pajėgumus stiprino ne tik mokėjimų, bet ir sveikatos technologijų bei kitos bendrovės. Be to, pastebime teigiamas finansinio kapitalo vystymosi tendencijas, kurios rodo sektoriaus stiprėjimą“, – teigė S. Krėpšta.

Vienu pagrindiniu iššūkiu, su kuriuo šiemet susidūrė Lietuvos fintech įmonės, rinkos priežiūros institucijos atstovas pabrėžė tinkamą trečiųjų šalių kontrolę. Nurodoma, kad nemaža dalis bendrovių remiasi trečiosiomis šalimis, jų teikiamomis paslaugomis. Teigiama, kad dirbant su jomis, sudėtingėja įgyvendinami projektai. Todėl kaip niekad svarbia įvardyta pačių licencijuotų bendrovių atliekama priežiūra trečiųjų šalių atžvilgiu.

Talentų pritraukimas – dar vienas rimtas iššūkis, apie kurį kalbėjo Greta Ranonytė, licencijuotas Lietuvos fintech įmones vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė.

„Motyvuotų, iniciatyvių darbuotojų pritraukimas – iššūkis, svarbus ne vien tik mums. Glaudžiai bendradarbiaujame su universitetais, mokyklomis, kad besimokantys ar studijuojantys jaunieji talentai liktų Lietuvoje ir čia imtųsi veiklos, svarbios ne tik šaliai, bet ir regionui ar net pasauliui“, – tikino G. Ranonytė.

Siekia glaudesnio bendradarbiavimo

„Fintech Hub LT“ atstovė taip pat pabrėžė, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė Lietuvoje yra reali, o ir tuo pasigirti gali ne visos Europos šalys. Tačiau fintech įmonės tikisi kur kas glaudesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis.

„Girdime įvairių epitetų, kad „esame Europos fintech centras“, kaip sektoriaus įmonėms leidžiama plėstis ir pan. Vis dėlto, realybė yra tokia, kad mums keliami lūkesčiai – labai aukšti: turime priimti daugiau naujų darbuotojų, investuoti į inovacijas, teikti paslaugas tik mažo rizikingumo klientams ir pan. Tačiau dauguma įmonių – itin jaunos, ne senesnės kaip 3 metų amžiaus. Tam, kad jos pradėtų tinkamai veikti, jos turi žengti mažus žingsnelius, ir tam reikia daugiau laiko bei palaikymo“, – sakė asociacijos vadovė. 

Daugiau aiškumo ir tikslingumo – jau kitąmet

Prieš tai įvardytą situaciją, taip pat kitus aktualius iššūkius ketinama spręsti jau kitąmet, kai įsigalios priimtos Lietuvos fintechsektoriaus gairės. Anot finansų viceministrės V. Markevičienės, ketinama susitelkti ties penkiais esminiais veiksniais.

„Visų pirma, turime stengtis į Lietuvą pritraukti daugiau kapitalo bei investicijų, paverčiant šalį kokybiškai augančiu fintechcentru. Tačiau turėsime įveikti tam tikrus iššūkius, su kuriais susiduria sektoriaus bendrovės ir kurie kartais netgi peržengia jo ribas. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime imtis atitinkamų priemonių, kad technologiškai pažangus verslas veiktų tinkamai – ypač skaitmeniniame lygmenyje, suteikiant tinkamą prieigą prie valstybės valdomų duomenų ir informacijos“, – aiškino viceministrė.

Kitu svarbiu žingsniu pristatytas inovacijomis pagrįstų sprendimų inicijavimas. Pabrėžiama, kad Lietuvos fintech sektoriuje veikia ne vien tik licencijuotos bendrovės, bet ir technologinių sprendimų teikėjai, pastariesiems iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Šią situaciją ketinama ištaisyti pradėjus įgyvendinti Lietuvos fintech sektoriaus gaires.

Dar vienas būsimų pokyčių siekis – plėsti finansinių technologijų įmonių kompetencijas. Ketinama ne tik pritraukti naujus talentus, bet ir ugdyti sektoriuje jau dirbančius žmones – tam ketinama sukurti bendradarbystės erdvę, vienijančią Lietuvoje dirbančius specialistus. Šiemet jau įsteigtas Žaliųjų finansų institutas, kuris dalijasi žiniomis žaliųjų finansų srityje. 

Vadovaujantis gairėmis, ketinama Lietuvą paversti saugia jurisdikcija finansinių technologijų įmonėms. Viceministrės teigimu, šalis jau dabar gali pasigirti itin žemu rizikos lygiu, ypač pinigų plovimo prevencijos srityje. 

„Vis dėlto, dėl savo geopolitinės situacijos negalime atsipalaiduoti – turime būti visada pasiruošę pačioms įvairiausioms provokacijoms. Šalia esančios valstybės agresorės nuolat tikrina mūsų budrumą. Todėl turime stengtis ir stiprinti savo parengtį, kad neliktų net menkiausių spragų pinigų plovimo prevencijos ir kibernetinio saugumo srityse“, – sakė V. Markevičienė. 

Galiausiai, ketinama dar intensyviau komunikuoti apie Lietuvos fintech pasiekimus, ypač užsienyje. Taip tikimasi ne tik dar labiau padidinti šalies žinomumą, bet ir padėti sektoriaus įmonėms augti bei plėstis, siūlant savo unikalius sprendimus užsienio rinkose.