Login to your account

Username *
Password *

Nuo akcijų iki kriptovaliutų ir skaitmeninio meno: kur investuoja Lietuvos jaunimas?

By Citadele Vasario 05, 2024 312

2023 m. Lietuvos banko atliktos namų ūkių apžvalgos duomenimis, gyventojai vis dar daugiausia taupo einamojoje banko sąskaitoje ar grynais, o patraukliausia investicija laiko nekilnojamąjį turtą. Tačiau „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Ieva Bužienė pastebi, kad gyventojų, o ypač jaunesnių kartų investavimo įpročiai kinta ir atskleidė, kokios investicijos tampa vis populiaresnės tarp Tūkstantmečio (angl. millennials) ir Z kartų.

Investicijos – nuo akcijų iki skaitmeninio meno

Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, lyginant skirtingo amžiaus žmonių investavimo įpročius, atsiveria gana ryškūs skirtumai. Jos teigimu, Tūkstantmečio karta, kuri gimusi maždaug 1981–1995 m., yra ekonomiškai aktyviausia, turi galimybių investuoti didesnes sumas, tačiau jų tolerancija rizikai nėra didelė, jie atsargiau renkasi investicijų formas ir pirmenybę teikia pasyviam investavimui.

„Tūkstantmečio kartos atstovai dažnai yra linkę rinktis akcijas, investuoti tiesiogiai į skirtingas Baltijos šalių, Europos ir JAV bendroves arba naudotis biržoje prekiaujamais fondais (ETF). Uždirbantys didesnes pajamas dažnai naudoja sudėtingesnes investavimo formas, kaip alternatyvūs turto fondai ir panašiai“, – pasakoja banko atstovė.

Jos teigimu, jaunesnės Z kartos, gimusios maždaug 1995 – 2012 m., požiūris į finansus gerokai skiriasi – jų turimos lėšos investicijoms yra gana ribotos, tačiau jie nebijo rizikuoti, tikisi greitesnio ir didesnio pelno, domisi naujoviškomis investavimo galimybėmis. Bendraudama su Tūkstantmečio ir Z kartų studentais, skirtumus pastebi ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Ieva Bužienė. 

„Susiformavusiam elgesiui įtaką daro aplinka, kurioje užaugama. Tūkstantmečio karta dėl savo patirties ekonominio nuosmukio sąlygomis dažnai būna konservatyvesnė, labiau vertina finansinį saugumą. Tuo metu, skaitmeniniame amžiuje nuo mažens augusi Z karta labiau pasitiki technologinėmis naujovėmis, kaip kriptovaliutos ar skaitmeninis menas (NFT)“, –komentuoja I. Bužienė. 

Populiarėja tvarios investicijos

Analizuodamos skirtingus kartų investavimo įpročius ekspertės taip pat pastebi, jog auga susidomėjimas investicijomis, kurios susijusios su aplinką tausojančiais sprendimais.

 „Klimato kaitos ir tvarumo klausimai pastarąjį dešimtmetį yra itin aktuali tema, su kuria augo ir dažnais atvejais į ją rimčiau atsižvelgia jaunimas. Todėl spręsdami, kur investuoti, jie dažnai renkasi tvarumo projektus ar įmones, kurios puoselėja socialinę atsakomybę. Tai atspindi jų nuostatas ir susidomėjimą aplinkosaugos ir socialiniais klausimais“, – teigia I. Bužienė. 

VU docentei antrina ir R. Ežerskienė – banko atstovai taip pat pastebi tarp jaunosios kartos sparčiai populiarėjančias prie tvarumo prisidedančias investavimo priemones. Ji pabrėžė, kad tokių investicijų pelningumas ateityje, tikėtina, turėtų augti. 

„Gilėjant klimato kaitos problemoms ir siekiant mažinti poveikį gamtai, aplinkai draugiški sprendimai tampa vis aktualesni tiek versle, tiek vartotojų kasdienybėje. Atsižvelgiant į šias tendencijas rinkoje atsiranda daugiau tvarumą skatinančių, „žaliųjų“ investavimo bei taupymo priemonių, kurių pagalba žmonės turi galimybę ne tik uždirbti grąžą, bet ir prisidėti prie vykdomų aplinkai draugiškų projektų. Kadangi tokių investavimo priemonių paklausa auga, jų daugės, o tai reiškia ir patrauklesnę grąžą vartotojams“, – teigia R. Ežerskienė.

Pagrindinė investavimo klaida – impulsyvumas 

Nors tūkstantmečio ir Z kartų atstovai įprastai pasižymi didesniu finansiniu raštingumu ir yra technologiškai pažengę, anot I. Bužienės, investuodami kai kurias klaidas yra linkę daryti dažniau nei vyresni žmonės.

„Jauni investuotojai kartais būna impulsyvūs, nekantriai reaguoja į trumpalaikius rinkos svyravimus. Toks investavimo strategijos nesilaikymas neretai lemia nuostolius ilgalaikėje perspektyvoje. Prie nesėkmių dažnai prisideda ir per daug rizikingi sprendimai, nepatikimų investicijų pasirinkimas. Taip pat jiems sunkiau derinti investicinius tikslus su ilgalaikiu finansiniu planavimu“, – pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja.

Pasak R. Ežerskienės, vieno, visiems tinkančio investavimo recepto nėra, nes jis priklauso nuo tikslų, pajamų ir toleruojamos rizikos. Tačiau pirmiausia, rekomenduojama užsitikrinti finansinę saugumo pagalvę nenumatytiems atvejams, kurios dydis turėtų siekti bent trijų mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Ją turint, galima galvoti, kokią lėšų dalį pavyktų skirti investicijoms.

„Tuomet galima apsibrėžti investavimo tikslą ir strategiją – numatyti, kiek laiko planuojate investuoti, įsivertinti kokia rizika yra priimtina, nuspręsti, ar dalinsite investicijas,  į kelias skirtingas dalis, kurių tikslai ir priemonės skirsis. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojamas ilgalaikio reguliaraus investavimo metodas, kuriuo išvengiama impulsyvių, nepagrįstų sprendimų“, – patarimais dalinasi banko atstovė. 

 

Rate this item
(0 votes)