Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

2019-04-29, Vilnius. Šiandien prasideda paraiškų teikimas nacionalinei atrankai į pasaulinį skaitmeninio turinio sprendimų konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2019“ (angl. „World Summit Awards 2019“, WSA). Tiek Lietuvos startuoliai, tiek patyrusios verslo įmonės – mobiliųjų programėlių, elektroninių paslaugų, skaitmeninių platformų, žaidimų kūrėjai – kviečiami dalyvauti nacionaliniame atrankos konkurse „Naujasis knygnešys 2019“. Šiame konkurse  nugalėję sprendimai bus nominuoti  kaip Lietuvos atstovai dalyvauti prestižiniame „World Summit Awards 2019” konkurse ir ten varžysis su skaitmeniniais produktais iš viso pasaulio. Dalyviai registruotis dalyvauti nacionalinės atrankos konkurse gali interneto svetainėje www.naujasisknygnesys.lt iki 2019 m. birželio 10 d.

Lietuvos atranką laimėję sprendimai ‒ po vieną sprendimą iš kiekvienos kategorijos ‒ taps Lietuvos „naujaisiais knygnešiais“, bus apdovanoti prizais ir atstovaus Lietuvai pasauliniame konkurse „WSA 2019“. O vieno iš startuolių laukia specialus paskatinamasis apdovanojimas ‒ už inovatyviausią, originaliausią ir socialiai reikšmingiausią sprendimą jo kūrėjams bus įteikta 3000 Eur vertės piniginė premija.

Lietuvos kūrėjai konkurse „Naujasis knygnešys 2019” varžosi šiose kategorijose:

  • Valdžia ir piliečių įsitraukimas;
  • Sveikata ir gerovė;
  • Mokymasis ir švietimas;
  • Aplinka ir žalioji energija;
  • Kultūra ir turizmas;
  • Išmanios gyvenvietės ir urbanizacija;
  • Verslas ir komercija;
  • Įtraukimas ir įgalinimas.

„Ieškome geriausių Lietuvoje sukurtų skaitmeninio turinio sprendimų, nes norime parodyti pasauliui, kad lietuviai geba kurti originalias ir prasmingas skaitmenines inovacijas“, ‒ sako „World Summit Awards“ konkurso Lietuvos nacionalinė ekspertė ir pasaulinės žiuri narė Ieva Žilionienė. „Jungtinių Tautų globojamas konkursas „World Summit Awards“ – puiki galimybė Lietuvos kūrėjams išbandyti savo jėgas tarptautiniame kontekste, parodyti, ką įdomaus yra sukūrę, ir prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – kitaip tariant, geresnio rytojaus pasaulio kūrimo. Inovatyvumas, kūrybingumas, originalumas, aktualumas nūdienos kontekste – pagrindinės mūsų kūrėjų stiprybės, lemiančios pripažinimą WSA. Praėjusiais metais net du projektai iš Lietuvos įveikė sudėtingus pasaulinės atrankos etapus ir pateko į WSA nugalėtojų 40-tuką. Šiemet tikimės vėl atrasti tuos skaitmeninius sprendimus, kuriais galėtume didžiuotis pasauliniu mastu“,  ‒ sako I. Žilionienė.

2018 m. WSA konkurse lietuvių startuolis Pulsetip („Pulsetip“), sukūręs įrankį, skirtą išmaniai, lengvai ir patogiai užtikrinti darbuotojų grįžtamąjį ryšį, palengvinti vidinę komunikaciją, didinti informuotumą, ir projektas Kompiuteriukai vaikams (Kompiuteriukų paramos fondas), vykdantis didžiausią nevyriausybinę IT edukacinę kampaniją siekiant didinti Lietuvos vaikų kompiuterinį raštingumą ir kūrybiškumą, įveikė daugiau kaip 430 projektų iš 180 pasaulio šalių ir tapo pasaulinio konkurso nugalėtojais.

„Naujasis knygnešys 2019“ konkursą organizuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK, www.ivpk.lt) kartu su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT, www.rrt.lt ).

Konkurso iniciatyvą palaiko didžiausi Lietuvos ryšio operatoriai UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ ir „Telia Lietuva“, AB, „Verslo žinių“, portalo “15min”,  „ChangeMakers‘ON“ atstovai.

Daugiau apie konkursą „Naujasis knygnešys“: www.naujasisknygnesys.lt.

Daugiau apie konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai“: https://www.worldsummitawards.org/

Nuo išmaniųjų čiužinių, padedančių sekti ir gerinti miego kokybę iki žaliosios energijos gamybos – tokias inovatyvias idėjas turintys užsienio startuoliai vis drąsiau renkasi Lietuvą savo verslui vystyti. Jau per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimą Lietuvoje kurti 18-ka aukštos pridėtinės vertės verslų gavo 45 užsienio piliečiai, pasinaudoję „Startup Visa“ programa.       

„Norėdama tapti tūkstančio startuolių šalimi Lietuva turi tapti patraukli ne tik vietos inovatoriams, bet ir startuoliams iš kitų šalių. Būtent prisitraukdamos užsienio talentus išaugo stipriausios inovacijų ekosistemos Silicio slėnyje, Barselonoje, Londone, Berlyne ar Stokholme. Stiprindami šią ekosistemą jau esame numatę trumpinti „Startup Visa“ procedūras akceleratoriaus atranką praėjusiems startuoliams bei netrukus paleisti „Startup Employee Visa“, kuri leis startuoliams greičiau įdarbinti startuolio augimui reikalingų specialistų iš užsienio, kurių kartais Lietuvos aukštosios mokyklos net neruošia“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Verslumo skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovės Robertos Rudokienės teigimu, šį reikšmingą kiekybinį šuolį lemia nuoseklus ir sistemingas darbas su potencialiais užsienio startuoliais. „Jų šalyse ištisus metus kartu su partneriais organizuojame susitikimus, informacinius renginius apie Lietuvos startuolių ekosistemą. Augantis susidomėjusių Lietuva užsieniečių ir gaunamų paraiškų skaičius leidžia daryti išvadą, jog pasitelkti startuolių pritraukimo įrankiai yra veiksmingi“, – teigia R. Rudokienė.

2019 metų pirmąjį ketvirtį „Startup Visa“ programa sulaukė 62 paraiškų, iš užsienio įmonių, norinčių perkelti savo verslą į Lietuvą. Lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus – šis skaičius buvo du kartus mažesnis (29 paraiškos). Šiemet paraiškų sulaukta iš  Rusijos, Turkijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Kinijos ir kitų šalių. Inovatyvių verslų ekonominės veiklos kryptys: finansinės technologijos, žalioji energetika, e-komercija.

Iš šių metų pirmąjį ketvirtį gautų paraiškų, „Startup Visa“ komisija patvirtino 18-kos įmonių iš užsienio valstybių galimybes kurti verslą Lietuvoje, o šiuos verslus įgyvendinti Lietuvoje įgijo teisę 45 užsienio piliečiai, pasinaudoję „Startup Visa“ programa.

Iš patvirtintų 18-os paraiškų, šiais metais 4 užsienio startuoliai jau įsikūrė Lietuvoje, dar 4 įmonės registruoja savo veiklą mūsų šalyje, likusios – dar nepradėjo persikėlimo ir verslo registravimo. Formalizuoti „Startup Visa“ suteiktas galimybes užsienio startuoliai turi 3 mėnesius, šiam laikui pasibaigus procedūrą reiktų kartoti iš naujo.

Partnerių tinklas užtikrina kokybę ir leidžia optimizuoti procesus

Rudokienė pažymi, kad šalia augančių kiekybinių programos rodiklių, ženkliai pagerėjo ir užsienio startuolių teikiamų paraiškų kokybė, o tai yra vienas pagrindinių atrankos kriterijų. Šį teigiamą pokytį lėmė šiais metais startavę startuolių akseleravimo fondai „Startup Wise Guys“, „70Ventures“ bei kurį laiką Lietuvoje veikianti „Baltic Sandbox“ programa. Akseleravimo fondų pagrindinis tikslas – suteikti startuoliams bazinius mokymus kaip plėtoti savo verslą, o vėliau į šias įmones investuoti.

„Lietuvoje veikiantys akseleravimo fondai aktyviai dirba ne tik su vietos, bet ir su užsienio verslininkais, kviesdamos juos pasinaudoti mūsų šalyje esančiomis palankiomis galimybėmis vystyti verslą.  Akseleratoriai į savo mokymo programas atsirenka aukštą pridėtinę naudą Lietuvos ekonomikai turinčius startuolius, kurie atitinka visus „Startup Visa“ programos kokybinius reikalavimus, tokius kaip: inovatyvumas, didelis plėtros potencialas ir aukštųjų technologijų pritaikomumas“, – pasakoja R. Rudokienė.

Rudokienė taip pat teigia, jog atsiradęs partnerių tinklas leidžia optimizuoti procesus, pavyzdžiui, trumpinti „Startup Visa“ programos procedūras tiems startuoliams, kurie yra praėję akseleratorių atrankas.

„Šiuo metu jau yra ruošiama pagreitinta startuolio vizos suteikimo procedūra (angl. fast track) į Lietuvos akseleratorius atrinktiems startuoliams. Taip užsienio inovatoriai daug greičiau galės persikelti į Lietuvą ir plėtoti savo verslą mūsų šalyje. Pasinaudoti šia galimybe bus galima jau šiais metais“, –  naujas galimybes pristato R. Rudokienė.

Verslus į Lietuvą perkėlusiems startuoliams vis aktualesni tampa ir įsikūrimo klausimai: pradedant nuo gyvenamojo būsto ar darželių iki darbo erdvių paieškos. Anot „Startup Lithuania“ vadovės, tam, kad startuolio įkūrėjas ir jo šeima galėtų sėkmingai integruotis į šalies ekosistemą, yra vykdomos individualios konsultacijos, o aktualius teisinius, mokestinius ar kitus klausimus efektyviai padeda spręsti startuolių ekosistemos partneriai.

„Startup Visa“ – tai VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos padalinio „Startup Lithuania“ koordinuojama programa, kurios pagrindinis tikslas – pritraukti užsienio talentus ir investicijas į Lietuvą, tuo pačiu sumažinant perkeliamų inovatyvių verslų ir asmenų migracijos klausimus. Asmenys perkėlę savo verslus į Lietuvą gali naudotis visa šalyje esančia infrastruktūra, kurti inovatyvius ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai atnešančius produktus.

Visas pasaulis šiandien išgyvena didžiulį informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto skverbimąsi į verslo aplinką – automatizuojami procesai ar balsu valdomi įrankiai yra šių dienų tendencija. Šiose srityse aktyviai kelią skinasi ir lietuviai – pagal naujausius „Startup Lithuania“ duomenis, kūrybinių verslo dirbtuvių (angl. hackathon) metu, 81 proc. naujų startuolių yra kuriami būtent IT srityse.

Ūkio ministerija skiria beveik 14 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų, suteiksiančių galimybę įmonių darbuotojams gauti sektorinių kompetencijų aukščiausio lygio mokymus. Tai ypač palies startuolių ekosistemą ir skaitmeninimo srityje veikiančias pramonės įmones.

„Šios priemonės itin laukė startuolių bendruomenė. Lietuvoje dauguma žmonių startuolius kuria neturėdami tam reikalingų specifinių žinių ar patirties, todėl ženkli dalis perspektyvių, didelį inovacinį potencialą turinčių įmonių neišgyvena arba neauga taip greitai, kaip galėtų, vien dėl kompetencijų trūkumo. Dėl to tiksliniai mokymai svariai prisidės prie startuolių ekosistemos augimo", - sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Pagal ES struktūrinių fondų priemonės „Kompetencijos LT" paskelbtą antrąjį kvietimą specialiesiems sektorinių kompetencijų ugdymo mokymams iš viso numatyta paskirstyti 13,9 mln. eurų.

Įmonės dėl finansavimo konkuruos keliose grupėse, kurios turėtų užtikrinti daugiau galimybių įvairių sektorių įmonių darbuotojams, tarp jų ir startuoliams, įgyti reikalingų kompetencijų.  Verslo asociacijoms, prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei klasterio koordinatoriams numatoma paskirstyti iki 6,5 mln. eurų. Viešosioms įstaigoms, teikiančioms inovacijų konsultavimo, inovacijų paramos, verslumo skatinimo, įmonių konkurencingumo didinimo paslaugas, numatyta iki 5,4 mln. eurų. Skaitmeninių inovacijų centrams, dalyvaujantiems bent vienoje Europos Komisijos skaitmeninių inovacijų diegimo srityje, planuojama skirti iki 2 mln. eurų.
Didžiausia vienam projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra iki 360 tūkst. eurų. Paraiškos priimamos iki 2019 m. vasario 15 d.

Kvietimo dokumentai skelbiami internete www.esinvesticijos.lt ir https://ukmin.lrv.lt.