Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų bendrovė „Surfshark“ pateko į prestižinį, jau aštuntus metus iš eilės skelbiamą „Financial Times“ 1000 greičiausiai augančių Europos įmonių reitingą. Šiame sąraše įmonė užima 47-ąją vietą tarp 1000 sparčiausiai augančių įmonių Europoje, 8-ąją tarp visų IT ir programinės įrangos bendrovių ir 1-ąją – tarp visų šiemet „Financial Times“ sąraše esančių Lietuvoje įkurtų įmonių.
„Vos per dvejus metus nuo startuolio įkūrimo, „Surfshark“ tapo trečiu lyderiaujančiu virtualaus privataus tinklo (angl. Virtual private network, VPN) tiekėju pasaulyje. Pirmąjį milijoną už paslaugas mokančių vartotojų pasiekėme vos per 30 mėnesių nuo paslaugos atsiradimo rinkoje. Palyginimui – tai toks pat greitas rezultatas kaip muzikos platformos „Spotify“ ir greitesnis rezultatas nei vaizdo turinio platformos „Netflix“. Už „Surfshark“ augimą ir užsitarnautą vartotojų iš daugiau kaip 140 šalių pasitikėjimą esu dėkingas visai komandai, dirbančiai Vilniaus, Kauno, Varšuvos ir Berlyno biuruose – mūsų kasdieninis darbas įgalina vartotojus lengvai apsaugoti savo privatumą ir saugumą internete“, – sako Regimantas Urbanas, „Surfshark“ rinkodaros vadovas.
R. Urbanas, anksčiau užėmęs „Google“ rinkodaros vadovo Baltijos šalims pareigas, džiaugiasi, jog ankstesnėje pozicijoje įgytas žinias gali pritaikyti augindamas ir stiprindamas „Surfshark“. „Kartu su komanda esame dėkingi ir Lietuvos startuolių bendruomenei už atvirą dalijimąsi geriausiomis praktikomis, patarimais ir kontaktais – šis palaikymas neabejotinai prisidėjo prie mūsų sėkmės ir augimo“, – sako jis.
Padeda atskleisti Lietuvos startuolių potencialą
Inga Langaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė pastebi, jog šis „Surfshark“ pasiekimas, visų pirma, parodo startuolio unikalumą – per neįtikėtinai trumpą laiką itin konkurencingoje srityje bendrovė tapo viena iš lyderiaujančių pasaulyje. „Suvienijusi jėgas su „Nord Security“ ir pritraukusi pirmąją investiciją, kompanija pelnytai buvo įvertinta vienaragio titulu, o 2023 m. įmonės įvertis buvo padvigubintas. Tai tobulas greičio, lankstumo ir adaptyvumo, taip būdingo startuoliams, pavyzdys“, – sako I. Langaitė.
Jos teigimu, patekimas į „Financial Times“ sparčiausiai augančių Europos įmonių sąrašą – dar vienas stiprus argumentas investuotojams, padedantis atskleisti visos Lietuvos startuolių ekosistemos potencialą. „Startuoliai yra XXI a. ekonomikos varomoji jėga, kurianti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir užtikrinanti regiono konkurencingumą. Todėl matyti Lietuvos startuolį prestižiniame reitinge šiais sulėtėjusios ekonomikos ir sudėtingų geopolitinių aplinkybių laikais, yra reikšmingas pasiekimas. Pasauliui tai siunčia aiškią žinutę apie aktyvią Lietuvos startuolių ekosistemą“, – priduria I. Langaitė.
Antrasis vienaragis Lietuvoje
„Surfshark“ savo veiklą pradėjo 2018 m. pristačiusi virtualaus privataus tinklo įrankį. Iki šiol bendrovės siūlomos paslaugos pasipildė antivirusine programa „Antivirus“, apie vartotojo duomenų nutekinimą pranešančiu įrankiu „Alert“, privačiu paieškos varikliu „Search“ ir naudotojo tikrąją tapatybę internete maskuojančiu įrankiu „Alt ID“. Bendrovė taip pat sukūrė ir dabar jau savarankiškai veikiančią įmonę „Incogni“, padedančią naudotojams pašalinti savo duomenis iš duomenų prekeivių.
„Financial Times“ sparčiausiai augančių Europos įmonių sąraše skelbiama, jog 2019-2022 m. laikotarpiu „Surfshark“ metinės pajamos išaugo nuo 2,2 mln. eurų iki 63,8 mln. eurų. 2022 m. balandį „Surfshark“ kartu su kibernetinio saugumo bendrove „Nord Security“ tapo antruoju oficialiu vienaragiu Lietuvoje. 2023 m. rudenį jau antrąjį kartą kartu su „Nord Security“ pritraukta 100 mln. eurų investicija atvėrė dar daugiau galimybių įmonės verslo plėtrai užsienio rinkose.
„Surfshark“ komandą duomenų pateikimo metu sudarė 330 specialistų. Vien 2022-aisiais prie kompanijos prisijungė daugiau kaip 180 naujų darbuotojų. Nors nuo 2023 m. rinkoje pastebima darbuotojų mažinimo tendencija, „Surfshark“ savo žmogiškųjų išteklių strategiją šiuo metu orientuoja į tvarų augimą – mažindami naujai samdomų darbuotojų skaičių, ypatingą dėmesį skiria ypač stiprių specialistų pritraukimui į komandą ir kiekvieno iš jų atnešamai vertei.
Apie „Financial Times“ sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą
Į „Financial Times“ sparčiausiai Europoje augančių įmonių sąrašą pateko įmonės, 2019-2022 m. pasiekusios didžiausią procentinį pajamų augimą. Tokių įmonių gautos pajamos 2019 m. turėjo būti ne mažesnės nei 100 tūkst. eurų per metus, o 2022 m. – ne mažesnės nei 1,5 mln. eurų. Sąraše figūruoja tik tos įmonės, kurių augimas 2019-2022 m. laikotarpiu buvo ne mažesnis nei 36,3 proc. Šiemet į reitingą iš viso pateko 9 Lietuvoje įkurtos įmonės.
Apie „Surfshark“
„Surfshark“ yra Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų bendrovė. Jos kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje ir vienas iš nedaugelio, kurį pripažįsta nepriklausomi saugumo ekspertai. 2022 m. „Surfshark“ kartu su kibernetinio saugumo bendrove „Nord Security“ paskelbti antruoju oficialiu vienaragiu Lietuvoje.
Nors priešakyje Baltijos šalių ekonomikos laukia išbandymai, tačiau didelė dalis investuotojų tiki, jog regiono patrauklumas didės. Kuo pagrįsti investuotojų lūkesčiai ir kaip juos turėtų palaikyti Lietuva, ką tik viešai pristačiusi savo 2050-ųjų viziją?
Neseniai sostinės Naujamiestyje startą atšventęs technologijų miestelis simboliškai atskleidė tai, kuo tarptautinių investuotojų akyse yra Lietuva ir Vilnius – startuolių miestas ir technologijų centras, kuriame aktyviai plėtojamos finansinių technologijų, kompiuterinių žaidimų, elektroninės komercijos ir kitos inovacijos. Visa tai rodo, kad valstybėje vyrauja technologijoms ir skaitmenizacijai palankus klimatas, o investuotojai tai vertina.
Užčiuopti šio optimizmo priežastis nesudėtinga. Kasmet EY atliekamas Europos investicijų patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“ parodė, kad investuotojai Lietuvoje akcentuoja technologijų talentų prieinamumą. 7 iš 10 (69 proc.) respondentų nurodė, kad technologijų įgūdžių turinčių darbuotojų prieinamumas Lietuvoje yra geresnis negu kitose jų investicijų šalyse. Estijoje ir Latvijoje tokį privalumą įžvelgia gerokai mažiau investuotojų, atitinkamai 35 ir 20 procentų. Tarp kitų dažnai vardijamų mūsų šalies patrauklumo elementų – visuomenės gebėjimas absorbuoti inovacijas ir palaikyti skaitmenizacijos pažangą, taip pat – griežta asmens duomenų bei intelektinės nuosavybės teisių apsauga.
Paprašyti išskirti esminius investicinės aplinkos privalumus Baltijos valstybėse, tyrime investuotojai Lietuvą išskyrė būtent dėl inovacijoms palankios verslo aplinkos ir technologijų įgūdžių turinčių talentų. Latvijoje daugiausia dėmesio pelnė visuomenės skaitmeninis raštingumas, o Estijoje investuotojai labiausiai vertina technologijų startuolių ir tyrimų institucijų tinklą, jų bendradarbiavimą. Skirtingi kiekvienos šalies privalumai regionui suteikia universalumo, o Lietuvai pasufleruoja, ko galima pasimokyti iš kaimynių.
Talentų prieinamumo svarbą jau ne vienerius metus akcentuoja „Investuok Lietuvoje“ agentūra, transliuodama savo žinutes potencialiems ir esamiems investuotojams. Tai, kad tarptautinis verslas mūsų šalies darbo jėgą vertina kaip pažangią ir turinčią potencialo, yra ir šios agentūros ilgamečio įdirbio rezultatas. Šių metų „Europe Attractiveness Survey“ tyrimo duomenimis, 4 iš 5 investuotojų (80 proc.) nurodė, kad žmonių skaitmeniniai įgūdžiai yra labai arba kritiškai svarbūs jų investicijų planams Lietuvoje. Atitinkamai, Estijoje šių įgūdžių svarbą investicijoms akcentavo 48 proc., o Latvijoje – vos 17 proc. apklaustųjų.
Viena vertus, tenka pripažinti, kad tokie ryškūs rezultatų skirtumai trijose šalyse stebina. Antra vertus, analizuodami Lietuvoje investavusių verslų profilius, nesunkiai atrasime, jog skaitmeniniai darbuotojų įgūdžiai pagrindžia jų konkurencinį pranašumą rinkoje. Įprastais pavyzdžiais galime laikyti įmones, kurios Lietuvoje atveria IT produktų kūrimo centrus, taip pat – kompiuterinių žaidimų kūrimo bendroves, verslo paslaugų centrus, modernias gamybos įmones. Joms visoms darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai yra kritiškai svarbūs.
O kad skaitmeninių įgūdžių poreikis tik augs ir plėsis, užtenka paminėti milžiniško dėmesio šiemet sulaukusį „ChatGPT“, kurį plačiajai visuomenei pasaulyje atvėrė „OpenAI“. Daugelis verslų išvydo aiškią iliustraciją, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti jų veiklą, industrijas ir profesijas. Čia tenka prisiminti, kad dirbtinis intelektas kuriamas ir plėtojamas jau ne vieną dešimtmetį, tačiau toks konkretus ir aiškus pavyzdys leido suvokti, kad technologija yra labai plačiai pritaikoma kasdieniame gyvenime ir versle. Natūralu, jog ir investuotojai pastaruoju metu daugiau dėmesio atkreipia į pasiūlymus ir galimybes, susijusias su dirbtinio intelekto pagrindu plėtojamomis technologijomis.
Beje, poreikis reaguoti į technologijų progresą įgalinant šalies gyventojus įgauti reikiamų technologinių įgūdžių, o šalies verslams sudaryti sąlygas kurti aukštą pridėtinę vertę ir būti konkurencingiems pasaulyje, aiškiai įvardintas ką tik visuomenei pristatytoje „Lietuva 2050“ vizijoje. Siekiant patenkinti šį poreikį švietimo sistemai tenka esminis vaidmuo, tačiau ir verslai turi daug svertų imtis lyderystės, bendradarbiauti su švietimo ir mokslo institucijoms. Tuo pačiu piliečiai turi suvokti, kad mokytis visą gyvenimą yra kritiškai svarbu – tiek kiekvienam atskirai, tiek visai valstybei. Šią galimybę užtikrinančios ir puoselėjančios organizacijos investuoja į ilgalaikį pranašumą, nes gebėjimas nuolatos tobulėti visada atveria naujų nišų. Tai ypač svarbu šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kur konkurenciniai privalumai laikui bėgant sunyksta, nes rinkoje atsiranda kopijų, naujovių, sukuriami vertingesni pasiūlymai.
Naujausias EY atliktas Europos investicijų patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“ rodo, kad beveik 8 iš 10 (77 proc.) apklaustų investuotojų įsitikinę, jog per trejus ateinančius metus Lietuvos patrauklumas dar labiau pagerės. Ar šis potencialas stovi vien tik ant technologijų ir skaitmenizacijos pamato? Tikrai ne. Tačiau Lietuva yra gana tvirtai įtikinusi tarptautinių investuotojų bendruomenę, jog valstybė renkasi skaitmeninę ateitį. Tam turime visus argumentus ir ne vieną sėkmės istoriją.
Taigi šią žinutę reikia ir toliau taikliai bei atkakliai transliuoti – komunikacijos niekada nebūna per daug. Matyti, kad to naudą vis geriau suvokia ir į komunikaciją įsitraukia pati verslo bendruomenė, atrasdama, kaip ir kuo galima pasigirti. Verslas Lietuvoje išmoko taisyklę, kad norint būti pastebėtam globalioje rinkoje, reikia įdėti pastangų, įskaitant ir rinkodaros, komunikacijos komandų. Neužtenka vien tikėti senu posakiu, kad darbas meistrą giria.
Atlikus išsamų Lietuvos startuolių sektoriaus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis startuolių savo veiklą vykdo verslui skirtos programinės įrangos, finansinių technologijų ir sveikatingumo srityse. Nuo šiol visa pagrindinė informacija apie Lietuvos startuolius pasiekiama atnaujintoje Lietuvos startuolių duomenų bazėje.
Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ bendra iniciatyva, nuo šiol bus galima realiu laiku sekti Lietuvoje veikiančių startuolių augimą – tiek individualiai, kadangi nuo šiol kiekvienas Lietuvos startuolis turi savo profilį su svarbiausia veiklos informacija, pritrauktų investicijų skaičiumi ir laisvomis darbo vietomis, tiek filtruoti ir nagrinėti startuolius pagal industriją, kuriose jie veikia, verslo modelį.
Remiantis naujausiais duomenimis, šiandien Lietuvoje aktyviai veikia per 850 startuolių. Maždaug du trečdaliai jų vadovaujasi verslas verslui (B2B) modeliu, apie trečdalis – verslas klientui (B2C), iki 5 proc. produktus ar paslaugas siūlo vyriausybei, viešajam sektoriui (B2G).
Informacija apie investicinę startuolių aplinką nurodoma remiantis Ventury.app duomenimis. Šiemet į startuolius Baltijos šalyse iš viso jau investuota per 100 mln. eurų: Estijoje – 47 mln. eurų, Lietuvoje – 34 mln. eurų, o Latvijoje – 28 mln. eurų.
TOP 5 industrijos, kuriose aktyviausiai veikia Lietuvos startuoliai:
Verslui skirta programinė įranga (Business Software), 25 proc.
Finansų technologijos (FinTech), 14 proc.
Sveikatingumas (HealthTech, Life sciences & Wellness), 10 proc.
Gamyba ir pramonė (Advanced Manufacturing & Industry), 7 proc.
Reklama ir kūryba (AdTech & Creative Tech), 6,5 proc.
„Kurdami vieningą ir išsamią Lietuvos startuolių duomenų bazę, siekiame pažinti mūsų šalies startuolius, jausti nuolat augančios startuolių ekosistemos pulsą.
Tik rinkdami tokius duomenis galime kokybiškai analizuoti sektoriaus situaciją – tai ne tik padeda identifikuoti ekosistemos problemas bei galimybes, bet taip pat leidžia geriau pristatyti ir reprezentuoti ekosistemos potencialą užsienyje, patekti į tarptautinius reitingus ar apžvalgas“, – teigia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.
Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė pastebi, kad tendencijos Lietuvoje pernelyg nesiskiria nuo vyraujančių pasaulyje – tai rodo visos mūsų šalies startuolių ekosistemos brandą ir patvirtina galimybes dar stipriau augti.
„Lietuvos startuoliai kuriasi ir veiklą vykdo perspektyviose industrijose, orientuojasi į globalią rinką, tvarų verslo modelį, geriausius talentus ir skaidrumą, turi aukštas ambicijas. Esame gerame kelyje, reikia tik šiek tiek laiko naujoms sėkmės istorijoms gimti“, – sako I. Langaitė.
2023 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos startuoliai šalies biudžetą jau papildė 83 mln. eurų, sektoriuje dirba 17,5 tūkst. darbuotojų, vidutiniškai gaunančių 3,7 tūkst. eurų atlyginimą. Šiuo metu startuoliai ieško per 500 darbuotojų – IT, kibernetinio saugumo, produktų, pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo specialistų ir vadovų.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atsiskaitymas už būrelius daugiausiai galvos skausmo sukelia vaikų tėvams ir būrelių dalyviams, visgi dar daugiau sunkumų patiria būrelių vadovai, kuriems reikia užtikrinti sklandų ir efektyvų apskaitos procesą. Jį efektyvinti ir sutaupyti mokytojams laiko nuo šiol padės lietuviškas startuolis „Bureliosaskaita.lt“, sukūręs virtualų mokytojo asistentą.
„Įvairių tyrimų duomenimis, būrelius vedantys mokytojai ar treneriai vidutiniškai sugaišta 8-12 val. per mėnesį vien administracinėms užduotims atlikti. Tai dalis jų iki šiol daro rankiniu būdu: žymėdami lankomumą užrašų knygelėje ar „Excel“ dokumente, skaičiuodami sąskaitas skaičiuotuvu bei siųsdami žinutes, laiškus ar dalindami lapelius kiekvienam dalyviui. Kaip mums pasakojo patys mokytojai – tai labai nepatogu, be to, nėra galimybės užtikrinti tvarkingo, įstatymus atitinkančio sąskaitų tvarkymo proceso“,– sako „Bureliosaskaita.lt“ CEO Gediminas Rumšas.
Nors panašių įrankių rinkoje jau yra, pasak „Bureliosaskaita.lt“ komandos, ši platforma skirta vadinamiems laisviesiems mokytojams, treneriams ar mokykloms, kurios būrelių administravimo darbus atlieka pačios ir neturi galimybės naudotis brangiais mokykloms skirtais įrankiais ar neturi administratoriaus. Būrelio vadovai tinklalapyje gali pridėti būrelius ir jų dalyvius, o programa automatiškai kiekvienam jų apskaičiuoja sąskaitas, kurias galima išsiųsti vieno mygtuko paspaudimu.
Idėja sukurti šį įrankį kilo G. Rumšui asmeniškai susidūrus su painiu atsiskaitymo už būrelius procesu iš tėvų pusės: „Sąskaitų išrašymo ir pateikimo procesas būreliuose labai skirtingas: vieni mokytojai duoda atsiskaitymo lapelius, kiti sąskaitas siunčia žinute ar elektroniniu paštu, vieni mėnesio pradžioje, kiti gale. Pačiam būna gėda, kai dėl to praleidžiu sąskaitos apmokėjimo terminą. Tačiau pradėjęs apie tai kalbėtis su mokytojais supratau, kad jiems situacija dar sudėtingesnė: daugelis būrelių vadovų turi atlikti buhalterio funkcijas ir gaišti valandų valandas su ugdymu niekaip nesusijusiems darbams.“
Taip kilo idėja pirmiausia padėti mokytojams automatizuoti sąskaitų skaičiavimo bei išsiuntimo darbus – kad teisingai apskaičiuotos sąskaitos tėvus visuomet pasiektų elektroniniu paštu, o mokytojams būtų paprasčiau sekti apmokėjimus, nereikėtų patiems rašyti ir priminimų. Be to, vis dažniau iš būrelių vadovų išgirstame apie griežtėjančius Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus dėl tvarkingos apskaitos, o ją sekti ir archyvuoti su šiuo įrankiu itin paprasta“,– sako G. Rumšas.
Tiesa, įtikinti mokytojus skaitmenizuoti dalį darbų nėra paprasta: „Mokytojai dažnai yra įpratę šiuos darbus daryti patys ir įpročius keistų nebent atradę ne tik paprastą, bet ir labai patikimą sprendimą. Be to, turi specifinių poreikių, nes, kaip pastebėjome, administravimo procesas pas visus labai skiriasi. Todėl didelis iššūkis yra atliepti jų poreikius, kad įrankis būtų patogus“,– pasakoja platformos kūrėjai.
Komandą šiuo metu sudaro trys žmonės. Jos nariai startuolių gyvenimu susižavėjo seniai – jau daugiau nei trejus metus komandos nariai dirba Inovacijų agentūros „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriuje, kuriame patys padeda inovatyvias idėjas turintiems žmonėms paversti jas į realius produktus bei padėti startuoliams augti. Esą čia įgyta patirtis padėjo ir patiems pradedant verslą.
„Bureliosaskaita.lt“ mokytojus prisijungti prie šios platformos kviečia nuo 2022 rugsėjo mėn., šiuo metu įrankiu jau naudojasi apie 60 mokytojų iš visos Lietuvos. Artimiausias startuolio prioritetas – atsižvelgiant į mokytojų poreikius tobulinti platformą ir įtraukti naujus jiems reikalingiausius funkcionalumus, kaip kad integraciją su bankais sąskaitų apmokėjimui, galimybę pagrindiniam naudotojui sukurti kelias jam priklausančias paskyras ir kt.
Prieš beveik penkerius metus veiklą pradėjęs lietuvių startuolis „Viezo“ sukūrė inovatyvią energijos generavimo technologiją, vibracijas galinčią konvertuoti į elektros energiją, kuria maitinami belaidžiai IoT (angl. Internet of Things) jutikliai. Startuolis technologiją pritaikė geležinkelių sektoriui pasiūlydamas nuotolinį vagonų techninės būklės stebėjimo jutiklį „Powerail“, leidžiantį informuoti vagonų savininkus apie numatomus gedimus ir reikšmingai sumažinti ličio baterijų naudojimą.
„Mūsų gaminamas jutiklis maitinamas atsinaujinančia energija, todėl yra kur kas tvaresnis ir ilgaamžiškesnis nei kiti rinkoje siūlomi variantai, priklausomi nuo baterijų, kurias reikia nuolat keisti. Šiuo metu skaičiuojame, kad jutiklis gali be papildomos priežiūros veikti bent 12 m. Esame pirmoji įmonė, energijos konvertavimui naudojanti inovatyvias pjezoelektrines medžiagas, todėl išradimą šiuo metu patentuojame“, – pasakoja startuolio vadovas ir vienas iš įkūrėjų Donat Ponamariov.
Šiuo metu „Viezo“ kartu su kitais lietuvių startuoliais nusprendė dalyvauti „Swedbank“ Tvarių inovacijų programoje, skirtoje startuoliams padėti vystyti savo idėjas ir jas paversti tvarių pokyčių sprendimais verslui. Vadovas tikisi, kad pasinaudojant mentorių pagalba pavyks dar efektyviau vystyti produktą ir pritaikyti jį verslo aplinkoje, ieškoti platesnių technologijos pritaikymo galimybių, pavyzdžiui, krovininių vilkikų segmente.
„Sparčiai ES mastu įsigaliojantys aplinkosaugos reglamentai neaplenkė ir baterijų segmento – jam nustatyti aukšti tvarumo reikalavimai, todėl džiaugiamės, kad programoje dalyvauja unikalų sprendimą ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui pristatęs startuolis. Tikimės, kad programa paskatins sėkmingą startuolių ir verslo bendradarbiavimą bei tvarių sprendimų paiešką versle“, – komentuoja Donatas Šumyla, „Swedbank“ Startuolių partnerystės vadovas.
Norėjo išgauti energiją iš lietaus lašų
Pasak „Viezo“ vadovo D. Ponamariov, startuolio istorija prasidėjo visai ne nuo vibracijų generuojamos energijos, o nuo idėjos ją išgauti iš lietaus.
„Anksčiau niekaip nebuvau susijęs su fizika, tačiau 2018 m. kartu su KTU mokslininkais, kuriuos pažinojau iš ankstesnės darbovietės, pradėjome eksperimentuoti su energijos krūvį generuojančiomis pjezoelektrinėmis medžiagomis. Pirmiausia man kilo idėja išgauti energiją iš krentančių lietaus lašų. Pasijuokėm, nes nieko nepavyko, tačiau kolegos pasiūlė pabandyti padaryti tą patį su vibracijomis. Taip prasidėjo „Viezo“ kelionė“, – prisimena vadovas.
Jutikliai užtikrina efektyvesnę vagonų priežiūrą ir saugumą
„Powerail“ autonominiai jutikliai gali būti pritaikomi nuotoliu stebint tiek krovininių, tiek keleivinių vagonų ratų ir guolių techninę būklę. „Viezo“ savo sprendimu geležinkeliams siekia palengvinti techninės priežiūros procesą jį skaitmenizuojant ir išvengiant nereikalingų sąnaudų.
„Šiuo metu vagonų techninė būklė tikrinama pagal iš anksto numatytą planą, nuvažiavus tam tikrą skaičių kilometrų, nepriklausomai nuo realios ratų ir guolių būklės. Privalomi patikrinimai įmonėms atsieina didžiules sumas, nors didžioji dalis vagonų tuo metu būna tvarkingi. Mūsų produkto tikslas yra pakeisti šią praktiką pereinant nuo planinių patikrinimų prie patikrinimų pagal būklę, tikslingai tvarkant jutiklių užfiksuojamas problemas. Nuotolinė priežiūra leidžia iš anksto pastebėti besivystančius gedimus ir juos operatyviai sutvarkyti, taip užtikrinant saugumą ir optimizuojant priežiūros sąnaudas“, – pastebi D. Ponamariov.
„Viezo“ skaičiavimais, įmonės, pasitelkusios „Powerail“, vieno vagono guolių ir ratų priežiūrai per metus gali sutaupyti maždaug 500 eur neto. Įmonė dažniausiai valdo kelis ar net keliasdešimt tūkstančių vagonų, todėl sprendimas gali padėti geležinkelių bendrovėms sutaupyti milijonus eurų.
Skatina geležinkelių sektoriaus tvarumą
Lietuvių startuolio sukurtas vibracijų energijos generatorius yra gaminamas iš ekologiškų medžiagų ir prisideda prie tvarumo iššūkių geležinkelių sektoriuje sprendimo leisdamas atsisakyti baterijų.
„Ko gero, nedaugelis žino, kad geležinkelių industrijoje ličio baterijos yra naudojamos itin dideliais kiekiais, jas reikia nuolat atnaujinti. Dažniausiai – įvairiuose jutikliuose. „Powerail“ maitinamas iš vibracijų gaunama energija be papildomų išteklių, todėl galime ženkliai sumažinti rinkoje naudojamų baterijų kiekį“, – džiaugiasi „Viezo“ vadovas.
Neseniai „Viezo“ paleido pirmąją „Powerail“ versiją, kurią testuoja 15 įmonių Europoje ir Australijoje, o ateičiai turi ambicingų planų.
„Šiandien savo jutiklius esame įdiegę daugiau nei 50 vagonų. Per šiuos metus su antrąja jutiklio versija planuojame įdiegti 7,5 tūkst. vagonų, o iki 2026 m. tikimės pasiekti 100 tūkst. ribą“, – planais dalijasi startuolio vadovas ir vienas iš įkūrėjų Donat Ponamariov.