Login to your account

Username *
Password *

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus. Skaičiuojama, kad kriptovaliutų turto klasės vertė šiuo metu gali siekti 1,7 trilijono JAV dolerių, o vien bitkoino – apie 1 trilijoną JAV dolerių. 

Iki šiol JAV reguliatorius vengė suteikti galimybę prekiauti kriptovaliutomis plačiu mastu, naudojantis ilgamete vertybinių popierių prekybos ir priežiūros infrastruktūra. SEC atstovai pabrėžė, kad šių bitkoino fondų prekybos patvirtinimas nereiškia pačios bitkoino kriptovaliutos oficialaus pripažinimo. Tačiau investuotojų bendruomenėje toks komisijos sprendimas matomas kaip dar vienas žingsnis link kriptovaliutų pripažinimo pilnateise turto klase.         

Pirmą šių JAV fondų prekybos dieną (sausio 11 d.) bitkoino kaina svyravo į abi puses. JAV biržų atidarymo metu kriptovaliutos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., iki 49 tūkst. JAV dolerių, tačiau prekybos pabaigoje grįžo prie 46 tūkst. JAV dolerių lygio. Bitkoino valiuta 2022 m. neteko 64 proc. vertės, tačiau per 2023 m., iš dalies ir dėl ETF prekybos lūkesčių, pabrango daugiau nei dvigubai.  

Alternatyvos vertybinių popierių rinkose

Dar 2013 m. broliai dvyniai (Tailer ir Cameron Winkevoss) pirmieji užpildė prašymą patvirtinti su kriptovaliuta susietą fondą. Tuomet bitkoino kaina siekė apie 87 JAV dolerius, o bendra kapitalizacija – apie 1 mlrd. JAV dolerių. 2015 JAV rinkose prasidėjo prekyba „Grayscale Bitcoin Trust“ patikos fondu, kurio tikslas buvo sekti bitkoino kainą. Šis fondas pradžioje buvo prekiaujamas užbiržinės prekybos sąrašuose (OTC), o šių metų sausio mėnesį papildė SEC patvirtintų ETF gretas, kurie prekybą jau pradeda pagrindinėse JAV biržose, tokiose kaip Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE). Europoje taip pat netrūksta ETF instrumentų,  kurie ne pirmus metus yra prekiaujami pagal kriptovaliutų vertes ir yra prieinami mažmeniniams investuotojams. Vokietijos ar kitų Vakarų Europos šalių biržose yra bent 8 fondai, kurių kapitalizacija viršija 100 mln. eurų. Šie fondai siekia replikuoti fizinio bitkoino kainą, o jų turtas – kripto piniginėse saugomi valiutos vienetai arba išvestiniai finansiniai instrumentai.          

Iki šiol pasaulinėse rinkose buvusių biržinių instrumentų išlaidų koeficientas (valdymo, saugojimo ir kitų mokesčių suma) siekdavo 1–2 proc. per metus. Šiomis dienomis JAV prekybą pradėję bitkoino fondai bando pasinaudoti dėmesio banga ir siūlo mažesnius nei 1 proc., o kai kuriais atvejais – ir 0 proc. valdymo mokesčius, kol fondo kapitalizacija pasieks tam tikrą dydį. Tačiau mažmeniniams investuotojams iš Europos sąjungos šie ir kiti JAV biržoje prekiaujami fondai yra neprieinami, nes jų leidėjai nepateikia pagrindinio informacijos dokumento.              

Prekyba bitcoino ateities sandoriais reguliuojamose rinkose prasidėjo 2017 m. gruodį, kai vieną kontraktą sudarė 5 bitkoinai. Tuo metu bitkoino kaina pasiekė 20 tūkst. JAV dolerių ribą. Šie sandoriai sunkiau prieinami neprofesionaliems investuotojams, o suėjus terminui kontraktai yra realizuojami piniginiu atsiskaitymu pagal tai, kokios bitkoino kainos fiksuotos pagrindinėse kripto keityklose.                                 

Crypto Hub Lithuania asociacija, kurios tikslas – gerinti kriptovaliutų ir decentralizuotų finansų ekosistemą Lietuvoje, plečia ir stiprina savo partnerių gretas. 2023-iųjų metų gegužę įkurta Crypto Hub Lithuania asociacija sudarė strateginę partnerystę su kaimyninės Latvijos blockchain asociacija (The Latvian Blockchain Association) bei Estijos Web3 rūmais (Estonian Web3 Chamber).

Crypto Hub Lithuania asociacijos vadovas Evaldas Krampas yra įsitikinęs, jog bendradarbiavimas nuolat besivystančioje kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijos sferoje yra ypač svarbus. „Sujungę jėgas su Latvijos blockchain asociacija ir Estijos Web3 rūmais mes ne tik sustiprinome savo pozicijas, bet ir parodėme Baltijos šalių vienybę.

Virtualių valiutų rinka patirs neišvengiamus pokyčius, kuriuos atneš naujasis MiCA reguliavimas. Kartu galime atstovauti tiek rinkos dalyvių, tiek virtualių valiutų vartotojų interesus, edukuoti visuomenę bei reguliuotojus ne tik savo šalyje, bet ir visame Baltijos regione.“

Crypto Hub Lithuania steigėjai jau nuo 2014-ųjų organizuoja virtualių valiutų ir decentralizuotų finansų renginius, vienas jų – Bitcoin meetup, skirtas kriptovaliutų entuziastams. Taip pat Crypto Hub Lithuania gali pasigirti didžiausia Lietuvoje virtualių valiutų grupe „Facebook“, turinčia daugiau nei 54 000 narių.

Asociacijos vadovas E. Krampas džiaugiasi vis augančiu Crypto Hub Lithuania narių skaičiumi ir tuo pačiu kviečia prisijungti naujus narius – tiek įmones, tiek asmenis, dirbančius kriptovaliutų, blokų grandinės ir decentralizuotų finansų srityse.

Siekdama stiprinti Lietuvoje veikiantį kripto turto verslą, jos dalyviams atstovaujanti asociacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) ragina Lietuvos Vyriausybę patobulinti šiai rinkai skirtus įstatymų projektus.

Dabartiniai jų variantai, nors ir galima suprasti jų logiką ir tikslus, nėra iki galo išdirbti, nesiderina su Lietuvos ir ES teise, diskriminuoja rinkos dalyvius, yra neišbaigti teisinės technikos požiūriu, stokoja teisinės logikos.

Dėl viso to, priimti įstatymai gyvenime neveiks, taps sunkiai arba išvis neįgyvendinami praktikoje. Be to, dalis investuotojų apleis Lietuvą ir ją lenks ratu, o pasitraukę investuotojai tikėtina Lietuvai teiks ieškinius dėl nuostolių, sukeltų ženkliai ir be pagrindo apribojus jų investicijas.

„Kviečiame įstatymų projektų autorius atsižvelgti į teisės ekspertų nurodytus trūkumus. Tai padarius bus galima efektyviau užtikrinti tai, ko šiais pasiūlymais iš esmės ir siekia Vyriausybė bei Lietuvos bankas – tvarios, riziką valdančios ir skaidrios kripto turto rinkos plėtros Lietuvoje.

Mes - už šios rinkos sureguliavimą, ir manome, kad pasvertas ir protingas reguliavimas užtikrins ilgalaikius įstatymų rengėjų tikslus, ir bus pozityvus mūsų ekonomikai“, - sako CEO prezidentas Vytautas Kašėta.

Teisės ekspertų vertinimu, yra taisytini Vidaus reikalų ministerijos bei Vyriausybės siūlymai pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymą. Tobulinti reikia ir Finansų ministerijos siūlomą reguliavimą atsisakant pereinamojo laikotarpio ES kripto rinkos reglamento MiCA (Markets in Crypto-Assets) reikalavimų įsigaliojimui ir licencijų išdavimą patikėti Lietuvos bankui.

Pavyzdžiui, siūlomi PPTFP įstatymo pakeitimai prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, kadangi iškraipo konkurenciją ir privilegijuoja atskiras kredito įstaigas. Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (VASP) įstatinio kapitalo lėšas (125 000 EUR) galėtų įnešti tik lietuviškoje kredito įstaigoje arba filialą Lietuvoje turinčioje ES narės kredito įstaigoje.

„Tai išskiria mažą ūkio subjektų grupę, ir neleistinai apriboja verslo galimybes įsigyti kredito įstaigų paslaugas kitose ES valstybėse”, – pabrėžia V. Kašėta.

Be to, jei būtų įtvirtinti, tokius pakeitimus būtų sunku įgyvendinti, nes dauguma Lietuvos kredito įstaigų savo praktikoje kol kas neteikia finansinių paslaugų VASP sektoriui.

Neapgalvotas skubėjimas dėl ES reglamento

Savo ruožtu Finansų ministerijos siūlymai dėl MiCA reikalavimų ir licencijų išdavimo vertinami kaip neatitinkantys teisėkūros proporcingumo – jais norima verslui užkrauti neadekvačią, neproporcingą naštą, be to, neįvertinti protingi ir realistiški įstatymo įgyvendinimo terminai.

Projektai skuboti, neparuošti ir dėl to neretai stokoja teisinės logikos.

Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad Lietuvoje galėtų veikti tik Lietuvos banko leidimą gavę VASP. Tačiau, teisiniu požiūriu, prašymams pateikti suteikiama tik viena diena - Finansų ministerijos siūlomas naujasis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. birželio 30 d. (sekmadienį), o sekanti diena, t.y., 2024 m. liepos 1 d., jau būtų paskutinė diena pateikti prašymus ir visus reikiamus dokumentus.

Tad, jei reikėtų vadovautis dar net nepradėtu taikyti MiCA reglamentu, verslai per sekmadienį, kai nedirba ir Lietuvos bankas, turėtų surinkti daugiau nei 20 įvairių dokumentų, įvairios kitos, su verslu susijusios informacijos, gauti notarų patvirtinimus, apostiles ir pan.

Be to, teisininkai pabrėžia, kad įstatymo projektas, nurodydamas, kokius dokumentus pateikti, vadovaujasi ES teisės aktu, t.y., MiCA, kuris tuomet formaliai net nebus taikomas. Maža to, reikalavimai kai kuriems paraiškai būtiniems dokumentams bus nustatyti papildomais, įgyvendinamaisiais ES teisės aktais, ir tai atsitiks jau po birželio 30 d.

Kitas svarbus trūkumas, kad projekte nenurodomos Lietuvos banko teisės ir pareigos.

„Projektas nenumato nei Lietuvos banko pareigos nagrinėti pateiktus dokumentus, nenurodo, per kokį terminą ir pagal kokią procedūrą bankas turi juos nagrinėti ir nenumato jokios banko teisės laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. tokių dokumentų pagrindu priimti kokius nors sprendimus“, – vardina V.Kašėta.

Taip pat abejojama, ar centrinis bankas sugebės per šešis mėnesius įvertinti potencialias daugiau nei 540 paraiškų, arba tiek, kiek dabar šalyje registruota VASP.

Savo ruožtu MiCA reglamentas, kuris etapais pradės galioti nuo 2024 m. vidurio, numato pereinamąjį laikotarpį iki pat 2026 m. vidurio.

Tiesa, Lietuva gali netaikyti jokio pereinamojo laikotarpio ir tapti viena pirmųjų, o gal netgi pirmąja ES valstybe, kurioje pilna apimtimi ir iš karto įsigaliotų viso MiCA taisyklės. Ir tai visai mūsų ekonomikai būtų reikšmingas privalumas, didelis teigiamas impulsas.

Visgi, jeigu ketinama eiti tokiu keliu, „Crypto Economy Organisation“ siūlo gerai apgalvoti visas praktines detales ir numatyti pakankamai laiko ūkio subjektams parengti dokumentus paraiškoms, suteikti aiškumą ir konkretumą dėl MiCA reikalavimų, kurie dar tuo metu negalios, bei aiškiai įvardinti Lietuvos banko teises bei pareigas nagrinėjant VASP paraiškas dėl licencijų.

CEO viliasi, kad į šiuos trūkumus ir pasiūlymus bus atsižvelgta. Priešingu atveju, teisininkai nuogąstauja, kad tokie projektų trūkumai gali Lietuvoje VASP veiklą vykdančius ir dešimtis milijonų mokesčių sumokančius užsienio investuotojus priversti pasitraukti iš Lietuvos.

Savo ruožtu, šalies įstatymai numato, kad žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės veiksmais, turi būti atlyginama valstybės, tai yra - mokesčių mokėtojų pinigais.

„Patobulinus įstatymų projektus, vietoje investuotojų ieškinių galėtume sulaukti daugiau investicijų ir naujų darbo vietų“, – pabrėžia V.Kašėta.

CEO savo pasiūlymus išsiuntė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Europos reikalų komitetui, taip pat Prezidento kanceliarijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos bankui, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijoms.

Gruodžio 19-tą dieną Vilniuje įvykęs šeštasis „Lithuania Bitcoin Meetup“ ir vėl susilaukė didžiulio virtualių valiutų entuziastų susidomėjimo. Nuo 2016-ųjų metų virtualių valiutų keityklos „SpectroCoin“ organizuojamas „Lithuania Bitcoin Meetup“ šiemet sutraukė arti 200 dalyvių. „Kaskart renginiui turime ieškoti vis didesnės erdvės, kad sutalpintume visus norinčiuosius“, - džiaugėsi Evaldas Krampas, „Crypto Hub Lithuania“ asociacijos vadovas bei „Lithuania Bitcoin Meetup“ organizatorius.

Savo pranešime E. Krampas kalbėjo apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą blokų grandinėse. Anot jo, ši sritis toli gražu nepasiekė augimo piko, o DI projektų vertė žada didėti nuo 142 milijardų JAV dolerių 2022-aisiais iki daugiau nei 420 milijardų JAV dolerių 2025-aisiais.

Panelinėje diskusijoje, kurią moderavo „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė, finansinių technologijų įmonės „Bankera“ atstovas Dr. Darius Kulikauskas, Lietuvos banko valdybos atstovas Rosvaldas Krušna bei finansų viceministrė Vaida Markevičienė diskutavo apie artėjantį kriptovaliutų rinkų reguliavimą (angl. Markets in Crypto Assets Regulation, MiCAR). Auditorijos dalyviai turėjo progą iš arčiau susipažinti su reguliavimu, ką tai reikš kriptovaliutų verslams bei patiems vartotojams.

Jaro Šatkevič, blockchain mokėjimų technologijos konsultantas, pristatė sprendimą, sujungiantį kriptovaliutų mokėjimus Bitcoin Lightning tinklu ir NFC technologija. Savo pristatymu pranešėjas siekė įrodyti, kad atnaujinimai ir nauji technologijos pritaikymai galimi ir kriptovaliutų „senbuviui“ bitkoinui.

Klausimų-atsakymų sesijoje investuotojas Justas Pikelis dalinosi patirtimi kriptovaliutų srityje. Kaip vieną esminių savybių norint sulaukti sėkmės investuojant į virtualias valiutas, Justas Pikelis įvardijo kantrybę bei užsispyrimą. „Mačiau daugybę investuotojų ir verslininkų, kuriuos kainų nuosmukio metu ištiko „klinikinė mirtis“, bet jie sugebėjo išlaukti“, - dalinosi J. Pikelis.

Dubajų, kuriame šiuo metu gyvena, investuotojas įvertino kaip gerą vietą pradėti kriptovaliutų verslus dėl palankios reguliacinės aplinkos. Justas Pikelis taip pat rekomendavo jauniems žmonėms iškart nepradėti kurti savo projektų, o įgauti patirties dirbant kitiems, susitaupyti pradiniam kapitalui ir tik tada imtis nuosavo verslo.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė, ESG paslaugų grupės vadovė Vitalija Impolevičienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamasis MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation) – yra bene ambicingiausias bandymas sureguliuoti kriptoturto rinką. Be kitų plačiai aptarinėjamų taisyklių ir prievolių, MiCAR taip pat numato ir pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams įvertinti ir viešai atskleisti neigiamą konkrečios kriptovaliutos ar žetono poveikį aplinkai. Šis reikalavimas yra aktualus ir daugiau nei 500 Lietuvoje registruotų kriptoturto paslaugų teikėjų. Ką jiems svarbu žinoti artėjant Reglamento įsigaliojimo pilna apimtimi datai kitų metų gruodžio 30 d.?

Investuotojams tvarumo aspektas – vis svarbesnis

Finansinio turto poveikis aplinkai ir klimatui yra vis didesnę reikšmę investuotojų sprendimams turintis veiksnys. Tai pasakytina tiek apie tradicinį, tiek apie skaitmeninį finansinį turtą. Kriptoturto turto „kasimas“ gali būti energijai imlus procesas, o skirtingų susitarimo mechanizmų, naudojamų kriptovaliutų sandoriams patvirtinti, poveikis aplinkai gali reikšmingai skirtis. Paprastai tariant, vieni kriptoturto sandorių sudarymo metodai reikalauja daugiau energijos ir gali lemti didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas nei kiti, o konkrečių žetonų poveikį aplinkai aktualu žinoti galutiniams kriptoturto paslaugų naudotojams.

Investicijos į mažiau tvarias kriptovaliutas gali neatitikti investuotojų lūkesčių. Tad vienas iš MiCAR siekių yra sudaryti sąlygas investuotojams priimti aplinkosauginiu požiūriu geresnius pasirinkimus, o kriptoturto paslaugų teikėjams sukurti paskatą diegti aplinką tausojančius sprendimus. Tokia paskata neabejotinai yra MiCAR numatytas reikalavimas vartotojams ir plačiajai visuomenei viešai atskleisti informaciją apie naudojamą kriptoturto patvirtinimo mechanizmą ir jo poveikį aplinkai.

Poveikio klimatui informacija turės būti vieša

MiCAR reguliuojamų žetonų leidėjai privalės kriptoturto baltojoje knygoje (angl. white paper) atskleisti informaciją apie žetonų emisijai naudojamo susitarimo mechanizmo neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai. Tais atvejais, kai žetonai išleidžiami keliais lygiais (angl. multi-layered structure) ir sandoriams patvirtinti naudojami keli susitarimo mechanizmai, kiekvieno jų poveikis klimatui turės būti vertinamas atskirai.

Su konkrečios kriptovaliutos neigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui susijusią informaciją kriptoturto paslaugų tiekėjai privalės atskleisti ne tik baltojoje knygoje, bet ir viešai matomoje savo interneto svetainės vietoje. Ši informacija galės būti paimama iš kriptoturto baltųjų knygų. Faktiškai tai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai prisiims atsakomybę ne tik už savo pačių, bet ir už kriptoturto leidėjų baltojoje knygoje pateiktą poveikio aplinkai informaciją.

Teks matuoti energijos suvartojimą, ŠESD emisijas ir susidarančias atliekas

Tam, kad kriptoturto poveikio aplinkai informaciją būtų galima lengvai palyginti, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority – ESMA) siūlo įtvirtinti privalomą informacijos atskleidimo rodiklių rinkinį. Pagal siūlymą kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų nustatyti paskirstytojo tinklo technologijos (angl. distributed ledger technology – DLT) tinklo mazgų įrangos energijos suvartojimą kriptoturto sandorių tvirtinimui, o taip pat apskaičiuoti su konkrečių kriptovaliutų sandorių patvirtinimu susisijusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Pagal ESMA siūlomą standartą, įmonėms taip pat reikės remiantis DLT tinklo mazgų įrenginių gamybos, naudojimo ir utilizavimo analize apskaičiuoti susidarančių atliekų kiekius ir gamtinių išteklių sąnaudas. Atskleidžiant aplinkosauginę informaciją bus galima naudoti ir papildomus neprivalomus rodiklius, kurie ateityje gali tapti privalomi.

Informacijos atskleidimui verta ruoštis jau dabar

Nauji reikalavimai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai susidurs su tais pačiais tvarumo duomenų rinkimo ir informacijos atskleidimo iššūkiais, kurie kyla finansų sektoriaus dalyviams, privalantiems atskleisti informaciją pagal Tvarių finansų atskleidimo reglamentą (ang. Sustainable Finance Disclosure Regulation – SFDR), bei įmonės, kurios turės atskleisti informaciją pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive – CSRD). Tai rodo, kad tvarumo ir aplinkosaugos klausimai ES įsitvirtinami kaip neatsiejama daugelio verslų veiklos dimensija.

Kaip ir minėti subjektai, kriptoturto paslaugų teikėjai jau dabar turėtų pradėti rinkti informaciją apie savo skaitmeninių finansinių produktų energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir atliekų susidarymą savo veikloje bei rengtis tvarumo informacijos atkleidimui. Antraip, pilna apimtimi įsigaliojus MiCAR, gali kilti nemažai rūpesčių.

Puslapis 1 iš 5
Naudojatės „WhatsApp“ savo „Android“ telefone? Netrukus už vieną pokytį gali tekti susimokėti

RRT ataskaita: „Tele2“ išlaiko lyderio poziciją, auga interneto saugumo sprendimų poreikis

Samsung pristato „Galaxy SmartTag2“ sekiklį

Technologijų paroda brėžia naują kryptį: didelis dėmesys produktų dizainui

Naujas prefiksas „0“ jau veikia: programėlės, padėsiančios akimirksniu atnaujinti kontaktus telefone

Naujas DI vaizdo įrašų kūrimo įrankis pribloškė: tuoj galėsime namuose „gaminti“ net Holivudo filmus?

„Tele2“ kartu su „Interpol“ saugo vaikus nuo išnaudojimo internete: skaičiai šokiruoja

„Fintech Day“ konferencija: dirbtinis intelektas, tvarus investavimas ir pokyčiai finansų srityje

Fotografas D. Ščiuka pataria, kaip pasidaryti profesionalių nuotraukų su telefonu: padės dirbtinis intelektas

„Samsung“ pristatė naująją „Galaxy Fit3” išmaniąją apyrankę, skirtą stebėti sveikatingumo rodiklius

„Logitech“ pirmoji bendradarbiavimui skirtų vaizdo sprendimų asortimente perėjo prie perdirbto plastiko ir antrosios gyvybės medžiagų

Interneto sukčiai nemiega: per mėnesį sustabdyta 7 mln. sukčiavimo atvejų 

Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: 5 žingsniai, kaip juos atpažinti socialiniuose tinkluose

„Luminor Phone POS“ Lietuvoje jau išbandė daugiau nei 200 prekybininkų

Laukiamiausi 2024 m. vaizdo žaidimai: nuo atgimusios „Final Fantasy VII“ klasikos iki „S.T.A.L.K.E.R. 2“ siaubo Černobylyje

Naujas terminas psichologijoje – nomofobija. Kodėl taip bijome rankose neturėti išmaniojo telefono?