Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Kalbant apie kriptovaliutų saugumą dažniausiai akcentuojami įvairūs su finansiniais sukčiais ir jų kuriamomis schemomis susiję pavojai. Nors šių problemų mastas pastaruoju metu smarkiai išaugo ir kasmet atneša milijoninius nuostolius, negalima pamiršti, kad atsakomybė už turimų kriptovaliutų saugumą tenka ne tik jų prekybos sistemoms, bet ir patiems kriptovaliutų naudotojams bei savininkams.
Kadangi kriptovaliutos yra decentralizuotas turtas, jas laikyti saugiai yra kritiškai svarbu, o kiekvienam kriptovaliutų savininkui žinoti apie tokius dalykus kaip dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA), pradinės frazės saugumą, viešųjų interneto prieigų vengimą – tiesiog būtina.
„Didžiosios, visuotinai pripažintos kriptovaliutų kompanijos kasmet labai daug investuoja į įvairias papildomas saugumo priemones ir užkerta kelia milijardinės vertės vagystėms. Deja, kiekvienais metais dėl nepakankamo dėmesio turimo turto apsaugai kibernetiniai nusikaltėliai pavagia didelius skaitmeninio turto kiekius. Reikia nepamiršti, kad kriptovaliutų saugumas labai smarkiai priklauso nuo individualių jų savininkų veiksmų, o saugus kriptovaliutų laikymas yra ir kiekvieno investuotojo atsakomybė“, – sako Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas .
„Binance“ atstovas išskiria kelias pagrindines taisykles, būtinas kriptovaliutų saugumui užtikrinti.
Saugokite savo pradinę frazę
Pradinė frazė (kitaip – atkūrimo frazė, angl. seed phrase) yra vartai į kriptovaliutų piniginę ir kriptovaliutas. Tai 12–24 žodžių seka, kurią galima naudoti kaip pagrindinį piniginės raktą, jei prarandama prieiga prie piniginės arba tenka pereiti prie naujo įrenginio.
Jei kas nors kitas gauna prieigą prie asmeninės pradinės frazės, jis gali valdyti jūsų lėšas. Dėl šios priežasties pradinė frazė turi būti kruopščiai saugoma.
Kai tik gaunama pradinė frazė, ji neturėtų būti saugoma kompiuterio, telefono aplankuose arba debesų saugyklose. Jei saugosite frazę internete, ji gali būti pavogta.
Vienas iš būdų užtikrinti frazės saugumą – investuoti į aparatinės įrangos piniginę, kuri gali sukurti pradinę frazę ir saugoti ją ne internete. Kita galimybė – fiziškai pasidaryti pradinės frazės atsarginę kopiją saugykloje arba seife. Galite naudoti popierinę atsarginę kopiją, tačiau saugiau naudoti metalinę plokštelę su išgraviruota pradine fraze.
Norint dar labiau apsaugoti pradinę frazę, galima ją padalyti į kelias dalis ir laikyti skirtingose saugiose vietose, net banko saugyklose, seifuose ar pas patikimus asmenis. Vis dėlto idealiu atveju be jūsų niekas neturėtų turėti prieigos prie visų pradinės frazės dalių.
Naudokite saugias pinigines
Kriptovaliutų savininkų turimos pradinės frazės yra sukuriamos kriptovaliutų piniginėse. Tai skaitmeniniai įrankiai, skirti saugoti, siųsti ir gauti kriptovaliutas, pavyzdžiui, bitkoiną ar eterį. Tačiau skirtingai nuo tradicinių piniginių, kuriose laikomi fiziniai pinigai, kriptovaliutų piniginės saugo ne pačius kriptoaktyvus, o privačius raktus ir atkūrimo frazes, leidžiančias prieiti prie šių aktyvų blokų grandinėje. Pradinė frazė pateikiama kuriant naują piniginę, o vartotojas privalo ją užsirašyti ir patikimai saugoti.
Norint apsaugoti savo kriptovaliutas dėmesį visų pirmą reiktų atkreipti į taip vadinamas šaltąsias pinigines, kurios veikia neprisijungus prie interneto, todėl yra saugesnės. Jos idealiai tinka ilgalaikiam saugojimui.
Tuo tarpu karštosios piniginės yra prijungtos prie interneto, tad ir mažiau saugios. Kita vertus, jos patogesnės atliekant dažnas operacijas. Naudojant karštąsias pinigines vertėtų apsvarstyti galimybę išskaidyti turimą turtą.
Labai svarbu pasirinkti gerai žinomas ir patikimas pinigines ir keityklas, kurios pasižymi saugumu.
Venkite Wi-Fi
Turint kriptovaliutų negalima pamiršti, kad viešieji belaidžiai tinklai nėra itin saugūs ir atsparūs kibernetinėms atakoms. Jei prie savo kriptovaliutų piniginės prisijungiama arba operacijos atliekamos naudojant viešąjį belaidį interneto tinklą, labai rimtai rizikuojama turimu kriptoturtu.
Sukčiai neretai sukuria kenkėjiškus viešosios interneto prieigos taškus patikimais pavadinimais (pvz., „Viešbučio svečių belaidis tinklas“), siekdami perimti prisijungimo duomenis.
Jie taip pat gali perimti duomenis, perduodamus tarp belaidžio tinklo maršrutizatoriaus bei vartotojo įrenginio taip pasiekdami slaptą informaciją.
Naudodami programinę įrangą, sukčiai išbando daugybę vartotojo vardų ir slaptažodžių derinių, kad atrakintų maršrutizatoriaus valdymo sąsają. Venkite naudotis viešaisiais belaidžiais tinklais, kai norite prisijungti prie kriptovaliutų sąskaitos arba atlikti operacijas.
Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją
Dviejų faktorių autentifikacija (arba 2FA) – tai papildomas apsaugos lygis, kuris padeda užtikrinti paskyrų saugumą internete.
Dviejų faktorių autentifikacija žymiai sumažina tikimybę, kad pašaliniai asmenys galės įsilaužti į paskyrą net jei sužinotų slaptažodį. Todėl šią autentifikaciją rekomenduojama naudoti jungiantis prie bet kokios paskyros, kurioje laikomi svarbūs asmeniniai ar finansiniai duomenys, taip pat ir kriptovaliutos.
Ši autentifikacija veikia pridedant antrą patvirtinimo žingsnį prie įprasto slaptažodžio: pirmiausia įvedamas slaptažodis, o tuomet sistema paprašo papildomo patvirtinimo kodo, kuris siunčiamas į telefoną arba generuojamas naudojant specialią autentifikacijos programėlę, pavyzdžiui, „Google Authenticator“.
Kriptovaliutų vertei augant ir sparčiai plečiantis į jas investuojančiųjų ratui, vis dar gaji nuomonė, kad kriptografinis turtas neturi realios vertės ir ateities. Vis dėlto šiuo metu vykstantis pasaulinis kriptovaliutų pripažinimas įrodo, kad skaitmeninis turtas nėra tik laikinas reiškinys – jis kuria realią vertę ir turi ekonominį poveikį.
Dažnai vyrauja nuomonė, kad kriptografinis turtas neturi realios vertės, nes nėra susijęs su jokiu fiziniu turtu. Pavyzdžiui, teigiama, kad kriptovaliutų vertei palaikyti trūksta aukso atsargų ar centrinių bankų garantijų, todėl jos neturi tvirto pagrindo.
Kuo pagrįsta tikroji kriptovaliutų vertė?
Prieš darant išvadą, kad kriptovaliutų vertei nėra tvirto pagrindo, verta panagrinėti, kuo apskritai grindžiama pinigų vertė.
Anksčiau vyriausybės savo valiutą susiedavo su fiziniu turtu, pavyzdžiui, auksu, taip suteikdamos pinigams saugų pagrindą. Šiandien dauguma tradicinių valiutų nebėra susietos su fiziniu turtu. Pavyzdžiui, JAV šio principo atsisakė 1971 m., kai prezidentas R. Nixonas dolerį dekretine valiuta (angl. fiat money) pavertė atsiedamas jį nuo aukso.
„Tad šiandien pinigų vertė grindžiama vyriausybės reguliavimu ir rinkos pasitikėjimu, o ne fiziniu turtu. Taigi vyriausybės išleisti pinigai, nesvarbu, ar tai būtų doleris, ar euras, savo vertę grindžia pasitikėjimu – vyriausybėmis, institucijomis ir ekonomika. Kriptovaliutos remiasi panašiu principu. Jų vertė kyla ne iš fizinio turto, o iš jų naudotojų pasitikėjimo, naudingumo ir technologinio saugumo. Dėl šių elementų kriptovaliutų tinklas yra saugi ir vertinga sistema“, – teigia Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio vienos didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklų „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas.
Be to, kriptovaliutų vertę taip pat kuria ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos bei, pavyzdžiui, bitkoino atveju, griežtai ribojamas valiutos vienetų skaičiaus – jų išleidžiama ne daugiau nei iš pradžių nustatyta.
Realūs sandoriai ir vertė
Nors vis dar ar yra manančių, kad kriptovaliutos neturi jokio realaus naudingumo, tikrovė yra kitokia. Dar 2010 m. įvyko pirmasis sandoris, kai už 10 tūkst. bitkoinų buvo nupirktos dvi picos. 10 tūkst. bitkoinų tuo metu buvo verti maždaug 41 JAV dolerio. Gegužės 22-oji kasmet minima kaip „Bitkoinų picos diena“.
„Šiandien kriptovaliutomis perkamas maistas, prenumeruojamos paslaugos ir fizinės prekės, o kriptovaliutų kortelėmis skaitmeninį turtą galima akimirksniu konvertuoti į pinigus perkant taip pat, kaip ir įprasta banko kortele“, – teigia J. Juengeris.
Kriptovaliutos tapo naudojamos tose vietovėse, kur tradicinės bankų paslaugos neveikia, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ir Afrikoje, nes suteikia galimybę teikti finansines paslaugas be bankų tarpininkavimo. Pavyzdžiui, Argentinoje ir Nigerijoje laisvai samdomi darbuotojai, dirbdami su tarptautiniais klientais, susiduria su atlyginimų vėlavimais ir įvairiais mokėjimų apribojimais, o kriptovaliutos palengvina operacijas.
Šiandien taip pat plačiai naudojami tarptautiniai kriptovaliutų pervedimai. Nigerijoje ir Argentinoje perlaidoms naudojami bitkoinai, todėl išvengiama didelių mokesčių.
2021 m. Nigerijos gyventojams buvo išsiųsta kriptovaliutų perlaidų už daugiau nei 2,4 mlrd. JAV dolerių. Šie pinigai padėjo skurstančioms šeimoms investuoti į švietimą ir verslą. Tai akivaizdus įrodymas, kad skaitmeninis pasaulis daro realią įtaką tiems, kurie neturi galimybės naudotis tradicinėmis finansinėmis paslaugomis.
Kriptovaliutų pripažinimas auga
Prognozuojama, kad iki 2024 m. kriptovaliutų turės 6,8 proc. pasaulio gyventojų – daugiau kaip 600 mln. žmonių. Tai aiškiai įrodo, kad skaitmeninis turtas nebėra mitas.
Permainų vėjai pučia ir pramonėje, ir vyriausybėse. Didelės korporacijos, tiek mažmeninės prekybos įmonės, tiek technologijų milžinės, pradeda priimti kriptovaliutas kaip atsiskaitymo priemonę.
Daugelis vyriausybių taip pat skiria rimtą dėmesį skaitmeniniam turtui, vis labiau populiarėja ir idėja įtraukti kriptovaliutas į valstybių turto fondus. Pavyzdžiui, Norvegijos valstybinis turto fondas, didžiausias pasaulyje, šiais metais gerokai padidino savo netiesiogines bitkoinų atsargas. Kai kuriose šalyse bitkoinai jau yra teisėta mokėjimo priemonė.
Didžiausios pasaulio investicijų milžinės, stambios ne finansų sektoriaus kompanijos ir net valstybiniai turto fondai pastaruoju metu į savo portfelius įtraukė didelius kriptovaliutų kiekius. Tarp tokių kompanijų yra, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“. Su finansų sektoriumi nesusijusios viešos įmonės, pavyzdžiui, „MicroStrategy“ ir „Block“, savo balansuose turi skaitmeninio turto.
„Augantis pripažinimas įrodo, kad nors kriptovaliutos vis dar yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, jos sparčiai artėja prie visuotinio pripažinimo. Realios taikymo sritys, augantis pasitikėjimas ir masinis pritaikymas patvirtina, kad skaitmeninis turtas turi realią vertę, net jei ji nėra tokia reali, kaip laikant grynuosius pinigus rankoje. Baimė dėl tariamo kriptovaliutos bevertiškumo blėsta, nes vis daugiau žmonių ir institucijų įsisavina blokų grandinės technologijas“, – teigia J. Juengeris.
Nuo gruodžio 30 d., įsigaliojus Europos Komisijos reglamentui MiCA (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation), reguliuojančiam kriptoturto rinkas, kriptovaliutų verslų ir investuotojų laukia svarbūs pokyčiai. Vienas jų – gresia populiariausios stabilizuotosios kriptovaliutos „Tether“ (USDT) pasitraukimas iš Europos Sąjungos rinkos.
Kriptovaliutų rinkų ekspertas, įmonių atitikties specialistas, daugelį metų dirbantis pinigų plovimo prevencijos srityje, Sigitas Živoltas teigia, kad šios stabilizuotos valiutos naudojimas gali būti apribotas dėl jos neatitikimo netrukus įsigaliosiančiam Europos Komisijos reglamentui.
„MiCA reglamentas nustato pakankamai griežtus reikalavimus įmonėms, leidžiančioms stabilizuotuosius žetonus. Jos privalės būti Europos Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, gavę specialią veiklos licenciją. Leidimas veiklai nebus išduodamas neparengus ir nepateikus „baltosios knygos“, kurioje turės būti išdėstyta visa projekto techninė informacija. Leidimo negaus ir neturintys suformuoto pakankamo nuosavo kapitalo bei likvidumo rezervo. Kiekvienam stabiliųjų žetonų turėtojui taip pat turės būti suteikta teisė išpirkti jo turimus žetonus vos jam panorėjus, be jokių mokesčių. Tuo tarpu viena populiariausių stabilizuotų valiutų „Tether“, kuri susieta su JAV doleriu ir funkcionuoja kaip skaitmeninis internetinis doleris, sulaukė Europos Komisijos kirčio, nes neatitiko kai kurių iš čia paminėtų reglamento reikalavimų. Todėl šios stabilizuotosios virtualiosios valiutos ateitis nuo 2025-ųjų metų yra labai miglota“, – sako S. Živoltas.
„Tether“ stabilizuotoji virtualioji valiuta buvo sukurta siekiant užtikrinti stabilią virtualios valiutos kainą, kuo nepasižymi tokios valiutos, kaip, pavyzdžiui, „Bitcoin“. „Tether“ valiutą 2014 m. sukūrė Kinijoje, Honkonge registruota įmonė „Tether Limited“.
„Tether“ šiuo metu užima net 70 proc. stabiliųjų valiutų rinkos dalies. 2019 metais „Tether“ aplenkė bitkoinus ir tapo perkamiausia kriptovaliuta visame pasaulyje, turinčia daugiau nei 350 mln. vartotojų. Per pirmąjį šių metų pusmetį įmonė uždirbo 5,2 mlrd. JAV dolerių pelno.
Sigitas Živoltas pastebi, kad į žinią apie „Tether“ neatitikimą MiCA reglamentui sureagavo ne tik kriptovaliutų biržos, bet ir pati „Tether Limited“.
„Nors „Tether Limited“ jau seniai kritikuojama dėl nepakankamo skaidrumo, visgi, kaip galima buvo nuspėti, šios kriptovaliutos neatitikimas MiCA reglamentui sulaukė nemažo atgarsio. Greitai į žinią sureagavo didžiausia JAV kriptovaliutų keitimo platforma „Coinbase“, kuri planuoja pašalinti šią skaitmeninę valiutą iš savo platformos. Tuo tarpu iš pačios „Tether Limited“ sklinda kalbos, kad įmonė, siekdama atitikti reikalavimus, kuria Europos rinkai pritaikytą technologinį sprendimą. Viena vertus, laiko iki MiCA reglamento įsigaliojimo liko visai nedaug, todėl vienai populiariausių kriptovaliutai kyla pagrįsta grėsmė neišlikti ES rinkoje, kita vertus, įmonės pastangų atitikti reglamentą taip pat nereikėtų nurašyti ir į jas gali būti atsižvelgta. Neabejotinai. toks „Tether“ neapibrėžtumas tikrai paveiks kriptovaliutų rinką“, – mano S. Živoltas.
Jis tikisi, kad naujasis ES kriptoturto rinkų reglamentas atneš daugiau naudos ne tik investuotojams, bet ir ilgainiui patiems kriptovaliutų verslams.
„MiCA reglamentas ir buvo sukurtas tam, kad padidintų kriptovaliutų rinkos skaidrumą, vartotojų ir investuotojų apsaugą ir padėtų išlaikyti finansinį kriptoturto rinkos stabilumą. Visgi reglamento pradžioje dalis kriptovaliutų verslų, siekiančių atitikti reglamentą, gali patirti nemažų turbulencijų. Pastangos atitikti naująjį ES reglamentą pareikalaus nemažų resursų. Atitiktis arba neatitiktis reglamentui gali nulemti vienų ar kitų kriptovaliutų populiarumą ir net, kaip „Tether“ atveju, jų išlikimą. Visgi šias turbulencijas išgyvenę ir prie reglamento prisitaikę kriptovaliutų verslai ES rinkoje turėtų įgyti didesnį patikimumą ir stabilumą. Todėl Europos Sąjunga taps dar patrauklesne vieta investicijoms į kriptovaliutas ir su jomis susijusių verslų plėtrą“, – teigia S. Živoltas.
Kriptovaliutų naujienų portalo „Coinwire“ duomenimis, Europoje sudaroma net 37,32 proc. visų kriptovaliutų prekybos sandorių, kurių skaičius sparčiai auga. Taip pat Europoje registruojama vis daugiau kriptovaliutų verslų. Vien Lietuvoje šiuo metu jau yra įregistruota daugiau nei 600 su kriptovaliutomis susijusių verslų. Dėl to naujasis ES reglamentas neabejotinai padarys itin didelę įtaką visai kriptovaliutų rinkai.
Spalį kriptovaliutų rinka pasižymėjo didele dinamika: bitkoinas (BTC) demonstravo įspūdingą brangimą, kiek kukliau, tačiau augo ir kitų pagrindinių kriptovaliutų vertė.
Bitkoino kainos judėjimas link istorinės viršūnės rinkoje skatina optimizmą ir teigiamus lūkesčius, apžvelgdamas praėjusį kriptovaliutų rinkos mėnesį sako Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio „Binance“ kriptokeityklos padalinio „Bifinity“ vadovas.
Spalį bitkoinas pradėjo kainuodamas 52 778 eurus, o užbaigė pabrangęs 26,7 proc. – iki 66879 eurų. Po tokio augimo bitkoinas dabar yra labai arti savo visų laikų rekordinės vertės – 68403 eurų. Aktyvūs išlieka instituciniai investuotojai, o blokų grandinės duomenys rodo, kad ilgalaikiai saugotojai ir kasėjai neskuba parduoti savo pozicijų, o tai įprastai yra stiprios rinkos požymis.
Eterio (ETH), antrosios pagal dydį kriptovaliutos vertės augimo tendencijos buvo gerokai kuklesnės, tačiau teigiamos: mėnesį ši kriptovaliuta pradėjo nuo 2347 eurų ir baigė ties 2460 eurų žyma, t. y. jos kaina padidėjo 4,8 proc. Vis dėlto nepaisant nuosaikaus kainos augimo aktyvumas eterio tinkle išlieka didelis, o tai rodo nuolatinį susidomėjimą platformos decentralizuotų finansų (DeFi) sprendimais.
Kriptovaliuta „Build-and-Build“ (BNB) išlaikė stabilesnį kursą, palyginti su bitkoino raliu, ir mėnesį pradėjusi su 515 eurų verte baigė kainuodama 551 eurą, t. y. pabrango 7 proc. BNB dar kartą įrodė, kad yra stabilus turtas neramioje rinkoje, investuotojams galintis pasiūlyti alternatyvą portfelyje greta labiau kintančios vertės turto.
JAV prezidento rinkimai taip pat daro pastebimą poveikį rinkai, nepriklausomai nuo būsimų rinkimų rezultatų. Dar vienas įdomus įvykis – „Microsoft“ akcininkams mestas pasiūlymas diversifikuoti bendrovės turtą ir padidinti akcininkų vertę investuojant į bitkoinus.
Bendrovės valdyba paragino akcininkus balsuoti prieš šį pasiūlymą. Tačiau „BlackRock“, didžiausia pasaulyje turto valdytoja, kuriai priklauso 7,3 proc. „Microsoft“ akcijų, taip pat turi balsavimo teisę ir greičiausiai pritaria pasiūlymui, nes yra suinteresuota platesniu kriptovaliutų įsisavinimu. Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, tai būtų dar vienas stiprus kriptovaliutų pripažinimo tradiciniame finansų pasaulyje signalas.
Reziumuojant, bendros rinkos nuotaikos yra labai teigiamos, o dauguma analitikų sutinka, kad naujas visų laikų bitkoino vertės rekordas jau netoli.
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.