Internetas

Rugpjūtis 12, 2026

RRT: mobiliojo interneto aprėptis Lietuvoje – beveik visuotinė, tačiau plėtros iššūkių dar lieka

Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.

„Nors magistraliniuose keliuose ir geležinkelių linijose ryšio sparta per metus šiek tiek pagerėjo, spartusis 5G dar neveikia visose svarbiausiose transporto atkarpose. Tokios paslaugos būtinos ne tik gyventojams, bet ir pažangioms transporto sistemoms, o iki metų pabaigos lieka nedaug laiko įvykdyti 700 MHz dažnių juostos leidimuose numatytą reikalavimą – užtikrinti ne mažesnį kaip 30 Mb/s greitį magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose“, – pastebi RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Priklausomai nuo operatoriaus, magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose 30 Mb/s gaunamojo ryšio spartos užtikrinimo rodiklis siekia 81,9–90,8 proc.

5G prieinamas beveik visiems

Spartus 5G tinklas jau veikia pagrindinėse urbanizuotose teritorijose. Atsižvelgiant į operatorių, 5G ryšys gyvenamosiose patalpose dengia skirtingą dalį šalies: „Bitė Lietuva“ – 77 proc. (+2,6 proc., palyginti su gegužės mėn.), „Telia Lietuva“ – 99,7 proc. (be pokyčių), o „Tele2“ – 72,6 proc. (+4,5 proc.).

Vis dėlto mobiliojo ryšio sparta išlieka nevienoda. Vidutinės tinklo apkrovos (50 proc.) sąlygomis 30 Mb/s greitis pasiekiamas 90,6 proc. namų ūkių, o 100 Mb/s – 71,9 proc.

Kaimiškose vietovėse spartos rodikliai per metus pagerėjo nežymiai: 30 Mb/s greitis pasiekiamas 59,8 proc. (+1,9 proc.), o 100 Mb/s – 25,9 proc. (+2,4 proc.) namų ūkių.

2026 m. viduryje RRT planuoja surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcionus. Tai padės užtikrinti spartesnį, atsparesnį ir kiekvienam prieinamą mobiliojo ryšio plėtrą visoje Lietuvoje. Aukciono rezultatai nulems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus.

Šviesolaidžio plėtra stringa

Kol 5G naudotojų skaičius Lietuvoje sparčiai didėja, fiksuotojo ryšio plėtra, kaip rodo RRT tyrimas, praktiškai sustojo. Per dvejus metus 5G naudotojų skaičius išaugo daugiau nei 4,5 karto – iki 780 tūkst., o mobiliaisiais tinklais perduodamų duomenų apimtys padidėjo beveik 45 proc., tačiau kartu tai pradėjo kelti apkrovos problemų piko valandomis. Tuo metu šviesolaidinis internetas pasiekė tik 61,1 proc. gyvenamųjų patalpų – vos 0,5 procentinio punkto daugiau nei 2023 m.

„Tai signalizuoja tik vieną – be papildomos valstybės paramos šviesolaidinio tinklo plėtra nepaspartės. Be stipraus fiksuotojo ryšio nebus ir kokybiško mobiliojo – todėl sprendimai čia reikalingi ne tik iš operatorių, bet ir iš valstybės, savivaldybių bei pačių gyventojų“, – dėmesį atkreipia J. Šovienė.

Fiksuotojo ir mobiliojo ryšio aprėpties situacija šiais metais savivaldybėse iš esmės išliko tokia pati kaip 2023 m. – didžiausia aprėptis fiksuojama didmiesčiuose, o mažiausia Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose. Tai rodo, kad teritoriniai skirtumai išlieka struktūriniai ir per dvejus metus reikšmingai nesumažėjo.

Anot RRT pirmininkės, ryšio infrastruktūros plėtra regionuose priklauso ne tik nuo operatorių investicijų, bet ir nuo savivaldybių bei vietos bendruomenių sprendimų. Ten, kur leidimų išdavimas ir derinimo procedūros yra aiškios ir greitos, tinklų plėtra vyksta sklandžiau. Užsitęsusios procedūros ar neaiškūs reikalavimai didina projektų kaštus ir stabdo investicijas.

Galutinai išjungtas 3G ryšys

Gruodį Lietuvoje oficialiai nutrauktas 3G tinklų veikimas. Ši technologija jau buvo pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko spartesnes 4G arba 5G technologijas.

„3G išjungimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti spektro išteklius į kokybiškesnį ir spartesnį ryšį, ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje“, – sako J. Šovienė.

Vartotojai, kurių telefonai ir įrenginiai palaiko 4G ar 5G, jokio skirtumo nepajus.

Naujausi mobiliojo ryšio aprėpties ir spartos duomenys: https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-tiketinos-aprepties-zonos-ir-teoriniu-spartos-skaiciavimu-zonos/

Plačiajuosčio ryšio aprėpčių žemėlapis: https://placiajuostis.rrt.lt/2025/

Ekrane netikėtai pasirodęs įspėjimas verčia skubiai imtis veiksmų: ekspertas pataria nepasiduoti panikai

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitaiko apgaulingų pranešimų, kurie bando išgąsdinti vartotojus netikrais įspėjimais apie virusus ar kitas tariamas grėsmes. Nors tokie pranešimai gali atrodyti patikimi, jie dažnai slepia riziką jūsų asmeniniams duomenims ir finansams. Kaip atpažinti, kai staiga ekrane pasirodęs įspėjimas yra melagingas, ir kada iš tiesų verta imtis skubių veiksmų?

Naujausia kibernetinio saugumo ekspertų ESET analizė atskleidė aktyvią „scareware“ (liet. – apgaulingai gąsdinančios programos) kampaniją, kurios metu, tarp 2025 m. vasario ir balandžio mėn., buvo išplatinta daugiau nei 250 skirtingų reklamų „Meta“ tinkle, kol ji buvo sustabdyta dėl „nepriimtinų verslo praktikų“.

Tokio tipo reklamų esmė – išgąsdinti vartotoją ir priversti jį veikti skubotai. Reklamos imituoja įspėjimus apie įrenginį užpuolusius virusus, siūlo įdiegti tariamai naudingas kibernetinio saugumo programinę įrangą, tačiau iš tiesų siekia išvilioti pinigus ar pavogti asmeninius duomenis.

„Tokios atakos remiasi žmogaus emocijomis. Kai vartotojas pamato mirksintį įspėjimą, girdi signalus ar vibracijas, instinktyviai nori veikti iš karto. Tuo ir naudojasi sukčiai“, – aiškina „NOD Baltic” klientų konsultantas Tadas Urbanavičius.

Pasak jo, apgaulingai gąsdinančių programų veikimo principas paprastas, tačiau itin efektyvus. Žmogaus smegenys reaguoja į pavojų greičiau, nei jis spėja racionaliai įvertinti situaciją. Todėl tokie iššokantys įspėjimai sukurti taip, kad priverstų skubėti – vartotojas raginamas nedelsiant paspausti mygtuką ar atsisiųsti programą. Vienos jų gali vogti duomenis, kitos – tapti vartais į dar rimtesnius išpuolius, pavyzdžiui, vartotojai gali būti raginami susisiekti su neva technine pagalba ir atskleisti prisijungimo informaciją.

„Tai klasikinis psichologinio spaudimo modelis. Būtent todėl prevencija ir švietimas yra svarbiausi ginklai prieš tokias grėsmes“, – pabrėžia IT žinovas.

Įspėjimai – įtikinami kaip niekada

Minėtų ESET tyrimų duomenimis, aptiktoji „scareware“ kampanija buvo nukreipta daugiausia į „iPhone“ vartotojus. Reklamose naudoti tokie pranešimai kaip „Apple saugos įspėjimas!“, „Pažeista nuotrauka“, „Jūsų telefonas „nulaužtas“!“ ar net „167 virusai atakuoja jūsų sistemą!“. Kitais atvejais įspėjama, kad telefonas neva užstrigęs dėl šiukšlių failų. Šios žinutės naudoja profesionaliai atrodančius vizualus, mirksinčias piktogramas ir net oficialų „Apple“ logotipą.

„Sukčių kūrybiškumas stulbina – jie ne tik kuria įtikinamus vaizdus, bet ir naudoja garsinius efektus, kad sukeltų stresą. Kai kurie netgi imituoja telefono vibraciją, kad įspėjimas atrodytų dar įtikinamesnis“, – aiškina T. Urbanavičius.

Nors „iPhone“ įrenginiai turi integruotą „Apple“ apsaugą, tai nereiškia, kad vartotojai yra visiškai apsaugoti. Pasak IT žinovo, iOS sistema veikia pagal uždarą ekosistemą, todėl gamyklinės saugumo priemonės yra stiprios ir jų neįmanoma apeiti įdiegiant papildomą antivirusinę.

„Tačiau apsaugos nuo žmogiškosios klaidos jos nesuteikia“, – įspėja T. Urbanavičius.

Ekspertas akcentuoja, kad dauguma apgaulių vyksta ne per techninius įsilaužimus, o per vartotojo elgesį – paspaudus klaidinančią nuorodą, suvedus duomenis netikroje svetainėje ar patikėjus gąsdinančiu įspėjimu.

Kaip apsisaugoti?

Techninis konsultantas T. Urbanavičius pateikia keletą rekomendacijų, kaip atpažinti ir išvengti gąsdinančių programų atakų:

išlikite ramūs. Net jei pranešimas atrodo įtikinamas, neskubėkite vykdyti nurodymų. Patikima kibernetinio saugumo programinė įranga niekada neprašys įdiegti papildomų programėlių per naršyklės reklamą;
naudokite patikimą apsaugą. Į savo įrenginį įdiekite patikimą, nuo kibernetinių grėsmių saugančią, programinę įrangą, reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą;
patikrinkite šaltinį. Jei pranešimas atrodo įtartinai, peržiūrėkite siūlomos įdiegti programėlės informaciją: kas jos kūrėjai, kokie atsiliepimai;
naudokite iššokančių langų blokavimą. Tai padeda sumažinti riziką susidurti su apgaulingais įspėjimais;
nespauskite ant įtartinų nuorodų. Net vienas paspaudimas gali nukreipti į svetainę, kurioje įdiegiamas kenkėjiškas kodas.

„Svarbiausia – neprarasti kritinio mąstymo. Kuo įspėjimas skubesnis ar grėsmingesnis, tuo didesnė tikimybė, kad tai apgaulė. Patikimos programos niekada nesinaudoja panika kaip įtikinimo būdu“, – pabrėžia IT žinovas T. Urbanavičius.

O jei vis dėlto patikėjote įspėjimu ir manote, kad jūsų įrenginys jau užkrėstas, ekspertas pataria nedelsiant paleisti visos sistemos nuskaitymą bei pasikeisti slaptažodžius.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad šiandien sukčiams sukurti įtikinamą gąsdinantį įspėjimą, naudojantis dirbtinio intelekto įrankiais, pakanka vos kelių minučių. Daugelis vis dar mano, kad nemokamos antivirusinės programos apsaugos nuo virusų, tačiau šiandieninės grėsmės yra kur kas įvairesnės. Šiuolaikinė apsauga turėtų būti daugiasluoksnė kibernetinio saugumo sistema, kuri aptinka ne tik kenkėjiškus failus, bet ir blokuoja sukčiavimą, pavojingas svetaines bei bandymus pasisavinti duomenis.

Klaipėdos uoste „Telia“ įjungė pirmąjį privatų 5G tinklą šalyje

„Telia“ Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste savo lėšomis įdiegė pirmąjį privatų 5G (Standalone, SA) tinklą Lietuvoje. Naujas ryšių technologijų raidos etapas pažymėtas simboliniu pirmuoju skambučiu, po kurio uoste bus vykdomi tinklo bandymai realiomis sąlygomis. „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad tai yra Lietuvos lyderystės ženklas, nes ši platforma bus naudojama ateities technologiniams sprendimams gynybos, logistikos, sveikatos apsaugos ir kitose pramonės srityse.

„Privataus savarankiško 5G SA tinklo startas Klaipėdos uoste įrodo, kad Lietuvoje galime kurti pasaulinio lygio sprendimus. Šis technologinis proveržis įgalina saugesnę infrastruktūrą, pramonės automatizaciją ir visiškai naujo masto inovacijas. Klaipėdos uostas kartu su „Telia“ tampa šio proveržio lyderiais, o pirmasis skambutis – tik pradžia. Neabejoju, kad netrukus privataus 5G SA galimybes įvertins ir kitos strategiškai svarbios Lietuvos įmonės“, – teigia Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia“ vadovė.

Privatus savarankiškas 5G SA tinklas yra uždaras, visiškai atskirtas nuo viešojo ryšio tinklas, kurį valdo pati įmonė. Visi duomenys keliauja tik uždarame tinkle, be jokių saugumo kompromisų. Toks tinklas suteikia kelis esminius privalumus: maksimalią spartą, minimalią signalo delsą, stabilų padengimą net ir sudėtingiausiose zonose. Visi tinklo pajėgumai skirstomi pagal konkrečios įmonės poreikius realiu laiku ir garantuoja aukščiausio lygio pramoninio lygio patikimumą.

„Privataus 5G tinklo bandymai pabrėžia nuoseklią Klaipėdos uosto lyderystę diegiant inovatyvius sprendimus ir automatizuojant savo procesus. Ši infrastruktūra sudarys galimybes išmaniajam krovinių valdymui, autonominiam transportui bei kitiems moderniems sprendimams, kurie stiprins uosto saugumą ir efektyvumą. Tai padės Klaipėdos uostui dar labiau sustiprinti pozicijas Baltijos jūros regione“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Privatus 5G ryšys įdiegtas naudojant tik Europos Sąjungoje pagamintą įrangą. Pasak „Telia“ vadovės G. Kaminskaitės-Salters, toks pasirinkimas neatsitiktinis – įrangos kilmė užtikrina aukštus kibernetinio saugumo standartus, lengvesnę priežiūrą ir skaidresnę tiekimo grandinę. Tai ypač svarbu diegiant kritinę ryšio infrastruktūrą uoste, kur saugumas ir patikimumas yra absoliutus prioritetas.

Įdiegus privatų 5G SA tinklą, Klaipėdos uosto direkcija ir krovos kompanijos testuos tinklo galimybes realiomis uosto veiklos sąlygomis. Itin žema duomenų perdavimo delsa bus labai svarbi procesams, kuriems reikia greitos reakcijos. Tinklo dalijimas į atskiras virtualias dalis leis tam tikroms užduotims sukurti atskiras ryšio „juostas“ vidiniame tinkle, kad jos netrukdytų viena kitai. Telefonai turės galimybę skambinti tiesiogiai per 5G tinklą, o vieno mygtuko skaitmeninių racijų sprendimas leis darbuotojams komunikuoti iš karto su visais esančiais tinkle vos vienu mygtuko paspaudimu. Visa tai padės įvertinti, kaip šios technologijos veikia realioje Lietuvos uostamiesčio industrinėje aplinkoje.

Interneto kokybės testavimo bendrovės „Ookla“ duomenimis, vos dešimtadalis pasaulio operatorių yra įdiegę komercinius 5G tinklus, todėl šis žingsnis dar kartą patvirtina „Telia“ ir Lietuvos technologinę lyderystę ir rodo, kad Lietuva priklauso prie valstybių, kurios formuoja ryšio ateitį, o ne ją vejasi. „Telia“ privataus 5G SA tinklo atsiunčiamų duomenų greitis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sieks iki 1,5 gigabito per sekundę (Gb/s), o išsiunčiamų – iki 120 megabitų per sekundę (Mb/s).

„qwerty123“ užleidžia nugalėtojo poziciją: populiariausias slaptažodis Lietuvoje 2025 metais – „admin“

Šiemet dažniausiai naudojamas slaptažodis Lietuvoje – „admin“, aplenkęs praėjusių metų populiariausią pasirinkimą „qwerty123“. Pernai slaptažodis „admin“ net nepateko į dažniausių slaptažodžių sąrašo dvidešimtuką.

„NordPass“ kartu su „NordStellar“ paskelbė septintojo kasmetinio 200 dažniausiai naudojamų slaptažodžių tyrimo rezultatus. Šiemet tyrimas atskleidė populiariausius slaptažodžius pasaulyje ir 44 konkrečiose šalyse bei parodė, kaip skiriasi skirtingų kartų slaptažodžių naudojimo įpročiai.

Dažniausiai Lietuvoje naudojami slaptažodžiai

Žemiau pateikiama 20 dažniausiai Lietuvoje naudojamų slaptažodžių. Visą pasaulio ir kitų tyrime dalyvavusių šalių slaptažodžių sąrašą rasite čia.

1. admin

2. 123456

3. lopas123

4. 123456789

5. vytautas

6. doriux

7. muzikantas

8. Klaudija

9. labas123

10. 12345678

11. kipkip

12. Krokodilas2020

13. panasonikas

14. ugnius123

15. gandriukas

16. antrokas2

17. krokodilas

18. viktorina

19. Labadiena1

20. Mygtukas1

Nors kibernetinio saugumo ekspertai nuolat įspėja, kad paprastus slaptažodžius itin lengva atspėti, lietuviai, regis, jų neklauso. Žodžiai, skaičių deriniai ir dažnos klaviatūros kombinacijos dominuoja Lietuvos populiariausių slaptažodžių dvidešimtuke.

Šiemet dažniausiai naudojamas slaptažodis Lietuvoje – „admin“, aplenkęs praėjusių metų populiariausią pasirinkimą „qwerty123“, o antroje vietoje – „123456“. Lietuviai savo slaptažodžiuose nevengia naudoti vardų („vytautas“, „klaudija“, „ugnius123“).

Tyrėjai pastebi, kad kai kuriose šalyse su sportu susijusius žodžius (pvz., „futbolas“, „beisbolas“) keičia keiksmažodžiai. Toks slaptažodis pateko ir į Lietuvos dvidešimtuką.

Pasaulinės tendencijos

Dažniausias pasaulyje slaptažodis – „123456“, po jo – „admin“, o trečioje vietoje kita paprasta skaičių seka – „12345678“. Tokie silpni deriniai nuo „12345“ iki „1234567890“ kartu su kitais tipiniais silpnais slaptažodžiais, pavyzdžiui, „qwerty123“, dominuoja daugelio šalių populiariausių slaptažodžių dvidešimtukuose.

Lygindami su praėjusiais metais, tyrėjai pastebėjo, kad slaptažodžiuose gerokai padaugėjo specialiųjų simbolių. Šiemet į pagrindinį sąrašą pateko 32 slaptažodžiai su specialiaisiais simboliais, o pernai tokių buvo vos šeši. Dažniausiai slaptažodžiuose naudojamas specialusis simbolis yra „@“, o daugelis slaptažodžių nėra sudėtingesni už „P@ssw0rd“, „Admin@123“ ar „Abcd@1234“.

Žodis „slaptažodis“ vis dar patenka tarp populiariausių slaptažodžių visame pasaulyje. Jis naudojamas tiek anglų, tiek vietinėmis kalbomis beveik visose tyrime dalyvavusiose šalyse: „heslo“ slovakiškai, „salasana“ suomiškai, „motdepasse“ prancūziškai, „contraseña“ ispaniškai ir t. t.

„Nepaisant nuolatinių pastangų šviesti apie kibernetinį saugumą ir skaitmeninį sąmoningumą, duomenys rodo tik minimalius teigiamus slaptažodžių higienos pokyčius. Pasaulis iš lėto pereina prie prieigos raktų (angl. „passkeys“) – naujo, slaptažodžių nereikalaujančio autentifikavimo būdo, kuris pasitelkia biometrinius duomenis. Tačiau kol prieigos kodai dar netapo įprastu standartu, labai svarbu naudoti stiprius slaptažodžius. Ypač todėl, kad apie 80 % duomenų saugumo pažeidimų sukelia pavogti, silpni ar pakartotinai naudojami slaptažodžiai, o nusikaltėliai stiprina atakas, kol pasiekia tikslą“, – sako Karolis Arbačiauskas, „NordPass“ produktų vadovas.

Skaitmeninės kartos mitas

Tyrimai rodo, kad nors internete užaugusi skaitmeninė karta nuolat susiduria su technologijomis, tai savaime nesuteikia tvirto suvokimo apie pagrindinius slaptažodžių saugumo principus ir su prastais slaptažodžių kūrimo principais susijusias grėsmes.

„18-mečių slaptažodžių įpročiai nedaug skiriasi nuo 80-mečių. Tokios skaičių kombinacijos kaip „12345“ ir „123456“ užima pirmąsias vietas visose amžiaus grupėse. Didžiausias skirtumas yra toks, kad vyresnės kartos linkusios slaptažodžiuose naudoti vardus“, – sako Arbačiauskas.

Tyrimas atskleidžia, kad Z ir Y kartos retai įtraukia vardus į slaptažodžius ir vietoje jų renkasi tokias kombinacijas kaip „1234567890“ ar „skibidi“. Vardų slaptažodžiuose tendencija pradeda ryškėti tarp X kartos atstovų, o aukščiausią tašką pasiekia tarp kūdikių bumo kartos.

Dažniausiai slaptažodžiams naudojamas vardas tarp X kartos atstovų yra Veronika. Tarp kūdikių bumo kartos – Marija, o tarp tyliosios kartos – Siuzana.

Visą sąrašą galite rasti čia.

Slaptažodžių saugumo patarimai

Arbačiausko teigimu, vos kelios paprastos taisyklės gali pagerinti skaitmeninę higieną ir apsaugoti nuo kibernetinių atakų, kylančių neatsakingai valdant slaptažodžius:

Kurkite stiprius atsitiktinius slaptažodžius arba slaptažodžių frazes. Slaptažodžius turėtų sudaryti bent 20 atsitiktinių skaičių, raidžių ir specialiųjų simbolių derinys.
Niekada nenaudokite slaptažodžių pakartotinai. Kurkite unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai, nes jei būtų pavogtas vienas slaptažodis, programišiai tuos pačius prisijungimo duomenis panaudotų ir kitoms paskyroms.
Peržiūrėkite savo slaptažodžius. Stenkitės nuolat tikrinti savo slaptažodžių stiprumą. Aptikite silpnus, senus ar pakartotinai naudojamus slaptažodžius ir keiskite juos į naujus, sudėtingus slaptažodžius, kad internete jaustumėtės saugiau.
Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Ji gali padėti generuoti, saugoti, peržiūrėti ir saugiai valdyti visus jūsų slaptažodžius bei užtikrinti, kad jie būtų apsaugoti, sunkiai nulaužiami ir lengvai pasiekiami, kai jų prireikia.
Įjunkite kelių veiksnių autentifikavimą (MFA). Jis prideda papildomą saugumo sluoksnį. MFA padeda užkirsti kelią programišiams net ir nutekėjus slaptažodžiui.

Tyrimo metodas

Ši ataskaita parengta bendromis „NordPass“ ir „NordStellar“ pastangomis, bendradarbiaujant su nepriklausomais tyrėjais, kurie specializuojasi kibernetinio saugumo incidentų srityje. Buvo atlikta viešai prieinamų duomenų saugumo pažeidimų bei tamsiojo interneto saugyklų analizė, siekiant identifikuoti slaptažodžius, nutekėjusius nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugsėjo ir surinkti statistiškai apibendrintus duomenis. Tyrimo metu nebuvo perkama ar renkama jokių asmeninių duomenų.

Nebeprisitinderiaujantiems: pažinčių programėlėse – ir sintetiniai partneriai, ir pinigų tykantys sukčiai

Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis? Ir kodėl vis dažniau žmonės ieško sintetinės antrosios pusės, kuri egzistuoja tik ekrane? Apie visa tai artėjančios vienišių dienos proga, komentare dalinasi Arnoldas Lukošius, Tele2 inovacijų ekspertas.

Sena problema naujai

Susirasti gyvenimo partnerį ar bent trumpą nuotykį troško ir urviniai žmonės. Ir viduramžiais dūsaujantys įsimylėjėliai buvo ignoruojami, atstumiami ar nepastebimi. Ir senovės Romoje buvo lengviau nusipirkti meilės surogatą ar tapti apgavikų auka, nei susirasti tikrą artimą sielą, savo antrąją pusę. Tad ką išties tikrai naujo atnešė pažinčių svetainės internete ir partnerių paieškos programėlės?

Pirmiausia – galimybę ieškoti efektyviau, negaištant laiko ir ne tik ten, kur būni, bet visame pasaulyje. Antra – anonimiškumą, atskiriant veiklą internete nuo realaus gyvenimo, bei tam tikrą bendravimo per atstumą suteikiamą saugumą. Be to, bendraujant virtualiai lengviau įveikti drovumą bei kompleksus ir būti geriausia savęs paties versija.

Tokie pliusai. Deja, anonimiškumas padeda ir sukčiams, bendravimas per atstumą lengviau virsta žaidimu jausmais, asmeninė informacija, kuria daliniesi, gali būti nutekinta, o nuostabus virtualaus partnerio charakteris bei pažadai gali reikšti, kad jis tiesiog nėra tikras.

Bet ar dėl to kas nustos naudotis pažinčių programėlėmis? Aišku – ne. Ir nereikia. Tiesiog reikia prisiminti senus ir žinoti naujus pavojus ir pažinti pačias pažinčių programėles.

Asmeniniai duomenys ir pinigai

Pažinčių platformos gali sukaupti daug asmeninės informacijos, žinoti daug intymių detalių, kurių praradimas gali būti itin skausmingas.

Matyt, geriausias to pavyzdys buvo 2015 m. pagrobti ir paviešinti „Ashley Madison“ vartotojų duomenys. Nuo 2002 m. veikianti svetainė, kurios šūkis „Gyvenimas trumpas. Patirk nuotykį.“ pelnosi iš santuokinės neištikimybės – skelbiasi padedanti susirasti susituokusį partnerį nakties nuotykiui. Tad galime tik spėlioti, kiek įvyko skyrybų po to, kai buvo nutekinti 37 mln. vartotojų duomenys, su mokėjimų ataskaitomis, tikrais adresais ir net seksualinėmis fantazijomis.

Na, bet nuodėmė atrodo saldesnė už pavojų, tad paslauga vis dar veikia ir giriasi turinti 40 mln. naudotojų. Nepakenkė net tai, kad daugelį nuotykių ieškančių moterų čia vaidino samdytos darbuotojos: pasivadinusios „angelais“ jos rašė už daugybę profilių. Nepakenkė ir tai, kad norintys išsiregistruoti turi sumokėti 19 dolerių ir po to... jų duomenų neištrina. Puikus pavyzdys, kas būna, kai renkamasi galvojant ne galva.

Asmeniniai duomenys gali būti ne tik pagrobti – juos galima ir perduoti. Populiariausia pasaulyje LGBTQ pažinčių programėlė „Grindr“ net buvo bausta už tai, kad reklamdaviams teikė duomenis apie savo naudotojų buvimo vietą, kai tie rinkosi ją slėpti. Dalinosi net tokia informacija, kaip ŽIV statusas. Savininkai tai neigia, bet milijonines baudas mokėjo.

Tačiau dažniausiai asmeninius duomenis pažinčių programėlėse prarasite tapę „romantinių aferų“ auka. Apklausos rodo, kad tik 30 proc. amerikiečių nebijo, kad juos taip apgaus. Neegzistuojančio žmogaus išgalvotu profiliu prisidengę nusikaltėliai moka apsukti galvą, išvilioti ir asmeninę informaciją, ir pinigus.

Kas gi atsisakys pervesti pinigų mamos operacijai, kai to prašo mergina, su kuria kažkas mezgasi? Ar gali būti blogas patikimo, šmaikštaus ir išmanančio virtualaus draugo patarimas, kur investuoti? Apgaulių daug, jų vis daugėja ir jokie patarimai nepadės, jei įkaitę nuo aistros išjungsime smegenis.

Ar tai reiškia, kad baimė būti apgautiems turi įveikti norą nelikti vienišiems? Jokiu būdu. Tai reiškia, kad net su karšta aistra susijusius sprendimus reikia priimti šaltu protu. Ir jo reikės dar daugiau – juk į pažindinimo verslą atėjo dirbtinis intelektas.

Geresnė meilė su dirbtiniu intelektu?

Sumažėjęs vartotojų augimo tempas, vis dažnesni kaltinimai tuo, kad antros pusės paieška paversta braukymo žaidimu sukelia perdegimą, o neatsakyti kvietimai draugauti – depresiją, skatina platformų kūrėjus ieškoti naujų sprendimų. Žmonės nori pokyčių ir tas pokytis jau čia – dirbtinis intelektas.

„Tinder“ siekia jį įdarbinti, kad padėtų kuriant profilius, bendraujant ir parinktų labiausiai tinkamas poras pagal unikalius prioritetus ir interesus. Dirbtinis intelektas siūlys strategiją ir rodys pavyzdžius.

„Bumble“ pasitelkia dirbtinį intelektą, kad tas aptiktų apgaulę, brukalus, cenzūruotų siunčiamas nuogybes, žymėtų nuotraukas, kurtas dirbtinio intelekto. „Hinge“ pasitelkia dirbtinį intelektą kovai su „ghostingu“ – skatina neignoruoti ir atrašyti partneriams.

Ne taip seniai „App Store“ atsiradusi pasimatymų optimizavimo programėlė „Keepler“ veikia kitaip – ji ne partnerį parenka, o patį naudotoją moko tapti geresniu partneriu. Tai lyg dirbtiniu intelektu pagrįstas gyvenimo būdo mokytojas, kuris skatina tobulėti, tapti įdomesniu ir patrauklesniu, moko, ir flirtuoti, ir subręsti rimtiems santykiams.

Entuziazmą kiek ataušina „Mozilla Foundation“ projekto „Privatumas neįtrauktas“ programos direktorius, Jenas Caltrideris: „Daugelis programėlių naudoja informaciją ne tik tam, kad padėtų įsimylėti, bet ir tam, kad padėtų sau uždirbti.“ Tyrimas parodė, kad 80 proc. pažinčių programėlių dalinasi privačiais duomenimis su reklamdaviais, o juk dirbtinis intelektas tų asmens duomenų nori dar daugiau.

Sukčių ambicijos irgi auga. Dirbtinio intelekto sukurti pažinčių ieškančių gražuolių profiliai užvertė socialinius tinklus. Algoritmas atrenka ir tikslinę auditoriją, kuriai tas gražuoles verta rodyti, kad pasiektų geriausio rezultato. Dažniausiai jos vilioja į sukčių sukurtas pažinčių svetainių imitacijas, o ten jau gundys išsitraukti piniginę.

Populiarėja ir sugeneruoti mylimieji. Virtualūs partneriai atsirado seniau – dar 2010 m. išgarsėjo Japonijos kurortas Atami, kur vienišiai vyko ilsėtis su virtualiomis draugėmis iš tuomet populiaraus žaidimo „Love Plus“ – kartu fotografavosi per papildytą realybę ir naudojosi visais medaus mėnesio džiaugsmais, kurie tik įmanomi su mergina ekrane. Dabar kalbų modeliai daug geriau imituoja žmogišką bendravimą, tad sintetinių merginų ir draugų verslas įgauna pagreitį.

Sugeneruota mergina pritaria viskam, pagal poreikį gali būti naivi, nuolanki, nekalta, optimistė, rūpestinga. Kad ir kaip žemai save vertintum realiame gyvenime, ji tavimi žavėsis. Galima pasirinkti ir sunkiai prieinamas drauges, kurios turi savo istoriją, profesiją, pageidaują asistavimo, nori bendrauti, tikisi dovanų, moka paguosti. Toks sintetinis idealios meilės pakaitalas. Susimokant už minutes.

Kūrėjai sako, kad tai saugi alternatyva sekso paslaugoms, čia nėra prievartos, išnaudojimo, moterų vergijos. Oponentai teigia, kad nerealistinis santykių modelis žemina moteris, naudotojams sukuria iškreiptą supratimą apie bendravimą. Pats dirbtinis intelektas nemano nieko – ar prisipažinimas meilėje, ar aritmetinis veiksmas, viskas jam tik duomenų srautas.

Tad linkiu pažinčių programėles naudoti ne žaidimui, bet pažintims, ieškoti ten ne stebuklo, tobulybės ar svaiginančio pažado, o artimos sielos – tada nei sukčiai, nei algoritmai nesutrukdys jos rasti. Nors, jei sąžiningai, išjungus net geriausią programėlę ir pakėlus akis nuo ekrano, ją gali pavykti rasti ir greičiau.

VPN – ant bangos, tačiau daugelis nežino, kokia yra tikroji funkcija

Nuotolinis darbas, kelionės ir prisijungimai prie viešųjų belaidžių tinklų atveria patogias galimybes, tačiau kartu kelia ir didesnę riziką mūsų duomenims. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu VPN paslaugos tapo itin populiarios. Vis dėlto dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, kad ši priemonė suteikia visišką apsaugą nuo visų kibernetinių grėsmių. Ekspertas aiškina, kad VPN yra svarbus saugumo įrankis, bet jis negali pakeisti kitų specializuotų apsaugos priemonių. Kodėl?

VPN (angl. Virtual Private Network, liet. virtualus privatus tinklas) – tai technologija, kuri sukuria užšifruotą „tunelį“ tarp jūsų įrenginio ir interneto.

Kaip aiškina „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis, VPN suteikia daug naudos, tačiau problema atsiranda tuomet, kai vartotojai šią technologiją pasirenka kaip vienintelę kibernetinio saugumo priemonę, tikėdamiesi, jog ji apsaugos nuo visų galimų grėsmių internete.

Šį klaidingą įsitikinimą neretai sustiprina rinkodaros teiginiai, pristatantys VPN kaip universalią skaitmeninio saugumo priemonę, galinčią pakeisti net ir antivirusinę apsaugą. Vis dėlto realybė yra kitokia – VPN atlieka tik dalį saugumo funkcijų ir negali pakeisti specializuotų apsaugos priemonių.

„VPN nėra skirtas kovoti su virusais ar kenkėjiškomis programomis – jo pagrindinė užduotis yra užšifruoti interneto srautą ir paslėpti vartotojo tapatybę“, – pabrėžia vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis.

Jis aiškina, jog iš tiesų VPN veikia kaip saugus tunelis tarp įrenginio ir interneto. Jūsų duomenys, naršymo įpročiai ir prisijungimai yra šifruojami, todėl piktavaliai internete jų nepasiekia.

Taip pat VPN leidžia paslėpti jūsų IP adresą, kad nebūtų įmanoma tiksliai nustatyti, iš kur jungiatės. Ši funkcija ypač naudinga jungiantis prie viešųjų tinklų – kavinių, oro uostų ar viešbučių belaidžio interneto, kur dažnai veikia kibernetiniai nusikaltėliai.

Kibernetinio saugumo sprendimai ir VPN – kuo skiriasi?

Iš pirmo žvilgsnio tiek VPN, tiek kenkėjiškų programų apsaugos sistemos gali atrodyti atliekantys panašią funkciją – saugoti nuo internete tykančių grėsmių. Tačiau jų paskirtis iš esmės skiriasi.

kibernetinio saugumo sprendimai (visuomenėje paprastai vadinami antivirusinėmis programomis, nors jų funkcionalumas yra gerokai platesnis) aptinka, blokuoja ir pašalina kenkėjiškas programas, virusus, trojanus bei kitas grėsmes. Modernios sistemos taip pat dažnai siūlo apsaugą nuo sukčiavimo (angl. phishing) atakų, kenksmingų nuorodų, užkerta kelią neleistinam prieigų bandymui bei stebi įtartiną veiklą realiuoju laiku.

VPN orientuojasi į kitą saugumo sritį – jis apsaugo ryšį ir privatumą, šifruoja interneto srautą bei slepia vartotojo tapatybę ir IP adresą. Tai padeda išvengti duomenų perėmimo prisijungiant prie viešųjų tinklų ir leidžia apeiti geografinius turinio apribojimus, tačiau pats savaime VPN neaptinka ir nepašalina kenkėjiškų programų.

Šios priemonės nėra tarpusavyje pakeičiamos – jos viena kitą papildo. Kaip pabrėžia L. Apynis, šiuolaikiniai skaitmeninio saugumo sprendimai, tokie kaip ESET, tai puikiai atspindi: be pažangios antivirusinės apsaugos, ji siūlo ir integruotą VPN, bei kitas funkcijas, kurios kartu užtikrina daug stipresnę apsaugą.

Žinoma, vien VPN nepakanka – net jei jis siūlo papildomas funkcijas, pavyzdžiui, kenksmingų nuorodų blokavimą, jis nesustabdys jau įrenginyje veikiančios kenkėjiškos programos.

„Tokiais atvejais būtina antivirusinė programa ir kitos specializuotos apsaugos priemonės. VPN yra tik vienas saugumo sluoksnis, o ne pilna apsauga, – akcentuoja kibernetinio saugumo specialistas. – Suprasti šį skirtumą yra labai svarbu, kad vartotojai nejaustų klaidingo saugumo jausmo.“

Ekspertas pabrėžia, kad VPN turėtų būti vertinamas kaip patikima, bet ribota priemonė – tai saugumo sluoksnis, kuris geriausiai veikia kartu su kitomis apsaugos priemonėmis, o ne kaip vienintelis sprendimas kibernetiniam saugumui užtikrinti. Antivirusinės sistemos, stiprūs slaptažodžiai ir atsargus elgesys internete yra būtini net ir naudojant VPN.

Kam verta naudoti VPN ir kaip išsirinkti tinkamą?

Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis sako, kad VPN gali būti laikomas skaitmeninės higienos dalimi – tarsi saugos diržu internete. Šis įrankis itin naudingas:

keliaujantiems, jungiantis prie viešųjų tinklų;

dirbantiems nuotoliniu būdu, norint pasiekti įmonių sistemas ar vidinius resursus;

siekiantiems apsaugoti privatumą internete ir naršymo istoriją;

norintiems apeiti geografinius turinio ribojimus.

Renkantis VPN tiekėją, L. Apynis pataria nesigundyti nemokamais pasiūlymais, nes paslauga nebūtinai bus kokybiška. Patikimi skaitmeninio saugumo sprendimai, tokie kaip ESET, siūlo VPN kaip vieną iš funkcionalumų, kartu su antivirusine apsauga ir kitomis priemonėmis, kurios užtikrina visapusišką saugumą.

„Nemokami VPN dažnai parduoda vartotojų duomenis, riboja greitį arba rodo agresyvią reklamą. Mokamos paslaugos yra patikimesnės ir užtikrina geresnę kokybę“, – teigia L. Apynis.

Ekspertas įspėja: prastos kokybės ar nepatikimi VPN sprendimai gali netyčia atskleisti vartotojo duomenis vietoj to, kad juos apsaugotų. Taip pat kai kurie bankai ar sistemos gali riboti prisijungimą, jei pastebi VPN naudojimą, o lėtas ryšys gali trukdyti atliekant svarbias užduotis.

Atskleidė, kodėl „One.lt“ tapo kultūriniu fenomenu Lietuvoje

Dar gerokai prieš pasaulinių socialinių tinklų – tokių kaip „Facebook“ ar „Instagram“ – atsiradimą, Lietuvoje išpopuliarėjo vietinės interneto platformos. Tarp jų ryškiausiai išsiskyrė 1999 metais sukurtas portalas „One.lt“, palikęs ryškų pėdsaką šalies interneto kultūroje. Visgi jaunimą telkęs socialinis tinklas ilgainiui nugrimzdo į užmirštį, kaip ir viena tuo metu populiari bendravimo priemonė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Dauguma praeitame šimtmetyje gimusių žmonių savo pažintį su socialiniais tinklais pradėjo būtent nuo „One.lt“. Tai buvo pirmoji platforma, kurioje 90-ųjų Lietuvos jaunimas išbandė virtualią draugystę, flirtą, statusų kėlimą ar klausimynų pildymą. Ji tuo metu leido susikurti savotišką virtualią tapatybę, kuri tuo metu buvo visiškai naujas dalykas“, – pasakoja Paulius Černiauskas, „Bitės“ rinkodaros direktorius.

Suteikė galimybę bendrauti nemokamai

„One.lt“ siūlė ne tik elektroninio pašto paslaugą, forumus ar nuotraukų talpinimą, bet ir galimybę parsisiųsti polifoninių melodijų, ekrano paveikslėlių ar animacijų. Tačiau viena funkcija sulaukė ypatingo populiarumo – galimybė tiesiai iš portalo siųsti trumpąsias žinutes (SMS).

„2000-ųjų pradžioje SMS žinutės vis dar buvo mokamos, tad jaunimui tai buvo tikras atradimas – galimybė bendrauti visiškai nemokamai. Juo labiau, kad tuo metu SMS žinutės buvo viena pagrindinių bendravimo priemonių, nes ne visi namuose turėjo asmeninį kompiuterį su interneto prieiga“, – atsimena P. Černiauskas.

Panašią paslaugą tuo metu siūlė ir „Bitė“ – nemokamai SMS žinutes buvo galima siųsti svetainėje „smspasaulis.lt“. Tai dar labiau skatino mobiliojo ryšio sklaidą ir interneto pritaikymą kasdieniam gyvenimui.

„Šiuo metu nemokamos trumposios žinutės yra ne privalumas, o mobiliojo ryšio paslaugų standartas – daugelis mobiliojo ryšio planų siūlo neribotą SMS kiekį. Taip pat žmonių bendravimas iš susirašinėjimo SMS žinutėmis persikėlė į pokalbių programėles“, – paaiškina šiemet 30-ajį gimtadienį mininčios „Bitės“ rinkodaros direktorius.

Šiuo metu „Bitės“ tinkle išsiunčiama apie 900 tūkst. SMS žinučių per parą – tai 10 proc. mažiau nei šių metų pradžioje. Vis dėlto SMS žinutės vis dar plačiai naudojamos verslo – jomis siunčiami pranešimai apie siuntas, įvairūs priminimai, dviejų faktorių autentifikacijos kodai ir panašiai. Tokių pranešimų skaičius vis labiau auga.

Kultūrinis fenomenas

Pasak P. Černiausko, „One.lt“ buvo daugiau nei socialinis tinklas – tai tapo reiškiniu, kuris suformavo visą jaunimo internetinę kartą. Ši platforma įvedė naujus bendravimo standartus, padiktavo madas ir net tapo savotišku statuso simboliu.

„Jeigu šiandien jaunimo kasdienybę formuoja globalios platformos, tokios kaip „Instagram“ ar „TikTok“, tai 2000-aisiais „One.lt“ atliko tą pačią funkciją Lietuvoje. Tai buvo pirmoji masinė scena, kurioje visa karta mokėsi, ką reiškia būti matomam, išgirstam ir pripažintam internete“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

2008-aisiais portalas pasiekė savo populiarumo piką – vien per mėnesį čia prisijungdavo apie 900 tūkst. vartotojų. Tai leido „One.lt“ tapti dominuojančia interneto pažinčių, diskusijų ir bendruomenių vieta Lietuvoje, kol ją išstūmė į rinką įžengęs „Facebook“. Nors 2019 metais „One.lt“ nutraukė savo el. pašto paslaugą, portalas neišnyko – jis tebėra pasiekiamas ir šiandien, nors jo aktyvumas gerokai sumažėjęs.

Netikri QR kodai: suaktyvėjo sukčiavimas viešose vietose

Pastaruoju metu fiksuojamas suaktyvėjęs sukčiavimas QR kodais. Gyventojai raginami išlikti budrūs – sukčiai klijuoja netikrus kodus viešose vietose, ant afišų, skelbimų lentose ar net prie bankomatų, siekdami skleisti apgaulingą informaciją, apgaule išvilioti duomenis ar pasisavinti pinigus.

Nuskenavę netikrą QR kodą gyventojai nukreipiami į suklastotą interneto svetainę, kuri vizualiai primena banko ar kitos institucijos puslapį. Tačiau iš tiesų joje skleidžiama melaginga informacija, gali būti prašoma įvesti prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių numerius ar kitus konfidencialius duomenis. Tokiu būdu sukčiai siekia ne tik pasisavinti lėšas, panaudoti gyventojų duomenis nusikalstamais tikslais, bet ir apskritai suklaidinti vartotojus.

Kaip apsisaugoti?

„Luminor” primena pagrindines saugumo taisykles:

Neskanuokite jokių QR kodų, esančių banko padaliniuose ar prie bankomatų (jei banko darbuotojai, dirbantys skyriuje, to neprašo);
Bankai ar valstybinės institucijos niekada neprašys jūsų prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenų, PIN kodų ar kitokios konfidencialios informacijos per įtartinas nuorodas ar viešus QR kodus;
Norėdami prisijungti prie interneto banko, visada rinkitės oficialią programėlę arba interneto svetainę;
Jei pastebėjote ant bankomato ar viešo plakato priklijuotą įtartiną QR kodą, apie tai nedelsdami praneškite bankui telefonu +370 5 239 3444 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Niekada negalima būti tikrais, jog QR kodas nėra sukurtas sukčiavimo tikslais, tad „Luminor” skatina išlikti budriems, saugoti savo duomenis ir informuoti apie galimas apgavystes. Jei įtariate, kad jūsų duomenys galėjo patekti sukčiams, nedelsdami kreipkitės į banką arba policiją.

Greitas gali tapti dar greitesnis? Patarė, kaip „paturbinti“ savo „Wi-Fi“ prasidėjus darbų ir mokslų sezonui

Rudenį, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, stabilaus ir greito namų interneto reikia viskam – ir darbui, ir mokslams, ir pramogoms. Ekspertai sako, kad nors Lietuvoje turime privilegiją naudotis itin kokybišku interneto ryšiu, kartais dėl savo užmaršumo ar nežinojimo patys padarome sau meškos paslaugą – ryšio kokybę gali pabloginti kelios klaidos, apie kurias net nesusimąstome.

„Lietuvoje turime itin gerą 4G padengimą, jį vejasi ir naujosios kartos – 5G ryšys, kurio greitis, pavyzdžiui, „Tele2“ tinkle, vidutiniškai siekia iki 350 Mbps. Vis dėlto, kartais net ir tokios paprastos priežastys kaip netinkama modemo vieta namuose arba pasenusi įranga, gali būti priežastis, kodėl ryšio kokybė – ne tokia, kokios tikimės. Keli paprasti sprendimai gali padėti, kad interneto ryšys jūsų namuose būtų dar spartesnis“, – sako Edgaras Bartos, „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovas.

Padėkite „Wi-Fi“ maršrutizatorių atviroje, centrinėje vietoje. Dažnai žmonės, naudodamiesi internetu, net nesusimąsto, kurioje namų vietoje geriausia statyti modemą. „Įrenginys neretai būna paslėptas spintelėse, apkrautas įvairiais daiktais, o apie jį prisimenama tik tada, kai suprastėja interneto ryšys. Įprastai rekomenduojame modemą laikyti kuo arčiau lango ir atviroje vietoje. Tankiai apgyvendintuose rajonuose gausu belaidžių tinklų, kurie gali trukdyti vieni kitiems. Tačiau šiuolaikiniai modemai yra modernūs – jie turi išmanias funkcijas, leidžiančias automatiškai parinkti mažiau apkrautą kanalą ir taip sumažinti trikdžius“, – pataria E. Bartos.

Atnaujinkite maršrutizatoriaus programinę įrangą. Atnaujinimai dažnai pagerina greitį ir išsprendžia žinomas problemas. Dauguma naujesnių maršrutizatorių ir „mesh“ sistemų atnaujinimus įdiegia automatiškai, bet kai kuriuos modelius reikia atnaujinti rankiniu būdu per administravimo puslapį. Atnaujinimų ieškokite skiltyse „system settings“, „advanced settings“ arba „system tools“, arba tiesiog „Google“ paieškoje įveskite savo maršrutizatoriaus modelį ir raskite naudotojo vadovą.

Įjunkite išmanųjį valdymą (angl. „Smart Connect“). Ši funkcija paskirsto įrenginius į tinkamas dažnių juostas: lėtesni ir toliau esantys įrenginiai prisijungia prie 2.4 GHz, o greitesni ir arčiau – prie 5 arba 6 GHz. Pavyzdžiui, išmanusis garsiakalbis vonioje netrukdys „Zoom“ pokalbiui apačioje. Ieškokite šios funkcijos maršrutizatoriaus nustatymuose – dažnai ji būna įjungta automatiškai.

Jei siekiate stabilaus „Wi-Fi“ visur – metas atsinaujinti. Telekomunikacijų ekspertas pabrėžia, kad norint užtikrinti greitą, stabilų ir saugų internetą namuose, būtina reguliariai atnaujinti modemą. „Žmonės dažnai atnaujina telefonus, tačiau pamiršta apie modemą. Pastebime, kad daugelis įrenginių nekeičiami net po 7 ar daugiau metų, nors per tą laiką technologijos žengia žingsniais į priekį. Nėra tikslių taisyklių, kaip dažnai keisti įrangą, tačiau jei norite pasiekti aukščiausią interneto greitį, modemą rekomenduojama atnaujinti kas 3-4 metus“, – sako E. Bartos.

Pašalinkite senesnius bevielius įrenginius ir atjunkite tai, ko dabar nenaudojate. Seni įrenginiai (pvz., „Wi-Fi 4“ arba 802.11g/n) gali „užkimšti“ tinklą. Išjunkite senus planšetinius kompiuterius, apsaugos kameras ar telefonus darbo metu. Žaidimų konsolės ar neveikiantys įrenginiai paprastai netrukdo, bet seni išmanieji įrenginiai gali nuolat jungtis prie interneto.

Naudokite „Wi-Fi“ stiprintuvą „aklosioms zonoms“. „Wi-Fi“ stiprintuvas arba „mesh“ sistema padeda išspręsti prasto ryšio vietų problemą. Jei belaidžio interneto signalas silpnas tik tam tikrose būsto vietose – tapote fizikos dėsnių įkaitu, nes radijo bangos slopsta, susidūrusios su kliūtimis. Tokiu atveju verta pagalvoti apie „Wi-Fi“ ryšio stiprinimą.

Paprastas „Wi-Fi“ stiprintuvas veikia kaip tarpinė stotelė tarp jūsų maršrutizatoriaus ir vietų, kur signalas silpnesnis – jis priima esamą signalą, jį sustiprina ir perduoda toliau. Taip išplečiamas tinklo veikimo plotas ir užtikrinamas tolygesnis ryšys visose namų erdvėse. Toks sprendimas ypač naudingas mažoms „aklosioms zonoms“, kurių interneto ryšys nepasiekia dėl fizikinių kliūčių – pavyzdžiui, kambario kampe ar už storos sienos.

„Mesh“ sistema – tai kelių įrenginių rinkinys, kurie tarpusavyje bendrauja ir sudaro vientisą „Wi-Fi“ tinklą. Ji automatiškai paskirsto įrenginius tarp artimiausių mazgų, todėl ryšys visame būste išlieka stabilus ir be trikdžių, net judant tarp kambarių.

Nors abu sprendimai padeda panaikinti „akląsias zonas“, „mesh“ sistema yra patikimesnė ir stabilesnė – ji ne tik plečia signalą, bet ir užtikrina vientisą tinklą be ryšio nutrūkimų. Stiprintuvas labiau tinka mažoms zonoms, kur reikia paprasto ir greito sprendimo, o „mesh“ sistemą verta rinktis didesniems namams ar butams, kur svarbu ne tik signalas, bet ir nepertraukiamas ryšys visur.

Arnoldas Lukošius: „Sukčiai pelnosi iš jūsų nelaimės – ko nedaryti, jei praradote telefoną“

Taigi, košmaras virto realybe – čiupt, čiupt, o tavo branginamo ir tokio nepakeičiamo įrenginio jau ir pėdos ataušusios. Negali net paskambinti mamai ar draugui pasiguosti, nėra kuo, o ir numerio nė vieno neatsimename. Gerai, jei galvoje bent 112 įsitvirtino. Antra mintis – gal dar galima jį rasti, vagį nubausti, ar bent duomenų neprarasti? Galima, jei viską darėte ir darysite teisingai. O jei ne – galima dar ir pinigus prarasti. Štai keli paprasti žingsniai, kuriuos atlikę apsaugosite asmeninius duomenis, neleisite piktadariams džiaugtis savo įrenginių, o galbūt net jį atgausite. Ir viena populiari klaida, kuria naudojasi sukčiai.

Arnoldas Lukošius

Nepasimauk, tai tikrai nepadės ieškant telefono

Pradėkime nuo klaidos. Atsitikus tokiai nelaimei dauguma mūsų pirmiausia lėks į internetą ir naršyklės paieškos laukelyje rašys: „Kaip rasti dingusį telefoną“. Galite tai išbandyti dabar ir aptiksite daugybę svetainių, kurios žada, kad pakaks įvesti savo telefono numerį ir jums iškart parodys tikslią įrenginio buvimo vietą. Stebuklas, ar ne? Deja – ne. Visos tos svetainės tėra pasipelnymo iš nelaimės schema – vien pagal telefono ar IMEI numerį įrenginio buvimo vietos sužinoti jokia svetainė negali, tam reikia laiko, specialios programinės įrangos, operatoriaus dalyvavimo, policijos įgaliojimų, reikia, kad telefonu tuo metu būtų naudojamasi ir t.t.
Taigi, tokių paslaugų svetainės suvedus telefono numerį iškilmingai parodys šalies pavadinimą ir pažadės pateikti stulbinančiai detalią informacija jei sumokėsite kelis centus. Susimokėti greičiausiai teks gerokai brangiau – mėnesinis mokestis būna milžiniškas, o „bandomojo“ periodo už kurį mokėjote kelis centus metu nutraukti paslaugos praktiškai neįmanoma. Ir informacijos nebus – internete pilna skundų tų, kas sumokėjo ir pamatė tuščią ekraną, amžinos paieškos ratelį ar tą pačią atvirą informaciją apie šalį ir ryšio tiekėją.
Žodžiu, ir ieškant dingusio telefono galioja ta pati taisyklė: stebuklų nebūna, o jei kažkas juos jums žada – saugokit kišenę. Na, o dabar metas tam, ką reikia padaryti ir kas tikrai gali pagelbėti.

Ką reikia padaryti tik įsigijus išmanųjį

Suprantu, kad šie veiksmai ir net kalbos apie juos atrodo nuobodūs ir savaime suprantami, tuo labiau stebina, kaip dažnai praradus telefoną paaiškėja, kad žmogus nebuvo to padaręs. Taigi, jei net neaktualu jums, patikrinkite, ar tai padarė jūsų tėvai ir vaikai.
Pirmą kartą įjungiant telefoną reikia susikurti ar prisijungti prie savo „Google“ (jei tai „Android“), ar „Apple Account“ (jei tai iOS įrenginys) paskyrų. Be to, skirtingi gamintojai turi savo paskyras, kurias taip pat reikėtų susikurti („Xiaomi“, „Samsung“ ir t.t.) Tai yra pagrindinės jūsų paskyros, todėl būtina kiekvienai sukurti patikimą ir unikalų slaptažodį, papildomą prisijungimo apsaugą ir gerai įsidėmėti jungimosi duomenis - elektroninį paštą ir tą patį slaptažodį. Atrodo elementaru, bet kažkodėl labai daug žmonių patiria problemų, nes to nepaiso, o prisijungimų prie savo paskyrų neatsimena.
Netingėkite susikurti ir aktyvuoti biometrinę ekrano apsaugą – piršto atspaudą ar veido atpažinimą, su unikaliu PIN kodu. Tai padės ne tik apsaugoti duomenis nuo potencialaus vagies, bet ir neleis kažkam pasinaudoti ar panaršyti jūsų telefone, kai trumpam jį paliksite. Ir neužmirškite, kad vagys bus neapsakomai dėkingi jums už PIN kodą 1234 ar 0000.
Verta prisijungti prie kurios nors debesies saugyklos – „Google Drive“, „iCloud“, „Dropbox“, „One Drive“ – ir nustatyti, kad ten būtų kuriama albumo, dokumentų, sistemos nustatymų bei kitų svarbių duomenų kopija. Visi tiekėjai nemokamai siūlo kažkokį nedidelį kiekį atminties, kur labai taupant galima išsaugoti būtiniausius dalykus, o jei norite atkurti visus svarbius įrenginy saugotus duomenis jį praradę, ar juos pasiekti iš kitur, verta pasirikti kurį nors mokamą debesies planą.
Kai jau telefonas pilnai parengtas darbui, sukurkite atsarginę paskyros kopiją – telefono nustatymuose yra tokia sritis, kopiją galima sukurti „Google Drive“, „iCloud“ („iPhone“ aktyvavus „iCloud“ backup funkciją) ir gamintojo paskyroje, pvz. „Samsung cloud“. Ją reikėtų kas kažkiek laiko atnaujinti, taip jei staiga prireiks keisti įrenginį, turėsite naujesnę versiją.

Ką galima padaryti tik praradus išmanųjį

Beveik kiekvienas gamintojas siūlo savo priemonių, kurios padėtų atrasti, valdyti, sekti prarasta įrenginį. „Apple“ turi fantastiškai veikiantį „Find My“, „Google“ – „Find Hub“, „Samsung“ – „SmartThingsFind“ ir t.t.
„Samsung“ telefone nustatymuose skyriuje „Sauga ir privatumas“ pasirinkus „Pamesto įrenginio apsauga“ ir „ieškoti mano mobiliojo“ reikėtų aktyvuoti visus paieškos nustatymus, tokiu būdu bus galima rasti telefono vietą, net jei jis neprijungtas prie tinklo.
„iPhone“ „Setting“ programėlėje pasirinkus „Apple ID“ ir ten „Find My“, reikėtų patikrinti, kad „Find My Phone“ yra pozicijoje „On“, jei norite, kad įrenginys būtų aptiktas, net jei vagis jį išjungė, aktyvuokite ir „Find My Network“. Papildomai galite įgalinti paskutinės vietos koordinačių pasiuntimą, jei telefono baterija baigia išsikrauti – „Send Last Location“ pozicija „On“. Kad visą tai veiktų įsitikinkite, jog telefone įgalintas vietos aptikimas – „Location Services“ pozicija „On“.
Įdiegus „Google“ programėlę „Find Hub“ ten galima parinkti reikiamus nustatymus. Jei teisingai prijungėte visas savo paskyras, suteikėte reikiamus leidimus, šios paslaugos tiesiog veiks.
Taigi, pvz. pastebėję, kad dingo jūsų „Samsung“ telefonas, bet kuriame kitame įrenginy eikite į svetainę https://smartthingsfind.samsung.com/, ten junitės prie savo Samsung“ paskyros ir ekrane matysite žemėlapį bei visus savo įrenginius. Iš čia galima aktyvuoti telefono skambutį – padės rasti jei jis kažkur žolėję, o skambėjimas išjungtas Aktyvuoti nuolatinė vietos sekimą, matysite kur tas telefonas judą. Aktyvavus „Režimas „Pamesta“, bus užrakintas telefono ekraną, atjungta automatinio slaptažodžių pildymo funkcija ir užblokuota galimybė išjungti telefoną mygtuku. Vagys skuba telefoną išjungti, tad spėjus tai užblokuoti, daug didesnė tikimybė įrenginį rasti. Na, o jei įrenginys nebematomas, galima aktyvuoti duomenų ištrynimą, tuomet telefonas viską ištrins iškart, kai tik bus įjungtas.
Jungtis prie „Google Find Hub“ galima atsisiuntus „Find Hub“ programėlę ar naršyklėje adresu https://myaccount.google.com/find-your-phone Prisijungę prie savo paskyros matysite savo įrenginius, čia taip pat galima aktyvuoti skambutį, matyti tikslias koordinates, savo telefono IMEI, apsaugoti įrenginį jį užrakinant, ištrinant mokėjimo kortelių duomenis, ar tiesiog viską ištrinti.
„Apple“ paslauga „FInd My“ veikia panašiai, tačiau gali padėti aptikti net telefoną, kuris yra išjungtas, jei baterijoje yra likę bent kiek energijos.

Ką būtina padaryti jei rasti telefono nebepavyksta

Jei visus turimus metodus išbandžius, akivaizdu, kad telefonas nėra pamestas, jį kažkas pavogė, išjungė, padėjo į nuo ryšio ekranuotą vietą, lieka aktyvuoti duomenų ištrynimą ir pranešti apie įvykį savo ryšio tiekėjui, bei policijai. Ta patį reikia padaryti ir dingus neišmaniam telefonui. Ir tai reikia padaryti kuo greičiau, per kelis minutes, o ne palaukus parą kitą, „gal atsiras“.
Pirmiausia susisiekus su operatoriumi reikia blokuoti savo dingusią SIM kortelę, kad piktavaliai nepanaudotų jos skambučiams, piniginėms operacijoms, kitiems nusikaltimams. Tam pakaks žinoti savo kaip kliento duomenis. Kitas žingsnis – blokuoti įrenginio IMEI – po tokio veiksmo pats įrenginys tampa bevertis, jame nebeveiks jokio paslaugos. Svarbu atsiminti, kad užblokavus IMEI to nebegalima atšaukti, praradus visas funkcijas nebeįmanoma nustatyti telefono buvimo vietos, tad blokuoti jį reikia tik tada, kai nebėra jokios vilties įrenginį rasti.
Jei jau pasiryžote, reikės savo ryšio tiekėjui, ar telefono pardavėjui pasakyti savo telefono IMEI ir įrodyti, kad tai jūsų telefonas – praverstų pirkimo dokumentai. IMEI galima rasti ant telefono dėžutės, jį rodys prieš tai minėtos telefono paieškos priemonės, arba galite jį pamatyti dabar savo telefono ekrane surinkę *#06#. Tokiu būdu, galima sužinoti ir neišmanaus telefono IMEI. Aišku, tai reikia padaryti kol jis dar nepradingo.
Pranešti apie telefono vagystę policijos pareigūnams verta, kaip ir apie visas kitas vagystes. Jei esate sutrikę, nežinote kaip elgtis, galbūt kažkur užsieny, policija gali padėti sprendžiant kilusias problemas, o sugavus vagis tos pareiškimas gali padėti susigražinti telefoną.
Štai tiek to vargo. Aišku, galima dar buvo prieš viską apsidrausti savo telefoną ir likti visiškai ramiam ne tik jį praradus, bet ir sudaužius ar paskandinus, bet nereikalaukim visko iš karto – suprantu, kad dauguma draudimą kaip naudą, o ne išlaidas suvokia tik patys nudegę.