Login to your account

Username *
Password *

    „Plačiai naudojami nuotolinio darbo įrankiai puikiai tinka vaizdo skambučiams ar susirašinėjimui, tačiau jie neišsprendžia svarbiausių darbo per atstumą problemų: kaip susitarti nuotolinėje komandoje, kaip palaikyti pasitikėjimą, kaip valdyti darbus, priimti sprendimus, diegti naujoves ar pasirūpinti darbuotojų savijauta“, – atkreipia dėmesį Ramunė Guogienė, „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė.

    COVID-19 pandemijos metu atsiradęs staigus poreikis dirbti nuotoliu išryškino problemą: žmonės tam nebuvo pasiruošę. Ne tik neturėjo reikiamų skaitmeninių įrankių, bet ir nežinojo, kaip dirbti komandoje, bendrauti, rūpintis darbuotojų savijauta. Nors šiandien online„meet‘ai“ jau tapo įprasta, laiką taupančia darbinės rutinos dalimi, ypač regionuose vis dar trūksta supratimo kaip organizuoti ir efektyviai vykdyti darbą nuotoliu.

    Šios problemos sprendimo ieškojo tarptautinė – Lietuvos, Suomijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos – komanda. Per trejus metus vykdytą ES Interreg Baltijos jūros regiono šalių programos projektą „DistanceLAB“ sukūrusi smulkiam ir vidutiniam verslui, viešajam sektoriui skirtą nuotolinio darbo platformą https://distancelab.eu/.Šiame visiems atvirame „pagalbos centre“ – iš realių situacijų atkeliavę patarimai, išbandyti įrankiai, instrukcijos.

    „Paprastai tariant, jei „Teams“ ar „Zoom“ yra telefonas, tai „Distance LAB“ yra instrukcija ir mokymai, kaip tą telefoną naudoti darbui, komandai ir verslui, ypač mažoms įmonėms ir viešosioms organizacijoms Baltijos jūros regione“, – vaizdžiai apibūdino Kauno mokslo ir technologijų parko „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė Ramunė Guogienė.

    Poreikis atsirado per COVID-19 karantiną

    – Kas slepiasi už pavadinimo „DistanceLAB“?, – paklausėme R. Guogienės.

    – „Distance LAB“ – tai tarptautinis projektas, skirtas verslams ir viešosioms organizacijoms padėti išmokti patogiai ir efektyviai dirbti nuotoliniu ar mišriu būdu. Siekėme sukurti paprastus, praktiškus įrankius ir patarimus, kurie padėtų geriau bendrauti per atstumą, dirbti komandoje, planuoti veiklą, diegti naujoves ir galvoti apie tvaresnį darbą.

    Apibendrinant, pagrindinis projekto tikslas – sukurti bendrą „pagalbos centrą“ internete, kuriame būtų sukaupta įvairių šalių patirtis ir sprendimai, išbandyti realiomis sąlygomis. Kviečiame naudotis: https://distancelab.eu/

    – Ar poreikis tokiam nuotolinio darbo „pagalbos centrui“ susijęs su COVID-19 karantino laikotarpiu?

    – Taip, „Distance LAB“ atsirado todėl, kad per COVID-19 karantiną labai aiškiai pamatėme problemą: daug žmonių ir organizacijų staiga turėjo dirbti nuotoliu, bet tam nebuvo pasiruošę. Trūko ne tik tinkamų įrankių, bet ir žinių, kaip bendrauti, dirbti komandoje, planuoti darbus ar rūpintis darbuotojų savijauta per atstumą.

    Tačiau projektas reikalingas ne vien dėl pandemijos. Šiandien nuotolinis ir hibridinis darbas lieka kasdienybe, keičiasi darbo rinka, žmonės nori daugiau lankstumo, o regionams svarbu išlikti patraukliems ir gyvybingiems. „Distance LAB“ padeda paprastai ir praktiškai išmokti, kaip sėkmingai dirbti ir kurti verslą per atstumą – ne tik krizių metu, bet ir kasdieniame gyvenime.

    Įrankiai yra, bet trūksta žinių

    – Ar naujų verslo, viešojo sektoriaus poreikių nepatenkino „MS Teams“, „Zoom“, „Google Meet“ ir kiti jau esantys nuotolinio darbo įrankiai?

    – Plačiai naudojami nuotolinio darbo įrankiai puikiai tinka vaizdo skambučiams ar susirašinėjimui, tačiau jie neišsprendžia svarbiausių darbo per atstumą problemų: kaip susitarti nuotolinėje komandoje, kaip palaikyti pasitikėjimą, kaip valdyti darbus, priimti sprendimus, diegti naujoves ar pasirūpinti darbuotojų savijauta. Kitaip tariant, įrankiai yra, bet trūksta žinių ir aiškių darbo būdų, kaip juos prasmingai naudoti kasdienėje veikloje.

    Be to, Baltijos jūros regionas turi savų ypatumų – čia daug mažų ir vidutinių įmonių, regioninių miestų, viešųjų organizacijų ir bendruomenių, kurios neturi didelių IT ar personalo skyrių. Joms reikia paprastų, praktiškų ir prieinamų sprendimų, pritaikytų vietos realybei – skirtingoms šalims, kultūroms, kalboms ir darbo sąlygoms.

    Todėl „Distance LAB“ atsirado ne tam, kad sukurtų dar vieną „programėlę“, o tam, kad padėtų žmonėmsišmokti dirbti nuotoliu prasmingai: kaip naudotis jau turimais įrankiais, kaip organizuoti darbą, bendradarbiauti, kurti verslą ar teikti paslaugas per atstumą taip, kad tai iš tiesų veiktų realiame gyvenime.

    – Kuo jūsų sukurta platforma yra skirtinga ir panaši į paminėtus skaitmeninius bendravimo įrankius?

    – „Distance LAB“ nėra dar viena „Teams“, „Zoom“ ar „Meet“ alternatyvų– ji sprendžia kitą problemą. Tokios programos kaip „Teams“ ar „Zoom“ leidžia žmonėms susiskambinti, susirašyti ar surengti nuotolinį susitikimą, tačiau jos neatsako į klausimą, kaip iš tikrųjų dirbti per atstumą: kaip susitarti komandoje, kaip organizuoti darbus, priimti sprendimus, išlaikyti pasitikėjimą ar pasirūpinti žmonių savijauta.

    Sukūrė praktinę nuotolinio darbo platformą

    – Projektą vykdė devynios šešių šalių organizacijos. Kaip jums sekėsi dirbti nuotoliu?

    – Darbai projekte dažniausiai buvo aptariami nuotoliniubūdu. Be įprastų bendravimo priemonių, partneriai naudojo ir bendro darbo įrankius, pavyzdžiui, visiems prieinamus bendrus dokumentus ar virtualias lentas, kuriose galima kartu rašyti, dėlioti idėjas ir planuoti veiksmus.

    Kad darbas vyktų sklandžiau, pirmiausia susitikdavome mažesnėse, teminėse grupėse, o vėliau visi susirinkdavome į bendrą susitikimą, kuriame pasidalindavome, kas nuveikta, ir aptardavome bendrą projekto eigą.

    – Ką pavyko sukurti?

    – Kaip minėjau,sukūrėme ne „teorinę“, o praktinę nuotolinio darbo platformą. Joje pateikiami konkretūs, realių įmonių ir organizacijų realiose situacijose išbandyti įrankiai ir sprendimai, padedantys per atstumą dirbti efektyviau.

    Įrankiai suskirstyti į tris temines grupes:

    - Inovacijos ir tinklaveika: bendradarbiavimo, komunikacijos ir bendro kūrimo įrankiai.
    - Strategijos kūrimas ir verslo formavimas: įrankiai, skirti skaitmeninei transformacijai, valdymui ir augimui.
    - Tvarumas: įrankiai, skirti veiklos suderinimui su aplinkos ir tvarumo tikslais.

    Emocine sveikata svarbu rūpintis ir nuotolyje

    – Ar atsižvelgėte ir į minkštuosius įgūdžius?

    – Taip, didelis dėmesys skirtas ir darbuotojų gerovei bei darbo kultūrai– pateikiami įrankiai ir metodai, padedantys palaikyti ryšį su komanda, išvengti perdegimo, rūpintis emocine sveikata dirbant nuotoliu.

    Yra ir kibernetinio saugumo ir skaitmenizacijos sprendimų, kurie padeda saugiai dirbti internete ir apsaugoti duomenis.

    Be to, platformoje pateikiami tvarumo irnuotolinės verslo plėtros įrankiai, pavyzdžiui, savęs įsivertinimo anketos ar gairės, padedančios įmonėms suprasti, kaip jų veikla gali tapti draugiškesnė aplinkai ir efektyvesnė dirbant per atstumą. Visa tai papildo „Submityourdigitaltool“ skiltis, kurioje kiekvienas gali pasidalinti savo naudojamu įrankiu ar gera praktika, kad ja galėtų pasinaudoti ir kiti.

    Apibendrinant, projekto rezultatas – vienoje vietoje surinkti konkretūs, paprastai paaiškinti įrankiai ir pavyzdžiai, padedantys nuotolinį darbą paversti ne iššūkiu, o kasdiene, veikiančia praktika.

    Taip pat nuspręsta, kiek leidžia galimybės, toliau pildyti platformą aktualia informacija – skelbti apie renginius, naujas iniciatyvas ar kitus svarbius įvykius. Be to, projekto partneriai sutarė bent kartą per metus susitikti nuotoliniu būdu, kad kartu įvertintų, kaip platforma veikia, ir pasirūpintų, jog ji išliktų naudinga ir veikianti ateityje.

    Tinkle – inovatoriai, tyrėjai, verslininkai, politikos formuotojai

    – Sukūrėte virtualią erdvę „Living Labs Network“. Papasakokite apie ją.

    – Gyvosioslaboratorijos (angl.livinglab) idėja paprasta: tai sprendimai, kuriami ir išbandomi ne „ant popieriaus“, o realiame gyvenime, kartu su tikrais žmonėmis.

    Tai nėra laboratorija su mėgintuvėliais. Gyvoji laboratorija – tai įmonė, organizacija, bendruomenė ar net miestas, kuriame naujos idėjos, paslaugos ar darbo būdai yra išbandomi kasdienėje veikloje. Žmonės dirba taip, kaip dirbtų įprastai, o nauji sprendimai testuojami realiomis sąlygomis, o ne teorijoje.

    Ši „Distance LAB“ iniciatyva sukurta erdvė yra centrinė susitikimų vieta visiems Tarptautinio daugiadisciplinio gyvųjų laboratorijų tinklo (IMLLN, The International MultidisciplinaryLiving Labs Network) nariams.

    Pagrindinis tikslas – sujungti inovatorius, tyrėjus, verslininkus ir politikos formuotojus visame Baltijos jūros regione, skatinant bendradarbiavimo aplinką, kurioje galime kartu spręsti sudėtingas problemas. Kviečiame susipažinti ir prisijungti: www.linkedin.com/groups/15788002/

    Aplinkosauga nebeapsiriboja popieriniu maišeliu ar lapelio ženklu ant pakuotės. 2026 metais dėmesys krypsta į tai, ko nemato plika akis – skaitmeninę taršą. Kiek energijos kainuoja pamirštos asmenukės debesyse, neištrinti laiškai ar nenaudojamos programėlės? Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, atsakomybė už skaitmeninį pėdsaką tampa tokia pat svarbi kaip ir atliekų tvarkymas.

    Metas daugiau kalbėti apie tai, kad tvarkytis reikia ne tik spintas, bet ir savo telefonus bei kompiuterius. 2025 m. „The Roadmap to Sustainable IT“ tyrimas atkreipia dėmesį, kad nesiėmus žalesnių technologinių sprendimų, iki 2040 m. skaitmeninė ekonomika gali būti atsakinga net už 14 proc. visų pasaulio emisijų. Nors skaitmeninė erdvė vartotojams dažnai atrodo nemateriali, kiekviena sena nuotrauka saugykloje ar dešimt metų neištrinami reklaminiai laiškai užima vietą serveriuose, kurie be perstojo naudoja elektros energiją.

    „Tvarumas vis labiau persikelia į ekranus. Juk tūkstančiai pamirštų kadrų ar niekada neatidarytų laiškų yra skaitmeninės šiukšlės. 2026-aisiais išsivalyti el. pašto dėžutę ar debesijos saugyklą turėtų tapti tokiu pat įprastu namų ruošos darbu kaip ir šiukšlių rūšiavimas namuose. Tai paprasčiausias būdas saugoti gamtą net nepakilus nuo sofos“, – sako A. Žėkienė.

    Atnaujintų telefonų pardavimai auga kartais

    Tikimąsi, kad 2026-aisiais pirkėjų prioritetai dar labiau pasislinks link atnaujintos įrangos. Pasak A. Žėkienės, vartotojai vis geriau supranta, kad profesionaliai atnaujintas flagmanas tarnauja taip pat gerai kaip naujas, o jo atnaujinimo metu buvo išleista apytiksliai 96 proc. mažiau emisijų, negu gaminant naują. Be to, verslas vis labiau skatins tiekėjus užtikrinti skaidrumą – žmonės norės žinoti, ar kiekviena įrenginio gamybos grandis buvo sąžininga ir tvari.

    „Vis daugiau žmonių supranta, kad daikto naujumas nebėra tapatinamas su jo gamybos data. Juk atnaujintas įrenginys turi tokią pat garantiją kaip ir naujas telefonas, tik dar ne visi tai žino“, – pabrėžia A. Žėkienė.

    Šią tendenciją jau dabar iliustruoja konkretūs skaičiai. Apžvelgiant 2025-ųjų metų „Telia“ rezultatus, atnaujinti (angl. refurbished) telefonai jau sudaro 3 proc. visų pardavimų, o jų populiarumas per pastaruosius ketverius metus išaugo beveik dvigubai. Sparčiausias paklausos šuolis užfiksuotas 2024-aisiais, kai pardavimai per metus didėjo net 45 proc. Tai rodo, kad tvaresni pasirinkimai tampa vis ryškesne technologijų rinkos dalimi.

    Populiarėja technologijos be plastiko

    Kita svarbi kryptis – paslaugos be jokios fizinės įrangos. Technologijos vis labiau leidžia atsisakyti papildomų plastikinių dėžučių, laidų ar kortelių, be kurių anksčiau kasdienybė buvo neįsivaizduojama.

    „Vis ryškiau matome posūkį į technologijas be atliekų: plastiko gabalėlį telefone keičia eSIM, o fizinius televizijos priedėlius – programėlės. Šiemet tokie pasirinkimai gali tapti dar dažnesni. Verslui instrukcijų knygelių skaitmeninimas ir plastiko atsisakymas padeda taupyti išteklius, pirkėjams – atsikratyti laidų raizgalynės namuose, o gamtai – išvengti tonomis kasmet skaičiuojamų plastiko atliekų“, – teigia ekspertė.

    DI turės tapti žalesnis

    Sparčiai populiarėjantis dirbtinis intelektas (DI) taip pat diktuoja naujas taisykles. Nors DI vartotojams padeda atlikti kasdienes užduotis, ši technologija pasižymi milžinišku alkiu elektros energijai.

    Tarptautinė energetikos agentūra (angl. International Energy Agency, IEA) prognozuoja, kad 2025–2026 m. pasaulinė elektros energijos paklausa augs sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį, o vienas iš pagrindinių šio augimo veiksnių bus duomenų centrai ir DI sprendimai.

    „Tai nereiškia, jog pats DI ar duomenų centrai savaime yra problema – priešingai, jie gali būti tvarūs, jei veikia naudodami atsinaujinančią energiją, efektyvias vėsinimo technologijas ir atsakingai valdomą infrastruktūrą.

    Tačiau šių paslaugų kūrėjams teks aiškiai įrodyti, kad procesams naudojama tik švari, iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra. Technologijų pažanga yra būtina ir neišvengiama, tačiau tikrąjį pokytį sukursime tik veikdami išvien: verslas – diegdamas vis tvaresnę infrastruktūrą, o vartotojai – rinkdamiesi atsakingiau“, – įžvalga dalijasi A. Žėkienė.

    Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.

    „Nors magistraliniuose keliuose ir geležinkelių linijose ryšio sparta per metus šiek tiek pagerėjo, spartusis 5G dar neveikia visose svarbiausiose transporto atkarpose. Tokios paslaugos būtinos ne tik gyventojams, bet ir pažangioms transporto sistemoms, o iki metų pabaigos lieka nedaug laiko įvykdyti 700 MHz dažnių juostos leidimuose numatytą reikalavimą – užtikrinti ne mažesnį kaip 30 Mb/s greitį magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose“, – pastebi RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Priklausomai nuo operatoriaus, magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose 30 Mb/s gaunamojo ryšio spartos užtikrinimo rodiklis siekia 81,9–90,8 proc.

    5G prieinamas beveik visiems

    Spartus 5G tinklas jau veikia pagrindinėse urbanizuotose teritorijose. Atsižvelgiant į operatorių, 5G ryšys gyvenamosiose patalpose dengia skirtingą dalį šalies: „Bitė Lietuva“ – 77 proc. (+2,6 proc., palyginti su gegužės mėn.), „Telia Lietuva“ – 99,7 proc. (be pokyčių), o „Tele2“ – 72,6 proc. (+4,5 proc.).

    Vis dėlto mobiliojo ryšio sparta išlieka nevienoda. Vidutinės tinklo apkrovos (50 proc.) sąlygomis 30 Mb/s greitis pasiekiamas 90,6 proc. namų ūkių, o 100 Mb/s – 71,9 proc.

    Kaimiškose vietovėse spartos rodikliai per metus pagerėjo nežymiai: 30 Mb/s greitis pasiekiamas 59,8 proc. (+1,9 proc.), o 100 Mb/s – 25,9 proc. (+2,4 proc.) namų ūkių.

    2026 m. viduryje RRT planuoja surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcionus. Tai padės užtikrinti spartesnį, atsparesnį ir kiekvienam prieinamą mobiliojo ryšio plėtrą visoje Lietuvoje. Aukciono rezultatai nulems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus.

    Šviesolaidžio plėtra stringa

    Kol 5G naudotojų skaičius Lietuvoje sparčiai didėja, fiksuotojo ryšio plėtra, kaip rodo RRT tyrimas, praktiškai sustojo. Per dvejus metus 5G naudotojų skaičius išaugo daugiau nei 4,5 karto – iki 780 tūkst., o mobiliaisiais tinklais perduodamų duomenų apimtys padidėjo beveik 45 proc., tačiau kartu tai pradėjo kelti apkrovos problemų piko valandomis. Tuo metu šviesolaidinis internetas pasiekė tik 61,1 proc. gyvenamųjų patalpų – vos 0,5 procentinio punkto daugiau nei 2023 m.

    „Tai signalizuoja tik vieną – be papildomos valstybės paramos šviesolaidinio tinklo plėtra nepaspartės. Be stipraus fiksuotojo ryšio nebus ir kokybiško mobiliojo – todėl sprendimai čia reikalingi ne tik iš operatorių, bet ir iš valstybės, savivaldybių bei pačių gyventojų“, – dėmesį atkreipia J. Šovienė.

    Fiksuotojo ir mobiliojo ryšio aprėpties situacija šiais metais savivaldybėse iš esmės išliko tokia pati kaip 2023 m. – didžiausia aprėptis fiksuojama didmiesčiuose, o mažiausia Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose. Tai rodo, kad teritoriniai skirtumai išlieka struktūriniai ir per dvejus metus reikšmingai nesumažėjo.

    Anot RRT pirmininkės, ryšio infrastruktūros plėtra regionuose priklauso ne tik nuo operatorių investicijų, bet ir nuo savivaldybių bei vietos bendruomenių sprendimų. Ten, kur leidimų išdavimas ir derinimo procedūros yra aiškios ir greitos, tinklų plėtra vyksta sklandžiau. Užsitęsusios procedūros ar neaiškūs reikalavimai didina projektų kaštus ir stabdo investicijas.

    Galutinai išjungtas 3G ryšys

    Gruodį Lietuvoje oficialiai nutrauktas 3G tinklų veikimas. Ši technologija jau buvo pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko spartesnes 4G arba 5G technologijas.

    „3G išjungimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti spektro išteklius į kokybiškesnį ir spartesnį ryšį, ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje“, – sako J. Šovienė.

    Vartotojai, kurių telefonai ir įrenginiai palaiko 4G ar 5G, jokio skirtumo nepajus.

    Naujausi mobiliojo ryšio aprėpties ir spartos duomenys: https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-tiketinos-aprepties-zonos-ir-teoriniu-spartos-skaiciavimu-zonos/

    Plačiajuosčio ryšio aprėpčių žemėlapis: https://placiajuostis.rrt.lt/2025/

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitaiko apgaulingų pranešimų, kurie bando išgąsdinti vartotojus netikrais įspėjimais apie virusus ar kitas tariamas grėsmes. Nors tokie pranešimai gali atrodyti patikimi, jie dažnai slepia riziką jūsų asmeniniams duomenims ir finansams. Kaip atpažinti, kai staiga ekrane pasirodęs įspėjimas yra melagingas, ir kada iš tiesų verta imtis skubių veiksmų?

    Naujausia kibernetinio saugumo ekspertų ESET analizė atskleidė aktyvią „scareware“ (liet. – apgaulingai gąsdinančios programos) kampaniją, kurios metu, tarp 2025 m. vasario ir balandžio mėn., buvo išplatinta daugiau nei 250 skirtingų reklamų „Meta“ tinkle, kol ji buvo sustabdyta dėl „nepriimtinų verslo praktikų“.

    Tokio tipo reklamų esmė – išgąsdinti vartotoją ir priversti jį veikti skubotai. Reklamos imituoja įspėjimus apie įrenginį užpuolusius virusus, siūlo įdiegti tariamai naudingas kibernetinio saugumo programinę įrangą, tačiau iš tiesų siekia išvilioti pinigus ar pavogti asmeninius duomenis.

    „Tokios atakos remiasi žmogaus emocijomis. Kai vartotojas pamato mirksintį įspėjimą, girdi signalus ar vibracijas, instinktyviai nori veikti iš karto. Tuo ir naudojasi sukčiai“, – aiškina „NOD Baltic” klientų konsultantas Tadas Urbanavičius. 

    Pasak jo, apgaulingai gąsdinančių programų veikimo principas paprastas, tačiau itin efektyvus. Žmogaus smegenys reaguoja į pavojų greičiau, nei jis spėja racionaliai įvertinti situaciją. Todėl tokie iššokantys įspėjimai sukurti taip, kad priverstų skubėti  – vartotojas raginamas nedelsiant paspausti mygtuką ar atsisiųsti programą. Vienos jų gali vogti duomenis, kitos – tapti vartais į dar rimtesnius išpuolius, pavyzdžiui, vartotojai gali būti raginami susisiekti su neva technine pagalba ir atskleisti prisijungimo informaciją.

    „Tai klasikinis psichologinio spaudimo modelis. Būtent todėl prevencija ir švietimas yra svarbiausi ginklai prieš tokias grėsmes“, – pabrėžia IT žinovas.

    Įspėjimai – įtikinami kaip niekada

    Minėtų ESET tyrimų duomenimis, aptiktoji „scareware“ kampanija buvo nukreipta daugiausia į „iPhone“ vartotojus. Reklamose naudoti tokie pranešimai kaip „Apple saugos įspėjimas!“, „Pažeista nuotrauka“, „Jūsų telefonas „nulaužtas“!“ ar net „167 virusai atakuoja jūsų sistemą!“. Kitais atvejais įspėjama, kad telefonas neva užstrigęs dėl šiukšlių failų. Šios žinutės naudoja profesionaliai atrodančius vizualus, mirksinčias piktogramas ir net oficialų „Apple“ logotipą.

    „Sukčių kūrybiškumas stulbina – jie ne tik kuria įtikinamus vaizdus, bet ir naudoja garsinius efektus, kad sukeltų stresą. Kai kurie netgi imituoja telefono vibraciją, kad įspėjimas atrodytų dar įtikinamesnis“, – aiškina T. Urbanavičius.

    Nors „iPhone“ įrenginiai turi integruotą „Apple“ apsaugą, tai nereiškia, kad vartotojai yra visiškai apsaugoti. Pasak IT žinovo, iOS sistema veikia pagal uždarą ekosistemą, todėl gamyklinės saugumo priemonės yra stiprios ir jų neįmanoma apeiti įdiegiant papildomą antivirusinę.

    „Tačiau apsaugos nuo žmogiškosios klaidos jos nesuteikia“, – įspėja T. Urbanavičius.

    Ekspertas akcentuoja, kad dauguma apgaulių vyksta ne per techninius įsilaužimus, o per vartotojo elgesį – paspaudus klaidinančią nuorodą, suvedus duomenis netikroje svetainėje ar patikėjus gąsdinančiu įspėjimu. 

    Kaip apsisaugoti?

    Techninis konsultantas T. Urbanavičius pateikia keletą rekomendacijų, kaip atpažinti ir išvengti gąsdinančių programų atakų:

    1. išlikite ramūs. Net jei pranešimas atrodo įtikinamas, neskubėkite vykdyti nurodymų. Patikima kibernetinio saugumo programinė įranga niekada neprašys įdiegti papildomų programėlių per naršyklės reklamą;

    2. naudokite patikimą apsaugą. Į savo įrenginį įdiekite patikimą, nuo kibernetinių grėsmių saugančią, programinę įrangą, reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą;

    3. patikrinkite šaltinį. Jei pranešimas atrodo įtartinai, peržiūrėkite siūlomos įdiegti programėlės informaciją: kas jos kūrėjai, kokie atsiliepimai;

    4. naudokite iššokančių langų blokavimą. Tai padeda sumažinti riziką susidurti su apgaulingais įspėjimais;

    5. nespauskite ant įtartinų nuorodų. Net vienas paspaudimas gali nukreipti į svetainę, kurioje įdiegiamas kenkėjiškas kodas.

    „Svarbiausia – neprarasti kritinio mąstymo. Kuo įspėjimas skubesnis ar grėsmingesnis, tuo didesnė tikimybė, kad tai apgaulė. Patikimos programos niekada nesinaudoja panika kaip įtikinimo būdu“, – pabrėžia IT žinovas T. Urbanavičius.

    O jei vis dėlto patikėjote įspėjimu ir manote, kad jūsų įrenginys jau užkrėstas, ekspertas pataria nedelsiant paleisti visos sistemos nuskaitymą bei pasikeisti slaptažodžius. 

    Specialistas atkreipia dėmesį, kad šiandien sukčiams sukurti įtikinamą gąsdinantį įspėjimą, naudojantis dirbtinio intelekto įrankiais, pakanka vos kelių minučių. Daugelis vis dar mano, kad nemokamos antivirusinės programos apsaugos nuo virusų, tačiau šiandieninės grėsmės yra kur kas įvairesnės. Šiuolaikinė apsauga turėtų būti daugiasluoksnė kibernetinio saugumo sistema, kuri aptinka ne tik kenkėjiškus failus, bet ir blokuoja sukčiavimą, pavojingas svetaines bei bandymus pasisavinti duomenis.

    „Telia“ Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste savo lėšomis įdiegė pirmąjį privatų 5G (Standalone, SA) tinklą Lietuvoje. Naujas ryšių technologijų raidos etapas pažymėtas simboliniu pirmuoju skambučiu, po kurio uoste bus vykdomi tinklo bandymai realiomis sąlygomis. „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad tai yra Lietuvos lyderystės ženklas, nes ši platforma bus naudojama ateities technologiniams sprendimams gynybos, logistikos, sveikatos apsaugos ir kitose pramonės srityse.

    „Privataus savarankiško 5G SA tinklo startas Klaipėdos uoste įrodo, kad Lietuvoje galime kurti pasaulinio lygio sprendimus. Šis technologinis proveržis įgalina saugesnę infrastruktūrą, pramonės automatizaciją ir visiškai naujo masto inovacijas. Klaipėdos uostas kartu su „Telia“ tampa šio proveržio lyderiais, o pirmasis skambutis – tik pradžia. Neabejoju, kad netrukus privataus 5G SA galimybes įvertins ir kitos strategiškai svarbios Lietuvos įmonės“, – teigia Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia“ vadovė.

    Privatus savarankiškas 5G SA tinklas yra uždaras, visiškai atskirtas nuo viešojo ryšio tinklas, kurį valdo pati įmonė. Visi duomenys keliauja tik uždarame tinkle, be jokių saugumo kompromisų. Toks tinklas suteikia kelis esminius privalumus: maksimalią spartą, minimalią signalo delsą, stabilų padengimą net ir sudėtingiausiose zonose. Visi tinklo pajėgumai skirstomi pagal konkrečios įmonės poreikius realiu laiku ir garantuoja aukščiausio lygio pramoninio lygio patikimumą.

    „Privataus 5G tinklo bandymai pabrėžia nuoseklią Klaipėdos uosto lyderystę diegiant inovatyvius sprendimus ir automatizuojant savo procesus. Ši infrastruktūra sudarys galimybes išmaniajam krovinių valdymui, autonominiam transportui bei kitiems moderniems sprendimams, kurie stiprins uosto saugumą ir efektyvumą. Tai padės Klaipėdos uostui dar labiau sustiprinti pozicijas Baltijos jūros regione“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

    Privatus 5G ryšys įdiegtas naudojant tik Europos Sąjungoje pagamintą įrangą. Pasak „Telia“ vadovės G. Kaminskaitės-Salters, toks pasirinkimas neatsitiktinis – įrangos kilmė užtikrina aukštus kibernetinio saugumo standartus, lengvesnę priežiūrą ir skaidresnę tiekimo grandinę. Tai ypač svarbu diegiant kritinę ryšio infrastruktūrą uoste, kur saugumas ir patikimumas yra absoliutus prioritetas.

    Įdiegus privatų 5G SA tinklą, Klaipėdos uosto direkcija ir krovos kompanijos testuos tinklo galimybes realiomis uosto veiklos sąlygomis. Itin žema duomenų perdavimo delsa bus labai svarbi procesams, kuriems reikia greitos reakcijos. Tinklo dalijimas į atskiras virtualias dalis leis tam tikroms užduotims sukurti atskiras ryšio „juostas“ vidiniame tinkle, kad jos netrukdytų viena kitai. Telefonai turės galimybę skambinti tiesiogiai per 5G tinklą, o vieno mygtuko skaitmeninių racijų sprendimas leis darbuotojams komunikuoti iš karto su visais esančiais tinkle vos vienu mygtuko paspaudimu. Visa tai padės įvertinti, kaip šios technologijos veikia realioje Lietuvos uostamiesčio industrinėje aplinkoje.

    Interneto kokybės testavimo bendrovės „Ookla“ duomenimis, vos dešimtadalis pasaulio operatorių yra įdiegę komercinius 5G tinklus, todėl šis žingsnis dar kartą patvirtina „Telia“ ir Lietuvos technologinę lyderystę ir rodo, kad Lietuva priklauso prie valstybių, kurios formuoja ryšio ateitį, o ne ją vejasi. „Telia“ privataus 5G SA tinklo atsiunčiamų duomenų greitis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sieks iki 1,5 gigabito per sekundę (Gb/s), o išsiunčiamų – iki 120 megabitų per sekundę (Mb/s).

     Šiemet dažniausiai naudojamas slaptažodis Lietuvoje – „admin“, aplenkęs praėjusių metų populiariausią pasirinkimą „qwerty123“. Pernai slaptažodis „admin“ net nepateko į dažniausių slaptažodžių sąrašo dvidešimtuką.

    „NordPass“ kartu su „NordStellar“ paskelbė septintojo kasmetinio 200 dažniausiai naudojamų slaptažodžių tyrimo rezultatus. Šiemet tyrimas atskleidė populiariausius slaptažodžius pasaulyje ir 44 konkrečiose šalyse bei parodė, kaip skiriasi skirtingų kartų slaptažodžių naudojimo įpročiai.  

    Dažniausiai Lietuvoje naudojami slaptažodžiai

    Žemiau pateikiama 20 dažniausiai Lietuvoje naudojamų slaptažodžių. Visą pasaulio ir kitų tyrime dalyvavusių šalių slaptažodžių sąrašą rasite čia.

    1. admin

    2. 123456

    3. lopas123

    4. 123456789

    5. vytautas

    6. doriux

    7. muzikantas

    8. Klaudija

    9. labas123

    10. 12345678

    11. kipkip

    12. Krokodilas2020

    13. panasonikas

    14. ugnius123

    15. gandriukas

    16. antrokas2

    17. krokodilas

    18. viktorina

    19. Labadiena1

    20. Mygtukas1

     

    Nors kibernetinio saugumo ekspertai nuolat įspėja, kad paprastus slaptažodžius itin lengva atspėti, lietuviai, regis, jų neklauso. Žodžiai, skaičių deriniai ir dažnos klaviatūros kombinacijos dominuoja Lietuvos populiariausių slaptažodžių dvidešimtuke. 

    Šiemet dažniausiai naudojamas slaptažodis Lietuvoje – „admin“, aplenkęs praėjusių metų populiariausią pasirinkimą „qwerty123“, o antroje vietoje – „123456“. Lietuviai savo slaptažodžiuose nevengia naudoti vardų („vytautas“, „klaudija“, „ugnius123“).

    Tyrėjai pastebi, kad kai kuriose šalyse su sportu susijusius žodžius (pvz., „futbolas“, „beisbolas“) keičia keiksmažodžiai. Toks slaptažodis pateko ir į Lietuvos dvidešimtuką.

    Pasaulinės tendencijos 

    Dažniausias pasaulyje slaptažodis – „123456“, po jo – „admin“, o trečioje vietoje kita paprasta skaičių seka – „12345678“. Tokie silpni deriniai nuo „12345“ iki „1234567890“ kartu su kitais tipiniais silpnais slaptažodžiais, pavyzdžiui, „qwerty123“, dominuoja daugelio šalių populiariausių slaptažodžių dvidešimtukuose. 

    Lygindami su praėjusiais metais, tyrėjai pastebėjo, kad slaptažodžiuose gerokai padaugėjo specialiųjų simbolių. Šiemet į pagrindinį sąrašą pateko 32 slaptažodžiai su specialiaisiais simboliais, o pernai tokių buvo vos šeši. Dažniausiai slaptažodžiuose naudojamas specialusis simbolis yra „@“, o daugelis slaptažodžių nėra sudėtingesni už „P@ssw0rd“, „Admin@123“ ar „Abcd@1234“.

    Žodis „slaptažodis“ vis dar patenka tarp populiariausių slaptažodžių visame pasaulyje. Jis naudojamas tiek anglų, tiek vietinėmis kalbomis beveik visose tyrime dalyvavusiose šalyse: „heslo“ slovakiškai, „salasana“ suomiškai, „motdepasse“ prancūziškai, „contraseña“ ispaniškai ir t. t. 

    „Nepaisant nuolatinių pastangų šviesti apie kibernetinį saugumą ir skaitmeninį sąmoningumą, duomenys rodo tik minimalius teigiamus slaptažodžių higienos pokyčius. Pasaulis iš lėto pereina prie prieigos raktų (angl. „passkeys“) – naujo, slaptažodžių nereikalaujančio autentifikavimo būdo, kuris pasitelkia biometrinius duomenis. Tačiau kol prieigos kodai dar netapo įprastu standartu, labai svarbu naudoti stiprius slaptažodžius. Ypač todėl, kad apie 80 % duomenų saugumo pažeidimų sukelia pavogti, silpni ar pakartotinai naudojami slaptažodžiai, o nusikaltėliai stiprina atakas, kol pasiekia tikslą“, – sako Karolis Arbačiauskas, „NordPass“ produktų vadovas.

    Skaitmeninės kartos mitas

    Tyrimai rodo, kad nors internete užaugusi skaitmeninė karta nuolat susiduria su technologijomis, tai savaime nesuteikia tvirto suvokimo apie pagrindinius slaptažodžių saugumo principus ir su prastais slaptažodžių kūrimo principais susijusias grėsmes.

    „18-mečių slaptažodžių įpročiai nedaug skiriasi nuo 80-mečių. Tokios skaičių kombinacijos kaip „12345“ ir „123456“ užima pirmąsias vietas visose amžiaus grupėse. Didžiausias skirtumas yra toks, kad vyresnės kartos linkusios slaptažodžiuose naudoti vardus“, – sako Arbačiauskas. 

    Tyrimas atskleidžia, kad Z ir Y kartos retai įtraukia vardus į slaptažodžius ir vietoje jų renkasi tokias kombinacijas kaip „1234567890“ ar „skibidi“. Vardų slaptažodžiuose tendencija pradeda ryškėti tarp X kartos atstovų, o aukščiausią tašką pasiekia tarp kūdikių bumo kartos. 

    Dažniausiai slaptažodžiams naudojamas vardas tarp X kartos atstovų yra Veronika. Tarp kūdikių bumo kartos – Marija, o tarp tyliosios kartos – Siuzana.

    Visą sąrašą galite rasti čia. 

    Slaptažodžių saugumo patarimai 

    Arbačiausko teigimu, vos kelios paprastos taisyklės gali pagerinti skaitmeninę higieną ir apsaugoti nuo kibernetinių atakų, kylančių neatsakingai valdant slaptažodžius:

    • Kurkite stiprius atsitiktinius slaptažodžius arba slaptažodžių frazes. Slaptažodžius turėtų sudaryti bent 20 atsitiktinių skaičių, raidžių ir specialiųjų simbolių derinys. 
    • Niekada nenaudokite slaptažodžių pakartotinai. Kurkite unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai, nes jei būtų pavogtas vienas slaptažodis, programišiai tuos pačius prisijungimo duomenis panaudotų ir kitoms paskyroms.
    • Peržiūrėkite savo slaptažodžius. Stenkitės nuolat tikrinti savo slaptažodžių stiprumą. Aptikite silpnus, senus ar pakartotinai naudojamus slaptažodžius ir keiskite juos į naujus, sudėtingus slaptažodžius, kad internete jaustumėtės saugiau.
    • Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Ji gali padėti generuoti, saugoti, peržiūrėti ir saugiai valdyti visus jūsų slaptažodžius bei užtikrinti, kad jie būtų apsaugoti, sunkiai nulaužiami ir lengvai pasiekiami, kai jų prireikia.
    • Įjunkite kelių veiksnių autentifikavimą (MFA). Jis prideda papildomą saugumo sluoksnį. MFA padeda užkirsti kelią programišiams net ir nutekėjus slaptažodžiui.

    Tyrimo metodas 

    Ši ataskaita parengta bendromis „NordPass“ ir „NordStellar“ pastangomis, bendradarbiaujant su  nepriklausomais tyrėjais, kurie specializuojasi kibernetinio saugumo incidentų srityje. Buvo atlikta viešai prieinamų duomenų saugumo pažeidimų bei tamsiojo interneto saugyklų analizė, siekiant identifikuoti slaptažodžius, nutekėjusius nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugsėjo ir surinkti statistiškai apibendrintus duomenis. Tyrimo metu nebuvo perkama ar renkama jokių asmeninių duomenų.

    Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis? Ir kodėl vis dažniau žmonės ieško sintetinės antrosios pusės, kuri egzistuoja tik ekrane? Apie visa tai artėjančios vienišių dienos proga, komentare dalinasi Arnoldas Lukošius, Tele2 inovacijų ekspertas.

    Sena problema naujai

    Susirasti gyvenimo partnerį ar bent trumpą nuotykį troško ir urviniai žmonės. Ir viduramžiais dūsaujantys įsimylėjėliai buvo ignoruojami, atstumiami ar nepastebimi. Ir senovės Romoje buvo lengviau nusipirkti meilės surogatą ar tapti apgavikų auka, nei susirasti tikrą artimą sielą, savo antrąją pusę. Tad ką išties tikrai naujo atnešė pažinčių svetainės internete ir partnerių paieškos programėlės?

    Pirmiausia – galimybę ieškoti efektyviau, negaištant laiko ir ne tik ten, kur būni, bet visame pasaulyje. Antra – anonimiškumą, atskiriant veiklą internete nuo realaus gyvenimo, bei tam tikrą bendravimo per atstumą suteikiamą saugumą. Be to, bendraujant virtualiai lengviau įveikti drovumą bei kompleksus ir būti geriausia savęs paties versija.

    Tokie pliusai. Deja, anonimiškumas padeda ir sukčiams, bendravimas per atstumą lengviau virsta žaidimu jausmais, asmeninė informacija, kuria daliniesi, gali būti nutekinta, o nuostabus virtualaus partnerio charakteris bei pažadai gali reikšti, kad jis tiesiog nėra tikras.

    Bet ar dėl to kas nustos naudotis pažinčių programėlėmis? Aišku – ne. Ir nereikia. Tiesiog reikia prisiminti senus ir žinoti naujus pavojus ir pažinti pačias pažinčių programėles.

    Asmeniniai duomenys ir pinigai

    Pažinčių platformos gali sukaupti daug asmeninės informacijos, žinoti daug intymių detalių, kurių praradimas gali būti itin skausmingas.

    Matyt, geriausias to pavyzdys buvo 2015 m. pagrobti ir paviešinti „Ashley Madison“ vartotojų duomenys. Nuo 2002 m. veikianti svetainė, kurios šūkis „Gyvenimas trumpas. Patirk nuotykį.“ pelnosi iš santuokinės neištikimybės – skelbiasi padedanti susirasti susituokusį partnerį nakties nuotykiui. Tad galime tik spėlioti, kiek įvyko skyrybų po to, kai buvo nutekinti 37 mln. vartotojų duomenys, su mokėjimų ataskaitomis, tikrais adresais ir net seksualinėmis fantazijomis.

    Na, bet nuodėmė atrodo saldesnė už pavojų, tad paslauga vis dar veikia ir giriasi turinti 40 mln. naudotojų. Nepakenkė net tai, kad daugelį nuotykių ieškančių moterų čia vaidino samdytos darbuotojos: pasivadinusios „angelais“ jos rašė už daugybę profilių. Nepakenkė ir tai, kad norintys išsiregistruoti turi sumokėti 19 dolerių ir po to... jų duomenų neištrina. Puikus pavyzdys, kas būna, kai renkamasi galvojant ne galva.

    Asmeniniai duomenys gali būti ne tik pagrobti – juos galima ir perduoti. Populiariausia pasaulyje LGBTQ pažinčių programėlė „Grindr“ net buvo bausta už tai, kad reklamdaviams teikė duomenis apie savo naudotojų buvimo vietą, kai tie rinkosi ją slėpti. Dalinosi net tokia informacija, kaip ŽIV statusas. Savininkai tai neigia, bet milijonines baudas mokėjo.

    Tačiau dažniausiai asmeninius duomenis pažinčių programėlėse prarasite tapę „romantinių aferų“ auka. Apklausos rodo, kad tik 30 proc. amerikiečių nebijo, kad juos taip apgaus. Neegzistuojančio žmogaus išgalvotu profiliu prisidengę nusikaltėliai moka apsukti galvą, išvilioti ir asmeninę informaciją, ir pinigus.

    Kas gi atsisakys pervesti pinigų mamos operacijai, kai to prašo mergina, su kuria kažkas mezgasi? Ar gali būti blogas patikimo, šmaikštaus ir išmanančio virtualaus draugo patarimas, kur investuoti? Apgaulių daug, jų vis daugėja ir jokie patarimai nepadės, jei įkaitę nuo aistros išjungsime smegenis.

    Ar tai reiškia, kad baimė būti apgautiems turi įveikti norą nelikti vienišiems? Jokiu būdu. Tai reiškia, kad net su karšta aistra susijusius sprendimus reikia priimti šaltu protu. Ir jo reikės dar daugiau – juk į pažindinimo verslą atėjo dirbtinis intelektas.

    Geresnė meilė su dirbtiniu intelektu?

    Sumažėjęs vartotojų augimo tempas, vis dažnesni kaltinimai tuo, kad antros pusės paieška paversta braukymo žaidimu sukelia perdegimą, o neatsakyti kvietimai draugauti – depresiją, skatina platformų kūrėjus ieškoti naujų sprendimų. Žmonės nori pokyčių ir tas pokytis jau čia – dirbtinis intelektas.

    „Tinder“ siekia jį įdarbinti, kad padėtų kuriant profilius, bendraujant ir parinktų labiausiai tinkamas poras pagal unikalius prioritetus ir interesus. Dirbtinis intelektas siūlys strategiją ir rodys pavyzdžius.

    „Bumble“ pasitelkia dirbtinį intelektą, kad tas aptiktų apgaulę, brukalus, cenzūruotų siunčiamas nuogybes, žymėtų nuotraukas, kurtas dirbtinio intelekto. „Hinge“ pasitelkia dirbtinį intelektą kovai su „ghostingu“ – skatina neignoruoti ir atrašyti partneriams.

    Ne taip seniai „App Store“ atsiradusi pasimatymų optimizavimo programėlė „Keepler“ veikia kitaip – ji ne partnerį parenka, o patį naudotoją moko tapti geresniu partneriu. Tai lyg dirbtiniu intelektu pagrįstas gyvenimo būdo mokytojas, kuris skatina tobulėti, tapti įdomesniu ir patrauklesniu, moko, ir flirtuoti, ir subręsti rimtiems santykiams.

    Entuziazmą kiek ataušina „Mozilla Foundation“ projekto „Privatumas neįtrauktas“ programos direktorius, Jenas Caltrideris: „Daugelis programėlių naudoja informaciją ne tik tam, kad padėtų įsimylėti, bet ir tam, kad padėtų sau uždirbti.“ Tyrimas parodė, kad 80 proc. pažinčių programėlių dalinasi privačiais duomenimis su reklamdaviais, o juk dirbtinis intelektas tų asmens duomenų nori dar daugiau.

    Sukčių ambicijos irgi auga. Dirbtinio intelekto sukurti pažinčių ieškančių gražuolių profiliai užvertė socialinius tinklus. Algoritmas atrenka ir tikslinę auditoriją, kuriai tas gražuoles verta rodyti, kad pasiektų geriausio rezultato. Dažniausiai jos vilioja į sukčių sukurtas pažinčių svetainių imitacijas, o ten jau gundys išsitraukti piniginę.

    Populiarėja ir sugeneruoti mylimieji. Virtualūs partneriai atsirado seniau – dar 2010 m. išgarsėjo Japonijos kurortas Atami, kur vienišiai vyko ilsėtis su virtualiomis draugėmis iš tuomet populiaraus žaidimo „Love Plus“ – kartu fotografavosi per papildytą realybę ir naudojosi visais medaus mėnesio džiaugsmais, kurie tik įmanomi su mergina ekrane. Dabar kalbų modeliai daug geriau imituoja žmogišką bendravimą, tad sintetinių merginų ir draugų verslas įgauna pagreitį.

    Sugeneruota mergina pritaria viskam, pagal poreikį gali būti naivi, nuolanki, nekalta, optimistė, rūpestinga. Kad ir kaip žemai save vertintum realiame gyvenime, ji tavimi žavėsis. Galima pasirinkti ir sunkiai prieinamas drauges, kurios turi savo istoriją, profesiją, pageidaują asistavimo, nori bendrauti, tikisi dovanų, moka paguosti. Toks sintetinis idealios meilės pakaitalas. Susimokant už minutes.

    Kūrėjai sako, kad tai saugi alternatyva sekso paslaugoms, čia nėra prievartos, išnaudojimo, moterų vergijos. Oponentai teigia, kad nerealistinis santykių modelis žemina moteris, naudotojams sukuria iškreiptą supratimą apie bendravimą. Pats dirbtinis intelektas nemano nieko – ar prisipažinimas meilėje, ar aritmetinis veiksmas, viskas jam tik duomenų srautas.

    Tad linkiu pažinčių programėles naudoti ne žaidimui, bet pažintims, ieškoti ten ne stebuklo, tobulybės ar svaiginančio pažado, o artimos sielos – tada nei sukčiai, nei algoritmai nesutrukdys jos rasti. Nors, jei sąžiningai, išjungus net geriausią programėlę ir pakėlus akis nuo ekrano, ją gali pavykti rasti ir greičiau.

    Nuotolinis darbas, kelionės ir prisijungimai prie viešųjų belaidžių tinklų atveria patogias galimybes, tačiau kartu kelia ir didesnę riziką mūsų duomenims. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu VPN paslaugos tapo itin populiarios. Vis dėlto dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, kad ši priemonė suteikia visišką apsaugą nuo visų kibernetinių grėsmių. Ekspertas aiškina, kad VPN yra svarbus saugumo įrankis, bet jis negali pakeisti kitų specializuotų apsaugos priemonių. Kodėl?

    VPN (angl. Virtual Private Network, liet. virtualus privatus tinklas) – tai technologija, kuri sukuria užšifruotą „tunelį“ tarp jūsų įrenginio ir interneto.

    Kaip aiškina „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis, VPN suteikia daug naudos, tačiau problema atsiranda tuomet, kai vartotojai šią technologiją pasirenka kaip vienintelę kibernetinio saugumo priemonę, tikėdamiesi, jog ji apsaugos nuo visų galimų grėsmių internete.

    Šį klaidingą įsitikinimą neretai sustiprina rinkodaros teiginiai, pristatantys VPN kaip universalią skaitmeninio saugumo priemonę, galinčią pakeisti net ir antivirusinę apsaugą. Vis dėlto realybė yra kitokia – VPN atlieka tik dalį saugumo funkcijų ir negali pakeisti specializuotų apsaugos priemonių.

    „VPN nėra skirtas kovoti su virusais ar kenkėjiškomis programomis – jo pagrindinė užduotis yra užšifruoti interneto srautą ir paslėpti vartotojo tapatybę“, – pabrėžia vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis.

    Jis aiškina, jog iš tiesų VPN veikia kaip saugus tunelis tarp įrenginio ir interneto. Jūsų duomenys, naršymo įpročiai ir prisijungimai yra šifruojami, todėl piktavaliai internete jų nepasiekia.

    Taip pat VPN leidžia paslėpti jūsų IP adresą, kad nebūtų įmanoma tiksliai nustatyti, iš kur jungiatės. Ši funkcija ypač naudinga jungiantis prie viešųjų tinklų – kavinių, oro uostų ar viešbučių belaidžio interneto, kur dažnai veikia kibernetiniai nusikaltėliai.

    Kibernetinio saugumo sprendimai ir VPN – kuo skiriasi?

    Iš pirmo žvilgsnio tiek VPN, tiek kenkėjiškų programų apsaugos sistemos gali atrodyti atliekantys panašią funkciją – saugoti nuo internete tykančių grėsmių. Tačiau jų paskirtis iš esmės skiriasi.

    kibernetinio saugumo sprendimai (visuomenėje paprastai vadinami antivirusinėmis programomis, nors jų funkcionalumas yra gerokai platesnis) aptinka, blokuoja ir pašalina kenkėjiškas programas, virusus, trojanus bei kitas grėsmes. Modernios sistemos taip pat dažnai siūlo apsaugą nuo sukčiavimo (angl. phishing) atakų, kenksmingų nuorodų, užkerta kelią neleistinam prieigų bandymui bei stebi įtartiną veiklą realiuoju laiku.

    VPN orientuojasi į kitą saugumo sritį – jis apsaugo ryšį ir privatumą, šifruoja interneto srautą bei slepia vartotojo tapatybę ir IP adresą. Tai padeda išvengti duomenų perėmimo prisijungiant prie viešųjų tinklų ir leidžia apeiti geografinius turinio apribojimus, tačiau pats savaime VPN neaptinka ir nepašalina kenkėjiškų programų.

    Šios priemonės nėra tarpusavyje pakeičiamos – jos viena kitą papildo. Kaip pabrėžia L. Apynis, šiuolaikiniai skaitmeninio saugumo sprendimai, tokie kaip ESET, tai puikiai atspindi: be pažangios antivirusinės apsaugos, ji siūlo ir integruotą VPN, bei kitas funkcijas, kurios kartu užtikrina daug stipresnę apsaugą.

    Žinoma, vien VPN nepakanka – net jei jis siūlo papildomas funkcijas, pavyzdžiui, kenksmingų nuorodų blokavimą, jis nesustabdys jau įrenginyje veikiančios kenkėjiškos programos.

    „Tokiais atvejais būtina antivirusinė programa ir kitos specializuotos apsaugos priemonės. VPN yra tik vienas saugumo sluoksnis, o ne pilna apsauga, – akcentuoja kibernetinio saugumo specialistas. – Suprasti šį skirtumą yra labai svarbu, kad vartotojai nejaustų klaidingo saugumo jausmo.“

    Ekspertas pabrėžia, kad VPN turėtų būti vertinamas kaip patikima, bet ribota priemonė – tai saugumo sluoksnis, kuris geriausiai veikia kartu su kitomis apsaugos priemonėmis, o ne kaip vienintelis sprendimas kibernetiniam saugumui užtikrinti. Antivirusinės sistemos, stiprūs slaptažodžiai ir atsargus elgesys internete yra būtini net ir naudojant VPN.

    Kam verta naudoti VPN ir kaip išsirinkti tinkamą?

    Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis sako, kad VPN gali būti laikomas skaitmeninės higienos dalimi – tarsi saugos diržu internete. Šis įrankis itin naudingas:

    keliaujantiems, jungiantis prie viešųjų tinklų;

    dirbantiems nuotoliniu būdu, norint pasiekti įmonių sistemas ar vidinius resursus;

    siekiantiems apsaugoti privatumą internete ir naršymo istoriją;

    norintiems apeiti geografinius turinio ribojimus.

    Renkantis VPN tiekėją, L. Apynis pataria nesigundyti nemokamais pasiūlymais, nes paslauga nebūtinai bus kokybiška. Patikimi skaitmeninio saugumo sprendimai, tokie kaip ESET, siūlo VPN kaip vieną iš funkcionalumų, kartu su antivirusine apsauga ir kitomis priemonėmis, kurios užtikrina visapusišką saugumą.

    „Nemokami VPN dažnai parduoda vartotojų duomenis, riboja greitį arba rodo agresyvią reklamą. Mokamos paslaugos yra patikimesnės ir užtikrina geresnę kokybę“, – teigia L. Apynis.

    Ekspertas įspėja: prastos kokybės ar nepatikimi VPN sprendimai gali netyčia atskleisti vartotojo duomenis vietoj to, kad juos apsaugotų. Taip pat kai kurie bankai ar sistemos gali riboti prisijungimą, jei pastebi VPN naudojimą, o lėtas ryšys gali trukdyti atliekant svarbias užduotis.
     
     


    Dar gerokai prieš pasaulinių socialinių tinklų – tokių kaip „Facebook“ ar „Instagram“ – atsiradimą, Lietuvoje išpopuliarėjo vietinės interneto platformos. Tarp jų ryškiausiai išsiskyrė 1999 metais sukurtas portalas „One.lt“, palikęs ryškų pėdsaką šalies interneto kultūroje. Visgi jaunimą telkęs socialinis tinklas ilgainiui nugrimzdo į užmirštį, kaip ir viena tuo metu populiari bendravimo priemonė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

    „Dauguma praeitame šimtmetyje gimusių žmonių savo pažintį su socialiniais tinklais pradėjo būtent nuo „One.lt“. Tai buvo pirmoji platforma, kurioje 90-ųjų Lietuvos jaunimas išbandė virtualią draugystę, flirtą, statusų kėlimą ar klausimynų pildymą. Ji tuo metu leido susikurti savotišką virtualią tapatybę, kuri tuo metu buvo visiškai naujas dalykas“, – pasakoja Paulius Černiauskas, „Bitės“ rinkodaros direktorius.

    Suteikė galimybę bendrauti nemokamai

    „One.lt“ siūlė ne tik elektroninio pašto paslaugą, forumus ar nuotraukų talpinimą, bet ir galimybę parsisiųsti polifoninių melodijų, ekrano paveikslėlių ar animacijų. Tačiau viena funkcija sulaukė ypatingo populiarumo – galimybė tiesiai iš portalo siųsti trumpąsias žinutes (SMS).

    „2000-ųjų pradžioje SMS žinutės vis dar buvo mokamos, tad jaunimui tai buvo tikras atradimas – galimybė bendrauti visiškai nemokamai. Juo labiau, kad tuo metu SMS žinutės buvo viena pagrindinių bendravimo priemonių, nes ne visi namuose turėjo asmeninį kompiuterį su interneto prieiga“, – atsimena P. Černiauskas.

    Panašią paslaugą tuo metu siūlė ir „Bitė“ – nemokamai SMS žinutes buvo galima siųsti svetainėje „smspasaulis.lt“. Tai dar labiau skatino mobiliojo ryšio sklaidą ir interneto pritaikymą kasdieniam gyvenimui.

    „Šiuo metu nemokamos trumposios žinutės yra ne privalumas, o mobiliojo ryšio paslaugų standartas – daugelis mobiliojo ryšio planų siūlo neribotą SMS kiekį. Taip pat žmonių bendravimas iš susirašinėjimo SMS žinutėmis persikėlė į pokalbių programėles“, – paaiškina šiemet 30-ajį gimtadienį mininčios „Bitės“ rinkodaros direktorius.

    Šiuo metu „Bitės“ tinkle išsiunčiama apie 900 tūkst. SMS žinučių per parą – tai 10 proc. mažiau nei šių metų pradžioje. Vis dėlto SMS žinutės vis dar plačiai naudojamos verslo – jomis siunčiami pranešimai apie siuntas, įvairūs priminimai, dviejų faktorių autentifikacijos kodai ir panašiai. Tokių pranešimų skaičius vis labiau auga.

    Kultūrinis fenomenas

    Pasak P. Černiausko, „One.lt“ buvo daugiau nei socialinis tinklas – tai tapo reiškiniu, kuris suformavo visą jaunimo internetinę kartą. Ši platforma įvedė naujus bendravimo standartus, padiktavo madas ir net tapo savotišku statuso simboliu.

    „Jeigu šiandien jaunimo kasdienybę formuoja globalios platformos, tokios kaip „Instagram“ ar „TikTok“, tai 2000-aisiais „One.lt“ atliko tą pačią funkciją Lietuvoje. Tai buvo pirmoji masinė scena, kurioje visa karta mokėsi, ką reiškia būti matomam, išgirstam ir pripažintam internete“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

    2008-aisiais portalas pasiekė savo populiarumo piką – vien per mėnesį čia prisijungdavo apie 900 tūkst. vartotojų. Tai leido „One.lt“ tapti dominuojančia interneto pažinčių, diskusijų ir bendruomenių vieta Lietuvoje, kol ją išstūmė į rinką įžengęs „Facebook“. Nors 2019 metais „One.lt“ nutraukė savo el. pašto paslaugą, portalas neišnyko – jis tebėra pasiekiamas ir šiandien, nors jo aktyvumas gerokai sumažėjęs.

    Pastaruoju metu fiksuojamas suaktyvėjęs sukčiavimas QR kodais. Gyventojai raginami išlikti budrūs – sukčiai klijuoja netikrus kodus viešose vietose, ant afišų, skelbimų lentose ar net prie bankomatų, siekdami skleisti apgaulingą informaciją, apgaule išvilioti duomenis ar pasisavinti pinigus.

    Nuskenavę netikrą QR kodą gyventojai nukreipiami į suklastotą interneto svetainę, kuri vizualiai primena banko ar kitos institucijos puslapį. Tačiau iš tiesų joje skleidžiama melaginga informacija, gali būti prašoma įvesti prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių numerius ar kitus konfidencialius duomenis. Tokiu būdu sukčiai siekia ne tik pasisavinti lėšas, panaudoti gyventojų duomenis nusikalstamais tikslais, bet ir apskritai suklaidinti vartotojus.

    Kaip apsisaugoti?

    „Luminor” primena pagrindines saugumo taisykles:

    • Neskanuokite jokių QR kodų, esančių banko padaliniuose ar prie bankomatų (jei banko darbuotojai, dirbantys skyriuje, to neprašo);
    • Bankai ar valstybinės institucijos niekada neprašys jūsų prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenų, PIN kodų ar kitokios konfidencialios informacijos per įtartinas nuorodas ar viešus QR kodus;
    • Norėdami prisijungti prie interneto banko, visada rinkitės oficialią programėlę arba interneto svetainę;
    • Jei pastebėjote ant bankomato ar viešo plakato priklijuotą įtartiną QR kodą, apie tai nedelsdami praneškite bankui telefonu +370 5 239 3444 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

    Niekada negalima būti tikrais, jog QR kodas nėra sukurtas sukčiavimo tikslais, tad „Luminor” skatina išlikti budriems, saugoti savo duomenis ir informuoti apie galimas apgavystes. Jei įtariate, kad jūsų duomenys galėjo patekti sukčiams, nedelsdami kreipkitės į banką arba policiją.

    Ekspertė įspėja, kokia klaida gali lemti negrįžtamą duomenų praradimą

    Dirbtinio intelekto reklama tampa vis sunkiau pastebima, o vartotojams kyla naujų rizikų

    Stringantį ryšį gali lemti telefono dėklas

    Katė ant maršrutizatoriaus gali sulėtinti namų internetą

    „Greet“ pristatė lietuvišką sprendimą, skirtą visam restoranų darbui valdyti

    Keičiasi laikas – ką patikrinti, jei telefonas rodo neteisingą valandą?

    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples