Vis daugiau žmonių pripažįsta, kad išmaniųjų telefonų naudojimas veikia jų emocinę savijautą, dėmesio koncentraciją ir net miego kokybę. „Tele2“ inovacijų ekspertas Lukas Keraitis dalinasi asmenine patirtimi, kaip įvairiais būdais bandė suvaldyti išmaniojo telefono trauką.
Mažiau spalvų – mažiau patrauklumo
Mokslininkai teigia, kad skirtingos spalvos gali stimuliuoti tam tikras emocijas. Spalvas pasitelkia prekės ženklai, siekdami sukurti tam tikrą nuotaiką ar asociacijas savo klientams.
Spalvingos aplikacijos telefone – ne išimtis: jos lengviau atkreipia mūsų dėmesį ir gali lemti didesnį potraukį ekranams. Jei tikslas – rečiau imti telefoną į rankas ir jame naršyti mažiau, Lukas pataria naudoti nespalvotą (monochrome/greyscale) ekrano režimą.
„Telefonuose galima nustatyti, kad nuo tam tikros valandos ekrane dingtų spalvos. Tai mažiau stimuliuoja – net kolegų atostogų nuotraukos atrodo nuobodžiau. Taip gyvenau porą mėnesių – šiek tiek veikia (ypač su Instagramu). Žiūrėdamas nespalvotą ekraną jautiesi kiek kvailokai. Šią priemonę vertinu penkiais balais iš dešimt“, – šypteli Lukas.
Automatiniai ribotuvai – prieš impulsyvų naršymą
Kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais parengtas, „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas* apie žmonių emocinį atsparumą atskleidė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų (22 proc.) patiria miego sutrikimų.
Apklausos duomenimis, žmonės, turintys žemesnį emocinį atsparumą, dažniau susiduria su nemiga, yra labiau priklausomi nuo socialinių tinklų ir nesaikingai vartoja alkoholį. Miegas čia itin svarbus – kokybiškas poilsis gerina emocinę gerovę ir padeda lengviau susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
L. Keraitis atkreipia dėmesį, kad naudojant miego režimą ar kitas telefono funkcijas, leidžiančias automatiškai riboti programėlių naudojimą vakarais, galima suvaldyti impulsyvų naršymą.
„Aštuntą valandą visos programėlės pas mane patemsta – paspaudus tenka pasirinkti, kiek laiko dar naudotis (puikiai kelia kaltės jausmą). Po penkiolikos minučių sistema vėl paklausia, ar tikrai nori tęsti. Užknisa ir veikia“, – sako technologijų ekspertas.
Paslėptos programėlės – mažiau pagundų
Programėlių telefone – ne viena. Dažniausiai naudojamas esame įpratę laikyti „visada po ranka“, kad jos būtų matomos vos atsidarius telefoną. Vis dėlto, anot eksperto, jei sąmoningai sau atsakome, kad kai kurių kanalų vartojimą norime sumažinti, jie neturėtų būti telefono pradžios ekrane.
Tad viena efektyviausių priemonių suvaldyti savo laiką telefone – fiziškai paslėpti socialinių tinklų programėles kuo toliau nuo pagrindinio ekrano.
„Kad pasiekčiau TikTok’ą, turiu telefone perversti du ekranus, atsidaryti „Social“ programėlių aplanką, tada dar kartą paslinkti į šoną ir tik tada atsidaryti programėlę. Kartais tiek ir tereikia, kad suprasčiau – juk ėjau pasiimti knygą, o štai vėl laikau telefoną rankoje“, – palygino L. Keraitis.
Be pranešimų – daugiau ramybės
Vis dėlto, didžiausias pokytis, anot Luko, įvyko išjungus visus telefono pranešimus. Ekspertas tikina palikęs tik itin svarbius, pavyzdžiui, bankų siunčiamus pranešimus.
„Jeigu mūsų susitikimo metu jūsų telefonas suskamba ir įjungia ekraną tik tam, kad parodytų antraštę apie tai, ką pasakė vienas ar kitas politikas, kaip jūs apskritai susikaupiate? Be telefono pranešimų gyvenu jau daugiau nei septynerius metus (palikau tik mokėjimų ir bankų pranešimus) – ir nenumiriau. Nenumirsite ir jūs“, – patirtimi dalijosi ekspertas.
*Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.
Nuo ryšio paslaugų iki ryšio su savimi – „Telia“ salonuose šią savaitę debiutuoja išmanieji sveikatos įrenginiai. Išmanieji žiedai, nervų stimuliatoriai ir LED terapijos įrenginiai padės ne tik stebėti, bet keisti įpročius, remiantis realiu laiku gautais rodikliais. Ekspertai sako, kad kūnas tampa svarbiausia inovacijų platforma.
„Žmonės savo mintyse „Telia“ dažniausiai tapatina su ryšio paslaugomis, tačiau savęs niekada nespraudėme į šiuos rėmus. Mūsų tikslas visuomet buvo pristatyti inovacijas, kurios realiai pagerina žmonių gyvenimą. Matome, kad šiuolaikiniai vartotojai nori ne tik išmaniai bendrauti, bet ir išmaniai rūpintis savimi. Todėl artėjant vasarai, norime juos pakviesti į savo salonus išbandyti pažangių ir patikimų sveikatos įrenginių. Jie padės geriau pažinti savo kūną, gerinti miego kokybę, mažinti stresą ir formuoti sveikesnius įpročius“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.
Streso mažinimas be tablečių ir odos gražinimas šviesa
Pastaraisiais metais visuomenei pradėjus intensyviai gvildenti ilgaamžiškumo temą, ne vienam sporto ar sveiko amžėjimo entuziastui išmaniojo laikrodžio galimybės pasidarė pernelyg siauros. Būtent tokiems asmenims, kuriems nebepakanka žingsnių skaičiavimo ir pulso duomenų, atsirado nauja išmaniųjų žiedų kategorija.
„Telia“ asortimente debiutuojantis šio įrenginių tipo atstovas „RingConn Gen 2“ išsiskiria ne tik vos 2 mm plonumu, bet ir galimybe sekti širdies ritmo variabilumą, matuoti kraujo įsotinimą deguonimi, atpažinti miego apnėją ir įvertinti miego kokybę. Mūvint žiedą, kur kas patogiau miegoti, nei segint išmanųjį laikrodį, o jo buvimas ant piršto, kur plonesnė oda, leidžia daug tiksliau sekti įvairius širdies ir kraujagyslių sistemos būklę atspindinčius rodiklius.
Tuo metu norintiems gerinti miego kokybę ar lengviau ištverti stresines situacijas skirtas revoliucinis „Pulsetto“ klajoklinio (vagus) nervo stimuliatorius. Ant kaklo dėvimas įrenginys stimuliuoja klajoklinį nervą, kuris atsakingas už parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą. Skirtingai nuo kvėpavimo, dėmesingumo ar kitų įprastų streso mažinimo programėlių, „Pulsetto“ tiesiogiai veikia nervų sistemą, subalansuodamas streso hormonų išsiskyrimą ir padėdamas greičiau atsipalaiduoti. Visa tai – be vaistinių preparatų ar maisto papildų.
„Bene įdomiausias mūsų naujojo asortimento atstovas – „HigherDOSE“ veido kaukė. Daugelio nuostabai, odos būklę gerinti galima ne tik įvairiais kremais ar serumas, bet ir pasitelkiant šviesą. Ši kaukė naudoja skirtingo ilgio šviesos bangas, kurios, priklausomai nuo pasirinkto režimo, padeda šalinti tokias odos problemas kaip spuogai, smulkios raukšlelės ar netolygus odos atspalvis.
Ypač veiksminga artimųjų infraraudonųjų spindulių (NIR) parinktis, kurios bangos įsiskverbia į giliuosius odos sluoksnius ir skatina ląstelių atsinaujinimą. Šią kaukę galima naudoti namų sąlygomis, o jos veikimo principas yra patvirtintas kliniškai“, – pasakoja M. Baltušis.
Tradicinių medicinos prietaisų skaitmenizacija
Be dėvimųjų technologijų, „Telia“ nuo šiol siūlo ir išmanias klasikinių sveikatos stebėjimo prietaisų. „iHealth Neo“ kraujospūdžio matuoklis vienu mygtuko paspaudimu tiksliai išmatuoja kraujospūdį ir pulsą, o duomenys automatiškai sinchronizuojami su mobiliąja programėle. Tai ypač patogu lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims, kuriems iki šiol po kiekvieno matavimo tekdavo rodmenis ranka užsirašyti ant popieriaus lapo. Be to, šio belaidžio prietaiso matavimai prilygsta medicininės klasės įrenginiams, o naujos kartos jutikliai užtikrina tikslumą net judant.
„iHealth Air“ deguonies matuoklis (pulsoksimetras) – dar vienas kompaktiškas ir patogus įrenginys, leidžiantis stebėti kraujo prisotinimą deguonimi ir pulso dažnį. Šie rodikliai ypač svarbūs žmonėms, turintiems kvėpavimo sutrikimų, aktyviai sportuojantiems ar gyvenantiems dideliame aukštyje. Tiek kraujospūdžio, tiek deguonies matuoklių duomenys perkeliami į tą pačią „iHealth“ programėlę, kur galima sekti rodiklių pokyčius ilguoju laikotarpiu ir lengvai pasidalinti šia informacija su gydytojais.
„Išmanių sveikatos prietaisų pranašumas – galimybė turėti visą sveikatos istoriją vienoje vietoje. Pavyzdžiui, tai pačiai ekosistemai priklausančios „iHealth Fit“ išmaniosios svarstyklės matuoja net devynis kūno parametrus, įskaitant kūno masės indeksą, riebalų, raumenų ir vandens kiekį organizme, ar netgi visceralinių riebalų lygį. Visa ši informacija automatiškai perkeliama į programėlę, kur galima patogiai stebėti tendencijas ir suprasti, kaip keičiasi organizmas laikui bėgant ar aktyviai sportuojant“, – paaiškina „Telia“ atstovas.
Sveikatos inovacijos – ne vien Vilniuje ir Kaune
„Telia“ siūlomos sveikatos inovacijos neapsiribos vien didmiesčiais – prie jų prisiliesti bus galima ir mažesniuose šalies miestuose. Naujieji įrenginiai bus pristatyti 14-oje „Telia“ salonų visoje Lietuvoje. Šiuose salonuose klientai galės ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti įrenginius bei pasikonsultuoti su ten dirbančiais „Telia“ darbuotojais.
„Siekiame, kad išmaniosios sveikatos technologijos būtų prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Visi mūsų konsultantai bus specialiai apmokyti ne tik parodyti įrenginių funkcijas, bet ir paaiškinti, kaip jų teikiami duomenys gali padėti gerinti sveikatą. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog šie prietaisai – ne prabangos prekė, o investicija į savo gerovę ir sveikatą“, – pabrėžia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Išmanieji sveikatos įrenginiai bus prieinami tiek pirmąkart tokias technologijas išbandyti norintiems, tiek jau pažengusiems naudotojams – kiekvienam pagal jo turimą biudžetą. Produktų kainos svyruoja nuo vos 40 eurų už „iHealth Air“ pulsoksimetrą iki 329 eurų už aukščiausios klasės „RingConn Gen 2“ išmanųjį žiedą. Visi „Telia“ parduodami įrenginiai buvo kruopščiai atrinkti šios srities žinovų, todėl vartotojai gali būti ramūs dėl aukštos jų kokybės, o dėl intuityvaus valdymo juos puikiai gali naudoti tiek jaunesni, tiek vyresni asmenys.
„Telia“ salonuose bus galima pasikonsultuoti, kaip efektyviai panaudoti naująsias technologijas sveiko gyvenimo būdo formavimui, išbandyti įrenginius, palyginti jų funkcijas ir pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį sprendimą.
Šią savaitę prasideda didžiausios ir vienos sudėtingiausių pasaulyje tarptautinės kibernetinės gynybos pratybos „Locked Shields 2025“ (liet. „Suremti skydai 2025“), kuriose Lietuva dalyvauja sudarydama jungtinę komandą kartu su Estijos, Ukrainos ir Juodkalnijos atstovais.
Kasmetinės pratybos suteikia unikalią galimybę dalyviams realiomis sąlygomis treniruotis atremiant kompleksines kibernetines atakas, stiprinti šalių tarpusavio sąveikumą, keistis žiniomis bei tobulinti kritinės infrastruktūros apsaugos įgūdžius. Pratybų metu simuliuojami įvairūs incidentai, galintys paveikti tokias sritis kaip telekomunikacijos, energetika, palydovinis ryšys ir kitos nacionalinio saugumo požiūriu svarbios sritys. Tuo pat metu vyksta ir strateginio lygmens sprendimų priėmimo pratybų elementas, kurio metu tikrinamos nacionalinės ir tarptautinės procedūros, siekiant reaguoti į krizes tarptautinėje arenoje.
„Per penkiolika metų šis renginys tapo aktualesnis nei bet kada anksčiau. Šiemet pratybose dalyvauja ekspertai iš net 40 valstybių ir tai reikšmingai sustiprina šalių, vyriausybių ir piliečių saugumą. Tik treniruodamiesi kartu galėsime sukurti bendrus kibernetinės gynybos veiksmus ir atsako priemones, taip pat užtikrinti savalaikį komandinį informacijos apie grėsmes apsikeitimą, kuris yra kertinis kovojant su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje. Tai puiki galimybė ekspertams praktiškai tobulinti gebėjimus ginant kritinę infrastruktūrą nuo šiuolaikinių kibernetinių grėsmių“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Pratybos „Locked Shields 2025“ vyksta remiantis hipotetine situacija tarp dviejų fikcinių salų valstybių Atlanto vandenyne, kurios yra buvę regioninėmis varžovėmis. Šių metų scenarijus tęsia ankstesnių pratybų siužetines linijas ir apima naujus iššūkius bei kibernetinius incidentus, atspindinčius dabartines geopolitines grėsmes.
Lietuvos komandoje šiemet dalyvauja apie 150 specialistų iš Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Karo technikos vadovybės centro, Lietuvos šaulių sąjungos, taip pat verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. Už Lietuvos komandos suformavimą ir koordinavimą yra atsakingas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.
Tarptautines pratybas organizuoja NATO Kibernetinės gynybos kompetencijų centras, kuris yra pagrindinis NATO ir bendraminčių šalių kompetencijų centras kibernetinės gynybos srityje. „Locked Shields“ pratybos kasmet leidžia testuoti gebėjimą apsaugoti svarbiausią valstybės infrastruktūrą krizės metu, pasitelkiant naujausias žinias ir bendradarbiavimą. Lietuva šiose pratybose dalyvauja nuo 2010-ųjų, anksčiau jos vadintos „Baltic Cyber Shield“.
KAM – A. Čemerkos nuotr.
Pranešimą paskelbė: Asta Galdikaitė, LR Krašto apsaugos ministerija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-05-06 14:19
Politika Krašto apsauga, saugumas ITT
Kontaktinis asmuo
Visuomenės informavimo skyrius
LR Krašto apsaugos ministerija
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
logo
Prisegti failai
Naršydami „YouTube“, dažniausiai matome tik kruopščiai išpuoselėtus vaizdo įrašus su milijonais peržiūrų. Tačiau tai tik mažytė platformos dalis. JAV mokslininkai nustatė, kad dauguma iš apytikriai 15 milijardų vaizdo įrašų beveik niekada nebuvo peržiūrėti. Šie „nematomi“ įrašai atskleidžia visai kitokį platformos veidą nei tas, kurį pristato jos savininkai.
Milžinišką „YouTube“ įtaką pasauliui dažnai įprasta iliustruoti milžiniškais populiarumo skaičiais. Pavyzdžiui, per 2024 metus JAV ir Kanados kino teatrai pardavė apie 823 milijonus bilietų, kai puikiai žinomas „MrBeast“ kanalas su vienu vaizdo įrašu sugebėjo peržengti 762 milijonų peržiūrų ribą – maždaug po vieną parodymą kas dešimtam planetos gyventojui. Deja, toks „virusinis“ turinys toli gražu neatspindi viso platformos paveikslo.
„Pagalvoję apie „YouTube“, daugelis įsivaizduoja ją kaip platformą, kurioje dominuoja profesionalūs, nugludinti ir kruopščiai sumontuoti kūrėjųvaizdo įrašai. Tačiau už algoritmo mėgstamo turinio slypi visiškai kitoks pasaulis – paprasti ir autentiški kasdienybės kadrai:dainuojantys vaikai, šeimos švenčių įrašai ar tiesiog mieguistas katinas saulės atokaitoje.
Nematomi milijardai tokių vaizdo įrašų atskleidžia tikrąją platformos paskirtį – būti ne tik pramogų šaltiniu, bet ir kolektyvine žmonijos atmintimi, kurioje išsaugota autentiška ir nepagražinta žmogiškoji patirtis“, – pasakoja „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Nematomojo YouTube atradimai
Mokslininkai iš MasačusetsoAmherstouniversiteto sukūrė ypatingą įrankį, kuris „skambina“ atsitiktinėmis „YouTube“ nuorodomis ir taip atranda tai, ko algoritmas niekada jums neparodytų. Tyrėjai turėjo patikrinti daugiau nei 18 trilijonų galimų URL adresų, kol surinko pakankamą imtį mokslinei analizei. Jų išvados stulbinančios – vidutinis YouTube vaizdo įrašas per visą savo gyvavimo laiką sulaukia vos 41 peržiūros, o įrašai su daugiau nei 130 peržiūrų jau patenka į populiariausio trečdalio kategoriją!
Šiame nematomame pasaulyje rasite universiteto bendrabutyje besilinksminančias drauges, pro langą sniego pūgą filmuojančius žmones, šeimos šventes ir trumpus kasdienybės epizodus. Čia nėra tobulai suredaguoto turinio, reklamų ar sensacingų antraščių – tik paprastos, neretai techniškai netobulos, bet stebėtinai autentiškos gyvenimo akimirkos.
„Kai visas mūsų dėmesys apsiriboja rekomenduojamų vaizdo įrašų skiltimi, matome tik nedidelę platformos ledkalnio viršūnę. Šimtai tūkstančių žmonių kasdien dalinasi savo gyvenimu nesitikėdami tapti žvaigždėmis. Jie įamžina pirmuosius vaiko žingsnius, senelių pasakojimus, ar tiesiog keistas gyvenimo akimirkas, kurios kitaip būtų prarastos.
Tai yra tarsi moderni šeimos albumų, kuriuos laikėme savo spintose, versija – tik dabar tie jie yra pasiekiami visiems, nors juos žiūri vos keli. Tai ir yra tikroji skaitmeninė revoliucija – ne tai, kad kažkas gali tapti žvaigžde per naktį, o tai, kad kiekvienas iš mūsų gali palikti pėdsaką, kuris išliks ilgiau nei mes patys“, – teigia J. Markeliūnė.
Išvysti panašių autentiškų vaizdo įrašų leidžia „PetitTube“ (petittube.com) – 2011 metais prancūzų skaitmeninio menininko YannovanderCruysseno sukurta svetainė. Ši platforma naudoja specialų algoritmą, ieškantį mažai žiūrimų YouTube vaizdo įrašų, ir pateikia juos lankytojams, taip leidžiant atrasti turinį, kuris kitaip būtų likęs beveik nepastebėtas.
Skaitmeninė atminties kraitelė
Nematomasis „YouTube“ pasaulis tarnauja kaip unikali daugiakalbė bendravimo sistema, kur 70 proc. viso turinio yra ne populiariąja anglų, o rečiau girdimomis užsienio kalbomis. Pavyzdžiui, Pietų Azijoje neretai ribotus skaitmeninio raštingumo įgūdžius turintys asmenys „YouTube“ dažnai naudoja kaip vaizdo žinučių sistemą – erdvę dalintis informacija be teksto.
Taip platforma tampa tarpkultūriniu komunikacijos įrankiu, o ne pramogų šaltiniu, leidžiančiu emigrantams palaikyti ryšį su šeimomis ar žmonėms iš atokių kaimų dalintis savo gyvenimu su plačiuoju pasauliu.
Nors populiariosios „YouTube“ dalies turinys dažnai yra kruopščiai suplanuotas, profesionaliai filmuotas ir montuotas, nematomosios platformos dalies žavesys slypi priešingoje pusėje. Čia nėra užsakomųjų reklamų, dailių produktų integracijų ar subtilių raginimų palikti patiktuką – tik neapdorotas, tiesioginis žmogaus išraiškos aktas.
Tai primena laiškų rašymo tradiciją skaitmeniniame amžiuje, kur dėmesys skiriamas ne formai, o santykio užmezgimui. Kaip atskleidžia amerikiečių tyrimai, daugumos tokių vaizdo įrašų komentaruose bendrauja tik žmonės, kurie asmeniškai pažįsta autorių – tarsi tai būtų privatus pokalbis viešoje erdvėje.
„Nematomasis „YouTube“ atskleidžia unikalų socialinį fenomeną – žmonės visame pasaulyje intuityviai naudoja tą pačią platformą visiškai skirtingiems tikslams. Kai kurie dokumentuoja mažus kasdienybės momentus – žvejas iš Pietų Amerikos mojuoja iš valties, du statybininkai Hindi kalba dalinasi nostalgija gimtinei, korėjietis niūriai samprotauja apie politiką.
Šie vaizdo įrašai nebūtinai skirti plačiai auditorijai – jie yra asmeninės saviraiškos aktai arba komunikacijos kanalai su konkrečiais žmonėmis. Ironiška, bet tai yra visiškai priešingas socialinių tinklų naudojimo būdas nei tas, kurį įprastai įsivaizduojame“, – pabrėžia „Telia“ atstovė.
Nematomų vaizdo įrašų herojai
Už populiariausių „YouTube“ vaizdo įrašų šurmulio egzistuoja ne tik unikalios asmeninio gyvenimo nuotrupos, bet ir pasišventusių kūrėjų pasaulis. Pavyzdžiui, BillasHellmanas, 58-erių metų nekilnojamojo turto specialistas iš Baltimorės apylinkių, per 14 metų sukūrė daugiau nei 2400 vaizdo įrašų apie savo unikalų hobį – „miesto šunų kinkinius“.
Sukonstravęs per 50 specialių kinkomų transporto priemonių savo haskiams, jis net investavo į garsenybių reklaminius vaizdo įrašus per platformą „Cameo“. Tačiau daugelis įrašų jo kanale „TheWoofDriver“ ir toliau teberenka vos po keliasdešimt peržiūrų.
Nematomąjį YouTube pasaulį pripildo jaudinančių žmogiškų momentų liudijimai. Tyleris, apgailestaujantis dėl savo katės Kiko mirties, ukrainietis vaikas, kurio kanalas „SpaceStuffandOtherStuff“ repo ritmu kalba apie Neptūno planetą, taip pat jauna balerina, šokanti prieš mažą auditoriją. Tyrėjas EthanasZuckermanas pastebi, kad tokių kūrėjų vaizdo įrašai primena žmonių asmeninius kadrus – dauguma jų nuobodūs, bet kartais jaudinantys ar netgi persekiojantys.
„Kai kalbame apie skaitmeninius pasirinkimus, dažnai vertę matuojame skaičiais. Tačiau Masačusetso universiteto tyrimas atskleidžia kitokį vertės suvokimą – kūrybos procesą ir dalinimąsi autentiška saviraiška, nepriklausomai nuo auditorijos dydžio. Tai primena mums, kad socialinės medijos nebūtinai reiškia bandymą tapti įtakos darytoju. Nors žiūrovai dažnai mano, kad „arba esi JoeRoganas, arba nevykėlis“, realybėje platforma tarnauja daug įvairesniems tikslams“, – teigia „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė J. Markeliūnė.
Tyrėjų komanda iš Amhersto universiteto, vadovaujama RyanoMcGrady, pastebėjo, kad dominuojančiame „YouTube“ algoritme skatinamas negatyvumas ir stereotipai, o nematomieji vaizdo įrašai beveik visada yra neutralūs arba pozityvūs, todėl dažnai ir lieka už visuomenės akiračio ribų. Vis dėlto daugelis šių kūrėjų nenaudoja „YouTube“ uždarbio tikslais – jie tiesiog dalinasi savo gyvenimu ir aistromis. Didelė dalis „YouTube“ vartotojų platformoje ieško ne finansinės naudos ar šlovės, o kaip galimybių dokumentuoti savo gyvenimo patirtis.
2025 05 02
Per pastaruosius kelerius metus sparčiai vystantis 5G ir kitiems mobiliojo ryšio tinklams, daugelis vartotojų Lietuvoje vis dar negali išnaudoti viso interneto potencialo dėl paprastos priežasties – pasenusios namų interneto įrangos. Anot ekspertų, tai tas pats, kas naujais ir plačiais keliais važinėti senu, vos judančiu automobiliu.
Modemo laikymo vieta namuose – irgi svarbi
„Modemai, kaip ir bet kuris kitas elektronikos įrenginys, ilgainiui sensta. Jie pradeda veikti lėčiau, stringa, o svarbiausia – nebepalaiko naujausių tinklo technologijų ir negali užtikrinti maksimalios spartos, kurią suteikia modernizuotas tinklas. Tai galima prilyginti važiavimui automagistralėje, kur nėra greičio apribojimų, o jūs vairuojate seną automobilį“, – teigia Edgaras Bartos, „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad besinaudojantys internetu ne visuomet susimąsto, kur jų namuose vertėtų statyti modemą. Įrenginys dažnai „paslepiamas“ spintelėse, užkraunamas daiktais ir prisimenamas tik tuomet, kai interneto ryšio kokybė pakinta.
Mobiliosios įrangos ekspertas modemą siūlo laikyti kuo arčiau lango, atviroje erdvėje. Tankiai apgyvendintose vietose daug Wi-Fi tinklų gali trukdyti vieni kitiems. Modernūs modemai yra pažangūs ir turi integruotų išmanių technologijų, kurios padeda parinkti mažiausiai apkrautą kanalą ir sumažinti trukdžius.
Jeigu gyvenate individualiame name ir jums reikia stipresnio ryšio, rekomenduojama naudotis lauko antena-modemu. Įrenginys tvirtinamas prie lango išorės, laidas nuvedamas į vidų ir prijungiamas prie Wi-Fi maršrutizatoriaus.
Stipriausio signalo vietą namuose galite parinkti su matuok.lt arba speedtest.net. Įjungus modemą, prieš matavimą, luktelkite 5 min.
Modemą atnaujiname per retai
Telekomunikacijų ekspertas pabrėžė, kad modemo atnaujinimas yra būtinas žingsnis norint džiaugtis greitesniu, stabilesniu ir saugesniu internetu namuose.
„Dažnai žmonės atnaujina telefonus, tačiau pamiršta modemą. Pastebime tendenciją, kad modemai nekeičiami 7 ar daugiau metų, nors technologijos per tą laiką pažengia keliais žingsniais į priekį. Nėra griežtų taisyklių, kaip dažnai reikėtų atnaujinti įrangą, tačiau jei vartotojas turi poreikį visada gauti geriausią įmanomą interneto greitį, rekomenduojama modemą keisti maždaug kas 3-4 metus“, – pridūrė E. Bartos.
Ekspertas taip pat priminė, kad vertėtų reguliariai perkrauti modemą – tai padeda išvalyti „šiukšles“ iš interneto srauto, taip pagerinant greitį bei padedant palaikyti optimalų įrenginio veikimą.
Anot jo, išmaniosios technologijos padeda, kad toks rutininis darbas netaptų našta. Daugelį naujų modemų dabar galima valdyti nuotoliniu būdu per mobiliąją programėlę – perkrauti, keisti slaptažodį, matyti prijungtus įrenginius, nustatyti automatinį persikrovimą.
Daugiau informacijos:
Asta Buitkutė
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene
M +370 668 00467
@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų. Nors daugeliui žmonių „Skype“ vis dar asocijuojasi su pirmaisiais vaizdo skambučiais, mūsų bendravimo įpročiai pasikeitė neatpažįstamai. Bendraujant internetu norime ne tik matyti vienas kitą, bet ir dalintis failais ar ekranu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Prieš daugiau kaip 20 metų pasirodžiusi viena pirmųjų vaizdo skambučių programėlių pasaulyje – „Skype“ – sukurta visai netoli Lietuvos. 2003 metų rugpjūtį Švedijos ir Danijos verslininkai Niklas Zennstrom ir Janus Friis kartu su keturiais programuotojais iš Estijos pristatė pirmąją „Skype“ versiją.
„Tuo metu „Skype“ buvo tikra revoliucija skaitmeninių sprendimų rinkoje, nes pasiūlė nemokamus skambučius internetu su VoIP (angl. voice over Internet Protocol) technologija. Ši programėlė akimirksniu tapo populiaria alternatyva brangiems tarptautiniams skambučiams. „Skype“ populiarumas dar labiau išaugo, kai po kelerių metų pristatė vaizdo skambučių galimybę. Pastaraisiais metais ja kasdien naudojosi daugiau kaip 40 milijonų žmonių visame pasaulyje“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.
Bendravimo revoliucija
Nors „Skype“ padarė didelį proveržį, galiausiai šią programą pralenkė konkurentų sprendimai, siūlantys daugiau inovacijų ir integracijų su kitomis programomis.
„Ilgą laiką ši programa buvo laikoma inovatyvia, tačiau ją įsigijusi „Microsoft“ savo prioritetus nukreipė į tuo metu pažangesnį savo vystomą sprendimą – „Teams“. Tuo pačiu rinkoje jau vyko arši konkurencija – tokie sprendimai, kaip „Zoom“ ar „WhatsApp“, taip pat sparčiai reagavo į besikeičiančius žmonių bendravimo įpročius“, – prisimena M. Rauba.
Pasak jo, šiuo metu žmonės ne tik rašo žinutes ar skambina – bendravimas vis dažniau vyksta per vaizdo skambučius, grupinius pokalbius, bendrinant ekraną ar net dalijantis failais realiuoju laiku. Visa tai reikalauja ne tik gero interneto ryšio, bet ir sklandžios integracijos su kitomis platformomis, ko nebegalėjo pasiūlyti „Skype“.
Pamažu „Skype“ prarado vartotojų dėmesį, o „Microsoft“ pagrindiniu vaizdo skambučių ir susirašinėjimo sprendimu liko „Teams“. Todėl suprantama, jog nutraukdama „Skype“ veiklą, savininkė rekomenduoja pereiti būtent prie šios bendradarbiavimo platformos, pritaikytos tiek verslui, tiek asmeniniam naudojimui.
„Šiuo metu „Skype“ naudotojai turi galimybę pereiti prie nemokamos „Teams“ versijos, kuri siūlo daugelį pagrindinių funkcijų. Prisijungus prie „Microsoft Teams Free“ su tais pačiais „Skype“ prisijungimo duomenimis, visi kontaktai ir pokalbių istorija bus automatiškai perkelti, tad galima tęsti įprastą bendravimą su draugais ar artimaisiais“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.
Nenorintys pereiti prie programos „Teams“ gali atsisiųsti arba ištrinti visus savo „Skype“ duomenis iki 2026 metų sausio. Vėliau visi „Skype“ likę duomenys bus automatiškai ištrinti.
Svarbiausia – geras ryšys
Besidairantiems kitų „Skype“ alternatyvų, M. Rauba siūlo atkreipti dėmesį į savo naudojamus įrenginius.
„Apple“ ekosistemos naudotojai gali rinktis nemokamą „FaceTime“, o „Android“ – „Google Meet“. Šios programėlės užtikrina kokybiškus vaizdo ir garso skambučius, leidžia lengvai bendrauti, organizuoti susitikimus ar dalintis ekranu. Vis labiau populiarėja ir „Zoom“, kuri pandemijos metu tapo vienu pagrindinių įrankių tiek darbui, tiek asmeniniam bendravimui – ši platforma iki šiol išlieka itin mėgstama dėl savo lankstumo ir paprasto naudojimo“, – pataria ekspertas.
Tarp kitų populiarių pasirinkimų gali būti ir šiuo metu plačiai naudojamos kitos nemokamos bendravimo programėlės „WhatsApp“ bei „Facebook Messenger“. Jos siūlo ne tik greitą susirašinėjimą, bet ir aukštos kokybės vaizdo skambučius, leidžiančius bendrauti tiek vienas su vienu, tiek grupėmis. Pašnekovas pažymi, kad svarbiausias visų šių sprendimų pamatas – kokybiškas interneto ryšys.
„Technologijos sparčiai juda į priekį, bet joms reikalingas pagrindas – platus, patikimas ryšys. Dėl to, kad mobilusis internetas tapo gerokai greitesnis ir stabilesnis, šiandien galime turėti aukštos kokybės vaizdo skambučius be trukdžių, jungtis į konferencijas, dalintis turiniu. Augantis vaizdo turinio vartojimas rodo, kad žmonės bendrauja per ekranus, teikia pirmenybę vaizdinei informacijai, tad investicijos į ryšio plėtrą yra kritiškai svarbios. „Bitėje“ investuojame 100 mln. eurų į naujos kartos tinklo statybas bei turimų tinklų modernizavimą, kad Lietuvos žmonėms užtikrintume kokybišką ryšį ten, kur jo reikia“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.
Duomenų saugumo pažeidimų skaičius pasaulyje kasmet dramatiškai auga. Vien per pastaruosius metus Lietuvoje naudojamas interneto apsaugos įrankis užkirto kelią daugiau kaip 240 mln. kompiuterinių virusų. Atsižvelgiant į sparčiai augančias grėsmes internete, kuriami nauji sprendimai, padedantys laiku sužinoti apie galimus duomenų nutekinimus ir sumažinti jų žalą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Įvairios kibernetinės grėsmės ne tik kelia pavojų išmaniuosiuose įrenginiuose saugomiems dokumentams ir failams, bet ir kėsinasi į žmogaus asmeninius duomenis. Tarp labiausiai pažeidžiamų duomenų – el. pašto adresai, prisijungimo slaptažodžiai ir net telefono numeriai.
„Į nuotolinių sukčių rankas patekę telefono numeriai naudojami įvairioms kibernetinėms atakoms. Sukčiai gali ne tik skambinti apsimesdami bankais ar kitomis institucijomis ir bandyti išvilioti prisijungimo duomenis, bet ir siųsti melagingas žinutes su kenkėjiškomis nuorodomis.
Taip pat nutekinti telefono numeriai gali būti naudojami pačių nuotolinių sukčių, skambinant kitiems žmonėms – dažnu atveju žmogus net nesužino, kad prisidengiant jo telefono numeriu organizuojamos tokios atakos“, – pasakoja Eligijus Rakickas, „Bitės“ produktų vadovas.
Grėsmė skaitmeninei tapatybei
Vis dėlto daugiau pavojų kelia ne nutekinami telefono numeriai, o žmonių el. pašto adresai ir jų prisijungimo slaptažodžiai.
„El. pašto nutekinimas dažnu atveju reiškia, kad kartu nutekėjo ir slaptažodis. O žinant, kad daugiau nei pusė slaptažodžių yra naudojami daugiau nei vienoje vietoje, vadinasi nusikaltėliai gali prisijungti ir kitur. Tai vienas pavojingiausių scenarijų – įsilaužėliai gali gauti prieigą prie visos žmogaus skaitmeninės tapatybės socialiniuose tinkluose“, – sako E. Rakickas.
Be to, įsilaužus į žmogaus asmeninę el. pašto paskyrą, nuotoliniai sukčiai gali matyti praktiškai visą informaciją – nuo kalendoriuje suplanuotų atostogų iki siuntinių, sąskaitų ar bankinių pranešimų. Remdamiesi šiais duomenimis, jie gali kurti suasmenintas sukčiavimo atakas. „Pavyzdžiui, jei nusikaltėlis mato, kad laukiate sąskaitos, jis gali atsiųsti padirbtą laišką su netikra sąskaita ir paskatinti jus pervesti pinigus netikriems gavėjams“, – įspėja „Bitės“ produktų vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto plėtra keičia žaidimo taisykles, todėl žmonės klysta manydami, kad yra niekam neįdomūs.
„Nuotoliniai sukčiai nesirenka pagal žmogaus žinomumą – jiems svarbu pavogtų duomenų kiekis. Jei nutekėjęs jūsų slaptažodis atitinka dar kelias paskyras, jūs jau esate taikinys atakai. Šiuo metu sukčiai gali lengvai suasmeninti atakas ir išsiųsti jas tūkstančiams vartotojų. Jiems nebereikia taikytis į konkretų žmogų – pakanka, kad ant jų kabliuko užkibtų bent keli procentai iš visų turimų kontaktų.
Juo labiau, kad dirbtinio intelekto pagalba tobulėja ir pačios atakos – sukčiavimo laiškuose mažėja gramatinių klaidų. Rengti atakas lietuvių kalba nuotoliniams sukčiams yra gerokai paprasčiau nei prieš kelerius metus“, – sako E. Rakickas.
Skaitmeninis „budėtojas“
Reaguojant į kibernetinių nusikaltimų gausą, „Bitė“ savo klientams pristatė Kibernetinių incidentų patikros paslaugą, kuri nemokamai įtraukta į visus naujus paslaugų planus „Saugiau“.
„Ši paslauga veikia kaip skaitmeninis budėtojas, kuris nuolat tikrina, ar kliento nurodyti el. pašto adresai bei telefono numeriai nepateko į nutekintų duomenų bazes. Tai padeda žmonėms laiku sužinoti, kuri svetainė buvo nulaužta ir kokie asmeniniai duomenys galėjo būti paveikti – ne tik slaptažodžiai, bet ir IP adresai, gimimo data ir kita. Taip pat sistema pataria, ko imtis tokiu atveju – keisti slaptažodį ar įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją“, – pasakoja E. Rakickas.
Klientai gali savitarnoje įvesti iki 5 savo ar artimųjų el. pašto adresų ar telefono numerių, kuriuos nori apsaugoti. Paslauga yra įtraukta į paslaugų plano kainą ir nereikalauja papildomo aktyvavimo.
Kaip pabrėžia E. Rakickas, naujoji paslauga ne tik stiprina klientų duomenų apsaugą, bet ir padeda ugdyti sąmoningumą apie kibernetines grėsmes. „Duomenų nutekinimai vyksta nuolat – praktiškai kiekvieną savaitę. Nors nė vienas saugumo sprendimas negali užtikrinti 100 proc. apsaugos, svarbu žinoti apie pavojus ir turėti efektyvių įrankių, kurie padeda reaguoti laiku. Juo labiau, kad ši paslauga veikia ir kaip žmonių edukacijos priemonė – išsamiai paaiškina apie grėsmes, jų tipus ir jų keliamus pavojus“, – sako jis.
Iki šiol Kibernetinių incidentų patikros paslauga veikė kaip papildomai užsakoma paslauga kartu su „Interneto apsauga+“.
Kibernetiniams nusikaltėliams aukos amžius nesvarbus – jie nuolat ieško lengviausių būdų apgauti, o vaikai, aktyviai besinaudojantys internetu, yra viena pažeidžiamiausių grupių. Kartais net suaugusieji patys susiduria su kibernetiniais pavojais ir nustemba, kokie budrūs turi būti. Todėl svarbu ugdyti mažųjų interneto naudotojų kritinį mąstymą, mokyti juos atpažinti apgaules ir saugiai elgtis virtualioje erdvėje. Kaip tai padaryti, pataria „NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Darius Jatautas.
Per 2023 metus Ryšių reguliavimo tarnyba interneto karštąja linija gavo 2516 pranešimų apie draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Iš jų 669 atvejai buvo susiję su informacija apie vaikų seksualinį išnaudojimą. Bendras pranešimų skaičius buvo 2,5 karto didesnis nei 2022 metais.
Skaitmeninė erdvė suteikia daugybę galimybių, tačiau kartu atneša ir rimtų pavojų, su kuriais ypač dažnai susiduria vaikai. IT inžinierius D. Jatautas primena, kad internete gausu tapatybės vagių, sukčiavimo schemų ir nusikaltėlių, kurie manipuliuoja žmonių silpnybėmis, emocijomis bei impulsyvumu.
Vaikai, dėl dar besivystančių smegenų, gali būti impulsyvesni ir lengviau pasiduoti apgaulei. Mokslininkai nustatė, kad smegenų priekinė ir prefrontalinė žievės, atsakingos už elgesio kontrolę, paaugliams nėra pilnai išsivysčiusios. Dėl to jie turi didesnį polinkį rizikuoti ir ne visada veikia apgalvotai.
Kaip komentuoja psichologė Gintarė Pupinytė, nors rizikavimas yra natūrali vaikystės dalis, internete jis gali turėti skaudžių pasekmių. „Vaikai mokosi pasitikėjimo savimi ir atsparumo per patirtį, tačiau smalsumas dažnai gali nuvesti iki labai slidžios ribos tarp saugaus ir nesaugaus elgesio internete.
Neapsaugoti vaikai gali tapti sukčių aukomis, atskleisti asmeninius duomenis ar net patekti į pavojingas situacijas“, – įspėja psichologė. Ji taip pat pabrėžia, kad labai svarbu ugdyti vaikų kritinį mąstymą, mokyti saugaus elgesio internete bei kurti ir puoselėti ryšį tarp vaiko ir tėvų (ar kitų patikimų asmenų), kuriems vaikas galėtų papasakoti, kas įvyko. Dažnai vaikai slepia tokius įvykius, nes jiems labai gėda, todėl realūs tokių nusikaltimų skaičiai gali būti daug didesni.
Vaikų saugumo internete iššūkiai ir grėsmės
Vaikai vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių taikiniais, o jų impulsyvumas ir informacijos dalijimosi įpročiai gali sukelti rimtų pasekmių. Socialiniai tinklai, internetiniai žaidimai ir pokalbių kambariai yra perpildyti vaikų asmenine informacija, kurią nusikaltėliai gali išnaudoti tapatybės vagystėms ar finansinėms aferoms.
Tapatybės vagystės ir finansinės aferos. Tapatybės vagystės yra itin dažnos – 2022 m. vien JAV beveik milijonas vaikų tapo tokių nusikaltimų aukomis, o jų šeimos patyrė daugiau nei 1 mlrd. dolerių nuostolių. „Vaikų asmeninė informacija yra paklausi, nes nėra susieta su bloga kredito istorija. Būtent todėl ji gali būti naudojama finansinėse aferose. Be to, vaikai dažnai nesuvokia, kad jų duomenys yra neteisėtai naudojami, pavyzdžiui, atidarant naujas banko sąskaitas ar kreditines korteles jų vardu“, – sako IT ekspertas D. Jatautas.
Bendravimo su nepažįstamaisiais pavojai. Internete vaikai dažnai susiduria su nusikaltėliais, apsimetančiais bendraamžiais. Tokie asmenys gali manipuliuoti vaikais ir įtraukti juos į pavojingas situacijas, įskaitant sekstingą. Gavę intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų, jie gali imtis šantažo, reikalaudami dar daugiau turinio ar net pinigų.
Tikrojo amžiaus slėpimas ir žalingas turinys. Dalis vaikų socialinėse platformose nurodo vyresnį amžių, siekdami prieigos prie draudžiamo turinio. Pavyzdžiui, jei aštuonmetis užsiregistruoja kaip trylikametis, jam iš tikrųjų sulaukus 13-os platforma jį laikys suaugusiu vartotoju ir suteiks prieigą prie suaugusiesiems skirto turinio.
Sekstingo pavojai ir internetinės patyčios. Paauglių impulsyvumas gali paskatinti juos dalytis intymiu turiniu, nesuvokiant galimų pasekmių. Ši veikla neretai perauga į seksualinį šantažą ir patyčias, kurios gali sukelti rimtų emocinių ir psichologinių pasekmių. „Patyčios tarp vaikų egzistavo visada, tačiau internetas suteikė dar daugiau galimybių joms plisti“, – sako D. Jatautas. Remiantis PSO duomenimis, Lietuva išlieka viena internetinių patyčių lyderių Europoje, o beveik 70 proc. jaunuolių yra patyrę patyčias internete.
Kibernetiniai nusikaltimai tarp jaunimo. Kai kurie vaikai, pasitelkę technologines žinias, gali net nesąmoningai įsitraukti į kibernetinius nusikaltimus. Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikaltimų agentūra nustatė, kad net devynerių metų vaikai buvo sugauti vykdant DDoS atakas (angl. Distributed Denial of Service – kibernetinis išpuolis, kai daugybė užkrėstų kompiuterių vienu metu siunčia didelį kiekį užklausų į tam tikrą svetainę ar paslaugą, taip trikdydami jos veiklą ir padarydami ją neprieinamą). „Dalis jaunuolių netinkamai elgiasi ne siekdami užsidirbti, bet norėdami pasirodyti prieš kitus vartotojus skaitmeninėje erdvėje. Vis dėlto teisinės institucijos į tai žiūri rimtai, todėl kriminalinė praeitis gali ilgam sugadinti jaunuolio gyvenimą“, – įspėja D. Jatautas.
Ką gali padaryti tėvai? 5 veiksmai
Tėvai turėtų ne tik rodyti gerą pavyzdį ir nustatyti aiškias taisykles, bet ir imtis konkrečių veiksmų. „NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas D. Jatautas pateikia pagrindinius būdus, kaip apsaugoti vaikus nuo impulsyvaus įsitraukimo į nelegalias veiklas ir geriau suprasti interneto keliamas grėsmes:
Vaikų laisvės ribojimas nėra išeitis, tačiau atviri pokalbiai apie interneto saugumą – būtinybė. Nuoseklus švietimas ir grėsmių atpažinimo įgūdžių ugdymas padeda vaikams išvengti pavojingų situacijų. Tik taip galima sumažinti riziką tapti kibernetinių atakų aukomis – grėsme, kuri šiandien jau tapo neišvengiama skaitmeninio pasaulio dalimi.
Lietuvos moderniosioms biotechnologijoms šiemet sukanka 50 metų – 1975 m. įkurtas Taikomosios enzimologijos institutas tapo pirmųjų biotechnologijos srities tyrimų vieta. Siekiant prisiminti pirmuosius atradimus ir pažvelgti į ateitį, sostinėje, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre, kovo 24 d. 15 val. organizuojamas renginys, subursiantis moderniųjų biotechnologijų pradininkus, šių dienų mokslininkus, verslo atstovus ir jaunąją tyrėjų kartą.
Nors biotechnologija egzistuoja jau tūkstantmečius, kai žmonės taikė biologinius procesus žemės ūkyje ar maistui, pavyzdžiui, fermentuotų produktų gamybai, moderniosios biotechnologijos era prasidėjo XX a. 7-8-ajame dešimtmečiuose. Mokslininkai pradėjo kurti sudėtingas technologijas naudojant ląsteles ir atskirus ląstelių komponentus – fermentus bei genetinę informaciją koduojančią deoksiribonukleorūgštį (DNR). Lietuva nuo pat pradžių žengė koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis – prieš 50 metų įkurtame institute mūsų šalies mokslininkai pradėjo fundamentinius bei taikomuosius tyrimus, kurie padėjo pamatus daugeliui mokslinių atradimų ir tapo pagrindu inovatyviems, į daugelį pasaulio šalių eksportuojamiems produktams.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Taikomosios enzimologijos instituto pavadinimas buvo pakeistas į Biotechnologijos institutą, o šiuo metu Institutas sudėtinė VU Gyvybės mokslų centro dalis.
Mūsų šalies mokslininkai pasiekė išskirtinių laimėjimų baltymų inžinerijoje, epigenetikoje, struktūrinėje biologijoje, imunologijoje, vaistinių preparatų gamyboje, pavienių ląstelių tyrimuose bei kitose biotechnologijų mokslo šakose. Profesorius Virginijus Šikšnys yra vienas pirmųjų mokslininkų, supratusių CRISPR-Cas9 sistemos veikimo mechanizmą, o jo tyrimai padėjo pagrindus revoliucinei technologijai, kuri leidžia preciziškai redaguoti DNR.
„Lietuvos mokslininkai per pastaruosius dešimtmečius ne tik stipriai augino šalies mokslinių tyrimų lygį, bet ir įsitvirtino kaip pasaulį keičiančių inovacijų lyderiai. Lietuvoje sukurta mokslo bazė ir vykdomos studijų programos padeda paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, o čia kuriamos technologijos naudojamos visame pasaulyje“, – sako VU GMC direktorius dr. Arvydas Lubys.
Galimybė susipažinti su inovacijomis iš arti
Išskirtiniame renginyje Saulėtekio al. 7 bus prisiminti reikšmingiausi Lietuvos moderniųjų biotechnologijų istorijos momentai, o šios srities lyderiai dalinsis įžvalgomis apie ateities perspektyvas. Be renginio svečių pranešimų ir diskusijų, dalyviai turės unikalią galimybę susipažinti su Gyvybės mokslų centro laboratorijomis – vieta, kur gimsta naujausios inovacijos.
Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas Tomas Andrejauskas teigia, kad Lietuva tapo viena nedaugelio pasaulio šalių, galinčių pasigirti itin stipria biotechnologijų ekosistema, o čia veikia tarptautiniu mastu pripažintos įmonės, vykdomi aukščiausio lygio moksliniai tyrimai.
„Mūsų šalies įmonės kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, naudojamus tiek gyvybės mokslų tyrimuose, tiek medicinoje, tiek įvairiose pramonės šakose, bei svariai prisideda prie Lietuvos konkurencingumo pasaulyje. Dėl čia kuriamų technologijų, išradingų protų ir puikiai paruošiamų darbuotojų galime drąsiai kelti tikslą, kad biotechnologijų pramonė 2030 m. sieks 5 proc. šalies BVP. Mūsų įmonės žinomos tiek Vakarų Europoje, tiek už Atlanto, o tai lemia, kad 90 proc. įmonių produktų yra eksportuojami. Šis 50-mečio renginys leis pažvelgti į ateitį, kaip naujausios technologijos pakeis kiekvieno mūsų kasdienį gyvenimą“, – sako T. Andrejauskas.
Iš Biotechnologijos instituto kilo ir tokios įmonės kaip „Fermentas“ (nuo 2010 m. – „Thermo Fisher Scientific Baltics“) bei „Biofa“ (dabar – „Teva Baltics“). Didžiausia Lietuvoje biotechnologijos įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ šiuo metu yra ir viena iš didžiausių Lietuvos eksportuotojų, o jos kuriami ir gaminami produktai plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą, raišką ir įvairovę, kuriant naujus įgimtų, paveldimų ir užkrečiamųjų ligų diagnostikos metodus.
Verslas ir mokslas suvienijo jėgas
Biotechnologijos – viena nedaugelio sričių, kur mokslas ir verslas veikia išvien. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje susiformavo stipri biotechnologijų įmonių bendruomenė, kur verslas ne tik kuria inovacijas, bet ir aktyviai investuoja į jaunųjų mokslininkų ugdymą.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektorius augo 11 kartų ir šiuo metu yra tarp daugiausia pridėtinės vertės kuriančių sektorių šalies ekonomikoje. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas Justas Plankis įsitikinęs, kad Lietuvos biotechnologijų sektoriaus sėkmė priklauso nuo nuolatinio investavimo į inovacijas ir konkurencingumo pasaulinėse rinkose didinimo.
„Mūsų sektoriaus augimas įrodo, kad verslo ir mokslo sinergija yra esminė sėkmės sąlyga tampant dar stipresniais tarptautinėje biotechnologijų rinkoje. Būtent todėl, moderniųjų biotechnologijų sektoriui Lietuvoje minint 50-metį, „Thermo Fisher Scientific“ VU mokomosioms laboratorijoms dovanos mokslinę įrangą ir reagentus, kurie leis gilinti studentų praktinius įgūdžius ir plėsti jų žinias“, – teigia J. Plankis.
Renginys skirtas paminėti biotechnologijų pramonės šimtmetį vyks kovo d. 24 d., 15 val., Vilniaus Gamtos mokslų centre, Saulėtekio al. 7. Platesnę informaciją ir registraciją į renginį galite rasti čia.
Sparčiai vystantis technologijoms ir skaitmenizacijai, Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau priklauso nuo IT. Viešosios elektroninės paslaugos, duomenų bazės, dokumentų valdymo sistemos, įvairūs registrai – visa tai leidžia efektyviau, greičiau ir patogiau aptarnauti gyventojus, vykdyti kasdienę veiklą, tačiau kartu sukuria didžiulę atsakomybę ir didina pažeidžiamumą. Kaip rasti balansą tarp technologijų privalumų ir saugumo rizikų? Ar viešasis sektorius prasčiau tvarkosi su kibernetiniu saugumu nei privatus? Kokius namų darbus svarbu atlikti? Apie tai kalbamės su kibernetinio saugumo ekspertu Liudu Ališausku ir „Atea“ Informacijos saugos specialiste Jūrate Jurevičiūte.
Paklaustas, ar viešasis sektoriaus yra labiau pažeidžiamas nei privatus, trejus pastaruosius metus Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) vadovavęs L. Ališauskas vienareikšmiško atsakymo nepateikia. „Ir taip, ir ne. Viešasis sektorius valdo jautrius asmens duomenis ar teikia svarbias paslaugas. Todėl jis tampa ypatingu kibernetinių nusikaltėlių, kuriuos samdo priešiškos mums valstybės, taikiniu. Kita vertus, viešojo administravimo įstaigos neturi didelių finansinių išteklių ar kriptovaliutos, todėl nusikaltėliams gali pasirodyti ir mažiau įdomios“, – paaiškina jis.
Ekspertas paneigia ir kitą plačiai įsigalėjusį mitą, kad viešasis sektorius prasčiau nei privatus tvarkosi kibernetinio saugumo srityje. „Tiek verslui, tiek valstybinėms institucijoms yra dar labai daug erdvės pasitempti. Tiesiog privatus sektorius moka savo pasiekimus gražiau pristatyti. Visgi Europos ir pasaulio kontekste Lietuva atrodo visai neblogai“, – tvirtina L. Ališauskas.
Didžiausia klaida – nestebėti savo IT sistemų
L. Ališauskas atkreipia dėmesį į vieną esminę organizacijų klaidą. „Dalis organizacijų vis dar gyvena „aklai“ – nestebėdamos savo IT sistemų. Tai pavojinga, nes programišiai gali mėnesiais nepastebimai rinkti duomenis ir sulaukus tinkamo momento – juos užšifruoti“, – įspėja ekspertas.
Todėl itin svarbios saugumo operacijų centro (SOC) funkcijos, kai IT infrastruktūros saugumas yra stebimas, analizuojamas ir apsaugomas nuo grėsmių realiuoju laiku. Organizacijos gali šias funkcijas atlikti pačios arba, neturint savo pajėgumų, pirkti iš išorės paslaugų tiekėjų, taikyti hibridinį modelį. „Galima turėti kiek nori taisyklių ir dokumentų, bet jei nestebime situacijos realiu laiku, gyvename saugumo iliuzijoje – tai tas pats, kas važiuoti tamsoje be šviesų“, – sako L. Ališauskas.
„Atea“ informacijos saugos specialistė J. Jurevičiūtė priduria, kad nemažai organizacijų ne tik nestebi savo IT sistemų, bet ir neatlieka periodinių techninių pažeidžiamumų skenavimų, nevykdo įsilaužimų testavimų (angl. penetration testing). „Būtent pasinaudojant techniniais pažeidžiamumais dažnai vykdomos kibernetinės atakos“, – pastebi specialistė.
Visko turėti neįmanoma – svarbu prioritetai
Neužtenka vien tik stebėti ar testuoti – organizacijos taip pat turi aiškiai žinoti, ką būtent jos saugo ir kas yra svarbiausia. „Visų saugumo produktų ir paslaugų neįmanoma turėti, o to ir nereikia. Kaip ir bute, mes nesudedame 20 signalizacijų sistemų ir dar 5 spynų. Patarimas būtų vadovautis subalansuoto kibernetinio saugumo principu“, – paaiškina L. Ališauskas.
Anot eksperto, organizacija turi išsigryninti, kas yra vadinamieji jos „karūnos brangakmeniai“, ir jų apsaugai skirti didžiausią dėmesį. Tai esminiai duomenys ir IT ištekliai, kurių praradimas organizacijai būtų skaudžiausias. Pagal tai kiekviena organizacija ir skirstys savo ribotus resursus. Jei ji dirba su jautriais asmenų duomenimis, skirs dėmesį jų apsaugai. Jei interneto svetainės „nulūžimas“ lems kritinių paslaugų pertrūkį, investuos į apsaugą nuo DDos atakų ir pan.
Dažniausiai pasitaikančios – išpirkos reikalaujančios atakos
Bene dažniausia priežastis, kodėl organizacijos praranda prieigą prie svarbiausių duomenų, yra išpirkos reikalaujančios (angl. ransomware) atakos. Nusikaltėliai užšifruoja duomenis ir reikalauja išpirkos, o jei organizacija neturi saugiai laikomų atsarginių kopijų – pasekmės gali būti skaudžios.
„Sistemos duomenys užšifruojami, o organizacijai pateikiamas reikalavimas sumokėti išpirką, kad jie būtų atšifruoti. Tačiau net ir sumokėjus išpirką nėra garantijos, kad duomenys bus grąžinti. Valstybės lygio rekomendacija yra išpirkų nemokėti“, – teigia L. Ališauskas.
Pasak J. Jurevičiūtės, norint apsisaugoti nuo tokių atakų, būtina ne tik reguliariai kurti atsargines duomenų kopijas, bet ir jas šifruoti bei laikyti atskiruose, nuo pagrindinių sistemų izoliuotuose serveriuose.
„Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai atsarginės kopijos saugomos ten pat, kur jos ir daromos. Todėl įvykus kibernetinio saugumo incidentui neįmanoma arba beveik neįmanoma atkurti informacijos. Būtent taip atsitiko ir vienai viešojo administravimo įstaigai prieš metus, šis atvejis garsiai nuskambėjo. Naujausios atsarginės duomenų kopijos buvo užšifruotos, sutriko šios įstaigos paslaugų tiekimas, kol buvo atkurti duomenys“, – primena J. Jurevičiūtė.
L. Ališauskas priduria, kad jei kibernetiniai nusikaltėliai, įsibrovę į organizacijas sistemas, pamatys, kad atsarginės kopijos tinkamai saugomos, jie dažnu atveju net nesivargins tęsti ataką.
Kibernetinis saugumas prasideda nuo žmonių
Net ir geriausiai apsaugotos IT sistemos gali tapti pažeidžiamos, jei organizacijos darbuotojai neatpažįsta kibernetinių grėsmių. Lengviausias būdas programišiams patekti į vidines sistemas – pasinaudoti žmogaus klaida.
„Socialinė inžinerija ir fišingo (angl. phishing) atakos vis dar išlieka vienu efektyviausių būdų įsilaužti į organizacijas. Nusikaltėliai pasitelkia manipuliaciją, psichologinius triukus, dirbtinio intelekto įrankius, kad išgautų prisijungimo duomenis, priverstų atidaryti užkrėstus failus ar paspausti kenksmingas nuorodas“, – aiškina L. Ališauskas.
Patekę į paprasto darbuotojo kompiuterį, kibernetiniai nusikaltėliai gali palaipsniui perimti vis didesnę kontrolę – pasiekti jautrią informaciją, įgyti administratoriaus teises ir galiausiai užvaldyti IT sistemas.
J. Jurevičiūtė pabrėžia, kad organizacijos dažnai apsiriboja vienkartiniais mokymais naujiems darbuotojams arba organizuoja mokymus kas kelis metus, neužtikrindamos nuolatinio darbuotojo sąmoningumo didinimo informacijos saugumo srityje. „Svarbu periodiškai rengti socialinės inžinerijos testus, tokius kaip fišingas, ir nuolat mokyti darbuotojus atpažinti grėsmes“, – akcentuoja specialistė.
L. Ališauskas primena, kad klysti yra žmogiška – nereikia to gėdytis ar slėpti. Svarbiausia – apie įtartinas situacijas nedelsiant pranešti atsakingiems organizacijos asmenims. „Kibernetinis saugumas nėra vienkartinis veiksmas ar produktas, tai – nuolatinė kelionė, kurioje svarbu ne tik technologijos, bet ir žmonių sąmoningumas bei atsakomybė“, – apibendrina ekspertas.
Dar daugiau L. Ališausko, J. Jurevičiūtės ir kitų ekspertų įžvalgų apie kibernetinį saugumą – jau kovo 26 d. rengiamoje „Atea Public IT“ konferencijoje, skirtoje valstybės sektoriaus lyderiams. Renginyje IT ekspertai ir valstybės sektoriaus atstovai ieškos balanso tarp technologijų proveržio ir saugumo. Konferencija valstybės sektoriaus organizacijų bei įmonių atstovams yra nemokama, tačiau registracija – būtina. Daugiau informacijos – čia.