Vilniaus universiteto parengtas ir „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus inicituotas tyrimas rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų socialiniais tinklais naudojasi aktyviai ir mano, kad šį įprotį gali lengvai pakeisti. Tačiau dažniausiai jokių veiksmų nesiima. 

Sieja su didesniu stresu

Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, tyrimo duomenimis, išlieka vienu iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų savijautai. Šiuo rodikliu Lietuva net dvigubai išskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

„Maždaug kas antras jaunas žmogus daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, o tai siejasi ir su prastesne savijauta – mažesnis streso lygis, remiantis tyrimu, paprastai reiškia ir mažesnę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką. Ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais“, – teigia S. Varnienė.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jaunimą, kuris socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, labiausiai aplanko vienišumo jausmas – šią problemą nurodo daugiau nei trečdalis visų 18–24 metų lietuvių. Iš viso beveik pusė žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi per dažnai, jaučiasi vieniši, kai tarp neturinčių šios problemos vienatvę patiria 11 proc.

Nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas – 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų.

„Remiantis tyrimu, kas trečias socialinių tinklų ribojimo priemones taikantis gyventojas sąmoningai trumpina laiką ar rečiau jungiasi prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja“, – priduria S. Varnienė.

Padeda net maži pokyčiai

Norint teisingai išnaudoti socialinių tinklų teikiamas galimybes, svarbiausia suprasti jų veikimo principus, sako emocinės gerovės konferencijos „logOFF“ įkūrėjas Almantas Dulkys. Platformų algoritmai yra kuriami taip, kad maksimaliai išlaikytų vartotojo dėmesį, todėl naudojimąsi socialiniais tinklais jis pataria kontroliuoti bei nebūti tik pasyviu vartotoju.

„Socialinių tinklų poveikis smegenims yra susijęs su dopamino išsiskyrimu, panašiai kaip ir kitų įpročių atveju, todėl svarbu laiku atpažinti pirmuosius signalus, perspėjančius apie rizikingą naudojimą: mažėjantį produktyvumą, prastėjančią emocinę būseną, dėmesio koncentracijos problemas. Dauguma žmonių veiksmų imasi tik tada, kai problema jau tampa akivaizdi. Kaip ir su sveikata, prevencija yra kur kas efektyvesnė nei problemų gydymas, leidžianti anksčiau imtis pokyčių ir išvengti neigiamų pasekmių“, – teigia A. Dulkys.

Norintiems geriau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais, jis rekomenduoja pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių, pavyzdžiui, nesinešti telefono į vonios kambarį ar nenaudoti jo kaip žadintuvo. Tokie paprasti ir konkretūs sprendimai padeda sumažinti spontanišką naršymą bei nubrėžia aiškias ribas.

„Kitas svarbus žingsnis – sąmoningai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Viena iš veiksmingų strategijų yra nusistatyti konkretų laiką, kada galima juos tikrinti, pavyzdžiui, tik vakare. Taip formuojamas naujas įprotis, o smegenys palaipsniui pripranta prie mažesnio informacinio srauto, nepatiriant stipraus trūkumo jausmo“, – sako A. Dulkys.

Padėti be didesnio streso sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais gali ir kitos veiklos, kurios įtraukia ir skatina geras emocijas – gyvas bendravimas, stalo žaidimai, skaitymas ar sportas.

„Socialiniai tinklai savaime nėra blogis, problemos labiau kyla dėl perteklinio jų naudojimo. Kaip ir su kitais kasdieniais dalykais, svarbiausia yra saikas. Sąmoningas vartojimas ir palaipsniui formuojami nauji įpročiai leidžia susigrąžinti kontrolę ir užtikrinti sveikesnį santykį su technologijomis“, – priduria A. Dulkys.

Naršydami internete ir įsijungę slaptajį naršymo režimą dažnai atrodo, kad esame pasislėpę ir nematomi, tačiau realybėje jis suteikia kur kas mažiau apsaugos ir privatumo nei iš tikrųjų gali atrodyti. Lukas Apynis, ESET ekspertas ir „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius paaiškina, kokias iš tikrųjų funkcijas atlieka slaptasis naršymo režimas. 

Ši tema pastaraisiais metais sulaukė ir teisinio dėmesio. 2024 m. „Google“ sutiko ištrinti milijardus duomenų įrašų, susijusių su vartotojų naršymu „Chrome“ slaptuoju režimu, po kolektyvinio ieškinio Jungtinėse Valstijose. Byloje teigta, kad vartotojai galėjo būti klaidinami manydami, jog jų veikla šiame režime nėra stebima.

Kas iš tikrųjų vyksta, kai naršyklėje įjungiame „inkognito“ režimą?

Techniniu požiūriu slaptasis režimas naršyklėje sukuria laikiną naršymo aplinką. Vartotojas gali naršyti internete įprastai, tačiau naršymo istorija, slapukai, paieškos ar formose įvesti duomenys įrenginyje nėra išsaugomi.

„Naršyklė sukuria visiškai naują, izoliuotą sesiją ir atidaro atskirą langą, kuriame duomenys saugomi tik tol, kol jis atidarytas. Kai langas uždaromas, visa ši informacija iš įrenginio pašalinama“, – aiškina IT ekspertas L. Apynis.

Slaptas režimas padeda paslėpti naršymo pėdsakus nuo kitų žmonių, kurie gali naudotis tuo pačiu kompiuteriu, tačiau šio režimo galimybės dažnai suprantamos klaidingai.

Pastaruoju metu technologijų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama apie slapto naršymo režimo ribas. Projekto „Women4Cyber Lithuania“ koordinatorė Alina Kijerul neseniai šią temą iškėlė ir socialiniame tinkle „LinkedIn“, atkreipdama dėmesį, kad vartotojai dažnai pervertina šio režimo suteikiamą anonimiškumą.

„Svarbu suprasti, kad „inkognito“ nėra privatumo sprendimas visam internetui – tai tik vienas nedidelis naršymo funkcionalumas“, – pabrėžia A. Kijerul ir pateikia vieną iš pastarųjų metų pavyzdžių.

Didžiausias mitas – tariamas anonimiškumas

Kaip aiškina L. Apynis, naršyklėje įsijungus „inkognito” režimą, vartotojo veiklą vis tiek gali matyti lankomos interneto svetainės, reklamos ir duomenų rinkimo bendrovės bei interneto paslaugų tiekėjas, o kai kuriais atvejais – ir tinklo administratoriai, pavyzdžiui, naršant per darbovietės ar viešąjį belaidį interneto ryšį. Taip yra todėl, kad slaptas naršymo režimas neslepia vartotojo IP adreso ar kitų techninių identifikavimo duomenų, todėl svetainių administratoriai gali matyti, iš kur jungiamasi, kokia naršyklė naudojama ar kokia operacinė sistema.

Be to, vis dažniau naudojamas vadinamasis naršyklės „piršto atspaudas“ (angl. browser fingerprinting), leidžiantis identifikuoti vartotoją pagal įvairius techninius parametrus.

„IP adresą mato visi serveriai, o kiti techniniai parametrai leidžia gana tiksliai atpažinti vartotoją net ir be slapukų“, – aiškina L. Apynis.

Dar vienas dažnas mitas – kad naršymas slaptu režimu apsaugo nuo sukčių laiškų, netikrų svetainių ar kenkėjiškų nuorodų. Pasak kibernetinio saugumo žinovo, ši naršyklės funkcija grėsmių internete neatpažįsta ir jų nesustabdo.

„Jei vartotojas paspaudžia sukčių nuorodą ar patenka į netikrą svetainę, pavojus išlieka lygiai toks pats, kaip naršant įprastu režimu“, – teigia jis.

Kada „inkognito“ režimas iš tikrųjų naudingas?

Nors šis režimas dažnai pervertinamas, tam tikrose situacijose jis gali būti praktiškas.

Pasak L. Apynio, slapto naršymo režimas dažniausiai naudingas keliais atvejais:

• naudojantis bendru ar viešu kompiuteriu ir siekiant nepalikti naršymo istorijos;
• kai reikia vienu metu prisijungti prie kelių paskyrų toje pačioje svetainėje;
• testuojant svetaines ar tikrinant jų veikimą be anksčiau išsaugotų slapukų;
• kai svarbu, kad naršymo duomenys nebūtų išsaugoti įrenginyje.

Kaip padidinti privatumo lygį internete?

Kaip jau supratote, jei norite daugiau privatumo internete, vien „inkognito“ režimo nepakanka. Kibernetinio saugumo žinovai L. Apynis ir A. Kijerul rekomenduoja formuoti paprastus, bet veiksmingus skaitmeninio saugumo įpročius. Pasak jų, verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus:

• naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms;
• įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA);
• kritiškai vertinti gautas nuorodas ir el. laiškus;
• apdairiai dalytis asmenine informacija internete.

Be to, kai kuriais atvejais papildomą privatumo sluoksnį gali suteikti ir VPN technologija, kuri užšifruoja interneto ryšį ir gali paslėpti vartotojo IP adresą nuo lankomų svetainių.

Vilniaus universiteto (VU) ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ parengtas užsakomasis tyrimas rodo, kad dauguma lietuvių naudojasi socialiniai tinklais, tačiau jie sukelia problemu, ypač prieš miegą. Dažnai kelios minutės virsta keliomis valandomis, o prieš šią problemą priemonių, kontroliuoti perteklinį naudojimąsi, imasi labai retai.

Įtraukia nepastebimai

Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, savo paties elgesio suvokimas ir tikrieji įpročiai naršant socialiniuose tinkluose dažnai nesutampa – esame linkę nuvertinti, kiek daug iš tiesų naudojamės „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“ ar kitomis platformomis.

„Atlikome paprastą testą – prašėme praeivių gatvėje įvardyti manomą savo naudojimosi socialiniais tinklais laiką ir vėliau parodyti realią naudojimo statistiką telefone. Skirtumai buvo akivaizdūs. Dalis žmonių nuoširdžiai nustemba pamatę tikruosius skaičius, nes trumpi prisijungimai dienos eigoje galiausiai susideda į gerokai ilgesnį laiką nei tikėtasi“, – teigia J. Antropik.

Didelę įtaką tam daro ir socialinių tinklų algoritmai, sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Pirmosiomis sekundėmis pateikiamas vaizdo įrašo turinys dažnai būna itin įtraukiantis, mūsų smegenys vis negauna signalo, kad jau „laikas sustoti“, todėl nejausdami pabaigos jausmo lengvai pereiname prie sekančio vaizdo įrašo ir taip užsisukame nesibaigiančiame turinio sraute. Todėl planuotos penkios minutės nepastebimai gali virsti pusvalandžiu ar net valanda naršymo.

„Žmonės į socialinius tinklus neretai užsuka visai ne dėl pramogos siekio. Kartais tikslas būna labai konkretus – atsakyti į žinutę ar patikrinti darbinį elektroninį paštą. Tačiau vos tik atsidarius programėlę, dėmesį patraukia kiti pranešimai ar rekomenduojamas turinys, ir jau žiūrėk – darai visai ką kita, nei planavai“, – teigia J. Antropik.

Remiantis naujai atliktu tyrimu, dauguma Lietuvos gyventojų teigia, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, tačiau net 70 proc. nesiima net paprasčiausių savęs apribojimo veiksmų. Tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad savikontrolė dažnai yra kur kas sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tyrimas atskleidžia ir dažniausiai gyventojų taikomas socialinių tinklų ribojimo strategijas. Kas trečias apskritai jas taikantis gyventojas renkasi sąmoningai trumpinti laiką ar rečiau jungtis prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja.

Bausti savęs nereikėtų

Nors socialiniai tinklai savaime nėra blogis, o naudojami atsakingai jie gali tapti puikia priemone ryšiams palaikyti, I. Truskauskaitė pabrėžia, kad svarbiausia stebėti, ar po naudojimosi socialiniais tinklais nepablogėja mūsų savijauta.

„Ilgas naršymas prieš miegą gali lemti miego trūkumą ir mažesnį produktyvumą kitą dieną. Kai skaitmeninis įprotis ima kenkti sveikatai, darbui ar šeimai, tai jau gali būti signalas ieškoti sprendimų“, – sako ji.
Tiesa, dėl perteklinio socialinių tinklų naudojimo nereikėtų savęs bausti. Griežti draudimai ar kaltinimas dažnai sukelia priešingą efektą ir tik sustiprina potraukį. Todėl ekspertė pataria socialinius tinklus kartais pakeisti kita emocinei savijautai naudinga veikla.

„Vietoje betikslio scrollinimo galima rinktis sportą, trumpą pasivaikščiojimą ar pokalbį su draugu. Tokia veiklos pakeitimo strategija padeda palaipsniui formuoti naujus įpročius be kardinalių apribojimų“, – priduria ekspertė.

Savo ruožtu „Tele2“ atstovė J. Antropik siūlo išnaudoti ir telefono nustatymuose esančias galimybes. Dauguma išmaniųjų įrenginių leidžia nustatyti laiko limitus konkrečioms programėlėms. Kitas veiksmingas metodas – pakeisti programėlių išdėstymą telefone arba jas paslėpti atskiruose aplankuose.

Svarstantiems apie radikalesnį sprendimą, visišką programėlių ištrynimą, J. Antropik siūlo pirmiausia atsakyti sau, kokią funkciją kiekvienas socialinis tinklas mūsų gyvenime atlieka. Jei platforma naudojama daugiausia susirašinėjimui, galbūt verta šią funkciją perkelti į kitas programėles, kuriose yra mažiau blaškančio perteklinio turinio.

„Tele2“ kartu su VU sukūrė nemokamą testą, leidžiantį greitai įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir gauti įžvalgų bei patarimų, kaip jais naudotis saugiai ir atsakingai. Tai padaryti galima čia: https://tele2.lt/socialiniai-tinklai-ir-tu?ref=Testas.

Lietuvos gyventojai šiomis dienomis vis daugiau ir daugiau keliauja. Tačiau iškeliavus į užsienio gali iškilti iššūkių - mobilusis telefonas negali prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo ar neveikia mobilusis internetas. Ekspertas pataria ką reikia daryti prieš kelionę, kad neiškiltų nereikalingų iššūkių. 

„Išmanusis telefonas kelionėje atlieka daugybę funkcijų – nuo navigacijos iki skrydžių informacijos tikrinimo ar atsiskaitymų. Todėl praradus ryšį užsienyje gali kilti ne tik nepatogumų, bet ir streso. Vis dėlto dažniausiai ryšio problema būna susijusi su keliais nustatymais, kuriuos galima greitai patikrinti pačiame telefone“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, pirmiausia verta įsitikinti, kad telefone įjungti mobilieji duomenys ir tarptinklinis ryšys (angl. data roaming). Jei ši funkcija išjungta, telefonas neprisijungs prie užsienio operatorių tinklų, todėl neveiks nei mobilusis internetas, nei dalis kitų ryšio paslaugų.

„Kartais žmonės „roamingą“ būna išjungę sąmoningai telefono nustatymuose, ypač jei niekur nekeliauja. Tačiau pamiršus šią funkciją aktyvuoti, telefonas užsienyje tiesiog negalės naudotis vietinių ryšio tiekėjų tinklais“, – aiškina M. Rauba.

Kita dažna priežastis – pasiektas mobiliųjų duomenų naudojimo ar išlaidų limitas. Apie tai „Bitės“ ir „Labas“ klientai paprastai informuojami SMS žinutėmis. Taip pat šią informaciją galima pasitikrinti savitarnoje.

Jei telefonas vis tiek neprisijungia prie vietos tiekėjo tinklo, pašnekovas pataria rankiniu būdu pasirinkti kitą mobiliojo ryšio tiekėją.

„Automatinis tinklo pasirinkimas dažniausiai veikia sklandžiai, tačiau kartais telefonas prisijungia prie operatoriaus, kurio ryšys konkrečioje vietoje silpnesnis. Tokiu atveju verta nustatymuose pasirinkti kitą vietinį ryšio tiekėją iš galimų operatorių sąrašo“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Jeigu problema išlieka, gali padėti tinklo nustatymų atstatymas į gamyklinius arba telefono paleidimas iš naujo. Jei telefonas užsienyje vis tiek neprisijungia prie tinklo, ekspertas pataria kreiptis į savo ryšio tiekėją. „Bitės“ specialistai gali padėti patikrinti ryšio nustatymus ar kitus techninius parametrus ir padėti atkurti ryšį.

Pataria pasitikrinti dar prieš kelionę

Ruošiantis į kelionę patariama pasitikrinti ne tik asmens dokumentų galiojimą, bet ir mobiliojo ryšio niuansus.

„Prieš kelionę verta pasitikrinti savo mobiliojo ryšio plano sąlygas – kiek mobiliųjų duomenų galėsite naudoti užsienyje ir ar galioja tie patys tarifai kaip Lietuvoje. Taip pat rekomenduojama įsitikinti, kad telefone aktyvuotas tarptinklinis ryšys ir atsisiųsti programėles, kurių gali prireikti kelionės metu, pavyzdžiui, navigacijos ar viešojo transporto“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.

Jo teigimu, ypač svarbu planuojant kelionę už Europos Sąjungos (ES) ribų iš anksto pasidomėti mobiliojo interneto kainomis ir, jei reikia, užsisakyti specialų duomenų paketą. Juo labiau, kad kai kuriose šalyse mobiliojo interneto kaina gali būti gerokai didesnė nei ES šalyse.

Atvykus į kitą šalį ir prisijungus prie vietinio mobiliojo ryšio tinklo „Bitės“ ir „Labas“ klientai informuojami SMS žinute apie jiems taikomus tarifus. Prireikus papildomų duomenų, juos galima lengvai užsakyti ir kelionės metu.

Ekspertai: kritinis mąstymas ateityje bus svarbesnis už gebėjimą valdyti technologijas
Laikui einant internete galima pastebėti vis daugiau vaizdo įrašų, nuotraukų ir įvairios muzikos sukurtų dirbtinio intelekto. Todėl labai svarbu lavinti kritinį mąstymą ir išmokti atskirti, tai kas yra tikra. 

Ekspertai pabrėžia, kad ateityje lemiamą pranašumą turės ne tie, kurie geriausiai valdys technologijas, o tie, kurie išlaikys žmogiškąsias savybes, skiriančias mus nuo robotų.

„Vis svarbiau gebėti mąstyti kritiškai – abejoti, kelti klausimus ir turėti savo nuomonę. Lyderiais taps tie, kurie ugdys kūrybiškumą, mokės ne tik tiksliai formuluoti užduotis dirbtiniam intelektui, bet ir bendrauti, bendradarbiauti, išgirsti kitą bei susitarti“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.

Įžvalgomis, kaip per metus pasikeitė DI, kaip saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, atpažinti sukčiavimo schemas bei atsispirti melagienoms keliolika savo srities ekspertų, dalijosi RRT renginyje „Skaitmeninė banga“. Prie kasmetinės Saugesnio interneto dienos iniciatyvos šiemet prisijungė rekordinis dalyvių skaičius – nuotoliu renginį stebėjo 132 tūkst. gyventojų.

Humanoidai – pažadai ar ateitis?

Anot vieno iš renginio lektorių, dirbtinio intelekto produktų kūrėjo Jono Lekevičiaus, didžiausias pastarųjų metų lūžis – DI agentų atsiradimas. Anksčiau dirbtinis intelektas daugiausia veikė kaip pokalbių asistentas, galintis atsakyti į klausimus ar sugeneruoti tekstą, o dabar jis vis dažniau tampa aktyviu įrankiu: gali jungtis prie kitų sistemų, dirbti su kompiuteryje esančiais failais, naršyti internete ir savarankiškai atlikti konkrečias užduotis.

„Galbūt šie metai taps proveržio pradžia ir humanoidų srityje. Dirbtinis intelektas vis dar gyvena ekranuose, o pagrindinis klausimas – kada jis iš jų išlips ir realiai padės mums namuose. Kol kas šioje srityje pirmauja Kinija – ten konkurencija tarp gamintojų milžiniška, pernai net surengtas humanoidų maratonas. Vakaruose taip pat netrūksta pažadų: kuriami robotai, kurie esą galės padėti buityje – virtuvėje ar pervelkant patalus. Tačiau kol kas tai daugiau pažadai nei realybė“, – viliasi J. Lekevičius.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairios turinio platformos vis sparčiau pildosi dirbtinio intelekto sukurtu turiniu ir daugeliu atvejų jau darosi labai sunku atskirti, kas yra sukurta žmogaus, o kas – algoritmo.

„Trumpųjų vaizdo įrašų platformose, tokiose kaip „YouTube Shorts“, dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys sudaro nuo trečdalio iki penktadalio viso srauto. Panašios tendencijos matomos ir „Instagram“ bei „TikTok“. Virtualūs nuomonės formuotojai, tokie kaip Miquela, turi milijonus sekėjų, uždirba milijoninius reklamos kontraktus, tačiau iš tiesų jie neegzistuoja – tai tik skaitmeninės asmenybės“, – pastebi dirbtinio intelekto produktų kūrėjas J. Lekevičius.

Technologijos prieš tvarumą

Pasak renginyje „Skaitmeninė banga“ dalyvavusio klimatologo Silvestro Dikčiaus, nors skaitmeninės technologijos suteikia daug patogumų, jos taip pat turi savo ekologinę kainą.

„Yra sričių, kur technologijos gali padėti tapti tvaresniems – pavyzdžiui, navigacija leidžia rasti maršrutą, kuriuo važiuodami sunaudosime mažiau degalų. Tačiau reikia žinoti ir kitą medalio pusę – paskaičiuota, kad ilgesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu – apie 20–30 užklausų – sunaudoja maždaug pusę litro vandens“, – pažymi S. Dikčius.

Anot pranešėjo, duomenų centrai, kurie prižiūri ir DI sistemas, dabar sudaro apie 1 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Prognozuojama, kad 2030 m. tai bus 2 proc., o 2040 m. – jau apie 8 proc.

„Dideli duomenų centrai, tokie kaip „Google“ ar „Meta“, sunaudoja milžinišką kiekį energijos. Įsivaizdavimui, trys–keturi tokie centrai sunaudotų tiek pat elektros, kiek per metus suvartoja visa Lietuva“, – aiškina klimatologas.

Prie antrą kartą organizuoto RRT renginio „Skaitmeninė banga“ jungėsi įvairaus amžiaus gyventojai – nuo pradinuko iki senjoro. „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas pradinių klasių mokiniams aiškino, kaip mokosi mūsų smegenys. Lektorius dėmesio matavimo įrenginiu matavo, kada moksleivių smegenys susikaupusios, o kada – išsiblaškiusios.

J. Šovienės teigimu, renginį planuojama organizuoti ir kitais metais. „Pernai iš Lietuvos gyventojų išviliota rekordinė pinigų suma – 30 mln. eurų – aiškiai parodo, kad visuomenėje dar daug spragų skaitmeninio raštingumo srityje. Tačiau džiugina, kad žmonės ieško atsakymų – tai matyti iš rekordinio dalyvių skaičiaus: šiemet renginį nuotoliu stebėjo pusantro karto daugiau žmonių nei pernai“, – pastebi J. Šovienė.

Pasibaigus transliacijai, visose Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose vyko gyvi renginiai, kuriuose paskaitas skaitė 80 projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ lektorių.

Visus renginio „Skaitmeninė banga“ lektorių pranešimus galima peržiūrėti šiame įraše https://youtu.be/2KBCVWLOl7A.

Vasario 10 d. minima Pasaulinė Saugesnio interneto diena, kuri kiekvienais metais primena kaip svarbu naudojantis internetu išlikti budriems. Kaip naršyti internete saugiai ir išvengti pavojų, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. 

Internetiniai sukčiai greitai prisitaiko prie technologinių pokyčių ir visuomenės įpročių, todėl budrumas internete šiandien yra būtinybė, sako ekspertas. Net ir patyrę interneto vartotojai gali tapti sukčių taikiniu, ypač kai veiksmai atliekami neapgalvotai ir automatiškai.

Veikia per internetines svetaines

Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – bandymai išvilioti prisijungimo duomenis ar mokėjimo informaciją per apgaulingas žinutes ir netikras svetaines. Anot eksperto, dažniausiai tokia apgaulė veikia, nes pasitelkiamos ne sudėtingos technologijos, o emocijos, pavyzdžiui, smalsumas, kaltė, gailestis ar tiesiog baimė prarasti pinigus.

„Sukčiai gali apsimesti bankų atstovais, kurjerių tarnybomis, prekybos platformomis ar net valstybinėmis institucijomis ir pateikti nuorodą į internetinį puslapį. Tokiose žinutėse dažnai naudojamas skubos jausmas – raginama nedelsiant paspausti nuorodą, patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar atlikti mokėjimą. Tačiau tikrasis tikslas yra priversti žmogų elgtis neapgalvotai ir atskleisti jautrią informaciją“, – pasakoja M. Kutkaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokios apgaulės dažnai suaktyvėja ir išpardavimų laikotarpiais, kai žmonės intensyviau perka internetu.

„Sukčiai sukuria netikras el. parduotuves ir jomis imituoja žinomus prekių ženklus, siūlo neįtikėtinai dideles nuolaidas ar riboto laiko pasiūlymus, kad paskatintų žmogų pirkti nė nesuabejojus. Tokiose svetainėse gali būti prašoma suvesti kortelės duomenis, atlikti mokėjimą iš anksto, o kartais – net pateikti papildomą informaciją, kuri vėliau panaudojama apgavystėms“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertas.

Susisiekia ir socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atveju apgavystės prilygsta vartotojo paskyros duomenų išviliojimui. Įgyvendinę šią užduotį sukčiai lengvai pasieks ir visą kitą reikalingą informaciją – nuo kontaktų, adresų iki banko sąskaitos duomenų.

„Gauti vartotojo asmeninius duomenis ir jo pinigus socialiniuose tinkluose yra įvairiausių būdų. Pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle ypač dažnai sutinkami netikri konkursai ir darbo pasiūlymai, reikalaujantys veikti kaip tarpininkams. Taip pat, dažni ir prašymai pervesti iš kitų asmenų gautas sumas. Rečiau sutinkami – draugų atsiųstos smalsumą sukeliančios žinutės su apgaulingais vaizdo įrašais, kuriuos atidarius gavėjo informacija iš karto nuteka trečiosioms šalims“, – teigia M. Kutkaitis.

Jis pratęsia, kad „Facebook“ pasitaiko ir žaidybinės formos klausimynų, skirtų išsiaiškinti daugiau bendro pobūdžio informacijos apie vartotoją, jo pomėgius, interesus, ir vėliau jais manipuliuoti susirašinėjant.

„Socialiniame tinkle „Instagram“, be jau minėtų apgavysčių, nesnaudžia nuomonės formuotojais ar prekių ženklais apsimetantys asmenys, siūlantys bendradarbiauti. Pavyzdžiui, su jumis gali susisiekti neva jūsų profiliu susidomėjusi įmonė ir pasiūlyti bendradarbiauti. Atidžiau panagrinėjus tokius pasiūlymus galite pastebėti, kad su įmone turite susisiekti patys, siunčiant pranešimą į kitą paskyrą – tai savaime jau turėtų kelti abejonių“, – pasakoja ekspertas.

Dar viena itin dažnai socialiniuose tinkluose pasitaikanti apgaulės forma – romantinis sukčiavimas. Šiuo atveju sukčiai užmezga santykį su pažeidžiamu ir vienišu socialinių tinklų naudotoju. Netrukus pokalbis pasisuka apie ateitį, šeimą, svajones.

„Žmogui vis daugiau atsiveriant ryšys stiprėja, auga pasitikėjimas, netrukus nusikaltėliai tuo pasinaudoja – ima prašyti nedidelių paslaugų, o galiausiai ir pinigų. Sukčiai labai dažnai pasitelkia prieštaringą informaciją, pavyzdžiui, teigia užimantys aukštas pareigas, bet paprašo pervesti pinigų sergantiems giminaičiams – taip sukeliamas gailestis ir auka pakliūva į spąstus“, – komentuoja M. Kutkaitis.

Budrumą paverskite įpročiu

Nuo internetinių apgavysčių apsisaugoti galima. Tereikia elgtis atsargiai, domėtis sukčių taikomomis technikomis, nuolat atnaujinti žinias. Ekspertas primena, kad saugus elgesys internete prasideda nuo kasdienių įpročių. Pavyzdžiui, kritiškai vertinti netikėtai gautas žinutes ir niekada nespausti ant nuorodų, kurios atrodo įtartinai.

„Net jei žinutė vizualiai panaši į oficialią, tai dar nereiškia, kad ji tikra. Jeigu gaunate žinutę, kurios turinys sukelia abejonių, geriausias sprendimas – neskubėti ir patikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose. Bankai ir kitos institucijos niekada neprašo prisijungimo kodų, slaptažodžių ar mokėjimo kortelės duomenų nei el. paštu, nei SMS žinutėmis“, – sako ekspertas.

Norėdami sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių, naudokite stiprius, kuo įvairesnių simbolių, raidžių ir skaičių slaptažodžius bei, jei įmanoma, dviejų faktorių autentifikaciją. Taip pat atnaujinkite programėles ir savo įrenginių operacines sistemas – atnaujinimai dažnai pataiso saugumo spragas, kuriomis naudojasi kenkėjiškos programos.

„Būtina prisiminti ir tai, kad bet kokia bendradarbiavimą siūlanti organizacija socialiniuose tinkluose niekada nesikreips į vartotoją per trečiuosius asmenis. Tai ji greičiausiai padarys elektroniniu paštu ar kitomis jūsų nurodytomis susisiekimo priemonėmis“, – pataria M. Kutkaitis.

Galiausiai, priduria jis, socialiniai tinklai neprivalo iki smulkmenų žinoti, kas esame. Kuriant naują paskyrą pakanka užpildyti būtiniausius, privalomais pažymėtus laukelius. Asmeninio gyvenimo detales geriau palikti paslaptyje – kraštutiniais atvejais jos gali tapti šantažavimo pagrindu.

„Svarbiausia, kad gavę bet kokį pasiūlymą ar prašymą veikti skubiai, pirma sustotumėte, leistumėte emocijoms nurimti ir pagalvotumėte, ar imtis kažkokių veiksmų apskritai reikia. Sukčiai skubos jausmą dažnai kuria sąmoningai, kad žmogus neturėtų laiko pasitarti su artimaisiais ar specialistais ir sprendimą priimtų impulsyviai. Tačiau net ir kelių minučių pauzė gali padėti aiškiau pamatyti situaciją, pastebėti neatitikimus ar suprasti, kad spaudimas veikti tėra sukurtas dirbtinai“, – akcentuoja ekspertas.

Jei vis dėlto netyčia pateikėte duomenis įtartiname puslapyje ar atlikote kitus veiksmus, kurie kelia abejonių, nedelsiant susisiekite su savo banku, pakeiskite svarbius slaptažodžius, užblokuokite kortelę ir praneškite apie įvykį policijai.

Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą. Kurie mitai turi pagrindo, o kuriuos verta pamiršti visiems laikams, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

Vienas dažniausių mitų – kuo daugiau „Wi-Fi“ ryšio padalų telefone, tuo greitesnis internetas.

„Ryšio stiprumo indikatorius, kurį matome kaip „Wi-Fi“ padalų skalę, parodo tik ryšio stiprumą tarp įrenginio ir maršrutizatoriaus. Tačiau jei pats maršrutizatorius negauna gero mobilaus ryšio signalo, internetas gali būti lėtas net ir ekrane matant visas „Wi-Fi“ ryšio padalas“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, norint patikrinti interneto ryšio greitį, tam pravers įvairios greičio matavimo svetainės, kaip „Matuok.lt“, „Speedtest“ ir kitos. Rekomenduojama matuojant interneto greitį prijungti kompiuterį prie maršrutizatoriaus laidu. Jei interneto greitis su laidu yra geras, o per „Wi-Fi“ – gerokai mažesnis, vadinasi, geram interneto ryšiui gali trukdyti namų sienos, kaimynų tinklai ar prie tinklo prisijungusių išmaniųjų įrenginių kiekis.

„Mažai kas žino, kad dauguma maršrutizatorių signalą skleidžia stipriau į šonus nei į viršų ar apačią, todėl kelių aukštų namuose ryšys dažnai būna silpnesnis. Be to, daugiabučiuose papildomų trikdžių sukelia ir kaimynų „Wi-Fi“ tinklai – ypač 2,4 GHz dažnių juostoje, kur signalai sklinda toliau ir lengviau „susipjauna“ tarpusavyje.

Tokiais atvejais gali padėti „Mesh“ tipo „Wi-Fi“ sprendimai, kai namuose įrengiami keli maršrutizatoriai, arba maršrutizatoriaus nustatymų pakeitimai, parenkant mažiau apkrautą ryšio kanalą“, – paaiškina M. Rauba.

Svarbus aspektas – ir prie maršrutizatoriaus prisijungusių įrenginių skaičius. Kuo jų daugiau ir kuo aktyviau jie naudoja internetą, tuo didesnė apkrova tenka tinklui.

Atsakė, kas „ryja“ internetą

Nemažai diskusijų kelia ir interneto duomenų naudojimas. Dažnai manoma, kad žaidimai telefone sunaudoja itin daug interneto, tačiau realybė kitokia.

„Dauguma mobiliųjų žaidimų perduoda palyginti nedidelius, dažniausiai tekstinio tipo duomenų kiekius. Kur kas daugiau interneto sunaudoja vaizdo įrašai, nes perduodama didelės apimties vaizdo ir garso informacija, kuri užima daugiau vietos nei tekstas“, – atkreipia dėmesį „Bitės“ technologijų direktorius.

Tai rodo ir „Bitės“ bei „Labas“ klientų naršymo įpročiai – daugiausiai duomenų sunaudojama „Go3“ televizijai. Antroje vietoje pagal duomenų kiekį yra „Meta“ sprendimai, tokie kaip „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt. Trečioje – „YouTube“.

„Vien pernai persiųstų duomenų kiekis didėjo daugiau nei 25 proc. Pagrindinė tokio spartaus augimo priežastis – naujos kartos 5G ryšio plėtra Lietuvoje“, – sako M. Rauba.

Technologijų specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmanieji telefonai gali naudoti mobiliuosius duomenis net ir įjungus „Wi-Fi“, jei belaidis ryšys namuose tampa per silpnas. Norint išvengti tokio netikėto duomenų sunaudojimo, verta pasitikrinti telefono nustatymus ir įsitikinti, ar nėra įjungta tokia funkcija.

Dar vienas mitas, kad stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis negali būti nulaužtas. M. Rauba „nuramina“, kad net ir sudėtingas „Wi-Fi“ slaptažodis nėra absoliuti garantija.

„Vis tik reikia suprasti, kad net ir stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis nebūtinai yra visiškai neįveikiamas. Jei naudojate maršrutizatorių daugiabutyje ar kitose vietose, kur daug žmonių gali prie jo prisijungti, rekomenduojama reguliariai atnaujinti slaptažodį. Beje, kuo naujesnis maršrutizatorius, tuo geriau šifruojamas jo slaptažodis, tad rekomenduojama šį įrenginį atnaujinti bent kas 5 metus“, – teigia vienas iš skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Pasaulyje prijungtų įrenginių skaičiui kasmet augant po 14 proc., vidutinis namų ūkis šiandien internetu naudojasi kelis kartus intensyviau nei prieš penkerius metus. Tačiau kartu su augančiu išmaniųjų televizorių, telefonų ir buities prietaisų kiekiu, vartotojų budrumas nedidėja.

Tyrimai rodo, kad 8 iš 10 vartotojų vis dar nepaiso elementarių saugumo taisyklių: nesikeičia numatytojo maršrutizatoriaus slaptažodžio ir neatnaujina programinės įrangos. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad tai ne tik sulėtina ryšį, bet ir gali atlapoti virtualias namų duris sukčiams.

Tarptautinė kibernetinio saugumo 2025 m. spalio mėn. apklausa atskleidė atotrūkį tarp to, ką interneto vartotojai žino apie tinklo saugumą, ir to, kaip realiai saugo savo įrenginius. Tyrimo duomenimis, 81 proc. iš daugiau nei 3 tūkst. respondentų niekada nebuvo pakeitę numatytojo maršrutizatoriaus administratoriaus slaptažodžio.

Nors 79 proc. vartotojų žino, kaip pakeisti maršrutizatoriaus nustatymus, 73 proc. nesupranta, kodėl šie pakeitimai yra būtini. Tik 31 proc. reguliariai tikrina, kokie įrenginiai yra prijungti prie jų tinklo.

Gamyklinis slaptažodis – kvietimas įsilaužėliams

Daugelis vis dar klaidingai mano, kad jų asmeniniai duomenys programišiams nėra vertingi. Tačiau palikdami gamyklinius nustatymus, žmonės rizikuoja ne tik savo privatumu, bet ir visų prie tinklo prijungtų įrenginių saugumu.

„Standartiniai slaptažodžiai, tokie kaip „admin“ ar „password“, yra viešai prieinama informacija, kurią programišiai puikiai žino. Palikti gamyklinį administratoriaus slaptažodį yra tas pats, kas užrakinti namų duris, bet raktą palikti spynoje iš lauko pusės. Jei maršrutizatorius pažeidžiamas, jis atveria duris atakai į kitus jūsų išmaniuosius įrenginius: telefonus, planšetes, darbo kompiuterius ir net išmaniuosius šaldytuvus“, – įspėja D. Povilaitis.

Eksperto teigimu, net jei maršrutizatorius turi unikalų lipduką su slaptažodžiu, būtina prisijungti prie valdymo pulto ir įsitikinti, kad administratoriaus prisijungimas nėra standartinis.

Kodėl pavojinga neatnaujinti įrangos?

Tyrimai rodo, kad net 84 proc. žmonių niekada neatnaujino savo maršrutizatoriaus programinės įrangos. Tačiau būtent šie atnaujinimai yra vieni svarbiausių: jie ištaiso saugumo spragas. Pasenusi, neatnaujinta įranga yra lengvas taikinys ne tik duomenų vagystėms, bet ir atakoms, kai vartotojas net nepastebi, kad jo interneto ryšys naudojamas kenkėjiškai veiklai ar net veiklai prieš kitus tinklus.

„Šiais laikais niekas nesėdi ir nebando rankiniu būdu įsilaužti būtent į jūsų butą. Tai daro automatinės programos, robotai. Jos nuolat skenuoja internetą ir ieško įrenginių su pasenusiomis apsaugos sistemomis. Radusios spragą, jos gali perimti jūsų banko duomenis, slaptažodžius arba tiesiog naudoti jūsų internetą savo tikslams. Reguliariai atnaujindami įrangą, jūs tas spragas užlopote“, – aiškina „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

D. Povilaitis ramina, kad norint pasirūpinti maršrutizatoriaus saugumu, nereikia būti IT specialistu. Dauguma šiuolaikinių maršrutizatorių turi patogias programėles telefonams – per jas lengva ir slaptažodį pasikeisti, ir įdiegti atnaujinimus. Svarbiausia – nepamiršti to padaryti.

Pažengusiems vartotojams verta pasirūpinti ir papildomais saugumo nustatymais. Rekomenduojama išjungti WPS (angl. Wi‑Fi Protected Setup) funkciją ir naudoti tik modernius WPA2 arba WPA3 šifravimo protokolus, kurie apsaugo ne tik belaidžio tinklo slaptažodį, bet ir visą perduodamą duomenų srautą.

Taip pat svarbu visiškai užblokuoti maršrutizatoriaus administravimo prieigą iš interneto pusės (WAN). Net jei slaptažodžiai silpni ar programinė įranga neatnaujinta, išorėje esančios sistemos tokiu atveju paprasčiausiai negali pasiekti valdymo skydelio.

Įrenginių skaičius auga – maršrutizatorius traška

Remiantis 2025 m. „State of IoT“ duomenimis, pasaulyje nuolat auga prijungtų įrenginių skaičius – apie 14 proc. kasmet. Tai reiškia, kad kiekvienuose namuose atsiranda vis daugiau įrenginių, naudojančių tą patį interneto ryšį. Jei maršrutizatorius nėra pritaikytas šiuolaikiniams saugumo reikalavimams, tokia situacija kelia saugumo rizikų.

„Prieš penkerius metus vidutinė šeima namuose turėjo vos kelis išmaniuosius įrenginius – kompiuterį, telefoną ir galbūt televizorių. Šiandien tų įrenginių skaičius gali išaugti du–keturis kartus, įskaitant išmaniąsias kameras, dulkių siurblius robotus ir kitus buities įrenginius. Todėl tas pats maršrutizatorius, kuris veikė tada, šiandien jau yra atgyvenęs“, – paaiškina kibernetinio saugumo ekspertas.

D. Povilaitis pataria atkreipti dėmesį į kelis aiškius ženklus, kad maršrutizatorių jau metas keisti: neįmanoma atnaujinti programinės įrangos, dažnai nutrūksta ryšys, suprastėja aprėptis arba pasirodo saugumo įspėjimų.

„Plačiai naudojami nuotolinio darbo įrankiai puikiai tinka vaizdo skambučiams ar susirašinėjimui, tačiau jie neišsprendžia svarbiausių darbo per atstumą problemų: kaip susitarti nuotolinėje komandoje, kaip palaikyti pasitikėjimą, kaip valdyti darbus, priimti sprendimus, diegti naujoves ar pasirūpinti darbuotojų savijauta“, – atkreipia dėmesį Ramunė Guogienė, „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė.

COVID-19 pandemijos metu atsiradęs staigus poreikis dirbti nuotoliu išryškino problemą: žmonės tam nebuvo pasiruošę. Ne tik neturėjo reikiamų skaitmeninių įrankių, bet ir nežinojo, kaip dirbti komandoje, bendrauti, rūpintis darbuotojų savijauta. Nors šiandien online„meet‘ai“ jau tapo įprasta, laiką taupančia darbinės rutinos dalimi, ypač regionuose vis dar trūksta supratimo kaip organizuoti ir efektyviai vykdyti darbą nuotoliu.

Šios problemos sprendimo ieškojo tarptautinė – Lietuvos, Suomijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos – komanda. Per trejus metus vykdytą ES Interreg Baltijos jūros regiono šalių programos projektą „DistanceLAB“ sukūrusi smulkiam ir vidutiniam verslui, viešajam sektoriui skirtą nuotolinio darbo platformą https://distancelab.eu/.Šiame visiems atvirame „pagalbos centre“ – iš realių situacijų atkeliavę patarimai, išbandyti įrankiai, instrukcijos.

„Paprastai tariant, jei „Teams“ ar „Zoom“ yra telefonas, tai „Distance LAB“ yra instrukcija ir mokymai, kaip tą telefoną naudoti darbui, komandai ir verslui, ypač mažoms įmonėms ir viešosioms organizacijoms Baltijos jūros regione“, – vaizdžiai apibūdino Kauno mokslo ir technologijų parko „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė Ramunė Guogienė.

Poreikis atsirado per COVID-19 karantiną

– Kas slepiasi už pavadinimo „DistanceLAB“?, – paklausėme R. Guogienės.

– „Distance LAB“ – tai tarptautinis projektas, skirtas verslams ir viešosioms organizacijoms padėti išmokti patogiai ir efektyviai dirbti nuotoliniu ar mišriu būdu. Siekėme sukurti paprastus, praktiškus įrankius ir patarimus, kurie padėtų geriau bendrauti per atstumą, dirbti komandoje, planuoti veiklą, diegti naujoves ir galvoti apie tvaresnį darbą.

Apibendrinant, pagrindinis projekto tikslas – sukurti bendrą „pagalbos centrą“ internete, kuriame būtų sukaupta įvairių šalių patirtis ir sprendimai, išbandyti realiomis sąlygomis. Kviečiame naudotis: https://distancelab.eu/

– Ar poreikis tokiam nuotolinio darbo „pagalbos centrui“ susijęs su COVID-19 karantino laikotarpiu?

– Taip, „Distance LAB“ atsirado todėl, kad per COVID-19 karantiną labai aiškiai pamatėme problemą: daug žmonių ir organizacijų staiga turėjo dirbti nuotoliu, bet tam nebuvo pasiruošę. Trūko ne tik tinkamų įrankių, bet ir žinių, kaip bendrauti, dirbti komandoje, planuoti darbus ar rūpintis darbuotojų savijauta per atstumą.

Tačiau projektas reikalingas ne vien dėl pandemijos. Šiandien nuotolinis ir hibridinis darbas lieka kasdienybe, keičiasi darbo rinka, žmonės nori daugiau lankstumo, o regionams svarbu išlikti patraukliems ir gyvybingiems. „Distance LAB“ padeda paprastai ir praktiškai išmokti, kaip sėkmingai dirbti ir kurti verslą per atstumą – ne tik krizių metu, bet ir kasdieniame gyvenime.

Įrankiai yra, bet trūksta žinių

– Ar naujų verslo, viešojo sektoriaus poreikių nepatenkino „MS Teams“, „Zoom“, „Google Meet“ ir kiti jau esantys nuotolinio darbo įrankiai?

– Plačiai naudojami nuotolinio darbo įrankiai puikiai tinka vaizdo skambučiams ar susirašinėjimui, tačiau jie neišsprendžia svarbiausių darbo per atstumą problemų: kaip susitarti nuotolinėje komandoje, kaip palaikyti pasitikėjimą, kaip valdyti darbus, priimti sprendimus, diegti naujoves ar pasirūpinti darbuotojų savijauta. Kitaip tariant, įrankiai yra, bet trūksta žinių ir aiškių darbo būdų, kaip juos prasmingai naudoti kasdienėje veikloje.

Be to, Baltijos jūros regionas turi savų ypatumų – čia daug mažų ir vidutinių įmonių, regioninių miestų, viešųjų organizacijų ir bendruomenių, kurios neturi didelių IT ar personalo skyrių. Joms reikia paprastų, praktiškų ir prieinamų sprendimų, pritaikytų vietos realybei – skirtingoms šalims, kultūroms, kalboms ir darbo sąlygoms.

Todėl „Distance LAB“ atsirado ne tam, kad sukurtų dar vieną „programėlę“, o tam, kad padėtų žmonėmsišmokti dirbti nuotoliu prasmingai: kaip naudotis jau turimais įrankiais, kaip organizuoti darbą, bendradarbiauti, kurti verslą ar teikti paslaugas per atstumą taip, kad tai iš tiesų veiktų realiame gyvenime.

– Kuo jūsų sukurta platforma yra skirtinga ir panaši į paminėtus skaitmeninius bendravimo įrankius?

– „Distance LAB“ nėra dar viena „Teams“, „Zoom“ ar „Meet“ alternatyvų– ji sprendžia kitą problemą. Tokios programos kaip „Teams“ ar „Zoom“ leidžia žmonėms susiskambinti, susirašyti ar surengti nuotolinį susitikimą, tačiau jos neatsako į klausimą, kaip iš tikrųjų dirbti per atstumą: kaip susitarti komandoje, kaip organizuoti darbus, priimti sprendimus, išlaikyti pasitikėjimą ar pasirūpinti žmonių savijauta.

Sukūrė praktinę nuotolinio darbo platformą

– Projektą vykdė devynios šešių šalių organizacijos. Kaip jums sekėsi dirbti nuotoliu?

– Darbai projekte dažniausiai buvo aptariami nuotoliniubūdu. Be įprastų bendravimo priemonių, partneriai naudojo ir bendro darbo įrankius, pavyzdžiui, visiems prieinamus bendrus dokumentus ar virtualias lentas, kuriose galima kartu rašyti, dėlioti idėjas ir planuoti veiksmus.

Kad darbas vyktų sklandžiau, pirmiausia susitikdavome mažesnėse, teminėse grupėse, o vėliau visi susirinkdavome į bendrą susitikimą, kuriame pasidalindavome, kas nuveikta, ir aptardavome bendrą projekto eigą.

– Ką pavyko sukurti?

– Kaip minėjau,sukūrėme ne „teorinę“, o praktinę nuotolinio darbo platformą. Joje pateikiami konkretūs, realių įmonių ir organizacijų realiose situacijose išbandyti įrankiai ir sprendimai, padedantys per atstumą dirbti efektyviau.

Įrankiai suskirstyti į tris temines grupes:

- Inovacijos ir tinklaveika: bendradarbiavimo, komunikacijos ir bendro kūrimo įrankiai.
- Strategijos kūrimas ir verslo formavimas: įrankiai, skirti skaitmeninei transformacijai, valdymui ir augimui.
- Tvarumas: įrankiai, skirti veiklos suderinimui su aplinkos ir tvarumo tikslais.

Emocine sveikata svarbu rūpintis ir nuotolyje

– Ar atsižvelgėte ir į minkštuosius įgūdžius?

– Taip, didelis dėmesys skirtas ir darbuotojų gerovei bei darbo kultūrai– pateikiami įrankiai ir metodai, padedantys palaikyti ryšį su komanda, išvengti perdegimo, rūpintis emocine sveikata dirbant nuotoliu.

Yra ir kibernetinio saugumo ir skaitmenizacijos sprendimų, kurie padeda saugiai dirbti internete ir apsaugoti duomenis.

Be to, platformoje pateikiami tvarumo irnuotolinės verslo plėtros įrankiai, pavyzdžiui, savęs įsivertinimo anketos ar gairės, padedančios įmonėms suprasti, kaip jų veikla gali tapti draugiškesnė aplinkai ir efektyvesnė dirbant per atstumą. Visa tai papildo „Submityourdigitaltool“ skiltis, kurioje kiekvienas gali pasidalinti savo naudojamu įrankiu ar gera praktika, kad ja galėtų pasinaudoti ir kiti.

Apibendrinant, projekto rezultatas – vienoje vietoje surinkti konkretūs, paprastai paaiškinti įrankiai ir pavyzdžiai, padedantys nuotolinį darbą paversti ne iššūkiu, o kasdiene, veikiančia praktika.

Taip pat nuspręsta, kiek leidžia galimybės, toliau pildyti platformą aktualia informacija – skelbti apie renginius, naujas iniciatyvas ar kitus svarbius įvykius. Be to, projekto partneriai sutarė bent kartą per metus susitikti nuotoliniu būdu, kad kartu įvertintų, kaip platforma veikia, ir pasirūpintų, jog ji išliktų naudinga ir veikianti ateityje.

Tinkle – inovatoriai, tyrėjai, verslininkai, politikos formuotojai

– Sukūrėte virtualią erdvę „Living Labs Network“. Papasakokite apie ją.

– Gyvosioslaboratorijos (angl.livinglab) idėja paprasta: tai sprendimai, kuriami ir išbandomi ne „ant popieriaus“, o realiame gyvenime, kartu su tikrais žmonėmis.

Tai nėra laboratorija su mėgintuvėliais. Gyvoji laboratorija – tai įmonė, organizacija, bendruomenė ar net miestas, kuriame naujos idėjos, paslaugos ar darbo būdai yra išbandomi kasdienėje veikloje. Žmonės dirba taip, kaip dirbtų įprastai, o nauji sprendimai testuojami realiomis sąlygomis, o ne teorijoje.

Ši „Distance LAB“ iniciatyva sukurta erdvė yra centrinė susitikimų vieta visiems Tarptautinio daugiadisciplinio gyvųjų laboratorijų tinklo (IMLLN, The International MultidisciplinaryLiving Labs Network) nariams.

Pagrindinis tikslas – sujungti inovatorius, tyrėjus, verslininkus ir politikos formuotojus visame Baltijos jūros regione, skatinant bendradarbiavimo aplinką, kurioje galime kartu spręsti sudėtingas problemas. Kviečiame susipažinti ir prisijungti: www.linkedin.com/groups/15788002/

Aplinkosauga nebeapsiriboja popieriniu maišeliu ar lapelio ženklu ant pakuotės. 2026 metais dėmesys krypsta į tai, ko nemato plika akis – skaitmeninę taršą. Kiek energijos kainuoja pamirštos asmenukės debesyse, neištrinti laiškai ar nenaudojamos programėlės? Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, atsakomybė už skaitmeninį pėdsaką tampa tokia pat svarbi kaip ir atliekų tvarkymas.

Metas daugiau kalbėti apie tai, kad tvarkytis reikia ne tik spintas, bet ir savo telefonus bei kompiuterius. 2025 m. „The Roadmap to Sustainable IT“ tyrimas atkreipia dėmesį, kad nesiėmus žalesnių technologinių sprendimų, iki 2040 m. skaitmeninė ekonomika gali būti atsakinga net už 14 proc. visų pasaulio emisijų. Nors skaitmeninė erdvė vartotojams dažnai atrodo nemateriali, kiekviena sena nuotrauka saugykloje ar dešimt metų neištrinami reklaminiai laiškai užima vietą serveriuose, kurie be perstojo naudoja elektros energiją.

„Tvarumas vis labiau persikelia į ekranus. Juk tūkstančiai pamirštų kadrų ar niekada neatidarytų laiškų yra skaitmeninės šiukšlės. 2026-aisiais išsivalyti el. pašto dėžutę ar debesijos saugyklą turėtų tapti tokiu pat įprastu namų ruošos darbu kaip ir šiukšlių rūšiavimas namuose. Tai paprasčiausias būdas saugoti gamtą net nepakilus nuo sofos“, – sako A. Žėkienė.

Atnaujintų telefonų pardavimai auga kartais

Tikimąsi, kad 2026-aisiais pirkėjų prioritetai dar labiau pasislinks link atnaujintos įrangos. Pasak A. Žėkienės, vartotojai vis geriau supranta, kad profesionaliai atnaujintas flagmanas tarnauja taip pat gerai kaip naujas, o jo atnaujinimo metu buvo išleista apytiksliai 96 proc. mažiau emisijų, negu gaminant naują. Be to, verslas vis labiau skatins tiekėjus užtikrinti skaidrumą – žmonės norės žinoti, ar kiekviena įrenginio gamybos grandis buvo sąžininga ir tvari.

„Vis daugiau žmonių supranta, kad daikto naujumas nebėra tapatinamas su jo gamybos data. Juk atnaujintas įrenginys turi tokią pat garantiją kaip ir naujas telefonas, tik dar ne visi tai žino“, – pabrėžia A. Žėkienė.

Šią tendenciją jau dabar iliustruoja konkretūs skaičiai. Apžvelgiant 2025-ųjų metų „Telia“ rezultatus, atnaujinti (angl. refurbished) telefonai jau sudaro 3 proc. visų pardavimų, o jų populiarumas per pastaruosius ketverius metus išaugo beveik dvigubai. Sparčiausias paklausos šuolis užfiksuotas 2024-aisiais, kai pardavimai per metus didėjo net 45 proc. Tai rodo, kad tvaresni pasirinkimai tampa vis ryškesne technologijų rinkos dalimi.

Populiarėja technologijos be plastiko

Kita svarbi kryptis – paslaugos be jokios fizinės įrangos. Technologijos vis labiau leidžia atsisakyti papildomų plastikinių dėžučių, laidų ar kortelių, be kurių anksčiau kasdienybė buvo neįsivaizduojama.

„Vis ryškiau matome posūkį į technologijas be atliekų: plastiko gabalėlį telefone keičia eSIM, o fizinius televizijos priedėlius – programėlės. Šiemet tokie pasirinkimai gali tapti dar dažnesni. Verslui instrukcijų knygelių skaitmeninimas ir plastiko atsisakymas padeda taupyti išteklius, pirkėjams – atsikratyti laidų raizgalynės namuose, o gamtai – išvengti tonomis kasmet skaičiuojamų plastiko atliekų“, – teigia ekspertė.

DI turės tapti žalesnis

Sparčiai populiarėjantis dirbtinis intelektas (DI) taip pat diktuoja naujas taisykles. Nors DI vartotojams padeda atlikti kasdienes užduotis, ši technologija pasižymi milžinišku alkiu elektros energijai.

Tarptautinė energetikos agentūra (angl. International Energy Agency, IEA) prognozuoja, kad 2025–2026 m. pasaulinė elektros energijos paklausa augs sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį, o vienas iš pagrindinių šio augimo veiksnių bus duomenų centrai ir DI sprendimai.

„Tai nereiškia, jog pats DI ar duomenų centrai savaime yra problema – priešingai, jie gali būti tvarūs, jei veikia naudodami atsinaujinančią energiją, efektyvias vėsinimo technologijas ir atsakingai valdomą infrastruktūrą.

Tačiau šių paslaugų kūrėjams teks aiškiai įrodyti, kad procesams naudojama tik švari, iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra. Technologijų pažanga yra būtina ir neišvengiama, tačiau tikrąjį pokytį sukursime tik veikdami išvien: verslas – diegdamas vis tvaresnę infrastruktūrą, o vartotojai – rinkdamiesi atsakingiau“, – įžvalga dalijasi A. Žėkienė.