Login to your account

Username *
Password *

    Lietuvos gyventojai šiomis dienomis vis daugiau ir daugiau keliauja. Tačiau iškeliavus į užsienio gali iškilti iššūkių - mobilusis telefonas negali prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo ar neveikia mobilusis internetas. Ekspertas pataria ką reikia daryti prieš kelionę, kad neiškiltų nereikalingų iššūkių. 

    „Išmanusis telefonas kelionėje atlieka daugybę funkcijų – nuo navigacijos iki skrydžių informacijos tikrinimo ar atsiskaitymų. Todėl praradus ryšį užsienyje gali kilti ne tik nepatogumų, bet ir streso. Vis dėlto dažniausiai ryšio problema būna susijusi su keliais nustatymais, kuriuos galima greitai patikrinti pačiame telefone“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

    Pasak jo, pirmiausia verta įsitikinti, kad telefone įjungti mobilieji duomenys ir tarptinklinis ryšys (angl. data roaming). Jei ši funkcija išjungta, telefonas neprisijungs prie užsienio operatorių tinklų, todėl neveiks nei mobilusis internetas, nei dalis kitų ryšio paslaugų.

    „Kartais žmonės „roamingą“ būna išjungę sąmoningai telefono nustatymuose, ypač jei niekur nekeliauja. Tačiau pamiršus šią funkciją aktyvuoti, telefonas užsienyje tiesiog negalės naudotis vietinių ryšio tiekėjų tinklais“, – aiškina M. Rauba.

    Kita dažna priežastis – pasiektas mobiliųjų duomenų naudojimo ar išlaidų limitas. Apie tai „Bitės“ ir „Labas“ klientai paprastai informuojami SMS žinutėmis. Taip pat šią informaciją galima pasitikrinti savitarnoje.

    Jei telefonas vis tiek neprisijungia prie vietos tiekėjo tinklo, pašnekovas pataria rankiniu būdu pasirinkti kitą mobiliojo ryšio tiekėją.

    „Automatinis tinklo pasirinkimas dažniausiai veikia sklandžiai, tačiau kartais telefonas prisijungia prie operatoriaus, kurio ryšys konkrečioje vietoje silpnesnis. Tokiu atveju verta nustatymuose pasirinkti kitą vietinį ryšio tiekėją iš galimų operatorių sąrašo“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

    Jeigu problema išlieka, gali padėti tinklo nustatymų atstatymas į gamyklinius arba telefono paleidimas iš naujo. Jei telefonas užsienyje vis tiek neprisijungia prie tinklo, ekspertas pataria kreiptis į savo ryšio tiekėją. „Bitės“ specialistai gali padėti patikrinti ryšio nustatymus ar kitus techninius parametrus ir padėti atkurti ryšį.

    Pataria pasitikrinti dar prieš kelionę

    Ruošiantis į kelionę patariama pasitikrinti ne tik asmens dokumentų galiojimą, bet ir mobiliojo ryšio niuansus.

    „Prieš kelionę verta pasitikrinti savo mobiliojo ryšio plano sąlygas – kiek mobiliųjų duomenų galėsite naudoti užsienyje ir ar galioja tie patys tarifai kaip Lietuvoje. Taip pat rekomenduojama įsitikinti, kad telefone aktyvuotas tarptinklinis ryšys ir atsisiųsti programėles, kurių gali prireikti kelionės metu, pavyzdžiui, navigacijos ar viešojo transporto“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.

    Jo teigimu, ypač svarbu planuojant kelionę už Europos Sąjungos (ES) ribų iš anksto pasidomėti mobiliojo interneto kainomis ir, jei reikia, užsisakyti specialų duomenų paketą. Juo labiau, kad kai kuriose šalyse mobiliojo interneto kaina gali būti gerokai didesnė nei ES šalyse.

    Atvykus į kitą šalį ir prisijungus prie vietinio mobiliojo ryšio tinklo „Bitės“ ir „Labas“ klientai informuojami SMS žinute apie jiems taikomus tarifus. Prireikus papildomų duomenų, juos galima lengvai užsakyti ir kelionės metu.

    Ekspertai: kritinis mąstymas ateityje bus svarbesnis už gebėjimą valdyti technologijas
    Laikui einant internete galima pastebėti vis daugiau vaizdo įrašų, nuotraukų ir įvairios muzikos sukurtų dirbtinio intelekto. Todėl labai svarbu lavinti kritinį mąstymą ir išmokti atskirti, tai kas yra tikra. 

    Ekspertai pabrėžia, kad ateityje lemiamą pranašumą turės ne tie, kurie geriausiai valdys technologijas, o tie, kurie išlaikys žmogiškąsias savybes, skiriančias mus nuo robotų.

    „Vis svarbiau gebėti mąstyti kritiškai – abejoti, kelti klausimus ir turėti savo nuomonę. Lyderiais taps tie, kurie ugdys kūrybiškumą, mokės ne tik tiksliai formuluoti užduotis dirbtiniam intelektui, bet ir bendrauti, bendradarbiauti, išgirsti kitą bei susitarti“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Įžvalgomis, kaip per metus pasikeitė DI, kaip saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, atpažinti sukčiavimo schemas bei atsispirti melagienoms keliolika savo srities ekspertų, dalijosi RRT renginyje „Skaitmeninė banga“. Prie kasmetinės Saugesnio interneto dienos iniciatyvos šiemet prisijungė rekordinis dalyvių skaičius – nuotoliu renginį stebėjo 132 tūkst. gyventojų.

    Humanoidai – pažadai ar ateitis?

    Anot vieno iš renginio lektorių, dirbtinio intelekto produktų kūrėjo Jono Lekevičiaus, didžiausias pastarųjų metų lūžis – DI agentų atsiradimas. Anksčiau dirbtinis intelektas daugiausia veikė kaip pokalbių asistentas, galintis atsakyti į klausimus ar sugeneruoti tekstą, o dabar jis vis dažniau tampa aktyviu įrankiu: gali jungtis prie kitų sistemų, dirbti su kompiuteryje esančiais failais, naršyti internete ir savarankiškai atlikti konkrečias užduotis.

    „Galbūt šie metai taps proveržio pradžia ir humanoidų srityje. Dirbtinis intelektas vis dar gyvena ekranuose, o pagrindinis klausimas – kada jis iš jų išlips ir realiai padės mums namuose. Kol kas šioje srityje pirmauja Kinija – ten konkurencija tarp gamintojų milžiniška, pernai net surengtas humanoidų maratonas. Vakaruose taip pat netrūksta pažadų: kuriami robotai, kurie esą galės padėti buityje – virtuvėje ar pervelkant patalus. Tačiau kol kas tai daugiau pažadai nei realybė“, – viliasi J. Lekevičius.

    Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairios turinio platformos vis sparčiau pildosi dirbtinio intelekto sukurtu turiniu ir daugeliu atvejų jau darosi labai sunku atskirti, kas yra sukurta žmogaus, o kas – algoritmo.

    „Trumpųjų vaizdo įrašų platformose, tokiose kaip „YouTube Shorts“, dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys sudaro nuo trečdalio iki penktadalio viso srauto. Panašios tendencijos matomos ir „Instagram“ bei „TikTok“. Virtualūs nuomonės formuotojai, tokie kaip Miquela, turi milijonus sekėjų, uždirba milijoninius reklamos kontraktus, tačiau iš tiesų jie neegzistuoja – tai tik skaitmeninės asmenybės“, – pastebi dirbtinio intelekto produktų kūrėjas J. Lekevičius.

    Technologijos prieš tvarumą

    Pasak renginyje „Skaitmeninė banga“ dalyvavusio klimatologo Silvestro Dikčiaus, nors skaitmeninės technologijos suteikia daug patogumų, jos taip pat turi savo ekologinę kainą.

    „Yra sričių, kur technologijos gali padėti tapti tvaresniems – pavyzdžiui, navigacija leidžia rasti maršrutą, kuriuo važiuodami sunaudosime mažiau degalų. Tačiau reikia žinoti ir kitą medalio pusę – paskaičiuota, kad ilgesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu – apie 20–30 užklausų – sunaudoja maždaug pusę litro vandens“, – pažymi S. Dikčius.

    Anot pranešėjo, duomenų centrai, kurie prižiūri ir DI sistemas, dabar sudaro apie 1 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Prognozuojama, kad 2030 m. tai bus 2 proc., o 2040 m. – jau apie 8 proc.

    „Dideli duomenų centrai, tokie kaip „Google“ ar „Meta“, sunaudoja milžinišką kiekį energijos. Įsivaizdavimui, trys–keturi tokie centrai sunaudotų tiek pat elektros, kiek per metus suvartoja visa Lietuva“, – aiškina klimatologas.

    Prie antrą kartą organizuoto RRT renginio „Skaitmeninė banga“ jungėsi įvairaus amžiaus gyventojai – nuo pradinuko iki senjoro. „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas pradinių klasių mokiniams aiškino, kaip mokosi mūsų smegenys. Lektorius dėmesio matavimo įrenginiu matavo, kada moksleivių smegenys susikaupusios, o kada – išsiblaškiusios.

    J. Šovienės teigimu, renginį planuojama organizuoti ir kitais metais. „Pernai iš Lietuvos gyventojų išviliota rekordinė pinigų suma – 30 mln. eurų – aiškiai parodo, kad visuomenėje dar daug spragų skaitmeninio raštingumo srityje. Tačiau džiugina, kad žmonės ieško atsakymų – tai matyti iš rekordinio dalyvių skaičiaus: šiemet renginį nuotoliu stebėjo pusantro karto daugiau žmonių nei pernai“, – pastebi J. Šovienė.

    Pasibaigus transliacijai, visose Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose vyko gyvi renginiai, kuriuose paskaitas skaitė 80 projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ lektorių.

    Visus renginio „Skaitmeninė banga“ lektorių pranešimus galima peržiūrėti šiame įraše https://youtu.be/2KBCVWLOl7A.

    Vasario 10 d. minima Pasaulinė Saugesnio interneto diena, kuri kiekvienais metais primena kaip svarbu naudojantis internetu išlikti budriems. Kaip naršyti internete saugiai ir išvengti pavojų, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. 

    Internetiniai sukčiai greitai prisitaiko prie technologinių pokyčių ir visuomenės įpročių, todėl budrumas internete šiandien yra būtinybė, sako ekspertas. Net ir patyrę interneto vartotojai gali tapti sukčių taikiniu, ypač kai veiksmai atliekami neapgalvotai ir automatiškai.

    Veikia per internetines svetaines

    Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – bandymai išvilioti prisijungimo duomenis ar mokėjimo informaciją per apgaulingas žinutes ir netikras svetaines. Anot eksperto, dažniausiai tokia apgaulė veikia, nes pasitelkiamos ne sudėtingos technologijos, o emocijos, pavyzdžiui, smalsumas, kaltė, gailestis ar tiesiog baimė prarasti pinigus.

    „Sukčiai gali apsimesti bankų atstovais, kurjerių tarnybomis, prekybos platformomis ar net valstybinėmis institucijomis ir pateikti nuorodą į internetinį puslapį. Tokiose žinutėse dažnai naudojamas skubos jausmas – raginama nedelsiant paspausti nuorodą, patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar atlikti mokėjimą. Tačiau tikrasis tikslas yra priversti žmogų elgtis neapgalvotai ir atskleisti jautrią informaciją“, – pasakoja M. Kutkaitis.

    Jis atkreipia dėmesį, kad tokios apgaulės dažnai suaktyvėja ir išpardavimų laikotarpiais, kai žmonės intensyviau perka internetu.

    „Sukčiai sukuria netikras el. parduotuves ir jomis imituoja žinomus prekių ženklus, siūlo neįtikėtinai dideles nuolaidas ar riboto laiko pasiūlymus, kad paskatintų žmogų pirkti nė nesuabejojus. Tokiose svetainėse gali būti prašoma suvesti kortelės duomenis, atlikti mokėjimą iš anksto, o kartais – net pateikti papildomą informaciją, kuri vėliau panaudojama apgavystėms“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertas.

    Susisiekia ir socialiniuose tinkluose

    Socialinių tinklų atveju apgavystės prilygsta vartotojo paskyros duomenų išviliojimui. Įgyvendinę šią užduotį sukčiai lengvai pasieks ir visą kitą reikalingą informaciją – nuo kontaktų, adresų iki banko sąskaitos duomenų.

    „Gauti vartotojo asmeninius duomenis ir jo pinigus socialiniuose tinkluose yra įvairiausių būdų. Pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle ypač dažnai sutinkami netikri konkursai ir darbo pasiūlymai, reikalaujantys veikti kaip tarpininkams. Taip pat, dažni ir prašymai pervesti iš kitų asmenų gautas sumas. Rečiau sutinkami – draugų atsiųstos smalsumą sukeliančios žinutės su apgaulingais vaizdo įrašais, kuriuos atidarius gavėjo informacija iš karto nuteka trečiosioms šalims“, – teigia M. Kutkaitis.

    Jis pratęsia, kad „Facebook“ pasitaiko ir žaidybinės formos klausimynų, skirtų išsiaiškinti daugiau bendro pobūdžio informacijos apie vartotoją, jo pomėgius, interesus, ir vėliau jais manipuliuoti susirašinėjant.

    „Socialiniame tinkle „Instagram“, be jau minėtų apgavysčių, nesnaudžia nuomonės formuotojais ar prekių ženklais apsimetantys asmenys, siūlantys bendradarbiauti. Pavyzdžiui, su jumis gali susisiekti neva jūsų profiliu susidomėjusi įmonė ir pasiūlyti bendradarbiauti. Atidžiau panagrinėjus tokius pasiūlymus galite pastebėti, kad su įmone turite susisiekti patys, siunčiant pranešimą į kitą paskyrą – tai savaime jau turėtų kelti abejonių“, – pasakoja ekspertas.

    Dar viena itin dažnai socialiniuose tinkluose pasitaikanti apgaulės forma – romantinis sukčiavimas. Šiuo atveju sukčiai užmezga santykį su pažeidžiamu ir vienišu socialinių tinklų naudotoju. Netrukus pokalbis pasisuka apie ateitį, šeimą, svajones.

    „Žmogui vis daugiau atsiveriant ryšys stiprėja, auga pasitikėjimas, netrukus nusikaltėliai tuo pasinaudoja – ima prašyti nedidelių paslaugų, o galiausiai ir pinigų. Sukčiai labai dažnai pasitelkia prieštaringą informaciją, pavyzdžiui, teigia užimantys aukštas pareigas, bet paprašo pervesti pinigų sergantiems giminaičiams – taip sukeliamas gailestis ir auka pakliūva į spąstus“, – komentuoja M. Kutkaitis.

    Budrumą paverskite įpročiu

    Nuo internetinių apgavysčių apsisaugoti galima. Tereikia elgtis atsargiai, domėtis sukčių taikomomis technikomis, nuolat atnaujinti žinias. Ekspertas primena, kad saugus elgesys internete prasideda nuo kasdienių įpročių. Pavyzdžiui, kritiškai vertinti netikėtai gautas žinutes ir niekada nespausti ant nuorodų, kurios atrodo įtartinai.

    „Net jei žinutė vizualiai panaši į oficialią, tai dar nereiškia, kad ji tikra. Jeigu gaunate žinutę, kurios turinys sukelia abejonių, geriausias sprendimas – neskubėti ir patikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose. Bankai ir kitos institucijos niekada neprašo prisijungimo kodų, slaptažodžių ar mokėjimo kortelės duomenų nei el. paštu, nei SMS žinutėmis“, – sako ekspertas.

    Norėdami sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių, naudokite stiprius, kuo įvairesnių simbolių, raidžių ir skaičių slaptažodžius bei, jei įmanoma, dviejų faktorių autentifikaciją. Taip pat atnaujinkite programėles ir savo įrenginių operacines sistemas – atnaujinimai dažnai pataiso saugumo spragas, kuriomis naudojasi kenkėjiškos programos.

    „Būtina prisiminti ir tai, kad bet kokia bendradarbiavimą siūlanti organizacija socialiniuose tinkluose niekada nesikreips į vartotoją per trečiuosius asmenis. Tai ji greičiausiai padarys elektroniniu paštu ar kitomis jūsų nurodytomis susisiekimo priemonėmis“, – pataria M. Kutkaitis.

    Galiausiai, priduria jis, socialiniai tinklai neprivalo iki smulkmenų žinoti, kas esame. Kuriant naują paskyrą pakanka užpildyti būtiniausius, privalomais pažymėtus laukelius. Asmeninio gyvenimo detales geriau palikti paslaptyje – kraštutiniais atvejais jos gali tapti šantažavimo pagrindu.

    „Svarbiausia, kad gavę bet kokį pasiūlymą ar prašymą veikti skubiai, pirma sustotumėte, leistumėte emocijoms nurimti ir pagalvotumėte, ar imtis kažkokių veiksmų apskritai reikia. Sukčiai skubos jausmą dažnai kuria sąmoningai, kad žmogus neturėtų laiko pasitarti su artimaisiais ar specialistais ir sprendimą priimtų impulsyviai. Tačiau net ir kelių minučių pauzė gali padėti aiškiau pamatyti situaciją, pastebėti neatitikimus ar suprasti, kad spaudimas veikti tėra sukurtas dirbtinai“, – akcentuoja ekspertas.

    Jei vis dėlto netyčia pateikėte duomenis įtartiname puslapyje ar atlikote kitus veiksmus, kurie kelia abejonių, nedelsiant susisiekite su savo banku, pakeiskite svarbius slaptažodžius, užblokuokite kortelę ir praneškite apie įvykį policijai.

    Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą. Kurie mitai turi pagrindo, o kuriuos verta pamiršti visiems laikams, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

    Vienas dažniausių mitų – kuo daugiau „Wi-Fi“ ryšio padalų telefone, tuo greitesnis internetas.

    „Ryšio stiprumo indikatorius, kurį matome kaip „Wi-Fi“ padalų skalę, parodo tik ryšio stiprumą tarp įrenginio ir maršrutizatoriaus. Tačiau jei pats maršrutizatorius negauna gero mobilaus ryšio signalo, internetas gali būti lėtas net ir ekrane matant visas „Wi-Fi“ ryšio padalas“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

    Pasak jo, norint patikrinti interneto ryšio greitį, tam pravers įvairios greičio matavimo svetainės, kaip „Matuok.lt“, „Speedtest“ ir kitos. Rekomenduojama matuojant interneto greitį prijungti kompiuterį prie maršrutizatoriaus laidu. Jei interneto greitis su laidu yra geras, o per „Wi-Fi“ – gerokai mažesnis, vadinasi, geram interneto ryšiui gali trukdyti namų sienos, kaimynų tinklai ar prie tinklo prisijungusių išmaniųjų įrenginių kiekis.

    „Mažai kas žino, kad dauguma maršrutizatorių signalą skleidžia stipriau į šonus nei į viršų ar apačią, todėl kelių aukštų namuose ryšys dažnai būna silpnesnis. Be to, daugiabučiuose papildomų trikdžių sukelia ir kaimynų „Wi-Fi“ tinklai – ypač 2,4 GHz dažnių juostoje, kur signalai sklinda toliau ir lengviau „susipjauna“ tarpusavyje.

    Tokiais atvejais gali padėti „Mesh“ tipo „Wi-Fi“ sprendimai, kai namuose įrengiami keli maršrutizatoriai, arba maršrutizatoriaus nustatymų pakeitimai, parenkant mažiau apkrautą ryšio kanalą“, – paaiškina M. Rauba.

    Svarbus aspektas – ir prie maršrutizatoriaus prisijungusių įrenginių skaičius. Kuo jų daugiau ir kuo aktyviau jie naudoja internetą, tuo didesnė apkrova tenka tinklui.

    Atsakė, kas „ryja“ internetą

    Nemažai diskusijų kelia ir interneto duomenų naudojimas. Dažnai manoma, kad žaidimai telefone sunaudoja itin daug interneto, tačiau realybė kitokia.

    „Dauguma mobiliųjų žaidimų perduoda palyginti nedidelius, dažniausiai tekstinio tipo duomenų kiekius. Kur kas daugiau interneto sunaudoja vaizdo įrašai, nes perduodama didelės apimties vaizdo ir garso informacija, kuri užima daugiau vietos nei tekstas“, – atkreipia dėmesį „Bitės“ technologijų direktorius.

    Tai rodo ir „Bitės“ bei „Labas“ klientų naršymo įpročiai – daugiausiai duomenų sunaudojama „Go3“ televizijai. Antroje vietoje pagal duomenų kiekį yra „Meta“ sprendimai, tokie kaip „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt. Trečioje – „YouTube“.

    „Vien pernai persiųstų duomenų kiekis didėjo daugiau nei 25 proc. Pagrindinė tokio spartaus augimo priežastis – naujos kartos 5G ryšio plėtra Lietuvoje“, – sako M. Rauba.

    Technologijų specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmanieji telefonai gali naudoti mobiliuosius duomenis net ir įjungus „Wi-Fi“, jei belaidis ryšys namuose tampa per silpnas. Norint išvengti tokio netikėto duomenų sunaudojimo, verta pasitikrinti telefono nustatymus ir įsitikinti, ar nėra įjungta tokia funkcija.

    Dar vienas mitas, kad stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis negali būti nulaužtas. M. Rauba „nuramina“, kad net ir sudėtingas „Wi-Fi“ slaptažodis nėra absoliuti garantija.

    „Vis tik reikia suprasti, kad net ir stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis nebūtinai yra visiškai neįveikiamas. Jei naudojate maršrutizatorių daugiabutyje ar kitose vietose, kur daug žmonių gali prie jo prisijungti, rekomenduojama reguliariai atnaujinti slaptažodį. Beje, kuo naujesnis maršrutizatorius, tuo geriau šifruojamas jo slaptažodis, tad rekomenduojama šį įrenginį atnaujinti bent kas 5 metus“, – teigia vienas iš skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

    Pasaulyje prijungtų įrenginių skaičiui kasmet augant po 14 proc., vidutinis namų ūkis šiandien internetu naudojasi kelis kartus intensyviau nei prieš penkerius metus. Tačiau kartu su augančiu išmaniųjų televizorių, telefonų ir buities prietaisų kiekiu, vartotojų budrumas nedidėja.

    Tyrimai rodo, kad 8 iš 10 vartotojų vis dar nepaiso elementarių saugumo taisyklių: nesikeičia numatytojo maršrutizatoriaus slaptažodžio ir neatnaujina programinės įrangos. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad tai ne tik sulėtina ryšį, bet ir gali atlapoti virtualias namų duris sukčiams.

    Tarptautinė kibernetinio saugumo 2025 m. spalio mėn. apklausa atskleidė atotrūkį tarp to, ką interneto vartotojai žino apie tinklo saugumą, ir to, kaip realiai saugo savo įrenginius. Tyrimo duomenimis, 81 proc. iš daugiau nei 3 tūkst. respondentų niekada nebuvo pakeitę numatytojo maršrutizatoriaus administratoriaus slaptažodžio.

    Nors 79 proc. vartotojų žino, kaip pakeisti maršrutizatoriaus nustatymus, 73 proc. nesupranta, kodėl šie pakeitimai yra būtini. Tik 31 proc. reguliariai tikrina, kokie įrenginiai yra prijungti prie jų tinklo.

    Gamyklinis slaptažodis – kvietimas įsilaužėliams

    Daugelis vis dar klaidingai mano, kad jų asmeniniai duomenys programišiams nėra vertingi. Tačiau palikdami gamyklinius nustatymus, žmonės rizikuoja ne tik savo privatumu, bet ir visų prie tinklo prijungtų įrenginių saugumu.

    „Standartiniai slaptažodžiai, tokie kaip „admin“ ar „password“, yra viešai prieinama informacija, kurią programišiai puikiai žino. Palikti gamyklinį administratoriaus slaptažodį yra tas pats, kas užrakinti namų duris, bet raktą palikti spynoje iš lauko pusės. Jei maršrutizatorius pažeidžiamas, jis atveria duris atakai į kitus jūsų išmaniuosius įrenginius: telefonus, planšetes, darbo kompiuterius ir net išmaniuosius šaldytuvus“, – įspėja D. Povilaitis.

    Eksperto teigimu, net jei maršrutizatorius turi unikalų lipduką su slaptažodžiu, būtina prisijungti prie valdymo pulto ir įsitikinti, kad administratoriaus prisijungimas nėra standartinis.

    Kodėl pavojinga neatnaujinti įrangos?

    Tyrimai rodo, kad net 84 proc. žmonių niekada neatnaujino savo maršrutizatoriaus programinės įrangos. Tačiau būtent šie atnaujinimai yra vieni svarbiausių: jie ištaiso saugumo spragas. Pasenusi, neatnaujinta įranga yra lengvas taikinys ne tik duomenų vagystėms, bet ir atakoms, kai vartotojas net nepastebi, kad jo interneto ryšys naudojamas kenkėjiškai veiklai ar net veiklai prieš kitus tinklus.

    „Šiais laikais niekas nesėdi ir nebando rankiniu būdu įsilaužti būtent į jūsų butą. Tai daro automatinės programos, robotai. Jos nuolat skenuoja internetą ir ieško įrenginių su pasenusiomis apsaugos sistemomis. Radusios spragą, jos gali perimti jūsų banko duomenis, slaptažodžius arba tiesiog naudoti jūsų internetą savo tikslams. Reguliariai atnaujindami įrangą, jūs tas spragas užlopote“, – aiškina „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

    D. Povilaitis ramina, kad norint pasirūpinti maršrutizatoriaus saugumu, nereikia būti IT specialistu. Dauguma šiuolaikinių maršrutizatorių turi patogias programėles telefonams – per jas lengva ir slaptažodį pasikeisti, ir įdiegti atnaujinimus. Svarbiausia – nepamiršti to padaryti.

    Pažengusiems vartotojams verta pasirūpinti ir papildomais saugumo nustatymais. Rekomenduojama išjungti WPS (angl. Wi‑Fi Protected Setup) funkciją ir naudoti tik modernius WPA2 arba WPA3 šifravimo protokolus, kurie apsaugo ne tik belaidžio tinklo slaptažodį, bet ir visą perduodamą duomenų srautą.

    Taip pat svarbu visiškai užblokuoti maršrutizatoriaus administravimo prieigą iš interneto pusės (WAN). Net jei slaptažodžiai silpni ar programinė įranga neatnaujinta, išorėje esančios sistemos tokiu atveju paprasčiausiai negali pasiekti valdymo skydelio.

    Įrenginių skaičius auga – maršrutizatorius traška

    Remiantis 2025 m. „State of IoT“ duomenimis, pasaulyje nuolat auga prijungtų įrenginių skaičius – apie 14 proc. kasmet. Tai reiškia, kad kiekvienuose namuose atsiranda vis daugiau įrenginių, naudojančių tą patį interneto ryšį. Jei maršrutizatorius nėra pritaikytas šiuolaikiniams saugumo reikalavimams, tokia situacija kelia saugumo rizikų.

    „Prieš penkerius metus vidutinė šeima namuose turėjo vos kelis išmaniuosius įrenginius – kompiuterį, telefoną ir galbūt televizorių. Šiandien tų įrenginių skaičius gali išaugti du–keturis kartus, įskaitant išmaniąsias kameras, dulkių siurblius robotus ir kitus buities įrenginius. Todėl tas pats maršrutizatorius, kuris veikė tada, šiandien jau yra atgyvenęs“, – paaiškina kibernetinio saugumo ekspertas.

    D. Povilaitis pataria atkreipti dėmesį į kelis aiškius ženklus, kad maršrutizatorių jau metas keisti: neįmanoma atnaujinti programinės įrangos, dažnai nutrūksta ryšys, suprastėja aprėptis arba pasirodo saugumo įspėjimų.

    „Plačiai naudojami nuotolinio darbo įrankiai puikiai tinka vaizdo skambučiams ar susirašinėjimui, tačiau jie neišsprendžia svarbiausių darbo per atstumą problemų: kaip susitarti nuotolinėje komandoje, kaip palaikyti pasitikėjimą, kaip valdyti darbus, priimti sprendimus, diegti naujoves ar pasirūpinti darbuotojų savijauta“, – atkreipia dėmesį Ramunė Guogienė, „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė.

    COVID-19 pandemijos metu atsiradęs staigus poreikis dirbti nuotoliu išryškino problemą: žmonės tam nebuvo pasiruošę. Ne tik neturėjo reikiamų skaitmeninių įrankių, bet ir nežinojo, kaip dirbti komandoje, bendrauti, rūpintis darbuotojų savijauta. Nors šiandien online„meet‘ai“ jau tapo įprasta, laiką taupančia darbinės rutinos dalimi, ypač regionuose vis dar trūksta supratimo kaip organizuoti ir efektyviai vykdyti darbą nuotoliu.

    Šios problemos sprendimo ieškojo tarptautinė – Lietuvos, Suomijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos – komanda. Per trejus metus vykdytą ES Interreg Baltijos jūros regiono šalių programos projektą „DistanceLAB“ sukūrusi smulkiam ir vidutiniam verslui, viešajam sektoriui skirtą nuotolinio darbo platformą https://distancelab.eu/.Šiame visiems atvirame „pagalbos centre“ – iš realių situacijų atkeliavę patarimai, išbandyti įrankiai, instrukcijos.

    „Paprastai tariant, jei „Teams“ ar „Zoom“ yra telefonas, tai „Distance LAB“ yra instrukcija ir mokymai, kaip tą telefoną naudoti darbui, komandai ir verslui, ypač mažoms įmonėms ir viešosioms organizacijoms Baltijos jūros regione“, – vaizdžiai apibūdino Kauno mokslo ir technologijų parko „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė Ramunė Guogienė.

    Poreikis atsirado per COVID-19 karantiną

    – Kas slepiasi už pavadinimo „DistanceLAB“?, – paklausėme R. Guogienės.

    – „Distance LAB“ – tai tarptautinis projektas, skirtas verslams ir viešosioms organizacijoms padėti išmokti patogiai ir efektyviai dirbti nuotoliniu ar mišriu būdu. Siekėme sukurti paprastus, praktiškus įrankius ir patarimus, kurie padėtų geriau bendrauti per atstumą, dirbti komandoje, planuoti veiklą, diegti naujoves ir galvoti apie tvaresnį darbą.

    Apibendrinant, pagrindinis projekto tikslas – sukurti bendrą „pagalbos centrą“ internete, kuriame būtų sukaupta įvairių šalių patirtis ir sprendimai, išbandyti realiomis sąlygomis. Kviečiame naudotis: https://distancelab.eu/

    – Ar poreikis tokiam nuotolinio darbo „pagalbos centrui“ susijęs su COVID-19 karantino laikotarpiu?

    – Taip, „Distance LAB“ atsirado todėl, kad per COVID-19 karantiną labai aiškiai pamatėme problemą: daug žmonių ir organizacijų staiga turėjo dirbti nuotoliu, bet tam nebuvo pasiruošę. Trūko ne tik tinkamų įrankių, bet ir žinių, kaip bendrauti, dirbti komandoje, planuoti darbus ar rūpintis darbuotojų savijauta per atstumą.

    Tačiau projektas reikalingas ne vien dėl pandemijos. Šiandien nuotolinis ir hibridinis darbas lieka kasdienybe, keičiasi darbo rinka, žmonės nori daugiau lankstumo, o regionams svarbu išlikti patraukliems ir gyvybingiems. „Distance LAB“ padeda paprastai ir praktiškai išmokti, kaip sėkmingai dirbti ir kurti verslą per atstumą – ne tik krizių metu, bet ir kasdieniame gyvenime.

    Įrankiai yra, bet trūksta žinių

    – Ar naujų verslo, viešojo sektoriaus poreikių nepatenkino „MS Teams“, „Zoom“, „Google Meet“ ir kiti jau esantys nuotolinio darbo įrankiai?

    – Plačiai naudojami nuotolinio darbo įrankiai puikiai tinka vaizdo skambučiams ar susirašinėjimui, tačiau jie neišsprendžia svarbiausių darbo per atstumą problemų: kaip susitarti nuotolinėje komandoje, kaip palaikyti pasitikėjimą, kaip valdyti darbus, priimti sprendimus, diegti naujoves ar pasirūpinti darbuotojų savijauta. Kitaip tariant, įrankiai yra, bet trūksta žinių ir aiškių darbo būdų, kaip juos prasmingai naudoti kasdienėje veikloje.

    Be to, Baltijos jūros regionas turi savų ypatumų – čia daug mažų ir vidutinių įmonių, regioninių miestų, viešųjų organizacijų ir bendruomenių, kurios neturi didelių IT ar personalo skyrių. Joms reikia paprastų, praktiškų ir prieinamų sprendimų, pritaikytų vietos realybei – skirtingoms šalims, kultūroms, kalboms ir darbo sąlygoms.

    Todėl „Distance LAB“ atsirado ne tam, kad sukurtų dar vieną „programėlę“, o tam, kad padėtų žmonėmsišmokti dirbti nuotoliu prasmingai: kaip naudotis jau turimais įrankiais, kaip organizuoti darbą, bendradarbiauti, kurti verslą ar teikti paslaugas per atstumą taip, kad tai iš tiesų veiktų realiame gyvenime.

    – Kuo jūsų sukurta platforma yra skirtinga ir panaši į paminėtus skaitmeninius bendravimo įrankius?

    – „Distance LAB“ nėra dar viena „Teams“, „Zoom“ ar „Meet“ alternatyvų– ji sprendžia kitą problemą. Tokios programos kaip „Teams“ ar „Zoom“ leidžia žmonėms susiskambinti, susirašyti ar surengti nuotolinį susitikimą, tačiau jos neatsako į klausimą, kaip iš tikrųjų dirbti per atstumą: kaip susitarti komandoje, kaip organizuoti darbus, priimti sprendimus, išlaikyti pasitikėjimą ar pasirūpinti žmonių savijauta.

    Sukūrė praktinę nuotolinio darbo platformą

    – Projektą vykdė devynios šešių šalių organizacijos. Kaip jums sekėsi dirbti nuotoliu?

    – Darbai projekte dažniausiai buvo aptariami nuotoliniubūdu. Be įprastų bendravimo priemonių, partneriai naudojo ir bendro darbo įrankius, pavyzdžiui, visiems prieinamus bendrus dokumentus ar virtualias lentas, kuriose galima kartu rašyti, dėlioti idėjas ir planuoti veiksmus.

    Kad darbas vyktų sklandžiau, pirmiausia susitikdavome mažesnėse, teminėse grupėse, o vėliau visi susirinkdavome į bendrą susitikimą, kuriame pasidalindavome, kas nuveikta, ir aptardavome bendrą projekto eigą.

    – Ką pavyko sukurti?

    – Kaip minėjau,sukūrėme ne „teorinę“, o praktinę nuotolinio darbo platformą. Joje pateikiami konkretūs, realių įmonių ir organizacijų realiose situacijose išbandyti įrankiai ir sprendimai, padedantys per atstumą dirbti efektyviau.

    Įrankiai suskirstyti į tris temines grupes:

    - Inovacijos ir tinklaveika: bendradarbiavimo, komunikacijos ir bendro kūrimo įrankiai.
    - Strategijos kūrimas ir verslo formavimas: įrankiai, skirti skaitmeninei transformacijai, valdymui ir augimui.
    - Tvarumas: įrankiai, skirti veiklos suderinimui su aplinkos ir tvarumo tikslais.

    Emocine sveikata svarbu rūpintis ir nuotolyje

    – Ar atsižvelgėte ir į minkštuosius įgūdžius?

    – Taip, didelis dėmesys skirtas ir darbuotojų gerovei bei darbo kultūrai– pateikiami įrankiai ir metodai, padedantys palaikyti ryšį su komanda, išvengti perdegimo, rūpintis emocine sveikata dirbant nuotoliu.

    Yra ir kibernetinio saugumo ir skaitmenizacijos sprendimų, kurie padeda saugiai dirbti internete ir apsaugoti duomenis.

    Be to, platformoje pateikiami tvarumo irnuotolinės verslo plėtros įrankiai, pavyzdžiui, savęs įsivertinimo anketos ar gairės, padedančios įmonėms suprasti, kaip jų veikla gali tapti draugiškesnė aplinkai ir efektyvesnė dirbant per atstumą. Visa tai papildo „Submityourdigitaltool“ skiltis, kurioje kiekvienas gali pasidalinti savo naudojamu įrankiu ar gera praktika, kad ja galėtų pasinaudoti ir kiti.

    Apibendrinant, projekto rezultatas – vienoje vietoje surinkti konkretūs, paprastai paaiškinti įrankiai ir pavyzdžiai, padedantys nuotolinį darbą paversti ne iššūkiu, o kasdiene, veikiančia praktika.

    Taip pat nuspręsta, kiek leidžia galimybės, toliau pildyti platformą aktualia informacija – skelbti apie renginius, naujas iniciatyvas ar kitus svarbius įvykius. Be to, projekto partneriai sutarė bent kartą per metus susitikti nuotoliniu būdu, kad kartu įvertintų, kaip platforma veikia, ir pasirūpintų, jog ji išliktų naudinga ir veikianti ateityje.

    Tinkle – inovatoriai, tyrėjai, verslininkai, politikos formuotojai

    – Sukūrėte virtualią erdvę „Living Labs Network“. Papasakokite apie ją.

    – Gyvosioslaboratorijos (angl.livinglab) idėja paprasta: tai sprendimai, kuriami ir išbandomi ne „ant popieriaus“, o realiame gyvenime, kartu su tikrais žmonėmis.

    Tai nėra laboratorija su mėgintuvėliais. Gyvoji laboratorija – tai įmonė, organizacija, bendruomenė ar net miestas, kuriame naujos idėjos, paslaugos ar darbo būdai yra išbandomi kasdienėje veikloje. Žmonės dirba taip, kaip dirbtų įprastai, o nauji sprendimai testuojami realiomis sąlygomis, o ne teorijoje.

    Ši „Distance LAB“ iniciatyva sukurta erdvė yra centrinė susitikimų vieta visiems Tarptautinio daugiadisciplinio gyvųjų laboratorijų tinklo (IMLLN, The International MultidisciplinaryLiving Labs Network) nariams.

    Pagrindinis tikslas – sujungti inovatorius, tyrėjus, verslininkus ir politikos formuotojus visame Baltijos jūros regione, skatinant bendradarbiavimo aplinką, kurioje galime kartu spręsti sudėtingas problemas. Kviečiame susipažinti ir prisijungti: www.linkedin.com/groups/15788002/

    Aplinkosauga nebeapsiriboja popieriniu maišeliu ar lapelio ženklu ant pakuotės. 2026 metais dėmesys krypsta į tai, ko nemato plika akis – skaitmeninę taršą. Kiek energijos kainuoja pamirštos asmenukės debesyse, neištrinti laiškai ar nenaudojamos programėlės? Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, atsakomybė už skaitmeninį pėdsaką tampa tokia pat svarbi kaip ir atliekų tvarkymas.

    Metas daugiau kalbėti apie tai, kad tvarkytis reikia ne tik spintas, bet ir savo telefonus bei kompiuterius. 2025 m. „The Roadmap to Sustainable IT“ tyrimas atkreipia dėmesį, kad nesiėmus žalesnių technologinių sprendimų, iki 2040 m. skaitmeninė ekonomika gali būti atsakinga net už 14 proc. visų pasaulio emisijų. Nors skaitmeninė erdvė vartotojams dažnai atrodo nemateriali, kiekviena sena nuotrauka saugykloje ar dešimt metų neištrinami reklaminiai laiškai užima vietą serveriuose, kurie be perstojo naudoja elektros energiją.

    „Tvarumas vis labiau persikelia į ekranus. Juk tūkstančiai pamirštų kadrų ar niekada neatidarytų laiškų yra skaitmeninės šiukšlės. 2026-aisiais išsivalyti el. pašto dėžutę ar debesijos saugyklą turėtų tapti tokiu pat įprastu namų ruošos darbu kaip ir šiukšlių rūšiavimas namuose. Tai paprasčiausias būdas saugoti gamtą net nepakilus nuo sofos“, – sako A. Žėkienė.

    Atnaujintų telefonų pardavimai auga kartais

    Tikimąsi, kad 2026-aisiais pirkėjų prioritetai dar labiau pasislinks link atnaujintos įrangos. Pasak A. Žėkienės, vartotojai vis geriau supranta, kad profesionaliai atnaujintas flagmanas tarnauja taip pat gerai kaip naujas, o jo atnaujinimo metu buvo išleista apytiksliai 96 proc. mažiau emisijų, negu gaminant naują. Be to, verslas vis labiau skatins tiekėjus užtikrinti skaidrumą – žmonės norės žinoti, ar kiekviena įrenginio gamybos grandis buvo sąžininga ir tvari.

    „Vis daugiau žmonių supranta, kad daikto naujumas nebėra tapatinamas su jo gamybos data. Juk atnaujintas įrenginys turi tokią pat garantiją kaip ir naujas telefonas, tik dar ne visi tai žino“, – pabrėžia A. Žėkienė.

    Šią tendenciją jau dabar iliustruoja konkretūs skaičiai. Apžvelgiant 2025-ųjų metų „Telia“ rezultatus, atnaujinti (angl. refurbished) telefonai jau sudaro 3 proc. visų pardavimų, o jų populiarumas per pastaruosius ketverius metus išaugo beveik dvigubai. Sparčiausias paklausos šuolis užfiksuotas 2024-aisiais, kai pardavimai per metus didėjo net 45 proc. Tai rodo, kad tvaresni pasirinkimai tampa vis ryškesne technologijų rinkos dalimi.

    Populiarėja technologijos be plastiko

    Kita svarbi kryptis – paslaugos be jokios fizinės įrangos. Technologijos vis labiau leidžia atsisakyti papildomų plastikinių dėžučių, laidų ar kortelių, be kurių anksčiau kasdienybė buvo neįsivaizduojama.

    „Vis ryškiau matome posūkį į technologijas be atliekų: plastiko gabalėlį telefone keičia eSIM, o fizinius televizijos priedėlius – programėlės. Šiemet tokie pasirinkimai gali tapti dar dažnesni. Verslui instrukcijų knygelių skaitmeninimas ir plastiko atsisakymas padeda taupyti išteklius, pirkėjams – atsikratyti laidų raizgalynės namuose, o gamtai – išvengti tonomis kasmet skaičiuojamų plastiko atliekų“, – teigia ekspertė.

    DI turės tapti žalesnis

    Sparčiai populiarėjantis dirbtinis intelektas (DI) taip pat diktuoja naujas taisykles. Nors DI vartotojams padeda atlikti kasdienes užduotis, ši technologija pasižymi milžinišku alkiu elektros energijai.

    Tarptautinė energetikos agentūra (angl. International Energy Agency, IEA) prognozuoja, kad 2025–2026 m. pasaulinė elektros energijos paklausa augs sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį, o vienas iš pagrindinių šio augimo veiksnių bus duomenų centrai ir DI sprendimai.

    „Tai nereiškia, jog pats DI ar duomenų centrai savaime yra problema – priešingai, jie gali būti tvarūs, jei veikia naudodami atsinaujinančią energiją, efektyvias vėsinimo technologijas ir atsakingai valdomą infrastruktūrą.

    Tačiau šių paslaugų kūrėjams teks aiškiai įrodyti, kad procesams naudojama tik švari, iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra. Technologijų pažanga yra būtina ir neišvengiama, tačiau tikrąjį pokytį sukursime tik veikdami išvien: verslas – diegdamas vis tvaresnę infrastruktūrą, o vartotojai – rinkdamiesi atsakingiau“, – įžvalga dalijasi A. Žėkienė.

    Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.

    „Nors magistraliniuose keliuose ir geležinkelių linijose ryšio sparta per metus šiek tiek pagerėjo, spartusis 5G dar neveikia visose svarbiausiose transporto atkarpose. Tokios paslaugos būtinos ne tik gyventojams, bet ir pažangioms transporto sistemoms, o iki metų pabaigos lieka nedaug laiko įvykdyti 700 MHz dažnių juostos leidimuose numatytą reikalavimą – užtikrinti ne mažesnį kaip 30 Mb/s greitį magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose“, – pastebi RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Priklausomai nuo operatoriaus, magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose 30 Mb/s gaunamojo ryšio spartos užtikrinimo rodiklis siekia 81,9–90,8 proc.

    5G prieinamas beveik visiems

    Spartus 5G tinklas jau veikia pagrindinėse urbanizuotose teritorijose. Atsižvelgiant į operatorių, 5G ryšys gyvenamosiose patalpose dengia skirtingą dalį šalies: „Bitė Lietuva“ – 77 proc. (+2,6 proc., palyginti su gegužės mėn.), „Telia Lietuva“ – 99,7 proc. (be pokyčių), o „Tele2“ – 72,6 proc. (+4,5 proc.).

    Vis dėlto mobiliojo ryšio sparta išlieka nevienoda. Vidutinės tinklo apkrovos (50 proc.) sąlygomis 30 Mb/s greitis pasiekiamas 90,6 proc. namų ūkių, o 100 Mb/s – 71,9 proc.

    Kaimiškose vietovėse spartos rodikliai per metus pagerėjo nežymiai: 30 Mb/s greitis pasiekiamas 59,8 proc. (+1,9 proc.), o 100 Mb/s – 25,9 proc. (+2,4 proc.) namų ūkių.

    2026 m. viduryje RRT planuoja surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcionus. Tai padės užtikrinti spartesnį, atsparesnį ir kiekvienam prieinamą mobiliojo ryšio plėtrą visoje Lietuvoje. Aukciono rezultatai nulems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus.

    Šviesolaidžio plėtra stringa

    Kol 5G naudotojų skaičius Lietuvoje sparčiai didėja, fiksuotojo ryšio plėtra, kaip rodo RRT tyrimas, praktiškai sustojo. Per dvejus metus 5G naudotojų skaičius išaugo daugiau nei 4,5 karto – iki 780 tūkst., o mobiliaisiais tinklais perduodamų duomenų apimtys padidėjo beveik 45 proc., tačiau kartu tai pradėjo kelti apkrovos problemų piko valandomis. Tuo metu šviesolaidinis internetas pasiekė tik 61,1 proc. gyvenamųjų patalpų – vos 0,5 procentinio punkto daugiau nei 2023 m.

    „Tai signalizuoja tik vieną – be papildomos valstybės paramos šviesolaidinio tinklo plėtra nepaspartės. Be stipraus fiksuotojo ryšio nebus ir kokybiško mobiliojo – todėl sprendimai čia reikalingi ne tik iš operatorių, bet ir iš valstybės, savivaldybių bei pačių gyventojų“, – dėmesį atkreipia J. Šovienė.

    Fiksuotojo ir mobiliojo ryšio aprėpties situacija šiais metais savivaldybėse iš esmės išliko tokia pati kaip 2023 m. – didžiausia aprėptis fiksuojama didmiesčiuose, o mažiausia Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose. Tai rodo, kad teritoriniai skirtumai išlieka struktūriniai ir per dvejus metus reikšmingai nesumažėjo.

    Anot RRT pirmininkės, ryšio infrastruktūros plėtra regionuose priklauso ne tik nuo operatorių investicijų, bet ir nuo savivaldybių bei vietos bendruomenių sprendimų. Ten, kur leidimų išdavimas ir derinimo procedūros yra aiškios ir greitos, tinklų plėtra vyksta sklandžiau. Užsitęsusios procedūros ar neaiškūs reikalavimai didina projektų kaštus ir stabdo investicijas.

    Galutinai išjungtas 3G ryšys

    Gruodį Lietuvoje oficialiai nutrauktas 3G tinklų veikimas. Ši technologija jau buvo pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko spartesnes 4G arba 5G technologijas.

    „3G išjungimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti spektro išteklius į kokybiškesnį ir spartesnį ryšį, ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje“, – sako J. Šovienė.

    Vartotojai, kurių telefonai ir įrenginiai palaiko 4G ar 5G, jokio skirtumo nepajus.

    Naujausi mobiliojo ryšio aprėpties ir spartos duomenys: https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-tiketinos-aprepties-zonos-ir-teoriniu-spartos-skaiciavimu-zonos/

    Plačiajuosčio ryšio aprėpčių žemėlapis: https://placiajuostis.rrt.lt/2025/

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitaiko apgaulingų pranešimų, kurie bando išgąsdinti vartotojus netikrais įspėjimais apie virusus ar kitas tariamas grėsmes. Nors tokie pranešimai gali atrodyti patikimi, jie dažnai slepia riziką jūsų asmeniniams duomenims ir finansams. Kaip atpažinti, kai staiga ekrane pasirodęs įspėjimas yra melagingas, ir kada iš tiesų verta imtis skubių veiksmų?

    Naujausia kibernetinio saugumo ekspertų ESET analizė atskleidė aktyvią „scareware“ (liet. – apgaulingai gąsdinančios programos) kampaniją, kurios metu, tarp 2025 m. vasario ir balandžio mėn., buvo išplatinta daugiau nei 250 skirtingų reklamų „Meta“ tinkle, kol ji buvo sustabdyta dėl „nepriimtinų verslo praktikų“.

    Tokio tipo reklamų esmė – išgąsdinti vartotoją ir priversti jį veikti skubotai. Reklamos imituoja įspėjimus apie įrenginį užpuolusius virusus, siūlo įdiegti tariamai naudingas kibernetinio saugumo programinę įrangą, tačiau iš tiesų siekia išvilioti pinigus ar pavogti asmeninius duomenis.

    „Tokios atakos remiasi žmogaus emocijomis. Kai vartotojas pamato mirksintį įspėjimą, girdi signalus ar vibracijas, instinktyviai nori veikti iš karto. Tuo ir naudojasi sukčiai“, – aiškina „NOD Baltic” klientų konsultantas Tadas Urbanavičius. 

    Pasak jo, apgaulingai gąsdinančių programų veikimo principas paprastas, tačiau itin efektyvus. Žmogaus smegenys reaguoja į pavojų greičiau, nei jis spėja racionaliai įvertinti situaciją. Todėl tokie iššokantys įspėjimai sukurti taip, kad priverstų skubėti  – vartotojas raginamas nedelsiant paspausti mygtuką ar atsisiųsti programą. Vienos jų gali vogti duomenis, kitos – tapti vartais į dar rimtesnius išpuolius, pavyzdžiui, vartotojai gali būti raginami susisiekti su neva technine pagalba ir atskleisti prisijungimo informaciją.

    „Tai klasikinis psichologinio spaudimo modelis. Būtent todėl prevencija ir švietimas yra svarbiausi ginklai prieš tokias grėsmes“, – pabrėžia IT žinovas.

    Įspėjimai – įtikinami kaip niekada

    Minėtų ESET tyrimų duomenimis, aptiktoji „scareware“ kampanija buvo nukreipta daugiausia į „iPhone“ vartotojus. Reklamose naudoti tokie pranešimai kaip „Apple saugos įspėjimas!“, „Pažeista nuotrauka“, „Jūsų telefonas „nulaužtas“!“ ar net „167 virusai atakuoja jūsų sistemą!“. Kitais atvejais įspėjama, kad telefonas neva užstrigęs dėl šiukšlių failų. Šios žinutės naudoja profesionaliai atrodančius vizualus, mirksinčias piktogramas ir net oficialų „Apple“ logotipą.

    „Sukčių kūrybiškumas stulbina – jie ne tik kuria įtikinamus vaizdus, bet ir naudoja garsinius efektus, kad sukeltų stresą. Kai kurie netgi imituoja telefono vibraciją, kad įspėjimas atrodytų dar įtikinamesnis“, – aiškina T. Urbanavičius.

    Nors „iPhone“ įrenginiai turi integruotą „Apple“ apsaugą, tai nereiškia, kad vartotojai yra visiškai apsaugoti. Pasak IT žinovo, iOS sistema veikia pagal uždarą ekosistemą, todėl gamyklinės saugumo priemonės yra stiprios ir jų neįmanoma apeiti įdiegiant papildomą antivirusinę.

    „Tačiau apsaugos nuo žmogiškosios klaidos jos nesuteikia“, – įspėja T. Urbanavičius.

    Ekspertas akcentuoja, kad dauguma apgaulių vyksta ne per techninius įsilaužimus, o per vartotojo elgesį – paspaudus klaidinančią nuorodą, suvedus duomenis netikroje svetainėje ar patikėjus gąsdinančiu įspėjimu. 

    Kaip apsisaugoti?

    Techninis konsultantas T. Urbanavičius pateikia keletą rekomendacijų, kaip atpažinti ir išvengti gąsdinančių programų atakų:

    1. išlikite ramūs. Net jei pranešimas atrodo įtikinamas, neskubėkite vykdyti nurodymų. Patikima kibernetinio saugumo programinė įranga niekada neprašys įdiegti papildomų programėlių per naršyklės reklamą;

    2. naudokite patikimą apsaugą. Į savo įrenginį įdiekite patikimą, nuo kibernetinių grėsmių saugančią, programinę įrangą, reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą;

    3. patikrinkite šaltinį. Jei pranešimas atrodo įtartinai, peržiūrėkite siūlomos įdiegti programėlės informaciją: kas jos kūrėjai, kokie atsiliepimai;

    4. naudokite iššokančių langų blokavimą. Tai padeda sumažinti riziką susidurti su apgaulingais įspėjimais;

    5. nespauskite ant įtartinų nuorodų. Net vienas paspaudimas gali nukreipti į svetainę, kurioje įdiegiamas kenkėjiškas kodas.

    „Svarbiausia – neprarasti kritinio mąstymo. Kuo įspėjimas skubesnis ar grėsmingesnis, tuo didesnė tikimybė, kad tai apgaulė. Patikimos programos niekada nesinaudoja panika kaip įtikinimo būdu“, – pabrėžia IT žinovas T. Urbanavičius.

    O jei vis dėlto patikėjote įspėjimu ir manote, kad jūsų įrenginys jau užkrėstas, ekspertas pataria nedelsiant paleisti visos sistemos nuskaitymą bei pasikeisti slaptažodžius. 

    Specialistas atkreipia dėmesį, kad šiandien sukčiams sukurti įtikinamą gąsdinantį įspėjimą, naudojantis dirbtinio intelekto įrankiais, pakanka vos kelių minučių. Daugelis vis dar mano, kad nemokamos antivirusinės programos apsaugos nuo virusų, tačiau šiandieninės grėsmės yra kur kas įvairesnės. Šiuolaikinė apsauga turėtų būti daugiasluoksnė kibernetinio saugumo sistema, kuri aptinka ne tik kenkėjiškus failus, bet ir blokuoja sukčiavimą, pavojingas svetaines bei bandymus pasisavinti duomenis.

    „Telia“ Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste savo lėšomis įdiegė pirmąjį privatų 5G (Standalone, SA) tinklą Lietuvoje. Naujas ryšių technologijų raidos etapas pažymėtas simboliniu pirmuoju skambučiu, po kurio uoste bus vykdomi tinklo bandymai realiomis sąlygomis. „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad tai yra Lietuvos lyderystės ženklas, nes ši platforma bus naudojama ateities technologiniams sprendimams gynybos, logistikos, sveikatos apsaugos ir kitose pramonės srityse.

    „Privataus savarankiško 5G SA tinklo startas Klaipėdos uoste įrodo, kad Lietuvoje galime kurti pasaulinio lygio sprendimus. Šis technologinis proveržis įgalina saugesnę infrastruktūrą, pramonės automatizaciją ir visiškai naujo masto inovacijas. Klaipėdos uostas kartu su „Telia“ tampa šio proveržio lyderiais, o pirmasis skambutis – tik pradžia. Neabejoju, kad netrukus privataus 5G SA galimybes įvertins ir kitos strategiškai svarbios Lietuvos įmonės“, – teigia Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia“ vadovė.

    Privatus savarankiškas 5G SA tinklas yra uždaras, visiškai atskirtas nuo viešojo ryšio tinklas, kurį valdo pati įmonė. Visi duomenys keliauja tik uždarame tinkle, be jokių saugumo kompromisų. Toks tinklas suteikia kelis esminius privalumus: maksimalią spartą, minimalią signalo delsą, stabilų padengimą net ir sudėtingiausiose zonose. Visi tinklo pajėgumai skirstomi pagal konkrečios įmonės poreikius realiu laiku ir garantuoja aukščiausio lygio pramoninio lygio patikimumą.

    „Privataus 5G tinklo bandymai pabrėžia nuoseklią Klaipėdos uosto lyderystę diegiant inovatyvius sprendimus ir automatizuojant savo procesus. Ši infrastruktūra sudarys galimybes išmaniajam krovinių valdymui, autonominiam transportui bei kitiems moderniems sprendimams, kurie stiprins uosto saugumą ir efektyvumą. Tai padės Klaipėdos uostui dar labiau sustiprinti pozicijas Baltijos jūros regione“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

    Privatus 5G ryšys įdiegtas naudojant tik Europos Sąjungoje pagamintą įrangą. Pasak „Telia“ vadovės G. Kaminskaitės-Salters, toks pasirinkimas neatsitiktinis – įrangos kilmė užtikrina aukštus kibernetinio saugumo standartus, lengvesnę priežiūrą ir skaidresnę tiekimo grandinę. Tai ypač svarbu diegiant kritinę ryšio infrastruktūrą uoste, kur saugumas ir patikimumas yra absoliutus prioritetas.

    Įdiegus privatų 5G SA tinklą, Klaipėdos uosto direkcija ir krovos kompanijos testuos tinklo galimybes realiomis uosto veiklos sąlygomis. Itin žema duomenų perdavimo delsa bus labai svarbi procesams, kuriems reikia greitos reakcijos. Tinklo dalijimas į atskiras virtualias dalis leis tam tikroms užduotims sukurti atskiras ryšio „juostas“ vidiniame tinkle, kad jos netrukdytų viena kitai. Telefonai turės galimybę skambinti tiesiogiai per 5G tinklą, o vieno mygtuko skaitmeninių racijų sprendimas leis darbuotojams komunikuoti iš karto su visais esančiais tinkle vos vienu mygtuko paspaudimu. Visa tai padės įvertinti, kaip šios technologijos veikia realioje Lietuvos uostamiesčio industrinėje aplinkoje.

    Interneto kokybės testavimo bendrovės „Ookla“ duomenimis, vos dešimtadalis pasaulio operatorių yra įdiegę komercinius 5G tinklus, todėl šis žingsnis dar kartą patvirtina „Telia“ ir Lietuvos technologinę lyderystę ir rodo, kad Lietuva priklauso prie valstybių, kurios formuoja ryšio ateitį, o ne ją vejasi. „Telia“ privataus 5G SA tinklo atsiunčiamų duomenų greitis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sieks iki 1,5 gigabito per sekundę (Gb/s), o išsiunčiamų – iki 120 megabitų per sekundę (Mb/s).

    Ekspertė įspėja, kokia klaida gali lemti negrįžtamą duomenų praradimą

    Dirbtinio intelekto reklama tampa vis sunkiau pastebima, o vartotojams kyla naujų rizikų

    Stringantį ryšį gali lemti telefono dėklas

    Katė ant maršrutizatoriaus gali sulėtinti namų internetą

    „Greet“ pristatė lietuvišką sprendimą, skirtą visam restoranų darbui valdyti

    Keičiasi laikas – ką patikrinti, jei telefonas rodo neteisingą valandą?

    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples