Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) suteikė patikimo pranešėjo statusą dar dviem organizacijoms, kurios prisideda prie neteisėto ar kenksmingo internetinio turinio šalinimo. Šis žingsnis padės mažinti rizikas skaitmeninėje erdvėje, su kuriomis susiduria Lietuvos institucijos ir vartotojai.

Nuo 2024 m. vasario visose Europos Sąjungos šalyse įsigaliojęs Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) reguliuoja skaitmeninių platformų veiklą, siekdamas užtikrinti saugesnę aplinką internete, didesnį platformų veiklos skaidrumą bei atsakomybę. Šis teisės aktas įpareigoja didžiąsias interneto platformas, tokias kaip Facebook, Instagram, TikTok, X, LinkedIn, Amazon Store, YouTube ir kt. – prisiimti didesnę atsakomybę už jų teikiamas paslaugas ir skleidžiamą turinį.

SPA numato suteikti patikimų pranešėjų statusą tam tikriems ekspertinę kompetenciją skirtingose srityse turintiems subjektams, kurie gali aptikti tam tikros rūšies neteisėtą turinį internete ir apie jį pranešti interneto platformoms. Patikimų pranešėjų statusas įpareigoja interneto platformas nagrinėti šių ekspertų pateikiamus pranešimus prioriteto tvarka – tai reiškia, kad jų pateikti pranešimai turi būti nagrinėjami greičiau nei kitų paslaugų gavėjų pranešimai.

„RRT siekia užtikrinti nuoseklią skaitmeninės erdvės priežiūrą, sprendžiant tokius aktualius klausimus, kaip nepilnamečių apsauga nuo žalingo poveikio internete, vartotojų teisių apsauga elektroninėje rinkoje bei rinkimų laisvės apsaugą sprendžiant dezinformacijos problemas, ir atlieka patikimų pranešėjų vertinimą”, - teigia Vygantas Vaitkus, RRT Tarybos narys.

Kovo 13 d. patikimo pranešėjo statusas 3 m. laikotarpiui suteiktas VšĮ „Debunk EU“ ir UAB „Piracymeter“.

„Debunk EU“ yra nepriklausomas technologijų analitinis centras, kurios pagrindinė užduotis – tirti dezinformaciją viešojoje erdvėje ir vykdyti edukacines medijų raštingumo kampanijas. Patikimo pranešėjo statusas padės greičiau spręsti klaidinančios informacijos, dezinformacijos ar priešiškos propagandos atvejus.

„Piracymeter“ naudoja pažangias technologijas, kad aptiktų ir pašalintų neteisėto intelektinės nuosavybės naudojimo bei plagijavimo elektroninėje erdvėje atvejus daugiau nei 100 pasaulio šalių.

„Šioms įmonėms suteiktas patikimų pranešėjų statusas padės greičiau spręsti klaidinančios informacijos, dezinformacijos ar priešiškos propagandos atvejų plitimą ir užkardymą interneto platformose, taip pat bus efektyviau kovojama su nelegaliu turiniu, jo priegloba ir sklaida, o tai reikšmingai prisidės prie autorių teisių gynimo,“ – konstatuoja V. Vaitkus.

2024 m. gruodį RRT suteikė patikimo pranešėjo statusą asociacijai „CropLife Lietuva“, nustatant kompetencijos sritį teikti pranešimus interneto platformoms apie elektroninėje erdvėje platinamus nelegalius, falsifikuotus, uždraustus ir neregistruotus augalų apsaugos produktus.

Asmens duomenų vagystės tampa vis dažnesnės, tačiau ar susimąstėte, kas vyksta po to? Tai ne tik skaičiai nugulę duomenų bazėje – pavogta informacija parduodama juodojoje rinkoje, o jos pasekmės gali persekioti metus. Vis dėlto, galima sumažinti šią riziką – daugiafaktorinė autentifikacija, nuolatinis stebėjimas ir atsakingas požiūris į kibernetinį saugumą leidžia išlikti žingsniu priekyje sukčių.

Vos keli eurai – tiek juodojoje rinkoje gali kainuoti jūsų pavogtas el. pašto adresas ir slaptažodis. Nors gali atrodyti, kad vienas nutekėjęs slaptažodis nėra didelė problema, nusikaltėliai yra išradingi ir pasitelkia įvairius metodus, kad išgautų maksimalią naudą iš jūsų pavogtų duomenų. Kokie tai būdai ir kaip nuo to apsisaugoti?

Debesijos platformos

Nutekėję prisijungimo duomenys gali suteikti prieigą ne tik prie jūsų el. pašto, bet ir prie svarbių paskyrų debesijos platformose, tokiose kaip „Google Drive“, „OneDrive“ ar „Dropbox“. Jose dažnai saugomi asmeniniai dokumentai, nuotraukos ar finansiniai duomenys, todėl jie tampa lengvu grobiu įsilaužėliams.

Programišiai gali ne tik pavogti ir ištrinti duomenis, bet ir pasinaudoti jais neteisėtai veiklai ar šantažui. Vienas žinomiausių atvejų Lietuvoje – įsilaužimas į grožio chirurgijos klinikos duomenų bazę, kai nusikaltėliai pavogė pacientų duomenis ir nuotraukas, reikalaudami išpirkos bei grasindami juos paviešinti.

Norint apsisaugoti, būtina apriboti prieigą prie svarbiausių duomenų. Peržiūrėkite, kokie failai yra dalijami debesijos platformose, pašalinkite nereikalingus bendrinimo leidimus ir įsitikinkite, kad jautri informacija yra prieinama tik jums. Jei tam tikri duomenys yra ypač svarbūs, verta juos laikyti ne tik debesyje, bet ir užšifruotuose vietiniuose įrenginiuose.

Papildomą apsaugą užtikrina „Samsung Knox Vault“ – saugumo sistema, kuri veikia kaip atskira, sustiprinta aplinka jūsų telefone. Skirtingai nuo įprastų saugumo priemonių, „Knox Vault“ izoliuoja svarbiausius duomenis – slaptažodžius, biometrinius duomenis, mokėjimo informaciją – nuo likusios sistemos ir net nuo operacinės sistemos. Tai reiškia, kad net jei telefonas būtų užkrėstas kenkėjiška programa ar patirtų bandymą įsilaužti, šie duomenys išliktų nepasiekiami programišiams.

Slaptažodžių perdirbimas

Viena dažniausių kibernetinių atakų – slaptažodžių perdirbimas. Jei naudojate tą patį slaptažodį keliose paskyrose, įsilaužėliai gali lengvai jį pritaikyti bandydami prisijungti prie kitų jūsų paskyrų – el. pašto, banko ar socialinių tinklų.

Pavyzdžiui, nutekėjus „LinkedIn“ paskyrų prisijungimo duomenims, milijonai slaptažodžių buvo paviešinti. Nusikaltėliai, pasinaudodami automatizuotais įrankiais, išbandė tuos pačius slaptažodžius „PayPal“ ir kitose finansinėse platformose. Daugelis vartotojų prarado prieigą prie savo sąskaitų, o jų pinigai buvo pavogti.

Kad taip nenutiktų, svarbu laikytis kelių pagrindinių saugumo taisyklių. Visų pirma, kiekvienai paskyrai naudokite stiprų ir unikalų slaptažodį. Taip pat verta įjungti dviejų faktorių autentifikaciją – tai papildomas apsaugos lygmuo, kai prisijungiant reikia ne tik slaptažodžio, bet ir papildomo kodo, siunčiamo į telefoną ar autentifikavimo programėlę.

Papildomą duomenų apsaugą užtikrina „Samsung Personal Data Engine“, leidžiantis lengvai valdyti, kokia asmenine informacija dalijamasi su programėlėmis ir paslaugomis. Jis suteikia galimybę aiškiai matyti, kokie duomenys yra renkami, ir prireikus apriboti prieigą prie kontaktų, buvimo vietos ar kitų jautrių duomenų. Tai ypač svarbu, nes daugelis programėlių prašo leidimų, kurie ne visada yra būtini jų funkcionalumui.

Sukčiavimo schemos („phishing“ ir socialinė inžinerija)

Kai įsilaužėliai gauna prieigą prie jūsų el. pašto ar telefono numerio, jie gali vykdyti įvairias apgaules, skirtas išvilioti dar daugiau duomenų. Sukčiai siunčia įtikinamus el. laiškus ar SMS žinutes, apsimesdami bankais, socialiniais tinklais ar net artimaisiais, manipuliuodami pasitikėjimu.

Viena dažniausių sukčiavimo formų Lietuvoje – netikri bankų, mobiliojo ryšio operatorių ar internetinių parduotuvių pranešimai, raginantys atnaujinti mokėjimo informaciją ar patvirtinti tapatybę. Paspaudę pateiktą nuorodą, vartotojai patenka į suklastotą svetainę, kuri vizualiai atrodo kaip tikra. Įvedus prisijungimo duomenis ar mokėjimo kortelės informaciją, šie duomenys akimirksniu atsiduria nusikaltėlių rankose.

Kad išvengtumėte tokių apgavysčių, niekada nespauskite neaiškių nuorodų el. laiškuose ar žinutėse. Jei kyla abejonių dėl siuntėjo, patikrinkite jo adresą ir pabandykite prisijungti prie paslaugos tiesiogiai per oficialią svetainę. Taip pat verta naudoti apsaugos priemones, kurios gali filtruoti kenkėjiškus laiškus, o įtarus sukčiavimą – nedelsiant pranešti bankui ar kitai atitinkamai institucijai.

Laikantis šių apsaugos priemonių ir pasitelkiant naujausias technologijas, galima gerokai sumažinti duomenų nutekėjimo ir kibernetinių grėsmių riziką. Būkite budrūs, atnaujinkite savo saugumo įpročius ir užkirskite kelią kibernetinėms grėsmėms dar prieš joms atsirandant.

Naktį iš vasario 28 d. į kovo 1 d. Lietuvoje galutinai nustos veikti aštuonetu prasidedantys ryšio numeriai. Jau ryte susisiekti su adresatu galėsime tik jo numerį pradėję nuliu arba +370, o daugiau laiko persiorientuoti turės tik laidinių telefonų naudotojai, nes senojo formato fiksuoto ryšio numeriai bus išjungti iki kovo 19 d. Tačiau „Telia“ įspėja, kad laiku nesiėmus veiksmų, dėl vis dar naudojamo senojo prefikso rytoj gali nepavykti ne tik skambinti, bet ir prisijungti prie savo paskyrų ar net atsiimti siuntų.

„Mobiliojo ryšio vartotojai apie prefikso permainas yra informuoti tikrai gerai – aštuonetu prasidedantys numeriai mūsų tinklo sraute šiandien sudaro vos kelių procentų dalį. Fiksuoto ryšio klientams suteikėme daugiau laiko persiorientuoti, tad rytoj daugiausia nepatogumų greičiausiai kils tik dėl senųjų numerių, kurie per neapsižiūrėjimą liko nepakeisti įvairiose sistemose. Dar šiandien būtina pasitikrinti, ar su naujaisiais numeriais pavyksta atidaryti automatinius vartus, prisijungti prie socialinių tinklų ir ar jie tikrai teisingai nurodyti užsakymų pristatymo informacijoje“, – teigia „Telia“ numeracijos keitimo projekto vadovė Rima Pakalnytė.

Naujieji numeriai „neveikia“?

Prefikso keitimas vyks keliais etapais. Pirmiausia, naktį iš vasario 28 d. į kovo 1 d., bus išjungta didžioji dalis mobiliojo ryšio numerių su prefiksu 8. Likusi jų dalis nustos veikti šį pirmadienį. Tuo metu siekiant sudaryti kuo mažiau nepatogumų lėčiau į permainas reaguojantiems fiksuoto ryšio vartotojams, aštuonetu prasidedančių fiksuoto ryšio numerių išjungimas nukeltas į kovo 12–19 d. laikotarpį, apie šį pokytį informavus atsakingas institucijas.

„Šį sprendimą priėmėme atsižvelgę į statistiką, kuri rodo, kad vis apie ketvirtadalis fiksuoto ryšio skambučių vis atliekami naudojant senąjį prefiksą, o tarp aktyviausių senojo numerių formato naudotojų yra gydymo įstaigos ir kai kurios kitos visuomenei svarbios institucijos. Minimalus atidėjimas suteiks šioms organizacijoms daugiau laiko atnaujinti savo sistemas, tačiau mobiliojo ryšio vartotojams tokių išimčių nebus taikoma – senieji numeriai absoliučiai daugumai jų nustos veikti jau rytoj“, – paaiškina R. Pakalnytė.

„Telia“ pagalbos centro specialistai taip pat pastebi, kad dalis vartotojų dar nėra perpratę naujosios numeracijos subtilybių. Pastarosiomis dienomis jiems paskambinę klientai skundžiasi, kad naujasis formatas neveikia. Pasidomėjus detaliau paaiškėja, kad jie rašo „0861234567“ arba „037061234567“, o tai yra neteisingas formatas. Nulį reikia rašyti vietoje aštuoneto, o ne pridėti papildomai. Teisingas formatas būtų „061234567“. Nors numerio pradžioje galima naudoti tiek nulį, tiek tarptautinį kodą +370, patogiausia rinktis pastarąjį, nes jis veiks net adresatui išvykus į užsienį.

Nuo kovo 1 d. senieji numeriai neleis ne tik skambinti, bet ir siųsti SMS. „Telia“ apie tai priminė išsiųsdama specialias SMS žinutes, nes priešingai nei bandant skambinti surinkus senojo formato numerį, kai sistema perspėja apie pokyčius, SMS naudotojai nebuvo gavę atskirų pranešimų. Net jeigu niekada neskambinate ir telefonu rašote tik SMS žinutes, atsinaujinti kontaktus savo adresų knygelėje vis tiek būtina. Nuo kovo 1 d. žinutės, siunčiamos aštuonetu prasidedančiais numeriais, paprasčiausiai nepasieks adresato.

Įstrigusios siuntos ir spūstys prie stovėjimo aikštelių

Deja, su senąja numeracija susiję nepatogumai jau rytoj gali tykoti net tų, kurie pareigingai atnaujino savo kontaktų bazę. Tarp nukentėjusiųjų gali atsidurti internetinės parduotuvės ir jų klientai, kurie nuolat gauna pristatymus į namus ar paštomatus. Dėl nurodytų nebeveikiančių senųjų telefono numerių siuntos gali nepasiekti jų gavėjų.

„Daugelis internetinių parduotuvių dažnai iš jų perkantiems klientams suteikia galimybę paskyroje išsaugoti pristatymo informaciją, tad jos nebereikia iš naujo įvedinėti darant kiekvieną naują užsakymą. Jei joje iš seno nurodytas aštuonetu prasidedantis telefono numeris, siuntai atvykus į paštomatą, kyla rizika, kad apie tai klientai nebus informuoti SMS žinute ir negaus durelių atrakinimo kodo. Įdomu tai, kad ant neseniai per „LP Express“ terminalą atkeliavusių „Vinted“ drabužių siuntų etikečių vis dar puikuojasi telefono numeriai su aštuonetu priekyje, nors vartotojas ir buvo pateikęs numerį su naujuoju prefiksu“, – pavyzdį pateikia „Telia“ atstovė.

Nėra aišku, ar ši ir kitos kurjerių tarnybos savo vidinėse automatiškai konvertuoja seno formato numerius į naująjį. Gali būti, kad etiketėje trumpesnė jo versija nurodyta simbolių taupymo sumetimais. Tačiau dėl viso pikto vertėtų kuo skubiau pasitikrinti paskutinių užsakymų informaciją ir savo kontaktuose pastebėjus senojo formato numerį, susisiekti su siuntų tarnyba, kad ji atnaujintų duomenis.

Negalima pamiršti ir skambučiu pakeliamų užtvarų bei automatinių vartų, ypač tiems, kurie gyvena uždarose teritorijose ar daugiabučių kompleksuose. Jei įvažiavimo sistema vartotoją atpažįsta pagal numerį, po kovo 1 d. gali nepavykti patekti į stovėjimo aikštelę ir tekti stovėti spūstyje. Rekomenduojama dar šiandien pasitikrinti, ar vartai atpažįsta skambutį iš naujo formato numerio. Tai pat galioja namų apsaugos ir signalizacijos sistemoms, kurios siunčia pranešimus pagalbos tarnyboms, Apie pavojus joms pranešti gali būti tiesiog neįmanoma, jei sistemos nustatymuose išliks senasis numerio formatas.

Ne ką mažiau svarbu atkreipti dėmesį į dviejų žingsnių autentifikavimo sistemas. Tie, kurie socialiniuose tinkluose, elektroniniame pašte, darbinėse programose ar kitose platformose yra aktyvavę dviejų žingsnių autentifikavimo mechanizmą, kol dar veikia senasis prefiksas, turėtų patikrinti, ar jų nustatymuose nėra suvestas aštuonetu prasidedantis numeris. Jei laiku nebus patikrintas ir pataisytas numerio formatas, po kovo 1 d. gali iškilti sunkumų jungiantis prie paskyrų, nes sistema negalės atsiųsti patvirtinimo kodų. Tai gali tapti rimta problema ne tik bandant patekti į socialinių tinklų paskyras, bet ir atliekant prekių užsakymus ar kitas svarbias operacijas.

Verslai gauna asmeninius paraginimus

Verslo subjektai ir organizacijos turėtų ypač paskubėti atnaujinti savo kontaktinę informaciją viešuose šaltiniuose. Siekdami apie tai priminti, „Telia“ darbuotojai paskutines savaites asmeniškai kreipėsi į tas organizacijas, kurios jos tinkle sulaukdavo didžiausio skambučių srauto su prefiksu 8. Tarp tokių – ne vien privačios įmonės, bet ir nemažai valstybinių ar savivaldybių įstaigų.

„Asmeniškai kreipdamiesi į klientus įsitikinome, kad vartotojai greitai prisitaiko prie pokyčių, jei gauna aiškią informaciją. Paraginus vieną Vilniaus gydymo įstaigą savo senojo formato kontaktinį numerį svetainėje pakeisti į prasidedantį +370, skambučių naudojant senąjį prefiksą per tris dienas sumažėjo net keturis kartus. Nepaisant to, matome daugelis verslo subjektų delsia – neatnaujintos ne tik internetinės svetainės, bet ir techninės sistemos, o tai gali turėti rimtų pasekmių jau pirmadienį grįžus į darbą“, – perspėja „Telia“ numeracijos keitimo projekto vadovė.

Įmonėms ir organizacijoms, kurios naudoja žinybines telefonų stoteles (PBX) ir automatinio skambučių paskirstymo (IVR) sistemas, taip pat būtina pasirūpinti, kad jos būtų tinkamai sukonfigūruotos naujam prefiksui. Jei sistemos nebus laiku atnaujintos, po kovo 12 d. nustojus veikti seniesiems fiksuoto ryšio numeriams, klientai negalės susisiekti su įmone. Taip pat neveiks jokios funkcijos, susijusios su išeinančiais skambučiais ar SMS žinutėmis, jei jose išliks senasis formatas. Rekomenduojama nedelsiant pasikonsultuoti su IT specialistais ir įsitikinti, kad visos sistemos yra paruoštos pokyčiams.

Iškilus bet kokiems klausimams ar sunkumams dėl numeracijos pokyčių, „Telia“ klientai visada gali kreiptis į klientų aptarnavimo centrą telefonu 117 (skambinant iš „Telia“ tinklo) arba 1817 (skambinant iš kitų operatorių tinklų). Kartu su visa telekomunikacijų bendruomene siekiame, kad perėjimas prie naujos numeracijos būtų kuo sklandesnis ir sukeltų kuo mažiau nepatogumų Lietuvos gyventojams ir verslui.

Apgaulės schemoms tobulėjant ir daug Lietuvos žmonių tampant nuotolinių sukčių aukomis, būtina didinti budrumą apsiperkant internetu. Viena tokių el. parduotuvių – žaibiškai Lietuvoje išpopuliarėjusi, bet gana prieštaringai vertinama Kinijos greitosios mados prekybininkė „Shein“. Kaip apsipirkti saugiai ir apsaugoti savo duomenis, kad šie neatsidurtų sukčių rankose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Shein“ verslo modelis pagrįstas itin greita, masine drabužių gamyba ir jų prekyba internetu. Kritikai pažymi, kad šioje el. parduotuvėje parduodami ypač pigūs drabužiai nebūtinai atitinka aukščiausius ir griežtus Europos kokybės standartus. Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai įsigytos prekės neatitinka internete pateikto vaizdo, todėl gali pažeisti vartotojų teises. Vis tik prekybos platforma išskirtinai žemomis kainomis vilioja žmones, ypač jaunimą“, – pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitės Profas“. 

Grėsmė asmeniniams duomenims 

„Shein“ svetainė ir programėlė, pasak eksperto, atrodo saugios. Vis tik perkant internetu, net ir iš populiarių el. parduotuvių, būtina išlikti budriems.

„Shein“ parduotuvės svetainė ir programėlė naudoja SSL technologiją. Duomenys tarp pirkėjo naršyklės ir serverio – šifruojami, o mokėjimai – saugūs. „Shein“ programėlę galima atsisiųsti iš „Google Play“ bei „App Store“. Šios programėlių parduotuvės turi aukštus saugumo standartus“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas K. Špiliauskas.

Vis tik prieš kelerius metus JAV „Shein“ skirta beveik 2 mln. dolerių bauda. Bauda skirta dėl duomenų saugumo pažeidimo bei trečiosioms šalims atskleistų milijonų klientų asmens duomenų, dėl ko jiems buvo siunčiami nepageidaujami el. laiškai.

„Nutekinti el. pašto adresai leidžia sukčiams įtraukti žmones į kenkėjiškų laiškų kampanijas. Tai yra būdas sukčiams gauti daugiau jautrios informacijos apie žmogų ar įtikinti atidaryti kenkėjiškus priedus. Dar daugiau galimybių vykdyti nusikaltimus sukčiams atveria pavogtas vardas, gimimo data, adresas, įvairių dokumentų numeriai, mokėjimų duomenys ir slaptažodžiai“, – pasakoja „Bitės Profas“. 

Pataria, kaip apsipirkti saugiau

Jei net ir įvertinę nuogąstavimus, nusprendėte apsipirkti „Shein“ el. parduotuvėje, svarbiausia tą daryti saugiai. 

„Pirma, reikėtų kritiškai vertinti prekybos platformoje siūlomų prekių kokybę bei pasiūlymus. Net jei norima prekė kitų klientų apžvalgose vertinama 5, nėra garantijos, jog tai – tikri atsiliepimai. Šiuo atžvilgiu pravartu perversti atsiliepimų skiltis nepriklausomuose puslapiuose – „Truspilot“, „Reddit“, „Yelp“ ir kituose“, – akcentuoja „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas K. Špiliauskas.

Apmokant už pirkinius patariama naudoti apsaugotas mokėjimo sistemas „Apple Pay“ ar „Google Pay“, taip pat vienkartines virtualias debeto korteles ar tik tokiems pirkiniams skirtą kortelę, kurios sąskaitoje laikoma nedidelė pinigų suma. Tai sumažina riziką, jog duomenų nutekėjimo atveju prarasite pinigus. 

„Apsiperkant „Shein“ ar panašioje parduotuvėje, geriausia naudoti ne pagrindinį, o atskirą el. pašto adresą, skirtą tik pirkimams internetu. Venkite dalintis ir kitais duomenimis – gimimo data, telefono numeriu, jei to nebūtina nurodyti. Kibernetiniai sukčiai taikosi ne tik į jūsų pinigus, bet ir asmens duomenis, kuriuos vėliau panaudotų įsilauždami į jūsų socialinių tinklų, pašto paskyras“, – pataria „Bitės Profas“.

Pasak K. Špiliausko, apsaugoti duomenis gali padėti el. pašto saugumo sprendimas, kuris nuolat tikrina, ar nebuvo nutekinti su el. paštu siejami asmeniniai duomenys ar slaptažodžiai.Pastebėjus bet kokį įtartiną veiksmą, žmogus apie jį nedelsiant įspėjamas – gali greitai reaguoti ir užkirsti kelią galimoms sukčių atakoms.

Didžiausias ginklas – jūsų budrumas

Svarbu naudotis ir saugiu internetu – apsiperkant internete nesijunkite prie viešo „Wi-Fi“ tinklo. Jis – labiau pažeidžiamas ir gali būti naudojamas nusikaltėlių virusams bei kenkėjiškoms programėlėms platinti. Patariama ir neatlikti mokėjimų viešose vietose, kur kompiuterio ar telefono ekraną gali matyti pašaliniai.

„Bitės“ ekspertas primena, kad laukiant siuntinio vertėtų neprarasti budrumo. Pastaruoju metu dažnas sukčiavimas žinutėmis, pranešant apie neva gautą siuntinį ar būtinus atlikti veiksmus – atnaujinti adresą, patikslinti gavėją ir pan.

„Gavus tokią žinutę įsitikinkite, ar sutampa jos siuntėjas su parduotuvės ar įmonės pavadinimu. Patikrinkite siuntos numerį, ar sutampa pirkinio ir žinutėje esanti nuoroda. Oficiali parduotuvė retai naudoja sutrumpintas nuorodas – bit.ly ar wa.me. Sukčius taip pat išduoda rašybos ir gramatikos klaidos“, – dėsto K. Špiliauskas.

Sukčiavimo atvejų skaičius internete – tik didės, tad geriausias būdas apsisaugoti – mūsų budrumas.

Lietuvai ruošiantis krizinėms situacijoms ir Baltijos jūroje pasikartojant sabotažo atvejams, kyla klausimas, ar nors vienai dienai Lietuva visiškai liktų be interneto? Ekonomikai gyvybiškai svarbaus interneto visoje Lietuvoje „išjungti“ nepavyks net ir paveikus daugiau kaip vieną ryšių infrastruktūros tašką. „Bitės“ ekspertai ramina, kad ekstremalioms situacijoms esame pasiruošę geriau nei manoma, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Gamtos stichijos, energetiniai šokai ar kibernetiniai išpuoliai daro poveikį ryšių infrastruktūrai bei sklandžiam paslaugų veikimui. Vis tik ryšio tiekėjai mūsų šalyje investuoja į tinklo stabilumą, paslaugų užtikrinimą bei rizikų valdymą tam, kad nuo kritinių situacijų būtume maksimaliai apsaugoti. Nemažiau svarbu ir tai, kad ištikus bet kokiai krizei, jų padariniai būtų kuo mažesni, bet svarbiausia – neliktume be ryšio“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Visiškai atkirsti – nerealu

Situacijos, kai priešiškai nusiteikusios jėgos fiziškai atkerta pasienio regionuose esančius ryšio bokštus – sunkiai tikėtinos. Vis tik net ir tokiam scenarijui įvykus, pasienio gyventojai visiškai neliktų be ryšio.

„Ryšio bokštų tinklas veikia korio principu, kur kiekvieną „akelę“ aptarnauja konkretus ryšio bokštas. Vienam ryšio bokštui nustojus veikti, dalį jo padengiamos teritorijos gali perimti kitas, artimiausiai esantis ryšio bokštas. Dalis mūsų ryšio bokštų taip pat sujungti ir bevielio ryšio radijo relinėmis linijomis, kurios gali veikti net iki 20 km atstumu. Kiti bokštai sujungti požeminiais optiniais kabeliais. Tad fiziškai paveikti visą tinklą net per ilgesnį laiką – sudėtinga“, – paaiškina M. Rauba.

Daugiau kaip penkiolika metų telekomunikacijų ir IT srityje dirbančio eksperto teigimu, net ir turėdama ne šimtus, bet daugiau kaip pusantro tūkstančio bokštų visoje Lietuvoje, bendrovė nuolatos stato bokštus naujose vietose. Taip metodiškai didinamas net ir šiuo metu turimas išties įspūdingas „Bitės“ ryšio padengimas, tankinant esamus tinklus.

Vien pernai „Bitė“ turėjo gerokai daugiau kaip 1600 ryšio bokštų, iš kurių – 820 naujos kartos 5G ryšio bokštų. Šiemet taip pat suplanuota plati naujų ryšio bokštų statybos ir atnaujinimo programa. Ypač didelį dėmesį bendrovė skiria ne tik ryšio kokybei, bet ir plačiam jo padengimui: šiuo metu geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia net 99 proc. Lietuvos teritorijos.

„Priešiškoms jėgoms visiškai „išjungti“ ryšio bokštus nėra taip paprasta. Tarkime, galima fiziškai atkirsti į ryšio bokštą nutiestus elektros tinklus. Vis tik visi iki vieno „Bitės“ ryšio bokštai turi integruotas baterijas, kurios užtikrina sklandų ryšio veikimą nuo kelių valandų iki keleto parų net ir visiškai nutrūkus elektros tiekimui. Žinoma, fiziškai sunaikinus visą bokštą toje vietoje padengimas susilpnėtų, tačiau veiktų viena ar kita ryšio technologija iš kito, artimiausio bokšto“, – tinklo veikimo bei atsparumo principus aiškina vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų M. Rauba.

Atkurtų interneto tinklą

Kitas scenarijus, kuriam ruošiasi skaitmeninių paslaugų tiekėjai – paskirstytosios paslaugų trikdymo (angl. DDoS) bei kitos kibernetinės atakos, galinčios paveikti interneto prieigą.

„Kibernetiniai nusikaltimai kelia vis didesnę grėsmę, tad ryšio tiekėjai imasi saugumo sprendimų, užkertančių tokių atakų galimybę tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Didelių DDoS atakų Lietuvoje jau esame turėję, jų metu su nesklandumais susiduria visi ryšio tiekėjai. Pavyzdžiui, jei ataka paveikia tarptautinį interneto ryšį, neveikia tokios populiarios svetainės, kaip „Facebook“, „Google“ ir kitos“, – sako „Bitės“ ekspertas.

Užtikrinti paslaugų vientisumą gali ir duomenų centrų plėtra – jų Lietuvoje ir Latvijoje „Bitė“ turi net šešis: vieną paveikus, kiti automatiškai perimtų jo veiklą. Na, o paveikti visus duomenų centrus net ir per ilgesnį laiką būtų labai sudėtinga dėl geografinių, skirtingų saugumo sprendimų.

Pasak „Bitės“ technologijų direktoriaus, pesimistiškiausias scenarijus būtų, jei priešiškai nusiteikusios jėgos nukirstų kabelius visiems Lietuvoje veikiantiems operatoriams vienu metu. Bet ir tokiu atveju išeitis yra – visiems bendradarbiaujant būtų galima atkurti Lietuvoje veikiančias interneto svetaines, taip pat atkurti ryšį pasinaudojant palydoviniu internetu.

Nesame izoliuoti

„Svarbu suprasti, kad Lietuva nėra izoliuota valstybė – turime apie 10 skirtingų fizinių išėjimų į pasaulį: stambius povandeninius kabelius per Baltijos jūrą į Šiaurės šalis, požeminius kabelius skirtingose vietose į Lenkiją ir Latviją“, – pasakoja M. Rauba.

Kitas svarbus momentas – dirbama ir prie GPS blokavimo prevencijos, kad būtų neįmanoma lokaliai trikdyti radijo įrangos darbo. Pasak pašnekovo, naujos kartos duomenų perdavimo tinklas leidžia užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšio veikimą ir be GPS imtuvo.

„Siekiame, kad visi naujos kartos ryšio bokštai būtų aprūpinti ir naujos kartos duomenų perdavimo tinklu. Tai reiškia, kad jei priešiškos jėgos užblokuotų GPS signalą viename regione, dėl ko kurį laiką prasčiau veiktų ryšys, pagrindiniai ryšio bokštai galėtų tarpusavyje pasidalinti iš palydovų gaunama tarnybine informacija bei užtikrinti stabilų ryšį ir paveiktame regione“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.

Europoje investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą sudaro mažiau nei pusę JAV skiriamų lėšų. Tai Europos šalyse labai apsunkina išmaniųjų technologijų vystymąsi, kurioms reikalingas greitasis 5G ryšys. Dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas, ir dr. Artūras Medeišis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto dekanas, paaiškina, kodėl 5G ryšys toks svarbus verslo augimui ir pramonės plėtrai.

Europa atsilieka viso pasaulio mastu

Europoje „standalone“ 5G ryšio, kuris yra naudojamas pramonės reikmėms, aprėptis 2024 m. pabaigoje siekė 40 proc., o Šiaurės Amerikoje jis prieinamas net 91 proc. gyventojų. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione greitojo 5G ryšio aprėptis taip pat didesnė nei Europoje – 45 proc., rodo konsultacijų įmonės „Analysys Mason“ atliktas tyrimas.

5G ryšys yra ypač naudingas kuriant savivaldžio transporto bei kitokias autonomines ar nuotoliu valdomas pramonės sistemas. Pažangios ryšio galimybės reikalauja didelių investicijų į tikrąjį 5G ryšį – vadinamąjį 5G „standalone“. Didžioji dalis to, ką matote Europoje šiandien, yra pirminės 5G „non-standalone“ sistemos, t.y. diegiamos prijungiant dalį naujų 5G įrenginių prie senesnių 4G tinklų, taip pat naudojant žemo dažnio juostas, taigi be visų galimų 5G „standalone“ funkcionalumų ir privalumų.

„Paprastai tariant, šiandien Europos vartotojai, turintys išmaniuosius telefonus, kartais mato 5G simbolį, tačiau vartotojo patirtis ir duomenų greitis dažnai neperžengia 4G patirties. Tai ypač pajaučia naująsias ryšio technologijas naudojantis verslas. Todėl mūsų komanda skiria daug pajėgumų vystyti greitojo, tikrojo 5G ryšio infrastruktūrą", – sako dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

Nauja ir tvari verslo varomoji jėga

Specialistai pabrėžia, kad modernių skaitmeninių ryšio technologijų, tokių kaip 5G ir daiktų interneto, plėtra gali tapti labai svarbiu katalizatoriumi, skatinančiu verslo augimą. VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekano teigimu, naujasis 5G gali tapti itin svarbus ir naudingas stambioms pramonės įmonėms, kurioms būtinas labai greitas, patikimas ryšys su mažu vėlinimu.

„5G verslui siūlo daug privalumų, įskaitant itin greitą ir patikimą ryšį, aukštą kanalų pralaidumą, kad aptarnauti didelį terminalinių įrenginių tankį. Šios savybės gali būti kritinės, norint duomenis apdoroti realiuoju laiku, pavyzdžiui, įgyvendinant ypač aukštos greitaveikos bei garantuoto patikimumo (angl. Quality of Service) reikalaujančius daiktų interneto sprendimus", – teigia dr. A. Medeišis.

Perduodamų duomenų paketų vėlinimas, dar vadinamas „lagu“, yra laiko tarpas, kuris praeina nuo signalo perdavimo ar komandos pateikimo iki atsako gavimo. Palyginus su 4G technologija, kur perduodamų duomenų vėlinimas dažniausiai svyruoja apie 20-50 milisekundžių (ms), penktosios kartos ryšys jį gali sumažinti vos iki kelių ms.

Mažas signalų vėlinimas yra labai svarbus automatizuotiems automobiliams. Jie turi greitai reaguoti į įvykius ir operatyviai keistis informacija su navigacijos sistemomis bei aplinkiniais automobiliais apie kelio ir aplinkos pokyčius. Net menkas signalų vėlinimas gali būti pavojingas, nes reakcija į staigų įvykį užtrunka per ilgai ir gali sukelti nelaimingą atsitikimą.

Tarp tokių inovacijų, kurioms reikia moderniausio ryšio, yra jau JAV veikiantys autonominiai taksi, automatizuotos kasyklos, belaidės gamybos linijos ir nuotoliniu būdu valdoma žemės ūkio technika. Daugelis kitų inovatyvių industrinių ir verslo sprendimų taip pat priklauso nuo išmaniųjų įrenginių sujungimo per modernius 4G/5G tinklus.

Mintis, kad galite vienu metu atlikti kelias užduotis ir nuveikti daugiau per tą patį laiką, skamba patraukliai. Tačiau mokslas apie šių laikų trendą – „multitaskinimą“ – atskleidžia nemalonią tiesą. Psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad  iš tikrųjų žmogaus smegenys gali susikoncentruoti tik į vieną dalyką vienu metu. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pabrėžia, jog socialiniai tinklai skatina nuolatinį dėmesio šokinėjimą, o tai vargina ir mažina produktyvumą.

Sukurtas kompiuterių veiklai apibūdinti

Nors būtų smagu daryti du dalykus vienu metu, tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys paprasčiausiai negali visiškai susitelkti į daugiau nei vieną užduotį. Iš tiesų žmonės evoliucionavo taip, kad galėtų susikoncentruoti tik į vienintelį dalyką vienu metu.

„Multitaskingo“ arba gebėjimo daug užduočių atlikti vienu metu terminas 1960-aisiais buvo sukurtas JAV programinės ir techninės įrangos prekybos bendrovės „IBM“ ir niekada nebuvo skirtas apibūdinti žmogaus gebėjimams. Jis įvardino kompiuterio funkciją.

„Kai manote, kad atliekate kelias užduotis iš karto, iš tikrųjų tiesiog labai greitai perjunginėjame dėmesį tarp jų. Kiekvienas toks peršokimas turi savo kainą – be to, kad padarote daugiau klaidų, beveik visada prireikia ir daugiau laiko keliems darbams atlikti“, – sako P. Rakštikas.

Anot psichologo, kai žmogus stengiasi vienu metu užsiimti daugeliu veiklų, už tai sumoka savo energija ir dėmesingumu. Kitaip tariant, „multitaskinimas“ – tai paviršutiniškumas.

„Nors vienu metu iš tikrųjų galima atlikti kelis daug jėgų nereikalaujančius darbus,  per tai kenčia kokybė. Tuomet nelieka galimybės iki galo įsigilinti į veiklą, praleidžiamos svarbios detalės, daugiau dalykų pamirštama. Be to, beveik nelieka jėgų panaudoti kūrybiškumo, nes dėmesys nuolat blaškomas. Tai lemia didesnę klaidų tikimybę, kelia įtampą ir sukelia sumišimo jausmą. Dėl šios būsenos dažnai sakoma „jaučiuosi išsitaškęs“, – pažymi P. Rakštikas.

Be to, nuolatinis dėmesio perjunginėjimas gali pakenkti ilgalaikei atminčiai ir problemų sprendimo gebėjimams. Pasak psichologo, gilus įsitraukimas į vieną užduotį, vadinamas „single-tasking“, gali pagerinti darbo kokybę ir padidinti kūrybiškumą, nes leidžia visiškai sutelkti dėmesį.

Socialiniai tinklai skatina „multitaskinti“?

„Pažiūrėsiu tik dar vieną video ir veiksiu kažką kito – su tokia viltimi daugelis atsirado „TikTok“ arba „Instagram“ reels’us ir įstringa ten keletui valandų. Algoritmai nuolat skatina peržiūrėti naują video, kurie vienas nuo kito dažnai skiriasi tematiškai. Smegenų perjungimas nuo vienos temos prie kitos veikia taip pat, kaip atliekant daug užduočių vienu metu. Vėliau tai sukuria įprotį greitai keisti dėmesį ir sumažina gebėjimą ilgai koncentruotis į vieną užduotį“, – paaiškina J. Antropik. 

Anot jos, įprotis žiūrėti trumpus vaizdo įrašus ir atsitraukus nuo telefono verčia elgtis panašiai. Kadangi socialinių tinklų turinys dažnai yra trumpas ir fragmentiškas, naudotojai pripranta prie paviršutiniško informacijos apdorojimo. 

„Žmonės dažnai naudoja kelis ekranus vienu metu – kompiuteryje atlieka darbines užduotis, o išmaniajame tikrina naujienas, peržiūri žinutes soc. tinkluose, patikrina, kiek žingsnių surinko eidami į darbą. Atrodo, kad šitaip taupo laiką,  bet iš tiesų nuo to kenčia produktyvumas“, – paaiškina J. Antropik. 

Atsižvelgdamas į vis didėjantį neigiamą socialinių tinklų poveikį kasdieniam gyvenimui, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ jungiasi prie konferencijos, skirtos emocinio atsparumo skatinimui „logOFF“. Renginys, kuris vyks vasario 6 d., kviečia ieškoti būdų, kaip tapti labiau sąmoningais, saugoti savo emocinę ir psichinę gerovę.

Plečiant 5G tinklą Lietuvoje, skirtingų operatorių dėmesys kaimo vietovėms nevienodas, rodo naujausia Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaita. Metų pabaigoje paskelbti RRT skaičiavimai demonstruoja, kad didmiesčių apylinkėse 5G ryšys sparčiai gerėja, tačiau regionai iki šiol susiduria su ženkliomis aprėpties spragomis. Tai leidžia teigti, kad kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai pirmenybę teikia pelningesnėms didžiųjų miestų rinkoms, didindami skaitmeninę atokesnių rajonų atskirtį.

„Galime pasidžiaugti, jog nuo 2023 m. penktos kartos tinklas Lietuvoje reikšmingai išsiplėtė tiek aprėptimi, tiek sparta. Nors „Telia“ ir toliau išlieka vienvalde 5G lydere, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ taip pat didino savo pajėgumus. Deja, pastarųjų bendrovių klientams 5G daugeliu atvejų vis dar yra didmiesčių privilegija. Stipraus ir stabilaus 5G ryšio nebuvimas riboja regionų gyventojų galimybes pasinaudoti pažangiais skaitmeniniais sprendimais ir trukdo kurtis kaimo vietovėse investuoti norinčiam verslui“, – sako „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas

RRT nustatė, kad šiuo metu 5G ryšys jau dengia 94,6 proc. šalies teritorijos ir yra prieinamas net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Tiesa, tokią aprėptį šiandien gali pasiūlyti tik „Telia“. „Bitė Lietuva“ 5G gali naudotis 71,9 proc., o „Tele2“ – 64,8 proc. namų ūkių.

Skirtingą įdirbį 5G srityje taip pat liudija valdomos 5G infrastruktūros mastai. 2024 m. lapkričio 8 d. duomenimis, „Bitė“ bei „Tele2“ RRT buvo užregistravusios atitinkamai 696 ir 396 5G bazines stotis, o „Telia“ – 1577 arba beveik pusantro karto daugiau, nei konkurentai kartu sudėjus. Ne ką mažiau iškalbingas ir aktyvių 5G celių skaičiaus skirtumas – „Bitė“ beveik dvigubai lenkia „Tele2“, turėdama 2084 aktyvias 5G celes, kai „Tele2“ jų turi 1073, tačiau šioje srityje užtikrintai pirmauja „Telia“ su 6016 aktyvių celių.

„Nepaisant didelių infrastruktūros skirtumų, visiems operatoriams jau pakanka pajėgumų 5G ryšiu padengti didžiuosius Lietuvos miestus. Tačiau kirtus miesto ribą, vis dar matosi daug nebaigtų konkurentų namų darbų. Kitaip nei „Telia“, „Bitės“ ir „Tele2“ vartotojai, gyvenantys Zarasų, Utenos, Varėnos bei Šalčininkų savivaldybėse, jau antrus metus laukia, kol savo telefonų ekranuose galės išvysti 5G ženklelį. Minėtiems operatoriams galėtų pasiskųsti ir vos pusvalandžiu nuo Kauno nutolusi Jonava, ar iki šiol poilsiautojams 5G tik retomis progomis pasiūlyti galinti Neringa“, – ataskaitos rezultatus komentuoja R. Mikalauskas.

Pateikdama naujausią ataskaitą, RRT taip pat akcentavo interneto kokybės atotrūkį tarp miestų ir kaimų. Remiantis tarnybos duomenimis, pasiekti patenkinamą 30 Mb/s mobiliojo interneto spartą gali tik kiek daugiau nei pusė kaimiškų vietovių gyventojų, o didmiesčiams įprastas 100 Mb/s greitis yra tik vos ketvirtadalio minėtos grupės asmenų „privilegija“. Su tuo būtų galima veiksmingai kovoti, regionuose aktyviai plėtojant 5G infrastruktūrą.

„Telia“ atstovo teigimu, nėra taip, kad „Bitė“ ir „Tele2“ kaip nors vėluotų šalyje vystyti 5G ar atsiliktų nuo savo pačių iškeltų tikslų. Regionų ignoravimą greičiausiai lemia jų pasirinkta 5G tinklo plėtros strategija, kai didžiausi šios ryšio technologijos pajėgumai pirmiausia sukoncentruojami greičiausią investicijų grąžą garantuojančiuose didmiesčiuose. Tuo metu į regionus su 5G ketinama žengti tik po kurio laiko, atpigus infrastruktūrai ir tose vietovėse susidarius kritinei 5G vartotojų masei.

Nors tokia taktika turi finansinę logiką, ji diskriminuoja atokiau nuo miestų gyvenančius asmenis. Šiems žmonėms mobilusis ryšys dažnai net svarbesnis, nei miestiečiams, nes jis padeda gauti telemedicinos paslaugas, organizuoti nuotolinius susitikimus su banko atstovais ar tiesiog leidžia dirbti nuotoliniu būdu, kovojant su dalyje kaimų paplitusia bedarbyste. Be to, spartus internetas šiandien svarbus bet kokiam regione įsikurti norinčiam verslui. Nutolusiose vietovėse ne visada yra techninių galimybių pasiūlyti šviesolaidinį internetą, tad 5G galėtų tapti kokybiška jo alternatyva, o jo nebuvimas – kliūtimi investuoti.

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, R. Mikalauskas pabrėžė, jog net ir stipriu 5G ryšiu padengusi visą Lietuvą, „Telia“ neketina sustoti. Bendrovė rimtai žiūri į RRT pastebėjimus dėl būtinybės mažinti interneto kokybės atskirtį tarp miestų ir kaimų. To ketinama siekti toliau didinant esamos 5G infrastruktūros pajėgumus ir nuolat modernizuojant 4G bazines stotis, kad jos garantuotų optimalią spartą tiems, kieno įrenginiai dar nepalaiko 5G.

Lietuvos gyventojai skatinami atidžiau stebėti, kur įrašo savo prisijungimus. Plinta kibernetinė apgaulė, kviečianti žmones registruotis, prieš patenkant į interneto puslapius. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, sukčiai naudoja iš esmės tuos pačius apgaulės būdus, bet ieško jiems naujų formų.

Ne vietoje įvesti prisijungimai gali atsieiti brangiai

Remiantis „Tele2“ tinkle teikiamos kibernetinio saugumo paslaugos duomenimis, praėjusį mėnesį šalies gyventojus bandyta apgauti net iš 31,8 tūkst. skirtingų domenų. Anot D. Drakicko, programišiai naudojasi tais pačiais apgaulės būdais, bet ieško, kaip juos pateikti naujai. Šį kartą bandyta sustabdyti interneto vartotojus, kad šie negalėtų patekti į interneto puslapį prieš tai nepasidaliję jautriais savo duomenimis. Tam apgavikai pasitelkė svetaines, imituojančias „LinkedIn“, kenkėjiškas el. laiškų platformas ir apgaulingus kriptovaliutų tinklapius, siūlančius praturtėti.

„Ne vietoje palikti prisijungimo duomenis gali būti blogiau nei pamesti namų raktus. Sukčiai ir kibernetiniai nusikaltėliai nuolat siekia išgauti jūsų prisijungimus, nes jie gali būti naudojami vagystėms, neteisėtoms finansinėms operacijoms ar net šantažui. Pastaruoju metu apgavikai bando Lietuvos gyventojų budrumą ir tikisi, kad iš inercijos naršantis internete žmogus nepasižiūrėjęs įmes savo duomenis tiesiai nusikaltėliams į kišenę“, – sako D. Drakickas.

Jo teigimu, svarbu suprasti, kad asmens duomenų apsauga nėra vien techninė priemonė – tai esminis įrankis, padedantis užtikrinti privatumą, saugumą ir neretai apsaugantis sukauptas santaupas.

Lietuvoje tarp kitų populiariausių kibernetinių grėsmių išlieka užkrėsti internetiniai tinklapiai, įtraukti į juoduosius sąrašus (angl. blacklisted pages). Pastarąjį mėnesį šios apgaulės skaičius išaugo iki 12,7 mln. incidentų. Tai net 3,7 mln. daugiau nei rudens pabaigoje.

„Nors kibernetinių nusikaltėlių atakos tampa vis suktesnės, svarbiausias ginklas prieš jas vis dar yra žmonių sąmoningumas. Ekspertai ragina atidžiai tikrinti, ar svetainės, kuriose prašoma įvesti prisijungimo duomenis, yra patikimos, ir visuomet abejoti netikėtai gautais prašymais pateikti asmeninę informaciją. Svarbu nepulti daryti tai, ką liepia kiti žmonės“, – pažymi specialistas.

Automatizuoja veiklą

Sukčiai kiekvieną mėnesį nusitaiko į daugybę Lietuvos interneto naudotojų. Gruodį  „Tele2“ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga užkirto kelią 57,2 mln. grėsmių – tai 16,8 mln. daugiau nei lapkritį. 

„Kibernetinių grėsmių gali daugėti dar sparčiau dėl to, kad sukčiai vis labiau automatizuoja savo veiklą. Naudodami pažangius algoritmus ir dirbtinio intelekto įrankius, jie sugeba greičiau kurti apgaulingus puslapius, siųsti didelius kiekius šlamšto laiškų ir vykdyti masines „fišingo“ atakas. Veiklą optimizuojantys įrankiai leidžia sukčiams taikytis į dar platesnį aukų ratą ir efektyviau išnaudoti silpnai apsaugotus vartotojus“, – paaiškina D. Drakickas.

Anot „Tele2“ produkto vadovo, nuo kibernetinių pavojų internete apsiginti padeda speciali paslauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegtas interneto apsaugos sprendimas akimirksniu užblokuoja prieigą prie kenkėjiškų puslapių. Apie bandymus juos apgauti klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą patogu užsisakyti operatoriaus savitarnos svetainėje.

Šiandien, kai dauguma mūsų duomenų yra skaitmeninėje erdvėje, jų saugumas tampa būtinybe. Silpni slaptažodžiai yra viena dažniausių sukčiavimo priežasčių, tačiau dviejų žingsnių autentifikacija gali veiksmingai apsaugoti nuo neteisėtų prisijungimų. Kaip tai veikia, papasakojo „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis.

Kas yra dviejų žingsnių autentifikacija?

Dviejų žingsnių autentifikacija (angl. Two-Factor Authentication, 2FA) – tai papildomas saugumo sluoksnis, kuris užtikrina, kad prie paskyros galės prisijungti tik teisėtas vartotojas. „Anksčiau prisijungimui užtekdavo vartotojo vardo ir slaptažodžio, tačiau šis metodas tapo nesaugus dėl slaptažodžių nutekėjimo ar spėjimo galimybių, – sako kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis.

– Dviejų žingsnių autentifikacija reikalauja papildomo patvirtinimo. Po slaptažodžio įvedimo naudotojui tenka atlikti dar vieną veiksmą – pavyzdžiui, įvesti kodą, gautą SMS žinute, sugeneruotą specialioje programėlėje arba patvirtinti prisijungimą naudojant biometrinius duomenis.”

Taip pat yra ir kelių faktorių autentiškumo patvirtinimas (MFA), kai reikalaujama, kad naudotojas autentiškumo patvirtinimui pateiktų du ar daugiau įrodymų arba kitais būdais, pavyzdžiui, būtų pateikiami biometriniai duomenys (piršto antspaudas). „Papildomi autentifikavimo veiksmai dar labiau sustiprina paskyros saugumą, tačiau pernelyg daug veiksmų apsunkina naudojimąsi”, – sako L. Apynis.

Kodėl verta naudoti dviejų žingsnių autentifikaciją?

Kaip aiškina IT žinovas L. Apynis, dviejų žingsnių autentifikacija ne tik sustiprina paskyrų saugumą, bet ir apsaugo nuo dažniausių sukčių metodų. „Net jei slaptažodis būtų pavogtas ar nulaužtas, papildomas autentifikacijos žingsnis apsaugo nuo neteisėto prisijungimo, – sako jis ir pateikia keletą pagrindinių privalumų. – Pagrindinė 2FA nauda – stipresnė apsauga. Net jei slaptažodis nutekės, bus nulaužtas ar netgi, jeigu naudojamas tas pats slaptažodis kitose paskyrose, papildomas autentifikacijos žingsnis gali apsaugoti nuo neteisėto prisijungimo. Be to, tai pakankamai lengva naudoti, nes funkcionalumas yra paprastai įjungiamas.”

Nors SMS žinutės ar el. laiškai yra populiarūs dviejų žingsnių autentifikacijos metodai, specializuotos autentifikavimo programėlės siūlo dar patikimesnius ir patogesnius sprendimus. Keletas iš tokių programėlių privalumų yra kodų sinchronizavimas, apsauga nuo SMS perėmimo; tokios programėlės nuolat atnaujinamos siekiant atitikti naujausius saugumo standartus ir kt.

Ar dviejų žingsnių autentifikacija apsaugo nuo sukčių?

„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas L. Apynys pabrėžia, kad daugeliu atvejų dviejų žingsnių autentifikacija yra veiksmingas būdas apsisaugoti nuo sukčių.

„Analizuojant kibernetinius įsilaužimus, pastebima, kad kelių žingsnių autentifikavimo trūkumas dažnai buvo pagrindinė priežastis, leidusi programišiams sėkmingai pasinaudoti paskyromis, – sako jis, tačiau pabrėžia, jog net šis metodas nėra absoliučiai nepriekaištingas.

– Jei prarandate prieigą prie autentifikavimo įrankių (telefono ar programėlės), gali kilti keblumų prisijungiant. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti atsarginėmis atkūrimo galimybėmis, kaip atsarginiai el. pašto adresai ar telefono numeriai.”

Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis taip pat priduria, kad vartotojai turėtų pasirūpinti tinkama savo kompiuterio apsauga nuo virusų, nes dalis jų gali iš interneto naršyklės pavogti kelių žingsnių autentifikavimo „sausainį" (angl. cookie) ir programišiai tai gali panaudoti šio funkcionalumo apėjimui.