Sparčiai kintant kibernetinių grėsmių pobūdžiui, technologijų gigantai imasi ryžtingų žingsnių stiprinti žmonių apsaugą. „Google“ neseniai paskelbė įspėjimą visiems „Gmail“ naudotojams kuo greičiau atsisakyti įprasto prisijungimo su slaptažodžiu ir pereiti prie prieigos rakto (angl. passkey). Savo ruožtu ekspertai primena, kad asmeninių duomenų saugumas priklauso ne tik nuo naudojamų apsaugos sprendimų, bet ir paties žmogaus elgesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Slaptažodžiai tampa silpniausia grandimi saugant žmonių duomenis. Juos lengva atspėti, jie dažnai naudojami kelioms skirtingoms paskyroms ir gali būti nutekinami per įvairius duomenų pažeidimus. Net ir papildomos apsaugos priemonės, kaip SMS kodai, ne visada gali apsaugoti nuo sukčiavimo atvejų, kai nuotoliniai sukčiai imituoja oficialius siuntėjus ar svetaines“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Pasak jo, augantį sukčiavimo mastą puikiai iliustruoja ir pastarųjų metų statistika. Vien pernai Lietuvoje sukčiai iš žmonių ir įmonių galėjo išvilioti apie 19 mln. eurų, skelbė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Tai beveik 66,7 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Kaip apsaugoti savo „Google“ paskyrą?

„Google“ ragina pamažu atsisakyti tradicinių slaptažodžių ir pereiti prie modernesnių prisijungimo būdų.

„Šiuo metu rekomenduojama naudoti prisijungimą su prieigos raktu (angl. passkey), kuris yra atsparesnis sukčiavimui. Jo saugumas grindžiamas tuo, kad prieigos raktas veikia tik žmogaus patvirtintuose įrenginiuose. O prisijungimui galima naudoti ne tik PIN kodą ar ekrano užrakto piešinį, bet ir biometrinius duomenis – piršto atspaudą ar veido atpažinimą (angl. Face ID). Tokios informacijos sukčiai neturi ir negali pasisavinti“, – pataria M. Rauba.

Pasak „Bitės“ technologijų direktoriaus, prieigos raktų naudojimas praverčia ir tuo, kad šis prisijungimo metodas neveikia fiktyviose svetainėse. Tad šansų nuotoliniams sukčiams išvilioti jūsų duomenis, kuriant netikras svetaines, dar labiau sumažėja.

„Prieigos raktas itin praverčia, kai su „Google“ paskyra norite jungtis prie įvairių svetainių ar socialinių tinklų. Pavyzdžiui, su „Google“ paskyra jungiatės prie „Facebook“ ar skelbimų portalo, nes nenorite kurti naujo slaptažodžio. Tokiu atveju galite būti ramūs, kad jūsų prisijungimas yra saugus, o ir nereikia prisiminti dar vieno slaptažodžio“, – pataria M. Rauba.
Visus slaptažodžius galima saugoti ir sinchronizuoti tarp skirtingų įrenginių naudojant naršyklėje veikiančią slaptažodžių saugyklą „Google Password Manager“.

Svarbiausia – tikrinti informaciją

Jei žmonės nenori naudoti prieigos raktų, M. Rauba rekomenduoja bent jau sustiprinti prisijungimą prie savo „Google“ paskyros su dviejų veiksnių autentifikavimu (angl. two-factor authentication).

„Dviejų veiksnių arba žingsnių autentifikavimas leidžia jums patvirtinti savo tapatybę su papildomu veiksmu. Pirma, įvedate savo slaptažodį, o tada „Google Authenticator“ programėlė jūsų telefone sugeneruoja papildomą kodą, kurį įvedę patvirtinate, kad tai tikrai esate jūs. Papildomą prisijungimo patvirtinimą verta aktyvuoti ir kituose tinklapiuose, ypač socialiniams tinklams“, – pataria vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų.

Vis dėlto, jei taip nutiktų, kad el. pašto slaptažodis buvo nutekintas, apie tai „Bitės“ klientai, pasirinkę paslaugų planus „Saugiau“, gali sužinoti nedelsiant. Šių metų pradžioje į paslaugų planus įtraukta Kibernetinių incidentų patikros paslauga leidžia stebėti iki 5 el. pašto adresų ar telefono numerių, ar šie nepateko į nutekintų duomenų sąrašus.

„Šiuolaikinės technologijos atveria ne tik daug galimybių, bet ir naujų grėsmių. Būtina neprarasti budrumo ir atidžiai tikrinti, kur vedate savo duomenis, ar lankotės oficialiame tinklalapyje, ar gautas laiškas nėra nuotolinių sukčių ataka. Papildomos saugumo priemonės tik padeda apsaugoti savo duomenis, bet daug priklauso ir nuo paties žmogaus elgesio internete“, – sako M. Rauba.

Europos Komisija paskelbė 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą. Jos duomenys rodo akivaizdų kontrastą tarp sparčiai augančių 5G rodiklių ir vangiai plėtojamo fiksuoto ryšio tinklo Lietuvoje. Nors kai kuriose srityse pirmaujame Europoje, kitose – stringame ir dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių.

5G aprėptimi Lietuva – viena pirmaujančių ES valstybių

2024 m. Lietuva pasiekė 99,71 proc. bendrą 5G ryšio aprėptį – tai vienas geriausių rezultatų ES, kurioje vidurkis siekia 94,35 proc. Net ir retai apgyvendintose teritorijose Lietuva pasiekė 99,06 proc. 5G aprėptį (ES vidurkis – 79,57 proc.). Taip pat pirmaujame ir 3,4–3,8 GHz dažnių juostos aprėpties srityje, kur mūsų rezultatas – 75,13 %, palyginti su 67,72 % ES vidurkiu.

RRT duomenimis, 5G ryšio aprėpties rezultatą Lietuvoje užtikrina vienas operatorius – „Telia Lietuva“, kuri 99,7 proc. daliai namų ūkių gali teikti 5G ryšio paslaugas. Kitiems operatoriams dar yra kur tobulėti: „Bitė Lietuva“ ryšys dengia 74,4 proc., „Tele2“ – 68,1 proc.

Pasauliniai lyderiai vakar, atsiliekantys šiandien?

Net 2021–2023 m. aprėptis sustojo ties 78 proc., o kaimiškose vietovėse kokybiškas (100 Mb/s) internetas pasiekia tik 23,5 proc. namų ūkių.

Fiksuotų labai didelės spartos tinklų (VHCN) aprėptis Lietuvoje 2024 m. siekė 78,29 %, kai ES vidurkis sudarė 82,49 %. Metinis augimas – vos 0,3 %, kai tuo tarpu ES – 4,9 %. Tai rodo, kad infrastruktūros plėtra, ypač kaimiškose vietovėse, yra lėta, o privatus sektorius vengia investuoti dėl menko atsiperkamumo.

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė atkreipia dėmesį, kad būtina stiprinti viešąsias investicijas: „Norėdami, kad 1Gbps ryšys būtų pasiekiamas 100 proc. namų ūkių, turime numatyti reikšmingas papildomas lėšas.Padėti išspręsti ryšio problemas nutolusiose teritorijose gali ir antžeminių tinklų integracija su palydovinio ryšio tinklais."

EK ragina Lietuvą ne tik tęsti, bet ir didinti paramą fiksuoto tinklo plėtrai bei paspartinti VHCN projektų įgyvendinimą.Lietuva, siekdama išlaikyti technologinį konkurencingumą, privalo strategiškai investuoti į itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrą. Tokios investicijos ne tik skatina inovacijas ir ekonomikos augimą, bet ir sustiprina nacionalinį saugumą bei atsparumą krizėms.

Šiuolaikinis ryšys apima ne tik tradicines telekomunikacijas, o visą ekosistemą: skaitmenines jungtis, duomenų perdavimą, debesijos sprendimus, daiktų internetą, palydovinį ar kvantinį ryšį.

„Ateities ryšys – tai bendras mūsų visų įsipareigojimas, mūsų visų ambicija: kad kokybiškas, saugus ir prieinamas ryšys taptų kasdienybe kiekvienam žmogui ir verslui. Ir tuo pačiu – tai Lietuvos galimybė išsiskirti. Padaryti ryšį savo konkurenciniu pranašumu. Kurti pažangią infrastruktūrą ir pažangią visuomenę“, – pabrėžia RRT tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

Struktūrinės kliūtys ryšio infrastruktūros plėtrai

Infrastruktūros plėtrą stabdo biurokratiniai barjerai. Viešo sektoriaus valdomi objektai retai prieinami ryšio bokštų statybai, kelių ir geležinkelių valdytojai riboja kabelių tiesimą, kultūros paveldo apsaugos institucijos laiko antenas vizualine tarša. Per metus įgyvendinus įstatymą, kuris turėjo skatinti servitutus, pasirašyta vos keletas sutarčių.

RRT siekė išsiaiškinti, kodėl šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje yra sustojusi, ir apklausė paslaugų teikėjus. Tarp 7 pagrindinių kliūčių tiesti naujus gigabitinius tinklus atsidūrė tinkamos infrastruktūros stoka ar žemės savininkų keliamos kliūtys, informacijos apie planuojamas statybas stoka, leidimų gavimo kliūtys. Kitos priežastys – likusios mažo gyventojų tankumo teritorijos, maža gyventojų perkamoji galia, nėra paklausos plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pastatai nėra pritaikyti tiesti tinklus.

Kokios priemonės galėtų paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą? Pasak J. Šovienės, viena iš jų – tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Siekiant spartesnės ir efektyvesnės gigabitinio ryšio plėtros, yra būtinas žingsnis, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Ne ką mažiau svarbu tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIS), kad būtų lengvai pateikiama ir pasiekiama visa informacija apie infrastruktūros plėtros planus.

„Jei norime, kad Lietuvos vardas vėl būtų siejamas su skaitmenine pažanga Europoje, turime keisti požiūrį į infrastruktūrą. Šviesolaidžio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu, o ne atskirų ryšio paslaugų teikėjų, žemės sklypų savininkų bei kelių valdytojų neišsprendžiamų ginčų objektu. Tik taip galėsime užtikrinti, kad skaitmeninis ryšys taptų Lietuvos konkurenciniu pranašumu, o ne stabdžiu“, – sako RRT tarnybos pirmininkė.

RRT planai: plėsti ryšį, gerinti kokybę

RRT yra paskelbusi/parengusi Plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtros planą 2025–2030 m. Jo tikslas – iki 2030 m. 100 Mb/s spartą pasiekiamą visiems namų ūkiams, gyvenantiems vietovėse, kur gyvena daugiau nei 200 gyventojų. Iki 2027 m. pabaigos planuojama, kad 4G arba aukštesnės kartos technologijų ryšys bus prieinamas visiems.

Siekiant tikslų, 2025 m. rengiami aukcionai 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz dažnių juostoms. Taip pat RRT jau parengė teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti ryšių išteklių valdymą ir didinti paslaugų prieinamumą.

Keliaujant telefonas tampa mūsų dešiniąja ranka – juo planuojame maršrutus, fiksuojame įspūdžius ir bendraujame su pasauliu. Tačiau būtent atostogų metu atsipalaiduojame ne tik nuo darbų, bet ir nuo įpročio akylai saugoti savo asmeninius duomenis mobiliajame įrenginyje. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad keliaujant grėsmės sukčiams nutekinti jūsų asmeninius duomenis tyko kiekviename žingsnyje – nuo viešo oro uosto interneto iki telefono įkrovimo stotelių.

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

Kelionės metu dažnai jungiamės prie viešojo „Wi-Fi“ tinklų, norėdami greitai patikrinti maršrutą, atsisiųsti bilietą ar pasidalinti įspūdžiais socialiniuose tinkluose. Tačiau šis patogumas gali tapti dideliais spąstais jūsų asmeniniams duomenims. Remiantis „All About Cookies“ tyrimu, net 90 proc. keliautojų prisipažįsta naudojęsi nesaugiais viešojo interneto tinklais.

„Keliaujant elgiamės kitaip nei namuose. Norime greitai pasitikrinti informaciją, bet dažnai jungiamės prie bet kokio „Wi-Fi“, nežinodami, kam jis priklauso. Tokiu metu mūsų duomenys tampa lengvu grobiu sukčiams“, – sako D. Povilaitis.

Pasak jo, ypač pavojingi yra vadinamieji suklastoti belaidžiai tinklai (angl. Evil Twin) – jie atrodo beveik identiški tikriesiems, pavyzdžiui, „Airport_Free_WiFi“ vietoje „Airport_WiFi“. Prisijungus prie tokio tinklo, jūsų duomenys gali būti perimti – nuo el. pašto slaptažodžių iki bankinių prisijungimų.

Ekspertas kelionės metu rekomenduoja rinktis ryšio operatorių siūlomą tarptautinį tarptinklinį mobilujį ryšį (angl. roaming) ryšį, kuris automatiškai jungiasi prie patikimų vietinių tinklų, sumažindamas kibernetinių grėsmių riziką bei užtikrindamas spartų ir saugų duomenų perdavimą.

Nepasitikėkite bendrais įkrovikliais

Netikėtos grėsmės slypi ir viešose mobiliųjų įrenginių įkrovimo stotelėse. D. Povilaitis paaiškina, kad per USB jungtį perduodama ne tik elektra, bet ir duomenys. Jei įkrovimo stotelėje yra įrengta kenkėjiška programa, ji gali slapta užfiksuoti, ką rašote ar kokius slaptažodžius vedate.

„Kelionių metu rekomenduoju naudoti tik savo įkroviklį arba USB duomenų blokatorių – specialų adapterį, kuris fiziškai blokuoja duomenų perdavimą per USB jungtį ir leidžia perduoti tik elektros energiją. Taip sumažinsite riziką, kad jūsų įrenginys bus užkrėstas kenkėjiška programine įranga“, – pataria ekspertas.

O jeigu telefonas dingo?

Telefono pametimas – dažna keliones lydinti nelaimė. Remiantis „AVG Technologies“ apklausa, net 35 proc. keliautojų prarado savo įrenginį arba juos pavogė kelionės metu. Kartu su pamestu telefonu dingsta ir jūsų asmeniniai duomenys, todėl D. Povilaitis ragina pasirūpinti jų saugumu dar prieš atostogas.

„Ruošiantis vykti svetur verta pasidaryti atsargines svarbiausių duomenų kopijas – nuotraukas, dokumentus, kontaktus išsisaugoti debesyje arba išoriniame diske. Taip pat būtina įjungti sekimo funkcijas, tokias kaip „Apple Find My“ ar „Google Find My Device“. Jei prarastumėte telefoną, galėsite jį užrakinti, surasti arba nuotoliniu būdu ištrinti visus duomenis“, – pataria ekspertas.

Po kelionės pasirūpinkite ir telefono tvarka

Pasisėmus naujų įspūdžių ir grįžus iš atostogų, svarbu ne tik susitvarkyti lagaminą, bet ir „išvalyti“ telefoną – pašalinti kelionės metu naudotas, tačiau dabar jau nebereikalingas programėles.

„Viešojo transporto bilietų ar vietinių paslaugų programėlės kelionės metu dažnai prašo prieigos prie jūsų buvimo vietos, kontaktų ar net failų. Jos gali veikti fone ir toliau rinkti duomenis be jūsų žinios. Todėl verta peržiūrėti, ką įsidiegėte kelionėje, ir tokias programėles pašalinti. Juk prireikus jas visada galėsite įsidiegti iš naujo“, – pataria D. Povilaitis.

Į Kauną jau plūsta marios žmonių iš visos Lietuvos. Kol dalis ketina koncertą išjausti šokant, kiti nekantrauja Justin Timberlake pasirodymą užfiksuoti ir pasidalinti soc. tinklų paskyrose. Už viso šio šurmulio slypi nematoma, bet svarbi užduotis – užtikrinti stabilų ryšį. Ramūnas Mikalauskas, „Telia“ Radijo tinklo vadovas, sako, kad visi mobiliojo operatoriaus klientai galės naudotis kokybišku interneto ryšiu. Vis dėlto, svarbiausiais momentais rekomenduojama rinktis įprastus telefono skambučius per operatoriaus tinklą, o ne programėles – taip išvengiama trikdžių, kai duomenų srautas pasiekia piką.

Ryšys veiks: skambinkite ir dalinkitės

„Žvelgiant iš technologinės perspektyvos, tokie renginiai – tikras išbandymas mobiliojo ryšio operatoriams. Kai nedidelėje teritorijoje susirenka itin daug žmonių, standartiniai sprendimai dažnai nebeveikia. Todėl Dariaus ir Girėno stadione specialiai įrengėme devynias mikro bazines stotis, jas pritaikydami konkrečiam stadiono sektoriui. Kiekviena antena veikia kaip atskira bazinė stotis, o visas tinklas sujungtas, kad aptarnautų didelį lankytojų srautą ir užtikrintų kokybišką ryšį“, –  pabrėžia R. Mikalauskas.

Anot jo, žmonės galės be trikdžių skambinti, naudotis mobiliuoju internetu ir kelti turinį į socialinius tinklus. Vis dėlto tokių renginių metu nereikėtų tikėtis aukštos kokybės nuolatinių ir tiesioginių vaizdo transliacijų – joms reikia daug tinklo išteklių. 

„Kai vienoje vietoje susitelkia tūkstančiai žmonių, visi turimi tinklo ištekliai dalijami tolygiai – po truputį visiems naudotojams. Tačiau svarbu žinoti, kad ir esant tinklo pikui, pagalbos skambučiai (112) visada turi absoliutų prioritetą, jie eina pirmiausia. Po jų seka standartiniai balsiniai skambučiai per mobiliojo operatoriaus tinklą (VoLTE), o galiausiai – visos duomenų paslaugos. Skambučiai per „WhatsApp“ ar „Messenger“ nėra lygiaverčiai. Jie laikomi tiesiog duomenų srautu ir jiems prioritetas mažesnis, todėl kai skambutis labai svarbus, geriau jį atlikti per operatoriaus tinklą“, –  teigia R. Mikalauskas.

Keičiasi atlikėjai, bet ne žmonių įpročiai

Nepriklausomai nuo to, kas lipa ant didžiosios scenos, žmonių elgesys koncertuose išlieka panašus. Iki pagrindinio pasirodymo dauguma žmonių naršo internete, žiūri vaizdo įrašus, siunčia ir gauna įvairią informaciją. Techniniu požiūriu tai reiškia daug duomenų parsisiuntimo (angl. downlink). Šis etapas būna lyg tyla prieš audrą, kol tinklo naudotojai laukia veiksmo.

„Kai scenoje pasirodo pagrindinis atlikėjas, visa situacija apsiverčia aukštyn kojom. Tuomet duomenys nebeparsisiunčiami, o siunčiami į išorę. Žmonės aktyviai dalijasi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, kelia nuotraukas, vaizdo įrašus, reakcijas. Šis srautas yra labai intensyvus ir reikalauja didelio tinklo pajėgumo. Tokie įpročiai jau buvo matomi per Jessicos Shy koncertą, kai tinklo apkrova gerokai padidėjo būtent tada, kai į sceną žengė ji“, – paaiškina „Telia“ Radijo tinklo vadovas.

Didžiausia saugumo spraga – paties vartotojo sprendimai

Nors tinklo saugumo požiūriu tokie renginiai paprastai nesukelia didesnių iššūkių, verta savo duomenų saugumu rūpintis ir patiems. Operatoriaus infrastruktūra išlieka tokia pat saugi kaip ir bet kurią kitą dieną. Anot R. Mikalausko, didžiausia grėsmė dažniausiai kyla ne iš tinklo, o iš vartotojų elgesio.

„Žmonių miniose padidėja rizika netekti telefono dėl vagystės ar paprasčiausiai jį pamesti. Be to, daug vartotojų nesąmoningai jungiasi prie nesaugių „Wi-Fi“ tinklų ar atidaro kenkėjiškas nuorodas, taip rizikuodami savo asmeniniais duomenimis. Juk tikras saugumas prasideda nuo mūsų pačių sprendimų. Todėl saugokite save ir savo įrenginius, mėgaukitės koncertu be rūpesčių – o mes jau rūpinamės, kad tinklas veiktų sklandžiai ir saugiai“, – sako R. Mikalauskas.

Naujausio kibernetinio saugumo bendrovės „NordVPN“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užima 63-čią vietą pasaulinėje slapukų (angl. cookies) nutekinimo reitingų lentelėje iš 253 šalių. Tarp 94 mlrd. tamsiajame internete rastų slapukų – daugiau kaip 215 mln. buvo siejami su vartotojais iš Lietuvos.

Nors slapukai paprastai laikomi naudingais siekiant pagerinti naudojimosi internetu patirtį, daugelis nesuvokia, kad įsilaužėliai gali jais pasinaudoti, kad pavogtų asmens duomenis ir prisijungtų prie saugių sistemų.

„Slapukai gali atrodyti nekenksmingi, tačiau patekę į netinkamas rankas jie yra skaitmeniniai raktai į mūsų privačią informaciją“, – sako „NordVPN“ technologijų vadovas, Marijus Briedis. „Tai, kas buvo sukurta siekiant padidinti patogumą, dabar tampa vis didesniu pažeidžiamumu, kuriuo naudojasi kibernetiniai nusikaltėliai visame pasaulyje.“

Paslėptos kasdienio naršymo grėsmės

Slapukai – tai nedideli tekstiniai failai, kuriuos svetainės išsaugo naudotojo naršyklėje, kad įsimintų nuostatas, prisijungimo duomenis ir naršymo elgseną. Jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandesnį naudojimąsi internetu, padeda svetainėms greičiau įkelti duomenis, išsaugoti pirkinių krepšelius ir leidžia vartotojams išlikti prisijungusiems. Be slapukų šiuolaikinio interneto patogumas ir personalizavimas būtų itin ribotas.

Tačiau, keičiantis skaitmeninei aplinkai, daugėja ir piktnaudžiavimo šiomis priemonėmis atvejų. Kibernetiniai nusikaltėliai išmoko rinkti slapukus, kad perimtų sesijas, pavogtų tapatybę ir apeitų saugumo priemones. 

"Dauguma žmonių nesuvokia, kad pavogtas slapukas gali būti toks pat pavojingas kaip ir nutekintas slaptažodis”, – sako Briedis. „Perėmę slapuką įsilaužėliai gali gauti tiesioginę prieigą prie paskyrų ir slaptų duomenų be papildomo prisijungimo.“

Paviešinta milijonai asmeninės informacijos įrašų

„NordVPN“ tyrimas atskleidė milžinišką kibernetinę grėsmę: pavogta beveik 94 milijardai slapukų – tai net 74 % daugiau nei pernai. Nerimą kelia ir tai, ka daugiau nei 20 % jų vis dar aktyvūs, o tai reiškia, kad milijonai interneto vartotojų visame pasaulyje vis dar rizikuoja savo privatumu.

Didžioji dalis pavogtų slapukų buvo siejami su tokiomis platformomis kaip „Google“ (4,5 mlrd.), „YouTube“ (1,33 mlrd.), „Microsoft“ ir „Bing“ (po daugiau nei 1 mlrd.). Slapukai buvo renkami iš naudotojų net 253 šalyse.

Be to, išaugo duomenų vagysčių mastai. 2024 m. buvo nutekinta 10,5 mlrd. naudotojų ID, 739 mln. sesijų ID, 154 mln. autentifikavimo žetonų ir 37 mln. prisijungimo duomenų. Palyginimui, 2025 m. šie skaičiai dar išaugo – iki 18 mlrd. naudotojų ID ir 1,2 mlrd. sesijų ID.

Pavogti duomenys dažnai apima vardus, el. paštus, slaptažodžius, gyvenamosios vietos adresus – viską, ko reikia tapatybės vagystei, apgaulei ar neteisėtai prieigai prie paskyrų.

Visa ši informacija buvo surinkta naudojant net 38 skirtingas kenkėjiškas programas – daugiau nei triskart daugiau nei pernai. Tarp aktyviausiai naudojamų programų – „Redline“ (41,6 mlrd. slapukų), „Vidar“ (10 mlrd.) ir „LummaC2“ (9 mlrd.).

Šios programos geba iš naršyklių išgauti slaptažodžius, automatinio užpildymo duomenis, slapukus ir net įdiegti papildomą kenkėjišką programinę įrangą. Kai kurios, kaip „LummaC2“, geba apeiti antivirusines sistemas.

Dar grėsmingesnė tendencija, jog 2025 m. aptikta 26 visiškai nauji kenkėjiškų programų tipai, nerasti tyrimą atliekant 2024-aisiais. Tarp jų – „RisePro“, „Stealc“, „Nexus“, „Rhadamanthys“, kurie naudojami slaptažodžių, sesijų duomenų ar net bankinės informacijos vagystėms.

Lietuva, nors ir buvo 63 vietoje pagal pavogtų slapukų skaičių, vis tiek susidūrė su milžinišku pažeidžiamumu – aktyvūs išliko net 17 milijonai slapukų.

„Net jei pavogtas ir nedidelis kiekis aktyvių slapukų – pažeidžiamais išlieka šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje“, – sako Briedis.

Paprasti būdai apsaugoti savo duomenis nuo kibernetinių grėsmių

Apsisaugoti nuo duomenų nutekėjimų ir kenkėjiškų programų keliamų pavojų padeda budrumas. Pradėkite nuo stiprių ir unikalių slaptažodžių kiekvienai paskyrai, taip pat įjunkite kelių veiksnių autorizaciją (MFA), kai tik tai įmanoma. Taip pat venkite dalytis asmenine informacija ir nespauskite įtartinų nuorodų bei nesisiųskite neaiškių failų.

Kitas svarbus žingsnis – reguliariai atnaujinti įrenginių operacinę sistemą. Tai gali padėti užkirsti kelią kenkėjiškų programų patekimui į sistemą. Taip pat svarbu valyti svetainių duomenis. Daugelis naudotojų nežino, kad aktyvios sesijos gali išlikti net ir uždarius naršyklę. Išvalius šiuos duomenis, sumažėja rizika, kad kažkas pasinaudos jūsų aktyvia sesija.

Galiausiai, peržiūrėkite savo paskyrų privatumo nustatymus ir įsitikinkite, kad jūsų informacija prieinama tik patikimiems paslaugų teikėjams.

„Žmonės dažnai tiesiog uždaro naršyklę, bet sesija lieka aktyvi, o slapukas – vis dar galiojantis. Jei niekada neišvalote svetainės duomenų, ta sesija gali likti galiojanti tiek, kiek tai leidžia svetainės savininkas“, – sako Briedis.

Tokios paprastos priemonės kaip stiprūs slaptažodžiai, kelių veiksnių autorizacijos įjungimas ir budrumas internete gali gerokai sumažinti riziką tapti kibernetinių atakų auka. Tai nedidelė laiko investicija, kuri gali apsaugoti nuo didelių problemų.

Metodologija

Duomenys buvo išanalizuoti bendradarbiaujant su tyrėjais iš „NordStellar“, kibernetinių grėsmių valdymo platformos. Tyrimas vyko nuo balandžio 23 iki balandžio 30 dienos, 2025. Tyrėjai naudojo duomenis, gautus iš „Telegram“ kanalų, kuriuose įsilaužėliai skelbia, kokia pavogta informacija yra parduodama. Tai leido sudaryti duomenų rinkinį apie 94 milijardus slapukų. Tyrėjai analizavo, ar slapukai yra aktyvūs ar neaktyvūs, kokia kenkėjiška programinė įranga buvo naudojama slapukams pavogti, iš kurios šalies jie kilę, taip pat kokie duomenys buvo juose – apie įmonę, sukūrusią slapuką, vartotojo operacinę sistemą ir vartotojams priskirtas raktažodžių kategorijas. „NordVPN“ nepirko pavogtų slapukų, nepasiekė slapukų turinio ir tik analizavo, kokie duomenys juose buvo.

„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys. Senosios technologijos atsisakymas palies senas SIM korteles turinčius žmones, kuriems svarbu nedelsiant atsinaujinti korteles, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„3G išjungimas yra svarbaus istorinio etapo pabaiga. Išjungus 3G technologiją, bus atlaisvinti šiai technologijai šiuo metu skiriami dažniai. Tai leis užtikrinti geresnį 4G ryšį visiems klientams, o ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje. Tai reiškia ne tik greitą internetą, bet ir stabilesnius skambučius, kokybiškesnį ryšį. Nuolat plėsdami ir atnaujindami ryšio bokštų tinklą Lietuvoje daug dėmesio skiriame tam, kad „Bitės“ ryšys būtų dar kokybiškesnis. Prie to prisidės ir šiemet išjungiamas senasis 3G“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Pasak jo, šiuo metu 3G ryšį skambučiams ir naršymui naudoja mažai žmonių. Skaičiuojama, kad trys iš keturių klientų jau perėjo prie pažangesnio 4G ar ypač kokybiško „Bitės“ naujos kartos 5G ryšio naršymui. Skambučiai internetu „VoLTE“ (angl. Voice over LTE) sudaro daugiau nei 60 proc. visų skambučių „Bitės“ tinkle.

Išjungimas bus vykdomas etapais

Senosios 3G technologijos išjungimas „Bitės“ tinkle bus vykdomas palaipsniui, iš anksto informuojant klientus apie pokyčius. Planuojama, kad senos 3G ryšio technologijos išjungimas bus pradėtas jau birželį nuo šalies pajūrio.

„Pernai rugsėjį atlikome bandomąjį 3G išjungimo projektą Šventojoje. Šis bandymas buvo sėkmingas – nefiksavome ryšio sutrikimų, o klientai nepajuto jokių paslaugų sutrikimų. Tikime, kad taip pat sklandžiai pavyks atjungti 3G ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. „Bitė“ sąmoningai pasirinko šiek tiek lėtesnį senosios technologijos atsisakymą tam, kad klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – aiškina „Bitės“ vadovas, pridurdamas, kad geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia 99 proc. Lietuvos teritorijos.

Išjungus 3G, šį ryšį naudojantys įrenginiai automatiškai persijungs prie kito ryšio tinklo – 2G, 4G arba 5G.

„Jei telefonas palaiko 4G ryšį, jis automatiškai skambučiams naudos „VoLTE“ technologiją. Ji užtikrina aukštesnę skambučių kokybę, greitesnį sujungimą ir stabilesnį ryšį. „VoLTE“ leidžia vienu metu ir kalbėtis telefonu, ir naudotis internetu, o tai pagerina bendrą ryšio patirtį. Tai aktualu, kai kalbant telefonu norima pasitikrinti elektroninį paštą, registruojantis skrydžiui parodyti lėktuvo bilietą, arba padiktuoti siuntos kodą kurjeriui. Be to, be „VoLTE“ gali nepavykti prisiskambinti ar priimti skambučių daugelyje ES ir kitų pasaulio šalių“, – pasakoja A. Mickevičius.

Ypač suklusti turėtų žmonės, turintys senesnes kaip 10 metų senumo SIM korteles – jas reikėtų atsinaujinti bet kuriame „Bitės“ salone visoje Lietuvoje. Kitu atveju, net ir turint naujausius išmaniuosius įrenginius, senos SIM kortelės galės naudotis tik 2G ryšiu, kuris nėra pritaikytas spartesniam duomenų perdavimui. Tai reiškia, kad įrenginiai su 2G ryšiu veiks ypatingai lėtai, lyginant su pažangesniu 4G ar naujos kartos „Bitės“ 5G ryšiu.

3G – praeities technologija

​Daugelyje Europos šalių 3G ryšys jau yra išjungtas ar šiuo metu vykdomas laipsniškas jo atsisakymas. Pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Ispanija ir Graikija jau visiškai atsisakė 3G ryšio ar yra pradėję technologijos išjungimą.

Pasak A. Mickevičiaus, pasirinkimą išjungti 3G, o ne dar senesnį 2G ryšį nulėmė jo naudotojų kiekis. 1991 metais pradėjęs veikti 2G ryšys buvo pirmasis skaitmeninis mobilusis ryšys, pakeitęs analoginį 1G.

„Tuomet tai buvo milžiniškas šuolis telekomunikacijų srityje, nes leido ne tik skambinti, bet ir perduoti duomenis, naudoti SMS žinutes, o vėliau – ir mobilųjį internetą. Iki šiol 2G ryšį naudoja daug telemetrijos įrenginių – signalizacijos ar saugos sistemos, automobilių stovėjimo aikštelių užkardai ar automatiniai vartai ir pan.“, – atsimena skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovas.

„Šiuo metu 3G ryšys yra aktualus tik skambučiams, o šią funkciją gali atlikti ir 2G ryšys. Dauguma žmonių jau seniausiai naudojasi 4G ar naujos kartos 5G ryšiu. Tokį pokytį nulėmė ne tik atnaujinami ryšio tinklai, bet ir naujausi išmanieji įrenginiai, kurie automatiškai jungiasi prie kelis kartus greitesnio 5G“, – sako A. Mickevičius.

Vis daugiau žmonių pripažįsta, kad išmaniųjų telefonų naudojimas veikia jų emocinę savijautą, dėmesio koncentraciją ir net miego kokybę. „Tele2“ inovacijų ekspertas Lukas Keraitis dalinasi asmenine patirtimi, kaip įvairiais būdais bandė suvaldyti išmaniojo telefono trauką.

Mažiau spalvų – mažiau patrauklumo

Mokslininkai teigia, kad skirtingos spalvos gali stimuliuoti tam tikras emocijas. Spalvas pasitelkia prekės ženklai, siekdami sukurti tam tikrą nuotaiką ar asociacijas savo klientams.

Spalvingos aplikacijos telefone – ne išimtis: jos lengviau atkreipia mūsų dėmesį ir gali lemti didesnį potraukį ekranams. Jei tikslas – rečiau imti telefoną į rankas ir jame naršyti mažiau, Lukas pataria naudoti nespalvotą (monochrome/greyscale) ekrano režimą.

„Telefonuose galima nustatyti, kad nuo tam tikros valandos ekrane dingtų spalvos. Tai mažiau stimuliuoja – net kolegų atostogų nuotraukos atrodo nuobodžiau. Taip gyvenau porą mėnesių – šiek tiek veikia (ypač su Instagramu). Žiūrėdamas nespalvotą ekraną jautiesi kiek kvailokai. Šią priemonę vertinu penkiais balais iš dešimt“, – šypteli Lukas.

Automatiniai ribotuvai – prieš impulsyvų naršymą

Kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais parengtas, „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas* apie žmonių emocinį atsparumą atskleidė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų (22 proc.) patiria miego sutrikimų.

Apklausos duomenimis, žmonės, turintys žemesnį emocinį atsparumą, dažniau susiduria su nemiga, yra labiau priklausomi nuo socialinių tinklų ir nesaikingai vartoja alkoholį. Miegas čia itin svarbus – kokybiškas poilsis gerina emocinę gerovę ir padeda lengviau susidoroti su kasdieniais iššūkiais.

L. Keraitis atkreipia dėmesį, kad naudojant miego režimą ar kitas telefono funkcijas, leidžiančias automatiškai riboti programėlių naudojimą vakarais, galima suvaldyti impulsyvų naršymą.

„Aštuntą valandą visos programėlės pas mane patemsta – paspaudus tenka pasirinkti, kiek laiko dar naudotis (puikiai kelia kaltės jausmą). Po penkiolikos minučių sistema vėl paklausia, ar tikrai nori tęsti. Užknisa ir veikia“, – sako technologijų ekspertas.

Paslėptos programėlės – mažiau pagundų

Programėlių telefone – ne viena. Dažniausiai naudojamas esame įpratę laikyti „visada po ranka“, kad jos būtų matomos vos atsidarius telefoną. Vis dėlto, anot eksperto, jei sąmoningai sau atsakome, kad kai kurių kanalų vartojimą norime sumažinti, jie neturėtų būti telefono pradžios ekrane.

Tad viena efektyviausių priemonių suvaldyti savo laiką telefone – fiziškai paslėpti socialinių tinklų programėles kuo toliau nuo pagrindinio ekrano.

„Kad pasiekčiau TikTok’ą, turiu telefone perversti du ekranus, atsidaryti „Social“ programėlių aplanką, tada dar kartą paslinkti į šoną ir tik tada atsidaryti programėlę. Kartais tiek ir tereikia, kad suprasčiau – juk ėjau pasiimti knygą, o štai vėl laikau telefoną rankoje“, – palygino L. Keraitis.

Be pranešimų – daugiau ramybės

Vis dėlto, didžiausias pokytis, anot Luko, įvyko išjungus visus telefono pranešimus. Ekspertas tikina palikęs tik itin svarbius, pavyzdžiui, bankų siunčiamus pranešimus.

„Jeigu mūsų susitikimo metu jūsų telefonas suskamba ir įjungia ekraną tik tam, kad parodytų antraštę apie tai, ką pasakė vienas ar kitas politikas, kaip jūs apskritai susikaupiate? Be telefono pranešimų gyvenu jau daugiau nei septynerius metus (palikau tik mokėjimų ir bankų pranešimus) – ir nenumiriau. Nenumirsite ir jūs“, – patirtimi dalijosi ekspertas.

*Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.

Nuo ryšio paslaugų iki ryšio su savimi – „Telia“ salonuose šią savaitę debiutuoja išmanieji sveikatos įrenginiai. Išmanieji žiedai, nervų stimuliatoriai ir LED terapijos įrenginiai padės ne tik stebėti, bet keisti įpročius, remiantis realiu laiku gautais rodikliais. Ekspertai sako, kad kūnas tampa svarbiausia inovacijų platforma.

„Žmonės savo mintyse „Telia“ dažniausiai tapatina su ryšio paslaugomis, tačiau savęs niekada nespraudėme į šiuos rėmus. Mūsų tikslas visuomet buvo pristatyti inovacijas, kurios realiai pagerina žmonių gyvenimą. Matome, kad šiuolaikiniai vartotojai nori ne tik išmaniai bendrauti, bet ir išmaniai rūpintis savimi. Todėl artėjant vasarai, norime juos pakviesti į savo salonus išbandyti pažangių ir patikimų sveikatos įrenginių. Jie padės geriau pažinti savo kūną, gerinti miego kokybę, mažinti stresą ir formuoti sveikesnius įpročius“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.

Streso mažinimas be tablečių ir odos gražinimas šviesa

Pastaraisiais metais visuomenei pradėjus intensyviai gvildenti ilgaamžiškumo temą, ne vienam sporto ar sveiko amžėjimo entuziastui išmaniojo laikrodžio galimybės pasidarė pernelyg siauros. Būtent tokiems asmenims, kuriems nebepakanka žingsnių skaičiavimo ir pulso duomenų, atsirado nauja išmaniųjų žiedų kategorija.

„Telia“ asortimente debiutuojantis šio įrenginių tipo atstovas „RingConn Gen 2“ išsiskiria ne tik vos 2 mm plonumu, bet ir galimybe sekti širdies ritmo variabilumą, matuoti kraujo įsotinimą deguonimi, atpažinti miego apnėją ir įvertinti miego kokybę. Mūvint žiedą, kur kas patogiau miegoti, nei segint išmanųjį laikrodį, o jo buvimas ant piršto, kur plonesnė oda, leidžia daug tiksliau sekti įvairius širdies ir kraujagyslių sistemos būklę atspindinčius rodiklius.

Tuo metu norintiems gerinti miego kokybę ar lengviau ištverti stresines situacijas skirtas revoliucinis „Pulsetto“ klajoklinio (vagus) nervo stimuliatorius. Ant kaklo dėvimas įrenginys stimuliuoja klajoklinį nervą, kuris atsakingas už parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą. Skirtingai nuo kvėpavimo, dėmesingumo ar kitų įprastų streso mažinimo programėlių, „Pulsetto“ tiesiogiai veikia nervų sistemą, subalansuodamas streso hormonų išsiskyrimą ir padėdamas greičiau atsipalaiduoti. Visa tai – be vaistinių preparatų ar maisto papildų.

„Bene įdomiausias mūsų naujojo asortimento atstovas – „HigherDOSE“ veido kaukė. Daugelio nuostabai, odos būklę gerinti galima ne tik įvairiais kremais ar serumas, bet ir pasitelkiant šviesą. Ši kaukė naudoja skirtingo ilgio šviesos bangas, kurios, priklausomai nuo pasirinkto režimo, padeda šalinti tokias odos problemas kaip spuogai, smulkios raukšlelės ar netolygus odos atspalvis.

Ypač veiksminga artimųjų infraraudonųjų spindulių (NIR) parinktis, kurios bangos įsiskverbia į giliuosius odos sluoksnius ir skatina ląstelių atsinaujinimą. Šią kaukę galima naudoti namų sąlygomis, o jos veikimo principas yra patvirtintas kliniškai“, – pasakoja M. Baltušis.

Tradicinių medicinos prietaisų skaitmenizacija

Be dėvimųjų technologijų, „Telia“ nuo šiol siūlo ir išmanias klasikinių sveikatos stebėjimo prietaisų. „iHealth Neo“ kraujospūdžio matuoklis vienu mygtuko paspaudimu tiksliai išmatuoja kraujospūdį ir pulsą, o duomenys automatiškai sinchronizuojami su mobiliąja programėle. Tai ypač patogu lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims, kuriems iki šiol po kiekvieno matavimo tekdavo rodmenis ranka užsirašyti ant popieriaus lapo. Be to, šio belaidžio prietaiso matavimai prilygsta medicininės klasės įrenginiams, o naujos kartos jutikliai užtikrina tikslumą net judant.

„iHealth Air“ deguonies matuoklis (pulsoksimetras) – dar vienas kompaktiškas ir patogus įrenginys, leidžiantis stebėti kraujo prisotinimą deguonimi ir pulso dažnį. Šie rodikliai ypač svarbūs žmonėms, turintiems kvėpavimo sutrikimų, aktyviai sportuojantiems ar gyvenantiems dideliame aukštyje. Tiek kraujospūdžio, tiek deguonies matuoklių duomenys perkeliami į tą pačią „iHealth“ programėlę, kur galima sekti rodiklių pokyčius ilguoju laikotarpiu ir lengvai pasidalinti šia informacija su gydytojais.

„Išmanių sveikatos prietaisų pranašumas – galimybė turėti visą sveikatos istoriją vienoje vietoje. Pavyzdžiui, tai pačiai ekosistemai priklausančios „iHealth Fit“ išmaniosios svarstyklės matuoja net devynis kūno parametrus, įskaitant kūno masės indeksą, riebalų, raumenų ir vandens kiekį organizme, ar netgi visceralinių riebalų lygį. Visa ši informacija automatiškai perkeliama į programėlę, kur galima patogiai stebėti tendencijas ir suprasti, kaip keičiasi organizmas laikui bėgant ar aktyviai sportuojant“, – paaiškina „Telia“ atstovas.

Sveikatos inovacijos – ne vien Vilniuje ir Kaune

„Telia“ siūlomos sveikatos inovacijos neapsiribos vien didmiesčiais – prie jų prisiliesti bus galima ir mažesniuose šalies miestuose. Naujieji įrenginiai bus pristatyti 14-oje „Telia“ salonų visoje Lietuvoje. Šiuose salonuose klientai galės ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti įrenginius bei pasikonsultuoti su ten dirbančiais „Telia“ darbuotojais.

„Siekiame, kad išmaniosios sveikatos technologijos būtų prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Visi mūsų konsultantai bus specialiai apmokyti ne tik parodyti įrenginių funkcijas, bet ir paaiškinti, kaip jų teikiami duomenys gali padėti gerinti sveikatą. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog šie prietaisai – ne prabangos prekė, o investicija į savo gerovę ir sveikatą“, – pabrėžia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Išmanieji sveikatos įrenginiai bus prieinami tiek pirmąkart tokias technologijas išbandyti norintiems, tiek jau pažengusiems naudotojams – kiekvienam pagal jo turimą biudžetą. Produktų kainos svyruoja nuo vos 40 eurų už „iHealth Air“ pulsoksimetrą iki 329 eurų už aukščiausios klasės „RingConn Gen 2“ išmanųjį žiedą. Visi „Telia“ parduodami įrenginiai buvo kruopščiai atrinkti šios srities žinovų, todėl vartotojai gali būti ramūs dėl aukštos jų kokybės, o dėl intuityvaus valdymo juos puikiai gali naudoti tiek jaunesni, tiek vyresni asmenys.

„Telia“ salonuose bus galima pasikonsultuoti, kaip efektyviai panaudoti naująsias technologijas sveiko gyvenimo būdo formavimui, išbandyti įrenginius, palyginti jų funkcijas ir pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį sprendimą.