Socialiniuose tinkluose esantys botai yra ne visada pastebimi, tačiau vis dažniau pajuntami. Nors Europos Sąjunga turi įrankių, kurie padeda kovoti su dezinformacija, tačiau tai ne visada padeda. „Telia“ DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas teigia, kad kovą apsunkina pilkoji zona tarp tai kas yra teisėta ir kas yra teisinga.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, kad pats technologijos egzistavimas nepažeidžia taisyklių – viską lemia jos panaudojimas. Tarnyba nereguliuoja pačių botų kaip technologijos – reguliuoja jų naudojimą ir vertina jų poveikį. Automatizuotos paskyros savaime nėra draudžiamos, tačiau jos tampa reguliavimo objektu, kai per jas platinamas neteisėtas turinys, iškraipomas viešasis diskursas, vykdomi sukčiavimo veiksmai ar kyla grėsmės demokratiniams procesams.

Prof. Pauliaus Pakutinsko teigimu, yra daug naudingų botų, jų buvimu džiaugiamės arba nepastebime, tačiau botus galima pasitelkti ir blogiems tikslams. Lietuva turi vidinių ir išorinių veikėjų, kurie nori internetinę erdvę išnaudoti savo piktavališkiems tikslams. Tam jie pasitelkia įvairias priemones, įskaitant ir botus, taip keldami grėsmę visuomenei. Todėl žalingi botai ir jų taikymas turi būti reguliuojami, o su pačiais botais – griežtai kovojama.

Šiandien kovą turėtų palengvinti Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act), kuris įpareigoja platformas veikti aktyviai. Dėl šio akto platformos idealiu atveju turėtų ne šiaip sureaguoti į vieną ar kitą kartą padarytus pažeidimus, o nuolat vertinti grėsmes ir užkirsti kelią dezinformacijai dar prieš jai išplintant.

„DI paremti žalingi botai sparčiai tobulėja – jie vis tiksliau imituoja realius vartotojus, maskuojasi ir apeina kontrolės mechanizmus. Todėl platformoms tenkančios prievolės yra tikrai stipri priemonė, bet vien platformų pastangų nepakanka – grėsmes reikia nuolat stebėti, tirti ir stabdyti. Net paprasti vartotojai gali pranešti apie įtartinas veiklas, o kompetentingos institucijos tiria tokius pranešimus. Aišku, visada savo ramybei galima sumažinti tokį poveikį paprasčiausiai mažiau naudojantis socialiniais tinklais, tačiau ar esame tam pasiruošę? Kuo mažiau įsitraukiame, tuo mažiau erdvės paliekame manipuliacijoms“, – teigia prof. P. Pakutinskas.

Platformas gąsdina tik baudos?

Naujausi 2025–2026 m. atvejai rodo, kad nors socialinių tinklų platformoms gresiančios baudos skamba įspūdingai, realiose situacijose jos suveikia pernelyg lėtai ir dažniausiai pavirsta bylinėjimosi procesais.

Pirmąjį reikšmingą precedentą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą – 120 mln. eurų baudą platformai „X“ – Europos institucijos skyrė tik po to, kai beveik dvejus metus tyrė, kaip ši platforma klaidino vartotojus „blue check“ dizaino sprendimais, slėpė informaciją apie reklamas ir aktyviai blokavo prieigą tyrėjams.

Tuo pat metu kitos platformos pajuto dar didesnes, tačiau labiau išskaidytas sankcijas: vien per 2025 m. Europos Sąjunga technologijų gigantėms išdalino baudų už maždaug 3,77 mlrd. eurų. Iš jų didžiausią smūgį gavo „Google“ (beveik 3 mlrd. eurų), o „Meta“ sulaukė papildomos 200 mln. eurų sankcijos ir per kelerius pastaruosius metus jau spėjo sukaupti baudų už daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Net kai reguliuotojai gali nubausti įmones milžiniškomis baudomis iki 6 proc. metinės pasaulinės apyvartos, procesai dažnai stringa dėl sudėtingų procedūrų ir milžiniškų kompanijų gebėjimo gintis. Pavyzdžiui, nors institucijos užfiksuoja, kaip „TikTok“ ar „Meta“ pažeidžia taisykles, sprendimų priėmimas užtrunka labai ilgai. Platformos samdo geriausius teisininkus, nes sumos tikrai labai didelės, ir randa originalių būdų, kaip susimažinti ar išvengti šių baudų. Net ir pačios didžiausios baudos, nors popieriuje atrodo didžiulės, iš tikro kanda iš lėto, veikia fragmentiškai ir greičiau tarnauja kaip derybinis svertas, o ne mechanizmas, kuris galėtų greitai paveikti technologijų galiūnes“, – teigia prof. Paulius Pakutinskas.

Slidi riba tarp to, kas neteisėta, ir to, kas kenkia

Europos mechanizmai, anot RRT, leidžia priversti platformas šalinti tik tą turinį, kuris griežtai pažeidžia įstatymus, bet jos visiškai neprivalo trinti to, kas tiesiog kenkia, nuodija viešąją erdvę ar skaldo visuomenę. Platformos šia teisine spraga puikiai naudojasi ir dažnai atsisako veikti.

Europos Komisija yra nurodžiusi, kad valstybės narės negali kurti paralelinių ar dubliuojančių nacionalinių kovos mechanizmų, kurie padėtų šalinti botus, ypač tais atvejais, kai kalbama apie dideles tarptautines platformas. Todėl Lietuva gali veikti tik pasitelkiant bendrus visoje ES taikomus įrankius.

Pirkėjų atsiliepimai nuo seno yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių, tačiau didėjant dirbtinio intelekto įtakai svarbu į juos žvelgti kritiškai.

Pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas (DI) daro internete randamą turinį vis mažiau patikimu, vartotojai vis dažniau kreipiasi į kitų žmonių atsiliepimus kaip į realaus pasaulio patvirtinimą. Kol daugelis naudoja šią technologiją apsipirkdami, ypač ieškodami informacijos apie produktus, neretas išreiškia nuogąstavimus, kad, pavyzdžiui, DI sukurtos rekomendacijos gali būti pernelyg tendencingos ir neatspindinčios tikrovės.

„Vartotojai bando orientuotis skaitmeniniame pasaulyje, kuriuo jie ne visiškai pasitiki, su tuo, kuo pasitiki labiausiai – vartotojų atsiliepimais, bet ir jie taip pat gali nuvilti. Tai tarsi užburtas ratas, kuriame žmonės yra labai skeptiški DI atžvilgiu, tačiau vis tiek yra priklausomi nuo turinio, kuriuo DI gali lengvai manipuliuoti. Kaip rodo įvairūs tarptautiniai tyrimai, tai padaryti – pakankamai nesunku“, – teigia rinkodaros ekspertas, „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai Evaldas Mockus.

Netikrų atsiliepimų – tik daugėja

Naujausias „Omnisend“ tyrimas atskleidžia tendenciją: kol netikro turinio – vaizdo klastočių (angl. deepfakes), klaidinančių DI vaizdų, netikrų naujienų puslapių – internete daugėja, žmonių pasitikėjimas vartotojų atsiliepimais internete auga. Tuo metu kito tyrimo, kurį atliko „Capital One Shopping“, rezultatai rodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik kas trečias (30 proc.) atsiliepimas yra arba netikras, arba klaidinantis. Be to, net 82 proc. vartotojų su netikrais atsiliepimais susiduria bent kartą per metus.

Kaip teigia E. Mockus, vartotojai noriai pasikliauja atsiliepimais internete, kad galėtų įsitikinti, jog prekės yra tikros – ypač augant DI įtakai. Remdamasis konsultacijų bendrovės KPMG duomenimis ekspertas teigia, jog net trys ketvirtadaliai (73 proc.) Lietuvos gyventojų nėra užtikrinti dėl turinio internete patikimumo, nes jis galėjo būti sukurtas pasitelkus DI.

„DI amžiuje žmonės natūraliai kreipiasi į kitus žmones, ieškodami užtikrinimo priimant svarbius sprendimus. Kai viską – nuo produktų aprašymų iki nuotraukų – galima sukurti akimirksniu, žmonių atsiliepimai gali atrodyti realistiškesni nei bet kas, ką sako prekės ženklas. Tačiau tai, kas atrodo tikroviška, nereiškia, kad tai automatiškai yra tiesa: vidutiniškai kas trečias atsiliepimas gali būti sukurtas ne žmogaus. Todėl svarbu būti ypač atsargiems ir vadovautis sveiku protu – net ir tada, kai turinys atrodo žmogiškas“, – tvirtina E. Mockus.

Prekybininkams pataria, kaip padėti pirkėjams

Paklaustas, kaip prekybininkai ir prekių ženklai gali padėti žmonėms susigaudyti DI amžiuje, rinkodaros ekspertas pabrėžia: tai, kaip pateikiami pirkėjų atsiliepimai, yra ne mažiau svarbu nei jų turėjimas. Anot jo, šiandien kur kas svarbiau yra tai, kiek pasitikima atsiliepimais.

„Pirkėjai ieško paprastų požymių, rodančių, kad atsiliepimai yra tikri: patvirtinti pirkimai, išsamūs atsiliepimai ir skaidrumas dėl to, kaip jie renkami. Prekių ženklai, kurie investuoja į šiuos pasitikėjimo rodiklius, yra tie, kurie išsiskirs iš kitų ženklų“, – pabrėžia „Omnisend“ atstovas.

Paklaustas, kaip prekybininkams reikėtų išskirti savo prekės ženklą, E. Mockus pirmiausia pataria pateikti svarbiausią informaciją, nepasikliaujant vien tik jos kiekiu. „Išryškinkite privalumus, trūkumus ir naudingiausius atsiliepimus struktūrizuotu ir tokiu formatu, kurį būtų lengva suprasti tiek pirkėjams, tiek DI įrankiams. Mažesnis išsamių, konkrečių ir netgi nevienareikšmių atsiliepimų rinkinys sukuria daugiau patikimumo nei šimtai penkių žvaigždučių įvertinimų apie nieką.“

Jis taip pat pataria išskirti tai, kas pabrėžtų vartotojų atsiliepimų patikimumą. Eksperto teigimu, verta teikti pirmenybę patvirtintiems pirkimams, laiko žymoms, atsiliepimų autoriaus istorijai ir išsamioms detalėms: nuotraukoms, kontekstui, naudojimo pavyzdžiams.

„Naudokite standartines praktikas, pavyzdžiui, „patvirtinto pirkėjo“ ženklus, informaciją apie moderavimą ir sukčiavimo aptikimo įrankius, kad parodytumėte atsiliepimų autentiškumą. Jei įmanoma, naudokite nepriklausomą patvirtinimą. Trečiųjų šalių atsiliepimų platformos ar išoriniai patvirtinimo įrankiai gali suteikti papildomą patikimumo lygį ir sumažinti suvokiamą šališkumą“, – pataria „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai E. Mockus.

Namuose sulėtėjęs internetas gali priklausyti ne nuo vienos priežasties, tačiau pirmiausia reiktų įsitikinti ar juo nesinaudoja kaimynai. Ekspertas pabrėžia, kad yra vienas ir paprastas būdas pasitikrinti ar kaimynai nesinaudoja jūsų internetu ir ką tokiu atveju daryti.

„Net jei jūs ir išties geros širdies, o dalintis „Wi-Fi“ ryšiu, už kurį tik jūs mokate, jums nesukelia problemų, šitoks dosnumas gali atsisukti „rykšte“. Svetimi žmonės, prisijungę prie jūsų namų „Wi-Fi“, gali pasiekti svarbius, jūsų įrenginiuose saugomus duomenis. Paradoksalu, kad pažeidžiamumas dažnai kyla žmogaus namuose dėl naudojamos nesaugios įrangos“, – aiškina Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pasak jo, grėsmė kyla tuomet, jei naudojate neautorizuoto gamintojo maršrutizatorių, pavyzdžiui, įsigytą lietuvių pamėgtame „Temu“. Kitas grėsmės šaltinis – kompiuteryje ar kitame išmaniajame įrenginyje įjungta failų dalijimosi funkcija. Taip pat duomenis galima pasiekti, jei išmaniuosiuose įrenginiuose nėra naudojami saugumo sprendimai. Tad norint apsisaugoti nuo piktavalių privalu rinktis patikimo tiekėjo, geriausia – oficialaus pardavėjo, siūlomą įrangą bei saugumo sprendimus.

Kad kažkas naudojasi jūsų namų „Wi-Fi“ ryšiu, dažniausiai išduoda sumažėjęs interneto greitis

„Jei naršymas, vaizdo skambučiai ar filmų žiūrėjimas pradeda strigti, verta pasitikrinti, kiek įrenginių yra prisijungę prie jūsų namų tinklo. Tą padaryti galima tiesiog prisijungus prie „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus nustatymų. Tam prireiks maršrutizatoriaus gamintojo programėlės, kurią naudojote pirmo įrenginio konfigūravimo metu, arba specialaus naršyklės adreso, nurodyto ant maršrutizatoriaus apačios. Jei prisijungusių įrenginių sąraše matote jums nežinomus telefonus, kompiuterius ar kitus išmaniuosius prietaisus, tai gali būti jūsų interneto vagys“, – sako K. Špiliauskas, pridurdamas, kad geriausia visuomet kreiptis į specialistus.

Pastebėjus nežinomus įrenginius patariama atkreipti dėmesį, ar tai tikrai nėra jūsų pačių įrenginiai. Pavyzdžiui, „Google“ nesertifikuotas, bet „Android“ operacinę sistemą naudojantis ar kitas mažesnis įrenginys gali būti rodomas kaip „nežinomas įrenginys“ (angl. unknown device).

Pirma užduotis kovojant su namų interneto vagišiais – pakeisti „Wi-Fi“ slaptažodį

„Svarbu turėti sunkiai „nugalimą“ „Wi-Fi“ slaptažodį. Jis turi būti pakankamai sudėtingas – su specialiais simboliais, skaičiais, galima pasitelkti ir tarpus. Svarbu niekuomet nenaudoti tokių, deja, lietuvių vis dar mėgstamų slaptažodžių, kaip „admin“ ar „mama1“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų ekspertas.

Pakeitus „Wi-Fi“ slaptažodį, visi anksčiau prie namų interneto tinklo prisijungę įrenginiai bus automatiškai atjungti. Tuomet galėsite iš naujo prijungti tik savo naudojamus išmaniuosius įrenginius.

Lygiai prieš 22-ejus metus interneto naudotojai galvojo, kad „Google“ sugalvojo ir iškrėtė balandžio 1-osios pokštą. Šią dieną ji pristatė el. pašto paslaugą „Gmail“. Nors daugelis galvojo, kad tai pokštas, šiandien „Gmail“ yra labiausiai naudojama el. pašto paslauga Lietuvoje ir visame pasaulyje.

„Šiandien „Gmail“ el. pašto paslauga naudojasi daugiau nei 1,8 mlrd. žmonių visame pasaulyje – tai didžiausia el. pašto platforma technologijų istorijoje. Nepaisant augančio socialinių tinklų, susirašinėjimo programėlių populiarumo, el. paštas išlieka kritiškai svarbus kasdieniam bendravimui“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, kai „Gmail“ buvo pristatytas, jis iškart pranoko iki tol rinkoje veikusias el. pašto platformas. Tuo metu veikusios „Yahoo Mail“ ar „Hotmail“ el. pašto dėžutės siūlė vos 2–6 megabaitų (MB) nemokamą talpą. Tad žmonėms tekdavo nuolat trinti laiškus ar gautus failus, kad atlaisvintų el. pašto dėžutės saugyklą. „Gmail“ iškart pasiūlė tuo metu neįsivaizduojamo dydžio talpą nemokamai – net 1 gigabaitą (GB). Vėliau ji nuosekliai buvo didinama – šiuo metu nemokamai galima naudoti iki 15 GB.

„Gmail“ iš esmės pakeitė žmonių elgesį – nuo vietos taupymo pereita prie archyvavimo. Šiuo metu dažnas „Gmail“ kartu su „Google Drive“ naudoja kaip asmeninę duomenų saugyklą – kaupiami ne tik dokumentai, bet ir nuotraukos, vaizdo įrašai. Augant duomenų kiekiams, kartu auga ir poreikis didesnėms saugykloms, tad dalis žmonių yra linkę mokėti už papildomą saugyklos talpą. Technologijų naujienų portalo „Android Authority“ atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu už papildomą talpą moka 7 iš 10-ies „Gmail“ naudotojų“, – pastebi technologijų ekspertas.

Nuosekliai augantį duomenų naudojimą patvirtina ir „Bitės“ tinklo duomenys – vien pirmąjį šių metų ketvirtį ryšio tiekėjos tinkle žmonės išnaršė net 26 proc. daugiau duomenų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Žmones viliojo išskirtinumas

Įdomu tai, kad iš pradžių „Gmail“ el. pašto paslauga buvo prieinama tik su kvietimais. Toks paslaugos išskirtinumas itin kėlė susidomėjimą ir viliojo pirmuosius klientus. Nuo 2007 metų „Gmail“ paslauga tapo prieinama visiems, o augimas įgavo pagreitį, kuris tęsiasi iki šiol.

Prie spartaus „Gmail“ augimo prisidėjo tokie sprendimai, kurie šiandien atrodo savaime suprantami, tačiau tuo metu buvo tikra naujovė. Vienas jų – laiškų grupavimas į pokalbius, leidęs visą susirašinėjimą matyti vienoje vietoje, o ne atskirai išmėtytuose laiškuose. Taip pat vietoje tradicinių aplankų buvo pasiūlytos etiketės, suteikiančios daugiau lankstumo tvarkant informaciją el. pašto dėžutėje. Prie patogumo prisidėjo ir pažangi paieška, leidžianti rasti net itin seniai gautus laiškus.

„Kartu su naujomis funkcijomis augo ir „Gmail“ reikšmė kasdienėje veikloje. El. paštas tapo ne tik bendravimo, bet ir darbo įrankiu – per jį siunčiamos sutartys, sąskaitos, dalinamasi projektais, koordinuojami susitikimai. Šią transformaciją dar labiau sustiprino el. pašto integracijos su tokiomis paslaugomis, kaip kalendorius „Google Calendar“ ar nuotolinių susitikimų paslauga „Google Meet“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius M. Rauba.

Namuose greitas internetas yra savaime suprantamas dalykas, tačiau ne visada žinome, kur jį geriausia laikyti, kad interneto ryšys būtų geriausias ir kada verta atnaujinti ar perkrauti interneto modemą. „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovas Edgaras Bartos atsako kaip tikslingai pasirūpinti interneto modemu.

„Iš tikrųjų modemas yra vienas svarbiausių gero ryšio grandinės elementų. Galima turėti naujausio modelio telefoną ar kompiuterį, bet jei namuose stovi kelių metų senumo įrenginys, jis paprasčiausiai nesugebės išnaudoti viso galimo interneto greičio. Interneto kokybei įtakos gali daryti faktoriai, apie kuriuos dažnas net nesusimąsto. Kokybė gali suprastėti dėl netinkamai parinktos vietos modemui pastatyti, dėl per storų namo sienų, pasenusios įrangos ar per didelio prijungtų įrenginių skaičiaus“, – sako E. Bartos.

Kodėl modemo nereikėtų slėpti spintelėje

Pasak specialisto, žmonės interneto modemą dažnai laiko ten, kur jis mažiau matomas – spintelėje, už televizoriaus ar po stalu. Tačiau ryšiui tai ne visada palanku, nes modemas ne tik priima signalą iš bokšto, bet ir skleidžia „Wi-Fi“ ryšį namuose, todėl kuo daugiau kliūčių aplink, tuo mažiau galimybių išnaudoti visą jo potencialą.

„Modemo vieta iš tikrųjų turi nemažą įtaką interneto kokybei. Jis ne tik priima signalą iš bokšto, bet ir skleidžia „Wi-Fi“ radijo bangas. Jos elgiasi panašiai kaip šviesa – kuo daugiau kliūčių pakeliui, tuo silpnesnis bus signalas. Pavyzdžiui, spintelės sienelė, storos sienos ar metaliniai paviršiai gali gerokai susilpninti signalą. Televizorius taip pat nėra geras kaimynas modemui, nes jo metalinės dalys gali veikti kaip savotiškas skydas, kuris blokuoja ar atspindi radijo bangas – dėl to taip pat gali susilpnėti ryšys“, – aiškina E. Bartos.

Anot jo, dažniausiai geriausia vieta modemui yra atvira erdvė, maždaug 1–1,5 metro aukštyje, o 4G ir 5G modemams dažnai naudinga vieta arčiau lango. Svarbu tik vengti užstatymo baldais ir tiesioginių saulės spindulių.

Naujos statybos namas ryšiui nebūtinai palankesnis

Nemažai žmonių nustemba, kai naujos statybos name ryšio galimybės kartais būna kuklesnės nei senesniame bute. Pasak eksperto, tam yra labai paprastas paaiškinimas.

„Modernūs langai dažnai turi metalizuotą sluoksnį, kuris padeda išlaikyti šilumą, tačiau jis gali slopinti ir radijo signalą. Be to, naujuose pastatuose dažnai naudojama daug armuoto betono. Sienose esanti armatūra veikia kaip metalinis tinklas, kuris gali gerokai susilpninti mobiliojo ryšio signalą. Dėl to kartais nutinka paradoksas – senesniame plytiniame name internetas gali veikti net geriau nei visiškai naujame, labai sandariame pastate“, – pasakoja E. Bartos.

Anot jo, tokiais atvejais vienas iš galimų sprendimų gali būti išorinis 5G modemas, montuojamas lauke. Taip galima geriau apeiti pastato konstrukcijų įtaką ir namuose stabiliau paskirstyti ryšį.

Perkrauti modemą tikrai verta

Dar vienas dažnas klausimas – ar tikrai verta perkrauti modemą, jei norisi stabilesnio veikimo. Pasak E. Bartos, tai nėra tik įprotis ar senas patarimas iš technikos laikų. Modemas iš esmės yra nedidelis kompiuteris, todėl jam, kaip ir kitiems išmaniems įrenginiams, kartais praverčia paprastas perkrovimas.

„Perkrovus modemą jis iš naujo nuskenuoja aplinką ir gali pasirinkti mažiau apkrautą „Wi-Fi“ kanalą. Be to, perkrovimas tiesiog išvalo laikinas klaidas ir leidžia įrenginiui veikti stabiliau. Tiesa, verta žinoti, kad modernūs modemai dalį šių procesų atlieka ir automatiškai, vartotojui to net nepastebint“, – sako E. Bartos.

„Dar veikia“ nereiškia, kad atitinka poreikius

Pasak eksperto, dar vienas labai gajus įsitikinimas – kad modemą verta keisti tik tada, kai jis visai nustoja veikti. Tai patvirtina ir „Tele2“ atlikta klientų apklausa, parodžiusi, kad 64 proc. apklaustųjų modemą naudoja nuo pat paslaugos įsigijimo ir jo nėra keitę nė karto. Tačiau technologijos keičiasi greičiau nei pats įrenginys nusidėvi fiziškai. Per tą laiką pasikeičia ir „Wi-Fi“ standartai, ir namuose naudojamų įrenginių kiekis.

„Senesni modemai dažnai palaiko tik „Wi-Fi 4“ ar „Wi-Fi 5“, o nauji telefonai, kompiuteriai ir televizoriai geriausiai veikia su „Wi-Fi 6“ ar naujesnėmis technologijomis. Dėl to net turint greitą interneto planą senas modemas gali tapti silpniausia vieta visoje sistemoje. Būtent todėl ryšio specialistai dažniausiai rekomenduoja modemą atnaujinti maždaug kas 3–4 metus, kad jis atitiktų dabartinius greičio, saugumo ir įrenginių kiekio poreikius. O jei kyla abejonių, skirtumą paprasčiausia įvertinti praktiškai – „Tele2“ klientai atnaujintą modemą gali 14 dienų išbandyti nemokamai“, – teigia E. Bartos.

Vilniaus universiteto parengtas ir „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus inicituotas tyrimas rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų socialiniais tinklais naudojasi aktyviai ir mano, kad šį įprotį gali lengvai pakeisti. Tačiau dažniausiai jokių veiksmų nesiima. 

Sieja su didesniu stresu

Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, tyrimo duomenimis, išlieka vienu iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų savijautai. Šiuo rodikliu Lietuva net dvigubai išskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

„Maždaug kas antras jaunas žmogus daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, o tai siejasi ir su prastesne savijauta – mažesnis streso lygis, remiantis tyrimu, paprastai reiškia ir mažesnę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką. Ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais“, – teigia S. Varnienė.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jaunimą, kuris socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, labiausiai aplanko vienišumo jausmas – šią problemą nurodo daugiau nei trečdalis visų 18–24 metų lietuvių. Iš viso beveik pusė žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi per dažnai, jaučiasi vieniši, kai tarp neturinčių šios problemos vienatvę patiria 11 proc.

Nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas – 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų.

„Remiantis tyrimu, kas trečias socialinių tinklų ribojimo priemones taikantis gyventojas sąmoningai trumpina laiką ar rečiau jungiasi prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja“, – priduria S. Varnienė.

Padeda net maži pokyčiai

Norint teisingai išnaudoti socialinių tinklų teikiamas galimybes, svarbiausia suprasti jų veikimo principus, sako emocinės gerovės konferencijos „logOFF“ įkūrėjas Almantas Dulkys. Platformų algoritmai yra kuriami taip, kad maksimaliai išlaikytų vartotojo dėmesį, todėl naudojimąsi socialiniais tinklais jis pataria kontroliuoti bei nebūti tik pasyviu vartotoju.

„Socialinių tinklų poveikis smegenims yra susijęs su dopamino išsiskyrimu, panašiai kaip ir kitų įpročių atveju, todėl svarbu laiku atpažinti pirmuosius signalus, perspėjančius apie rizikingą naudojimą: mažėjantį produktyvumą, prastėjančią emocinę būseną, dėmesio koncentracijos problemas. Dauguma žmonių veiksmų imasi tik tada, kai problema jau tampa akivaizdi. Kaip ir su sveikata, prevencija yra kur kas efektyvesnė nei problemų gydymas, leidžianti anksčiau imtis pokyčių ir išvengti neigiamų pasekmių“, – teigia A. Dulkys.

Norintiems geriau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais, jis rekomenduoja pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių, pavyzdžiui, nesinešti telefono į vonios kambarį ar nenaudoti jo kaip žadintuvo. Tokie paprasti ir konkretūs sprendimai padeda sumažinti spontanišką naršymą bei nubrėžia aiškias ribas.

„Kitas svarbus žingsnis – sąmoningai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Viena iš veiksmingų strategijų yra nusistatyti konkretų laiką, kada galima juos tikrinti, pavyzdžiui, tik vakare. Taip formuojamas naujas įprotis, o smegenys palaipsniui pripranta prie mažesnio informacinio srauto, nepatiriant stipraus trūkumo jausmo“, – sako A. Dulkys.

Padėti be didesnio streso sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais gali ir kitos veiklos, kurios įtraukia ir skatina geras emocijas – gyvas bendravimas, stalo žaidimai, skaitymas ar sportas.

„Socialiniai tinklai savaime nėra blogis, problemos labiau kyla dėl perteklinio jų naudojimo. Kaip ir su kitais kasdieniais dalykais, svarbiausia yra saikas. Sąmoningas vartojimas ir palaipsniui formuojami nauji įpročiai leidžia susigrąžinti kontrolę ir užtikrinti sveikesnį santykį su technologijomis“, – priduria A. Dulkys.

Naršydami internete ir įsijungę slaptajį naršymo režimą dažnai atrodo, kad esame pasislėpę ir nematomi, tačiau realybėje jis suteikia kur kas mažiau apsaugos ir privatumo nei iš tikrųjų gali atrodyti. Lukas Apynis, ESET ekspertas ir „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius paaiškina, kokias iš tikrųjų funkcijas atlieka slaptasis naršymo režimas. 

Ši tema pastaraisiais metais sulaukė ir teisinio dėmesio. 2024 m. „Google“ sutiko ištrinti milijardus duomenų įrašų, susijusių su vartotojų naršymu „Chrome“ slaptuoju režimu, po kolektyvinio ieškinio Jungtinėse Valstijose. Byloje teigta, kad vartotojai galėjo būti klaidinami manydami, jog jų veikla šiame režime nėra stebima.

Kas iš tikrųjų vyksta, kai naršyklėje įjungiame „inkognito“ režimą?

Techniniu požiūriu slaptasis režimas naršyklėje sukuria laikiną naršymo aplinką. Vartotojas gali naršyti internete įprastai, tačiau naršymo istorija, slapukai, paieškos ar formose įvesti duomenys įrenginyje nėra išsaugomi.

„Naršyklė sukuria visiškai naują, izoliuotą sesiją ir atidaro atskirą langą, kuriame duomenys saugomi tik tol, kol jis atidarytas. Kai langas uždaromas, visa ši informacija iš įrenginio pašalinama“, – aiškina IT ekspertas L. Apynis.

Slaptas režimas padeda paslėpti naršymo pėdsakus nuo kitų žmonių, kurie gali naudotis tuo pačiu kompiuteriu, tačiau šio režimo galimybės dažnai suprantamos klaidingai.

Pastaruoju metu technologijų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama apie slapto naršymo režimo ribas. Projekto „Women4Cyber Lithuania“ koordinatorė Alina Kijerul neseniai šią temą iškėlė ir socialiniame tinkle „LinkedIn“, atkreipdama dėmesį, kad vartotojai dažnai pervertina šio režimo suteikiamą anonimiškumą.

„Svarbu suprasti, kad „inkognito“ nėra privatumo sprendimas visam internetui – tai tik vienas nedidelis naršymo funkcionalumas“, – pabrėžia A. Kijerul ir pateikia vieną iš pastarųjų metų pavyzdžių.

Didžiausias mitas – tariamas anonimiškumas

Kaip aiškina L. Apynis, naršyklėje įsijungus „inkognito” režimą, vartotojo veiklą vis tiek gali matyti lankomos interneto svetainės, reklamos ir duomenų rinkimo bendrovės bei interneto paslaugų tiekėjas, o kai kuriais atvejais – ir tinklo administratoriai, pavyzdžiui, naršant per darbovietės ar viešąjį belaidį interneto ryšį. Taip yra todėl, kad slaptas naršymo režimas neslepia vartotojo IP adreso ar kitų techninių identifikavimo duomenų, todėl svetainių administratoriai gali matyti, iš kur jungiamasi, kokia naršyklė naudojama ar kokia operacinė sistema.

Be to, vis dažniau naudojamas vadinamasis naršyklės „piršto atspaudas“ (angl. browser fingerprinting), leidžiantis identifikuoti vartotoją pagal įvairius techninius parametrus.

„IP adresą mato visi serveriai, o kiti techniniai parametrai leidžia gana tiksliai atpažinti vartotoją net ir be slapukų“, – aiškina L. Apynis.

Dar vienas dažnas mitas – kad naršymas slaptu režimu apsaugo nuo sukčių laiškų, netikrų svetainių ar kenkėjiškų nuorodų. Pasak kibernetinio saugumo žinovo, ši naršyklės funkcija grėsmių internete neatpažįsta ir jų nesustabdo.

„Jei vartotojas paspaudžia sukčių nuorodą ar patenka į netikrą svetainę, pavojus išlieka lygiai toks pats, kaip naršant įprastu režimu“, – teigia jis.

Kada „inkognito“ režimas iš tikrųjų naudingas?

Nors šis režimas dažnai pervertinamas, tam tikrose situacijose jis gali būti praktiškas.

Pasak L. Apynio, slapto naršymo režimas dažniausiai naudingas keliais atvejais:

• naudojantis bendru ar viešu kompiuteriu ir siekiant nepalikti naršymo istorijos;
• kai reikia vienu metu prisijungti prie kelių paskyrų toje pačioje svetainėje;
• testuojant svetaines ar tikrinant jų veikimą be anksčiau išsaugotų slapukų;
• kai svarbu, kad naršymo duomenys nebūtų išsaugoti įrenginyje.

Kaip padidinti privatumo lygį internete?

Kaip jau supratote, jei norite daugiau privatumo internete, vien „inkognito“ režimo nepakanka. Kibernetinio saugumo žinovai L. Apynis ir A. Kijerul rekomenduoja formuoti paprastus, bet veiksmingus skaitmeninio saugumo įpročius. Pasak jų, verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus:

• naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms;
• įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA);
• kritiškai vertinti gautas nuorodas ir el. laiškus;
• apdairiai dalytis asmenine informacija internete.

Be to, kai kuriais atvejais papildomą privatumo sluoksnį gali suteikti ir VPN technologija, kuri užšifruoja interneto ryšį ir gali paslėpti vartotojo IP adresą nuo lankomų svetainių.

Vilniaus universiteto (VU) ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ parengtas užsakomasis tyrimas rodo, kad dauguma lietuvių naudojasi socialiniai tinklais, tačiau jie sukelia problemu, ypač prieš miegą. Dažnai kelios minutės virsta keliomis valandomis, o prieš šią problemą priemonių, kontroliuoti perteklinį naudojimąsi, imasi labai retai.

Įtraukia nepastebimai

Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, savo paties elgesio suvokimas ir tikrieji įpročiai naršant socialiniuose tinkluose dažnai nesutampa – esame linkę nuvertinti, kiek daug iš tiesų naudojamės „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“ ar kitomis platformomis.

„Atlikome paprastą testą – prašėme praeivių gatvėje įvardyti manomą savo naudojimosi socialiniais tinklais laiką ir vėliau parodyti realią naudojimo statistiką telefone. Skirtumai buvo akivaizdūs. Dalis žmonių nuoširdžiai nustemba pamatę tikruosius skaičius, nes trumpi prisijungimai dienos eigoje galiausiai susideda į gerokai ilgesnį laiką nei tikėtasi“, – teigia J. Antropik.

Didelę įtaką tam daro ir socialinių tinklų algoritmai, sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Pirmosiomis sekundėmis pateikiamas vaizdo įrašo turinys dažnai būna itin įtraukiantis, mūsų smegenys vis negauna signalo, kad jau „laikas sustoti“, todėl nejausdami pabaigos jausmo lengvai pereiname prie sekančio vaizdo įrašo ir taip užsisukame nesibaigiančiame turinio sraute. Todėl planuotos penkios minutės nepastebimai gali virsti pusvalandžiu ar net valanda naršymo.

„Žmonės į socialinius tinklus neretai užsuka visai ne dėl pramogos siekio. Kartais tikslas būna labai konkretus – atsakyti į žinutę ar patikrinti darbinį elektroninį paštą. Tačiau vos tik atsidarius programėlę, dėmesį patraukia kiti pranešimai ar rekomenduojamas turinys, ir jau žiūrėk – darai visai ką kita, nei planavai“, – teigia J. Antropik.

Remiantis naujai atliktu tyrimu, dauguma Lietuvos gyventojų teigia, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, tačiau net 70 proc. nesiima net paprasčiausių savęs apribojimo veiksmų. Tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad savikontrolė dažnai yra kur kas sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tyrimas atskleidžia ir dažniausiai gyventojų taikomas socialinių tinklų ribojimo strategijas. Kas trečias apskritai jas taikantis gyventojas renkasi sąmoningai trumpinti laiką ar rečiau jungtis prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja.

Bausti savęs nereikėtų

Nors socialiniai tinklai savaime nėra blogis, o naudojami atsakingai jie gali tapti puikia priemone ryšiams palaikyti, I. Truskauskaitė pabrėžia, kad svarbiausia stebėti, ar po naudojimosi socialiniais tinklais nepablogėja mūsų savijauta.

„Ilgas naršymas prieš miegą gali lemti miego trūkumą ir mažesnį produktyvumą kitą dieną. Kai skaitmeninis įprotis ima kenkti sveikatai, darbui ar šeimai, tai jau gali būti signalas ieškoti sprendimų“, – sako ji.
Tiesa, dėl perteklinio socialinių tinklų naudojimo nereikėtų savęs bausti. Griežti draudimai ar kaltinimas dažnai sukelia priešingą efektą ir tik sustiprina potraukį. Todėl ekspertė pataria socialinius tinklus kartais pakeisti kita emocinei savijautai naudinga veikla.

„Vietoje betikslio scrollinimo galima rinktis sportą, trumpą pasivaikščiojimą ar pokalbį su draugu. Tokia veiklos pakeitimo strategija padeda palaipsniui formuoti naujus įpročius be kardinalių apribojimų“, – priduria ekspertė.

Savo ruožtu „Tele2“ atstovė J. Antropik siūlo išnaudoti ir telefono nustatymuose esančias galimybes. Dauguma išmaniųjų įrenginių leidžia nustatyti laiko limitus konkrečioms programėlėms. Kitas veiksmingas metodas – pakeisti programėlių išdėstymą telefone arba jas paslėpti atskiruose aplankuose.

Svarstantiems apie radikalesnį sprendimą, visišką programėlių ištrynimą, J. Antropik siūlo pirmiausia atsakyti sau, kokią funkciją kiekvienas socialinis tinklas mūsų gyvenime atlieka. Jei platforma naudojama daugiausia susirašinėjimui, galbūt verta šią funkciją perkelti į kitas programėles, kuriose yra mažiau blaškančio perteklinio turinio.

„Tele2“ kartu su VU sukūrė nemokamą testą, leidžiantį greitai įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir gauti įžvalgų bei patarimų, kaip jais naudotis saugiai ir atsakingai. Tai padaryti galima čia: https://tele2.lt/socialiniai-tinklai-ir-tu?ref=Testas.

Lietuvos gyventojai šiomis dienomis vis daugiau ir daugiau keliauja. Tačiau iškeliavus į užsienio gali iškilti iššūkių - mobilusis telefonas negali prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo ar neveikia mobilusis internetas. Ekspertas pataria ką reikia daryti prieš kelionę, kad neiškiltų nereikalingų iššūkių. 

„Išmanusis telefonas kelionėje atlieka daugybę funkcijų – nuo navigacijos iki skrydžių informacijos tikrinimo ar atsiskaitymų. Todėl praradus ryšį užsienyje gali kilti ne tik nepatogumų, bet ir streso. Vis dėlto dažniausiai ryšio problema būna susijusi su keliais nustatymais, kuriuos galima greitai patikrinti pačiame telefone“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, pirmiausia verta įsitikinti, kad telefone įjungti mobilieji duomenys ir tarptinklinis ryšys (angl. data roaming). Jei ši funkcija išjungta, telefonas neprisijungs prie užsienio operatorių tinklų, todėl neveiks nei mobilusis internetas, nei dalis kitų ryšio paslaugų.

„Kartais žmonės „roamingą“ būna išjungę sąmoningai telefono nustatymuose, ypač jei niekur nekeliauja. Tačiau pamiršus šią funkciją aktyvuoti, telefonas užsienyje tiesiog negalės naudotis vietinių ryšio tiekėjų tinklais“, – aiškina M. Rauba.

Kita dažna priežastis – pasiektas mobiliųjų duomenų naudojimo ar išlaidų limitas. Apie tai „Bitės“ ir „Labas“ klientai paprastai informuojami SMS žinutėmis. Taip pat šią informaciją galima pasitikrinti savitarnoje.

Jei telefonas vis tiek neprisijungia prie vietos tiekėjo tinklo, pašnekovas pataria rankiniu būdu pasirinkti kitą mobiliojo ryšio tiekėją.

„Automatinis tinklo pasirinkimas dažniausiai veikia sklandžiai, tačiau kartais telefonas prisijungia prie operatoriaus, kurio ryšys konkrečioje vietoje silpnesnis. Tokiu atveju verta nustatymuose pasirinkti kitą vietinį ryšio tiekėją iš galimų operatorių sąrašo“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Jeigu problema išlieka, gali padėti tinklo nustatymų atstatymas į gamyklinius arba telefono paleidimas iš naujo. Jei telefonas užsienyje vis tiek neprisijungia prie tinklo, ekspertas pataria kreiptis į savo ryšio tiekėją. „Bitės“ specialistai gali padėti patikrinti ryšio nustatymus ar kitus techninius parametrus ir padėti atkurti ryšį.

Pataria pasitikrinti dar prieš kelionę

Ruošiantis į kelionę patariama pasitikrinti ne tik asmens dokumentų galiojimą, bet ir mobiliojo ryšio niuansus.

„Prieš kelionę verta pasitikrinti savo mobiliojo ryšio plano sąlygas – kiek mobiliųjų duomenų galėsite naudoti užsienyje ir ar galioja tie patys tarifai kaip Lietuvoje. Taip pat rekomenduojama įsitikinti, kad telefone aktyvuotas tarptinklinis ryšys ir atsisiųsti programėles, kurių gali prireikti kelionės metu, pavyzdžiui, navigacijos ar viešojo transporto“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.

Jo teigimu, ypač svarbu planuojant kelionę už Europos Sąjungos (ES) ribų iš anksto pasidomėti mobiliojo interneto kainomis ir, jei reikia, užsisakyti specialų duomenų paketą. Juo labiau, kad kai kuriose šalyse mobiliojo interneto kaina gali būti gerokai didesnė nei ES šalyse.

Atvykus į kitą šalį ir prisijungus prie vietinio mobiliojo ryšio tinklo „Bitės“ ir „Labas“ klientai informuojami SMS žinute apie jiems taikomus tarifus. Prireikus papildomų duomenų, juos galima lengvai užsakyti ir kelionės metu.

Ekspertai: kritinis mąstymas ateityje bus svarbesnis už gebėjimą valdyti technologijas
Laikui einant internete galima pastebėti vis daugiau vaizdo įrašų, nuotraukų ir įvairios muzikos sukurtų dirbtinio intelekto. Todėl labai svarbu lavinti kritinį mąstymą ir išmokti atskirti, tai kas yra tikra. 

Ekspertai pabrėžia, kad ateityje lemiamą pranašumą turės ne tie, kurie geriausiai valdys technologijas, o tie, kurie išlaikys žmogiškąsias savybes, skiriančias mus nuo robotų.

„Vis svarbiau gebėti mąstyti kritiškai – abejoti, kelti klausimus ir turėti savo nuomonę. Lyderiais taps tie, kurie ugdys kūrybiškumą, mokės ne tik tiksliai formuluoti užduotis dirbtiniam intelektui, bet ir bendrauti, bendradarbiauti, išgirsti kitą bei susitarti“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.

Įžvalgomis, kaip per metus pasikeitė DI, kaip saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, atpažinti sukčiavimo schemas bei atsispirti melagienoms keliolika savo srities ekspertų, dalijosi RRT renginyje „Skaitmeninė banga“. Prie kasmetinės Saugesnio interneto dienos iniciatyvos šiemet prisijungė rekordinis dalyvių skaičius – nuotoliu renginį stebėjo 132 tūkst. gyventojų.

Humanoidai – pažadai ar ateitis?

Anot vieno iš renginio lektorių, dirbtinio intelekto produktų kūrėjo Jono Lekevičiaus, didžiausias pastarųjų metų lūžis – DI agentų atsiradimas. Anksčiau dirbtinis intelektas daugiausia veikė kaip pokalbių asistentas, galintis atsakyti į klausimus ar sugeneruoti tekstą, o dabar jis vis dažniau tampa aktyviu įrankiu: gali jungtis prie kitų sistemų, dirbti su kompiuteryje esančiais failais, naršyti internete ir savarankiškai atlikti konkrečias užduotis.

„Galbūt šie metai taps proveržio pradžia ir humanoidų srityje. Dirbtinis intelektas vis dar gyvena ekranuose, o pagrindinis klausimas – kada jis iš jų išlips ir realiai padės mums namuose. Kol kas šioje srityje pirmauja Kinija – ten konkurencija tarp gamintojų milžiniška, pernai net surengtas humanoidų maratonas. Vakaruose taip pat netrūksta pažadų: kuriami robotai, kurie esą galės padėti buityje – virtuvėje ar pervelkant patalus. Tačiau kol kas tai daugiau pažadai nei realybė“, – viliasi J. Lekevičius.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairios turinio platformos vis sparčiau pildosi dirbtinio intelekto sukurtu turiniu ir daugeliu atvejų jau darosi labai sunku atskirti, kas yra sukurta žmogaus, o kas – algoritmo.

„Trumpųjų vaizdo įrašų platformose, tokiose kaip „YouTube Shorts“, dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys sudaro nuo trečdalio iki penktadalio viso srauto. Panašios tendencijos matomos ir „Instagram“ bei „TikTok“. Virtualūs nuomonės formuotojai, tokie kaip Miquela, turi milijonus sekėjų, uždirba milijoninius reklamos kontraktus, tačiau iš tiesų jie neegzistuoja – tai tik skaitmeninės asmenybės“, – pastebi dirbtinio intelekto produktų kūrėjas J. Lekevičius.

Technologijos prieš tvarumą

Pasak renginyje „Skaitmeninė banga“ dalyvavusio klimatologo Silvestro Dikčiaus, nors skaitmeninės technologijos suteikia daug patogumų, jos taip pat turi savo ekologinę kainą.

„Yra sričių, kur technologijos gali padėti tapti tvaresniems – pavyzdžiui, navigacija leidžia rasti maršrutą, kuriuo važiuodami sunaudosime mažiau degalų. Tačiau reikia žinoti ir kitą medalio pusę – paskaičiuota, kad ilgesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu – apie 20–30 užklausų – sunaudoja maždaug pusę litro vandens“, – pažymi S. Dikčius.

Anot pranešėjo, duomenų centrai, kurie prižiūri ir DI sistemas, dabar sudaro apie 1 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Prognozuojama, kad 2030 m. tai bus 2 proc., o 2040 m. – jau apie 8 proc.

„Dideli duomenų centrai, tokie kaip „Google“ ar „Meta“, sunaudoja milžinišką kiekį energijos. Įsivaizdavimui, trys–keturi tokie centrai sunaudotų tiek pat elektros, kiek per metus suvartoja visa Lietuva“, – aiškina klimatologas.

Prie antrą kartą organizuoto RRT renginio „Skaitmeninė banga“ jungėsi įvairaus amžiaus gyventojai – nuo pradinuko iki senjoro. „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas pradinių klasių mokiniams aiškino, kaip mokosi mūsų smegenys. Lektorius dėmesio matavimo įrenginiu matavo, kada moksleivių smegenys susikaupusios, o kada – išsiblaškiusios.

J. Šovienės teigimu, renginį planuojama organizuoti ir kitais metais. „Pernai iš Lietuvos gyventojų išviliota rekordinė pinigų suma – 30 mln. eurų – aiškiai parodo, kad visuomenėje dar daug spragų skaitmeninio raštingumo srityje. Tačiau džiugina, kad žmonės ieško atsakymų – tai matyti iš rekordinio dalyvių skaičiaus: šiemet renginį nuotoliu stebėjo pusantro karto daugiau žmonių nei pernai“, – pastebi J. Šovienė.

Pasibaigus transliacijai, visose Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose vyko gyvi renginiai, kuriuose paskaitas skaitė 80 projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ lektorių.

Visus renginio „Skaitmeninė banga“ lektorių pranešimus galima peržiūrėti šiame įraše https://youtu.be/2KBCVWLOl7A.