Konferencijoje „Google I/O 2026“ pristatyta nauja funkcija, kurios metu DI gebės apsipirkti už žmones.

„Šiandien mūsų veiksmai skaitmeninėje erdvėje yra išsibarstę per daugybę skirtingų platformų. Pavyzdžiui, norint užsisakyti bilietą į koncertą, tenka pereiti bent kelis etapus: susirašyti su draugais, pagooglinti renginio informaciją, užbaigti užsakymą bilietų platformoje ir pasitikrinti el. paštą. Kad ir kokią paprastą užduotį šiandien norėtume atlikti, tai vis dar yra kelių žingsnių procesas. Šiuos procesus apjungti, supaprastinti ir išspręsti kaip tik ir ėmėsi „Google“, – sako „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas.

Visas internetas – viename krepšelyje

Šią situaciją iš esmės keičia naujos kartos modeliai, veikiantys kaip bendras sluoksnis tarp vartotojo ir jo naudojamų paslaugų. Viena ryškiausių naujovių – apsipirkimas naudojant agentinį dirbtinį intelektą. „Google“ šią funkciją integruoja tiesiai į paiešką ir „Gemini“ aplinką: vartotojui užteks pateikti užklausą tekstu ar balsu, o sistema pati ieškos, lygins ir atrinks produktus iš skirtingų elektroninių parduotuvių. Ji vienu metu tikrins viską – nuo prekių likučių ir kainų iki pristatymo sąlygų – ir pateiks galutinius rezultatus vienoje vietoje.

„Nebereikės atidarinėti dešimčių skirtukų ar atskirai jungtis prie kiekvienos parduotuvės. Pavyzdžiui, jei ieškote konkretaus sportinių batelių modelio, sistema stebės šio modelio kainą visame internete. Kai suma pasieks jūsų nustatytą ribą, DI apie tai praneš ir iškart pasiūlys įsigyti. Naudojant „Google Pay“ ar „Google Wallet“ duomenis, pirkimą bus galima užbaigti net neišeinant iš „Google“ aplinkos“, – aiškina prof. P. Pakutinskas.

Jungtinėse Valstijose universalaus krepšelio (angl. Universal Cart) ir apsipirkimo agentų funkcijos startuoja jau šią vasarą. Europoje pasirodymo data dar nepaskelbta – tam įtakos greičiausiai turi griežtesni ES Skaitmeninių rinkų akto reikalavimai, reglamentuojantys platformų vaidmenį tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų.

Užduotys, nereikalaujančios atskirų žingsnių

Pagrindinis šių naujovių tikslas – sumažinti poreikį šokinėti tarp skirtingų programų. Pavyzdžiui, naujasis „Gemini Spark“ agentas galės savarankiškai sutvarkyti el. paštą, pasiūlyti atsisakyti nenaudojamų prenumeratų, suderinti kalendorius ar surinkti informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną planą.

Ateityje jums užteks tik pasakyti, ko norite, o DI pats viską suplanuos ir padarys naudodamas skirtingas programėles. Kad viskas būtų saugu, veiks speciali apsaugos sistema (AP2 protokolas). Ji tiksliai nustatys, ką išmanusis asistentas galės pirkti, kiek pinigų išleisti ir kada privalės sustoti bei paprašyti jūsų leidimo.

„Greitai mes tiesiog pasakysime, ko norime, o DI pats suplanuos, sujungs skirtingas programas ir užbaigs darbą iki galo. Tačiau kuo daugiau užduočių atiduodame technologijoms, tuo aiškiau turime nubrėžti ribas: kada sistema gali veikti savarankiškai, o kada privalo sustoti ir atsiklausti žmogaus. Agentai ir panašūs autonominiai ar iš dalies autonominiai sprendimai bei jų vieta mūsų gyvenime yra sąlyginai naujas reiškinys, todėl neturėtume dėl to pamesti galvos. Šie sprendimai atrodo labai patrauklūs, tačiau kelia rimtų rizikų. Šiuo atveju patys leidžiate DI pasiekti savo duomenis, kartais net labai jautrius, tačiau svarbiausia – leidžiate jam priimti sprendimus, todėl turite įsivertinti, ar tikrai gebėsite tai valdyti ir kaip elgsitės kilus nesklandumams. Pavyzdžiui, jei DI nupirks ne tą bilietą ar prekę arba jei tuo pasinaudos piktavaliai“, – sako prof. P. Pakutinskas.

DI be ekrano

DI vis dažniau išlips iš mūsų telefonų ekranų ir persikels į kasdien nešiojamus daiktus. Konferencijoje pristatyti išmanieji garso akiniai rodo, kad bendrauti su sistema bus galima tiesiog kalbant. Akiniai reaguos į jūsų balsą bei aplinką ir reikiamą informaciją realiu laiku sušnibždės tiesiai į ausį.

„Mes pagaliau atitraukiame akis nuo ekranų. Laikui bėgant DI nebereikės naudotis viename daikte, pvz.: telefone – jis tiesiog natūraliai lydės žmogų įvairiose formose, jaus aplinką ir prabils, kai prireiks pagalbos. Ar eate pasiruošę tokiam pasauliui?“, – apibendrina prof. P. Pakutinskas.

„Instagram“ gavo naują funkcija. Nuo šiol galima dalintis momentinėmis nuotraukomis su draugais. 

Kaip veikia „Instants“

Naujoji „Instagram“ funkcija „Instants“ vartotojams leidžia realiuoju laiku dalintis akimirkomis, kurių negalima pasirinkti iš galerijos. Turinys siunčiamas ne į viešą srautą ar istorijas, o tiesiogiai draugams, todėl ši funkcija labiau primena privatų pokalbį nei įprastą įrašą.

„Instants“ veikia dviem būdais: „Meta“ šį produktą pristato ir kaip naują funkciją pačiame „Instagram“, ir kaip atskirą programėlę, kuri naudoja tą patį minėto socialinio tinklo paskyros prisijungimą. Tai reiškia, kad vartotojai gali dalintis tomis pačiomis akimirkomis tiek pagrindinėje platformoje, tiek atskiroje „Instants“ aplinkoje.

„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovės Justinos Antropik teigimu, „Instants“ iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dar viena socialinių tinklų naujovė, tačiau iš tiesų keičia įprastą dalijimosi turiniu logiką.

„Ilgą laiką „Instagram“ buvo siejamas su kruopščiai atrinktu ir nugludintu turiniu, o „Instants“ juda priešinga kryptimi. Čia nebelieka galimybės atlikti kelis kadrus, juos taisyti, uždėti filtrus ar svarstyti. Tai greitas, neformalus ir į momentą orientuotas bendravimas“, – sako J. Antropik.

Kodėl atsirado toks formatas

Pasak J. Antropik, ši naujovė atsirado neatsitiktinai – ji atspindi vartotojų nuovargį nuo poreikio socialiniuose tinkluose nuolat atrodyti įdomiai, estetiškai ar nepriekaištingai.

„Žmonės yra pavargę nuo nuolat matomo tobulo ir dažnai dirbtinai kuriamo turinio socialiniuose tinkluose. Jiems norisi daugiau tikrumo, spontaniškumo ir mažiau poreikio viską pateikti nepriekaištingai. „Instagram“ šiuo žingsniu bando grąžinti natūralesnį, mažiau įpareigojantį bendravimą socialiniuose tinkluose“, – komentuoja ji.

Neišvengta ir nesusipratimų

Vos funkcijai pasirodžius, internete netruko pasklisti vartotojų istorijos apie netyčia išsiųstas nuotraukas. Dalis žmonių, bandydami išmėginti naujovę, ne iš karto suprato, kad padaryta nuotrauka adresatui išsiunčiama akimirksniu, todėl socialiniuose tinkluose greitai pasirodė ir pirmieji neigiami atsiliepimai. Vartotojai kritikavo neaiškų funkcijos veikimą, o dalis jų teigė dėl to patekę į itin nepatogias situacijas ar net netyčia pasidaliję privačiu turiniu.

„Tokios istorijos parodė, kaip stipriai esame pripratę prie „Instagram“ veikimo principo, kai prieš pasidalijant turiniu dar galime viską daug kartų peržiūrėti, pataisyti ar ištrinti. „Instants“ funkcija veikia visiškai kitaip, todėl nemaža dalis vartotojų pirmosiomis dienomis reagavo vedini įpročio. Dėl to netrūko atvejų, kai nuotraukos buvo išsiųstos ne tiems žmonėms ar pasidalinta turiniu, kurio viešinti apskritai nebuvo planuota“, – teigia J. Antropik.

Ką turėtų žinoti vartotojai

Tiems, kurie nenori naudotis šia funkcija, „Instagram“ leidžia ją paprastai išjungti pačioje programėlėje.

Tam reikia atsidaryti savo profilį, viršutiniame dešiniajame kampe paspausti trijų brūkšnių meniu, pasirinkti „Settings“, tuomet eiti į „Content Preferences“ ir įjungti parinktį „Hide Instants in Inbox“. Jei nuotrauka išsiunčiama per klaidą, ją dar galima skubiai atšaukti naudojant „Undo“ funkciją, kol gavėjas jos neatidarė.

„Tele2“ praneša, kad apsauga užblokavo beveik 66 mln. netikrų svetainių per 2026 m. balandžio mėnesį.

Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ duomenimis, balandį dažniausia interneto grėsmė buvo kenkėjiškos programos. Per mėnesį jų nustatyta daugiau kaip 57,5 mln., o antroje vietoje pagal dažnį atsidūrė juodajame sąraše esantys domenai.

Pavojai slepiasi kasdienėse situacijose

Kenkėjiškos programos dažnai plinta per apgaulingas nuorodas, netikras svetaines ar iš pirmo žvilgsnio patikimai atrodančius pasiūlymus. Vartotojas gali net nepastebėti, kada paspaudžia pavojingą nuorodą ar atsisiunčia kenksmingą failą.

„Kenkėjišką programinę įrangą galime įsivaizduoti kaip tylų skaitmeninį vagį. Jis nesibrauna pro duris – jis nepastebimai įsiskverbia į jūsų telefoną ar kompiuterį. Užuot ieškojęs daiktų, jis medžioja jūsų duomenis: prisijungimus, banko informaciją ar asmenines nuotraukas. Kartais jis nieko nepaima, o tiesiog slapta naudojasi jūsų įrenginio resursais savo tikslams“, – sako „Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas.

Pasak jo, tarp dažniausių mėnesio grėsmių taip pat patenka pažeistos svetainės, sukčiavimo atakos ir juodajame sąraše esantys domenai.

„Pažeistos svetainės – tai teisėti puslapiai, į kuriuos buvo įsilaužta ir kurie naudojami kenkėjiškam turiniui platinti ar vartotojų duomenims vogti. Tuo metu sukčiavimas dažniausiai prasideda nuo patikimai atrodančios žinutės ar laiško, kuriuo siekiama išvilioti jautrią informaciją“, – aiškina D. Drakickas.

Sukčiai nuolat keičia metodus

Pastaruoju metu daugėja ir masinių duomenų nutekėjimų, kai į viešumą patenka milijonai vartotojų įrašų. Kibernetinio saugumo tyrėjai neseniai aptiko beveik 1 mlrd. vartotojų duomenų įrašų turinčią neapsaugotą duomenų bazę, kurioje buvo žmonių asmens duomenys, elektroninio pašto adresai ir telefonų numeriai iš 26 pasaulio šalių.

D. Drakickas atkreipia dėmesį, kad šiandien sukčiai vis dažniau naudojasi gerai žinomais prekių ženklais ir populiariomis paslaugomis. Vieni dažniausių pavyzdžių – netikri VPN puslapiai, suklastoti prisijungimo langai ar fiktyvios kazino platformos.

„Netikros VPN svetainės apsimeta teisėtais paslaugų teikėjais ir bando išvilioti prisijungimo duomenis, mokėjimo informaciją ar kitus asmens duomenis. Dažniausiai tai daroma siūlant nemokamus arba labai pigius privatumo įrankius“, – sako D. Drakickas.

Anot jo, dar viena dažna taktika – suklastoti prisijungimo puslapiai, kurie atrodo kaip gerai žinomų platformų langai.

„Žmogus mano, kad jungiasi prie tikros platformos, tačiau iš tiesų savo prisijungimo duomenis perduoda sukčiams“, – aiškina D. Drakickas.

Jis priduria, kad ne mažiau pavojingos ir netikros kazino svetainės, į kurias vartotojai dažnai nukreipiami per reklamas: „Dažnas scenarijus paprastas: žmogus pamato naujo kazino reklamą su registracijos nuoroda, paspaudžia ją ir patenka į sukčiavimo svetainę. Ten suvedus asmeninius ar mokėjimo duomenis, jie gali būti panaudoti neteisėtiems mokėjimams ar pinigų vagystėms iš sąskaitos.“

Būdai išvengti sukčiavimo pinklių

Vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo tokių grėsmių, pasak D. Drakicko, yra interneto apsauga, kuri padeda užblokuoti vartotojo patekimą į kenksmingą svetainę dar prieš grėsmei pasiekiant telefoną ar kompiuterį.

„Interneto apsauga „Tele2“ veikia tinklo lygiu, todėl vartotojams nereikia papildomai diegti programėlių ar antivirusinių sistemų. Visa apsauga vyksta operatoriaus tinkle: vartotojui atidarius svetainę ar paspaudus nuorodą, adresas patikrinamas realiuoju laiku. Jei aptinkama grėsmė, ryšys blokuojamas dar prieš pavojingam turiniui pasiekiant įrenginį“, – aiškina D. Drakickas.

Sistema padeda blokuoti kenksmingas svetaines, sukčiavimo puslapius ir pavojingas nuorodas žinutėse ar internete. Ji taip pat gali atpažinti netikras svetaines, kurios imituoja bankus, elektronines parduotuves ar gerai žinomas platformas.

„Didelė dalis žmonių apie sustabdytas grėsmes net nesužino, nes jos blokuojamos automatiškai. Tokios apsaugos esmė – sustabdyti pavojų dar prieš jam pasiekiant žmogų“, – sako D. Drakickas.

Dirbtinis intelektas daugeliui jau tapo kasdienio darbo pagalbos įrankis. Tačiau dar susiduriama su situacijomis, kai dirbtinis intelektas pateikia, vadinamas, „haliucinacijas“. Ekspertai teigia, kad tai dažniausiai nutinka dėl labai paprastų priežasčių.

Užtikrintas atsakymas dar nereiškia tiesos

Pasak „Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovės Ingos Rudinskaitės, viena didžiausių klaidų – manyti, kad dirbtinis intelektas veikia kaip paieškos sistema ar faktų duomenų bazė.

„Daugelis DI įrankių atsakymus generuoja ne ieškodami vienos teisingos informacijos, o pagal tikimybę prognozuodami, koks sakinys ar žodis turėtų sekti toliau. Dėl to atsakymai dažnai skamba labai užtikrintai net tada, kai informacija nėra tiksli. Be to, modernūs modeliai papildomai treniruojami pateikti atsakymą net tada, kai tiksliausia reakcija būtų „nežinau“, todėl jų tonas dažnai atrodo itin užtikrintas – įrankis tiesiog „apmokytas“ vengti dvejojimo“, – sako I. Rudinskaitė.

Anot ekspertės, dirbtinis intelektas labai gerai atpažįsta kalbos, sakinių ir informacijos pateikimo dėsningumus, todėl jo sugeneruoti atsakymai dažnai skamba itin įtikinamai. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad DI iš tiesų supranta informaciją taip, kaip ją supranta žmogus, ar geba savarankiškai įvertinti, kas yra tikslu, o kas – klaidinga.

Didžiausia problema ta, kad tokios klaidos nebūtinai yra akivaizdžios. DI haliucinacijos dažnai pateikiamos labai sklandžiai – su tariamais šaltiniais, įtikinamai skambančiais skaičiais ar neegzistuojančiomis citatomis.

„Jeigu trūksta konteksto ar patikimų šaltinių, dirbtinis intelektas gali pradėti spėlioti. Taip atsiranda haliucinacijos – išgalvoti faktai ar neegzistuojantys šaltiniai, kurie žmogui gali pasirodyti patikimi“, – atkreipia dėmesį ekspertė.

Kaip atpažinti haliucinacijas?

Atpažinti netikslų dirbtinio intelekto sugeneruotą atsakymą ne visada paprasta, tačiau yra keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Įtarimų turėtų kelti atsakymai, kurie skamba labai užtikrintai, tačiau kartu išlieka gana abstraktūs.

Itin didelė klaidų rizika atsiranda tada, kai dirbtiniam intelektui pateikiama per mažai informacijos arba užduodami labai platūs, neaiškūs klausimai.

„Vienas geriausių būdų sumažinti klaidų riziką – neprašyti dirbtinio intelekto „visko iš karto“. Kuo aiškesnė užduotis ir kuo daugiau konteksto pateikiama, tuo mažesnė tikimybė gauti netikslų atsakymą. Labai padeda aiškiai suformuluota užduotis, papildomi dokumentai ar konkretūs šaltiniai, kuriais dirbtinis intelektas turėtų remtis“, – teigia ekspertė.

Kada verta pasitelkti papildomus įrankius?

I. Rudinskaitė sako, kad dirbant su aktualijomis ar greitai besikeičiančia informacija verta naudoti „web search“ funkciją, kuri leidžia dirbtiniam intelektui pasiekti naujausius interneto šaltinius ir remtis ne tik anksčiau turėtais duomenimis.

„Dirbtinio intelekto modeliai ne visada turi naujausią informaciją, todėl kalbant apie teisės aktus, kainas ar naujienas verta papildomai įjungti paiešką internete ir pasitikrinti šaltinius. Vis dėlto svarbu suprasti, kad pati „web search“ funkcija nėra absoliuti apsauga nuo netikslumų – dirbtinis intelektas gali remtis nepatikimais šaltiniais, neteisingai interpretuoti rastą informaciją ar sumaišyti skirtingus šaltinius tarpusavyje. Tai sumažina haliucinacijų riziką, tačiau jos visiškai nepanaikina“, – sako I. Rudinskaitė.

Ji priduria, kad patikimiau veikia principas, kai DIi pateikiame konkretų šaltinį – dokumentą, PDF ar tekstą – ir paprašome atsakyti remiantis tik juo. Praktikoje taip pat padeda aiškios instrukcijos, pavyzdžiui, verta nurodyti atsakyti „nežinau“, jei informacijos nepakanka. Taip pat rekomenduojama sudėtingas užduotis skaidyti į mažesnius žingsnius, nes tai leidžia greičiau pastebėti galimus netikslumus.

Siekdamos išvengti nepatikimos informacijos, vis daugiau organizacijų investuoja ne tik į pačius dirbtinio intelekto sprendimus, bet ir į darbuotojų gebėjimą jais naudotis atsakingai bei efektyviai.

„Tele2“ taip pat aktyviai investuoja į darbuotojų dirbtinio intelekto kompetencijas bei vidinius sprendimus. Bendrovė darbuotojams yra sukūrusi vidinį dirbtinio intelekto asistentą „Tele2 Genie“, kuris naudojamas kasdienėms užduotims, informacijos apdorojimui ir produktyvumui didinti.

Svarbiausia – kritinis mąstymas

Pasak ekspertės, dirbtinis intelektas gali būti puikus pagalbininkas, tačiau galutinę atsakomybę visada prisiima žmogus.

„Jeigu DI sugeneruotas tekstas bus naudojamas viešoje komunikacijoje, priimant verslo sprendimus ar dirbant su klientais, svarbiausius faktus būtina papildomai patikrinti. Dirbtinis intelektas gali padėti greičiau dirbti, tačiau svarbu nepamiršti, jog jis nėra neklystantis ekspertas“, – pabrėžia I. Rudinskaitė.

DI nuovargis 2026-aisiais: kodėl aklas pasitikėjimas algoritmais gali jus nuvesti į neegzistuojantį kanjoną?

Per pastaruosius metus DI įrankių atsiranda vis daugiau ir dėl šios priežasties žmonės susidūrė su DI nuovargiu. Todėl kyla klausimas ar dar džiaugiames kiekvienu nauju įrankiu, ar jau nuo jų esame pavargę.

2026 m. balandžio mėn. „Talker Research“ atliktas tyrimas atskleidė įdomią dvilypę situaciją: nors net 69 proc. žmonių vienaip ar kitaip naudoja DI įrankius, net 54 proc. apklaustųjų teigia, kad jie tiesiog „pavargo klausytis“ apie šią technologiją. Darbe žmonės susiduria su vadinamąja „DI siena“ – juos vargina organizacinis spaudimas diegti naujoves, technologinis sudėtingumas ir nerimas dėl ateities.

Panašią tendenciją matome ir versle. Remiantis MIT ir „Natixis“ analize, didžioji dalis (apie 95 proc.) įmonių, bandančių integruoti DI į savo procesus, vis dar nesugeba iš to sukurti apčiuopiamos ilgalaikės vertės. Mes perėjome iš aklo entuziazmo fazės į blaivaus realybės vertinimo etapą.

Kai DI suplanuoja atostogas neegzistuojančioje vietoje

Puikus pavyzdys, kai per didelis pasitikėjimas DI gali atsisukti prieš mus, yra kasdienės užduotys, pavyzdžiui, kelionių planavimas. BBC straipsnyje labai taikliai aprašomi pavojai, slypintys generatyviniuose DI patarimuose.

Štai reali situacija: Peru kalnuose kelionių vadovas netyčia nugirdo dviejų turistų pokalbį – jie ruošėsi žygiui į „Šventąjį Humantay kanjoną“. Skamba įspūdingai, tiesa? Problema ta, kad tokia vieta apskritai neegzistuoja – ją tiesiog sugalvojo DI. Kitas pavyzdys – turistų pora Japonijoje, kuri pasikliovė „ChatGPT“ sudarytu maršrutu, teigusiu, kad keltuvas nuo kalno veikia iki pusės šešių vakaro. Pora liko įstrigusi kalno viršūnėje, nes DI pateikė neteisingą stoties uždarymo laiką.

Apklausos rodo, kad apie 33 proc. žmonių, planavusių keliones su DI, gavo rekomendacijų su visiškai išgalvota arba neteisinga informacija (vadinamosiomis haliucinacijomis). Algoritmai puikiai apdoroja tekstą, tačiau neturi realaus pasaulio nuovokos.

„Anthropic“ tyrimai ir lūkesčių praraja

Kodėl taip nutinka? 2026 m. kovo mėn. DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė išsamų tyrimą apie DI poveikį darbo rinkai, kuris atskleidžia tikrąją situaciją. Mokslininkai nubraižė grafiką, rodantį prarają tarp teorinių DI galimybių ir realaus jo pritaikymo.

Pavyzdžiui, IT ir matematikos srityse DI teoriškai gali atlikti iki 94 proc. užduočių, tačiau realus jo panaudojimas siekia vos 33 proc. Teisės srityje teorinės galimybės siekia beveik 90 proc., bet realiai pritaikoma tik apie 20 proc. Kodėl šis atotrūkis toks didelis? Todėl, kad patikimumas nespėja žengti koja kojon su galimybėmis. Modelių atsakymai vis dar stokoja nuoseklumo. Kai kuriame kodą, analizuojame teisinius dokumentus ar net planuojame žygį į kalnus, mums reikia 100 proc. tikslumo. Šiuo metu DI dažnai gali pasiūlyti tik 80–90 proc. tikslumą, o likusi dalis gali virsti katastrofiška klaida.

Žmogiškumo premija

Vienas įdomiausių 2026 m. pastebėjimų – visuomenė pradėjo atpažinti DI braižą ir jį atmesti. Rinkodaros analizės rodo, kad vartotojų įsitraukimas į socialinių tinklų turinį, kuris, jų manymu, yra sugeneruotas DI, sumažėja 20–35 proc.

Žmonės pradėjo vertinti vadinamąją „mikčiojimo premiją“ (angl. Stutter Premium) – natūralų, šiek tiek netobulą, autentišką žmogaus sukurtą turinį. Mums labiau patinka vaizdo įrašas su natūraliomis pauzėmis ar tekstas, turintis žmogaus mąstymo unikalumą, nei preciziškai nušlifuotas, bet sintetinis DI produktas. Mes nebenorime kalbėtis su robotais – mes norime, kad jie padėtų mums atrasti daugiau laiko pabūti žmonėmis.

Ateities tendencija – ne pakeitimas, o partnerystė

Ką visa tai reiškia studentams, mokslininkams ir kiekvienam iš mūsų? Ar DI amžius baigiasi? Tikrai ne. Baigiasi tik aklo, nerealaus entuziazmo fazė.

Dar vienas 2026 m. vasarį „Anthropic“ paskelbtas tyrimas parodė aiškią tendenciją: efektyviausi ir geriausi DI naudotojai yra tie, kurie technologiją naudoja kaip „minčių partnerį“ (angl. thought partner), o ne visiškai deleguoja jai darbą. Išmintingas mokslininkas (ar keliautojas) DI naudos kaip įrankį greitam duomenų apdorojimui, bet visada pats patikrins faktus.

DI nuovargis yra sveikas reiškinys. Tai ženklas, kad mes, kaip vartotojai, bręstame. Nustojame aklai tikėti „stebuklinga lazdele“ ir pradedame suprasti tikrąją, nors ir ribotą, technologijos vertę. Mokslininko, studento ar tiesiog smalsaus keliautojo karjera DI amžiuje priklausys ne nuo to, kaip greitai sugebėsite sugeneruoti tekstą, o nuo to, kaip kritiškai gebėsite įvertinti gautą informaciją – kad neatsidurtume neegzistuojančiame kanjone.

Turėti tą patį slaptažodį skirtingoms paskyroms yra labai patogu. Tačiau užtenka vieno duomenų nutekėjimo, kad nusikaltėliai turėtų prieigą prie svarbiausių paskyrų. 

Ekspertų teigimu, viena sparčiausiai plintančių grėsmių šiandien yra vadinamosios kredencialų brukimo (angl. credential stuffing) atakos. Jų metu nusikaltėliai naudoja anksčiau nutekintus prisijungimo duomenis ir automatiškai tikrina, kur dar jie tinka.

„Jei žmogus tą patį slaptažodį naudoja keliose vietose, užpuolikams nebereikia jo spėlioti ar laužti. Jie tiesiog paima jau nutekėjusius duomenis ir sistemingai išbando juos kitose platformose. Tai viena paprasčiausių, bet labai veiksmingų atakų“, – sako „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis.

Rizikingas patogumas

Nors apie stiprių slaptažodžių svarbą kalbama nuolat, daugelis vartotojų iki šiol renkasi paprastumą. Vieną slaptažodį lengviau prisiminti, nereikia jo kurti iš naujo kiekvienai paskyrai.

Vis dėlto, pasak eksperto, toks patogumas per daug pavojingas.

„Žmonės dažnai galvoja: manęs tai nepalies. Tačiau kibernetiniai nusikaltėliai nesitaiko į konkrečius asmenis – jie taikosi į mases. Jei jūsų duomenys kažkada buvo nutekėję, galite tapti taikiniu net po kelių metų“, – perspėja L. Apynis.

Pasak specialisto, žmonės dažnai mano, kad jei buvo nulaužta mažiau svarbi paskyra, pavyzdžiui, sena internetinė parduotuvė ar forumas, kurio vartotojas gal ir šiaip jau nebenaudoja, didelės žalos nebus. Tačiau realybė kitokia.

„Dalis vartotojų net nesusimąsto, kas vyksta po duomenų nutekėjimo – pavogti prisijungimo duomenys dažnai atsiduria vadinamajame tamsiajame internete (angl. Dark Web). Jame yra parduodami ar dalijami kitiems nusikaltėliams, todėl tas pats slaptažodis gali būti naudojamas ne vieno, o daugelio piktavalių net ir praėjus ilgam laikui. Jei tas pats slaptažodis naudojamas el. paštui, socialiniams tinklams ar bankinėms sistemoms, vienas senas nutekėjimas gali tapti raktu į svarbiausias paskyras“, – aiškina L. Apynis.

Dažniausiai tokios atakos vykdomos automatizuotai – specialūs robotai per trumpą laiką išbando tūkstančius prisijungimų skirtingose sistemose. Kad liktų nepastebėti, jie gali keisti IP adresus ir imituoti tikrų vartotojų elgesį, todėl tokias atakas susekti ir sustabdyti laiku gali būti sudėtinga.

Kokių ženklų nereikėtų ignoruoti?

Ekspertas sako, kad apie bandymus perimti paskyras dažnai signalizuoja keli požymiai:

• gaunate pranešimus apie nesėkmingus prisijungimus;
• atkeliauja slaptažodžio keitimo laiškai, kurių neprašėte;
• gaunate prisijungimo kodus ar dviejų veiksnių autentifikacijos patvirtinimus be priežasties;
• paskyrose pastebite pakeistus nustatymus;
• iš paskyros siunčiami jums nežinomi laiškai ar žinutės.

„Jei gaunate netikėtą prisijungimo kodą ar pranešimą apie bandymą jungtis, tai gali reikšti, kad kažkas jau turi jūsų slaptažodį“, – sako L. Apynis.

5 patarimai, kaip apsaugoti paskyras

Norint sumažinti riziką, IT žinovas rekomenduoja keisti įpročius ir imtis kelių paprastų veiksmų.

1. Naudokite skirtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Tas pats slaptažodis keliose vietose yra didžiausia rizika.
2. Pasitelkite slaptažodžių tvarkyklę. Ji padeda generuoti stiprius ir unikalius slaptažodžius bei jų nereikia atsiminti.
3. Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA). Net jei slaptažodis nutekėtų, prisijungti be papildomo patvirtinimo būtų daug sunkiau.
4. Reguliariai tikrinkite, ar jūsų duomenys nebuvo nutekinti. Tam galima naudoti specialias viešas duomenų tikrinimo platformas.
5. Nedelskite keisti slaptažodžių. Jei sužinojote apie nutekėjimą, veikti reikia iš karto.

Rizika aktuali ir Lietuvoje

Pasak L. Apynio, Lietuvos vartotojai nėra išimtis tokioms atakoms – fizinė vieta ar kalba nuo jų neapsaugo.

„Jei naudojatės tarptautinėmis platformomis, socialiniais tinklais, el. prekyba ar el. paštu, esate toje pačioje rizikos zonoje kaip ir visi kiti. Kibernetiniai nusikaltėliai neskirsto aukų pagal šalį“, – pažymi ekspertas.

Specialistas pabrėžia, kad kredencialų brukimo atakos nėra sudėtingos technologine prasme – jos sėkmingos todėl, kad išnaudoja žmonių įpročius.

„Didžiausia klaida manyti, kad stiprus slaptažodis visada reiškia saugumą. Jei tą patį stiprų slaptažodį naudojate penkiose vietose, rizika išlieka labai didelė. Šiandien svarbiausia ne tik slaptažodžio stiprumas, bet ir jo unikalumas“, – apibendrina L. Apynis.

Po 22 metų „Gmail“ pristato ilgai lauką funkciją - bus galima pakeisti „Gmail“ pašto adresą neprarandant sukauptų laiškų ir duomenų. 

Tokios galimybės laukta seniai, nes dažnas turi dar paauglystėje susikurtą el. pašto adresą, kuris neatrodo labai profesionaliai. Be to, pasikeitus pavardei ar kitoms aplinkybėms, tekdavo arba likti su senu el. pašto adresu, arba kurti naują paskyrą.

„El. paštą naudojame ne tik visoms „Google“ paslaugoms – el. paštui, duomenų saugyklai, kalendoriui ar kita, bet ir jungiantis prie programėlių, el. parduotuvių, socialinių tinklų, lojalumo programų ir daugybės kitų kasdien naudojamų paslaugų. „Google“ duomenimis, šiandien „Gmail“ naudojasi apie 3 mlrd. žmonių. Todėl bet koks pokytis šioje platformoje yra aktualus daugybei žmonių visame pasaulyje“, – sako Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pirmiausia atkeliauja į JAV

Galimybė pasikeisti „Gmail“ pašto adresą nuo pernai jau palaipsniui diegiama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tereikia patikrinti „Google“ paskyros nustatymų skiltį „Asmeninė informacija“.

K. Špiliausko aiškinimu, pirmiausia reikėtų atsidaryti pagrindinį „Gmail“ langą, kuriame rodomi laiškai, ir viršutiniame dešiniajame kampe spustelėti paskyros nuotrauką arba raidę.

Tuomet pasirinkti „Tvarkyti Google paskyrą“ („Manage your Google Account“), eiti į skiltį „Asmeninė informacija“ („Personal info“), tada – į „El. paštas“ („Email“) ir paspausti ant laukelio „Google paskyros el. paštas“ („Google Account email“).

„Jei ten matote ryškiai mėlyną mygtuką „Pasikeisti paskyros el. paštą“ („Change Google Account email“), vadinasi, funkcija jūsų paskyroje jau veikia ir adresą galite keisti. Jei šios parinkties nėra, tikėtina, kad ši funkcija jūsų paskyros dar nepasiekė, todėl teks šiek tiek palaukti“, – nurodo skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Ką svarbu žinoti prieš keičiant vartotojo vardą?

Pakeitus „Gmail“ adresą, „Google“ paskyroje saugomi duomenys niekur nedings.

„Kaip ir anksčiau galėsite pasiekti gautus ir siųstus laiškus, nuotraukas, kontaktus, žinutes bei „Google Drive“ saugomus failus. Naujasis adresas taip pat veiks jungiantis prie kitų „Google“ paslaugų, pavyzdžiui, „Maps“ ar „YouTube“, – teigia K. Špiliauskas.

Vis dėlto, anot jo, tam tikrų nesklandumų gali pasitaikyti. Pakeitus „Gmail“ adresą, senasis naudotojo vardas lieka kaip alternatyvus adresas, kad laiškai, siunčiami ankstesniu adresu, ir toliau pasiektų jūsų paskyrą.
„Dalis su paskyra susietų svetainių, programėlių ar paslaugų kurį laiką dar gali naudoti senąjį adresą, tad norint jį pakeisti kaip prisijungimo vardą tą teks padaryti rankiniu būdu. Taip pat keisti el. pašto adresą bus galima tik kas 12 mėnesių ir tik 3 kartus per gyvenimą“, – nurodo „Bitė Lietuva“ atstovas.

Galimybė pasikeisti seną „Gmail“ adresą taip pat prieinama tik asmenines paskyras turintiems žmonėms – verslo, švietimo įstaigų ar kitų organizacijų domenai tokios galimybės neturi.

Kada ši funkcija pradės veikti visiems žmonėms Lietuvoje, dar nėra žinoma. Įprastai visos „Google“ naujovės pirmiausia pasiekia JAV vartotojus, o Europą ir kitas rinkas – kiek vėliau.

Socialiniuose tinkluose esantys botai yra ne visada pastebimi, tačiau vis dažniau pajuntami. Nors Europos Sąjunga turi įrankių, kurie padeda kovoti su dezinformacija, tačiau tai ne visada padeda. „Telia“ DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas teigia, kad kovą apsunkina pilkoji zona tarp tai kas yra teisėta ir kas yra teisinga.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, kad pats technologijos egzistavimas nepažeidžia taisyklių – viską lemia jos panaudojimas. Tarnyba nereguliuoja pačių botų kaip technologijos – reguliuoja jų naudojimą ir vertina jų poveikį. Automatizuotos paskyros savaime nėra draudžiamos, tačiau jos tampa reguliavimo objektu, kai per jas platinamas neteisėtas turinys, iškraipomas viešasis diskursas, vykdomi sukčiavimo veiksmai ar kyla grėsmės demokratiniams procesams.

Prof. Pauliaus Pakutinsko teigimu, yra daug naudingų botų, jų buvimu džiaugiamės arba nepastebime, tačiau botus galima pasitelkti ir blogiems tikslams. Lietuva turi vidinių ir išorinių veikėjų, kurie nori internetinę erdvę išnaudoti savo piktavališkiems tikslams. Tam jie pasitelkia įvairias priemones, įskaitant ir botus, taip keldami grėsmę visuomenei. Todėl žalingi botai ir jų taikymas turi būti reguliuojami, o su pačiais botais – griežtai kovojama.

Šiandien kovą turėtų palengvinti Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act), kuris įpareigoja platformas veikti aktyviai. Dėl šio akto platformos idealiu atveju turėtų ne šiaip sureaguoti į vieną ar kitą kartą padarytus pažeidimus, o nuolat vertinti grėsmes ir užkirsti kelią dezinformacijai dar prieš jai išplintant.

„DI paremti žalingi botai sparčiai tobulėja – jie vis tiksliau imituoja realius vartotojus, maskuojasi ir apeina kontrolės mechanizmus. Todėl platformoms tenkančios prievolės yra tikrai stipri priemonė, bet vien platformų pastangų nepakanka – grėsmes reikia nuolat stebėti, tirti ir stabdyti. Net paprasti vartotojai gali pranešti apie įtartinas veiklas, o kompetentingos institucijos tiria tokius pranešimus. Aišku, visada savo ramybei galima sumažinti tokį poveikį paprasčiausiai mažiau naudojantis socialiniais tinklais, tačiau ar esame tam pasiruošę? Kuo mažiau įsitraukiame, tuo mažiau erdvės paliekame manipuliacijoms“, – teigia prof. P. Pakutinskas.

Platformas gąsdina tik baudos?

Naujausi 2025–2026 m. atvejai rodo, kad nors socialinių tinklų platformoms gresiančios baudos skamba įspūdingai, realiose situacijose jos suveikia pernelyg lėtai ir dažniausiai pavirsta bylinėjimosi procesais.

Pirmąjį reikšmingą precedentą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą – 120 mln. eurų baudą platformai „X“ – Europos institucijos skyrė tik po to, kai beveik dvejus metus tyrė, kaip ši platforma klaidino vartotojus „blue check“ dizaino sprendimais, slėpė informaciją apie reklamas ir aktyviai blokavo prieigą tyrėjams.

Tuo pat metu kitos platformos pajuto dar didesnes, tačiau labiau išskaidytas sankcijas: vien per 2025 m. Europos Sąjunga technologijų gigantėms išdalino baudų už maždaug 3,77 mlrd. eurų. Iš jų didžiausią smūgį gavo „Google“ (beveik 3 mlrd. eurų), o „Meta“ sulaukė papildomos 200 mln. eurų sankcijos ir per kelerius pastaruosius metus jau spėjo sukaupti baudų už daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Net kai reguliuotojai gali nubausti įmones milžiniškomis baudomis iki 6 proc. metinės pasaulinės apyvartos, procesai dažnai stringa dėl sudėtingų procedūrų ir milžiniškų kompanijų gebėjimo gintis. Pavyzdžiui, nors institucijos užfiksuoja, kaip „TikTok“ ar „Meta“ pažeidžia taisykles, sprendimų priėmimas užtrunka labai ilgai. Platformos samdo geriausius teisininkus, nes sumos tikrai labai didelės, ir randa originalių būdų, kaip susimažinti ar išvengti šių baudų. Net ir pačios didžiausios baudos, nors popieriuje atrodo didžiulės, iš tikro kanda iš lėto, veikia fragmentiškai ir greičiau tarnauja kaip derybinis svertas, o ne mechanizmas, kuris galėtų greitai paveikti technologijų galiūnes“, – teigia prof. Paulius Pakutinskas.

Slidi riba tarp to, kas neteisėta, ir to, kas kenkia

Europos mechanizmai, anot RRT, leidžia priversti platformas šalinti tik tą turinį, kuris griežtai pažeidžia įstatymus, bet jos visiškai neprivalo trinti to, kas tiesiog kenkia, nuodija viešąją erdvę ar skaldo visuomenę. Platformos šia teisine spraga puikiai naudojasi ir dažnai atsisako veikti.

Europos Komisija yra nurodžiusi, kad valstybės narės negali kurti paralelinių ar dubliuojančių nacionalinių kovos mechanizmų, kurie padėtų šalinti botus, ypač tais atvejais, kai kalbama apie dideles tarptautines platformas. Todėl Lietuva gali veikti tik pasitelkiant bendrus visoje ES taikomus įrankius.

Pirkėjų atsiliepimai nuo seno yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių, tačiau didėjant dirbtinio intelekto įtakai svarbu į juos žvelgti kritiškai.

Pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas (DI) daro internete randamą turinį vis mažiau patikimu, vartotojai vis dažniau kreipiasi į kitų žmonių atsiliepimus kaip į realaus pasaulio patvirtinimą. Kol daugelis naudoja šią technologiją apsipirkdami, ypač ieškodami informacijos apie produktus, neretas išreiškia nuogąstavimus, kad, pavyzdžiui, DI sukurtos rekomendacijos gali būti pernelyg tendencingos ir neatspindinčios tikrovės.

„Vartotojai bando orientuotis skaitmeniniame pasaulyje, kuriuo jie ne visiškai pasitiki, su tuo, kuo pasitiki labiausiai – vartotojų atsiliepimais, bet ir jie taip pat gali nuvilti. Tai tarsi užburtas ratas, kuriame žmonės yra labai skeptiški DI atžvilgiu, tačiau vis tiek yra priklausomi nuo turinio, kuriuo DI gali lengvai manipuliuoti. Kaip rodo įvairūs tarptautiniai tyrimai, tai padaryti – pakankamai nesunku“, – teigia rinkodaros ekspertas, „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai Evaldas Mockus.

Netikrų atsiliepimų – tik daugėja

Naujausias „Omnisend“ tyrimas atskleidžia tendenciją: kol netikro turinio – vaizdo klastočių (angl. deepfakes), klaidinančių DI vaizdų, netikrų naujienų puslapių – internete daugėja, žmonių pasitikėjimas vartotojų atsiliepimais internete auga. Tuo metu kito tyrimo, kurį atliko „Capital One Shopping“, rezultatai rodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik kas trečias (30 proc.) atsiliepimas yra arba netikras, arba klaidinantis. Be to, net 82 proc. vartotojų su netikrais atsiliepimais susiduria bent kartą per metus.

Kaip teigia E. Mockus, vartotojai noriai pasikliauja atsiliepimais internete, kad galėtų įsitikinti, jog prekės yra tikros – ypač augant DI įtakai. Remdamasis konsultacijų bendrovės KPMG duomenimis ekspertas teigia, jog net trys ketvirtadaliai (73 proc.) Lietuvos gyventojų nėra užtikrinti dėl turinio internete patikimumo, nes jis galėjo būti sukurtas pasitelkus DI.

„DI amžiuje žmonės natūraliai kreipiasi į kitus žmones, ieškodami užtikrinimo priimant svarbius sprendimus. Kai viską – nuo produktų aprašymų iki nuotraukų – galima sukurti akimirksniu, žmonių atsiliepimai gali atrodyti realistiškesni nei bet kas, ką sako prekės ženklas. Tačiau tai, kas atrodo tikroviška, nereiškia, kad tai automatiškai yra tiesa: vidutiniškai kas trečias atsiliepimas gali būti sukurtas ne žmogaus. Todėl svarbu būti ypač atsargiems ir vadovautis sveiku protu – net ir tada, kai turinys atrodo žmogiškas“, – tvirtina E. Mockus.

Prekybininkams pataria, kaip padėti pirkėjams

Paklaustas, kaip prekybininkai ir prekių ženklai gali padėti žmonėms susigaudyti DI amžiuje, rinkodaros ekspertas pabrėžia: tai, kaip pateikiami pirkėjų atsiliepimai, yra ne mažiau svarbu nei jų turėjimas. Anot jo, šiandien kur kas svarbiau yra tai, kiek pasitikima atsiliepimais.

„Pirkėjai ieško paprastų požymių, rodančių, kad atsiliepimai yra tikri: patvirtinti pirkimai, išsamūs atsiliepimai ir skaidrumas dėl to, kaip jie renkami. Prekių ženklai, kurie investuoja į šiuos pasitikėjimo rodiklius, yra tie, kurie išsiskirs iš kitų ženklų“, – pabrėžia „Omnisend“ atstovas.

Paklaustas, kaip prekybininkams reikėtų išskirti savo prekės ženklą, E. Mockus pirmiausia pataria pateikti svarbiausią informaciją, nepasikliaujant vien tik jos kiekiu. „Išryškinkite privalumus, trūkumus ir naudingiausius atsiliepimus struktūrizuotu ir tokiu formatu, kurį būtų lengva suprasti tiek pirkėjams, tiek DI įrankiams. Mažesnis išsamių, konkrečių ir netgi nevienareikšmių atsiliepimų rinkinys sukuria daugiau patikimumo nei šimtai penkių žvaigždučių įvertinimų apie nieką.“

Jis taip pat pataria išskirti tai, kas pabrėžtų vartotojų atsiliepimų patikimumą. Eksperto teigimu, verta teikti pirmenybę patvirtintiems pirkimams, laiko žymoms, atsiliepimų autoriaus istorijai ir išsamioms detalėms: nuotraukoms, kontekstui, naudojimo pavyzdžiams.

„Naudokite standartines praktikas, pavyzdžiui, „patvirtinto pirkėjo“ ženklus, informaciją apie moderavimą ir sukčiavimo aptikimo įrankius, kad parodytumėte atsiliepimų autentiškumą. Jei įmanoma, naudokite nepriklausomą patvirtinimą. Trečiųjų šalių atsiliepimų platformos ar išoriniai patvirtinimo įrankiai gali suteikti papildomą patikimumo lygį ir sumažinti suvokiamą šališkumą“, – pataria „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai E. Mockus.

Namuose sulėtėjęs internetas gali priklausyti ne nuo vienos priežasties, tačiau pirmiausia reiktų įsitikinti ar juo nesinaudoja kaimynai. Ekspertas pabrėžia, kad yra vienas ir paprastas būdas pasitikrinti ar kaimynai nesinaudoja jūsų internetu ir ką tokiu atveju daryti.

„Net jei jūs ir išties geros širdies, o dalintis „Wi-Fi“ ryšiu, už kurį tik jūs mokate, jums nesukelia problemų, šitoks dosnumas gali atsisukti „rykšte“. Svetimi žmonės, prisijungę prie jūsų namų „Wi-Fi“, gali pasiekti svarbius, jūsų įrenginiuose saugomus duomenis. Paradoksalu, kad pažeidžiamumas dažnai kyla žmogaus namuose dėl naudojamos nesaugios įrangos“, – aiškina Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pasak jo, grėsmė kyla tuomet, jei naudojate neautorizuoto gamintojo maršrutizatorių, pavyzdžiui, įsigytą lietuvių pamėgtame „Temu“. Kitas grėsmės šaltinis – kompiuteryje ar kitame išmaniajame įrenginyje įjungta failų dalijimosi funkcija. Taip pat duomenis galima pasiekti, jei išmaniuosiuose įrenginiuose nėra naudojami saugumo sprendimai. Tad norint apsisaugoti nuo piktavalių privalu rinktis patikimo tiekėjo, geriausia – oficialaus pardavėjo, siūlomą įrangą bei saugumo sprendimus.

Kad kažkas naudojasi jūsų namų „Wi-Fi“ ryšiu, dažniausiai išduoda sumažėjęs interneto greitis

„Jei naršymas, vaizdo skambučiai ar filmų žiūrėjimas pradeda strigti, verta pasitikrinti, kiek įrenginių yra prisijungę prie jūsų namų tinklo. Tą padaryti galima tiesiog prisijungus prie „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus nustatymų. Tam prireiks maršrutizatoriaus gamintojo programėlės, kurią naudojote pirmo įrenginio konfigūravimo metu, arba specialaus naršyklės adreso, nurodyto ant maršrutizatoriaus apačios. Jei prisijungusių įrenginių sąraše matote jums nežinomus telefonus, kompiuterius ar kitus išmaniuosius prietaisus, tai gali būti jūsų interneto vagys“, – sako K. Špiliauskas, pridurdamas, kad geriausia visuomet kreiptis į specialistus.

Pastebėjus nežinomus įrenginius patariama atkreipti dėmesį, ar tai tikrai nėra jūsų pačių įrenginiai. Pavyzdžiui, „Google“ nesertifikuotas, bet „Android“ operacinę sistemą naudojantis ar kitas mažesnis įrenginys gali būti rodomas kaip „nežinomas įrenginys“ (angl. unknown device).

Pirma užduotis kovojant su namų interneto vagišiais – pakeisti „Wi-Fi“ slaptažodį

„Svarbu turėti sunkiai „nugalimą“ „Wi-Fi“ slaptažodį. Jis turi būti pakankamai sudėtingas – su specialiais simboliais, skaičiais, galima pasitelkti ir tarpus. Svarbu niekuomet nenaudoti tokių, deja, lietuvių vis dar mėgstamų slaptažodžių, kaip „admin“ ar „mama1“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų ekspertas.

Pakeitus „Wi-Fi“ slaptažodį, visi anksčiau prie namų interneto tinklo prisijungę įrenginiai bus automatiškai atjungti. Tuomet galėsite iš naujo prijungti tik savo naudojamus išmaniuosius įrenginius.