Pastaruoju metu fiksuojamas suaktyvėjęs sukčiavimas QR kodais. Gyventojai raginami išlikti budrūs – sukčiai klijuoja netikrus kodus viešose vietose, ant afišų, skelbimų lentose ar net prie bankomatų, siekdami skleisti apgaulingą informaciją, apgaule išvilioti duomenis ar pasisavinti pinigus.

Nuskenavę netikrą QR kodą gyventojai nukreipiami į suklastotą interneto svetainę, kuri vizualiai primena banko ar kitos institucijos puslapį. Tačiau iš tiesų joje skleidžiama melaginga informacija, gali būti prašoma įvesti prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių numerius ar kitus konfidencialius duomenis. Tokiu būdu sukčiai siekia ne tik pasisavinti lėšas, panaudoti gyventojų duomenis nusikalstamais tikslais, bet ir apskritai suklaidinti vartotojus.

Kaip apsisaugoti?

„Luminor” primena pagrindines saugumo taisykles:

• Neskanuokite jokių QR kodų, esančių banko padaliniuose ar prie bankomatų (jei banko darbuotojai, dirbantys skyriuje, to neprašo);
• Bankai ar valstybinės institucijos niekada neprašys jūsų prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenų, PIN kodų ar kitokios konfidencialios informacijos per įtartinas nuorodas ar viešus QR kodus;
• Norėdami prisijungti prie interneto banko, visada rinkitės oficialią programėlę arba interneto svetainę;
• Jei pastebėjote ant bankomato ar viešo plakato priklijuotą įtartiną QR kodą, apie tai nedelsdami praneškite bankui telefonu +370 5 239 3444 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Niekada negalima būti tikrais, jog QR kodas nėra sukurtas sukčiavimo tikslais, tad „Luminor” skatina išlikti budriems, saugoti savo duomenis ir informuoti apie galimas apgavystes. Jei įtariate, kad jūsų duomenys galėjo patekti sukčiams, nedelsdami kreipkitės į banką arba policiją.

Rudenį, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, stabilaus ir greito namų interneto reikia viskam – ir darbui, ir mokslams, ir pramogoms. Ekspertai sako, kad nors Lietuvoje turime privilegiją naudotis itin kokybišku interneto ryšiu, kartais dėl savo užmaršumo ar nežinojimo patys padarome sau meškos paslaugą – ryšio kokybę gali pabloginti kelios klaidos, apie kurias net nesusimąstome.

„Lietuvoje turime itin gerą 4G padengimą, jį vejasi ir naujosios kartos – 5G ryšys, kurio greitis, pavyzdžiui, „Tele2“ tinkle, vidutiniškai siekia iki 350 Mbps. Vis dėlto, kartais net ir tokios paprastos priežastys kaip netinkama modemo vieta namuose arba pasenusi įranga, gali būti priežastis, kodėl ryšio kokybė – ne tokia, kokios tikimės. Keli paprasti sprendimai gali padėti, kad interneto ryšys jūsų namuose būtų dar spartesnis“, – sako Edgaras Bartos, „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovas.

Padėkite „Wi-Fi“ maršrutizatorių atviroje, centrinėje vietoje. Dažnai žmonės, naudodamiesi internetu, net nesusimąsto, kurioje namų vietoje geriausia statyti modemą. „Įrenginys neretai būna paslėptas spintelėse, apkrautas įvairiais daiktais, o apie jį prisimenama tik tada, kai suprastėja interneto ryšys. Įprastai rekomenduojame modemą laikyti kuo arčiau lango ir atviroje vietoje. Tankiai apgyvendintuose rajonuose gausu belaidžių tinklų, kurie gali trukdyti vieni kitiems. Tačiau šiuolaikiniai modemai yra modernūs – jie turi išmanias funkcijas, leidžiančias automatiškai parinkti mažiau apkrautą kanalą ir taip sumažinti trikdžius“, – pataria E. Bartos.

Atnaujinkite maršrutizatoriaus programinę įrangą. Atnaujinimai dažnai pagerina greitį ir išsprendžia žinomas problemas. Dauguma naujesnių maršrutizatorių ir „mesh“ sistemų atnaujinimus įdiegia automatiškai, bet kai kuriuos modelius reikia atnaujinti rankiniu būdu per administravimo puslapį. Atnaujinimų ieškokite skiltyse „system settings“, „advanced settings“ arba „system tools“, arba tiesiog „Google“ paieškoje įveskite savo maršrutizatoriaus modelį ir raskite naudotojo vadovą.

Įjunkite išmanųjį valdymą (angl. „Smart Connect“). Ši funkcija paskirsto įrenginius į tinkamas dažnių juostas: lėtesni ir toliau esantys įrenginiai prisijungia prie 2.4 GHz, o greitesni ir arčiau – prie 5 arba 6 GHz. Pavyzdžiui, išmanusis garsiakalbis vonioje netrukdys „Zoom“ pokalbiui apačioje. Ieškokite šios funkcijos maršrutizatoriaus nustatymuose – dažnai ji būna įjungta automatiškai.

Jei siekiate stabilaus „Wi-Fi“ visur – metas atsinaujinti. Telekomunikacijų ekspertas pabrėžia, kad norint užtikrinti greitą, stabilų ir saugų internetą namuose, būtina reguliariai atnaujinti modemą. „Žmonės dažnai atnaujina telefonus, tačiau pamiršta apie modemą. Pastebime, kad daugelis įrenginių nekeičiami net po 7 ar daugiau metų, nors per tą laiką technologijos žengia žingsniais į priekį. Nėra tikslių taisyklių, kaip dažnai keisti įrangą, tačiau jei norite pasiekti aukščiausią interneto greitį, modemą rekomenduojama atnaujinti kas 3-4 metus“, – sako E. Bartos.

Pašalinkite senesnius bevielius įrenginius ir atjunkite tai, ko dabar nenaudojate. Seni įrenginiai (pvz., „Wi-Fi 4“ arba 802.11g/n) gali „užkimšti“ tinklą. Išjunkite senus planšetinius kompiuterius, apsaugos kameras ar telefonus darbo metu. Žaidimų konsolės ar neveikiantys įrenginiai paprastai netrukdo, bet seni išmanieji įrenginiai gali nuolat jungtis prie interneto.

Naudokite „Wi-Fi“ stiprintuvą „aklosioms zonoms“. „Wi-Fi“ stiprintuvas arba „mesh“ sistema padeda išspręsti prasto ryšio vietų problemą. Jei belaidžio interneto signalas silpnas tik tam tikrose būsto vietose – tapote fizikos dėsnių įkaitu, nes radijo bangos slopsta, susidūrusios su kliūtimis. Tokiu atveju verta pagalvoti apie „Wi-Fi“ ryšio stiprinimą.

Paprastas „Wi-Fi“ stiprintuvas veikia kaip tarpinė stotelė tarp jūsų maršrutizatoriaus ir vietų, kur signalas silpnesnis – jis priima esamą signalą, jį sustiprina ir perduoda toliau. Taip išplečiamas tinklo veikimo plotas ir užtikrinamas tolygesnis ryšys visose namų erdvėse. Toks sprendimas ypač naudingas mažoms „aklosioms zonoms“, kurių interneto ryšys nepasiekia dėl fizikinių kliūčių – pavyzdžiui, kambario kampe ar už storos sienos.

„Mesh“ sistema – tai kelių įrenginių rinkinys, kurie tarpusavyje bendrauja ir sudaro vientisą „Wi-Fi“ tinklą. Ji automatiškai paskirsto įrenginius tarp artimiausių mazgų, todėl ryšys visame būste išlieka stabilus ir be trikdžių, net judant tarp kambarių.

Nors abu sprendimai padeda panaikinti „akląsias zonas“, „mesh“ sistema yra patikimesnė ir stabilesnė – ji ne tik plečia signalą, bet ir užtikrina vientisą tinklą be ryšio nutrūkimų. Stiprintuvas labiau tinka mažoms zonoms, kur reikia paprasto ir greito sprendimo, o „mesh“ sistemą verta rinktis didesniems namams ar butams, kur svarbu ne tik signalas, bet ir nepertraukiamas ryšys visur.

Taigi, košmaras virto realybe – čiupt, čiupt, o tavo branginamo ir tokio nepakeičiamo įrenginio jau ir pėdos ataušusios. Negali net paskambinti mamai ar draugui pasiguosti, nėra kuo, o ir numerio nė vieno neatsimename. Gerai, jei galvoje bent 112 įsitvirtino. Antra mintis – gal dar galima jį rasti, vagį nubausti, ar bent duomenų neprarasti? Galima, jei viską darėte ir darysite teisingai. O jei ne – galima dar ir pinigus prarasti. Štai keli paprasti žingsniai, kuriuos atlikę apsaugosite asmeninius duomenis, neleisite piktadariams džiaugtis savo įrenginių, o galbūt net jį atgausite. Ir viena populiari klaida, kuria naudojasi sukčiai.

Arnoldas Lukošius

Nepasimauk, tai tikrai nepadės ieškant telefono

Pradėkime nuo klaidos. Atsitikus tokiai nelaimei dauguma mūsų pirmiausia lėks į internetą ir naršyklės paieškos laukelyje rašys: „Kaip rasti dingusį telefoną“. Galite tai išbandyti dabar ir aptiksite daugybę svetainių, kurios žada, kad pakaks įvesti savo telefono numerį ir jums iškart parodys tikslią įrenginio buvimo vietą. Stebuklas, ar ne? Deja – ne. Visos tos svetainės tėra pasipelnymo iš nelaimės schema – vien pagal telefono ar IMEI numerį įrenginio buvimo vietos sužinoti jokia svetainė negali, tam reikia laiko, specialios programinės įrangos, operatoriaus dalyvavimo, policijos įgaliojimų, reikia, kad telefonu tuo metu būtų naudojamasi ir t.t.
Taigi, tokių paslaugų svetainės suvedus telefono numerį iškilmingai parodys šalies pavadinimą ir pažadės pateikti stulbinančiai detalią informacija jei sumokėsite kelis centus. Susimokėti greičiausiai teks gerokai brangiau – mėnesinis mokestis būna milžiniškas, o „bandomojo“ periodo už kurį mokėjote kelis centus metu nutraukti paslaugos praktiškai neįmanoma. Ir informacijos nebus – internete pilna skundų tų, kas sumokėjo ir pamatė tuščią ekraną, amžinos paieškos ratelį ar tą pačią atvirą informaciją apie šalį ir ryšio tiekėją.
Žodžiu, ir ieškant dingusio telefono galioja ta pati taisyklė: stebuklų nebūna, o jei kažkas juos jums žada – saugokit kišenę. Na, o dabar metas tam, ką reikia padaryti ir kas tikrai gali pagelbėti.

Ką reikia padaryti tik įsigijus išmanųjį

Suprantu, kad šie veiksmai ir net kalbos apie juos atrodo nuobodūs ir savaime suprantami, tuo labiau stebina, kaip dažnai praradus telefoną paaiškėja, kad žmogus nebuvo to padaręs. Taigi, jei net neaktualu jums, patikrinkite, ar tai padarė jūsų tėvai ir vaikai.
Pirmą kartą įjungiant telefoną reikia susikurti ar prisijungti prie savo „Google“ (jei tai „Android“), ar „Apple Account“ (jei tai iOS įrenginys) paskyrų. Be to, skirtingi gamintojai turi savo paskyras, kurias taip pat reikėtų susikurti („Xiaomi“, „Samsung“ ir t.t.) Tai yra pagrindinės jūsų paskyros, todėl būtina kiekvienai sukurti patikimą ir unikalų slaptažodį, papildomą prisijungimo apsaugą ir gerai įsidėmėti jungimosi duomenis - elektroninį paštą ir tą patį slaptažodį. Atrodo elementaru, bet kažkodėl labai daug žmonių patiria problemų, nes to nepaiso, o prisijungimų prie savo paskyrų neatsimena.
Netingėkite susikurti ir aktyvuoti biometrinę ekrano apsaugą – piršto atspaudą ar veido atpažinimą, su unikaliu PIN kodu. Tai padės ne tik apsaugoti duomenis nuo potencialaus vagies, bet ir neleis kažkam pasinaudoti ar panaršyti jūsų telefone, kai trumpam jį paliksite. Ir neužmirškite, kad vagys bus neapsakomai dėkingi jums už PIN kodą 1234 ar 0000.
Verta prisijungti prie kurios nors debesies saugyklos – „Google Drive“, „iCloud“, „Dropbox“, „One Drive“ – ir nustatyti, kad ten būtų kuriama albumo, dokumentų, sistemos nustatymų bei kitų svarbių duomenų kopija. Visi tiekėjai nemokamai siūlo kažkokį nedidelį kiekį atminties, kur labai taupant galima išsaugoti būtiniausius dalykus, o jei norite atkurti visus svarbius įrenginy saugotus duomenis jį praradę, ar juos pasiekti iš kitur, verta pasirikti kurį nors mokamą debesies planą.
Kai jau telefonas pilnai parengtas darbui, sukurkite atsarginę paskyros kopiją – telefono nustatymuose yra tokia sritis, kopiją galima sukurti „Google Drive“, „iCloud“ („iPhone“ aktyvavus „iCloud“ backup funkciją) ir gamintojo paskyroje, pvz. „Samsung cloud“. Ją reikėtų kas kažkiek laiko atnaujinti, taip jei staiga prireiks keisti įrenginį, turėsite naujesnę versiją.

Ką galima padaryti tik praradus išmanųjį

Beveik kiekvienas gamintojas siūlo savo priemonių, kurios padėtų atrasti, valdyti, sekti prarasta įrenginį. „Apple“ turi fantastiškai veikiantį „Find My“, „Google“ – „Find Hub“, „Samsung“ – „SmartThingsFind“ ir t.t.
„Samsung“ telefone nustatymuose skyriuje „Sauga ir privatumas“ pasirinkus „Pamesto įrenginio apsauga“ ir „ieškoti mano mobiliojo“ reikėtų aktyvuoti visus paieškos nustatymus, tokiu būdu bus galima rasti telefono vietą, net jei jis neprijungtas prie tinklo.
„iPhone“ „Setting“ programėlėje pasirinkus „Apple ID“ ir ten „Find My“, reikėtų patikrinti, kad „Find My Phone“ yra pozicijoje „On“, jei norite, kad įrenginys būtų aptiktas, net jei vagis jį išjungė, aktyvuokite ir „Find My Network“. Papildomai galite įgalinti paskutinės vietos koordinačių pasiuntimą, jei telefono baterija baigia išsikrauti – „Send Last Location“ pozicija „On“. Kad visą tai veiktų įsitikinkite, jog telefone įgalintas vietos aptikimas – „Location Services“ pozicija „On“.
Įdiegus „Google“ programėlę „Find Hub“ ten galima parinkti reikiamus nustatymus. Jei teisingai prijungėte visas savo paskyras, suteikėte reikiamus leidimus, šios paslaugos tiesiog veiks.
Taigi, pvz. pastebėję, kad dingo jūsų „Samsung“ telefonas, bet kuriame kitame įrenginy eikite į svetainę https://smartthingsfind.samsung.com/, ten junitės prie savo Samsung“ paskyros ir ekrane matysite žemėlapį bei visus savo įrenginius. Iš čia galima aktyvuoti telefono skambutį – padės rasti jei jis kažkur žolėję, o skambėjimas išjungtas Aktyvuoti nuolatinė vietos sekimą, matysite kur tas telefonas judą. Aktyvavus „Režimas „Pamesta“, bus užrakintas telefono ekraną, atjungta automatinio slaptažodžių pildymo funkcija ir užblokuota galimybė išjungti telefoną mygtuku. Vagys skuba telefoną išjungti, tad spėjus tai užblokuoti, daug didesnė tikimybė įrenginį rasti. Na, o jei įrenginys nebematomas, galima aktyvuoti duomenų ištrynimą, tuomet telefonas viską ištrins iškart, kai tik bus įjungtas.
Jungtis prie „Google Find Hub“ galima atsisiuntus „Find Hub“ programėlę ar naršyklėje adresu https://myaccount.google.com/find-your-phone Prisijungę prie savo paskyros matysite savo įrenginius, čia taip pat galima aktyvuoti skambutį, matyti tikslias koordinates, savo telefono IMEI, apsaugoti įrenginį jį užrakinant, ištrinant mokėjimo kortelių duomenis, ar tiesiog viską ištrinti.
„Apple“ paslauga „FInd My“ veikia panašiai, tačiau gali padėti aptikti net telefoną, kuris yra išjungtas, jei baterijoje yra likę bent kiek energijos.

Ką būtina padaryti jei rasti telefono nebepavyksta

Jei visus turimus metodus išbandžius, akivaizdu, kad telefonas nėra pamestas, jį kažkas pavogė, išjungė, padėjo į nuo ryšio ekranuotą vietą, lieka aktyvuoti duomenų ištrynimą ir pranešti apie įvykį savo ryšio tiekėjui, bei policijai. Ta patį reikia padaryti ir dingus neišmaniam telefonui. Ir tai reikia padaryti kuo greičiau, per kelis minutes, o ne palaukus parą kitą, „gal atsiras“.
Pirmiausia susisiekus su operatoriumi reikia blokuoti savo dingusią SIM kortelę, kad piktavaliai nepanaudotų jos skambučiams, piniginėms operacijoms, kitiems nusikaltimams. Tam pakaks žinoti savo kaip kliento duomenis. Kitas žingsnis – blokuoti įrenginio IMEI – po tokio veiksmo pats įrenginys tampa bevertis, jame nebeveiks jokio paslaugos. Svarbu atsiminti, kad užblokavus IMEI to nebegalima atšaukti, praradus visas funkcijas nebeįmanoma nustatyti telefono buvimo vietos, tad blokuoti jį reikia tik tada, kai nebėra jokios vilties įrenginį rasti.
Jei jau pasiryžote, reikės savo ryšio tiekėjui, ar telefono pardavėjui pasakyti savo telefono IMEI ir įrodyti, kad tai jūsų telefonas – praverstų pirkimo dokumentai. IMEI galima rasti ant telefono dėžutės, jį rodys prieš tai minėtos telefono paieškos priemonės, arba galite jį pamatyti dabar savo telefono ekrane surinkę *#06#. Tokiu būdu, galima sužinoti ir neišmanaus telefono IMEI. Aišku, tai reikia padaryti kol jis dar nepradingo.
Pranešti apie telefono vagystę policijos pareigūnams verta, kaip ir apie visas kitas vagystes. Jei esate sutrikę, nežinote kaip elgtis, galbūt kažkur užsieny, policija gali padėti sprendžiant kilusias problemas, o sugavus vagis tos pareiškimas gali padėti susigražinti telefoną.
Štai tiek to vargo. Aišku, galima dar buvo prieš viską apsidrausti savo telefoną ir likti visiškai ramiam ne tik jį praradus, bet ir sudaužius ar paskandinus, bet nereikalaukim visko iš karto – suprantu, kad dauguma draudimą kaip naudą, o ne išlaidas suvokia tik patys nudegę.

Sparčiai kintant kibernetinių grėsmių pobūdžiui, technologijų gigantai imasi ryžtingų žingsnių stiprinti žmonių apsaugą. „Google“ neseniai paskelbė įspėjimą visiems „Gmail“ naudotojams kuo greičiau atsisakyti įprasto prisijungimo su slaptažodžiu ir pereiti prie prieigos rakto (angl. passkey). Savo ruožtu ekspertai primena, kad asmeninių duomenų saugumas priklauso ne tik nuo naudojamų apsaugos sprendimų, bet ir paties žmogaus elgesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Slaptažodžiai tampa silpniausia grandimi saugant žmonių duomenis. Juos lengva atspėti, jie dažnai naudojami kelioms skirtingoms paskyroms ir gali būti nutekinami per įvairius duomenų pažeidimus. Net ir papildomos apsaugos priemonės, kaip SMS kodai, ne visada gali apsaugoti nuo sukčiavimo atvejų, kai nuotoliniai sukčiai imituoja oficialius siuntėjus ar svetaines“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Pasak jo, augantį sukčiavimo mastą puikiai iliustruoja ir pastarųjų metų statistika. Vien pernai Lietuvoje sukčiai iš žmonių ir įmonių galėjo išvilioti apie 19 mln. eurų, skelbė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Tai beveik 66,7 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Kaip apsaugoti savo „Google“ paskyrą?

„Google“ ragina pamažu atsisakyti tradicinių slaptažodžių ir pereiti prie modernesnių prisijungimo būdų.

„Šiuo metu rekomenduojama naudoti prisijungimą su prieigos raktu (angl. passkey), kuris yra atsparesnis sukčiavimui. Jo saugumas grindžiamas tuo, kad prieigos raktas veikia tik žmogaus patvirtintuose įrenginiuose. O prisijungimui galima naudoti ne tik PIN kodą ar ekrano užrakto piešinį, bet ir biometrinius duomenis – piršto atspaudą ar veido atpažinimą (angl. Face ID). Tokios informacijos sukčiai neturi ir negali pasisavinti“, – pataria M. Rauba.

Pasak „Bitės“ technologijų direktoriaus, prieigos raktų naudojimas praverčia ir tuo, kad šis prisijungimo metodas neveikia fiktyviose svetainėse. Tad šansų nuotoliniams sukčiams išvilioti jūsų duomenis, kuriant netikras svetaines, dar labiau sumažėja.

„Prieigos raktas itin praverčia, kai su „Google“ paskyra norite jungtis prie įvairių svetainių ar socialinių tinklų. Pavyzdžiui, su „Google“ paskyra jungiatės prie „Facebook“ ar skelbimų portalo, nes nenorite kurti naujo slaptažodžio. Tokiu atveju galite būti ramūs, kad jūsų prisijungimas yra saugus, o ir nereikia prisiminti dar vieno slaptažodžio“, – pataria M. Rauba.
Visus slaptažodžius galima saugoti ir sinchronizuoti tarp skirtingų įrenginių naudojant naršyklėje veikiančią slaptažodžių saugyklą „Google Password Manager“.

Svarbiausia – tikrinti informaciją

Jei žmonės nenori naudoti prieigos raktų, M. Rauba rekomenduoja bent jau sustiprinti prisijungimą prie savo „Google“ paskyros su dviejų veiksnių autentifikavimu (angl. two-factor authentication).

„Dviejų veiksnių arba žingsnių autentifikavimas leidžia jums patvirtinti savo tapatybę su papildomu veiksmu. Pirma, įvedate savo slaptažodį, o tada „Google Authenticator“ programėlė jūsų telefone sugeneruoja papildomą kodą, kurį įvedę patvirtinate, kad tai tikrai esate jūs. Papildomą prisijungimo patvirtinimą verta aktyvuoti ir kituose tinklapiuose, ypač socialiniams tinklams“, – pataria vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų.

Vis dėlto, jei taip nutiktų, kad el. pašto slaptažodis buvo nutekintas, apie tai „Bitės“ klientai, pasirinkę paslaugų planus „Saugiau“, gali sužinoti nedelsiant. Šių metų pradžioje į paslaugų planus įtraukta Kibernetinių incidentų patikros paslauga leidžia stebėti iki 5 el. pašto adresų ar telefono numerių, ar šie nepateko į nutekintų duomenų sąrašus.

„Šiuolaikinės technologijos atveria ne tik daug galimybių, bet ir naujų grėsmių. Būtina neprarasti budrumo ir atidžiai tikrinti, kur vedate savo duomenis, ar lankotės oficialiame tinklalapyje, ar gautas laiškas nėra nuotolinių sukčių ataka. Papildomos saugumo priemonės tik padeda apsaugoti savo duomenis, bet daug priklauso ir nuo paties žmogaus elgesio internete“, – sako M. Rauba.

Europos Komisija paskelbė 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą. Jos duomenys rodo akivaizdų kontrastą tarp sparčiai augančių 5G rodiklių ir vangiai plėtojamo fiksuoto ryšio tinklo Lietuvoje. Nors kai kuriose srityse pirmaujame Europoje, kitose – stringame ir dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių.

5G aprėptimi Lietuva – viena pirmaujančių ES valstybių

2024 m. Lietuva pasiekė 99,71 proc. bendrą 5G ryšio aprėptį – tai vienas geriausių rezultatų ES, kurioje vidurkis siekia 94,35 proc. Net ir retai apgyvendintose teritorijose Lietuva pasiekė 99,06 proc. 5G aprėptį (ES vidurkis – 79,57 proc.). Taip pat pirmaujame ir 3,4–3,8 GHz dažnių juostos aprėpties srityje, kur mūsų rezultatas – 75,13 %, palyginti su 67,72 % ES vidurkiu.

RRT duomenimis, 5G ryšio aprėpties rezultatą Lietuvoje užtikrina vienas operatorius – „Telia Lietuva“, kuri 99,7 proc. daliai namų ūkių gali teikti 5G ryšio paslaugas. Kitiems operatoriams dar yra kur tobulėti: „Bitė Lietuva“ ryšys dengia 74,4 proc., „Tele2“ – 68,1 proc.

Pasauliniai lyderiai vakar, atsiliekantys šiandien?

Net 2021–2023 m. aprėptis sustojo ties 78 proc., o kaimiškose vietovėse kokybiškas (100 Mb/s) internetas pasiekia tik 23,5 proc. namų ūkių.

Fiksuotų labai didelės spartos tinklų (VHCN) aprėptis Lietuvoje 2024 m. siekė 78,29 %, kai ES vidurkis sudarė 82,49 %. Metinis augimas – vos 0,3 %, kai tuo tarpu ES – 4,9 %. Tai rodo, kad infrastruktūros plėtra, ypač kaimiškose vietovėse, yra lėta, o privatus sektorius vengia investuoti dėl menko atsiperkamumo.

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė atkreipia dėmesį, kad būtina stiprinti viešąsias investicijas: „Norėdami, kad 1Gbps ryšys būtų pasiekiamas 100 proc. namų ūkių, turime numatyti reikšmingas papildomas lėšas.Padėti išspręsti ryšio problemas nutolusiose teritorijose gali ir antžeminių tinklų integracija su palydovinio ryšio tinklais."

EK ragina Lietuvą ne tik tęsti, bet ir didinti paramą fiksuoto tinklo plėtrai bei paspartinti VHCN projektų įgyvendinimą.Lietuva, siekdama išlaikyti technologinį konkurencingumą, privalo strategiškai investuoti į itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrą. Tokios investicijos ne tik skatina inovacijas ir ekonomikos augimą, bet ir sustiprina nacionalinį saugumą bei atsparumą krizėms.

Šiuolaikinis ryšys apima ne tik tradicines telekomunikacijas, o visą ekosistemą: skaitmenines jungtis, duomenų perdavimą, debesijos sprendimus, daiktų internetą, palydovinį ar kvantinį ryšį.

„Ateities ryšys – tai bendras mūsų visų įsipareigojimas, mūsų visų ambicija: kad kokybiškas, saugus ir prieinamas ryšys taptų kasdienybe kiekvienam žmogui ir verslui. Ir tuo pačiu – tai Lietuvos galimybė išsiskirti. Padaryti ryšį savo konkurenciniu pranašumu. Kurti pažangią infrastruktūrą ir pažangią visuomenę“, – pabrėžia RRT tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

Struktūrinės kliūtys ryšio infrastruktūros plėtrai

Infrastruktūros plėtrą stabdo biurokratiniai barjerai. Viešo sektoriaus valdomi objektai retai prieinami ryšio bokštų statybai, kelių ir geležinkelių valdytojai riboja kabelių tiesimą, kultūros paveldo apsaugos institucijos laiko antenas vizualine tarša. Per metus įgyvendinus įstatymą, kuris turėjo skatinti servitutus, pasirašyta vos keletas sutarčių.

RRT siekė išsiaiškinti, kodėl šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje yra sustojusi, ir apklausė paslaugų teikėjus. Tarp 7 pagrindinių kliūčių tiesti naujus gigabitinius tinklus atsidūrė tinkamos infrastruktūros stoka ar žemės savininkų keliamos kliūtys, informacijos apie planuojamas statybas stoka, leidimų gavimo kliūtys. Kitos priežastys – likusios mažo gyventojų tankumo teritorijos, maža gyventojų perkamoji galia, nėra paklausos plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pastatai nėra pritaikyti tiesti tinklus.

Kokios priemonės galėtų paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą? Pasak J. Šovienės, viena iš jų – tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Siekiant spartesnės ir efektyvesnės gigabitinio ryšio plėtros, yra būtinas žingsnis, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Ne ką mažiau svarbu tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIS), kad būtų lengvai pateikiama ir pasiekiama visa informacija apie infrastruktūros plėtros planus.

„Jei norime, kad Lietuvos vardas vėl būtų siejamas su skaitmenine pažanga Europoje, turime keisti požiūrį į infrastruktūrą. Šviesolaidžio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu, o ne atskirų ryšio paslaugų teikėjų, žemės sklypų savininkų bei kelių valdytojų neišsprendžiamų ginčų objektu. Tik taip galėsime užtikrinti, kad skaitmeninis ryšys taptų Lietuvos konkurenciniu pranašumu, o ne stabdžiu“, – sako RRT tarnybos pirmininkė.

RRT planai: plėsti ryšį, gerinti kokybę

RRT yra paskelbusi/parengusi Plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtros planą 2025–2030 m. Jo tikslas – iki 2030 m. 100 Mb/s spartą pasiekiamą visiems namų ūkiams, gyvenantiems vietovėse, kur gyvena daugiau nei 200 gyventojų. Iki 2027 m. pabaigos planuojama, kad 4G arba aukštesnės kartos technologijų ryšys bus prieinamas visiems.

Siekiant tikslų, 2025 m. rengiami aukcionai 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz dažnių juostoms. Taip pat RRT jau parengė teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti ryšių išteklių valdymą ir didinti paslaugų prieinamumą.

Keliaujant telefonas tampa mūsų dešiniąja ranka – juo planuojame maršrutus, fiksuojame įspūdžius ir bendraujame su pasauliu. Tačiau būtent atostogų metu atsipalaiduojame ne tik nuo darbų, bet ir nuo įpročio akylai saugoti savo asmeninius duomenis mobiliajame įrenginyje. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad keliaujant grėsmės sukčiams nutekinti jūsų asmeninius duomenis tyko kiekviename žingsnyje – nuo viešo oro uosto interneto iki telefono įkrovimo stotelių.

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

Kelionės metu dažnai jungiamės prie viešojo „Wi-Fi“ tinklų, norėdami greitai patikrinti maršrutą, atsisiųsti bilietą ar pasidalinti įspūdžiais socialiniuose tinkluose. Tačiau šis patogumas gali tapti dideliais spąstais jūsų asmeniniams duomenims. Remiantis „All About Cookies“ tyrimu, net 90 proc. keliautojų prisipažįsta naudojęsi nesaugiais viešojo interneto tinklais.

„Keliaujant elgiamės kitaip nei namuose. Norime greitai pasitikrinti informaciją, bet dažnai jungiamės prie bet kokio „Wi-Fi“, nežinodami, kam jis priklauso. Tokiu metu mūsų duomenys tampa lengvu grobiu sukčiams“, – sako D. Povilaitis.

Pasak jo, ypač pavojingi yra vadinamieji suklastoti belaidžiai tinklai (angl. Evil Twin) – jie atrodo beveik identiški tikriesiems, pavyzdžiui, „Airport_Free_WiFi“ vietoje „Airport_WiFi“. Prisijungus prie tokio tinklo, jūsų duomenys gali būti perimti – nuo el. pašto slaptažodžių iki bankinių prisijungimų.

Ekspertas kelionės metu rekomenduoja rinktis ryšio operatorių siūlomą tarptautinį tarptinklinį mobilujį ryšį (angl. roaming) ryšį, kuris automatiškai jungiasi prie patikimų vietinių tinklų, sumažindamas kibernetinių grėsmių riziką bei užtikrindamas spartų ir saugų duomenų perdavimą.

Nepasitikėkite bendrais įkrovikliais

Netikėtos grėsmės slypi ir viešose mobiliųjų įrenginių įkrovimo stotelėse. D. Povilaitis paaiškina, kad per USB jungtį perduodama ne tik elektra, bet ir duomenys. Jei įkrovimo stotelėje yra įrengta kenkėjiška programa, ji gali slapta užfiksuoti, ką rašote ar kokius slaptažodžius vedate.

„Kelionių metu rekomenduoju naudoti tik savo įkroviklį arba USB duomenų blokatorių – specialų adapterį, kuris fiziškai blokuoja duomenų perdavimą per USB jungtį ir leidžia perduoti tik elektros energiją. Taip sumažinsite riziką, kad jūsų įrenginys bus užkrėstas kenkėjiška programine įranga“, – pataria ekspertas.

O jeigu telefonas dingo?

Telefono pametimas – dažna keliones lydinti nelaimė. Remiantis „AVG Technologies“ apklausa, net 35 proc. keliautojų prarado savo įrenginį arba juos pavogė kelionės metu. Kartu su pamestu telefonu dingsta ir jūsų asmeniniai duomenys, todėl D. Povilaitis ragina pasirūpinti jų saugumu dar prieš atostogas.

„Ruošiantis vykti svetur verta pasidaryti atsargines svarbiausių duomenų kopijas – nuotraukas, dokumentus, kontaktus išsisaugoti debesyje arba išoriniame diske. Taip pat būtina įjungti sekimo funkcijas, tokias kaip „Apple Find My“ ar „Google Find My Device“. Jei prarastumėte telefoną, galėsite jį užrakinti, surasti arba nuotoliniu būdu ištrinti visus duomenis“, – pataria ekspertas.

Po kelionės pasirūpinkite ir telefono tvarka

Pasisėmus naujų įspūdžių ir grįžus iš atostogų, svarbu ne tik susitvarkyti lagaminą, bet ir „išvalyti“ telefoną – pašalinti kelionės metu naudotas, tačiau dabar jau nebereikalingas programėles.

„Viešojo transporto bilietų ar vietinių paslaugų programėlės kelionės metu dažnai prašo prieigos prie jūsų buvimo vietos, kontaktų ar net failų. Jos gali veikti fone ir toliau rinkti duomenis be jūsų žinios. Todėl verta peržiūrėti, ką įsidiegėte kelionėje, ir tokias programėles pašalinti. Juk prireikus jas visada galėsite įsidiegti iš naujo“, – pataria D. Povilaitis.