Į Kauną jau plūsta marios žmonių iš visos Lietuvos. Kol dalis ketina koncertą išjausti šokant, kiti nekantrauja Justin Timberlake pasirodymą užfiksuoti ir pasidalinti soc. tinklų paskyrose. Už viso šio šurmulio slypi nematoma, bet svarbi užduotis – užtikrinti stabilų ryšį. Ramūnas Mikalauskas, „Telia“ Radijo tinklo vadovas, sako, kad visi mobiliojo operatoriaus klientai galės naudotis kokybišku interneto ryšiu. Vis dėlto, svarbiausiais momentais rekomenduojama rinktis įprastus telefono skambučius per operatoriaus tinklą, o ne programėles – taip išvengiama trikdžių, kai duomenų srautas pasiekia piką.

Ryšys veiks: skambinkite ir dalinkitės

„Žvelgiant iš technologinės perspektyvos, tokie renginiai – tikras išbandymas mobiliojo ryšio operatoriams. Kai nedidelėje teritorijoje susirenka itin daug žmonių, standartiniai sprendimai dažnai nebeveikia. Todėl Dariaus ir Girėno stadione specialiai įrengėme devynias mikro bazines stotis, jas pritaikydami konkrečiam stadiono sektoriui. Kiekviena antena veikia kaip atskira bazinė stotis, o visas tinklas sujungtas, kad aptarnautų didelį lankytojų srautą ir užtikrintų kokybišką ryšį“, –  pabrėžia R. Mikalauskas.

Anot jo, žmonės galės be trikdžių skambinti, naudotis mobiliuoju internetu ir kelti turinį į socialinius tinklus. Vis dėlto tokių renginių metu nereikėtų tikėtis aukštos kokybės nuolatinių ir tiesioginių vaizdo transliacijų – joms reikia daug tinklo išteklių. 

„Kai vienoje vietoje susitelkia tūkstančiai žmonių, visi turimi tinklo ištekliai dalijami tolygiai – po truputį visiems naudotojams. Tačiau svarbu žinoti, kad ir esant tinklo pikui, pagalbos skambučiai (112) visada turi absoliutų prioritetą, jie eina pirmiausia. Po jų seka standartiniai balsiniai skambučiai per mobiliojo operatoriaus tinklą (VoLTE), o galiausiai – visos duomenų paslaugos. Skambučiai per „WhatsApp“ ar „Messenger“ nėra lygiaverčiai. Jie laikomi tiesiog duomenų srautu ir jiems prioritetas mažesnis, todėl kai skambutis labai svarbus, geriau jį atlikti per operatoriaus tinklą“, –  teigia R. Mikalauskas.

Keičiasi atlikėjai, bet ne žmonių įpročiai

Nepriklausomai nuo to, kas lipa ant didžiosios scenos, žmonių elgesys koncertuose išlieka panašus. Iki pagrindinio pasirodymo dauguma žmonių naršo internete, žiūri vaizdo įrašus, siunčia ir gauna įvairią informaciją. Techniniu požiūriu tai reiškia daug duomenų parsisiuntimo (angl. downlink). Šis etapas būna lyg tyla prieš audrą, kol tinklo naudotojai laukia veiksmo.

„Kai scenoje pasirodo pagrindinis atlikėjas, visa situacija apsiverčia aukštyn kojom. Tuomet duomenys nebeparsisiunčiami, o siunčiami į išorę. Žmonės aktyviai dalijasi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, kelia nuotraukas, vaizdo įrašus, reakcijas. Šis srautas yra labai intensyvus ir reikalauja didelio tinklo pajėgumo. Tokie įpročiai jau buvo matomi per Jessicos Shy koncertą, kai tinklo apkrova gerokai padidėjo būtent tada, kai į sceną žengė ji“, – paaiškina „Telia“ Radijo tinklo vadovas.

Didžiausia saugumo spraga – paties vartotojo sprendimai

Nors tinklo saugumo požiūriu tokie renginiai paprastai nesukelia didesnių iššūkių, verta savo duomenų saugumu rūpintis ir patiems. Operatoriaus infrastruktūra išlieka tokia pat saugi kaip ir bet kurią kitą dieną. Anot R. Mikalausko, didžiausia grėsmė dažniausiai kyla ne iš tinklo, o iš vartotojų elgesio.

„Žmonių miniose padidėja rizika netekti telefono dėl vagystės ar paprasčiausiai jį pamesti. Be to, daug vartotojų nesąmoningai jungiasi prie nesaugių „Wi-Fi“ tinklų ar atidaro kenkėjiškas nuorodas, taip rizikuodami savo asmeniniais duomenimis. Juk tikras saugumas prasideda nuo mūsų pačių sprendimų. Todėl saugokite save ir savo įrenginius, mėgaukitės koncertu be rūpesčių – o mes jau rūpinamės, kad tinklas veiktų sklandžiai ir saugiai“, – sako R. Mikalauskas.

Naujausio kibernetinio saugumo bendrovės „NordVPN“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užima 63-čią vietą pasaulinėje slapukų (angl. cookies) nutekinimo reitingų lentelėje iš 253 šalių. Tarp 94 mlrd. tamsiajame internete rastų slapukų – daugiau kaip 215 mln. buvo siejami su vartotojais iš Lietuvos.

Nors slapukai paprastai laikomi naudingais siekiant pagerinti naudojimosi internetu patirtį, daugelis nesuvokia, kad įsilaužėliai gali jais pasinaudoti, kad pavogtų asmens duomenis ir prisijungtų prie saugių sistemų.

„Slapukai gali atrodyti nekenksmingi, tačiau patekę į netinkamas rankas jie yra skaitmeniniai raktai į mūsų privačią informaciją“, – sako „NordVPN“ technologijų vadovas, Marijus Briedis. „Tai, kas buvo sukurta siekiant padidinti patogumą, dabar tampa vis didesniu pažeidžiamumu, kuriuo naudojasi kibernetiniai nusikaltėliai visame pasaulyje.“

Paslėptos kasdienio naršymo grėsmės

Slapukai – tai nedideli tekstiniai failai, kuriuos svetainės išsaugo naudotojo naršyklėje, kad įsimintų nuostatas, prisijungimo duomenis ir naršymo elgseną. Jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandesnį naudojimąsi internetu, padeda svetainėms greičiau įkelti duomenis, išsaugoti pirkinių krepšelius ir leidžia vartotojams išlikti prisijungusiems. Be slapukų šiuolaikinio interneto patogumas ir personalizavimas būtų itin ribotas.

Tačiau, keičiantis skaitmeninei aplinkai, daugėja ir piktnaudžiavimo šiomis priemonėmis atvejų. Kibernetiniai nusikaltėliai išmoko rinkti slapukus, kad perimtų sesijas, pavogtų tapatybę ir apeitų saugumo priemones. 

"Dauguma žmonių nesuvokia, kad pavogtas slapukas gali būti toks pat pavojingas kaip ir nutekintas slaptažodis”, – sako Briedis. „Perėmę slapuką įsilaužėliai gali gauti tiesioginę prieigą prie paskyrų ir slaptų duomenų be papildomo prisijungimo.“

Paviešinta milijonai asmeninės informacijos įrašų

„NordVPN“ tyrimas atskleidė milžinišką kibernetinę grėsmę: pavogta beveik 94 milijardai slapukų – tai net 74 % daugiau nei pernai. Nerimą kelia ir tai, ka daugiau nei 20 % jų vis dar aktyvūs, o tai reiškia, kad milijonai interneto vartotojų visame pasaulyje vis dar rizikuoja savo privatumu.

Didžioji dalis pavogtų slapukų buvo siejami su tokiomis platformomis kaip „Google“ (4,5 mlrd.), „YouTube“ (1,33 mlrd.), „Microsoft“ ir „Bing“ (po daugiau nei 1 mlrd.). Slapukai buvo renkami iš naudotojų net 253 šalyse.

Be to, išaugo duomenų vagysčių mastai. 2024 m. buvo nutekinta 10,5 mlrd. naudotojų ID, 739 mln. sesijų ID, 154 mln. autentifikavimo žetonų ir 37 mln. prisijungimo duomenų. Palyginimui, 2025 m. šie skaičiai dar išaugo – iki 18 mlrd. naudotojų ID ir 1,2 mlrd. sesijų ID.

Pavogti duomenys dažnai apima vardus, el. paštus, slaptažodžius, gyvenamosios vietos adresus – viską, ko reikia tapatybės vagystei, apgaulei ar neteisėtai prieigai prie paskyrų.

Visa ši informacija buvo surinkta naudojant net 38 skirtingas kenkėjiškas programas – daugiau nei triskart daugiau nei pernai. Tarp aktyviausiai naudojamų programų – „Redline“ (41,6 mlrd. slapukų), „Vidar“ (10 mlrd.) ir „LummaC2“ (9 mlrd.).

Šios programos geba iš naršyklių išgauti slaptažodžius, automatinio užpildymo duomenis, slapukus ir net įdiegti papildomą kenkėjišką programinę įrangą. Kai kurios, kaip „LummaC2“, geba apeiti antivirusines sistemas.

Dar grėsmingesnė tendencija, jog 2025 m. aptikta 26 visiškai nauji kenkėjiškų programų tipai, nerasti tyrimą atliekant 2024-aisiais. Tarp jų – „RisePro“, „Stealc“, „Nexus“, „Rhadamanthys“, kurie naudojami slaptažodžių, sesijų duomenų ar net bankinės informacijos vagystėms.

Lietuva, nors ir buvo 63 vietoje pagal pavogtų slapukų skaičių, vis tiek susidūrė su milžinišku pažeidžiamumu – aktyvūs išliko net 17 milijonai slapukų.

„Net jei pavogtas ir nedidelis kiekis aktyvių slapukų – pažeidžiamais išlieka šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje“, – sako Briedis.

Paprasti būdai apsaugoti savo duomenis nuo kibernetinių grėsmių

Apsisaugoti nuo duomenų nutekėjimų ir kenkėjiškų programų keliamų pavojų padeda budrumas. Pradėkite nuo stiprių ir unikalių slaptažodžių kiekvienai paskyrai, taip pat įjunkite kelių veiksnių autorizaciją (MFA), kai tik tai įmanoma. Taip pat venkite dalytis asmenine informacija ir nespauskite įtartinų nuorodų bei nesisiųskite neaiškių failų.

Kitas svarbus žingsnis – reguliariai atnaujinti įrenginių operacinę sistemą. Tai gali padėti užkirsti kelią kenkėjiškų programų patekimui į sistemą. Taip pat svarbu valyti svetainių duomenis. Daugelis naudotojų nežino, kad aktyvios sesijos gali išlikti net ir uždarius naršyklę. Išvalius šiuos duomenis, sumažėja rizika, kad kažkas pasinaudos jūsų aktyvia sesija.

Galiausiai, peržiūrėkite savo paskyrų privatumo nustatymus ir įsitikinkite, kad jūsų informacija prieinama tik patikimiems paslaugų teikėjams.

„Žmonės dažnai tiesiog uždaro naršyklę, bet sesija lieka aktyvi, o slapukas – vis dar galiojantis. Jei niekada neišvalote svetainės duomenų, ta sesija gali likti galiojanti tiek, kiek tai leidžia svetainės savininkas“, – sako Briedis.

Tokios paprastos priemonės kaip stiprūs slaptažodžiai, kelių veiksnių autorizacijos įjungimas ir budrumas internete gali gerokai sumažinti riziką tapti kibernetinių atakų auka. Tai nedidelė laiko investicija, kuri gali apsaugoti nuo didelių problemų.

Metodologija

Duomenys buvo išanalizuoti bendradarbiaujant su tyrėjais iš „NordStellar“, kibernetinių grėsmių valdymo platformos. Tyrimas vyko nuo balandžio 23 iki balandžio 30 dienos, 2025. Tyrėjai naudojo duomenis, gautus iš „Telegram“ kanalų, kuriuose įsilaužėliai skelbia, kokia pavogta informacija yra parduodama. Tai leido sudaryti duomenų rinkinį apie 94 milijardus slapukų. Tyrėjai analizavo, ar slapukai yra aktyvūs ar neaktyvūs, kokia kenkėjiška programinė įranga buvo naudojama slapukams pavogti, iš kurios šalies jie kilę, taip pat kokie duomenys buvo juose – apie įmonę, sukūrusią slapuką, vartotojo operacinę sistemą ir vartotojams priskirtas raktažodžių kategorijas. „NordVPN“ nepirko pavogtų slapukų, nepasiekė slapukų turinio ir tik analizavo, kokie duomenys juose buvo.

„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys. Senosios technologijos atsisakymas palies senas SIM korteles turinčius žmones, kuriems svarbu nedelsiant atsinaujinti korteles, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„3G išjungimas yra svarbaus istorinio etapo pabaiga. Išjungus 3G technologiją, bus atlaisvinti šiai technologijai šiuo metu skiriami dažniai. Tai leis užtikrinti geresnį 4G ryšį visiems klientams, o ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje. Tai reiškia ne tik greitą internetą, bet ir stabilesnius skambučius, kokybiškesnį ryšį. Nuolat plėsdami ir atnaujindami ryšio bokštų tinklą Lietuvoje daug dėmesio skiriame tam, kad „Bitės“ ryšys būtų dar kokybiškesnis. Prie to prisidės ir šiemet išjungiamas senasis 3G“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Pasak jo, šiuo metu 3G ryšį skambučiams ir naršymui naudoja mažai žmonių. Skaičiuojama, kad trys iš keturių klientų jau perėjo prie pažangesnio 4G ar ypač kokybiško „Bitės“ naujos kartos 5G ryšio naršymui. Skambučiai internetu „VoLTE“ (angl. Voice over LTE) sudaro daugiau nei 60 proc. visų skambučių „Bitės“ tinkle.

Išjungimas bus vykdomas etapais

Senosios 3G technologijos išjungimas „Bitės“ tinkle bus vykdomas palaipsniui, iš anksto informuojant klientus apie pokyčius. Planuojama, kad senos 3G ryšio technologijos išjungimas bus pradėtas jau birželį nuo šalies pajūrio.

„Pernai rugsėjį atlikome bandomąjį 3G išjungimo projektą Šventojoje. Šis bandymas buvo sėkmingas – nefiksavome ryšio sutrikimų, o klientai nepajuto jokių paslaugų sutrikimų. Tikime, kad taip pat sklandžiai pavyks atjungti 3G ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. „Bitė“ sąmoningai pasirinko šiek tiek lėtesnį senosios technologijos atsisakymą tam, kad klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – aiškina „Bitės“ vadovas, pridurdamas, kad geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia 99 proc. Lietuvos teritorijos.

Išjungus 3G, šį ryšį naudojantys įrenginiai automatiškai persijungs prie kito ryšio tinklo – 2G, 4G arba 5G.

„Jei telefonas palaiko 4G ryšį, jis automatiškai skambučiams naudos „VoLTE“ technologiją. Ji užtikrina aukštesnę skambučių kokybę, greitesnį sujungimą ir stabilesnį ryšį. „VoLTE“ leidžia vienu metu ir kalbėtis telefonu, ir naudotis internetu, o tai pagerina bendrą ryšio patirtį. Tai aktualu, kai kalbant telefonu norima pasitikrinti elektroninį paštą, registruojantis skrydžiui parodyti lėktuvo bilietą, arba padiktuoti siuntos kodą kurjeriui. Be to, be „VoLTE“ gali nepavykti prisiskambinti ar priimti skambučių daugelyje ES ir kitų pasaulio šalių“, – pasakoja A. Mickevičius.

Ypač suklusti turėtų žmonės, turintys senesnes kaip 10 metų senumo SIM korteles – jas reikėtų atsinaujinti bet kuriame „Bitės“ salone visoje Lietuvoje. Kitu atveju, net ir turint naujausius išmaniuosius įrenginius, senos SIM kortelės galės naudotis tik 2G ryšiu, kuris nėra pritaikytas spartesniam duomenų perdavimui. Tai reiškia, kad įrenginiai su 2G ryšiu veiks ypatingai lėtai, lyginant su pažangesniu 4G ar naujos kartos „Bitės“ 5G ryšiu.

3G – praeities technologija

​Daugelyje Europos šalių 3G ryšys jau yra išjungtas ar šiuo metu vykdomas laipsniškas jo atsisakymas. Pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Ispanija ir Graikija jau visiškai atsisakė 3G ryšio ar yra pradėję technologijos išjungimą.

Pasak A. Mickevičiaus, pasirinkimą išjungti 3G, o ne dar senesnį 2G ryšį nulėmė jo naudotojų kiekis. 1991 metais pradėjęs veikti 2G ryšys buvo pirmasis skaitmeninis mobilusis ryšys, pakeitęs analoginį 1G.

„Tuomet tai buvo milžiniškas šuolis telekomunikacijų srityje, nes leido ne tik skambinti, bet ir perduoti duomenis, naudoti SMS žinutes, o vėliau – ir mobilųjį internetą. Iki šiol 2G ryšį naudoja daug telemetrijos įrenginių – signalizacijos ar saugos sistemos, automobilių stovėjimo aikštelių užkardai ar automatiniai vartai ir pan.“, – atsimena skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovas.

„Šiuo metu 3G ryšys yra aktualus tik skambučiams, o šią funkciją gali atlikti ir 2G ryšys. Dauguma žmonių jau seniausiai naudojasi 4G ar naujos kartos 5G ryšiu. Tokį pokytį nulėmė ne tik atnaujinami ryšio tinklai, bet ir naujausi išmanieji įrenginiai, kurie automatiškai jungiasi prie kelis kartus greitesnio 5G“, – sako A. Mickevičius.

Vis daugiau žmonių pripažįsta, kad išmaniųjų telefonų naudojimas veikia jų emocinę savijautą, dėmesio koncentraciją ir net miego kokybę. „Tele2“ inovacijų ekspertas Lukas Keraitis dalinasi asmenine patirtimi, kaip įvairiais būdais bandė suvaldyti išmaniojo telefono trauką.

Mažiau spalvų – mažiau patrauklumo

Mokslininkai teigia, kad skirtingos spalvos gali stimuliuoti tam tikras emocijas. Spalvas pasitelkia prekės ženklai, siekdami sukurti tam tikrą nuotaiką ar asociacijas savo klientams.

Spalvingos aplikacijos telefone – ne išimtis: jos lengviau atkreipia mūsų dėmesį ir gali lemti didesnį potraukį ekranams. Jei tikslas – rečiau imti telefoną į rankas ir jame naršyti mažiau, Lukas pataria naudoti nespalvotą (monochrome/greyscale) ekrano režimą.

„Telefonuose galima nustatyti, kad nuo tam tikros valandos ekrane dingtų spalvos. Tai mažiau stimuliuoja – net kolegų atostogų nuotraukos atrodo nuobodžiau. Taip gyvenau porą mėnesių – šiek tiek veikia (ypač su Instagramu). Žiūrėdamas nespalvotą ekraną jautiesi kiek kvailokai. Šią priemonę vertinu penkiais balais iš dešimt“, – šypteli Lukas.

Automatiniai ribotuvai – prieš impulsyvų naršymą

Kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais parengtas, „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas* apie žmonių emocinį atsparumą atskleidė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų (22 proc.) patiria miego sutrikimų.

Apklausos duomenimis, žmonės, turintys žemesnį emocinį atsparumą, dažniau susiduria su nemiga, yra labiau priklausomi nuo socialinių tinklų ir nesaikingai vartoja alkoholį. Miegas čia itin svarbus – kokybiškas poilsis gerina emocinę gerovę ir padeda lengviau susidoroti su kasdieniais iššūkiais.

L. Keraitis atkreipia dėmesį, kad naudojant miego režimą ar kitas telefono funkcijas, leidžiančias automatiškai riboti programėlių naudojimą vakarais, galima suvaldyti impulsyvų naršymą.

„Aštuntą valandą visos programėlės pas mane patemsta – paspaudus tenka pasirinkti, kiek laiko dar naudotis (puikiai kelia kaltės jausmą). Po penkiolikos minučių sistema vėl paklausia, ar tikrai nori tęsti. Užknisa ir veikia“, – sako technologijų ekspertas.

Paslėptos programėlės – mažiau pagundų

Programėlių telefone – ne viena. Dažniausiai naudojamas esame įpratę laikyti „visada po ranka“, kad jos būtų matomos vos atsidarius telefoną. Vis dėlto, anot eksperto, jei sąmoningai sau atsakome, kad kai kurių kanalų vartojimą norime sumažinti, jie neturėtų būti telefono pradžios ekrane.

Tad viena efektyviausių priemonių suvaldyti savo laiką telefone – fiziškai paslėpti socialinių tinklų programėles kuo toliau nuo pagrindinio ekrano.

„Kad pasiekčiau TikTok’ą, turiu telefone perversti du ekranus, atsidaryti „Social“ programėlių aplanką, tada dar kartą paslinkti į šoną ir tik tada atsidaryti programėlę. Kartais tiek ir tereikia, kad suprasčiau – juk ėjau pasiimti knygą, o štai vėl laikau telefoną rankoje“, – palygino L. Keraitis.

Be pranešimų – daugiau ramybės

Vis dėlto, didžiausias pokytis, anot Luko, įvyko išjungus visus telefono pranešimus. Ekspertas tikina palikęs tik itin svarbius, pavyzdžiui, bankų siunčiamus pranešimus.

„Jeigu mūsų susitikimo metu jūsų telefonas suskamba ir įjungia ekraną tik tam, kad parodytų antraštę apie tai, ką pasakė vienas ar kitas politikas, kaip jūs apskritai susikaupiate? Be telefono pranešimų gyvenu jau daugiau nei septynerius metus (palikau tik mokėjimų ir bankų pranešimus) – ir nenumiriau. Nenumirsite ir jūs“, – patirtimi dalijosi ekspertas.

*Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.

Nuo ryšio paslaugų iki ryšio su savimi – „Telia“ salonuose šią savaitę debiutuoja išmanieji sveikatos įrenginiai. Išmanieji žiedai, nervų stimuliatoriai ir LED terapijos įrenginiai padės ne tik stebėti, bet keisti įpročius, remiantis realiu laiku gautais rodikliais. Ekspertai sako, kad kūnas tampa svarbiausia inovacijų platforma.

„Žmonės savo mintyse „Telia“ dažniausiai tapatina su ryšio paslaugomis, tačiau savęs niekada nespraudėme į šiuos rėmus. Mūsų tikslas visuomet buvo pristatyti inovacijas, kurios realiai pagerina žmonių gyvenimą. Matome, kad šiuolaikiniai vartotojai nori ne tik išmaniai bendrauti, bet ir išmaniai rūpintis savimi. Todėl artėjant vasarai, norime juos pakviesti į savo salonus išbandyti pažangių ir patikimų sveikatos įrenginių. Jie padės geriau pažinti savo kūną, gerinti miego kokybę, mažinti stresą ir formuoti sveikesnius įpročius“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.

Streso mažinimas be tablečių ir odos gražinimas šviesa

Pastaraisiais metais visuomenei pradėjus intensyviai gvildenti ilgaamžiškumo temą, ne vienam sporto ar sveiko amžėjimo entuziastui išmaniojo laikrodžio galimybės pasidarė pernelyg siauros. Būtent tokiems asmenims, kuriems nebepakanka žingsnių skaičiavimo ir pulso duomenų, atsirado nauja išmaniųjų žiedų kategorija.

„Telia“ asortimente debiutuojantis šio įrenginių tipo atstovas „RingConn Gen 2“ išsiskiria ne tik vos 2 mm plonumu, bet ir galimybe sekti širdies ritmo variabilumą, matuoti kraujo įsotinimą deguonimi, atpažinti miego apnėją ir įvertinti miego kokybę. Mūvint žiedą, kur kas patogiau miegoti, nei segint išmanųjį laikrodį, o jo buvimas ant piršto, kur plonesnė oda, leidžia daug tiksliau sekti įvairius širdies ir kraujagyslių sistemos būklę atspindinčius rodiklius.

Tuo metu norintiems gerinti miego kokybę ar lengviau ištverti stresines situacijas skirtas revoliucinis „Pulsetto“ klajoklinio (vagus) nervo stimuliatorius. Ant kaklo dėvimas įrenginys stimuliuoja klajoklinį nervą, kuris atsakingas už parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą. Skirtingai nuo kvėpavimo, dėmesingumo ar kitų įprastų streso mažinimo programėlių, „Pulsetto“ tiesiogiai veikia nervų sistemą, subalansuodamas streso hormonų išsiskyrimą ir padėdamas greičiau atsipalaiduoti. Visa tai – be vaistinių preparatų ar maisto papildų.

„Bene įdomiausias mūsų naujojo asortimento atstovas – „HigherDOSE“ veido kaukė. Daugelio nuostabai, odos būklę gerinti galima ne tik įvairiais kremais ar serumas, bet ir pasitelkiant šviesą. Ši kaukė naudoja skirtingo ilgio šviesos bangas, kurios, priklausomai nuo pasirinkto režimo, padeda šalinti tokias odos problemas kaip spuogai, smulkios raukšlelės ar netolygus odos atspalvis.

Ypač veiksminga artimųjų infraraudonųjų spindulių (NIR) parinktis, kurios bangos įsiskverbia į giliuosius odos sluoksnius ir skatina ląstelių atsinaujinimą. Šią kaukę galima naudoti namų sąlygomis, o jos veikimo principas yra patvirtintas kliniškai“, – pasakoja M. Baltušis.

Tradicinių medicinos prietaisų skaitmenizacija

Be dėvimųjų technologijų, „Telia“ nuo šiol siūlo ir išmanias klasikinių sveikatos stebėjimo prietaisų. „iHealth Neo“ kraujospūdžio matuoklis vienu mygtuko paspaudimu tiksliai išmatuoja kraujospūdį ir pulsą, o duomenys automatiškai sinchronizuojami su mobiliąja programėle. Tai ypač patogu lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims, kuriems iki šiol po kiekvieno matavimo tekdavo rodmenis ranka užsirašyti ant popieriaus lapo. Be to, šio belaidžio prietaiso matavimai prilygsta medicininės klasės įrenginiams, o naujos kartos jutikliai užtikrina tikslumą net judant.

„iHealth Air“ deguonies matuoklis (pulsoksimetras) – dar vienas kompaktiškas ir patogus įrenginys, leidžiantis stebėti kraujo prisotinimą deguonimi ir pulso dažnį. Šie rodikliai ypač svarbūs žmonėms, turintiems kvėpavimo sutrikimų, aktyviai sportuojantiems ar gyvenantiems dideliame aukštyje. Tiek kraujospūdžio, tiek deguonies matuoklių duomenys perkeliami į tą pačią „iHealth“ programėlę, kur galima sekti rodiklių pokyčius ilguoju laikotarpiu ir lengvai pasidalinti šia informacija su gydytojais.

„Išmanių sveikatos prietaisų pranašumas – galimybė turėti visą sveikatos istoriją vienoje vietoje. Pavyzdžiui, tai pačiai ekosistemai priklausančios „iHealth Fit“ išmaniosios svarstyklės matuoja net devynis kūno parametrus, įskaitant kūno masės indeksą, riebalų, raumenų ir vandens kiekį organizme, ar netgi visceralinių riebalų lygį. Visa ši informacija automatiškai perkeliama į programėlę, kur galima patogiai stebėti tendencijas ir suprasti, kaip keičiasi organizmas laikui bėgant ar aktyviai sportuojant“, – paaiškina „Telia“ atstovas.

Sveikatos inovacijos – ne vien Vilniuje ir Kaune

„Telia“ siūlomos sveikatos inovacijos neapsiribos vien didmiesčiais – prie jų prisiliesti bus galima ir mažesniuose šalies miestuose. Naujieji įrenginiai bus pristatyti 14-oje „Telia“ salonų visoje Lietuvoje. Šiuose salonuose klientai galės ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti įrenginius bei pasikonsultuoti su ten dirbančiais „Telia“ darbuotojais.

„Siekiame, kad išmaniosios sveikatos technologijos būtų prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Visi mūsų konsultantai bus specialiai apmokyti ne tik parodyti įrenginių funkcijas, bet ir paaiškinti, kaip jų teikiami duomenys gali padėti gerinti sveikatą. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog šie prietaisai – ne prabangos prekė, o investicija į savo gerovę ir sveikatą“, – pabrėžia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Išmanieji sveikatos įrenginiai bus prieinami tiek pirmąkart tokias technologijas išbandyti norintiems, tiek jau pažengusiems naudotojams – kiekvienam pagal jo turimą biudžetą. Produktų kainos svyruoja nuo vos 40 eurų už „iHealth Air“ pulsoksimetrą iki 329 eurų už aukščiausios klasės „RingConn Gen 2“ išmanųjį žiedą. Visi „Telia“ parduodami įrenginiai buvo kruopščiai atrinkti šios srities žinovų, todėl vartotojai gali būti ramūs dėl aukštos jų kokybės, o dėl intuityvaus valdymo juos puikiai gali naudoti tiek jaunesni, tiek vyresni asmenys.

„Telia“ salonuose bus galima pasikonsultuoti, kaip efektyviai panaudoti naująsias technologijas sveiko gyvenimo būdo formavimui, išbandyti įrenginius, palyginti jų funkcijas ir pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį sprendimą.

Šią savaitę prasideda didžiausios ir vienos sudėtingiausių pasaulyje tarptautinės kibernetinės gynybos pratybos „Locked Shields 2025“ (liet. „Suremti skydai 2025“), kuriose Lietuva dalyvauja sudarydama jungtinę komandą kartu su Estijos, Ukrainos ir Juodkalnijos atstovais.

Kasmetinės pratybos suteikia unikalią galimybę dalyviams realiomis sąlygomis treniruotis atremiant kompleksines kibernetines atakas, stiprinti šalių tarpusavio sąveikumą, keistis žiniomis bei tobulinti kritinės infrastruktūros apsaugos įgūdžius. Pratybų metu simuliuojami įvairūs incidentai, galintys paveikti tokias sritis kaip telekomunikacijos, energetika, palydovinis ryšys ir kitos nacionalinio saugumo požiūriu svarbios sritys. Tuo pat metu vyksta ir strateginio lygmens sprendimų priėmimo pratybų elementas, kurio metu tikrinamos nacionalinės ir tarptautinės procedūros, siekiant reaguoti į krizes tarptautinėje arenoje.

„Per penkiolika metų šis renginys tapo aktualesnis nei bet kada anksčiau. Šiemet pratybose dalyvauja ekspertai iš net 40 valstybių ir tai reikšmingai sustiprina šalių, vyriausybių ir piliečių saugumą. Tik treniruodamiesi kartu galėsime sukurti bendrus kibernetinės gynybos veiksmus ir atsako priemones, taip pat užtikrinti savalaikį komandinį informacijos apie grėsmes apsikeitimą, kuris yra kertinis kovojant su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje. Tai puiki galimybė ekspertams praktiškai tobulinti gebėjimus ginant kritinę infrastruktūrą nuo šiuolaikinių kibernetinių grėsmių“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Pratybos „Locked Shields 2025“ vyksta remiantis hipotetine situacija tarp dviejų fikcinių salų valstybių Atlanto vandenyne, kurios yra buvę regioninėmis varžovėmis. Šių metų scenarijus tęsia ankstesnių pratybų siužetines linijas ir apima naujus iššūkius bei kibernetinius incidentus, atspindinčius dabartines geopolitines grėsmes.

Lietuvos komandoje šiemet dalyvauja apie 150 specialistų iš Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Karo technikos vadovybės centro, Lietuvos šaulių sąjungos, taip pat verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. Už Lietuvos komandos suformavimą ir koordinavimą yra atsakingas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Tarptautines pratybas organizuoja NATO Kibernetinės gynybos kompetencijų centras, kuris yra pagrindinis NATO ir bendraminčių šalių kompetencijų centras kibernetinės gynybos srityje. „Locked Shields“ pratybos kasmet leidžia testuoti gebėjimą apsaugoti svarbiausią valstybės infrastruktūrą krizės metu, pasitelkiant naujausias žinias ir bendradarbiavimą. Lietuva šiose pratybose dalyvauja nuo 2010-ųjų, anksčiau jos vadintos „Baltic Cyber Shield“.

KAM – A. Čemerkos nuotr.

Pranešimą paskelbė: Asta Galdikaitė, LR Krašto apsaugos ministerija

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-05-06 14:19
Politika Krašto apsauga, saugumas ITT
Kontaktinis asmuo
Visuomenės informavimo skyrius
LR Krašto apsaugos ministerija
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
logo
Prisegti failai

Naršydami „YouTube“, dažniausiai matome tik kruopščiai išpuoselėtus vaizdo įrašus su milijonais peržiūrų. Tačiau tai tik mažytė platformos dalis. JAV mokslininkai nustatė, kad dauguma iš apytikriai 15 milijardų vaizdo įrašų beveik niekada nebuvo peržiūrėti. Šie „nematomi“ įrašai atskleidžia visai kitokį platformos veidą nei tas, kurį pristato jos savininkai.

Milžinišką „YouTube“ įtaką pasauliui dažnai įprasta iliustruoti milžiniškais populiarumo skaičiais. Pavyzdžiui, per 2024 metus JAV ir Kanados kino teatrai pardavė apie 823 milijonus bilietų, kai puikiai žinomas „MrBeast“ kanalas su vienu vaizdo įrašu sugebėjo peržengti 762 milijonų peržiūrų ribą – maždaug po vieną parodymą kas dešimtam planetos gyventojui. Deja, toks „virusinis“ turinys toli gražu neatspindi viso platformos paveikslo.

„Pagalvoję apie „YouTube“, daugelis įsivaizduoja ją kaip platformą, kurioje dominuoja profesionalūs, nugludinti ir kruopščiai sumontuoti kūrėjųvaizdo įrašai. Tačiau už algoritmo mėgstamo turinio slypi visiškai kitoks pasaulis – paprasti ir autentiški kasdienybės kadrai:dainuojantys vaikai, šeimos švenčių įrašai ar tiesiog mieguistas katinas saulės atokaitoje.

Nematomi milijardai tokių vaizdo įrašų atskleidžia tikrąją platformos paskirtį – būti ne tik pramogų šaltiniu, bet ir kolektyvine žmonijos atmintimi, kurioje išsaugota autentiška ir nepagražinta žmogiškoji patirtis“, – pasakoja „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Nematomojo YouTube atradimai

Mokslininkai iš MasačusetsoAmherstouniversiteto sukūrė ypatingą įrankį, kuris „skambina“ atsitiktinėmis „YouTube“ nuorodomis ir taip atranda tai, ko algoritmas niekada jums neparodytų. Tyrėjai turėjo patikrinti daugiau nei 18 trilijonų galimų URL adresų, kol surinko pakankamą imtį mokslinei analizei. Jų išvados stulbinančios – vidutinis YouTube vaizdo įrašas per visą savo gyvavimo laiką sulaukia vos 41 peržiūros, o įrašai su daugiau nei 130 peržiūrų jau patenka į populiariausio trečdalio kategoriją!

Šiame nematomame pasaulyje rasite universiteto bendrabutyje besilinksminančias drauges, pro langą sniego pūgą filmuojančius žmones, šeimos šventes ir trumpus kasdienybės epizodus. Čia nėra tobulai suredaguoto turinio, reklamų ar sensacingų antraščių – tik paprastos, neretai techniškai netobulos, bet stebėtinai autentiškos gyvenimo akimirkos.

„Kai visas mūsų dėmesys apsiriboja rekomenduojamų vaizdo įrašų skiltimi, matome tik nedidelę platformos ledkalnio viršūnę. Šimtai tūkstančių žmonių kasdien dalinasi savo gyvenimu nesitikėdami tapti žvaigždėmis. Jie įamžina pirmuosius vaiko žingsnius, senelių pasakojimus, ar tiesiog keistas gyvenimo akimirkas, kurios kitaip būtų prarastos.

Tai yra tarsi moderni šeimos albumų, kuriuos laikėme savo spintose, versija – tik dabar tie jie yra pasiekiami visiems, nors juos žiūri vos keli. Tai ir yra tikroji skaitmeninė revoliucija – ne tai, kad kažkas gali tapti žvaigžde per naktį, o tai, kad kiekvienas iš mūsų gali palikti pėdsaką, kuris išliks ilgiau nei mes patys“, – teigia J. Markeliūnė.

Išvysti panašių autentiškų vaizdo įrašų leidžia „PetitTube“ (petittube.com) – 2011 metais prancūzų skaitmeninio menininko YannovanderCruysseno sukurta svetainė. Ši platforma naudoja specialų algoritmą, ieškantį mažai žiūrimų YouTube vaizdo įrašų, ir pateikia juos lankytojams, taip leidžiant atrasti turinį, kuris kitaip būtų likęs beveik nepastebėtas.

Skaitmeninė atminties kraitelė

Nematomasis „YouTube“ pasaulis tarnauja kaip unikali daugiakalbė bendravimo sistema, kur 70 proc. viso turinio yra ne populiariąja anglų, o rečiau girdimomis užsienio kalbomis. Pavyzdžiui, Pietų Azijoje neretai ribotus skaitmeninio raštingumo įgūdžius turintys asmenys „YouTube“ dažnai naudoja kaip vaizdo žinučių sistemą – erdvę dalintis informacija be teksto.

Taip platforma tampa tarpkultūriniu komunikacijos įrankiu, o ne pramogų šaltiniu, leidžiančiu emigrantams palaikyti ryšį su šeimomis ar žmonėms iš atokių kaimų dalintis savo gyvenimu su plačiuoju pasauliu.

Nors populiariosios „YouTube“ dalies turinys dažnai yra kruopščiai suplanuotas, profesionaliai filmuotas ir montuotas, nematomosios platformos dalies žavesys slypi priešingoje pusėje. Čia nėra užsakomųjų reklamų, dailių produktų integracijų ar subtilių raginimų palikti patiktuką – tik neapdorotas, tiesioginis žmogaus išraiškos aktas.

Tai primena laiškų rašymo tradiciją skaitmeniniame amžiuje, kur dėmesys skiriamas ne formai, o santykio užmezgimui. Kaip atskleidžia amerikiečių tyrimai, daugumos tokių vaizdo įrašų komentaruose bendrauja tik žmonės, kurie asmeniškai pažįsta autorių – tarsi tai būtų privatus pokalbis viešoje erdvėje.

„Nematomasis „YouTube“ atskleidžia unikalų socialinį fenomeną – žmonės visame pasaulyje intuityviai naudoja tą pačią platformą visiškai skirtingiems tikslams. Kai kurie dokumentuoja mažus kasdienybės momentus – žvejas iš Pietų Amerikos mojuoja iš valties, du statybininkai Hindi kalba dalinasi nostalgija gimtinei, korėjietis niūriai samprotauja apie politiką.

Šie vaizdo įrašai nebūtinai skirti plačiai auditorijai – jie yra asmeninės saviraiškos aktai arba komunikacijos kanalai su konkrečiais žmonėmis. Ironiška, bet tai yra visiškai priešingas socialinių tinklų naudojimo būdas nei tas, kurį įprastai įsivaizduojame“, – pabrėžia „Telia“ atstovė.

Nematomų vaizdo įrašų herojai

Už populiariausių „YouTube“ vaizdo įrašų šurmulio egzistuoja ne tik unikalios asmeninio gyvenimo nuotrupos, bet ir pasišventusių kūrėjų pasaulis. Pavyzdžiui, BillasHellmanas, 58-erių metų nekilnojamojo turto specialistas iš Baltimorės apylinkių, per 14 metų sukūrė daugiau nei 2400 vaizdo įrašų apie savo unikalų hobį – „miesto šunų kinkinius“.

Sukonstravęs per 50 specialių kinkomų transporto priemonių savo haskiams, jis net investavo į garsenybių reklaminius vaizdo įrašus per platformą „Cameo“. Tačiau daugelis įrašų jo kanale „TheWoofDriver“ ir toliau teberenka vos po keliasdešimt peržiūrų.

Nematomąjį YouTube pasaulį pripildo jaudinančių žmogiškų momentų liudijimai. Tyleris, apgailestaujantis dėl savo katės Kiko mirties, ukrainietis vaikas, kurio kanalas „SpaceStuffandOtherStuff“ repo ritmu kalba apie Neptūno planetą, taip pat jauna balerina, šokanti prieš mažą auditoriją. Tyrėjas EthanasZuckermanas pastebi, kad tokių kūrėjų vaizdo įrašai primena žmonių asmeninius kadrus – dauguma jų nuobodūs, bet kartais jaudinantys ar netgi persekiojantys.

„Kai kalbame apie skaitmeninius pasirinkimus, dažnai vertę matuojame skaičiais. Tačiau Masačusetso universiteto tyrimas atskleidžia kitokį vertės suvokimą – kūrybos procesą ir dalinimąsi autentiška saviraiška, nepriklausomai nuo auditorijos dydžio. Tai primena mums, kad socialinės medijos nebūtinai reiškia bandymą tapti įtakos darytoju. Nors žiūrovai dažnai mano, kad „arba esi JoeRoganas, arba nevykėlis“, realybėje platforma tarnauja daug įvairesniems tikslams“, – teigia „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė J. Markeliūnė.

Tyrėjų komanda iš Amhersto universiteto, vadovaujama RyanoMcGrady, pastebėjo, kad dominuojančiame „YouTube“ algoritme skatinamas negatyvumas ir stereotipai, o nematomieji vaizdo įrašai beveik visada yra neutralūs arba pozityvūs, todėl dažnai ir lieka už visuomenės akiračio ribų. Vis dėlto daugelis šių kūrėjų nenaudoja „YouTube“ uždarbio tikslais – jie tiesiog dalinasi savo gyvenimu ir aistromis. Didelė dalis „YouTube“ vartotojų platformoje ieško ne finansinės naudos ar šlovės, o kaip galimybių dokumentuoti savo gyvenimo patirtis.

2025 05 02

Per pastaruosius kelerius metus sparčiai vystantis 5G ir kitiems mobiliojo ryšio tinklams, daugelis vartotojų Lietuvoje vis dar negali išnaudoti viso interneto potencialo dėl paprastos priežasties – pasenusios namų interneto įrangos. Anot ekspertų, tai tas pats, kas naujais ir plačiais keliais važinėti senu, vos judančiu automobiliu.

Modemo laikymo vieta namuose – irgi svarbi

„Modemai, kaip ir bet kuris kitas elektronikos įrenginys, ilgainiui sensta. Jie pradeda veikti lėčiau, stringa, o svarbiausia – nebepalaiko naujausių tinklo technologijų ir negali užtikrinti maksimalios spartos, kurią suteikia modernizuotas tinklas. Tai galima prilyginti važiavimui automagistralėje, kur nėra greičio apribojimų, o jūs vairuojate seną automobilį“, – teigia Edgaras Bartos, „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad besinaudojantys internetu ne visuomet susimąsto, kur jų namuose vertėtų statyti modemą. Įrenginys dažnai „paslepiamas“ spintelėse, užkraunamas daiktais ir prisimenamas tik tuomet, kai interneto ryšio kokybė pakinta.

Mobiliosios įrangos ekspertas modemą siūlo laikyti kuo arčiau lango, atviroje erdvėje. Tankiai apgyvendintose vietose daug Wi-Fi tinklų gali trukdyti vieni kitiems. Modernūs modemai yra pažangūs ir turi integruotų išmanių technologijų, kurios padeda parinkti mažiausiai apkrautą kanalą ir sumažinti trukdžius.

Jeigu gyvenate individualiame name ir jums reikia stipresnio ryšio, rekomenduojama naudotis lauko antena-modemu. Įrenginys tvirtinamas prie lango išorės, laidas nuvedamas į vidų ir prijungiamas prie Wi-Fi maršrutizatoriaus.

Stipriausio signalo vietą namuose galite parinkti su matuok.lt arba speedtest.net. Įjungus modemą, prieš matavimą, luktelkite 5 min.

Modemą atnaujiname per retai

Telekomunikacijų ekspertas pabrėžė, kad modemo atnaujinimas yra būtinas žingsnis norint džiaugtis greitesniu, stabilesniu ir saugesniu internetu namuose.

„Dažnai žmonės atnaujina telefonus, tačiau pamiršta modemą. Pastebime tendenciją, kad modemai nekeičiami 7 ar daugiau metų, nors technologijos per tą laiką pažengia keliais žingsniais į priekį. Nėra griežtų taisyklių, kaip dažnai reikėtų atnaujinti įrangą, tačiau jei vartotojas turi poreikį visada gauti geriausią įmanomą interneto greitį, rekomenduojama modemą keisti maždaug kas 3-4 metus“, – pridūrė E. Bartos.

Ekspertas taip pat priminė, kad vertėtų reguliariai perkrauti modemą – tai padeda išvalyti „šiukšles“ iš interneto srauto, taip pagerinant greitį bei padedant palaikyti optimalų įrenginio veikimą.

Anot jo, išmaniosios technologijos padeda, kad toks rutininis darbas netaptų našta. Daugelį naujų modemų dabar galima valdyti nuotoliniu būdu per mobiliąją programėlę – perkrauti, keisti slaptažodį, matyti prijungtus įrenginius, nustatyti automatinį persikrovimą.

Daugiau informacijos:
Asta Buitkutė
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene
M +370 668 00467
@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų. Nors daugeliui žmonių „Skype“ vis dar asocijuojasi su pirmaisiais vaizdo skambučiais, mūsų bendravimo įpročiai pasikeitė neatpažįstamai. Bendraujant internetu norime ne tik matyti vienas kitą, bet ir dalintis failais ar ekranu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš daugiau kaip 20 metų pasirodžiusi viena pirmųjų vaizdo skambučių programėlių pasaulyje – „Skype“ – sukurta visai netoli Lietuvos. 2003 metų rugpjūtį Švedijos ir Danijos verslininkai Niklas Zennstrom ir Janus Friis kartu su keturiais programuotojais iš Estijos pristatė pirmąją „Skype“ versiją.

„Tuo metu „Skype“ buvo tikra revoliucija skaitmeninių sprendimų rinkoje, nes pasiūlė nemokamus skambučius internetu su VoIP (angl. voice over Internet Protocol) technologija. Ši programėlė akimirksniu tapo populiaria alternatyva brangiems tarptautiniams skambučiams. „Skype“ populiarumas dar labiau išaugo, kai po kelerių metų pristatė vaizdo skambučių galimybę. Pastaraisiais metais ja kasdien naudojosi daugiau kaip 40 milijonų žmonių visame pasaulyje“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Bendravimo revoliucija

Nors „Skype“ padarė didelį proveržį, galiausiai šią programą pralenkė konkurentų sprendimai, siūlantys daugiau inovacijų ir integracijų su kitomis programomis.

„Ilgą laiką ši programa buvo laikoma inovatyvia, tačiau ją įsigijusi „Microsoft“ savo prioritetus nukreipė į tuo metu pažangesnį savo vystomą sprendimą – „Teams“. Tuo pačiu rinkoje jau vyko arši konkurencija – tokie sprendimai, kaip „Zoom“ ar „WhatsApp“, taip pat sparčiai reagavo į besikeičiančius žmonių bendravimo įpročius“, – prisimena M. Rauba.

Pasak jo, šiuo metu žmonės ne tik rašo žinutes ar skambina – bendravimas vis dažniau vyksta per vaizdo skambučius, grupinius pokalbius, bendrinant ekraną ar net dalijantis failais realiuoju laiku. Visa tai reikalauja ne tik gero interneto ryšio, bet ir sklandžios integracijos su kitomis platformomis, ko nebegalėjo pasiūlyti „Skype“.

Pamažu „Skype“ prarado vartotojų dėmesį, o „Microsoft“ pagrindiniu vaizdo skambučių ir susirašinėjimo sprendimu liko „Teams“. Todėl suprantama, jog nutraukdama „Skype“ veiklą, savininkė rekomenduoja pereiti būtent prie šios bendradarbiavimo platformos, pritaikytos tiek verslui, tiek asmeniniam naudojimui.

„Šiuo metu „Skype“ naudotojai turi galimybę pereiti prie nemokamos „Teams“ versijos, kuri siūlo daugelį pagrindinių funkcijų. Prisijungus prie „Microsoft Teams Free“ su tais pačiais „Skype“ prisijungimo duomenimis, visi kontaktai ir pokalbių istorija bus automatiškai perkelti, tad galima tęsti įprastą bendravimą su draugais ar artimaisiais“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.

Nenorintys pereiti prie programos „Teams“ gali atsisiųsti arba ištrinti visus savo „Skype“ duomenis iki 2026 metų sausio. Vėliau visi „Skype“ likę duomenys bus automatiškai ištrinti.

Svarbiausia – geras ryšys

Besidairantiems kitų „Skype“ alternatyvų, M. Rauba siūlo atkreipti dėmesį į savo naudojamus įrenginius.

„Apple“ ekosistemos naudotojai gali rinktis nemokamą „FaceTime“, o „Android“ – „Google Meet“. Šios programėlės užtikrina kokybiškus vaizdo ir garso skambučius, leidžia lengvai bendrauti, organizuoti susitikimus ar dalintis ekranu. Vis labiau populiarėja ir „Zoom“, kuri pandemijos metu tapo vienu pagrindinių įrankių tiek darbui, tiek asmeniniam bendravimui – ši platforma iki šiol išlieka itin mėgstama dėl savo lankstumo ir paprasto naudojimo“, – pataria ekspertas.

Tarp kitų populiarių pasirinkimų gali būti ir šiuo metu plačiai naudojamos kitos nemokamos bendravimo programėlės „WhatsApp“ bei „Facebook Messenger“. Jos siūlo ne tik greitą susirašinėjimą, bet ir aukštos kokybės vaizdo skambučius, leidžiančius bendrauti tiek vienas su vienu, tiek grupėmis. Pašnekovas pažymi, kad svarbiausias visų šių sprendimų pamatas – kokybiškas interneto ryšys.

„Technologijos sparčiai juda į priekį, bet joms reikalingas pagrindas – platus, patikimas ryšys. Dėl to, kad mobilusis internetas tapo gerokai greitesnis ir stabilesnis, šiandien galime turėti aukštos kokybės vaizdo skambučius be trukdžių, jungtis į konferencijas, dalintis turiniu. Augantis vaizdo turinio vartojimas rodo, kad žmonės bendrauja per ekranus, teikia pirmenybę vaizdinei informacijai, tad investicijos į ryšio plėtrą yra kritiškai svarbios. „Bitėje“ investuojame 100 mln. eurų į naujos kartos tinklo statybas bei turimų tinklų modernizavimą, kad Lietuvos žmonėms užtikrintume kokybišką ryšį ten, kur jo reikia“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.

Duomenų saugumo pažeidimų skaičius pasaulyje kasmet dramatiškai auga. Vien per pastaruosius metus Lietuvoje naudojamas interneto apsaugos įrankis užkirto kelią daugiau kaip 240 mln. kompiuterinių virusų. Atsižvelgiant į sparčiai augančias grėsmes internete, kuriami nauji sprendimai, padedantys laiku sužinoti apie galimus duomenų nutekinimus ir sumažinti jų žalą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įvairios kibernetinės grėsmės ne tik kelia pavojų išmaniuosiuose įrenginiuose saugomiems dokumentams ir failams, bet ir kėsinasi į žmogaus asmeninius duomenis. Tarp labiausiai pažeidžiamų duomenų – el. pašto adresai, prisijungimo slaptažodžiai ir net telefono numeriai.

„Į nuotolinių sukčių rankas patekę telefono numeriai naudojami įvairioms kibernetinėms atakoms. Sukčiai gali ne tik skambinti apsimesdami bankais ar kitomis institucijomis ir bandyti išvilioti prisijungimo duomenis, bet ir siųsti melagingas žinutes su kenkėjiškomis nuorodomis.

Taip pat nutekinti telefono numeriai gali būti naudojami pačių nuotolinių sukčių, skambinant kitiems žmonėms – dažnu atveju žmogus net nesužino, kad prisidengiant jo telefono numeriu organizuojamos tokios atakos“, – pasakoja Eligijus Rakickas, „Bitės“ produktų vadovas.

Grėsmė skaitmeninei tapatybei

Vis dėlto daugiau pavojų kelia ne nutekinami telefono numeriai, o žmonių el. pašto adresai ir jų prisijungimo slaptažodžiai.

„El. pašto nutekinimas dažnu atveju reiškia, kad kartu nutekėjo ir slaptažodis. O žinant, kad daugiau nei pusė slaptažodžių yra naudojami daugiau nei vienoje vietoje, vadinasi nusikaltėliai gali prisijungti ir kitur. Tai vienas pavojingiausių scenarijų – įsilaužėliai gali gauti prieigą prie visos žmogaus skaitmeninės tapatybės socialiniuose tinkluose“, – sako E. Rakickas.

Be to, įsilaužus į žmogaus asmeninę el. pašto paskyrą, nuotoliniai sukčiai gali matyti praktiškai visą informaciją – nuo kalendoriuje suplanuotų atostogų iki siuntinių, sąskaitų ar bankinių pranešimų. Remdamiesi šiais duomenimis, jie gali kurti suasmenintas sukčiavimo atakas. „Pavyzdžiui, jei nusikaltėlis mato, kad laukiate sąskaitos, jis gali atsiųsti padirbtą laišką su netikra sąskaita ir paskatinti jus pervesti pinigus netikriems gavėjams“, – įspėja „Bitės“ produktų vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto plėtra keičia žaidimo taisykles, todėl žmonės klysta manydami, kad yra niekam neįdomūs.

„Nuotoliniai sukčiai nesirenka pagal žmogaus žinomumą – jiems svarbu pavogtų duomenų kiekis. Jei nutekėjęs jūsų slaptažodis atitinka dar kelias paskyras, jūs jau esate taikinys atakai. Šiuo metu sukčiai gali lengvai suasmeninti atakas ir išsiųsti jas tūkstančiams vartotojų. Jiems nebereikia taikytis į konkretų žmogų – pakanka, kad ant jų kabliuko užkibtų bent keli procentai iš visų turimų kontaktų.

Juo labiau, kad dirbtinio intelekto pagalba tobulėja ir pačios atakos – sukčiavimo laiškuose mažėja gramatinių klaidų. Rengti atakas lietuvių kalba nuotoliniams sukčiams yra gerokai paprasčiau nei prieš kelerius metus“, – sako E. Rakickas.

Skaitmeninis „budėtojas“

Reaguojant į kibernetinių nusikaltimų gausą, „Bitė“ savo klientams pristatė Kibernetinių incidentų patikros paslaugą, kuri nemokamai įtraukta į visus naujus paslaugų planus „Saugiau“.

„Ši paslauga veikia kaip skaitmeninis budėtojas, kuris nuolat tikrina, ar kliento nurodyti el. pašto adresai bei telefono numeriai nepateko į nutekintų duomenų bazes. Tai padeda žmonėms laiku sužinoti, kuri svetainė buvo nulaužta ir kokie asmeniniai duomenys galėjo būti paveikti – ne tik slaptažodžiai, bet ir IP adresai, gimimo data ir kita. Taip pat sistema pataria, ko imtis tokiu atveju – keisti slaptažodį ar įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją“, – pasakoja E. Rakickas.

Klientai gali savitarnoje įvesti iki 5 savo ar artimųjų el. pašto adresų ar telefono numerių, kuriuos nori apsaugoti. Paslauga yra įtraukta į paslaugų plano kainą ir nereikalauja papildomo aktyvavimo.

Kaip pabrėžia E. Rakickas, naujoji paslauga ne tik stiprina klientų duomenų apsaugą, bet ir padeda ugdyti sąmoningumą apie kibernetines grėsmes. „Duomenų nutekinimai vyksta nuolat – praktiškai kiekvieną savaitę. Nors nė vienas saugumo sprendimas negali užtikrinti 100 proc. apsaugos, svarbu žinoti apie pavojus ir turėti efektyvių įrankių, kurie padeda reaguoti laiku. Juo labiau, kad ši paslauga veikia ir kaip žmonių edukacijos priemonė – išsamiai paaiškina apie grėsmes, jų tipus ir jų keliamus pavojus“, – sako jis.

Iki šiol Kibernetinių incidentų patikros paslauga veikė kaip papildomai užsakoma paslauga kartu su „Interneto apsauga+“.