Nuo širdelės jaustuko iki per programėlę sutikto sutuoktinio. Interneto laikais meilė nušvito naujomis spalvomis. „Telia“ surinkta statistika rodo, kad socialiniai tinklai ir pokalbių programėlės tapo vienu iš kertinių akmenų, į kuriuos remiasi dauguma šiuolaikinių santykių, o virtualūs meilės prisipažinimai nekenkia vykstantiems realybėje.

„Modernių technologijų vystymosi aušroje nemažai skeptikų skelbė, kad jos sunaikins visą meilės reiškinio grožį ir žmogišką ryšį. Visgi internetą į įvairias mūsų gyvenimo sritis įliejęs praėjęs dešimtmetis įrodė priešingai. Skaitmena sugriovė kone visas meilei trukdančias sienas – atstumo, kultūrų skirtumų ir netgi drovumo, tad šiandien susirasti idealią antrą pusę ir puoselėti esamus santykius yra lengviau, nei bet kada anksčiau. Nors tai ir atnešė tam tikrų naujų iššūkių, gyvas žmogiškas poros ryšys niekur nedingo, o technologijų suteikiamos galimybės jį tik sėkmingai papildo“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Atsitiktinumus pakeitė kryptingos paieškos

Iki interneto išpopuliarėjimo simpatijos gimimą įsivaizduodavome lyg Holivudo filmo scenarijų. Būsimą idealią antrąją pusę tikėdavomės sutikti mėgstamoje kavinėje, lifte arba vieną dieną gatvėje atsitiktinai atsitrenkę į nepažįstamąjį. Kad ir kokios romantiškos būtų šios istorijos, akivaizdu, jog tokia sėkmė aplankydavo toli gražu ne visus, tad jos nepatyrusiems tekdavo paminti savo norus ir lūkesčius, į partnerius imant tą, kurį jiems suteikė likimas.

„2012 metais gimusi „Tinder“ ir paskui ją dygti pradėjusios modernios pažinčių programėlės santykių paieškas iš likimo leido perimti į savo rankas. Jos suteikė galimybę partnerį rinktis pagal bendrus interesus ar net išvaizdos bruožus bei meilės ieškojimą kultūriškai transformavo iš šiek tiek gėdingo į visiškai priimtiną ir netgi savaime suprantamą žmogaus poreikį. Šioms aplikacijoms daugelis galėtų padėkoti ir už įveiktą pirmojo pasimatymo baimę. Juk kone kiekvienas turime istoriją apie dėl drovumo nesusiklosčiusią pažintį, kai akis į akį susitikę savo simpatiją prarasdavome amą ir nebeišdrįsdavome pakviesti kavos ar vakarienės“, – aiškina S. Tilindis.

Kita vertus, pašnekovas prieštarauja, kad internetas kaip nors pakenkė tradiciniam pažinties vystymuisi. Pernai metų pabaigoje vykdytos „Telia“ apklausos duomenimis, net 93 proc. lietuvių „Myliu“ ištaria gyvai, o telefonu ir virtualia žinute tai daro atitinkamai tik trečdalis ir penktadalis apklaustųjų. Tai rodo, jog modernios technologijos labiau veikia kaip pažinties katalizatorius, o ne ją transformuojantis veiksnys.

Santykių puoselėjimo priemonė

Populiarėjant socialiniams tinklams ir pokalbių programėlėms taip pat sklandė nemažai pasvarstymų, ar jie netaps santykiams kenkiančiu ir poras išskiriančiu veiksniu. Juk kiekvienas po kitų žmonių įrašais impulsyviai padėtas patiktukas partnerio gali būti suprastas netinkamai, o lengvai pasiekiamas kontaktas su kitais asmenimis gali nuvesti netgi iki nepagrįstos antrosios pusės paranojos.

„Visgi „Telia“ surinkta statistika rodo priešingas tendencijas. Beveik pusė apklaustųjų telefoną laiko meilę išreikšti padedančia priemone, o su tuo nesutinka vos trečdalis respondentų. Tokius rezultatus paaiškinti ganėtinai nesunku. Iki modernių technologijų atsiradimo santykiai egzistuoti galėjo tik fiziškai, o šiandien milijonai žmonių sveikinimo Valentino dienos proga sulauks virtualiu būdu, kas padės sėkmingai ištverti vienatvę ir sulaukti kitame mieste ar užsienyje esančio partnerio grįžimo“, – svarsto „Telia“ atstovas.

Be to, nuolat besivystančios technologijos suteikia būdų ne tik bendrauti, bet ir kokybiškai praleisti laiką per atstumą. Pavyzdžiui, nesant galimybės šiandien išeiti į pasimatymą, poros gali nuotoliniu būdu kartu pažiūrėti filmą. „Apple“ įrenginių savininkai tai gali padaryti paskambinę „FaceTime“ skambučiu, brūkštelėjimu iš ekrano apačios pasirinkę „SharePlay“ funkcijos palaikomą turinio transliavimo programėlę ir norimą filmą, bei spustelėję „Play“ mygtuką. „Android“ naudotojai panašiu funkcionalumu pasinaudoti gali atsisiuntę „Rave“ programėlę.

Nauji iššūkiai

Deja, už daugybę meilei pasitarnaujančių technologijų privalumų tenka sumokėti ir tam tikrą kainą. Virtualioms pažintims tapus visuotiniu reiškiniu, pastaraisiais metais teko sukurti ir „Romantinių apgavysčių“ terminą – naują klasifikaciją su tuo susijusiems nusikaltimams.

Pažinčių programėlėms ir toliau pralaimint kovą su netikrais profiliais, analitikai skaičiuoja, jog už kas dešimtos paskyros slepiasi nusikaltėlis, o Valentino dienos išvakarėse šis skaičius gali būti netgi smarkiai didesnis. Jį išpučia žmogų imituojančios automatiškai veikiančios kompiuterinės programos, vadinamos „botais“, kurios vartotojus siekia nukreipti į tam tikrus galimai kenkėjiškus internetinius puslapius ar parduotuves ir už tai iš jų kūrėjų gauti tam tikrą atlygį.

Taip pat iš „Tinder“ ir kitų pažinčių programėlių niekur nedingsta pinigus pasisavinti norintys sukčiai, kurie, Lietuvos banko duomenimis, pernai iš tautiečių išviliojo daugiau kaip 640 tūkst. Eurų.

„Dalis jų – labai nesunkiai demaskuojami. Tai įvairūs pasakoms prilygstančias istorijas apie paveldėtus turtus laužyta kalba sekantys ir atvykti kviečiantys užsieniečiai, liaudyje praminti „Afrikos princais“. Kita sukčių grupė kur kas sunkiau pastebima, kadangi savo profiliuose naudoja vogtas kitų profilių nuotraukas bei pirmąsias dienas būna linkę romantiškai bendrauti ir patraukliai flirtuoti. Raudona lemputė galvoje turėtų užsidegti tada, kai vos kelias dienas ar savaites pažįstamas asmuo, neva patekęs į bėdą, prašo padėti finansiškai, ar duoti pinigų kelionei į pasimatymą“, – pataria S. Tilindis.

Praėjusį rudenį tarp Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių prasidėjusios 5G ryšio diegimo lenktynės padidino mobiliojo interneto spartos atotrūkį tarp trijų didžiųjų konkurentų iki dar nematyto skirtumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbti naujausi duomenys rodo, kad „Telia“ mobiliojo tinklo sparta kitus du operatorius aplenkė beveik dvigubai ir trigubai, o pagal šalyje išmatuotų 5G ryšio taškų skaičių – nuo 8 iki 15 kartų. 

Per 2022 metus Lietuvos keliuose ir geležinkeliuose RRT atlikti daugiau kaip 18 tūkst. mobiliojo ryšio kokybės matavimų rodo, kad vidutinė „Telia“ mobiliojo interneto sparta per metus paaugo nuo 104,5 iki 159,9 megabito per sekundę (Mb/s). Kitų dviejų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinklų sparta pernai atitinkamai siekė 87,4 Mb/s ir 64,3 Mb/s. 

„Komercinio 5G startui Lietuvoje ruošėmės ketverius metus ir į viso tinklo atnaujinimą investavome daugiau nei 100 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1200 bazinių 5G stočių, tačiau šis skaičius tikrai nėra baigtinis. Iki šios vasaros vidurio 5G ryšiu planuojame padengti 99 proc. šalies teritorijos, tad Lietuvos technologinis proveržis neliks nepastebėtas pasaulyje“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Jis pažymi, kad tai yra didžiulis pasiekimas ir visai Lietuvai, nes iš 5G autsaiderių Europoje per vieną dieną aplenkėme pažangiausias šią ryšio technologiją jau keletą metų diegiančias Šiaurės Europos šalis. Tokių sparčių tinklo statybų Lietuvoje dar nėra buvę. 

Pagal spartos rodiklį „Telia“ jau padėjo Lietuvai užimti įspūdingai aukštą poziciją pasauliniame kontekste. 5G ryšio prieinamumo kategorijoje mūsų šalis sugebėjo aplenkti netgi mobiliojo ryšio technologijų lyderėmis laikomas Suomiją ir Norvegiją. O pagal naujausius pasaulinius „Speedtest by Ookla“ interneto kokybės matavimo duomenis, „Telia“ tinklas Lietuvoje pagal vidutinį duomenų parsisiuntimo greitį užimtų antrą vietą po Kataro, ten vidutinė mobiliojo interneto sparta viršijo 176 Mb/s.       

Per metus Lietuvos keliuose ir geležinkeliuose atlikti RRT matavimai rodo, kad „Telia“ šalyje turi 3213 5G taškų, o antroje ir trečioje vietoje besirikiuojančių operatorių atveju – 210 ir 380. Tai yra atitinkamai 8 ir 15 kartų mažiau.

5G internetas vartotojams leidžia dar greičiau atsisiųsti itin didelės apimties failus, sklandžiai žiūrėti aukščiausios raiškos vaizdo įrašus, be sutrikimų dalyvauti vaizdo konferencijose ir siekti geresnių rezultatų vaizdo žaidimuose.

Kol ilsėjomės ir dalinomės dar garuojančiais Naujųjų metų sutiktuvių įspūdžiais, internetas šį sekmadienį patylomis atšventė 40-ąjį savo gimtadienį. 1983 m. sausio 1 d. Jungtinių Valstijų gynybos departamentui savo kompiuterių tinklą padalinus į karinį ir civilinį, oficialiai gimė tai, kas vadinama svarbiausiu pastarojo šimtmečio išradimu. Tačiau interneto kelias iki tokio, kokį jį žinome šiandien, nebuvo lengvas, o ateinantis dešimtmetis jam taip pat nepagailės pokyčių.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, 2022 m. internetu naudojosi 63 proc. pasaulio populiacijos, o lyginant su ankstesniais metais vartotojų skaičius padidėjo beveik 200 milijonų. Žvelgiant į šiuos skaičius, nenuostabu, jog dar 2016 m. publikuotoje Jungtinių Tautų rezoliucijoje interneto prieigos panaikinimas buvo paskelbtas žmogaus teisių pažeidimu, taip internetą pripažįstant vienu elementariausių kiekvieno individo poreikių.

„Prieš 40 metų įvykęs interneto „gimimas“ yra ne visai toks, kokį jį įsivaizduojame. Kompiuteriai į bendrą tinklą buvo sujungti gerokai anksčiau, o pirmosios šiuolaikinio interneto užuomazgos pradėjo rastis tik po gero dešimtmečio. Vis dėlto jei minėtą sausio 1 d. nebūtų priimtas iki šiol naudojamas interneto protokolų rinkinys, internetas galimai taip ir būtų likęs uždaru kariuomenės bei mokslininkų projektu. Laimė, kad tai neįvyko ir 40-ąjį interneto jubiliejų galime pasitikti su 5G, daiktų internetu ir daug kitų technologijų, kurios jo galimybes išplės neaprėpiamais mastais“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Užstrigo jau patį pirmą kartą

Pasak A. Strolios, kaip GPS, mikrobangų krosnelės ir daug kitų kasdienių technologijų, internetas, pirmiausia atsirado slaptose JAV kariškių laboratorijose. 1969 m. bijant, kad branduolinio karo metu priešui sunaikinus vieną informaciją saugantį tašką būtų prarasti visi jame saugoti duomenys, Valstijų gynybos departamentas tuometinius savo kompiuterius sujungė į Pažangių tyrimų projektų agentūros tinklą (ARPANET). Jis leido jiems tarpusavyje apsikeisti informacija ir kartu taupyti tuo metu dar smarkiai ribotus skaičiavimo resursus.

„Ironiška, bet jau pirmasis ARPANET bandymas buvo paženklintas nesklandumu. Iš vieno kompiuterio išsiuntus žodį „Login“, kitame kompiuteryje buvo atvaizduotos tik pirmosios dvi jo raidės, nes įrenginys paprasčiausiai užstrigo. Nepaisant to, šios sėkmingai perduotos simbolių poros pakako, kad ARPANET tinklas eksponentiškai plėstųsi. Tačiau praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje projekto vystytojai suprato pasiekę tuometinių technologijų ribas, kurios neleis kurti didesnio kompiuterių tinklo“, – interneto priešistorę atskleidžia pašnekovas.

Tai 1983 m. sausio 1 d. galiausiai privedė prie ARPANET naudojamo NCP protokolo iškeitimo į dabartinį TCP/IP, kuris įgalino tarpusavyje „susikalbėti“ net ir skirtinguose tinkluose veikiančius kompiuterius bei taip leido technologiją panaudoti ne tik kariniams tyrimams, bet ir švietimo, sveikatos apsaugos bei kitose svarbiose gyvenimo srityse. Taip ARPANET oficialiai tapo INTERNET.

Saldžiausių interneto gimimo vaisių teko palūkėti maždaug dešimtmetį. 1991 m. rugpjūčio 6 d. pasaulis išvydo pirmą viešai prieinamą internetinį puslapį, kurį sukūrė CERN branduolinių tyrimų centre dirbę mokslininkai. Jis būtent ir aprašė viešai prieinamos informacijos talpinimą internete įgalinusio „World Wide Web“ (WWW) sprendimo projektą, kuris interneto vartus galiausiai atvėrė ir plačiajai visuomenei.

Pirmoji stotis Lietuvoje ir interneto burbulas

Lietuvoje pirmoji interneto stotis pradėjo veikti netrukus po nepriklausomybės atgavimo. 1991 m. spalio 10 d. norvegams suteikus ryšio įrangą, A. Goštauto gatvėje įsikūręs Matematikos ir informatikos institutas palydoviniu kanalu susijungė su Oslo universitetu. Kadangi šiuo ryšiu siunčiamos informacijos tuo metu niekas negalėjo perimti, šis projektas įgavo netgi valstybės pripažinimo siekio ir išsivadavimo iš vis dar stiprios sovietų įtakos atspalvį. Tad netrukus tuo naudotis pradėjo ne tik mokslininkai, bet ir Lietuvos Aukščiausioji Taryba bei Vyriausybės organizacijos.

Tuo metu pasaulyje interneto plėtros tempai taip pat nesustabdomai augo. 1994 m. dienos šviesą išvydo internetinės knygų prekybos platforma, vėliau tapusi „Amazon“, bei internetinės paieškos pradininkė „Yahoo“. Dar po metų naršymą internete revoliucionavo „Interner Explorer“ naršyklės pasirodymas, o 1998 m. sulaukėme ir pirmojo „Google“ prototipo.

Nors kaip ant mielių kylanti šių kompanijų akcijų kaina paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje analitikus paskatino sukurti terminą „Interneto burbulas“, tikrasis sprogimas įvyko šiek tiek po 2000-ųjų, nukritus kompiuterių kainai ir išpopuliarėjus Wi-Fi. 2004 m. universiteto studentus sujungti ketinęs „Facebook“ per keletą metų sujungė beveik visą pasaulį, o 2005 m. pasirodęs „YouTube“ įkūrėjo katės vaizdo įrašas pakeitė mūsų požiūrį į pramogas. Visi šie interneto aušros projektai davė pradžią „TikTok“, „Spotify“, dabartiniam „Netflix“ ir kitoms didelę mūsų šiuolaikinės kasdienybės dalį užimančioms platformoms.

Išsivystymo vertinimo įrankis bei nauja interneto era

Internetas jau seniai peržengė naudingo patogumo ribas ir tapo kur kas daugiau, nei tik būtinuoju poreikiu. 2006 m. startavusi ir kitas valstybes aplenkusi šviesolaidinio interneto plėtroje, po kelerių metų pasaulinėse ryšio spartos lenktynėse Lietuva išsiveržė tarp lyderių, kas padėjo pritraukti investicijų bei kurti inovatyvios šalies įvaizdį. Tuo metu ekspertai 5G ryšį šiandien netgi laiko vienu svarbiausių valstybės išsivystymo kriterijų.

„Dėl geopolitinių ir biurokratinių priežasčių į aikštelę su 5G oficialiai išbėgome kiek vėliau, nei kitos šalys, tačiau laiką ant suolelio išnaudojome tinkamai. Šiandien „Telia“ 5G internetas pasiekiamas daugiau, nei 80 proc., Lietuvos gyventojų, o iki šių metų pabaigos turėtų priartėti iki 99 proc. Akivaizdu, jog pagal šį kriterijų vėl patenkame į elitinių valstybių klubą ir galime lygintis su anksčiau startavusiomis Vokietija, Nyderlandais ir Skandinavijos valstybėmis. Maža to, jame savo pozicijas dar labiau sustiprinome prieš Kalėdas visiškai išjungę atgyvenusį 3G ir jo dažnius perdavę 4G bei LTE-M ryšiui, kuris reikalingas savarankiškai besivaldantiems gatvės šviestuvams bei kitiems daiktų interneto įrenginiams“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.

Pratęsdamas kalbą, A. Strolia džiaugiasi, kad Lietuva 40-ąjį interneto gimtadienį pasitinka pakilia nata. Specialisto teigimu, vykdydami sėkmingą 5G ir LTE-M plėtrą, esame pasiruošę viskam, ką suteiks nauja interneto era  – savavaldžiams automobiliams, virtualiai realybei, išmaniausiems sveikatos sekimo įrenginiams, gamykloms be darbuotojų ir žmogų savo galimybėmis besivejančiam dirbtiniam intelektui.

Įsikėlus į naują būstą ar atėjus laikui atnaujinti namų interneto paslaugos sutartį, neišvengiamai tenka spręsti klausimą, kokios spartos ryšį pasirinkti. Deja, operatorių svetainėse pateikiami megabitų ar gigabitų per sekundę skaičiai eiliniam vartotojui dažnai kalba tik skaičiais, o ne kur jie reikalingi. Ekspertai primena, jog namų interneto paieškos neturi priminti loterijos, nes jo spartos poreikius galima nesunkiai išsiaiškinti pagal namuose gyvenančių žmonių skaičių ir jų veiklas.

Prieš keletą metų buvo gajus posakis, kad pasaulyje neegzistuoja toks dalykas, kaip per greitas internetas. Vis dėlto ryšio technologijoms Lietuvoje sparčiai vystantis, jų pajėgumo asortimentas spėjo ne tik pasivyti vartotojų poreikius, bet ir juos pralenkti. Tad nenuostabu, jog pasirinkus netinkamai, neišnaudojami greitaveikos resursai kiekvieno mėnesio pabaigoje gali virsti bereikalingai išmestais pinigais arba atvirkščiai – versti kasdien kęsti diskomfortą.

„Pats paprasčiausias būdas apskaičiuoti minimalią reikalingą namų interneto spartą – gyventojų skaičių padauginti iš 30 Mb/s, tačiau prieš padedant parašą po paslaugų sutartimi vertėtų atsižvelgti ir į tokias būsto gyventojų veiklas, kaip nuotolinis darbas, internetiniai žaidimai ar aukštos kokybės vaizdo įrašų peržiūra. Pastarieji asmeniui numatytos minimalios greitaveikos poreikius, kurie, statistiniais duomenimis, ir taip nuolat auga, gali išpūsti net porą ar daugiau kartų“, – įspėja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Vienas asmuo, daugiausia laiko praleidžiantis biure

Pasak A. Strolios, ieškant namų interneto vieno gyventojo būstui, žvilgsnis racionaliai krypsta į pigiausius ir mažiausios greitaveikos planus. Juo labiau, kai žmogus didžiąją paros dalį būna darbovietėje, kurioje, tikėtina, yra kokybiškas ir pajėgus internetas. Tokiu atveju turėtų būti svarbu, kad ryšys tiktų laisvalaikio veikloms – leistų sklandžiai naršyti bent jau 10 Mb/s kokybės  ryšio pageidaujančiuose socialiniuose tinkluose, skaityti naujienas ir mėgautis vaizdo transliavimo platformos įrašais, kurių peržiūrai 1080p raiška reikalingas 10 Mb/s, o 4K kokybe – 25 Mb/s spartos internetas.

„Tačiau net ir 30 Mb/s spartą siekiančio mobiliojo interneto kasdienybėje ne visada pakaks. Prireikus prieš skrydį atsisiųsti mėgstamo serialo sezoną, „Spotify“ grojaraštį ar įrenginio programinės įrangos atnaujinimą, tai gali trukti ilgiau ir nepalikti spartos išteklių kitoms tuo metu atliekamoms internetinėms veikloms. Be to, namuose apsilankius svečiams, kurių prisijungimas prie namų interneto gali trikdyti vaizdo peržiūrą ir kitą ryšiui reiklesnę susibūrimų veiklą. Sakyčiau, jog šiam scenarijui turėtų geriausiai tikti nedidelį rezervą turintis bent 250 Mb/s spartos planas, gebantis susidoroti su kartais išaugančiais vieno gyventojo poreikiais“, – pataria pašnekovas.

Du iš namų dirbantys asmenys

Pandemijos nulemtas nuotolinio darbo bumas daugeliui žmonių praktiškai įrodė, jog iki tol jų kasdienius poreikius tenkinusio namų interneto gali nebepakakti darbinėms užduotims, tą ypač pajuto naudojusieji mobilųjį namų internetą. Anot žinovo, pastarasis turi vieną minusą – jo sparta nėra pastovi ir yra nuolat dalinama kaip tortas visiems tuo metu vietovėje prisijungusiems vartotojams. Todėl piko valandomis norint sklandžiai dirbti ar prijungus keletą įrenginių, gali tekti susidurti su įvairiais strigimais. Turint tai omenyje, jei yra galimybė, keliems viename būste gyvenantiems, o juo labiau dirbantiems, asmenims geriausia rinktis nors ir mažiausios spartos, bet šviesolaidinio interneto planą, kurio sparta visada bus „garantuota“.

„Iš pirmo žvilgsnio, galėtų pasirodyti, jog darbui iš namų ypatingos greitaveikos nereikia. „Zoom“, „Microsoft Teams“ ir „Google Meet“ vaizdo konferencijų programų poreikiai, net ir pasirinkus geriausią kokybę, neviršija 5 Mb/s, o „Slack“ bei el. pašto programos gali komfortiškai veikti net ir su mažesne interneto sparta. Iššūkis namų internetui kyla prireikus iš debesijos talpyklų ar į jas persikelti daugiau atminties užimančius dokumentus, nuotraukas ar redagavimui skirtą vaizdo medžiagą bei tai padauginus iš dviejų. Juo labiau, jei lanksčios darbo valandos vienam iš partnerių, kitam bedirbant, suteikia progą popietę pažiūrėti „YouTube“ arba „Netflix“. Taigi, siekiant apsisaugoti nuo bet kokių nesklandumų dviem iš namų dirbantiems žmonėms rekomenduočiau ne mažesnės, nei 250 Mb/s, spartos planą“, – kalba A. Strolia.

Trijų asmenų šeima, kurioje vaikas žaidžia kompiuterinius žaidimus

Šeimoje atsiradus asmeniui, žaidžiančiam kompiuterinius žaidimus, namų ūkio greitaveikos poreikiai paauga. Didžiausias iššūkis namų internetui, tikėtina, kils vakarais, kai po darbo tėvai norės atsipalaiduoti įsijungdami filmą ar žinias, o jaunėlis, tuo pat metu paruošęs pamokas, pasiners į greitos reakcijos žaidimus ar netgi papildomai nuspręs juos transliuoti tam skirtoje platformoje.

„Telia“ atstovo teigimu, kad nestrigtų aukštos kokybės internetinis žaidimas, reikia maždaug 25-30 Mb/s spartos ryšio, o aukštos kokybės jų transliacijai – dar maždaug 10 Mb/s. Vis dėlto, remiantis profesionalių žaidėjų patirtimi, varžantis ar siekiant e. sporto aukštumų, reikalinga turėti visada prieinamus 100 Mb/s. Tad tokiai šeimai optimalu rinktis 500 Mb/s namų interneto spartą.

Keturių asmenų šeima su mažais vaikais

Tėvams dieną praleidžiant darbe bei turint savarankiškai internetu dar negalinčių naudotis mažamečių, ypač didelė greitaveika nėra reikalinga. Minimalus reikalavimas jai – gebėti atlaikyti keturias skirtingas vaizdo transliacijas, jei vienas iš tėvų nuspręstų įsijungti tinklalaidę „YouTube“ platformoje, kitas – 4K raiškos „Netflix“ serialą, o mažieji – nesusitartų dėl to paties animacinio filmuko. Ekspertas sako, kad šiuo atveju namų ūkiui pakaktų 100-150 Mb/s.

Dideliame name gyvenančios kelios kartos 

Viename būste gyvenant kelių kartų atstovams, galima daryti išvadą, jog internetas kiekvienu paros laikotarpiu patirs tam tikrą apkrovą. Ją sudarys vyresniųjų žiūrima išmanioji televizija, nuotolinio darbo ar mokslo poreikiai, vaizdo transliacijos, klausoma muzika ir tradiciškai iššūkiu internetui tampantys žaidimai.

„Tokiems namams nepatarčiau taupyti interneto spartai, kadangi juose gyvenant daug asmenų, o juo labiau skirtingų kartų, būtų pakankamai sunku sudėlioti naudojimo tvarkaraštį ar suderinti, kad kiti šeimos nariai susilaikytų nuo ryšiui reiklių veiklų, kai tai reikalinga vienam ar kitam asmeniui. Šiuo atveju pats tinkamiausias pasirinkimas turėtų būti 1000 Mb/s (1 Gb/s) arba net 2 Gb/s spartos šviesolaidinis internetas, kuris visais atvejais gebės susitvarkyti su jam tenkančiomis didelėmis apkrovomis“, – apibendrina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Milijardais vertinamų didžiųjų technologijų kompanijų: „Google“, „Amazon“, „Meta“ ir kitų laukia sudėtingi iššūkiai – technologijų raida subrandino naują decentralizuoto interneto kartą, kuri nebus palanki šiandienos gigantams.  Iš šių pokyčių daugiausiai laimės turinio kūrėjai ir paprasti vartotojai. Laimėti gali ir Lietuva, jeigu laiku suspės į permainų traukinį.

Web3 ‒ taip vadinamas naujosios kartos internetas į kurio vystymą kasmet investuojami dešimtys milijardų eurų. Jau dabar aišku, kad tai bus decentralizuotas, atvirais duomenimis grįstas ir demokratiškas internetas, kuriame mes dalyvausime per savo skaitmeninius dvynius.

Esame ant permainų slenksčio

„Ar galite įsivaizduoti dabartinį gyvenimą be socialinių tinklų, be „Google“, „Youtube“, „Spotify“, be programėlių išmaniuosiuose telefonuose? Juk tai ‒ daugelio internetu besinaudojančių žmonių kasdienybė.

Dar prieš 20 metų apie tai mažai žinojome, šiandien negalim be jų apsieiti, o greitai pratinsimės prie naujų galimybių, prie naujų būdų bendrauti, dirbti ir kurti internete“, ‒ sako Vytautas Kašėta, asociacijos „Crypto Economy Organisation“ (CEO) prezidentas.

CEO yra viena iš konferencijos „WEB3: Impact the Future“ organizatorių. Šiame Lietuvos Respublikos Seimo globojamame renginyje, kurį atidarys Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susirinkusiuosius sveikins Europos komisijos atstovai, bus aptariami pokyčiai bei galimybės, kurias atveria Web3 raida.

„Stovime ant permainų slenksčio. Ir dabar pats metas pagalvoti ir apsispręsti ko norime: stebėti pokyčius ar juose dalyvauti? Savalaikis ir koordinuotas finansų technologijų (FinTech) sektoriaus proveržis tapo Lietuvos sėkmės pavyzdžiu, tačiau dabar galime žengti dar toliau. Turime galimybę įsitraukti į dar didesnius globalius procesus“, ‒ teigia Saulius Galatiltis vadovaujantis įmonei „Bifinity“.

Ši bendrovė aptarnauja vieną pasaulinių kriptoturto lyderių ‒ „Binance“ grupę bei yra viena didžiausių Lietuvos pelno mokesčio mokėtojų, aplenkdama daugumą didžiųjų Lietuvos įmonių ir finansų institucijų.

Galimybė Lietuvai

„WEB3: Impact the Future“ organizatorių teigimu, renginio tikslas ne tik pristatyti pokyčius ir  atsiveriančias galimybes, bet ir kartu ieškoti būdų kaip Lietuva galėtų įsitraukti į šį virsmą.

„Prasidėjusi informacinės visuomenės transformacija yra negrįžtama ir ji keičia visus mums žinomus teisinius, mokestinius, finansinius, politinius, ekonominius ir socialinius institutus. Lietuvoje turime puikią galimybę nepramiegoti ir plėtoti šią besivystančią ekosistemą bei tapti reikšmingu kompetencijos ir traukos centru“, ‒ įsitikinęs advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.

Dvejose salėse vyksiančioje konferencijoje dėmesys bus skiriamas ne tik pranešimams ir diskusijoms, bet ir gyvam bendravimui su pranešėjais bei įmonių atstovais – tam numatytos ilgesnės pertraukos. Jų metu tai pat bus galima susipažinti su vieno iš konferencijos organizatorių „Lewben“ meno fondo „Lewben Art Foundation“ NFT ekspozicija „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“, sudalyvauti kitose įtraukiančiose veiklose, o vakare smagiai praleisti laiką grojant DJ Jovani.

Gruodžio 7 d. Vilniuje vyksiančią konferenciją „WEB3: Impact the Future“ organizuoja „Binance“, „Crypto Economy Organisation“, advokatų kontora „TGS Baltic“, integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ ir inovacijų bendrovė „SUPER HOW?“. Konferenciją globoja Lietuvos Respublikos Seimas.

Renginio programa - https://web3summit.lt/

Renginys nemokamas iš anksto prisiregistravusiems tyrimų, akademinių bei valstybinių institucijų ir žiniasklaidos atstovams.