Jei kompiuteriu dalinatės su namiškiais, kolegomis, galbūt ne visada norite atskleisti savo naršymo istoriją, kuri išsamiai parodo ką ir kada veikėte internete. Gera žinia ta, kad paieškų duomenis galime kontroliuoti, paslėpti. Apie tai, kaip tą padaryti, pranešime žiniasklaidai išsamiai pasakoja „Bitės Profai“.

„Negana to, kad įrenginiuose saugome daugybę svarbios informacijos: nuotraukų, kontaktų ir kt. dokumentų, nemažai apie mus galima sužinoti ir peržvelgus naršymo istoriją. Laimei, yra būdų apsaugoti savo privatumą ir užtikrinti, kad kitas žmogus nesužinotų, ką veikėme internete“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

Sukurkite „spyną“

Jei prieš leisdami kompiuteriu ar telefonu pasinaudoti pašaliniams, atsijungiate nuo „Google“ paskyros, savaime suprantama, kad nė vienas iš jų negalės peržiūrėti jūsų naršymo istorijos. Kitu atveju, norėdami apsaugoti savo veiklą internete nuo smalsių akių, pasitelkite papildomą saugumo priemonę – specialiai tam skirtą apsaugos raktą.

„Google“ leidžia sukurti slaptažodį, specialiai skirtą apsaugoti naršymo istoriją. Tai reiškia, kad tada, kai kažkas prisės prie kompiuterio, kuriame naudojama jūsų „Google“ paskyra, paieškos istoriją jis galės peržiūrėti tik įvedęs kodą“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Slaptažodį uždėsite prisijungę prie „Google“ paskyros, paspaudę „Duomenys ir suasmeninimas“, po to – „Žiniatinklio ir programų veikla“, „Tvarkyti veiklą“ ir „Tvarkyti mano veiklos patvirtinimą“. Pasirinkus „Reikia patvirtinti papildomai“, „Google“ ateityje paprašys patvirtinti tapatybę prieš peržiūrint naršymo istoriją. Tad taip apsaugosite ją nuo smalsių akių.

Išbandykite automatinį ištrynimą

Kitas būdas paslėpti savo naršymo istoriją – aktyvuoti automatinio ištrynimo funkciją. Tam prisijunkite prie „Google“ paskyros, pasirinkite „Duomenys ir suasmeninimas“, „Žiniatinklio ir programų veikla“ ir „Automatinis ištrynimas“.

„Čia galėsite pasirinkti, kokio senumo duomenis „Google“ turėtų automatiškai ištrinti: senesnius nei 3, 18 ar 36 mėnesių. Taip nebereikės rūpintis, kad kažkas pamatys, po kokius internetinius puslapius klaidžioje prieš metus. Prireikus galite pasirinkti „Valdyti veiklą“ ir naudodami specialų filtrą iš istorijos rankiniu būdu pašalinti mėnesio, savaitės ar net dienos senumo įrašus“, – pasakoja A. Archangelskis.

Jei jums prireikė trumpai pasinaudoti draugo ar kolegos telefonu, išbandykite naują „Google“ galimybę, leidžiančią ištrinti 15 min. senumo naršymo duomenis. Tiesa, šiuo metu ji veikia tik „Android“ ir „iOS“ įrenginiuose, o kompiuteriuose atsiras vėliau. Ją įjungsite atvėrę „Google“ programėlę, spustelėję profilio nuotrauką ir „Ištrinti paskutines 15 min“.

Naršykite privačiuoju režimu

Užsitikrinti privatumą internete leidžia ir „Inkognito“ režimas, apsaugantis naršyklės naudotoją nuo jo veiksmų internete stebėjimo.

„Veiksmai, kuriuos atliksite privataus naršymo lange nebus išsaugoti, tad taip galėsite apsaugoti savo asmeninius duomenis atliekant autorizaciją svetainėse. Kai tik uždarysite langą su privačiais skirtukais, visa ši informacija tiesiog išnyks. Norėdami pradėti naršyti „Inkognito“ režimu, atverkite naršyklę, spustelėkite ekrano viršuje esančius tris taškelius (ar brūkšnelius) ir pasirinkite „Naujas privatus langas“ (angl. New Incognito window)“, – teigia A. Archangelskis.

Ekspertas pabrėžia, kad naršydami privačiuoju režimu būkite atidūs ir neprisijunkite prie savo „Google“ paskyros – kitu atveju jūsų naršymo istorija bus išsaugota paskyroje. Verta paminėti, kad privataus naršymo galimybę siūlo ir kitos paieškos sistemos „DuckDuckGo“, „Microsoft Bing“ ir „Brave“.

Kiekvienąkart apsilankius naujoje kavinėje ar viešbutyje su draugais visiems susivesti „Wi-Fi“ slaptažodį – erzinantis procesas. O kur dar atvejai, kai atvykus svečiams, turime ieškoti pamiršto kodo ar sudėtingą kombinaciją diktuoti kelis kartus. Laimei, šiandien yra kur kas paprastesnių būdų pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu su draugu. Visus juos išsamiai pranešime žiniasklaidai pristato „Bitės Profai“.

„Pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu galima greitai, lengvai ir nesukeliant grėsmės tinklo saugumui. Jums tereikia pasiimti savo išmanųjį telefoną, planšetinį ar nešiojamąjį kompiuterį, atsistoti šalia kito žmogaus ir atlikus kelis paprastus veiksmus suteikti jam prieigą prie „Wi-Fi“ tinklo“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

„Apple“: patikrinkite kontaktų sąrašą

Dalintis „Wi-Fi“ slaptažodžiu tarp „Apple“ įrenginių: telefonų, planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių, yra labai paprasta. Pagrindinės sąlygos – jūs abu turite būti įsivedę vienas kito telefono numerius. O įrenginiuose „iPhone“ turi veikti bent „iOS 11“, „iPad“ – bent „iPadOS 13“, o „Mac“ – bent „macOS High Sierra“ arba naujesnės operacinės sistemos versijos.

„Iš pradžių įsitikinkite, kad nė viename iš įrenginių nėra įjungtas asmeninis interneto prieigos taškas (angl. Personal Hotspot). Taip pat abu įrenginius atrakinkite ir laikykite ne didesniu kaip 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Tuomet juose aktyvuokite „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ ryšius“, – pasakoja „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jūsų įrenginys turi būti prijungtas prie „Wi-Fi“, kurio slaptažodžiu dalinsitės. Kai draugas pasirinks šį tinklą iš sąrašo, ekrane iššoks pranešimas su klausimu, ar norite dalintis slaptažodžiu. Spustelėdami „Dalintis slaptažodžiu“ (angl. Share Password), patvirtinkite leidimą.

„Android“: išnaudokite QR kodą

Tam, kad galėtumėte pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu su „Android“ telefonų ar planšetinių kompiuterių naudotojais, prireiks susigeneruoti QR kodą. Tik prieš tai dar įsitikinkite, kad abiejuose įrenginiuose naudojama „Android 10“ ar naujesnė operacinės sistemos versija.

„Pirmiausia savo įrenginiu prisijunkite prie „Wi-FI“, kurio slaptažodžiu dalinsitės. Tuomet keliaukite į nustatymus, pasirinkite „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet) ir „Wi-FI“. Spustelėkite šalia esančią krumpliaračio ikoną, po to – dalijimosi ikoną ir ekrane atsiras reikalingas QR kodas“, – aiškina A. Archangelskis.

Draugas turės nuskenuoti jūsų ekrane matomą QR kodą naudodamas kamerą arba nukeliavęs į nustatymus ir pasirinkęs „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet). Tuomet spustelėjęs „WI-Fi“ ir „Pridėti tinklą“ (angl. Add Network). Draugo įrenginio ekrane atsiras QR ikona, kurią pasirinkęs jis galės nuskenuoti QR kodą jūsų telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Tą padarius įrenginys automatiškai prisijungs prie jūsų „Wi-FI“.

„Windows“: svarbiausia žinoti, kur ieškoti

Deja, nėra greito būdo bendrinti „Wi-Fi“ slaptažodį iš „Windows“ kompiuterio, kokį siūlo anksčiau minėti „Apple“ ir „Android“ įrenginiai. Jei neprisimenate slaptažodžio, geriausia, ką galite padaryti, tai nukeliauti į kompiuterio nustatymus, susirasti apsaugos kodą ir padiktuoti jį draugui.

„Microsoft“ anksčiau leido automatiškai bendrinti „Wi-FI“ informaciją naudojant „Wi-Fi Sense“ funkciją, tačiau dėl saugumo ši galimybė buvo pašalinta. Tad jei pamiršote savo „Wi-Fi“ tinklo slaptažodį, galite jį rasti, jei turite kitą „Windows“ kompiuterį, kuris jau prijungtas prie jūsų „Wi-Fi“ tinklo“, – primena „Bitės Profas“.

Iš pradžių kompiuteryje spustelėkite „Windows“ ženkliuką ir keliaukite į nustatymus arba pasitelkite klavišų kombinaciją Windows+I. Tuomet pasirinkite „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet), „Tinklas ir bendrinimo centras“ (angl. Network and Sharing Center) ir spustelėkite ant prie „Ryšiai“ (angl. Connections) esančio savo „Wi-Fi“ pavadinimo.

Atsivėrusiame lange pasirinkite „Belaidžio tinklo ypatybės“ (angl. Wireless properties), po to – „Saugumas“ (angl. Security) ir pažymėkite varnelę, kad būtų rodomas slaptažodis. Šiame žingsnyje jums dar gali reikėti papildomai įvesti kompiuterio apsaugos kodą. Štai ir viskas – ekrane matomą slaptažodį pasakykite draugui.

Naršymą interneto platybėse palengvina svetainių siūlomi slapukai ir jūsų naršyklės privatumo nustatymai. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo daugiau informacijos apie save jame paliekame. Dėl to naršyklių kūrėjai daug dėmesio skiria privatumo sprendimams ir leidžia rinktis kuo, kaip ir kiek norite dalintis. Tereikia reguliariai peržiūrėti savo naršymo istoriją, susikaupusius slapukus bei atnaujinti privatumo nustatymus, kad naršytumėte ne tik saugiau, bet ir patogiau.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi naršyklių privatumo nustatymais, kuriuos vertėtų pakeisti.

1. „Google Chrome“. Nors tai yra populiariausia naršyklė pasaulyje, kurią naudoja per du trečdalius interneto vartotojų, automatiniai jos nustatymai toli gražu neužtikrina maksimalaus privatumo. Laimė, „Chrome“ yra labai lanksti – tai viena jos populiarumo priežasčių, tad visai nesudėtingai sustiprinsite saugumo parametrus.

Nukeliaukite į „Chrome Web Store“. Iš čia galima parsisiųsti daugybę įvairių plėtinių, palengvinančių naršymą ir gyvenimą. Didesniam privatumui užtikrinti bus reikalingi keturi iš jų. „Cookie AutoDelete“ padeda atsikratyti jus persekiojančiųjų slapukų. „uBlock Origin“ leidžia užblokuoti nepageidaujamą turinį. „Privacy Badger“ fiksuoja, kai kažkas renka duomenis iš jūsų paskyrų, praneša apie tai ir sustabdo tokį duomenų nutekėjimą. Galų gale, „HTTPS Everywhere“ užkoduoja jūsų gaunamą ir išsiunčiamą informaciją, todėl pasidaro daug sunkiau stebėti jūsų veiklą. Visi šie nemokami plėtiniai leis naršyti gerokai privačiau bei kontroliuoti kas ir kiek mato, ką jūs veikiate internete.

2. „Safari“ – antra populiariausia naršyklė pasaulyje, naudojama maždaug dešimtadalio vartotojų. Savaime suprantama, „Apple“ įrenginių savininkų. „Apple“ pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiria saugumui ir privatumui, tad daugybė tokių sprendimų yra integruotų į pačią naršyklę, tereikia žinoti, kurias funkcijas aktyvuoti.

„Safari 14“ versijoje, pasirodžiusioje kartu su „macOS Big Sur“, atsirado galimybė stebėti, kas ir kokius jūsų duomenis renka. Atsidarykite naršyklę ir spustelėkite „Preferences“ > „Privacy“. Pasirodžiusioje lentelėje pamatysite užrašą „Prevent cross-site tracking“. Įsitikinkite, kad jis pažymėtas varnele, o jeigu ne – padarykite tai.

Tuo pačiu galite ištrinti slapukus, kurių spėjote prikaupti. Tame pačiame lange spustelėkite „Manage Website Data“. Čia pamatysite, kurie puslapiai stebi jūsų veiklą. Slapukus ir seklius galite ištrinti po vieną, spustelėdami prie kiekvieno iš jų esantį mygtuką „Remove“, arba galite viską ištrinti vienu ypu – tam skirtas sąrašo apačioje esantis mygtukas „Remove All“. Beje, slapukus galite tiesiog užblokuoti. Tereikia „Preferences“ > „Privacy lange“ varnele pažymėti punktą „Block all cookies“.

3. „Mozilla Firefox“ kažkada buvo, ko gero, populiariausia naršyklė pasaulyje, ir nors šias pozicijas prarado, ji tebeturi milijonus ištikimų gerbėjų. Šia naršykle kasdien naudojasi apie 8 proc. visų interneto vartotojų. Viena iš priežasčių, kodėl „Mozilla Firefox“ tebeturi tiek simpatizuojančių, yra jos saugumas.

Jau vien baziniai naršyklės nustatymai veikia labai efektyviai, o savo privatumą galite dar labiau sustiprinti. Atsidarykite naršyklės meniu, spustelėkite ant trijų linijų viršutiniame dešiniajame ekrano kampe ir pasirinkite „Preferences“. Atsivėrusiame lange spauskite „Privacy & Security“. Čia galėsite pasirinkti vieną iš trijų saugumo režimų: „Standart“, „Strict“ ir „Custom“.

Pirmasis – bazinis. Jis blokuoja seklius ir slapukus, jeigu naršote privačiame lange. Antrasis – gerokai griežtesnis. Jis seklius blokuoja visur ir visada. Galiausiai „Custom“ – labiau skirtas norintiems personalizuoti savo privatumo nustatymus – sistema paklaus, ką ir kokiomis sąlygomis norite blokuoti. Kai pasirinksite norimą privatumo režimą, spustelėkite mygtuką „Reload All Tabs“, kad nustatymai pradėtų veikti.

4. „Microsoft Edge“. „Internet Explorer“ per savo ilgą gyvavimo istoriją spėjo tapti tikra internetinio folkloro žvaigžde. O tiksliau – pokštų objektu. Visgi šią naršyklę pakeitusi „Microsoft Edge“ ne tik ištaisė beveik visas savo pirmtakės klaidas, bet ir pamažu pritraukia vis daugiau naujų vartotojų. Ja kasdien naudojasi apie 8 proc. žmonių. Kaip ir „Mozilla Firefox“, „Microsoft Edge“ leidžia jums pasirinkti vieną iš kelių privatumo režimų, geriausiai atitinkančių jūsų poreikius.

Paspauskite trijų taškelių ikoną, esančią dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe, ir pasirinkite „Settings“. Atsivėrusiame meniu spauskite „Privacy and Services“. Jums bus pasiūlyti trys pasirinkimai: „Basic“, „Balanced“ ir „Strict“. „Microsoft Edge“ savaime parenka „Balanced“ režimą, kuris blokuoja seklius iš visų puslapių, kuriuose jūs lankotės retai. Atitinkamai „Basic“ šiuos nustatymus dar labiau sušvelnins, o „Strict“ – sugriežtins. Tik turėkite omenyje, kad, pasirinkus pastarąjį, kai kurių puslapių atvėrimas gali šiek tiek sutrikti.

5. Privačios naršyklės „Brave“ ir TOR. Jeigu tiesiog nenorite kvaršinti galvos dėl nustatymų, verta pagalvoti apie alternatyvą, kurios pavadinimas yra „Brave“. Tai „Chrome“ pagrindu sukurta greita ir patikima naršyklė, todėl čia galėsite persikelti visą „Chrome“ naršymo istoriją. „Brave“ savaime blokuoja visas reklamas, seklius, slapukus ir pan., o „iOS“ vartotojams netgi suteikia prieigą prie savo VPN paslaugos. Automatinius nustatymus taip pat visada galima pakoreguoti, atlaisvinant arba sustiprinant apribojimus.

Naršyklės meniu spustelėkite „Preferences“. Atsivėrusiame nustatymų lange „Settings“ pasirinkite „Shields“ ir pamatysite visus dabar veikiančius privatumo nustatymus. Spustelėkite „Advanced“ ir galėsite juos dar labiau detalizuoti. Jeigu norite dar daugiau kontrolės, pasirinkite „Additional Settings“ > „Privacy and Security“. Šiame puslapyje rasite papildomų nustatymų.

Ieškantiems dar daugiau privatumo ir net anonimiškumo, verta išbandyti TOR. Tai naršyklė, veikianti maršruto parinktuvo principu. Siunčiami duomenys tarsi svogūnas – suskirstomi į daugybę sluoksnių ir iš pradžių keliauja į tūkstančių programoje dalyvaujančių savanorių kompiuterius, o tik tada į serverį, kurį norima pasiekti. Kitaip tariant, TOR veikia kaip nemokamas „Proxy“ tinklas ir sukuria ypatingai aukštą anonimiškumo lygį – atsekti kompiuterio, kuris naudojasi tokia naršykle, IP adresą yra praktiškai neįmanoma.

Jei per pirmąjį karantiną moksleivius dar lepino šiltas pavasario oras, kuriuo norėjosi džiaugtis lauke, tai šaltuoju metų sezonu tiek pamokoms skirtą laiką, tiek laisvalaikį paaugliai dažnai leidžia skaitmeninėje erdvėje. Programų „Renkuosi mokyti!“ ir „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovės tikina, kad nors padidėjusio laiko prie ekranų šiuo metu išvengti neįmanoma, tačiau vaikams būtina išmokti išmaniaisiais įrenginiais naudotis efektyviai, o laisvalaikį leisti kūrybiškai.

Šiandien bevielis „Wi-Fi“ ryšys reikalingas kaip oras – be jo neapsieiname nei namuose,  nei darbe ar oro uostuose. Nors „Wi-Fi“ drąsiai galime vadinti savo kasdieniu palydovu, vargu ar žinome apie jį daugiau nei tai, kad jis leidžia naršyti internete. Kas iš tiesų yra „Wi-Fi“ ir kaip jis veikia? Pateikiame įdomių faktų, kurių greičiausiai dar negirdėjote.

Galbūt senesnis nei jūs

Nors „Wi-Fi“ kavinės atsirado ne taip ir seniai, pats bevielis ryšys sukurtas jau prieš 30 metų. Tikrasis jo pavadinimas – IEEE 802.11, kuris reiškia belaidžio vietinio tinklo ryšio standartą.

IEEE raidės identifikuoja Elektros ir elektronikos inžinierių institutą (angl. – Institute of Electrical and Electronics Engineers), o skaičiai 802.11 nurodo tinklo informacijos siuntimo protokolus. Beveik dešimtmetį bevielis ryšys taip ir buvo vadinamas, kol galiausiai nuspręsta, kad reikia paprastesnio pavadinimo. Taip gimė lengvai įsimenamas „Wi-Fi“ terminas.

„Wi-Fi“ buvo nuolat tobulinamas ir išleidžiami naujesni, geresnį ryšį suteikiantys tinklo standartai. Šiais metais „WiFi“ aljansas (Wi-Fi Alliance) pristatė naujausią, dar spartesnį „Wi-Fi 6“ standartą. Nors jis dar nėra prieinamas visiems įrenginiams,  pavyzdžių jau yra. Technologijų kompanija „Samsung“ norėdama savo vartotojams suteikti saugesnį ir spartesnį ryšį, savo naujausiuose „Galaxy“ serijos įrenginiuose jau palaiko naujausios kartos „Wi-Fi“ tinklą.

Kuo jis skiriasi nuo įprasto? „Wi-Fi 6“ užtikrina greitesnį interneto ryšį, leidžia apie 4 kartus greičiau prisijungti prie tinklo nei senesnės kartos ryšio naudotojams, esantiems toje pačioje vietoje ir 20 proc. greičiau siunčia duomenis.

Raktas į jūsų asmeninius duomenis

Manote, kad vienintelis raktas, kaip įsilaužti į jūsų paskyrą, yra jūsų slaptažodžiai? Deja, bet „Wi-Fi“ ryšys taip pat gali tapti lengva priemone pasiekti jūsų asmeninę informaciją. Pažengę kibernetiniai sukčiai susikuria viešą, laisvai prieinamą tinklą ir laukia užkibsiančių aukų. Jums prisijungus prie tokio tinklo, nusikaltėliai moka patekti į jūsų įrenginį ir pasinaudoti visa jiems reikalinga informacija.

Dėl to, technologijų saugumo ekspertai pataria vengti viešo, slaptažodžiais neapsaugoto „Wi-Fi“, o prie jo prisijungus jokiu būdu neatlikti bankinių pavedimų ar nesiųsti darbinės, konfidencialios informacijos.

Kartais galima nepastebėti, kaip jūsų įrenginys pats aptiko ir prisijungė prie nesaugaus tinklo. Tad, pavyzdžiui, „Samsung“ savo vartotojams sukūrė išmanų „Wi-Fi“, kuris pats praneša apie galimai riziką keliančius tinklus ir iškart perjungia į asmeninį mobilųjį ryšį.

Didžiausiais trikdžiais galime būti patys

Greičiausiai kiekvienas iš mūsų esame vaikščioję po kambarį su telefonu rankose bandę „pagauti“ silpnai veikiantį „Wi-Fi“. Tačiau ar priėjimas prie lango ar arčiau interneto modemo išties veiksmingas? „WiFi“ yra technologija, kuri radijo bangomis perduoda informaciją iš vieno elektroninio prietaiso į kitą.

Signalo stiprumas gali sumažėti dėl aplinkoje esančių bangų trikdžių, kurie atsiranda signalams pradedant klaidžioti su kitomis radijo bangomis, esančiomis panašiu dažniu. Žinant, kad pasaulyje yra daugiau nei  20 milijardų „WiFi“ įrenginių, tai visiškai nenuostabu.

Tačiau ar galėtumėte įsivaizduoti, kad didžiausiu bevielio ryšio trikdžiu galite būti pats jūs? Vienas iš efektyviausių bet kokių signalų blokatorių yra vanduo. Kaip žinome, žmogaus kūną sudaro 75 proc. vandens. Tad jeigu sėdite tarp savo kompiuterio ekrano ir interneto modemo, ryšys gali šiek tiek sulėtėti būtent dėl jūsų.