Jau nuo rytojaus Europos Sąjungos šalyse įsigalioja pakeitimai – oro erdvėje bus leidžiama naudotis ir 5G ryšiu. Pats internetas lėktuvuose kertančiuose Baltijos šalių oro erdvę nėra jokia naujiena – ryšį oro bendrovėms Baltijos šalių oro erdvėje jau ne vienerius metus užtikrina „Bitė Lietuva“, bendradarbiaudama su „European Aviation Network“. Vis tik Lietuvos oro uostų keleiviams interneto ore dar reikės šiek tiek palaukti.

„Interneto ryšys lėktuvams tiekiamas ir pasitelkiant ant žemės esančių ryšio stočių tinklą. Skirtingai nei įprasta antžeminio tinklo ryšio įranga, ši yra nukreipta į dangų, ne į žemę. Taip Baltijos šalių oro erdvę kertančiuose lėktuvuose įrengta įranga siunčiamus signalus gauna nuo žemės“, – aiškina Eligijus Rakickas, „Bitės“ produktų vadovas.

„Lėktuve keleiviai ir įgula naudojasi „Wi-Fi“ ryšiu. Nėra ir ilgai nebus taip, jog lėktuve galėsite naudotis savo „Bitės“ ar, pavyzdžiui, „Orange“ ryšio planu analogiškai kaip ir ant žemės. Taip yra dėl to, jog mobilusis ryšys, kurį naudojame savo įrenginiuose kasdien, ryšio signalą gauna iš antžeminių stočių, kurios nepasiekiamos esant aukštai danguje, kur ir skraido avialinijų lėktuvai. Todėl naudotis savo įprastų mobiliojo ryšio paslaugų planu lėktuve kurį laiką galimybės nebus“,  – sako E. Rakickas. 

Ekspertas priduria, jog „keleiviniai lėktuvai skrenda ypač dideliame – 10-11 kilometrų – aukštyje. Dėl to čia pasitelkiamas jau nebe antžeminio, tačiau palydovinio ryšio sprendimas, kur internetas į lėktuvą specialia įranga perduodamas iš orbitoje skriejančių palydovų. Tai leidžia internetu naudotis ypač dideliame aukštyje.“

Vis tik palydovinio ryšio duomenų kaina – ypač aukšta, o ryšio kokybė – šiek tiek mažesnė. Pavyzdžiui, šiuo metu palydovinio ryšio 1 GB duomenų gali kainuoti ir 1000 eurų. Todėl jo naudojimas vis dar yra ir kurį laiką bus ribotas. Tiesa, technologijos sparčiai tobulėja ir vieno duomenų megabaito kaina nuolatos krenta.  

ES institucijos šių metų vasarą suteikė formalų leidimą lėktuvuose naudoti ne tik ankstesnės kartos, bet ir naujos kartos 5G ryšį.

Pats interneto ryšys lėktuvuose nėra jokia naujiena – galimybė naršyti internete lėktuvuose kai kurios oro bendrovės jau leisdavo naudoti daugybę metų. „Bitė“ visose trijose Baltijos šalyse yra pastačiusi specialius ryšių bokštus, kurie kokybišku internetu aptarnauja oro linijų keleivius bei įgulas.  

Nors 5G dažniai parinkti taip, kad nesukurtų jokių trukdžių lėktuvo vidinėms sistemoms, lėktuvo kilimo ir leidimosi metu skrydžio įgula vis tiek prašys laikinai išjungti interneto ryšį, tad visiškai išvengti skrydžio režimo artimiausiu metu nepavyks. Visais atvejais, siekiant išvengti trukdžių antžeminiams tinklams, radijo ryšio sistemas orlaiviuose bus leidžiama jungti nuo 3 kilometrų aukščio.

Lietuvos oro uostų keleiviai iki šiol negalėdavo naudotis interneto ryšiu ne dėl to, jog mūsų oro erdvėje nebūtų techninių galimybių, tačiau dėl to, jog mūsų šalies keleivius skraidinančios oro bendrovės neteikia tokios paslaugos. Dėl to galimybės naudotis internetu Lietuvos keliautojams dar reikės truputėlį palaukti.

Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, išaugo 5,8 proc., iki 205,1 mln. Eur, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys. 

Tendencijos kol kas nesikeičia – didžiausią įtaką tokiam augimui turi pajamos, gautos už mobiliojo interneto paslaugas. Jos per pirmus tris metų mėnesius pasiekė 87 mln. Eur ir sudarė 42,4 proc. visų elektroninių ryšių sektoriaus pajamų.

Toliau auga ir mobiliuoju ryšiu išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis. Palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, šiemet jų išsiųsta ir priimta 25 proc. daugiau. Ši tendencija atspindi ir mažėjantį tradicinių paslaugų teikiamų fiksuoto ryšio tinklais, pvz. televizijos, kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičiaus mažėjimą.

Nuosekliai didėja ir įrenginių tarpusavio sąveikai naudojamų ryšio numerių M2M (angl. Machine to Machine, Man to Machine, Machine to Man) paslaugoms teikti skaičius. Palyginti su 2022 m. IV ketv., padidėjo 17,1 proc., iki 871,5 tūkst.

„535,2 tūkst., arba 61,4 proc. visų M2M paslaugų buvo teikiamos tarp įrenginių, pavyzdžiui, perduodant įvairių skaitiklių duomenis. Pagal galinių įrenginių, naudojamų M2M paslaugoms teikti, skaičių UAB „Bitė Lietuva“ užėmė 50 proc. rinkos“, – aiškina Raimonda Purvienė, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėja.

2023 m. I ketv. fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičius buvo mažiausias nuo 2021 metų. Jis per metus sumažėjo 12,3 proc., iki 241,7 tūkst.

„Mažėja ir fiksuotojo ryšio tinkle inicijuotų skambučių trukmė. Šiemet ji trumpesnė 26,1 proc., palyginti su2022 m. I ketvirčiu. Tikėtina, kad šiam mažėjimui įtakos turi ir mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų ir ne elektroninių ryšių paslaugų, pavyzdžiui, „Viber“, „WhatsApp“, „Facebook Messenger“ naudojimas“, – teigia R. Purvienė, RRT ekspertė.

2023 m. I ketvirčio elektroninių ryšių sektoriaus apžvalga parengta remiantis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų RRT pateiktais duomenimis apie per 2023 m. pirmąjį ketvirtį vykdytą veiklą. Visa apžvalga paskelbta RRT tinklalapyje.

Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ interneto apsauga per vieną mėnesį aptiko ir užblokavo beveik 3 mln. interneto grėsmių. Kaip pastebi Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, kenkėjiškos atakos buvo vykdomos iš beveik 21 tūkst. kenksmingų svetainių, tačiau tinklo lygmeniu veikianti operatoriaus apsauga daugelį jų sėkmingai aptiko. Ekspertas sako, kad dažniausia sukčių taktika – užkrėsti įrenginį kenkėjiškomis programomis. 

„Tele2“ pasitiki daugiausiai klientų Lietuvoje, o nuolat rūpintis jų saugumu virtualioje erdvėje yra mūsų prioritetas. Nesenai pristatyta tinklo lygmeniu veikianti apsauga – ir jau matome pirmuosius jos veikimo rezultatus. Užsisakius „Tele2" interneto apsaugą klientams nereikia atlikti jokių papildomų žingsnių, tačiau ji efektyviai užkirto kelią net 3 mln. saugumo grėsmių per mėnesį“, – aiškina D. Drakickas.

Internete daugiau grėsmių nei atrodo

Kibernetinių sukčių taktikų – itin daug, o dar sunkesnė užduotis – jas visas atpažinti. Nepakanka tik atsakingai naršyti, nes daugelis kenkėjiškų programų į jūsų įrenginį gali patekti jums nepastebint.

Tačiau nuo daugelio interneto grėsmių apsaugoti gali operatoriaus „Tele2“ sukurta interneto apsauga. Ji užtikrina, kad kenkėjiškas turinys, užkrėstos nuorodos jūsų kompiuterio ar kito išmanaus įrenginio, kurį tuo metu naudojate, nepasiektų. Ši apsauga perspėja jus, kai netyčia užklystate į užkrėstą puslapį, identifikuoja netikras nuorodas ir akimirksniu visą kenkėjišką turinį užblokuoja. 

Nors tai vyksta automatiškai, apsauga suteikia ir galimybę papildomai pažymėti, kokius puslapius norėtumėte blokuoti. Kaip sako D. Drakickas, tokiu būdu galima apsaugoti vaikus nuo, pavyzdžiui, jų amžiui netinkamo turinio. Be to, aptikusi kenkėjiškas svetaines paslauga apie jas perspėja jūsų pasirinktu būdu – savitarnos svetainėje, SMS žinutėmis ar el. laiškais. 

Dažniausiai pasikartojančios atakos

Išaiškėjo, kad kol kas dažniausiai pasitaikanti interneto grėsmė – įvairios kenkėjiškos programos. Dažniausiai tai virusais užkrėstos svetainės, el. laiškai, įvairūs failai. Tam, kad šios programos užkrėstų įrenginį, pakanka jas atsisiųsti, o kartais vien nuspausti netinkamą nuorodą. 

Kaip parodė „Tele2“ duomenys, operatoriaus tinklo apsauga balandį daugiausiai aptiko ir užblokavo vadinamųjų Trojos (arba trojanų) programų. Ši užkrėsta programinė įranga gali aktyvuotis tik tuomet, kai į savo įrenginį ją atsisiunčiate. Tuomet trojanai gali gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų ir juos modifikuoti ar ištrinti. Ši programa neplinta savaime, tačiau gavusi prieigą prie jūsų išmaniojo, jį gali net sugadinti. 

Pastebėta, kad sukčiai naudoja ir labiau specifines kenkėjiškas programas, kurios yra nukreiptos į interneto svetaines. Viena iš tokių – „Mal/HTML-GENA“ progama. Ja užkrėstas įrenginys klaidingai nustato saugius ir nesaugius interneto tinklalapius, o tokiu būdu daug lengviau užkrėsti įrenginį virusais. „Tele2“ interneto apsauga balandžio mėnesį vien šią programą aptiko apie 22 tūkst. kartų. 

Daugėja „fišingo“ ir „botneto“ apgaulių

Be kenkėjiškų programų operatoriaus interneto apsauga nustato ir „fišingo“ (angl. „phishing“)  atakas. Fišingo apgaulės dažniausiai plinta el. laiškais, trumposiomis žinutėmis, taip pat ir pokalbių programėlėse, kuriose matomi pranešimai, žadantys, kad nuspaudę specialią nuorodą, laimėsite prizą. 

Iš tikrųjų šios nuorodos jus nuveda į domenus su kenkėjiškais kodais, kuriuose nutekinami asmeniniai duomenys. D. Drakickas pastebi, kad „Tele2“ interneto apsauga padėjo užkardyti daugiau nei 800 tūkst. tokių aktyviai veikiančių „fišingo“ atakų – beveik 6 kartus daugiau nei tų pačių metų kovą. 

Be to, ekspertas pabrėžia, kad dabar kai kurie kibernetiniai nusikaltėliai jungiasi ir į ištisus „botneto“ – kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių – tinklus, kuriuose siunčia užkrėstus elektroninio šlamšto laiškus (angl. „spam“), stengiasi pasiekti privačius duomenis. Apsisaugoti nuo „botneto“ gali padėti operatoriaus interneto apsauga ir reguliarus, laiku atliekamas programinės įrangos atnaujinimas.

Pastarųjų savaičių renginių maratonas įrodė, kad Lietuva oficialiai įžengė į naują mobiliojo interneto erą – jo iš rikiuotės nebegali išvesti net didžiausios žmonių minios. Praėjusią savaitę rekordinį skaičių sunkiojo metalų gerbėjų Vingio parke šokdinęs „Rammstein“ koncertas, krepšinio sirgalių minias iš viso pasaulio į Kauną sukvietę Eurolygos finalai ir kiek anksčiau didžiausius technologijų entuziastus subūrusi „LOGIN“ konferencija 5G tinklui pasirodė esantys tik apšilimas. Šių renginių metu „Telia“ mobilusis internetas ne tik nestrigo, bet ir viršijo 600 Mb/s atsisiuntimo spartą su dešimtimis tūkstančių vartotojų vienoje vietoje.

„Nepaisant greito ryšio technologijų progreso, dar prieš keletą metų keliolika ar net mažiau tūkstančių vartotojų vienoje vietoje „ant menčių“ paguldyti galėjo net ir moderniausią 4G tinklą. Tačiau pagaliau gavę progą tokio masto apkrovų sąlygomis išbandyti pernai oficialiai įjungtą 5G, galime tik patvirtinti, kad penkta tinklo karta visam tam deda tašką. 5G leidžia mums pasiūlyti tokius interneto talpos ir spartos klodus, kad jų visiškai pakanka net ir tokiems pasaulinio lygio renginiams, kaip liepą Lietuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas“, – teigia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Pakako ir transliacijoms, ir bet kam kitam 

Pasak „Telia“ atstovo, buvo planuota, kad „Rammstein“ koncertas bus turbūt didžiausio tankumo renginys per visą Lietuvos istoriją, prilygstantis nebent beveik prieš 30 m. tame pačiame Vingio parke vykusiam grupės „Foje“ atsisveikinimo koncertu. Todėl dar gerokai prieš nuskambant pirmiesiems būgnų ir gitarų akordams, „Telia“ koncerto prieigose aktyvavo papildomą ryšio įrangą, kurios veikimas viršijo lūkesčius.

„Ryšio infrastruktūrai koncertai yra ypatingas iššūkis ne vien dėl didelio abonentų skaičiaus vienoje vietoje, bet ir todėl, kad dauguma žmonių jų metu mobilųjį internetą pradeda naudoti kur kas intensyviau, nei įprastai. Daugelis neatsispiria pagundai draugams siųsti vaizdo įrašų ar skambinti vaizdo skambučiais, dėl ko ryšys „ant šono“ gula dar netgi nenuskambėjus pirmosioms dainoms, kaip nutiko kitų operatorių atveju. Tačiau mūsų 5G sugebėjo pademonstruoti 500-600 Mb/s vidutinį atsisiuntimo, ir iki 80 Mb/s išsiuntimo greitį, net miniai su atlikėjais visu garsu šaukiant „Du hast mich“, – įspūdingais 5G pajėgumais džiaugiasi A. Šemeškevičius.

Dar geresnis 5G rezultatas pademonstruotas per Kauną drebinusį Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Lietuvos ir iš viso pasaulio atvykusiems krepšinio sirgaliams buvo prieinama net 752 Mb/s sparta.

Tokios greitaveikos būtų per akis, net ir norint draugams savo įspūdžius gyvai transliuoti 4K raiška, jau nekalbant apie žinutes, „Instagram Stories“ ir kitas šiuolaikinio žmogaus komunikacijos formas. Be to, technologijų vadovas prideda, kad dideli 5G pajėgumai nuima apkrovą nuo 4G infrastruktūros, kuri vis dar gyvybiškai būtina balso skambučiams, todėl žmonės be sutrikimų galėjo pasiskambinti minioje pasimetusiems draugams ar pasidalinti įspūdžiais su namuose likusiais artimaisiais.

Lyg apšilimas prieš egzaminą 

„Telia“ atstovas akcentavo ir gerą 5G pasirodymą per kitą ryšio kokybei reiklų renginį – „LOGIN“ konferenciją, kurioje tradiciškai susirenka itin daug pažangiausius išmaniuosius įrenginius turinčių ir jų galimybių išnaudoti nevengiančių asmenų. Ryšio įrangos statistika rodo, kad konferencijos dalyviai mobiliuoju internetu naudojosi išties intensyviai, kadangi per kai kurias 5G bazinių stočių celes per valandą buvo perduota net iki 16 gigabaitų duomenų.

Vis dėlto nepaisant intensyvaus duomenų vartojimo, bendra renginio prieigų „Telia“ 5G infrastruktūros apkrova neviršijo net pusės esamų galimybių – įranga būtų atlaikiusi ir kur kas didesnį ryšio naudotojų skaičių ar duomenų srautą. Šis faktas džiugina, kadangi per „LOGIN“ savotiškai buvo patikrintas Lietuvos pasiruošimas jau liepą tame pačiame LITEXPO kongresų centre vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, ir įsitikinta, kad jo metu mobiliojo interneto problemų neturėtų kilti.

„Kalbėdami apie penktos kartos tinklo pranašumus, dažnai minime pritaikymą savavaldžiams automobiliams ir kitus futuristinius scenarijus, kurie paprastiems žmonėms atrodo sunkiai apčiuopiami. Šie pastarųjų savaičių renginiai kaip tik ir tapo tuo „žemišku“ pavyzdžiu, kuo 5G skiriasi nuo 4G. Tai internetas, kuris veikia akimirksniu nepriklausomai nuo vietos ar to, kiek žmonių jus supa. 5G suteikia tą užtikrintumo jausmą, kad ryšys visada bus ir su juo pavyks nuveikti tai, ką norite“, – apibendrina ekspertas.

Skubate nusipirkti koncerto bilietus, norite atverti svarbų dokumentą, o jūsų puslapis rodo „Klaida 404“? Dažnai ji atsiranda pačiu netinkamiausiu metu ir praneša, kad svetainės serveris neberanda jūsų puslapio. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi veiksmingiausiais būdais, kaip paprastai ištaisyti šią klaidą ir vėl atverti norimą naršyklės puslapį. 

„Įsivaizduokite, norite įprastai atidaryti puslapio nuorodą, bet vietoj to, kad patektumėte į norimą svetainę, matote iššokusią klaidą, kuri sako, kad puslapio pasiekti negalite. „Klaida 404“ yra standartinė naršyklės problema. Ji rodo, kad interneto svetainė, kurioje norite apsilankyti, dėl įvairių priežasčių yra nebepasiekiama“, – paaiškina A. Lukošius.

Ką rodo „Klaida 404“?

Paprastai atsiradęs „Klaidos 404” pranešimas rodo, kad sugeneruota URL nuoroda, vedanti į svetainę, yra neteisinga arba visai neegzistuojanti. Kitaip tariant, interneto paieškos sistemos rodo, kad serveris pasiekiamas, o konkretus puslapis nebe. Tada interneto naršyklė negali jo atverti ir vietoj to išmeta klaidą. Apie tai praneša specialiai sugeneruotas pranešimas, kurį matote savo kompiuterio ekrane. Kadangi šį pranešimą kiekviena interneto svetainė generuoja savarankiškai, kiekvieną kartą jis gali būti skirtingas. Dažniausiai jis atrodo taip: „404 nerastas”, „Prašomas URL nerastas serveryje“ arba „HTTP 404“. 

Dažniausiai interneto svetainė nebepasiekiama, kai jos nuoroda buvo ištrinta, kelis kartus koreguota, įvesta neteisingai arba apskritai – nebeegzistuojanti. Ši klaida atsiranda ir tuomet, kai ir pats anksčiau egzistavęs interneto puslapis yra koreguojamas arba visai ištrintas. Tai reiškia, kad URL nuorodos adreso, kuris veda į tam tikrą interneto vietą, neranda interneto paieškos sistemos. 

Ar „Klaida 404“ lemia svetainės reputaciją?

Jūsų naršyklės paieškos sistemos stengiasi išvengti 404 tipo klaidų ir seka, kaip dažnai jos atsiranda. Jeigu jūsų naršyklė dažnai neatidaro svetainių ir meta šią klaidą, tai rodo, kad jūsų svetainė nėra gerai prižiūrima. Dažnai iššokantys klaidos pranešimai turi neigiamą įtaką svetainės reputacijai. Kai kurios naršyklės, įskaitant ir „Google“, gali sumažinti svetainės pasiekiamumą ir jos nebeindeksuoti vien dėl to, kad tam tikrame puslapyje dažnai meta šio tipo klaidą. Tai reiškia, kad tada šį puslapį sunkiau atrasite įprastai naršydami internete.

Be to, kai dažnai pasikartoja ši klaida, prarandamas ir vartotojų pasitikėjimas. A. Lukošiaus teigimu, jeigu šio tipo klaida pasikartoja dažnai, daugelis interneto vartotojų nesivargina tęsti paieškos ir surasti puslapį antrą kartą. Priešingai – paprasčiausiai užveria langą, kuriame rodo klaidą, nes nebepasitiki svetainės saugumu.

Kaip ją ištaisyti?

Pirmiausia, pabandykite iš naujo įkelti puslapį. Puslapį perkrauti galite ir kitu būdu. Jeigu naudojatės „Windows“ kompiuteriu, galite nuspausti mygtuką „F5“, tuo tarpu „Apple“ kompiuteriuose perkrauti puslapį galite nuspaudę mygtukų kombinacijas „Command + R“. 

Kartais puslapis gali neįsijungti dėl klaidų pačioje nuorodoje. Tokiu atveju pasitikrinkite, ar teisingai suvedėte URL nuorodą. Be to, pabandykite patrumpinti pačią nuorodą ir paties puslapio ieškokite tik populiariausiose paieškos sistemose – „Google“ arba „Bing“. Jeigu nujaučiate, kad atsirandusi „Klaida 404“ – visai ne naršyklės ar pačios nuorodos problema, gali būti, kad jums reikia  išvalyti savo naršyklės talpą ir ją kiek atlaisvinti. Tai reikėtų padaryti, jeigu nuorodą galite pasiekti per telefoną arba planšetę, bet ne per kompiuterį.  

Dar vienas būdas, jeigu nujaučiate, kad tai jūsų kompiuterio problema, o ne pačios svetainės ar nuorodos – pakeisti savo unikalų kompiuterio DNS serverį. DNS serveriai susieja jūsų domeną (nuorodos pabaigas „.lt“ arba „.com“) su atitinkamu IP adresu. Tai reiškia, kad norint pasiekti internetinį puslapį, paieškos sistemoms pakanka įsiminti tik domeną.

Norint pakeisti DNS serverį „Windows“ kompiuteryje, pakanka užeiti į nustatymus, spustelti „Network & Internet” ir tada paspausti „Change Adapter Settings“. Jeigu DNS norite pakeisti „Apple“ kompiuteryje, reikėtų taip pat nueiti į nustatymus, paspausti „System Settings“, tuomet „Network“, eiti į „Details“ ir galiausiai spustelti „DNS“.

Šis būdas gali suveikti tuomet, kai jūsų svetainė rodo klaidą kompiuterio ekrane, bet veikia kituose įrenginiuose.