Vilniaus universiteto parengtas ir „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus inicituotas tyrimas rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų socialiniais tinklais naudojasi aktyviai ir mano, kad šį įprotį gali lengvai pakeisti. Tačiau dažniausiai jokių veiksmų nesiima. 

Sieja su didesniu stresu

Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, tyrimo duomenimis, išlieka vienu iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų savijautai. Šiuo rodikliu Lietuva net dvigubai išskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

„Maždaug kas antras jaunas žmogus daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, o tai siejasi ir su prastesne savijauta – mažesnis streso lygis, remiantis tyrimu, paprastai reiškia ir mažesnę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką. Ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais“, – teigia S. Varnienė.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jaunimą, kuris socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, labiausiai aplanko vienišumo jausmas – šią problemą nurodo daugiau nei trečdalis visų 18–24 metų lietuvių. Iš viso beveik pusė žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi per dažnai, jaučiasi vieniši, kai tarp neturinčių šios problemos vienatvę patiria 11 proc.

Nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas – 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų.

„Remiantis tyrimu, kas trečias socialinių tinklų ribojimo priemones taikantis gyventojas sąmoningai trumpina laiką ar rečiau jungiasi prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja“, – priduria S. Varnienė.

Padeda net maži pokyčiai

Norint teisingai išnaudoti socialinių tinklų teikiamas galimybes, svarbiausia suprasti jų veikimo principus, sako emocinės gerovės konferencijos „logOFF“ įkūrėjas Almantas Dulkys. Platformų algoritmai yra kuriami taip, kad maksimaliai išlaikytų vartotojo dėmesį, todėl naudojimąsi socialiniais tinklais jis pataria kontroliuoti bei nebūti tik pasyviu vartotoju.

„Socialinių tinklų poveikis smegenims yra susijęs su dopamino išsiskyrimu, panašiai kaip ir kitų įpročių atveju, todėl svarbu laiku atpažinti pirmuosius signalus, perspėjančius apie rizikingą naudojimą: mažėjantį produktyvumą, prastėjančią emocinę būseną, dėmesio koncentracijos problemas. Dauguma žmonių veiksmų imasi tik tada, kai problema jau tampa akivaizdi. Kaip ir su sveikata, prevencija yra kur kas efektyvesnė nei problemų gydymas, leidžianti anksčiau imtis pokyčių ir išvengti neigiamų pasekmių“, – teigia A. Dulkys.

Norintiems geriau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais, jis rekomenduoja pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių, pavyzdžiui, nesinešti telefono į vonios kambarį ar nenaudoti jo kaip žadintuvo. Tokie paprasti ir konkretūs sprendimai padeda sumažinti spontanišką naršymą bei nubrėžia aiškias ribas.

„Kitas svarbus žingsnis – sąmoningai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Viena iš veiksmingų strategijų yra nusistatyti konkretų laiką, kada galima juos tikrinti, pavyzdžiui, tik vakare. Taip formuojamas naujas įprotis, o smegenys palaipsniui pripranta prie mažesnio informacinio srauto, nepatiriant stipraus trūkumo jausmo“, – sako A. Dulkys.

Padėti be didesnio streso sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais gali ir kitos veiklos, kurios įtraukia ir skatina geras emocijas – gyvas bendravimas, stalo žaidimai, skaitymas ar sportas.

„Socialiniai tinklai savaime nėra blogis, problemos labiau kyla dėl perteklinio jų naudojimo. Kaip ir su kitais kasdieniais dalykais, svarbiausia yra saikas. Sąmoningas vartojimas ir palaipsniui formuojami nauji įpročiai leidžia susigrąžinti kontrolę ir užtikrinti sveikesnį santykį su technologijomis“, – priduria A. Dulkys.

Naršydami internete ir įsijungę slaptajį naršymo režimą dažnai atrodo, kad esame pasislėpę ir nematomi, tačiau realybėje jis suteikia kur kas mažiau apsaugos ir privatumo nei iš tikrųjų gali atrodyti. Lukas Apynis, ESET ekspertas ir „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius paaiškina, kokias iš tikrųjų funkcijas atlieka slaptasis naršymo režimas. 

Ši tema pastaraisiais metais sulaukė ir teisinio dėmesio. 2024 m. „Google“ sutiko ištrinti milijardus duomenų įrašų, susijusių su vartotojų naršymu „Chrome“ slaptuoju režimu, po kolektyvinio ieškinio Jungtinėse Valstijose. Byloje teigta, kad vartotojai galėjo būti klaidinami manydami, jog jų veikla šiame režime nėra stebima.

Kas iš tikrųjų vyksta, kai naršyklėje įjungiame „inkognito“ režimą?

Techniniu požiūriu slaptasis režimas naršyklėje sukuria laikiną naršymo aplinką. Vartotojas gali naršyti internete įprastai, tačiau naršymo istorija, slapukai, paieškos ar formose įvesti duomenys įrenginyje nėra išsaugomi.

„Naršyklė sukuria visiškai naują, izoliuotą sesiją ir atidaro atskirą langą, kuriame duomenys saugomi tik tol, kol jis atidarytas. Kai langas uždaromas, visa ši informacija iš įrenginio pašalinama“, – aiškina IT ekspertas L. Apynis.

Slaptas režimas padeda paslėpti naršymo pėdsakus nuo kitų žmonių, kurie gali naudotis tuo pačiu kompiuteriu, tačiau šio režimo galimybės dažnai suprantamos klaidingai.

Pastaruoju metu technologijų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama apie slapto naršymo režimo ribas. Projekto „Women4Cyber Lithuania“ koordinatorė Alina Kijerul neseniai šią temą iškėlė ir socialiniame tinkle „LinkedIn“, atkreipdama dėmesį, kad vartotojai dažnai pervertina šio režimo suteikiamą anonimiškumą.

„Svarbu suprasti, kad „inkognito“ nėra privatumo sprendimas visam internetui – tai tik vienas nedidelis naršymo funkcionalumas“, – pabrėžia A. Kijerul ir pateikia vieną iš pastarųjų metų pavyzdžių.

Didžiausias mitas – tariamas anonimiškumas

Kaip aiškina L. Apynis, naršyklėje įsijungus „inkognito” režimą, vartotojo veiklą vis tiek gali matyti lankomos interneto svetainės, reklamos ir duomenų rinkimo bendrovės bei interneto paslaugų tiekėjas, o kai kuriais atvejais – ir tinklo administratoriai, pavyzdžiui, naršant per darbovietės ar viešąjį belaidį interneto ryšį. Taip yra todėl, kad slaptas naršymo režimas neslepia vartotojo IP adreso ar kitų techninių identifikavimo duomenų, todėl svetainių administratoriai gali matyti, iš kur jungiamasi, kokia naršyklė naudojama ar kokia operacinė sistema.

Be to, vis dažniau naudojamas vadinamasis naršyklės „piršto atspaudas“ (angl. browser fingerprinting), leidžiantis identifikuoti vartotoją pagal įvairius techninius parametrus.

„IP adresą mato visi serveriai, o kiti techniniai parametrai leidžia gana tiksliai atpažinti vartotoją net ir be slapukų“, – aiškina L. Apynis.

Dar vienas dažnas mitas – kad naršymas slaptu režimu apsaugo nuo sukčių laiškų, netikrų svetainių ar kenkėjiškų nuorodų. Pasak kibernetinio saugumo žinovo, ši naršyklės funkcija grėsmių internete neatpažįsta ir jų nesustabdo.

„Jei vartotojas paspaudžia sukčių nuorodą ar patenka į netikrą svetainę, pavojus išlieka lygiai toks pats, kaip naršant įprastu režimu“, – teigia jis.

Kada „inkognito“ režimas iš tikrųjų naudingas?

Nors šis režimas dažnai pervertinamas, tam tikrose situacijose jis gali būti praktiškas.

Pasak L. Apynio, slapto naršymo režimas dažniausiai naudingas keliais atvejais:

• naudojantis bendru ar viešu kompiuteriu ir siekiant nepalikti naršymo istorijos;
• kai reikia vienu metu prisijungti prie kelių paskyrų toje pačioje svetainėje;
• testuojant svetaines ar tikrinant jų veikimą be anksčiau išsaugotų slapukų;
• kai svarbu, kad naršymo duomenys nebūtų išsaugoti įrenginyje.

Kaip padidinti privatumo lygį internete?

Kaip jau supratote, jei norite daugiau privatumo internete, vien „inkognito“ režimo nepakanka. Kibernetinio saugumo žinovai L. Apynis ir A. Kijerul rekomenduoja formuoti paprastus, bet veiksmingus skaitmeninio saugumo įpročius. Pasak jų, verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus:

• naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms;
• įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA);
• kritiškai vertinti gautas nuorodas ir el. laiškus;
• apdairiai dalytis asmenine informacija internete.

Be to, kai kuriais atvejais papildomą privatumo sluoksnį gali suteikti ir VPN technologija, kuri užšifruoja interneto ryšį ir gali paslėpti vartotojo IP adresą nuo lankomų svetainių.

Lietuvos gyventojai šiomis dienomis vis daugiau ir daugiau keliauja. Tačiau iškeliavus į užsienio gali iškilti iššūkių - mobilusis telefonas negali prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo ar neveikia mobilusis internetas. Ekspertas pataria ką reikia daryti prieš kelionę, kad neiškiltų nereikalingų iššūkių. 

„Išmanusis telefonas kelionėje atlieka daugybę funkcijų – nuo navigacijos iki skrydžių informacijos tikrinimo ar atsiskaitymų. Todėl praradus ryšį užsienyje gali kilti ne tik nepatogumų, bet ir streso. Vis dėlto dažniausiai ryšio problema būna susijusi su keliais nustatymais, kuriuos galima greitai patikrinti pačiame telefone“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, pirmiausia verta įsitikinti, kad telefone įjungti mobilieji duomenys ir tarptinklinis ryšys (angl. data roaming). Jei ši funkcija išjungta, telefonas neprisijungs prie užsienio operatorių tinklų, todėl neveiks nei mobilusis internetas, nei dalis kitų ryšio paslaugų.

„Kartais žmonės „roamingą“ būna išjungę sąmoningai telefono nustatymuose, ypač jei niekur nekeliauja. Tačiau pamiršus šią funkciją aktyvuoti, telefonas užsienyje tiesiog negalės naudotis vietinių ryšio tiekėjų tinklais“, – aiškina M. Rauba.

Kita dažna priežastis – pasiektas mobiliųjų duomenų naudojimo ar išlaidų limitas. Apie tai „Bitės“ ir „Labas“ klientai paprastai informuojami SMS žinutėmis. Taip pat šią informaciją galima pasitikrinti savitarnoje.

Jei telefonas vis tiek neprisijungia prie vietos tiekėjo tinklo, pašnekovas pataria rankiniu būdu pasirinkti kitą mobiliojo ryšio tiekėją.

„Automatinis tinklo pasirinkimas dažniausiai veikia sklandžiai, tačiau kartais telefonas prisijungia prie operatoriaus, kurio ryšys konkrečioje vietoje silpnesnis. Tokiu atveju verta nustatymuose pasirinkti kitą vietinį ryšio tiekėją iš galimų operatorių sąrašo“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Jeigu problema išlieka, gali padėti tinklo nustatymų atstatymas į gamyklinius arba telefono paleidimas iš naujo. Jei telefonas užsienyje vis tiek neprisijungia prie tinklo, ekspertas pataria kreiptis į savo ryšio tiekėją. „Bitės“ specialistai gali padėti patikrinti ryšio nustatymus ar kitus techninius parametrus ir padėti atkurti ryšį.

Pataria pasitikrinti dar prieš kelionę

Ruošiantis į kelionę patariama pasitikrinti ne tik asmens dokumentų galiojimą, bet ir mobiliojo ryšio niuansus.

„Prieš kelionę verta pasitikrinti savo mobiliojo ryšio plano sąlygas – kiek mobiliųjų duomenų galėsite naudoti užsienyje ir ar galioja tie patys tarifai kaip Lietuvoje. Taip pat rekomenduojama įsitikinti, kad telefone aktyvuotas tarptinklinis ryšys ir atsisiųsti programėles, kurių gali prireikti kelionės metu, pavyzdžiui, navigacijos ar viešojo transporto“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.

Jo teigimu, ypač svarbu planuojant kelionę už Europos Sąjungos (ES) ribų iš anksto pasidomėti mobiliojo interneto kainomis ir, jei reikia, užsisakyti specialų duomenų paketą. Juo labiau, kad kai kuriose šalyse mobiliojo interneto kaina gali būti gerokai didesnė nei ES šalyse.

Atvykus į kitą šalį ir prisijungus prie vietinio mobiliojo ryšio tinklo „Bitės“ ir „Labas“ klientai informuojami SMS žinute apie jiems taikomus tarifus. Prireikus papildomų duomenų, juos galima lengvai užsakyti ir kelionės metu.

Ekspertai: kritinis mąstymas ateityje bus svarbesnis už gebėjimą valdyti technologijas
Laikui einant internete galima pastebėti vis daugiau vaizdo įrašų, nuotraukų ir įvairios muzikos sukurtų dirbtinio intelekto. Todėl labai svarbu lavinti kritinį mąstymą ir išmokti atskirti, tai kas yra tikra. 

Ekspertai pabrėžia, kad ateityje lemiamą pranašumą turės ne tie, kurie geriausiai valdys technologijas, o tie, kurie išlaikys žmogiškąsias savybes, skiriančias mus nuo robotų.

„Vis svarbiau gebėti mąstyti kritiškai – abejoti, kelti klausimus ir turėti savo nuomonę. Lyderiais taps tie, kurie ugdys kūrybiškumą, mokės ne tik tiksliai formuluoti užduotis dirbtiniam intelektui, bet ir bendrauti, bendradarbiauti, išgirsti kitą bei susitarti“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.

Įžvalgomis, kaip per metus pasikeitė DI, kaip saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, atpažinti sukčiavimo schemas bei atsispirti melagienoms keliolika savo srities ekspertų, dalijosi RRT renginyje „Skaitmeninė banga“. Prie kasmetinės Saugesnio interneto dienos iniciatyvos šiemet prisijungė rekordinis dalyvių skaičius – nuotoliu renginį stebėjo 132 tūkst. gyventojų.

Humanoidai – pažadai ar ateitis?

Anot vieno iš renginio lektorių, dirbtinio intelekto produktų kūrėjo Jono Lekevičiaus, didžiausias pastarųjų metų lūžis – DI agentų atsiradimas. Anksčiau dirbtinis intelektas daugiausia veikė kaip pokalbių asistentas, galintis atsakyti į klausimus ar sugeneruoti tekstą, o dabar jis vis dažniau tampa aktyviu įrankiu: gali jungtis prie kitų sistemų, dirbti su kompiuteryje esančiais failais, naršyti internete ir savarankiškai atlikti konkrečias užduotis.

„Galbūt šie metai taps proveržio pradžia ir humanoidų srityje. Dirbtinis intelektas vis dar gyvena ekranuose, o pagrindinis klausimas – kada jis iš jų išlips ir realiai padės mums namuose. Kol kas šioje srityje pirmauja Kinija – ten konkurencija tarp gamintojų milžiniška, pernai net surengtas humanoidų maratonas. Vakaruose taip pat netrūksta pažadų: kuriami robotai, kurie esą galės padėti buityje – virtuvėje ar pervelkant patalus. Tačiau kol kas tai daugiau pažadai nei realybė“, – viliasi J. Lekevičius.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairios turinio platformos vis sparčiau pildosi dirbtinio intelekto sukurtu turiniu ir daugeliu atvejų jau darosi labai sunku atskirti, kas yra sukurta žmogaus, o kas – algoritmo.

„Trumpųjų vaizdo įrašų platformose, tokiose kaip „YouTube Shorts“, dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys sudaro nuo trečdalio iki penktadalio viso srauto. Panašios tendencijos matomos ir „Instagram“ bei „TikTok“. Virtualūs nuomonės formuotojai, tokie kaip Miquela, turi milijonus sekėjų, uždirba milijoninius reklamos kontraktus, tačiau iš tiesų jie neegzistuoja – tai tik skaitmeninės asmenybės“, – pastebi dirbtinio intelekto produktų kūrėjas J. Lekevičius.

Technologijos prieš tvarumą

Pasak renginyje „Skaitmeninė banga“ dalyvavusio klimatologo Silvestro Dikčiaus, nors skaitmeninės technologijos suteikia daug patogumų, jos taip pat turi savo ekologinę kainą.

„Yra sričių, kur technologijos gali padėti tapti tvaresniems – pavyzdžiui, navigacija leidžia rasti maršrutą, kuriuo važiuodami sunaudosime mažiau degalų. Tačiau reikia žinoti ir kitą medalio pusę – paskaičiuota, kad ilgesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu – apie 20–30 užklausų – sunaudoja maždaug pusę litro vandens“, – pažymi S. Dikčius.

Anot pranešėjo, duomenų centrai, kurie prižiūri ir DI sistemas, dabar sudaro apie 1 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Prognozuojama, kad 2030 m. tai bus 2 proc., o 2040 m. – jau apie 8 proc.

„Dideli duomenų centrai, tokie kaip „Google“ ar „Meta“, sunaudoja milžinišką kiekį energijos. Įsivaizdavimui, trys–keturi tokie centrai sunaudotų tiek pat elektros, kiek per metus suvartoja visa Lietuva“, – aiškina klimatologas.

Prie antrą kartą organizuoto RRT renginio „Skaitmeninė banga“ jungėsi įvairaus amžiaus gyventojai – nuo pradinuko iki senjoro. „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas pradinių klasių mokiniams aiškino, kaip mokosi mūsų smegenys. Lektorius dėmesio matavimo įrenginiu matavo, kada moksleivių smegenys susikaupusios, o kada – išsiblaškiusios.

J. Šovienės teigimu, renginį planuojama organizuoti ir kitais metais. „Pernai iš Lietuvos gyventojų išviliota rekordinė pinigų suma – 30 mln. eurų – aiškiai parodo, kad visuomenėje dar daug spragų skaitmeninio raštingumo srityje. Tačiau džiugina, kad žmonės ieško atsakymų – tai matyti iš rekordinio dalyvių skaičiaus: šiemet renginį nuotoliu stebėjo pusantro karto daugiau žmonių nei pernai“, – pastebi J. Šovienė.

Pasibaigus transliacijai, visose Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose vyko gyvi renginiai, kuriuose paskaitas skaitė 80 projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ lektorių.

Visus renginio „Skaitmeninė banga“ lektorių pranešimus galima peržiūrėti šiame įraše https://youtu.be/2KBCVWLOl7A.

Vasario 10 d. minima Pasaulinė Saugesnio interneto diena, kuri kiekvienais metais primena kaip svarbu naudojantis internetu išlikti budriems. Kaip naršyti internete saugiai ir išvengti pavojų, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. 

Internetiniai sukčiai greitai prisitaiko prie technologinių pokyčių ir visuomenės įpročių, todėl budrumas internete šiandien yra būtinybė, sako ekspertas. Net ir patyrę interneto vartotojai gali tapti sukčių taikiniu, ypač kai veiksmai atliekami neapgalvotai ir automatiškai.

Veikia per internetines svetaines

Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – bandymai išvilioti prisijungimo duomenis ar mokėjimo informaciją per apgaulingas žinutes ir netikras svetaines. Anot eksperto, dažniausiai tokia apgaulė veikia, nes pasitelkiamos ne sudėtingos technologijos, o emocijos, pavyzdžiui, smalsumas, kaltė, gailestis ar tiesiog baimė prarasti pinigus.

„Sukčiai gali apsimesti bankų atstovais, kurjerių tarnybomis, prekybos platformomis ar net valstybinėmis institucijomis ir pateikti nuorodą į internetinį puslapį. Tokiose žinutėse dažnai naudojamas skubos jausmas – raginama nedelsiant paspausti nuorodą, patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar atlikti mokėjimą. Tačiau tikrasis tikslas yra priversti žmogų elgtis neapgalvotai ir atskleisti jautrią informaciją“, – pasakoja M. Kutkaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokios apgaulės dažnai suaktyvėja ir išpardavimų laikotarpiais, kai žmonės intensyviau perka internetu.

„Sukčiai sukuria netikras el. parduotuves ir jomis imituoja žinomus prekių ženklus, siūlo neįtikėtinai dideles nuolaidas ar riboto laiko pasiūlymus, kad paskatintų žmogų pirkti nė nesuabejojus. Tokiose svetainėse gali būti prašoma suvesti kortelės duomenis, atlikti mokėjimą iš anksto, o kartais – net pateikti papildomą informaciją, kuri vėliau panaudojama apgavystėms“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertas.

Susisiekia ir socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atveju apgavystės prilygsta vartotojo paskyros duomenų išviliojimui. Įgyvendinę šią užduotį sukčiai lengvai pasieks ir visą kitą reikalingą informaciją – nuo kontaktų, adresų iki banko sąskaitos duomenų.

„Gauti vartotojo asmeninius duomenis ir jo pinigus socialiniuose tinkluose yra įvairiausių būdų. Pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle ypač dažnai sutinkami netikri konkursai ir darbo pasiūlymai, reikalaujantys veikti kaip tarpininkams. Taip pat, dažni ir prašymai pervesti iš kitų asmenų gautas sumas. Rečiau sutinkami – draugų atsiųstos smalsumą sukeliančios žinutės su apgaulingais vaizdo įrašais, kuriuos atidarius gavėjo informacija iš karto nuteka trečiosioms šalims“, – teigia M. Kutkaitis.

Jis pratęsia, kad „Facebook“ pasitaiko ir žaidybinės formos klausimynų, skirtų išsiaiškinti daugiau bendro pobūdžio informacijos apie vartotoją, jo pomėgius, interesus, ir vėliau jais manipuliuoti susirašinėjant.

„Socialiniame tinkle „Instagram“, be jau minėtų apgavysčių, nesnaudžia nuomonės formuotojais ar prekių ženklais apsimetantys asmenys, siūlantys bendradarbiauti. Pavyzdžiui, su jumis gali susisiekti neva jūsų profiliu susidomėjusi įmonė ir pasiūlyti bendradarbiauti. Atidžiau panagrinėjus tokius pasiūlymus galite pastebėti, kad su įmone turite susisiekti patys, siunčiant pranešimą į kitą paskyrą – tai savaime jau turėtų kelti abejonių“, – pasakoja ekspertas.

Dar viena itin dažnai socialiniuose tinkluose pasitaikanti apgaulės forma – romantinis sukčiavimas. Šiuo atveju sukčiai užmezga santykį su pažeidžiamu ir vienišu socialinių tinklų naudotoju. Netrukus pokalbis pasisuka apie ateitį, šeimą, svajones.

„Žmogui vis daugiau atsiveriant ryšys stiprėja, auga pasitikėjimas, netrukus nusikaltėliai tuo pasinaudoja – ima prašyti nedidelių paslaugų, o galiausiai ir pinigų. Sukčiai labai dažnai pasitelkia prieštaringą informaciją, pavyzdžiui, teigia užimantys aukštas pareigas, bet paprašo pervesti pinigų sergantiems giminaičiams – taip sukeliamas gailestis ir auka pakliūva į spąstus“, – komentuoja M. Kutkaitis.

Budrumą paverskite įpročiu

Nuo internetinių apgavysčių apsisaugoti galima. Tereikia elgtis atsargiai, domėtis sukčių taikomomis technikomis, nuolat atnaujinti žinias. Ekspertas primena, kad saugus elgesys internete prasideda nuo kasdienių įpročių. Pavyzdžiui, kritiškai vertinti netikėtai gautas žinutes ir niekada nespausti ant nuorodų, kurios atrodo įtartinai.

„Net jei žinutė vizualiai panaši į oficialią, tai dar nereiškia, kad ji tikra. Jeigu gaunate žinutę, kurios turinys sukelia abejonių, geriausias sprendimas – neskubėti ir patikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose. Bankai ir kitos institucijos niekada neprašo prisijungimo kodų, slaptažodžių ar mokėjimo kortelės duomenų nei el. paštu, nei SMS žinutėmis“, – sako ekspertas.

Norėdami sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių, naudokite stiprius, kuo įvairesnių simbolių, raidžių ir skaičių slaptažodžius bei, jei įmanoma, dviejų faktorių autentifikaciją. Taip pat atnaujinkite programėles ir savo įrenginių operacines sistemas – atnaujinimai dažnai pataiso saugumo spragas, kuriomis naudojasi kenkėjiškos programos.

„Būtina prisiminti ir tai, kad bet kokia bendradarbiavimą siūlanti organizacija socialiniuose tinkluose niekada nesikreips į vartotoją per trečiuosius asmenis. Tai ji greičiausiai padarys elektroniniu paštu ar kitomis jūsų nurodytomis susisiekimo priemonėmis“, – pataria M. Kutkaitis.

Galiausiai, priduria jis, socialiniai tinklai neprivalo iki smulkmenų žinoti, kas esame. Kuriant naują paskyrą pakanka užpildyti būtiniausius, privalomais pažymėtus laukelius. Asmeninio gyvenimo detales geriau palikti paslaptyje – kraštutiniais atvejais jos gali tapti šantažavimo pagrindu.

„Svarbiausia, kad gavę bet kokį pasiūlymą ar prašymą veikti skubiai, pirma sustotumėte, leistumėte emocijoms nurimti ir pagalvotumėte, ar imtis kažkokių veiksmų apskritai reikia. Sukčiai skubos jausmą dažnai kuria sąmoningai, kad žmogus neturėtų laiko pasitarti su artimaisiais ar specialistais ir sprendimą priimtų impulsyviai. Tačiau net ir kelių minučių pauzė gali padėti aiškiau pamatyti situaciją, pastebėti neatitikimus ar suprasti, kad spaudimas veikti tėra sukurtas dirbtinai“, – akcentuoja ekspertas.

Jei vis dėlto netyčia pateikėte duomenis įtartiname puslapyje ar atlikote kitus veiksmus, kurie kelia abejonių, nedelsiant susisiekite su savo banku, pakeiskite svarbius slaptažodžius, užblokuokite kortelę ir praneškite apie įvykį policijai.