Login to your account

Username *
Password *

Jeigu renkatės mobiliojo interneto paslaugų tiekėją, svarbu ne tik gigabaitų kiekis ir kaina, bet ir techniniai kriterijai. Fizikos mokslų daktaras paaiškina, kuo svarbūs skirtingi mobiliojo ryšio tinklo veikimo parametrai ir kuris iš jų svarbesnis.

Interneto greitis ir padengimas yra susieti tarpusavyje – jei nėra padengimo, tai nebus ir greitaveikos, tad operatoriaus kokybės rezultatas yra abiejų parametrų mišinys. Klientams svarbiausias yra gebėjimas prisijungti prie tinklo, tam ir reikalingas mobiliojo ryšio padengimas. O greičiausiai veikiantis internetas yra sunkiai apibrėžiamas, kadangi tokius greitaveikos matavimus galima atlikti įvairiu metu ir rodikliai gali skirtis net keletą kartų. Taigi klausimas, ar greičiausias yra visada greičiausias“, aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. 

Kas užtikrina sklandų interneto veikimą?

Specialistas teigia, kad kiekvienas operatorių naudojamas radijo dažnių kanalas turi tam tikrą plotį – šis parametras nusako, kokią maksimalią greitaveiką galima sukurti vartotojui. Tuo tarpu mobiliojo ryšio padengimas rodo, kaip erdvėje skrieja radijo dažniai – vieni įveikia didesnius atstumus, kiti nuslopsta daug greičiau. Pasak jo, bene pagrindinis operatorių uždavinys – parinkti įvairaus skvarbumo dažnių kiekį su reikalingu kanalų pločiu.

Kanalo plotis lyg kelių juostų kelias – kuo juostų daugiau, tuo daugiau vartotojų jame tilps ir galės greičiau judėti. Interneto greitaveika priklauso ne tik nuo operatoriaus turimų kanalų pločio, bet ir vartotojų aktyvumo tinkle, kadangi visi vartotojai dalinasi tos stoties maksimalią turimą greitaveiką.

Tačiau nepakanka tik daug kelio juostų, reikia, kad tas kelias pasiektų Lietuvos vartotojus.

Čia vėlgi svarbus parametras – padengimas. Jį sukuria bazinė stotis, kurioje aktyvuojami dažniai su tam tikra siųstuvo galia. Mobiliojo ryšio pasaulyje galioja viena taisyklė – kuo naudojamas dažnis yra didesnis, tuo sunkiau jis įveikia fizines kliūtis, kaip pats keliavimo atstumas, pastatai ar medžiai. Mobiliojo ryšio operatoriai savo tinklą planuoja taip, kad stotyse dažniai veiktų ir aprėptų vartotojus esančius ne tik lauke, bet ir pastatų viduje“, – technologijos veikimą paaiškina jis.

Svarbiausia – prisijungimas prie tinklo

Specialistas pasakoja, kad norint prisijungti į mobiliojo ryšio tinklą, pirmiausia reikia pagauti signalą, kuris sklinda iš bazinės stoties – tam reikalingas mobiliojo ryšio padengimas. Tik prisijungusiam į tinklą vartotojui, pagal naudojamos paslaugos tipą, reikalinga greitaveika.

Svarbiausias parametras vartotojams yra interneto padengimas, kadangi jis užtikrina galimybę prisijungti prie tinklo iš norimos vietos. Maksimali greitaveika nėra būtina visiems vartotojams, ji turėtų priklausyti nuo naudojamų paslaugų – jeigu žmogus žiūri 4K kokybės vaizdo įrašą „Youtube“ platformoje, jam reikia vienokios greitaveikos, jeigu rašo daug el. laiškų ar skaito straipsnius, jam pakanka kitokios greitaveikos. Tele2“ turi plačiausio tinklo nominaciją, tai reiškia, kad operatoriaus klientai gali prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo iš daugiausiai taškų Lietuvoje. Idealiausias yra tas operatorius, kuris turi plačiausią padengimą ir didžiausią tinklo talpą, tačiau turėti maksimalius šiuos parametrus yra retai pasiekiama bet kuriam operatoriui pasaulyje“, – akcentuoja jis.

Pagal Ryšių Reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtą judriojo ryšio tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapį, „Tele2“ mobilusis 4G internetas pirmauja tarp trijų didžiausių judriojo ryšio tiekėjų vidutinio rėžio aprėptyje („Tele2“ dengia 80 – 85 proc. Lietuvos teritorijos, kiti du ryšio tiekėjai 75 – 80 proc.), o kituose rėžiuose nenusileidžia kitiems judriojo ryšio tiekėjams (silpnojo rėžio aprėptis visų operatorių apima 97 – 100 proc. teritorijos, stipriojo rėžio aprėptyje „Tele2“ kartu su vienu iš ryšio tiekėju apima 45 – 50 proc. teritorijos, kai trečiasis operatorius – 40 – 45 proc.). Specialistas aiškina, kad kuo stipresniame signalo intervale pirmauja operatorius, tuo geresnį padengimą jis turi pastatų viduje.

Kaip pagerinti rodiklius?

Dr. E. Stankevičius pasakoja, kad signalo stiprumą galima patikrinti įvairiomis programėlėmis arba paprasčiausiu būdu – pažiūrėti, kiek ryšio padalų rodo jūsų išmanusis. Anot jo, būtent jos rodo pagrindinio dažnio signalo stiprumą, tačiau dauguma šiuolaikinių telefonų gali agreguoti kelis dažnius, kad būtų pasiekta didesnė greitaveika. Specialisto teigimu, greitaveikos matavimus atlieka ir viešai skelbia RRT.

Greitaveika yra svarbi 2 tipų vartotojams – išmaniaisiais naršantiems internete ir naudojantiems mobiliojo interneto paslaugas namams. Pakankamą ar maksimalią greitaveiką užtikrina aukštesnė įrenginio kategorija, kuri rodo, kad mobilusis gali naudoti 1, 2, 3 ar daugiau dažnių, vadinasi jis susumuoja greitaveiką iš kelių dažnių. Naujausių išmaniųjų telefonų kategorija yra gana aukšta, tad vartotojams nebereikia dėl to sukti galvos. Mobiliojo interneto namams sprendimų yra daug – reikėtų rinktis kuo aukštesnę įrenginio kategoriją (CAT12 ar didesnę) arba naudotis įvairiais išorinių antenų sprendimais“, – teigė dr. E. Stankevičius.

Ką tik pasibaigusį vasaros sezoną stebėtą kelionių bumą atspindi ne tik perpildyti oro uostai, bet ir visus rekordus mušantis Lietuvos gyventojų duomenų vartojimas. „Telia“ duomenimis, keliaujantys klientai šią vasarą tarptinklinio ryšio paslaugomis pasinaudojo net 125 šalyse, o mobiliuoju internetu naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per tris vasaros mėnesius užsienyje taip pat buvo persiųsta beveik 1 petabaitas (960 terabaitų) duomenų ir beveik dukart viršytos praėjusių metų to paties laikotarpio apimtys.

Pirmauja lietuvių atostogų kryptys

Aktyviausiai mobiliaisiais duomenimis lietuviai naudojosi Latvijoje ir Lenkijoje. Į populiariausių šalių sąrašą jau kelis metus iš eilės patenka ir Vokietija, kurioje atlikta daugiausiai balso skambučių.

„Praėjusios vasaros duomenys iliustruoja tikrą turizmo sektoriaus atsigavimą ir grįžimą prie priešpandeminių keliavimo įpročių. Šiemet kelionių nebesunkino įvairūs apribojimai, tad lietuviai drąsiai rinkosi praleisti atostogas svetur – tai rodo ir beveik dvigubai išaugęs duomenų suvartojimas“, – teigia „ Telia“ privačių klientų vadovė Elina Dapkevičienė.

Tarptinklinio ryšio paslaugomis gyventojai vasarą naudojosi ir lietuvių ypač pamėgtoje Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje. Visgi, E. Dapkevičienė pastebi, kad nepaisant palankių bendrovės taikomų sąlygų, duomenų suvartojimas čia kol kas yra ženkliai mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse.

Be to, teigiamą įtaką duomenų vartojimui daro ir VoLTE technologija, kuri leidžia naršyti ir skambinti vienu metu. Šiuo metu VoLTE „Telia“ klientai gali naudotis ne tik Lietuvoje,  bet ir Latvijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Danijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau šiemet VoLTE veiks ir visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje bei kitose valstybėse.

Skambučius keičia socialiniai tinklai 

E. Dapkevičienė pastebi, kad tarptinklinio ryšio paslauga besinaudojančių abonentų skaičius nuosekliai auga, o šį augimą dar labiau paskatino atsitraukusi pandemija – 2022 m. vasarą abonentų skaičius vidutiniškai išaugo 68 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Stebėdami kasmet augantį mobiliųjų duomenų sunaudojimą, taip pat fiksuojame ir mažėjantį balso skambučių populiarumą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vartotojų įpročiai intensyviai keičiasi, o bendravimui svečiose šalyse jie kur kas dažniau renkasi žinutes ar vaizdo skambučius socialiniuose tinkluose bei kitas galimybes, kurių išties gausu“, – įžvalgomis dalijasi E. Dapkevičienė.

Prie šią vasarą ženkliai išaugusio duomenų suvartojimo prisidėjo ir „Telia“ kvietimas Valstybės dieną nemokamai naudotis tarptinklinio ryšio duomenimis bei giedoti Lietuvos himną iš bet kurios pasaulio vietos. Intensyviausiai šia galimybe lietuviai naudojosi Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, o duomenų vartojimas šiuo laikotarpiu išaugo 17 proc.

Išmanųjį telefoną kasdien į rankas paimame šimtus kartų – bendraujame socialiniuose tinkluose, skaitome naujienas, žiūrime vaizdo įrašus ir net nepastebime, kaip greitai išnaudojame visus mobiliuosius duomenis. Tam, kad nesusidurtumėte su jų stygiumi, verta pasinaudoti eksperto patarimais, kurie padės jų sutaupyti.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, daugiausia duomenų telefone sunaudoja itin populiarios programėlės, tokios kaip „Facebook“, „Instagram“, „Netflix“, „Snapchat“, „Spotify“, „Twitter“ ir „YouTube“, o to priežastis paprasta – čia itin daug vaizdinio turinio.

Visgi, eksperto nuomone, nebūtina šių programėlių trinti – pasinaudoję keliais patarimais ir prisijaukinę naujus įpročius galėsite ženkliai sumažinti mobiliųjų duomenų sunaudojimą.

Kaip sutaupyti mobiliųjų duomenų?

Atnaujinimus įdiekite tik prisijungę prie „Wi-Fi“. Atnaujinimų metu yra parsisiunčiami itin dideli duomenų kiekiai, todėl būkite atidūs ir leiskite telefonui diegti atnaujinimus tik įsitikinę, kad įrenginys yra prijungtas prie „Wi-Fi“ tinklo. Telefono nustatymuose pravartu aktyvuoti funkciją, kuri automatiškai leis atnaujinti sistemą tik tuomet, kai įrenginys bus prijungtas prie „Wi-Fi“.

Lygiai taip pat reikėtų įsivertinti ir kitų didelių failų atsisiuntimo būtinybę – jei esate neprisijungę prie „Wi-Fi“, tokie atsisiuntimai gali atriekti nemažą jūsų turimų mobiliųjų duomenų dalį.

Apribokite foninius duomenis. Šie duomenys mobiliajame telefone naudojami net tada, kai nenaudojate tam tikros programėlės – jie skirti sinchronizavimui ir duomenų mainams tarp mobiliojo telefono ir serverio. Dėl šių duomenų gaunate mobiliųjų programėlių, pavyzdžiui, „Facebook“ pranešimus, net tada, kai esate uždarę aplikaciją. Telefono nustatymuose pasirinkite, kurių įdiegtų programėlių pranešimų gauti nenorite – tai leis išnaudoti mažiau mobiliųjų duomenų.

Įvertinkite duomenų sinchronizavimo būtinumą. Sinchronizuojant duomenis su įvairiomis debesijomis, pavyzdžiui, „Google Drive“, „Dropbox“ ar „iCloud“, naudojami jūsų mobilieji duomenys. Todėl rekomenduojama telefone nustatyti leidimą sinchronizuoti duomenis tik tuomet, kai įrenginys prijungtas prie „Wi-Fi“.

Nepamirškite duomenų taupymo režimo. Sutaupyti mobiliųjų duomenų gali padėti ir specialus duomenų taupymo režimas jūsų įrenginyje – ši funkcija apriboja duomenų naudojimą.

Android“ naudotojai duomenų taupymo režimą įjungti gali nustatymuose pasirinkę „Ryšiai“, tuomet bakstelėję „Duomenų naudojimas“ ir paspaudę „Duomenų taupymas“.

Naudojantys „Apple“ įrenginius šį režimą gali aktyvuoti telefono nustatymuose bakstelėję „Mobile Data“ (liet. „Mobilusis ryšys“), pasirinkę „Mobile Data Options“ (liet. „Mobiliojo ryšio parinktys“) ir aktyvavę parinktį „Low Data Mode“ (liet. „Duomenų taupymo režimas“).

Mobiliuosius duomenis gali taupyti ir pačios programėlės. Šiuo metu mobiliųjų programėlių kūrėjai yra įdiegę funkcijas, kurios padės reguliuoti sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekį. Pavyzdžiui, „Google“ teigimu, aktyvavus „Lite“ režimą „Chrome“ naršyklėje, duomenų naudojimą galima sumažinti iki 60 proc. Tuo tarpu „Facebook“ leidžia nustatymuose išjungti automatinį vaizdo įrašų rodymą – aktyvavus šią funkciją ir naršant naujienų sraute, vaizdo įrašai nebus paleidžiami automatiškai.

Dar visai neseniai buvo sunku įsivaizduoti, kad mobilusis ryšys gali veikti kur nors kitur, nei mobiliajame telefone, tačiau šiandien jau nebestebina jo pritaikymas savavaldžiuose automobiliuose, robotuose ir medicinoje. Kad atitiktų nuolat augančius skaitmeninės visuomenės poreikius mobilusis tinklas niekada nesustoja evoliucionuoti. Visgi kol Lietuvoje skaičiuojame dienas iki platesnio masto 5G paleidimo, pasaulyje jau pamažu pradedama ruoštis 6G atėjimui.

Remiantis analitikų skaičiavimais, 2030 metais prie interneto bus prijungta daugiau nei 500 milijardų įrenginių. Tai net 60 kartų lenkia pasaulio gyventojų skaičių, o šių prietaisų atliekamos užduotys bus kur kas sudėtingesnės ir užims dar svarbesnę dalį mūsų kasdienybėje. 

„Natūralu, jog šiuo metu plėtojamas 5G, nepaisant didelio savo pajėgumo, nebesugebės patenkinti tokių aukštų talpos ir spartos reikalavimų, todėl jau dabar būtina pradėti dėti pirmuosius pamatus jį pakeisiančiam šeštos kartos ryšiui. 6G atvers duris išmaniesiems miestams, holografinei komunikacijai ir daugeliui kitų futuristinių panaudojimo scenarijų. Su šia mobiliojo tinklo karta internetas taps toks pat visur pasiekiamas, gausus ir nepastebimas, kaip oras, kuriuo kvėpuojame“, – teigia „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

6G jau nėra tokia tolima ateitis

Pasak R. Mikalausko, jei žvelgtume į 5G, 4G ir ankstesnių mobiliųjų tinklų vystymąsi, galėtume daryti apibendrintą išvadą, kad naujos kartos bevielio ryšio technologijos pristatomos apytiksliai kas 10 metų. Tad remiantis šiomis tendencijomis, 6G komercinio naudojimo stadiją turėtų pasiekti jau apie 2030 metus. Per likusį laikotarpį šios srities ekspertai ir politikos formuotojai turi susitarti dėl tikslinių paslaugų, panaudojimo scenarijų, techninių reikalavimų bei atlikti būtinus technologijų tyrimus. 

Prieš pradėdamas vardyti šeštos mobiliojo tinklo kartos skirtumus, pašnekovas pažymi, jog diegiant 5G buvo pasiekta didelė pažanga ir įgyvendinta nemažai ryžtingų tikslų. Tai pirmasis mobilusis ryšys, visiškai paremtas debesija, atviras ir siūlantis jo programavimo galimybes bei įgalinęs daiktų interneto (IoT) vystymąsi. Tačiau mokslo ir technologijų pasiekimai kartu su ambicingomis ateities vizijomis leis 5G pasiektas ribas išplėsti dar labiau.

„Jau praėjusiais metais „Samsung“ tyrėjai savo laboratorijoje, naudodami 6G, sugebėjo pasiekti 12 Gb/s spartą 30 m atstumu nuo antenos. Turint galvoje, jog tokius rezultatus pavyko pademonstruoti šiai technologijai žengiant pirmuosius žingsnius, mokslininkai skaičiuoja, jog po komercinio paleidimo metu 6G gebės pasiūlyti net 1 terabito per sekundę greitį (Tb/s). Tai beveik tūkstantį kartų daugiau, nei 1 Gb/s sparta, kuri yra viena didžiausių, šiuo metu prieinamų daugeliui šviesolaidinio ir mobiliojo interneto vartotojų“, – įspūdingą 6G pajėgumą atskleidžia R. Mikalauskas.

Sparta nebėra svarbiausias prioritetas

„Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas akcentuoja, kad kitaip, nei 5G ir ankstesnės kartos mobiliojo ryšio technologijos, kurios buvo nukreiptos į tinklo našumo didinimą, siekiant didesnio pralaidumo, mažesnės delsos ir didesnio patikimumo, 6G labiau matomas, kaip platforma, įgalinanti kompiuterijos, dirbtinio intelekto (DI), jutiklių, virtualizacijos ir kitų inovacijų diegimą.

„6G technologija vystoma taip, kad aukštos kokybės mobilusis ryšys galėtų veikti ne tik didžiųjų miestų centruose, bet ir vandenyne, džiunglėse ar net kosmose. Kūrėjai iš esmės siekia, kad internetas veiktų kiekviename Žemės kampelyje ir juo naudotis galėtume apie jį net nesusimąstydami, kaip nesusimąstome apie orą, kuriuo kvėpuojame“, – aiškina ekspertas.

Anot jo, tarp 6G tikslų yra ir kur kas didesnio tvarumo siekimas. Mokslininkai intensyviai ieško galimybių padidinti jo veikimo spektro išnaudojamumą bei sumažinti anglies emisijas. Tai apima mažesnį brangiųjų išteklių naudojimą tinklo įrangos gamyboje ir informacijos perdavimo efektyvumo didinimą. 5G, lyginant su 4G, energijos sąnaudas vieno bito duomenų perdavimui sumažino apie 50 kartų, o 6G turėtų lemti tai, kad eilinio vaizdo skambučio metu būtų sunaudota tiek nedaug elektros, jog mobilieji tinklai galėtų funkcionuoti naudodami vien tik žaliąją energiją.

 Fizinio ir skaitmeninio pasaulių susiliejimas

R. Mikalausko teigimu, pagrindinis būdas, kaip paprasti vartotojai galės įvertinti 6G teikiamą naudą, yra fizinio ir virtualaus pasaulių susiliejimo suteikiamų galimybių išnaudojimas. Vienas geriausių to pavyzdžių – holografinės visuomenės vizija, kurioje didelio našumo ir visur veikiantis internetas leidžia fiziškai būnant vienoje aplinkoje nusikelti į kitą.

 „Pavyzdžiui, vakarieniaudami restorane, sėdintį prie jūsų staliuko galėsite matyti už tūkstančių kilometrų esančio draugo ar artimojo trijų dimensijų atvaizdą, kuris su jumis kalbės ir bendraus lyg fiziškai būdamas su jumis. Tai taip pat bus pritaikoma ir profesiniame pasaulyje, kai dalyvaudami darbo pokalbyje tokiu būdu per vieną dieną galėsite apsilankyti trijuose skirtinguose žemynuose esančių kompanijų biuruose ar per kelias minutes į savo namus taip išsikviesti techniką, kuris parodys, kaip išspręsti kokio nors buitinio prietaiso gedimą“, – vizijomis dalinasi R. Mikalauskas.

Specialistas taip pat mano, jog 6G atvers duris ne tik išmaniesiems miestams, kuriuose prie interneto prijungta viskas pradedant išmaniomis šiukšliadėžėmis ir baigiant į oro užterštumą bei avarijas reaguojančiais šviesoforais, bet ir visuotinei robotizacijai. Mūsų namuose galimai atsiras robotų pagalbininkų, dar vadinamų „kobotais“, kurie laistys augalus, ryte į lovą atneš kavos puodelį, o dienos metu saugos namus nuo įsibrovėlių. Tuo metu įmonėms robotai padės visiškai automatizuoti gamybos procesus, kuriant autonomines gamyklas, kuriose nedirba nė vienas žmogus.

„Su 6G mobilusis ryšys pasieks tą stadiją, kai vartotojams neberūpės, per kiek sekundžių jis leis atsisiųsti „Netflix“ serialo sezoną ar kokia raiška vykdyti vaizdo skambutį. Šeštos kartos tinklas kokybišką internetą pavers savaime suprantamu ir visur randamu dalyku, kuris paskatins tektoninius lūžius ne tik mūsų profesiniame gyvenime, bet ir bendravime, judėjime ar net buityje“, – apibendrina  „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas R. Mikalauskas.

 

Lėktuvo režimo įjungimas išmaniuosiuose įrenginiuose prieš kiekvieną skrydį keliautojams yra įprasta, bet toli gražu ne pati maloniausia procedūra. Kadangi ilgos valandos lėktuvo salone atrodo kaip idealus laikas pažiūrėti „Netflix“ ar atsakyti į susikaupusius elektroninius laiškus, daugeliui kyla klausimas, kodėl iki šiol skrydžio metu negalime visavertiškai naudotis internetu. Ekspertų teigimu, tai lemia vis dar ribotos dabartinių ryšio technologijų galimybės ir su jų diegimu susijusios sąnaudos.

Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos atlikto tyrimo duomenimis, 2035 metais lėktuvuose veikiančio Wi-Fi ryšio rinka bus verta 130 milijardų JAV dolerių.

„Nepaisant didelio šios rinkos potencialo, per skrydį teikiamo interneto kokybė vis dar neatitinka lūkesčių, o alternatyvos jam vartotojai dar turės gerokai palūkėti“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Dvi skirtingos technologijos, bet rezultatai nedžiugina

Pasak A. Strolios, Wi-Fi internetas lėktuvuose užtikrinamas dviem pakankamai skirtingais būdais. Pirmasis jų – „Oras-žemė“ (ATG) sistema, kuri, atmetus sudėtingą pavadinimą, veikia genėtinai paprastai. Lėktuvo apačioje esančios antenos jungiasi prie tų pačių mobiliojo ryšio bokštų, kaip ir mūsų išmanieji telefonai. Deja, šios antenos sukurtos priimti tik pačią lėčiausią, bet užtat geriausiai prieinamą ryšio juostą, todėl interneto greitis lėktuve dažnai neviršija 10 Mb/s ir yra vargiai pakankamas net ir tokiam elementariam dalykui kaip el. pašto tikrinimas.

„Tačiau ATG sistema turi dar rimtesnį trūkumą – ji nėra prieinama negyvenamose vietovėse, tokiose, kaip kalnai ar vandenynai, kuriuos praskristi tenka palyginti dažnai. Šią problemą išsprendžia kitas prisijungimo prie interneto būdas – naudojant aukštai skriejančius palydovus. Palydovinis internetas suteikia beveik 10 kartų didesnę spartą, nei ATG sistemos, bet dėl ypač didelio atstumo tarp palydovų ir lėktuvo ši ryšio rūšis pasižymi didele delsa. Tai reiškia, kad telefone paspaudus internetinę nuorodą reikės ilgokai palaukti, kol internetinis puslapis bus pradėtas krauti. Visgi ateityje vėlinimo problemą turėtų išspręsti vis plačiau tam pradedami naudoti žemosios orbitos palydovai, kurie sumažins ryšio bangoms nukeliauti tenkantį atstumą “, – aiškina ekspertas.

Norėdamos pasiūlyti geriausią interneto veikimo patirtį savo keleiviams, ilgus transatlantinius ir transžemyninius skrydžius vykdančios aviakompanijos dažniausiai renkasi savo lėktuvus aprūpinti abiem minėtomis technologijomis. Deja, neretai net ir to nepakanka, kad skrydžio metu prisijungus prie Wi-Fi būtų galima be erzinančių strigimų žiūrėti „YouTube“ ar geresnės kokybės filmą. Lėktuvo internetas vis dar išlieka tinkamu tik naršymui ar kitoms spartaus bei patikimo ryšio nereikalaujančioms užduotims.

Lietuviai pasinaudoti kol kas negali

Nors vienokį ar kitokį Wi-Fi lėktuvo salone siūlo nemaža dalis oro linijų, iš Lietuvos skrendantys keliautojai šia galimybe dažniausiai negali pasinaudoti. A. Strolios teigimu, tam yra keletas paprastų argumentų. Visų pirma, iš mūsų šalies vykdomi tiesioginiai skrydžiai dažnai trunka tik keletą valandų, todėl keliautojai greičiausiai nejaučia tokio didelio poreikio neatitrūkti nuo išorinio pasaulio ir vargu ar būtų linkę įsigyti šią paslaugą.

Antra kliūtis – kadangi mūsų šalyje populiariausios mažų kainų oro linijos, galimybė pasinaudoti Wi-Fi ryšiu dažnu atveju galėtų sudaryti trečdalį ar net pusę skrydžio bilieto kainos, kas atbaidytų absoliučią daugumą skrendančiųjų. „Aprūpinti lėktuvą palydovinio ar ATG interneto sistemomis kainuoja labai nepigiai. Didelę kainą nulemia ne tik brangi įranga, bet ir tai, kad lėktuvas mažiausiai keletą dienų priverstas stovėti angare, taip oro linijas priversdamas patirti nuostolių ir rūpesčių dėl skrydžių organizavimo“, – pasakoja „Telia“ tinklo vadovas.

Be to, lėktuvų interneto įranga, lygiai taip pat, kaip mūsų telefonuose veikiantis mobilusis ryšys, sparčiai tobulėja, todėl oro bendrovės baiminasi investuoti į nuo konkurentų greitai atsilikti galinčias bei dėl to didele neatsipirkimo rizika pasižyminčias technologijas.

Kodėl negalime naudotis mobiliaisiais duomenimis?

Plačiau panagrinėjus lėktuvuose veikiančio Wi-Fi subtilybes, daugeliui gali kilti klausimas – kodėl skrydžio metu tiesiog negalime naudoti telefono mobiliųjų duomenų ir prie interneto turime jungtis per specialią lėktuvo anteną? A. Strolia teigia, jog tai lemia dvi objektyvios priežastys – saugumas ir technologinės kliūtys.

Pirmiausia, absoliuti dauguma oro linijų prieš pakilimą reikalauja, kad keleiviai elektronikos įrenginiuose įjungtų skrydžio režimą, kadangi bandymas prisijungti prie mobiliojo ryšio teoriškai gali trikdyti orlaivio navigacijos ir komunikacijos sistemų veikimą. Nors daug skraidantieji greičiausiai bent kartą buvo pamiršę šį veiksmą atlikti ir vis tiek sėkmingai pasiekė kelionės tikslą, o šiuolaikinių lėktuvų sistemos nuo įvairių trukdžių apsaugotos ypač gerai, pilotai yra pastebėję, kad skrydžio režimo neįjungiančių keleivių įrenginiai trukdo komunikacijai kabinoje ir, sukeldami triukšmus, blaško pilotų dėmesį.

„Tačiau net jeigu piktybiškai nevykdytumėte lėktuvo įgulos nurodymų ir vis tiek bandytumėte savo telefone pasinaudoti mobiliuoju internetu, jums tai pasisektų nebent pakilimo ar nusileidimo metu. Pernai karšto oro balionu atliktas „Telia“ eksperimentas įrodė, jog mobilusis ryšys dar gali veikti didesniame, nei 1 km aukštyje, tačiau jo kokybė smarkiai suprastėja. Tad nenuostabu, jog vidutiniškai 10 km aukštyje skrendančiame laineryje mobilusis internetas išvis neveikia“, – patirtimi dalijasi ekspertas.

„Telia“ tinklo vadovo teigimu, tai paaiškinti galima tuo, jog mobiliojo ryšio bangos nukreiptos į žemę, todėl jų sugavimui tokiame dideliame aukštyje telefono antenos pajėgumo nebepakanka ir reikia specialių lėktuvuose diegiamų ATG sistemų. Deja, tai taip pat reiškia, jog skrydžio metu vienintelis būdas pasinaudoti internetu dar ilgai bus lėktuvo Wi-Fi paslauga, kurios tobulinimui pastaraisiais metais skiriamos vis didesnės investicijos leidžia tikėtis, kad ateityje internetu danguje galėsime naudotis nedaug prasčiau nei būdami ant žemės.

“Logitech G” paleidžia pirmąsias žaidimams pritaikytas į ausis įkišamas ausines: “Logitech G FITS”

„Tele2“ pristato naują kibernetinio saugumo produktą

Išmanusis ėmė veikti lėčiau: pirmoji pagalba jūsų telefonui

Kibernetinio saugumo ekspertai – apie rizikas, naudojantis darbo kompiuteriu namuose, ir rusiškos antivirusinės programos populiarumą

Kibernetinių išpuolių daugėja: ar kyla IT saugumo sektoriaus akcijų kainos?

Saule varomas mobilus ryšys: „Telia“ plečia saulės elektrinių skaičių

Garso turinio platforma „Podimo“ stiprina tarptautinę komandą, augins pajėgumus Lietuvoje

Norintiems praplėsti klausymosi patirtį: 3 garso turinio rekomendacijos

„Samsung Galaxy S23“ pasitinkant: kaip gimė visų laikų sėkmingiausia „Android“ telefonų serija?

Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys: kuo ji išsiskiria iš konkurentų? 

Rūpinatės savo asmens duomenų apsauga – nepamirškite ir telefono numerio

„Bitė“ pasiekė Lietuvos 5G interneto greičio rekordą: net 16 kartų viršija vidutinį interneto greitį

Šiuolaikiniai duomenų centrai: kaip jie kuriami ir vystymo tendencijos

Tyrimas: pernai Lietuvoje nutekintų paskyrų skaičius sumažėjo 80 proc.

Estijos startuolis „Salv“ pritraukė 4 mln. eurų – finansuos kovos su nusikalstamumu platformos plėtrą Europoje

eSIM startavo išankstinio mokėjimo paslaugų segmente: ja jau gali naudotis „Pildyk“ klientai