Trumpi, bet intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir perkūnijos vis dažniau tampa įprastu vasaros atributu Lietuvoje. Dėl klimato kaitos dažniau sulaukiame ir žaibų, kurie ne tik kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui, bet ir sukuria terpę įvairiems mitams. Pavyzdžiui, kad perkūnijos metu negalima skambinti mobiliuoju telefonu ar dėvėti išmaniojo laikrodžio. Ekspertai ramina: nors orai darosi ekstremalūs, žaibai neturi jokios įtakos mobiliojo ryšio kokybei, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Mitai apie išmaniųjų įrenginių naudojimą perkūnijos metu vis dar labai gajūs, tačiau daugelis įsitikinimų neturi jokio pagrindo. Šiuo metu naudojamos technologijos ir išmanieji įrenginiai nėra pagrindinis žaibų taikinys, jei žmogus laikosi elementaraus atsargumo: išjungia kraunamus įrenginius iš elektros tinklo, nestovi po aukštu medžiu ir panašiai“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.

Ar telefonas „traukia“ žaibą?

Ilgus metus buvo klaidingai manoma, kad išmanieji telefonai ar kiti įrenginiai, skleidžiantys elektromagnetines bangas, perkūnijos metu gali „pritraukti“ žaibą.

„Telefonas yra pernelyg mažos galios įrenginys, jis neturi savybių „pritraukti“ žaibą. Jei audros metu lauke kalbate telefonu, nėra jokios rizikos, kad būtent dėl to į jus trenks žaibas. Taip pat nereikėtų baimintis dėl metalo turinčių daiktų, tokių kaip išmanieji laikrodžiai, žiedai ar ausinės. Nei žmogus, nei prie jo kūno esantys smulkūs įrenginiai nėra žaibo prioritetas“, – sako M. Ropė.

Vis dėlto, jei perkūnijos metu stovite po aukštu medžiu ar liečiate metalinius paviršius – tvorą, pašto dėžutę ir pan. – kyla pavojus tik dėl to, kad žaibo iškrovos metu šie objektai gali veikti kaip elektros laidininkai.

Naudotis įrenginiais perkūnijos metu saugu ir namuose – svarbu, kad jie būtų išjungti iš elektros tinklo dar prieš prasidedant žaibavimui. Pavyzdžiui, galite drąsiai naudotis išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir kitais įrenginiais, kurie nėra kraunami.

„Žaibo išlydis gali pasiekti prietaisus ne tik per elektros tinklą, bet ir per išorinį maitinimo šaltinį. Todėl rekomenduojama ištraukti ne tik televizoriaus ar kompiuterio laidą, bet ir maršrutizatorių, jei internetas tiekiamas per prieigos kabelį, o ne belaidžiu būdu“, – pataria vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Atsakė, ar žaibas gali išjungti ryšį

Kitaip nei išmanieji telefonai, mobiliojo ryšio bokštai gali tapti žaibų taikiniu. Pasak M. Ropės, nors visi ryšio bokštai yra apsaugoti žaibolaidžiais, bent kartą per metus pasitaiko atvejis, kad nuo žaibo iškrovos nukenčia kuris nors iš jų. Vis dėlto tai neturi jokios įtakos mobiliajam ryšiui bokšto aptarnaujamoje vietovėje – tinklas veikia korio principu, tad signalą iškart padengia aplinkiniai ryšio bokštai.

„Visi „Bitės“ ryšio bokštai – tiek statomi atvirose vietovėse, tiek ant namų stogų – turi įrengtas žaibosaugos sistemas. Miestuose, kur bokštai statomi ant gyvenamųjų namų, darome atskirą žaibolaidžio nuvedimą išorine siena, kad nesujungtume su bendru pastato žaibolaidžiu. Tai apsaugo namą nuo dar didesnės žaibo iškrovos ir elektros tinklo gedimo“, – pasakoja M. Ropė.

Jei audros metu nukentėjo ryšio bokštas, gedimai šalinami tik praėjus perkūnijai ar smarkiam vėjui. Tai vienas iš saugumo reikalavimų, kurių laikosi „Greitosios Bitės ryšio pagalbos“ technikai, operatyviai šalinantys gedimus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

„Dabartinė tinklo įranga yra kur kas modernesnė, kompaktiškesnė ir atsparesnė žaibams. Tinklo saugumą didina ir požeminiai optiniai kabeliai, kurie nepraleidžia žaibo iškrovos. Tad net jei žaibo išlydis iš ryšio bokšto nueina žaibolaidžiu į žemę, tinklo kabeliai išlieka nepažeisti.

Be to, nuo 2022-ųjų aktyviai modernizuojame visą tinklo infrastruktūrą: atnaujiname ne tik ryšio bokštus, bet ir kabelius, žaibolaidžius, mobiliųjų duomenų perdavimo įrangą. Tai leidžia „Bitės“ ir „Labas“ ryšiui veikti net ir sudėtingomis oro sąlygomis“, – sako „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.

Pasak jo, nuo žaibų apsaugomos ir dideliuose renginiuose naudojamos mobiliosios ryšio stotys. Ten, kur pastatoma mobili stotis, į žemę įkalamas mažiausiai 5 metrų ilgio metalinis žaibolaidis. „Palangoje, kur šiuo metu jau vyksta „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės, naudojame net 10 metrų į žemę įkastą žaibolaidį tam, kad perkūnijos metu apsaugotume ne tik ryšio įrangą, bet ir renginyje dalyvaujančius žmones“, – atskleidžia M. Ropė.
Laisvalaikis, pramogos ITT

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Visgi turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių.

Stichija, kurios verčiau pasisaugoti

Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie 100 žaibų. Kiekvienas jų akimirksniu sugeneruoja neįtikėtiną kiekį energijos. Vienas žaibas per mažą sekundės dalį gali sugeneruoti tiek energijos, kiek nedidelis namų ūkis suvartoja per mėnesį.

Tokie išlaisvintos energijos kiekiai yra gera priežastis žaibų pasisaugoti. Pavyzdžiui, trenkęs į medį žaibas akimirksniu išgarina visą jame esantį vandenį ir gali susprogdinti jo kamieną, o pataikęs į žmogų – lemti rimtus sužalojimus arba mirtį.

Sukelia prietaisams pavojingus įtampos šuolius

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius pastebi, kad kompiuteriams, televizoriams, interneto tinklo maršrutizatoriams, bevielio ryšio stotelėms bei daugeliui kitų elektros prietaisų namuose grėsmę kelia ne tik tiesioginis žaibo smūgis, bet ir jo iškrovos sukelti elektros tinklo srovės ir įtampos svyravimai.

„Pakanka, kad žaibas trenktų į vietos elektros pastotę ar perdavimo liniją, ir į tinklą įjungtiems elektros prietaisams gali kilti pavojus. Elektros prietaisai turi maksimalios įtampos ir galios parametrus, kurių ribose veikia. Dėl žaibo iškrovos nulemtų įtampos šuolių įrenginiai gali būti nepataisomai sugadinti ar net sukelti namuose gaisrą. Dėl to pirmoji taisyklė žaibuojant – visus elektros prietaisus išjungti iš tinklo“, – sako A. Vindašius.

Verta pasirūpinti tinkama apsauga

A. Vindašius pažymi, kad žaibo išlydis elektros prietaisus gali paveikti ne tik per elektros tinklą, bet ir išorines antenas, interneto ir laidinio telefono linijas, kai jos nutiestos naudojant varinius kabelius. Dėl to stipriai žaibuojant elektros prietaisus rekomenduotina atjungti ir nuo jų. Tiesa, tai negalioja optiniams šviesolaidinio interneto kabeliams, kuriais elektros srovė nekeliauja. Naudojantis tokiu internetu tereikia iš elektros tinklo išjungti patį maršrutizatorių ir bevielio tinklo stoteles.

„Be abejo, perkūnija gali užklupti ir netikėtai ar tuomet, kai namuose nieko nėra. Tokiu atveju galima paprasčiausiai nespėti visų prietaisų išjungti iš tinklo. Be to, kaskart pradėjus žaibuoti pulti iš elektros lizdų atjunginėti visus prietaisus nėra labai jau patogu. Dėl to namuose taip pat verta pasirūpinti nuo tinklo svyravimų saugančiais įtampos stabilizatoriais. Jie padeda užtikrinti stabilią įtampą tinkle ir taip apsaugoti į jį įjungtus prietaisus“, – sako ekspertas

Įtampos stabilizatoriai gali būti jungiami į atskirus elektros lizdus namuose arba įrengiami ties bendru namo elektros prievadu. Antruoju atveju nuo žaibo sukeltų įtampos svyravimų galima apsaugoti visą namų elektros instaliaciją, o ne tik pavienius įrenginius. „Telia“ atstovas pažymi, kad individualiuose namuose taip pat svarbu įrengti žaibolaidžius ar kitus žaibo iškrovos įžeminimo sprendimus.

„Pasistengti apsaugoti prietaisus nuo tiesioginio ar netiesioginio žaibo poveikio yra išties svarbu. Žaibo sukelti įtampos svyravimai gali sudeginti ir išlydyti vidinius prietaiso komponentus, pažeisti jo elektros grandines ir mikroschemas. Tokius pažeidimus, priklausomai nuo jų masto ir konkretaus prietaiso, gali būti brangu ar visai neįmanoma pašalinti. Dėl to gali tekti ieškoti naujo įrenginio“, – sako A. Vindašius.

Mesti iš rankų telefono nereikia

A. Vindašius taip pat akcentuoja, kad, nors saugotis žaibų tikrai reikia, tačiau esama ir nemažai su tuo susijusių mitų. Vienas iš jų – neva vien elektrinio prietaiso, pavyzdžiui, išmaniojo telefono, laikymas rankoje gali „pritraukti“ žaibą. Jo teigimu, žaibuojant naudotis telefonu, planšetiniu ar nešiojamu kompiuteriu, jei tik jis neįjungtas į tinklą, namuose yra saugu. Taip pat saugu naudotis ir mobiliuoju internetu.

„Žinoma, to nereikėtų daryti sėdint prie praviro lango ar atsirėmus į metalines konstrukcijas. Visgi pats savaime į tinklą neįjungtų elektros prietaisų naudojimas rizikos reikšmingai nepadidina. Užklupus ekstremaliems orams ir, pavyzdžiui, namuose dingus elektrai išmanusis telefonas su mobiliojo interneto ryšiu netgi gali būti nepakeičiamu ir leisti sužinoti naujausią įvairių tarnybų skelbiamą informaciją bei prognozes“, – pataria „Telia“ paslaugų architektas.