Login to your account

Username *
Password *

Atrinkta lietuviškų fonų galerija vaizdo skambučiams: nuo Signatarų namų iki kosminio biuro

Kol darbas ir mokslai vis dar tęsiasi nuotoliniu būdu, o galimybės keliauti apribotos, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kviečia nuo šiol savo vaizdo skambučius puošti išskirtiniais lietuviškais interjerais. Tarp siūlomų lokacijų – ir tautinį atgimimą menančios vietos.

Artėjant vasario 16-ąjai, norintys savo namų biurą galės perkelti prie stalo, kur buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, arba susiskambinti su artimaisiais tiesiai iš signataro Jono Basanavičiaus gimtinės. Vėliau – virtualiai nusikelti darbui į kosminę laboratoriją ar Lietuvos tropikus – Kretingos dvaro oranžeriją. Minimų skambučių fonų idėjų pasižvalgykite žemiau.

Proginiai vasario 16-osios fonai:

  • Signatarų namai (Vilnius)

Virtualų namų biurą ar mokymosi vietą galite perkelti ten, kur buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Jūsų fone bus matomas kabinetas-butas Pilies gatvėje, kuriame 1918 m. vasario 16 d. prie oda mušto stalo susirinko 20 Vilniaus konferencijoje išrinktų Lietuvos Tarybos narių.

  • Jono Basanavičiaus gimtinė (Ožkabaliai, Vilkaviškio r.)

Minėdami vasario-16-ąją galite akimirksniu persikelti į sodybą, kurioje augo tautinio sąjūdžio veikėjas, gydytojas, visuomenininkas dr. Jonas Basanavičius. Atkurtoje Basanavičiaus namelyje saugomi asmeniniai žinomiausio signataro daiktai, o netoliese auga irdidžiulis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – jo subrandintų gilių kava vaišinami čia atvykę svečiai.

  • Garbinga #V16 signatarų draugija (Vilnius, Lukiškių skg. 5)

Jeigu savo namų sienas norėtumėte papuošti įspūdingu paveikslu, vasario 16-tosios proga nerasite nieko garbingiau už vieną naujausių grafičių Vilniaus mieste, pavadinimu „Atverti keliai“. Piešinyje ant Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos – visi 20 Valstybės Tarybos narių, kurie 1918 m. vasario 16 d. paskelbė lemtingą Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Kiti lietuviški skambučių fonai:

  • Kosminis biuras Lietuvos etnokosmologijos muziejuje (Molėtų r.)

Lyg skraidanti lėkštė, nusileidusi į Molėtų miškus – būtent tokį įspūdį palieka atnaujintas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus pastatas. Jei prisijungsite dirbti nuotoliniu būdu iš stiklinės elipsoido formos apžvalgos aikštelės 32 m aukštyje, tikrai sulauksite klausimų, kokioje kosminėje laboratorijoje atsidūrėte.

  • Susitikimai iš Žaliakalnio funikulieriaus (Kaunas)

Darbą nuotoliniu būdu nuo šiol galėsite pratęsti ir iš... Žaliakalnio funikulieriaus! Tiesa, jeigu sėdėtumėte realiame lynais traukiamame vagonėlyje, kol baigtųsi pusvalandžio trukmės virtualus susitikimas, aukštyn žemyn reikėtų kursuoti net 20 kartų! Mat funikulieriaus kelionė viena kryptimi trunka vos pusantros minutės.

  • Skambučiai bananmedžio pavėsyje (Kretinga)

Išsiilgote egzotikos? Tuomet susitikimų aplinką keiskite į lietuviškus tropikus – Kretingos dvaro oranžeriją, kurią savo rezidencijoje įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius. Tarp įspūdingų 5 tūkst. augalų čia gyvena ir baliniai vėžliai, papūga, japoniniai karpiai. Tiesa, jų pamatyti biuro fone nepavyks, tačiau galėsite vėliau aplankyti gyvai.

Dirbti nuotoliniu būdu, mokytis, ar planuoti susitikimus su artimaisiais nuo šiol bus galima ir iš kitų išskirtinių Lietuvos vietų: biuro virš debesų arba kitaip – aukščiausio pastato Lietuvoje, romantika ir aristrokratiškumu alsuojančio Jakiškių dvaro ar istorinio Art Deco buto Kaune. Pilnos lietuviškų fonų galerijos ir fonų atsisiuntimui ieškokite čia.

Pamokoms persikėlus į virtualią erdvę, įvairios pokalbių platformos tapo bene vienintelis būdas moksleiviams keistis informacija. Nors susirašinėjant skaitmeninėje erdvėje reikėtų elgtis pagarbiai, kaip ir bendraujant realybėje, tačiau „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad net 74 proc. jaunuolių yra turėję nesusipratimų su kitais žmonėmis internete, ir net 31 proc. iš jų yra buvę įžeisti bendraujant skaitmeninėje erdvėje. Anot programos vadovės Eglės Tamelytės, tai liudija, kad moksleiviams vis dar pristinga diskutavimo įgūdžių.

„Bendrauti skaitmeninėje erdvėje moksleiviams tenka ne tik su klasės draugais, tačiau ir su mokytojais, todėl jie turėtų susirašinėti pagarbiai, neįžeidinėti. Žinoma, nesutikti su kitų nuomone yra visiškai normalu, tačiau svarbu mokėti savo argumentus išreikšti mandagiai. Kone kas trečias jaunuolis yra buvęs įžeistas internete, o tokia statistika tikrai nedžiugina – tai rodo, kad vaikams trūksta žinių apie skaitmeninį etiketą. Daugiau informacijos apie pagrindinius elgesio principus internete vaikai gali sužinoti programos interneto puslapyje. Įgytos žinios pravers ir siekiant išklausyti skirtingas nuomones diskutuojant“, – tikina „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė E. Tamelytė.

Atkreipkite dėmesį į žinutės toną

Susirašinėjimas šiais laikais tikrai palengvina kasdienybę, tačiau turi ir savo trūkumų – dėl to, kad nematome pašnekovo, negirdime jo balso, žinutės tonas gali išlikti neaiškus. Jei diskutuojama, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip formuluojamas žinutės tekstas. Jis turi būti labai aiškus, nedviprasmiškas, ir svarbiausia – pagarbus. Pavyzdžiui, vietoje kategoriškai išsakytos nuomonės vienu ar kitu klausimu, galima pabandyti pasiteirauti klasės draugų, ar jie apsvarstė kitokią galimybę ir pateikti savo problemos sprendimo būdo pasiūlymą.

 Įsitraukite tik tada, kai manote, kad tai reikalinga

Pastebėjus, kad klasės susirašinėjimo platformoje vyksta nemandagi diskusija, prieš įsiveliant į pokalbį reikėtų gerai apsvarstyti, ar verta įsitraukti. Visa tai matys ne tik klasės draugai, tačiau ir mokytojai, todėl prieš išsiunčiant žinutę reikėtų apgalvoti, koks yra įsitraukimo į pokalbį tikslas – jei iškilęs ginčas neliečia jūsų tiesiogiai, o turimi argumentai nėra svarūs, tačiau norima tiesiog išsakyti savo nuomonę, tai į pokalbį gali įnešti nereikalingų neigiamų emocijų. Verta atsiminti ir tai, kad viešai išsakytos mintys formuoja kitų asmenų požiūrį į kalbantįjį, todėl atvėsus emocijoms išsiųstos žinutės gali priversti jus pačius jaustis nepatogiai.

Pagarbiai priimkite kitokią nuomonę

Jei kalbantis su žmonėmis siūloma daugiau klausytis, nei kalbėti, tokia pati taisyklė galioja ir susirašinėjant. Kilus nuomonių nesutarimui, svarbu atkreipti dėmesį į kito žmogaus mintis ir ieškoti kompromiso. Aklas savo nuomonės dėstymas ir neįsiklausymas į kitų pašnekovų nuomonę veda prie ginčo, kuriame abi pusės tiesiog išsakys savo argumentus, tačiau neieškos išeičių. Svarbu nebandyti įrodyti savo viršenybės, ar pasirodyti protingesniam už kitus bandant apginti savo tiesą, nes diskusijos tikslu turėtų tapti ne laimėjimas, bet kompromiso paieška.

Žinokite, kada pasitraukti iš pokalbio

Jei diskusijų metu kilo nevaldomas ginčas, svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, kurie parodo, kad reikėtų pasitraukti. Ženklais gali būti laikomi ultimatumai ir grasinimai, pavyzdžiui, nesutikimas prisidėti prie planuojamo projekto. Taip pat aiškus ženklas, kad diskusija krypsta bloga linkme, yra tai, kai ginčo objektu tampa ne užduotys, o patys žmonės – atsiranda įžeidinėjimai, nepagarba nuomonei ir argumentams. Pastebėjus šiuos ženklus patartina atsitraukti, o jei sprendimą priimti visgi būtina, verta apsvarstyti ir apie galimybę klasės draugams pasiūlyti nusiraminti ir į problemą pažvelgti kitu kampu – galbūt iki bendro kompromiso trūksta tik tiek?