700 mln. nenaudojamų mobiliųjų telefonų – maždaug tiek jų iš viso yra Europos Sąjungos namų ūkiuose, skelbia Europos Komisija. Tačiau tik maždaug kas dešimtas gyventojas seną kompiuterį, planšetę ar telefoną atiduoda perdirbti, rodo naujausi Eurostat duomenys. Didžioji dalis nebenaudojamus prietaisus laiko namuose, o tai užkerta kelią žiedinei ekonomikai ir taršos mažinimui. Kodėl taip yra ir ką galime pakeisti?

Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorės Veronikos Masalienės, naujausi Eurostat duomenys dar kartą įrodo, kad gyventojai greičiausiai nežino, kokią žalą padaro netinkamai tvarkomos elektronikos atliekos ir yra linkę kaupti net visiškai pasenusius daiktus. Tačiau jei šis įprotis pasikeistų, būtų taupomi gamtos ištekliai ir mažinama aplinkos tarša. 

Eurostat duomenimis, 2022 metais kas penktas ES gyventojas senus stacionarius kompiuterius tiesiog laikė namuose ir tik 13 proc. žmonių atidavė juos perdirbti. Lietuvos rodiklis – mažesnis nei ES, mūsų šalyje senus atitarnavusius stacionarius kompiuterius perdirbti atidavė 11,3 proc. gyventojų. Didžiausi šie rodikliai Švedijoje (29 proc.) ir Nyderlanduose (27 proc.).

Namuose užsilieka daugiausiai telefonų 

Dar daugiau nei stacionarių, namuose laikoma senų nešiojamų ir planšetinių kompiuterių – juos namuose laikė 33 proc. ES gyventojų, o perdirbti atidavė 10 proc. Lietuvoje nešiojamus ir planšetinius kompiuterius perdirbti atidavė dar mažesnė dalis – 8,3 proc. gyventojų.

Daugiausia žmonių senus nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius atiduoda perdirbti Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje – beveik 18 proc. asmenų, po jų seka Graikija (17 proc.) ir Kroatija (15 proc.).

Beveik pusė (49 proc.) žmonių namuose laikė atitarnavusius išmaniuosius ir mobiliuosius telefonus, o perdirbti atidavė tik 10,3 proc. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis labai artimas ES vidurkiui – perdirbti telefonus atidavė 10,4 proc. žmonių. 

Daugiausia žmonių, kurie 2022 m. atidavė perdirbti savo senus telefonus, buvo Graikijoje (18 proc.), Austrijoje (17 proc.).

„Kompiuteriai ir telefonai yra mūsų kasdieniai pagalbininkai, neišvengsime ir poreikio įsigyti vis naujesnį, funkcionalesnį prietaisą. Vartojimo nesustabdysime, tačiau galime plėtoti tvarų vartojimą ir žiedinę ekonomiką. Matome, kad tik nedidelė dalis gyventojų yra pasiruošusi atiduoti senus elektronikos prietaisus perdirbimui ar pakartotiniam panaudojimui. Tam, kad pagerintume šią situaciją, būtina didinti žmonių sąmoningumą dėl atliekų tvarkymo svarbos bei toliau plėsti elektronikos atliekų surinkimo sistemą“, – sako V. Masalienė. 

Ragina nebelaukti, kol prietaiso galbūt prireiks

Ilgus metus namuose nenaudojami pragulėję prietaisai galiausiai vis tiek būna išmetami. Jeigu gyventojas juos išmeta į specialiai elektronikos atliekoms skirtą talpą, prietaisai nukeliauja pas teisėtus atliekų tvarkytojus ir būna paruošiami pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, senas telefonas atsiduria mišrių atliekų konteineryje, jis nukeliauja į sąvartyną. Iš aplinkoje yrančių, mechaniškai pažeistų elektronikos atliekų gali pasklisti tiek žmonėms, tiek gamtai pavojingos medžiagos. 

„Tad jei kur nors stalčiuje turite kokį mygtukinį telefoną, seną klaviatūrą ar kitokios elektronikos, nebelaukite, kol galbūt kada nors tolimoje ateityje jums jos prireiks, o pasiimkite ją kai kitą sykį keliausite į prekybos centrą. Ten tikrai rasite specialias talpas elektronikos ir baterijų atliekoms. Taip ne tik atlaisvinsite namuose vietos, bet ir prisidėsite prie švaresnės aplinkos išsaugojimo“, – ragina V. Masalienė.   

Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.

Įsigijus naują telefoną, senasis dažniausiai lieka dulkėti stalčiuje. „Tele2“ ekspertai pataria neskubėti atsisveikinti su nebenaudojamu telefonu. Verčiau šiek tiek pakeiskite jo paskirtį ir prikelkite antram gyvenimui.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato keturias originalias idėjas, kur pritaikyti savo nenaudojamą „Android“ telefoną.

1. Universalus nuotolinio valdymo pultas

Kiekvienas senas, bet dar veikiantis išmanusis gali tapti patogiu namų išmaniųjų įrenginių valdymo pultu. Su juo galėsite valdyti televizorių, virdulį, dulkių siurblį robotą, šviesas ir kitus išmanius prietaisus.

Norėdami tai padaryti, pirmiausia telefone sukurkite atskirą „Google“ paskyrą, kuri būtų skirta būtent šiam tikslui. Tuomet įdiekite savo turimų išmanių įrenginių gamintojų rekomenduojamas valdymo programėles. „Xiaomi“ įrenginius valdysite per „Mi Home“ aplikaciją. „Samsung“ prietaisams skirta „Smart Things“, „LG“ prietaisams – „LG ThinQ“, apšvietimui – „Philips Hue“ programėlė.

Jei turite nebenaudojamą telefoną su infraraudonųjų spindulių siųstuvu, juo galite pakeisti įprastą televizoriaus ar muzikos grotuvo nuotolinio valdymo pultą. Tam tereikia įsidiegti universalaus nuotolinio valdymo pulto programėlę, pavyzdžiui, puikiai vertinamą „Universal Remote Control - Lean Remote“.

2. Namų saugos ir vaiko ar augintinių priežiūros kamera

Apsaugos kamerai reikia tik kameros, mikrofono ir garsiakalbio. Visa tai turi ir jūsų senas telefonas. Norint jį paversti kokybiška saugos kamera, reikės įdiegti specialią tam skirtą programėlę.

Rekomenduojame išbandyti „Alfred Home Security Camera, Baby&Pet Monitor“. Joje rasite prietemos filtrą, nemokamą debesies saugyklą, tiesiogines transliacijas, įspėjimus apie įvykius ir netgi galimybę bendrauti su kameros ieškiklyje atsidūrusiu asmeniu. Teliks sukonfigūruoti nustatymus ir išrinkti vietą, kur padėsite telefoną.

Ta pati namų saugos programėlė gali padėti sekti ir ramų kūdikio miegą arba stebėti ką veikia vieni namuose likę keturkojai. Tačiau jei norite daugiau „elektroninės auklytės“ funkcijų, įspėjimų apie verkimą ar bet kokį kitą triukšmą, pranešimų ir galimybės bendrauti nuotoliniu būdu, verta įsidiegti patikimą „Baby Monitor 3G“ aplikaciją.

3. Išmanioji muzikos kolonėlė

Svajojate apie išmanųjį namų garsiakalbį – virtualų asistentą? Jį gali atstoti nebenaudojamas išmanusis. Tam pirma reikės jį susieti su bet kokiu turimu „Bluetooth“ garsiakalbiu.

Tai padarius, telefone aktyvuokite balso atpažinimą bet kuriuo metu ir nustatykite, kad tiek garsiakalbis, tiek telefonas visuomet veiktų budėjimo režimu. Tuomet su „Google Home“ aplikacija susiekite savo turimas muzikos (pavyzdžiui, „Spotify“) bei išmanių įrenginių valdymo paskyras. Nuo šiol ištarus „Hey, Google“ garsiakalbis prabils maloniu balsu ir supras visas komandas, kurias supranta ir išmanioji kolonėlė „Google Nest“.

Norintiems turėti kolonėlę, prilygstančią „Amazon Echo“, reikės įsidiegti aplikaciją „Amazon Alexa“. Tiesa, abu paminėti virtualūs asistentai kol kas geba bendrauti ir vykdyti balso komandas ar atsakyti į klausimus tik anglų kalba.

4. Mobilus žaidimų kompiuteris

Senas ir užmirštas telefonas gali greitai virsti šauniu žaidimų kompiuteriu. Jei jis bus skirtas vaikui, sukurkite atskirą paskyrą, kurią galėsite kontroliuoti ir valdyti jos turinį. Taip pat galėsite nustatyti laiką kada ir kiek įrenginys veiks.

Kitas variantas –  seną telefoną paversti pasirinkto klasikinio žaidimų kompiuterio kopija. Pavyzdžiui, galite įsidiegti „Game Boy“ simuliatorių, įsirašyti žaidimo failus ir turėsite tikrą vintažinį įrenginį, kurį visi norės išbandyti.