IT produktų kokybė tampa ne tik testuotojų, bet ir kitų IT specialistų atsakomybe, todėl testuotojams daugiau darbų tenka atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su programuotojais.

Dėl to nuolatinis specialistų tobulėjimas ir modernus testavimo principų taikymas taps neišvengiama testuotojų kasdienybe ir kitais metais, svariai prisidėsianti prie IT produktų kokybės gerinimo.

Esminėmis šių metų testavimo tendencijomis dalijasi IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) testavimo praktikų vadovas Justas Laužadis.

Dirbtinio intelekto pasitelkimas 

Anksčiau dirbtinis intelektas ar mašininio mokymo algoritmai profesinėse srityse vertinami gana skeptiškai ir su baime būti išstumtiems. Tačiau kiti metai taps dirbtinio intelekto proveržio metais.

Testavimo srityje dirbtinio intelekto pritaikymas, kaip ir visur tampa vis aktualesnis. Tačiau labai svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas negali veikti be žmogaus priežiūros.

Jis bent jau kol kas reikalaus priežiūros ir tikrinimo, ar jo sukuriamas rezultatas esamame kontekste vis dar logiškas. Dirbtinio intelekto veikimas ir su tuo susijusios problemos kelia aibę pasitikėjimo klausimų, kas gali tiesiogiai trukdyti suprasti kokybinius klausimus, o tai savo ruožtu trukdyti sprendimų priėmimui.

Tad prieš paliekant bet kokį algoritmą veikti savarankiškai reikėtų labai gerai apgalvoti, kaip jis bus tikrinamas – ar tai atliks koks kitas  automatinis procesas, ar visgi prireiks periodiško specialisto įsikišimo.

Akivaizdu, kad dirbtinio intelekto pritaikymo atvejų tik daugės ir specialistai su mielu noru naudos tuos, kurie nereikalaudami daug laiko ar kitų resursų sukurs jiems bent kažkokią apčiuopiamą vertę. Po kurio laiko jau nebeišskirsime to kaip dirbtinio intelekto algoritmų, kadangi tai taps tiesiog automatizavimo dalimi.

Ką labai svarbu suprasti ir dėl ko specialistai sutaria yra tai, kad įvaldžius atitinkamus dirbtinio intelekto įrankius, galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų beveik visose srityse, nei be jų.

Dėmesys mobiliesiems įrenginiams

Interneto naudojimas mobiliuosiuose įrenginiuose jau penkerius pastaruosius metus viršija naudojimą kompiuteriais ir ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Todėl atsižvelgiant į tai, reikėtų jau dabar vis daugiau fokusuotis į programinės įrangos pritaikymą mobiliesiems įrenginiams.

Jeigu iki šiol pritaikymas mobiliesiems apsiribodavo pirmiausiai sukuriamu prototipu kompiuterio ekranui, o tik po to pritaikoma siauresniems mobiliems ekranams, tai šis procesas pamažu vis labiau keičiasi. Dėl to daugiau dėmesio turėtų būti skiriama programos mobilios versijos ir įvairių mobiliųjų įrenginių testavimui.

Tiesa, dažniausiai kalbėdami apie mobiliuosius įrenginius pirmiausiai pagalvojame apie mobiliuosius telefonus, tačiau kuriant, vystant ir testuojant produktą siūlyčiau nepamiršti ir kitų išmaniųjų įrenginių  –  planšečių, išmaniųjų laikrodžių, televizorių ir kitų įrenginių, kurie dažnai gali praplėsti vartotojo patirtį. 

Automatizavimo svarba

Jei prieš dešimtį metų vos vienas, kitas testuotojas gebėjo automatizuoti, dabar tai sugeba daryti dauguma specialistų. Prie to prisidėjo ne tik auganti rinka, tačiau ir nauji bei tobulėjantys įrankiai. Tačiau sėkmingam automatizavimo procesui reikia ir daugiau komponentų. Moderniuose programinės įrangos vystymo procesuose kodo pakeitimai atkeliauja sąlyginai nedideliais gabaliukais, bet dažnai.

Kadangi automatinių testų paskirtis – patikrinti, ar kodo pakeitimai nesugadino svarbiausių programos savybių ir funkcijų, todėl automatiniai testai taip pat turi būti pritaikyti dažnam naudojimui. Tikruose projektuose tam tikra automatinių testų imtis gali būti vykdoma ir šimtus ar daugiau kartų per dieną. Tam, kad galėtų būti dažnai vykdomi, jie turi būti greiti, stabilūs ir patikimi. Stabilumas dažniausiai nepasiekiamas nuo pirmosios dienos, tačiau jeigu testai leidžiami dažnai, per laiką pavyksta „išgaudyti“ net ir retai pasikartojančias klaidas. 

Kalbant apie greitį ir patikimumą – tai jau priklauso nuo paties techninio sprendimo. Yra daug skirtingų technikų, kaip tai pasiekti, tačiau dažnai pati testuojamoji sistema diktuoja, kas tinka, o kas ne. Tačiau itin svarbu, kad tie testai būtų kuo plačiau naudojami, kad duotų greitą ir patikimą vertinimą apie svarbiausias programos dalis. Sėkmingi automatizavimo taikymo pavyzdžiai formuoja ir toliau formuos specialistųo gebėjimų lūkesčius, o tuo pačiu ir diktuos tendencijas rinkoje.

Blunkanti riba tarp testavimo ir programavimo

Kartu su programinių sistemų modernizavimu, sistemos dalių skaidymu į atskirus modulius, servisus ir kitus komponentus, dažnai auga ir automatizuotų testų sprendimų sudėtingumas. Norint išleisti atskirus servisus nepriklausomai nuo kitų, reikia sugebėti juos testuoti tiek izoliacijoje, tiek integracijoje, tada tenka galvoti apie įvairių priklausomybių  ir testavimo duomenų valdymą. 

Negana to, kiekvienam servisui (kurių gali būti 10 ir daugiau) reikia atskirų automatizuotų testų sprendimų, o šie neretai gali skirtis savo konfigūracija. Dar prie viso paveikslo pridėkime pasakymą, kad „testų kodas yra lygus programos kodui, tad tikimės aukščiausios kodo kokybės“ ir jau galima įsivaizduoti techninių įgūdžių lūkesčius. Tačiau testuotojai nepaliekami vieni – programuotojai aktyviai padeda arba patys rašydami kodą, arba peržiūrėdami testuotojų kodą, palikdami atitinkamus komentarus, patardami, kaip ką nors aprašyti tiksliau, paprasčiau. Kaip ir programuotojai peržiūri testuotojų kodą, lygiai taip pat ir testuotojai peržiūri programuotojų kodą. 

Kartais klaidas programos kode galima atlikti tiesiog patikrinus naują logiką kode, ypač, kai pakeitimų nėra daug. Taip pat, galima atkreipti dėmesį į parašytus automatinius testus. Ar jie apskritai parašyti? Ar užtenka padengimo? Ar visi svarbiausi atvejai paminėti? Net ir iki šiol testuotojai kiek ilgiau padirbėję komandoje gana aiškiai pajusdavo, kuris programuotojas pateikia kokybiškesnį kodą, o kuris palieka daugiau defektų, o dabar, testuotojams vis geriau suprantant kodą ir programavimo niuansus, dažnai net galima parodyti konkrečius trūkumus kode. Manau, gana aiškiai juntama, kad iš testuotojų, ypač dirbančių su automatiniais testais, ir ateityje bus tikimasi vis gilesnių programavimo žinių, o iš programuotojų – testavimo.

Išliekantys lūkesčiai programinių sprendimų kokybei

Skaitmeniniai sprendimai genda, kartais klaidų nepavyksta išvengti tiesiog dėl kompleksiškos prigimties, sudėtingų procesų ar skubėjimo, o kartais koją gali pakišti trečiosios šalies programinės įrangos atnaujinimas ar tiesiog blogas oras. Priežasčių gali būti labai įvairių, tačiau kai gedimas įvyksta ir yra pastebimas, pirmiausia siekiama jį pašalinti, kad sistema vėl galėtų funkcionuoti ir sklandžiai tiekti paslaugą. Čia pasidaro labai svarbus sistemos atstatymo laikas, nes būtent tiek laiko verslas ar institucija praranda savo funkciją, o naudotojai negali pasiekti paslaugos.

Taigi, toliau sparčiai plėtojamas paslaugų skaitmenizavimas skatins skirti vis daugiau dėmesio skaitmeniniams sprendimams, jų kokybei, ypač tų paslaugų, kurios nebeturi kitos alternatyvos. Visgi visų klaidų išvengti nepavyks – tad kritiškai svarbių paslaugų tiekėjams vis didesnę svarbą įgis atsistatymo strategija, o kartas nuo karto vis išlendantys gedimai toliau edukuos tiek specialistus, tiek naudotojus apie tai, kurios gi paslaugos mums kritiškai svarbios, o kurios ne.

Judėjimo ir bendravimo apribojimai karantino metu ypač apsunkina rūpinimąsi pagyvenusiais žmonėmis, kuriems bet kada gali prireikti pagalbos. Tačiau pasitelkus išmaniuosius įrenginius ir įvairias programėles, pagelbėti vyresniems bus daug paprasčiau net ir tada, kai jus skiria atstumas. Dalinamės patarimais, galinčiais padėti lengviau rūpintis vyresniąja karta.

Didesnis ekranas – didesnis patogumas

Nors išmanieji telefonai yra puikiai pritaikyti bendravimui tiek vaizdu, tiek raštu, vyresnės kartos žmones aprūpinkite didesnį ekraną turinčiais prietaisais. Didesniame ekrane matomas vaizdas leis senjorams patogiau valdyti įrenginį ir rasti tai, ko jiems reikia.

Gal namuose turite  planšetę, kuri jums dabar reikalinga mažiau nei jūsų artimajam? Jos turi didesnius ekranus nei išmanieji telefonai, tačiau yra daug lengvesnės nei nešiojami kompiuteriai. Didesnis ekranas ir jame esančios piktogramos tikrai palengvins senolių kasdienybę.

Užtikrinkite, kad nutikus nelaimei būsite įspėti

Jei vyresnio amžiaus žmogus gyvena vienas, pasistenkite, kad jo telefone būtų įdiegtos programėlės, kurios fiksuoja žmogaus judėjimą ir prireikus gali atsiųsti pagalbos signalą. „Fall detector“ ir panašaus tipo aplikacijos fiksuoja telefono būvį, todėl supranta, jei įrenginio savininkas nukrenta ir nebegali judėti ar per ilgai nesinaudoja savo telefonu. Apie tokią situaciją programėlė praneša numatytiems kontaktams arba automatiškai paskambina pagalbos telefonu.

Tiesa, kai kurie išmanieji telefonai turi jau iškart juose integruotą ir veikiančią pagalbos iškvietimo funkciją. Pavyzdžiui, „Samsung“ įrenginiuose galima įsijungti SOS pranešimų siuntimą iš anksto įvestiems kontaktams. Nelaimės atveju tereikia tris kartus paspausti įjungimo mygtuką. Kartu su žinute „Galaxy“ telefonai nurodo ir prietaiso buvimo vietą, automatiškai įrašo balso pranešimą.

Bendraukite vaizdu

Nepamirškite dažnai paskambinti vyresnio amžiaus artimiesiems, pasiteiraukite, kaip jie gyvena ir jaučiasi. Tam, kad skambučiai taptų įdomesni ir paįvairintų jų kasdienybę, naudokitės programėlėmis, kurios leidžia atlikti vaizdo skambučius. Tai gali būti „Skype“, „Zoom“, „Viber“, „Facebook Messenger“ ar bet kokia kita pokalbiams, skirta aplikacija. Užtikrinkite, kad šiuo periodu senoliai galėtų išvysti savo anūkus ir proanūkius.

Valdykite senelių įrangą nuotoliniu būdu

Ne visi vyresnio amžiaus žmonės lengvai perpranta technologijas, bet ir tam yra sprendimas. Į kompiuterį, telefoną ar planšetę instaliuojama „Teamviewer“ programa leidžia dalintis įrenginio ekranu ir jį valdyti nuotoliniu būdu.

Pavyzdžiui, jei namuose esantis senolis nežino, kaip įjungti kamerą ar bet kokią pokalbių programėlę, naudodami aplikaciją, leidžiančią prieiti prie kito įrenginio, tai padaryti galite jūs tiesiai iš savo kompiuterio ar išmaniojo telefono.

Padėkite vesti vaistų dienoraštį

Kartais vyresnio amžiaus žmonėms reikia priminti apie vaistus, fiksuoti, kiek ir kokių tablečių jie išgeria per dieną. Estų kurta, bet ir anglų kalba veikianti programėlė „MediKeep“ leidžia fiksuoti išgertų vitaminų ir vaistų kiekį bei laiką, kada tai reikia padaryti. Taip jūs visuomet galėsite savo mamai, tėčiui, seneliui ar močiutei priminti, kad jau laikas išgerti reikiamus medikamentus.  

Ši programėlė geba nuskaityti ant vaistų ir vitaminų pakuočių esančius brūkšninius kodus bei pateikti trumpą paaiškinimą apie jų paskirtį, galimą poveikį. Taip pat ji įspėja ko nerekomenduojama vartoti geriant tam tikrus vaistus.