„TikTok“ pastaruoju metu stebimas netikėtas reiškinys – jauni žmonės jaučia nostalgiją 90-iesiems ir vis dažniau romantizuoja mygtukinius telefonus. Didžioji dalis šios auditorijos „BlackBerry“ klestėjimo laikais dar net neturėjo savo pirmojo įrenginio, tačiau šiandien apie tokius modelius svajoja. Šis fenomenas vėl atgaivino fizinių detalių žavesį – jaunimas mėgaujasi klaviatūros spragsėjimu, po nykščiu riedančiu valdymo rutuliuku ir pasiilgta atlenkiamų modelių elegancija.

„Šiuolaikinis jaunimas senuose įrenginiuose įžvelgia ypatingą retro aurą, kuri puikiai dera su vėl madingomis vinilinėmis plokštelėmis, juostine fotografija ar CD grotuvais. Panašu, kad vartotojai tiesiog pavargo nuo nuolatinio informacinio triukšmo ir poreikio visada būti pasiekiamiems. Tokie telefonai kaip „BlackBerry“ primena laikus, kai technologijos buvo tik patogus įrankis konkrečiam tikslui pasiekti, o ne viso gyvenimo centras“, – sako Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas.

Romantizuoja nepatirtą praeitį

Jaunimo polinkį romantizuoti praeitį psichologai vadina anemoija – tai jausmas, kai jaučiama nostalgija laikmečiui, kurio žmogus pats niekada nėra išgyvenęs. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai: 2025 m. atliktas vartotojų elgsenos ir nostalgijos marketingo tyrimas atskleidė, kad net 72 proc. „Gen Z“ atstovų palankiau vertina prekės ženklus, kurie savo komunikacijoje ar produktuose naudoja nostalginius elementus, retro dizaino ar senų technologijų estetikos.

Be to, nostalgiją žadinantis turinys socialiniuose tinkluose generuoja apie 43 proc. didesnį įsitraukimą nei neutralus turinys, o tai rodo stiprų emocinį šios kartos ryšį su praeities estetika, nors jie patys to laikmečio ir nepatyrė.

„Z kartai, kuri yra labiausiai įsitraukusi į skaitmeninį pasaulį ir dėl to – labiausiai nuo jo pavargusi, 90-ųjų technologijos tampa maišto forma prieš algoritmų valdomą realybę. Jaunimas vis dažniau ieško būdų riboti laiką prie ekranų, o seni mygtukiniai telefonai tam puikiai tinka. Be to, taktiliniai pojūčiai kaip mygtukų spaudymas suteikia realumo ir kontrolės pojūtį, kurio trūksta steriliame liečiamų ekranų pasaulyje“, – paaiškina J. Puodžius.

Kodėl šiandien visi telefonai atrodo taip pat?

Anksčiau technologiniai ribojimai gamintojus vertė kurti itin skirtingus įrenginius. Vieni modeliai buvo orientuoti į verslo vartotojus, kiti pasižymėjo išskirtinėmis muzikos atkūrimo galimybėmis, o treti stebino savo kompaktiškumu.

„Telia“ telefonų kategorijos vadovo teigimu, situaciją iš esmės pakeitė 2007 m. Steve’o Jobso pristatytas pirmasis „iPhone“. Šis įrenginis sukretė rinką ir įvedė naują standartą: didelis liečiamas ekranas tapo pagrindiniu vartotojų lūkesčiu. Perėjimas prie šio formato suvienodino dizainą, nes ekranas ir programėlės tapo svarbesni už patį korpusą.

„Kai pagrindinė telefono funkcija tapo prieiga prie interneto ir programėlių, pats įrenginio dizainas liko antroje vietoje – dabar jis turi tarnauti ekranui. O anksčiau telefonas buvo stiliaus detalė su savita forma. Šiandien liko kaip tiesiog funkcionalus stačiakampis, kurio išvaizdą lemia siekis suteikti kuo daugiau vietos vaizdo turiniui ir kuo patogiau naršyti“, – pažymi J. Puodžius.

Milžinų klaidos ir prarasta baterijų galia

Dalis rinkos senbuvių, tokių kaip „Nokia“ ar „BlackBerry“, nesugebėjo laiku adaptuotis prie prasidėjusios programėlių eros. Jie per ilgai laikėsi pasenusių operacinių sistemų ir iki paskutinės akimirkos bandė įrodinėti, kad fiziniai mygtukai yra būtini. O

technologinė evoliucija negrįžtamai pakeitė žmonių įpročius. Pavyzdžiui, anksčiau stebuklu atrodę infraraudonųjų spindulių duomenų mainai šiandien yra visiškai neaktualūs, nes juos pakeitė „Bluetooth“, „Wi-Fi“ ir mobilusis internetas.

Pasikeitė ir požiūris į praktiškumą. Gamintojai atsisakė vartotojams patogių keičiamų baterijų dėl plonesnio dizaino, atsparumo vandeniui ir geresnės įrenginių kontrolės.

„Šiuolaikiniai flagmanai stebina savo galimybėmis, tačiau baterijos ištvermės kovoje legendinė „Nokia 3310“ vis dar lieka neįveikiama – jos energijos pakakdavo visai savaitei. Žinoma, labiausiai todėl, kad tuomet telefono funkcijos buvo minimalios, jom ir užtekdavo mažiau energijos“, – šypteli J. Puodžius.

Ar žaismingumas sugrįš į mūsų kišenes?

Šiandien rinkoje dominuoja vos keli gigantai, o bandymai grąžinti įrenginiams žaismingumą per lankstomus ekranus vis dar išlieka nišiniai. Gamintojai, siekdami išlaikyti lankstomų modelių kompaktiškumą, dažnai priversti aukoti baterijos talpą ar kamerų kokybę. Be to, vartotojai vis dar skeptiškai vertina ekrano lenkimo žymes bei pačios technologijos patikimumą.

„Mygtukinių telefonų pardavimai kasmet traukiasi, nes net ir garbaus amžiaus žmonės pamažu renkasi išmaniuosius įrenginius. Visgi retro technologijų banga rodo, kad žmonės pasiilgo įrenginių, kurie turėjo ryškų charakterį ir leido patiems valdyti savo laiką“, – mintimis dalijasi J. Puodžius.

Technologijų milžinė „Nokia“ švenčia įspūdingą 156-ąjį gimtadienį. Suomijos bendrovė įkurta dar tada, kai žmonės dar nesapnavo mobiliųjų telefonų, tačiau būtent dėl šių įrenginių „Nokia“ išgarsėjo 21-ojo amžiaus pradžioje. Visgi vėliau technologijų lyderė  pardavė teises gaminti telefonus „Microsoft“. Į kokių produktų gamybą sėkmingai persiorientavo „Nokia“, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.

„Šiandien bendrovė sėkmingai plėtoja penktos kartos ryšio – 5G – infrastruktūrą. Suomiai jau ne vienerius metus gamina ryšio antenas ir bazines stotis, o šiuo metu naudojasi auksine galimybe įsitvirtinti JAV, kur mobiliojo ryšio operatoriams draudžiama naudoti nepatikima laikomą įrangą iš trečiųjų šalių. Pastaruoju metu daugėja ir išmaniųjų telefonų su „Nokia“ vardu, tačiau juos gamina jau visai kita bendrovė, tiesiog turinti teisę naudoti šį vardą“, – paaiškina „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Nuo tualetinio popieriaus iki karinės įrangos

Vieno garsiausių prekės ženklų istorija prasideda 1865-aisiais, kai šalia nedidelio Suomijos miestelio Nokia įkurtas celiuliozę ir tualetinį popierių gaminęs fabrikas. Gamyklą nuspręsta pavadinti miestelio vardu, o XX a. pradžioje ji pradėjo gaminti dar ir kabelius, padangas, guminę avalynę, chemikalus, respiratorius, dujokaukes ir karinę įrangą Suomijos gynybos pajėgoms.

„Kiek vėliau „Nokia“ padalinta į keturis padalinius: miškininkystės, kabelių, gumos, o svarbiausia – elektronikos, užtikrinusios bendrovei šviesią ateitį. Ji investavo į ryšio tinklų ir radijo pramonę, kūrė kondensatorius, telefono jungiklius ir mobiliuosius radijus. Pamažu buvo žengiama ir mobiliųjų telefonų gamybos link“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pirmasis suomių mobilusis „Nokia 1011“ buvo sukurtas 1992-aisiais. Dar po šešerių metų „Nokia“ pardavė šimtamilijoninį telefoną ir aplenkusi tuo metu pirmavusią „Motorola“ bendrovę tapo perkamiausiu mobiliųjų telefonų prekės ženklu pasaulyje.

„Nokia 3310“ sulaikė kulką

Nors dauguma tūkstantmečio kartos (gimę 1981-1996 m.) atstovų Lietuvoje užaugo su kultiniu „Nokia 3310“ telefonu, juos gali nustebinti faktas, jog už šį modelį dar populiaresnis buvo „Nokia 1100“. Tai buvo pigiausias bendrovės telefonas, sukurtas besivysčiusių šalių gyventojams, kuriems nereikėjo išskirtinių funkcijų. „Nokia 1100“ pardavimų rekordo nesumušė nė vienas šiuolaikinis išmanusis, o daugiausia nupirktų mobiliųjų dešimtuke iki šiol puikuojasi net aštuoni „Nokia“ modeliai.

„Kita vertus, ne tik Suomijos, bet ir kitų šalių kultūros dalimi ir tikra legenda laikomas būtent „Nokia 3310“. Stilingas mobilusis garsėja savo išskirtiniu tvirtumu. Pavyzdžiui, šis telefonas yra sulaikęs kulką ir išgelbėjęs JAV karininko gyvybę Afganistane. Kulka įstrigo mobiliajame ir nė nepalietė krūtinės, o amerikietis iki šiol naudojasi, tiesa, jau kitu „Nokia 3310“ modeliu, – pasakoja M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ priduria, kad šis ir kiti „Nokia“ modeliai sukėlė tikrą proveržį žaidimų industrijoje. Gyvatėlės žaidimas „Snake“, kurio iki šiol niekam taip ir nepavyko įveikti, įtraukė milijonus žmonių visame pasaulyje. Anuomet jis leido suprasti, kad telefonai tikrai gali tapti ateities vaizdo žaidimų platforma.

„Nokia“ mobilieji išgyveno šlovę iki 2011 m. – užėmė apie 40 proc. rinkos, kai tuo tarpu dabartiniai telefonų lyderiai „Samsung“ ir „Apple“ niekada nebuvo pasiekę 35 proc. Dar 2011-aisiais beveik 70 proc. lietuvių naudojosi įvairiais „Nokia“ modeliais, rodo statistikos bendrovės „Statcounter“ duomenys.

Statys mobiliojo ryšio tinklą mėnulyje

Vis dėlto 2013-aisiais „Nokia“ priėmė emociškai sunkų, tačiau racionaliai pagrįstą sprendimą. Tam, kad išvengtų finansinės griūties, pardavė savo telefonų padalinį „Microsoft“ kompanijai už 5,4 mlrd. eurų (prilygsta beveik pusei Lietuvos biudžeto pajamų 2020 m.). Nuo tada suomiai persiorientavo į tinklo įrangos gamybą mobiliojo ryšio operatoriams.

„Šiuo metu „Nokia“ yra ketvirtas didžiausias 5G ryšio įrangos gamintojas. Ji kiek atsilieka nuo Azijos konkurenčių, tačiau suomių įranga pasitiki daugiau kaip 150 valstybių“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Praėjusiais metais „Nokia“ sudarė įspūdingą 450 mln. JAV dolerių sutartį su Taivano mobiliojo ryšio operatoriumi dėl 5G plėtojimo šioje šalyje, o spalį sukirto rankomis su „NASA“ ir įsipareigojo pastatyti astronautams 4G mobiliojo ryšio tinklą mėnulyje.

Jei „Nokia“ taip užsiėmusi tinklo įrangos gamyba, kas tuomet kuria „Nokia“ išmaniuosius telefonus su „Android“ operacine sistema? Juos ne itin sėkmingai gaminusi „Microsoft“ dar 2016 m. pardavė teises į „Nokia“ vardą kitai Suomijos įmonei „HMD Global“, kurią įkūrė buvę „Nokia“ darbuotojai. Tikroji „Nokia“ jau neprisideda prie šių telefonų gamybos.