Login to your account

Username *
Password *

Balandžio 1 dieną iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo su „SpaceX“ „Transporter 4“ misija į saulės sinchroninę orbitą (SSO) pakilo dar trys Lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics” sukurti palydovai. Tarp jų – didžiausias iki šiol bendrovės sukurtas palydovas MP42, kuriame integruoti net kelių komercinių klientų įrenginiai.

Didžiausias lietuvių sukurtas palydovas

Balandžio 1 dieną, penktadienį, „SpaceX“ sėkmingai įgyvendino „Transporter 4“ misiją. Iš Floridoje esančio kosmodromo „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon-9“ iškėlė ir dar tris „NanoAvionics“ palydovus. Vienas jų – iki šiol didžiausias „NanoAvionics“ sukurtas palydovas MP42 su technologijų įmonių „OQ Technology“ ir „VeoWare“ bei kitų klientų įrenginiais. Naujasis palydovas MP42 yra maždaug mažo šaldytuvo dydžio, tad yra net kelis kartus didesnis už iki šiol įmonės gamintus nano palydovus.

„Pirmojo MP42 dydžio palydovo paleidimas yra svarbus žingsnis į didesnių palydovų rinką. Šis naujas etapas dar paspartins įmonės augimą ir plėtrą, taip pat toliau demonstruos mūsų gebėjimą prisitaikyti prie klientų poreikių ir novatoriškus sprendimus. Šiuo metu daugiausiai „NanoAvionics“ palydovų pagaminama Lietuvoje, bet taip pat turime padalinius bei gamybai pritaikytas patalpas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje. Planuojame ir tolesnę plėtrą Vilniuje: netrukus čia duris atvers naujasis gamybos, surinkimo, integravimo ir testavimo padalinys. Tikime, kad sėkmingos tarptautinės partnerystės ir didėjantys gamybos pajėgumai leis mums mažųjų palydovų rinkoje išlaikyti lyderių poziciją“, – sako „NanoAvionics“ generalinis direktorius Vytenis Buzas.

V. Buzas priduria, kad per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje įvykusi technologinė pažanga šiandien leidžia sukurti itin mažus, bet labai galingus palydovus. Tokios technologijos, kaip nedideli mikroprocesoriai ir efektyvesnės saulės baterijos, taip pat sumažėjusios paleidimo į orbitą išlaidos paskatino mažųjų palydovų rinkos vystymąsi. Mažuosius palydovus sukurti, paleisti ir eksploatuoti yra lengviau, tad ilgainiui jie tapo labiausiai paplitusiais palydovais orbitoje – net 7 iš 10 dabar aplink Žemę skriejančių palydovų yra mažieji, dauguma jų priklauso komercinėms įmonėms. Mažaisiais palydovais laikomi tie, kurie sveria nuo kelių šimtų gramų iki 500 kg.

Pasak įmonės vadovo, naujoji MP42 misija suteikė galimybę naudotis palydovo dalijimosi paslauga, kai į vieną palydovą integruojami kelių skirtingų klientų įrenginiai. Tai leidžia paslauga besinaudojantiems klientams išbandyti savo technologijas kosmose pasidalinant palydovo ir jo paleidimo kaštus bei sutalpinant visus reikalingus įrenginius. „NanoAvionics“ yra viena pirmųjų mažųjų palydovų gamintojų pasaulyje pradėjusių siūlyti tokią paslaugą.

Palydovuose – pažangios klientų technologijos

Pirmasis prieš kelias dienas į kosmosą paleistas „NanoAvionics“ MP42 palydovas talpina kelių klientų krovinius. Tarp jų – ryšio technologijų bendrovės „OQ Technology“ ir palydovinių technologijų įmonės „VeoWare“ įrenginiai. Palydove esantis „OQ Technology“ telekomunikacijų įrenginys „Tiger-3“ prisidės prie orbitoje jau besisukančių kitų bendrovės palydovų spiečiaus, kuris prisideda prie globalaus nepertraukiamo 5G mobilaus ryšio užtikrinimo visame pasaulyje. Bendrovės „VeoWare“ krovinyje – technologijos, skirtos įvairiems bandymams orbitoje atlikti.

„Transporter 4“ misija į kosmosą taip pat pakėlė dar du komerciniams klientams skirtus „NanoAvionics“ palydovus: M6P platformos 6U dydžio (maždaug didelės batų dėžės dydžio) palydovą konfidencialiam klientui su Žemės stebėjimo įrenginiu ir M12P platformos 12U dydžio (maždaug mikrobangų krosnelės dydžio) palydovą su telekomunikacijų technologijomis. 12U dydžio palydovas buvo pagamintas bendrovei „Thales Alenia Space“ – vienai  didžiausių kosmoso technologijų įmonei pasaulyje.

„Transporter 4“ – jau ketvirtoji „SpaceX“ palydovams skirtos programos „SmallSat Rideshare“ misija, kurios tikslas yra suteikti galimybę mažųjų palydovų operatoriams reguliariai vykdyti „Falcon 9“ skrydžius į Saulės sinchroninę orbitą (SSO) – 520 km aukštį. JAV kosmoso įmonės raketa-nešėja „Falcon 9“ yra pirmoji pasaulyje daugkartinio panaudojimo raketa. Pernai ji buvo paleista daugiausiai kartų iš visų šiuo metu eksploatuojamų JAV raketų ir yra vienintelė komercinė raketa, visiškai sertifikuota gabenti žmones į Tarptautinę kosminę stotį.

Plečiasi ir toliau

„NanoAvionics“ yra viena iš pirmaujančių mažuosius palydovus kuriančių įmonių pasaulyje. Šiemet bendrovė planuoja dar labiau plėstis. „NanoAvionics“ turi 4 padalinius Lietuvoje, JAV bei Jungtinėje Karalystėje, o visai netrukus atidarys naują, didesnį biurą Vilniuje. Naujos patalpos leis dar labiau padidinti darbų spartą – 2022 m. bendrovė planuoja paleisti iš viso 15 palydovų, iš kurių trys pasiekė orbitą sausį, o dar trys – balandžio pradžioje.

Šiuo metu įmonėje dirba daugiau kaip 135 darbuotojai, bet dėl nuolatinės bendrovės plėtros, naujų sutarčių su tarptautiniais klientais ir didesnio leidžiamų palydovų skaičiaus „NanoAvionics“ aktyviai ieško naujų darbuotojų inžinerijos, komercinių verslo sričių srityse. „NanoAvionics“ bendradarbiauja su skirtingomis valstybinėmis, mokslo ir komercinėmis institucijomis visame pasaulyje, tokiomis kaip NASA (JAV), Europos Kosmoso Agentūra, MIT (JAV), Thales Alenia Space (Prancūzija), CONTEC (Pietų Korėja) ir kitomis.

Birželio 30 dienos vėlų vakarą iš Floridos valstijoje Kanaveralo iškyšulyje esančio kosmodromo pakilo bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9”, kurioje – dar du Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ palydovai. Jie prisidės prie ryšio technologijų vystymo bei plėtros ir taip pagerins sąlygas bendruomenėms atokiuose Žemės regionuose.

„SpaceX“ raketos „Falcon 9“ misija „Transporter-2” – specialiai palydovų pakėlimui į orbitą skirtos programos „SmallSat Rideshare“ dalis, kurioje skrido net 88 palydovai. Birželio 30 dieną į Saulės sinchroninę orbitą pakilusi „SpaceX“ raketa gabeno ir du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus, skirtus įmonės klientams iš JAV, Pietų Afrikos Respublikos, Meksikos ir Liuksemburgo.

Vienas iš į kosmosą pakilusių lietuvių sukurtų palydovų, pavadintas „D2 / Atlacom-1“, yra 6U dydžio (6 vienetų arba 6000 kubinių centimetrų) palydovas, talpinantis kelių klientų komunikacijos bei Žemės stebėjimo įrenginius. „NanoAvionics“ yra viena pirmųjų pasaulio rinkos įmonių, sėkmingai vystančių palydovų dalijimosi (angl. shared satellite) programą. Ši galimybė leidžia keliems klientams naudotis vienu palydovu savo tikslams ir tuo pačiu pasidalinti su jo gamyba, paleidimu ir valdymu susijusius kaštus.

„Galimybė dalintis palydovu bei technologijos, kurias esame išbandę ankstesnėse sėkmingose misijose, leidžia mūsų palydovus užsakiusioms organizacijoms greičiau kosmose ištestuoti savo komunikacijos ar žemės stebėjimo technologijas bei jas komercializuoti. Palydovas „D2 / AtlaCom-1“ turi unikalius hiperspektrinio vaizdavimo įrenginius ir yra įdomus sėkmingo bendradarbiavimo trijuose žemynuose pavyzdys – prie jo sukūrimo prisidėjo Pietų Afrikos Respublikos, Meksikos, JAV bei Europos komercinės kompanijos ir mokslinės institucijos. Abu mūsų sukurti ir su „Transporter-2“ misija pakilę palydovai buvo vieni greičiausiai iki šiol mūsų įvykdytų projektų. Galime pasidžiaugti, kad nors tokio sudėtingo įrenginio gamyba reikalauja daugybės laiko, šio palydovo kūrimas, bandymai ir paleidimas užtruko tik 8 mėnesius“, – sako „NanoAvionics“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Vytenis. J. Buzas.

Iš Lietuvos kosmoso technologijų bendrovės sukurto palydovo gauti duomenys bus naudojami kuriant sprendimus, kaip pagerinti žemės ūkio derlingumą ir gyvulininkystę, stebėti miesto aplinka bei aptikti augmenijos ir teršalų pokyčius. Pavyzdžiui, specialus palydovo jutiklis gali „pamatyti“ invazinės augalų ligas, keliančias grėsmę visam derliui, kas leidžia ūkininkams laiku imtis prevencinių veiksmų.

Antrasis šįkart su „SpaceX“ raketa pakilęs „NanoAvionics“ palydovas „Tiger-2“ sukurtas tarptautiniam 5G ryšio palydovų operatoriui „OQ Technologies“. Jis taps pirmuoju 5G daiktų interneto (IoT) paslaugas teikiančiu palydovu žemutinėje Žemės orbitoje. Tai jau antroji bendra „NanoAvionics“ ir „OQ Technologies“ misija, kuri prisidės prie pirmojo globalaus 5G IoT tinklo kūrimo, pagerinant ryšio paslaugas Afrikoje, Viduriniuose Rytuose, Azijoje ir Lotynų Amerikoje.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad, nepaisant pandemijos ir to įvairių gamybos komponentų trūkumo, kurį patyrė kitos technologijų bendrovės, mes išteklių nepritrūkome, taip pat nepatyrėme jokių vėlavimų gamyboje. Taip yra dėl to, kad patys savo laboratorijoje gaminame apie 95 proc. palydovams reikalingų posistemių ir kontroliuojame savo žaliavų atsargas, todėl turime galimybes vykdyti darbus pagal įprastą tvarkaraštį“, – sako V. J. Buzas.

Neseniai į mažųjų palydovų rinką įžengusi „NanoAvionics“ iki 2025 m. tikisi didinti apsukas iki 120 pagaminamų palydovų per metus – penkis kartus daugiau, nei pagaminama dabar. Augant gamybos apimtims, bendrovė ketina atdaryti dar vieną biurą Vilniuje bei sostinėje pasamdyti 70 proc. daugiau darbuotojų, o šiuo metu turi apie 20 atvirų pozicijų.