Login to your account

Username *
Password *

Šiandien muzikos grotuvas „iPod“ švenčia 19-ąjį gimtadienį – su šiuo įrenginiu siejama skaitmeninių muzikos įrašų revoliucija. Ši revoliucija prisidėjo ir prie muzikos transliavimo internetu platformų, tokių kaip „Spotify“ ar „Soundcloud“, atsiradimo. Būtent šios platformos šiandien mums leidžia legaliai klausytis milijonų dainų, kada tik panorėjus. Minint „iPod“ gimtadienį „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė dalijasi populiariausiomis platformomis ir pasakoja, kodėl kai kurios iš jų neprigijo Lietuvoje.

„Šiandien naudotis muzikos transliavimo internetu platformomis – įprasta. Jose galime rasti milžiniškus muzikos kūrinių ir tinklalaidžių katalogus, žiūrėti mėgstamus vaizdo įrašus ar net remti savo mylimus atlikėjus. Ir už tai turime būti dėkingi „Apple“ – sukūrusi muzikos grotuvą „iPod“, ji sukėlė muzikos klausymosi įpročių revoliuciją ir visam laikui pakeitė būdus, kaip muzikos klausomės šiandien “, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir pasakoja apie populiariausias muzikos platformas.

„iTunes“: pradžia (2001 m.)

Nuo tada, kai 2001 m. „Apple“ sukūrė ir pasauliui pristatė muzikos dalijimosi platformą „iTunes“, o vėliau tais pačiais metais ir muzikos grotuvą „iPod“, muzikos pasaulis pasikeitė iš esmės.

„Naujieji „iPod“ garsėjo tiek savo išskirtiniu dizainu, tiek išplėstu funkcionalumu. Ekrane buvo galima matyti daugiau informacijos apie dainas ir pasitelkti įrenginius kaip duomenų talpyklas – atsiųsti skaitmeninį garso turinį iš „iTunes“ platformos. Ji išsiplėtė iki daugiau nei 50 mln. dainų saugyklos, kur buvo galima atsiųsti savo mėgstamas dainas, klausytis jų neprisijungus prie interneto ar kurti savo grojaraščius“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Daugumai žmonių „iPod“ tapo nelabai reikalingu įrenginiu, kai atsirado galimybė į savo išmaniuosius telefonus atsisiųsti muzikos klausymosi programėlės. „Apple“ pernai pranešė ir apie „iTunes“ grotuvo transformaciją: jis virto „Apple Music“, kuris savo funkcionalumu yra panašus į populiariausią programėlę – „Spotify“.

„Souncloud“: prieinama visiems (2007 m.)

„Soundcloud“ yra pirmoji pasaulyje ne tik „iOS“ įrenginiams prieinama muzikos transliavimo internetu platforma, šiandien galinti didžiuotis net 175 mln. aktyvių vartotojų per mėnesį ir 125 mln. garso takelių.

„Soundcloud“ yra viena geriausiai pažįstamų muzikos platformų ir lankomiausių interneto puslapių. Pagrindinis jos privalumas – galimybė kiekvienam užsiregistravusiam vartotojui pridėti didelį kiekį mėgstamų garso takelių. Žinoma, dėl šios priežasties čia yra nemažai blogos kokybės įrašų, tačiau ilgiau naudojantis platforma, algoritmai geriau tave atpažįsta ir paslepia tokį turinį“, – pasakoja „Bitės Profė“. 

Platforma yra naudinga ne tik melomanams, bet ir muzikos kūrėjams, kurie nori pasidalinti naujai sukurtais, ar perdirbtais muzikiniais įrašais. Pagrindinės paslaugos yra nemokamos, tiek norintiems muzikos tik klausytis, tiek ją kuriantiems.

Šių metų pradžioje savo sukurtą dainą „Don‘t Doubt ur Vibe“ į „Soundcloud“ platformą įkėlė ir vienas didžiausių pasaulio verslininkų Elonas Muskas. Per kelias dienas ji buvo perklausyta daugiau kaip  2,6 mln. kartų.

„Bandcamp“: namai nišiniams kūrėjams (2007 m.)

Nišinė muzikos platforma „Bandcamp“ stengiasi suteikti vietą jauniems kūrėjams ne tik dalintis savo garso takeliais, bet ir uždirbti iš vinilinių plokštelių, dainų parsisiuntimų ar atributikos. Atlikėjai iš platformos gauna 15 proc. nuo kiekvieno pardavimo, kai už kiekvieną perklausą „Spotify“ autoriui atitenka vos nuo 0.000033 iki 0.000055 Eur.

„Bandcamp“ laikoma draugiškiausia muzikos platforma atlikėjams. Dėl karantino pinigų netekę atlikėjai sulaukė dar didesnės paramos – visi pinigai, gauti tiek už garso takelių parsisiuntimus, tiek už kompaktines plokšteles buvo pervesti į kūrėjų sąskaitas. Vos per 30 dienų platformoje buvo parduota produktų už daugiau kaip 170 mln. eurų“, – sako A. Adomaitytė.

Įdomu tai, kad muzikos platformoje užsiregistravę nemažai Lietuvos atlikėjų. Tiesa, tai daugiau nišinės grupės, patenkančios į folkroko, elektronikos ar alternatyvios muzikos kategorijas. Viena geriausiai parduodamų dainų yra elektroninės muzikos grupės „Solo ansamblis“ daina“ „Olos“.

„Spotify“: sparčiausiai auganti ir ambicingiausia (2008 m.)

„Spotify“ veiklą pradėjo 2008 m., o Lietuvoje – nuo 2013 metų. Šiandien tai populiariausia pasaulyje muzikos įrašų platforma, siūlanti daugiau nei 56 mln. dainų, 1,5 mln. skirtingų tinklalaidžių ir sulaukianti daugiau nei 300 mln. aktyvių vartotojų per mėnesį. Bendrovė yra viena vertingiausių technologijų bendrovių Europoje, kurios vertė šiuo metu siekia apie 40 milijardų.

Pagrindinis platformos privalumas – personalizuoti naujos muzikos pasiūlymai. Pagal jūsų klausomą muzikos žanrą, atlikėjus programėlė siūlo naujus atlikėjus ir jų kūrinius.

Visai neseniai „Spotify“ platformoje atsirado ir vaizdo įrašų galimybė. Tai reiškia, kad vartotojai čia gali muzikos kūrinių ir mėgstamų tinklalaidžių klausytis su vaizdu – taip, kaip „YouTube“ platformoje.

„Tai didelis kompanijos žingsnis, kuris dar kartą parodo jos kūrėjų inovatyvumą ir gebėjimą suprasti rinkos poreikius. Tinklalaidės dabar ypač populiarios visame pasaulyje, o galimybė jų ne tik klausytis, bet ir per vaizdą megzti artimesnį ryšį su kūrėjais, yra svarbus žingsnis tolimesniam kompanijos augimui. Vartotojai platformoje jau gali peržiūrėti tokias tinklalaides, kaip „The Morning Toast“, „Fantasy Footballers“, „Book of Basketball 2.0“ ir kt.“, – teigia „Bitės Profė“.

Kita didelė naujiena – „Spotify“ pranešė pasirašiusi 85 milijonų eurų vertės susitarimą su populiariu tinklalaidžių kūrėju Joe Rogan, kurio pagrindę paskyrą „YouTube“ platformoje seka daugiau nei 9 mln. žmonių. Ši sutartis dar geriau atskleidė „Spotify“ ambicijų mastą.

„Tidal“: aukščiausios kokybės garsas (2014 m.)

Žinomų atlikėjų Jay-Z, Alicia Keys, Beyonce ir kitų valdoma muzikos platforma garsėja didele muzikos kūrinių biblioteka. Čia klausytojai gali rasti daugiau nei 60 mln. garso takelių ir 250 tūkst. vaizdo įrašų, tarp kurių: vaizdo klipai, gyvi atlikėjų pasirodymai ir daugybė muzikinių ir dokumentinių filmų, kurių nėra niekur kitur. Šiuo metu „Tidal“ veikia 56 šalyse ir turi daugiau nei 3 mln. paslaugos prenumeratorių.

Pagrindinis muzikos platformos bruožas, išskiriantis ją iš konkurentų, yra aukščiausios kokybės garsas, kurį, neabejotinai, spėjo įvertinti audiofilai.

„Tidal“ vartotojams suteikia galimybę pasirinkti iš keturių garso nustatymų: normalus (angl. Normal), aukštas (angl. High), aukštos raiškos (angl. HiFi) ir aukščiausias (angl. Master). Pirmi du leidžia klausytis mums įprastos kokybės muzikos ir kartu sutaupyti mobiliųjų duomenų. Tuo metu „HiFi“ ir aukščiausios kokybės garso nustatymai leidžia klausytis muzikos kokybe, kuria ji buvo įrašyta. Norint klausytis kūrinių aukščiausia įmanoma kokybe, būtina iš anksto pasirūpinti ir itin geromis ausinėmis“, – pataria A. Adomaitytė.

Nors „Tidal“ nepatenka tarp populiariausių muzikos platformų Lietuvoje, čia galima rasti tokių atlikėjų, kaip Jurga Šeduikytė, Andrius Mamontovas ir „Sel“ kūrinių. Pasak „Bitės Profo“ tam įtakos gali turėti tai, kad platforma neturi nemokamo plano ir prenumeratos kaina prasideda nuo 9,99 eurų per mėnesį.

Šiandien, prieš 18 metų, 2001 m. spalio 23 d., pasauliui buvo pristatytas pirmasis „iPod“ muzikos grotuvas. Tai buvo stiliaus, dizaino ir funkcionalumo revoliucija. Šie įrenginiai ne tik suteikė galimybę muzikos patogiai klausytis bet kur, tačiau tai daryti dar ir stilingai. Minint šią dieną, „Bitės Profai“ pasakoja apie nešiojamų muzikos grotuvų evoliuciją – nuo pirmųjų tokio tipo prietaisų iki dar šiandien naudojamų įrenginių.

„Tai, kad dabar galime mėgstamos ir norimos muzikos klausytis ten, kur norime ir tiek, kiek norime, yra įprasta kiekvienam. Tačiau buvo laikai, kai nešiojama muzika neegzistavo. Laikui bėgant, atsirado revoliucionierių, kurie šią situaciją pakeitė, todėl dabar galime džiaugtis ypatingais įrenginiais. „iPod“ iš jų išsiskiria tuo, kad ilgainiui tapo įrenginiu, kuris savo funkcionalumu ir išvaizda beveik prilygo išmaniajam telefonui“, – sako Alytaus „Bitės“ salone dirbantis „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis ir pasakoja apie 6 nešiojamų muzikos įrenginių etapus, pakeitusius žmonių muzikos klausymosi įpročius.

1. Radijas: „nešiojamos“ muzikos pradžia (1954 m.)

Po šio įrenginio pasaulis niekada nebebuvo toks kaip anksčiau. Radijo imtuvai leido muzikos vartotojams klausytis bet kur.

„Šis įrenginys visiems laikams pakeitė žmonių klausymosi įpročius. Pirmą kartą istorijoje muzikos klausytis buvo galima ne tam tikroje vietoje, o ten, kur yra pats klausytojas. Žinoma, kadangi įrenginys tik ištransliuoja radijo bangomis siunčiamą muziką, ten, kur jų nėra, radijo imtuvas nebuvo naudingas. Tačiau pats „nešiojamos muzikos“ principas buvo visiškai revoliucinis“, – teigia A. Archangelskis.

Įrenginys buvo toks populiarus, kad rinkoje buvo aktyviai naudojamas iki pat 1980 metų. Tuomet jį keisti pradėjo aukštesnio technologinio lygio grotuvai.

2. „Walkman“: tolimesnio progreso pagrindas (1979 m.)

„Walkman“ yra pirmasis pasaulyje nešiojamas muzikos grotuvas. Tai ypatingai didelė inovacija muzikos pasaulyje. Pirmą kartą istorijoje muzikos buvo galima klausytis ne tik ten, kur norisi, bet ir tokios, kokios norisi. Jo tikslas ne tik vartotojui suteikti galimybę tą daryti bet kur, tačiau dar ir pačiam pasirinkti muziką. Tereikėjo įsigyti mėgstamų atlikėjų kasečių ir štai – mėgstami garsai visada su jumis“, – sako A. Archangelskis.

Anot eksperto, be šio įrenginio atsiradimo greičiausiai neturėtume daugelio mums įprastų muzikos klausymosi įrenginių: „Nepaisant to, kad šis grotuvas išrastas dar 1979 m., jo veikimo principu ir idėja paremti ir dabartiniai įrenginiai. Juk norimos muzikos klausomės ten, kur norime ir tada, kada norime. Žinoma, technologiškai stipriai pažengėme į priekį – muzikos nebeleidžiame iš kasečių – tačiau bet kokios muzikos pasirinkimo idėja mus pasiekė dar iš XX a.“

Vėliau (1984 m.) kompanija „Sony“ pasauliui pristatė ir vyresnįjį šio įrenginio brolį – „Discman“. Šis įrenginys veikė taip pat. Skirtumas tik toks, kad muzika būdavo leidžiama ne iš kasečių, o CD diskų.

3. MP3 grotuvai: viskas dar patogiau (1998 m.)

MP3 muzikos formatas jau savaime buvo revoliucija. Jis duomenų saugojimo laikmenose leido sutalpinti didesnį muzikos kiekį nei iki tol. Taigi ir tokį muzikos formatą atkurti galėję MP3 grotuvai tapo neįtikėtinai populiarūs.

„Savo esme jie priminė „Walkman“ ir „Discman“ įrenginius. Tačiau tai, kaip muzika buvo transliuojama, kardinaliai skyrėsi. Su savimi nereikėjo nešiotis kasečių ar diskų, pakakdavo dainas tik susikelti į grotuvą. MP3 muzikos formato technologija leido su savimi turėti ir didesnį kiekį muzikos nei iki šiol bei patogiai ją valdyti“, – sako A. Archangelskis.

Kaip teigia ekspertas, vėliau šie įrenginiai dar patobulėjo ir tapo MP4 grotuvais: „Tai reiškė, kad dabar jie tapo ne muzikos, bet ir vaizdo atkūrimo įrenginiais. Juose buvo galima žiūrėti nuotraukos ar vaizdo įrašus. Taip jų populiarumas dar labiau išaugo.“

4. „iPod“: visapusė revoliucija (2001 m.)

Technologijų pasaulio inovacija nebūtinai reiškia iki tol neegzistavusio įrenginio išradimą. Inovacija gali būti ir visiems puikiai pažįstamo įrenginio patobulinimas. Būtent tai ir padarė kompanija „Apple“, sukurdama muzikos grotuvą „iPod“.

„Jau egzistuojančių įrenginių prikėlimu naujam gyvenimui „Apple“ garsėdavo visada. Ir šį kartą visų jau naudojamus MP3 grotuvus kompanija sugebėjo perkurti. Naujieji „iPod“ garsėjo tiek savo išskirtiniu dizainu, tiek išplėstu funkcionalumu. Ekrane buvo galima matyti daugiau informacijos apie dainas, naudoti įrenginius kaip duomenų talpyklas“, – pastebi A. Archangelskis.

Kaip ir kitų kompanijų įrenginiai, taip ir „iPod“ grotuvai evoliucionavo ir ilgainiui tapo ne muzikos, bet įvairaus turinio grotuvais.

5. „iPod Touch“: beveik telefonas (2007 m.)

Akivaizdu, kad tai tiesiog kita „iPod“ versija. Tačiau ją muzikos grotuvų evoliucijoje paminėti tiesiog būtina. Ji ypatinga tuo, kad iš muzikos grotuvo tapo beveik išmaniuoju telefonu.

„Grotuvas „iPod Touch“ turėjo praktiškai viską, ką turi ir šiuolaikiniai telefonai. Juo buvo galima fotografuoti, skaityti žinias, žaisti žaidimus ar naudotis išmaniosiomis programėlėmis. Kad būtų laikomas telefonu, jam trūko tik vieno – galimybės skambinti. Taip išsiplėtė vartotojų suvokimas apie tai, koks turi būti muzikos grotuvas. Ir tokiu būdu buvo dar kartą perrašyta istorija“, – sako A. Archangelskis.

Nepaisant to, kad visas šio įrenginio savybes dabar turi kiekvieno vartotojo telefonas, „iPod Touch“ pardavinėjami iki šiol. Tai rodo, koks sėkmingas yra šis muzikos grotuvo modelis.

6. „Spotify“: viso pasaulio muzika – telefone (2008 m.)

Telefonai jau spėjo tapti plataus spektro įrenginiais, kurie savyje derina daugelio prietaisų funkcijas. Taigi ir muzikos grotuvas išmaniajame jau nieko nebestebina. Tačiau muzikos klausymosi evoliucija nesustojo ir dabar turime galimybę jos klausytis išskirtiniu būdu.

„Grotuvui „Walkman“ reikėjo kasečių, „Discman“ – CD diskų, MP3 grotuvui – dainų, o štai muzikos klausymosi platformai „Spotify“ nereikia nieko (neskaitant interneto ryšio). Ši platforma leidžia bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje patogiai pasiekti beveik visą pasaulio muziką. Tai neabejotinai išskirtinis muzikos klausymosi evoliucijos etapas“, – sako A. Archangelskis.

„Spotify“ veiklą pradėjo 2008 m., o Lietuvoje – nuo 2013 metų. Paskutiniais duomenimis šioje platformoje šiuo metu yra daugiau nei 40 milijonų garso įrašų.