Technologijų rinkoje, lygiai kaip ir aprangoje, egzistuoja mados. Šio amžiaus pradžioje mažai kas būtų patikėjęs, kad „iPod“ grotuvas sukels revoliuciją, o didelę klaviatūrą turintis „BlackBerry“ telefonas taps ne ką mažesniu prestižo simboliu, nei prabangus laikrodis. Tačiau tendencijos labai greitai keičiasi – abu minėti įrenginiai šiandien egzistuoja nebent istorijos vadovėliuose. „Telia“ pasakoja, kas lemia technologijų madas ir kodėl jos pastaruoju metu vis dažniau atgimsta naujuose produktuose.

„Žmonės, kurie kuria technologijas, gyvena tarp mūsų. Jie klausosi panašios muzikos, žiūri tuos pačius filmus ir seka naujausių laikų tendencijas. Todėl technologijų mados dažnai kyla ne tik iš poreikio ar naujai išvystytų gamybos procesų, bet ir iš kultūrinio konteksto. Kaip ir drabužiuose, technologijų kryptį diktuoja ne tik tai, ką žmonės nori naudoti, bet ir kaip jie save pageidauja išreikšti. Tą puikiai demonstruoja po daugybės metų vėl į madą grįžtantys permatomi įrenginių korpusai bei sulenkiami telefonai“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.

Kalėjimo įkvėpta permatomo dizaino mada

1998 m. juodų ir gelsvų kompiuterių rinką supurtė dar nematyto dizaino „Apple iMac G3“. Kiaušinio formos, viename korpuse su monitoriumi integruotas įrenginys akį rėžė mėlyna, oranžine, violetine ir kitomis ryškiomis spalvomis, o svarbiausia – buvo permatomas. Vartotojai per tonuotą plastiką galėjo matyti plokštes, kabelius bei kitus prietaiso veikimui reikalingus komponentus.

Šią originalią idėją netruko „pasigauti“ ir kiti garsių to laikmečio elektronikos įrenginių gamintojai. Ant parduotuvių lentynų dar tais pačiais metais pasirodė permatoma „Game Boy Color“ konsolė ir „N64“ žaidimų pultas.

Mažai kas žino, bet įkvėpimo šie prietaisai sėmėsi ne iš garsių menininkų kūrinių ar kitų romantiškų šaltinių, o iš kalėjimuose naudojamos elektronikos. Praėjusio amžiaus paskutiniais dešimtmečiais JAV laisvės atėmimo įstaigose buvo pradėti naudoti permatomą korpusą turintys televizoriais ir radijo grotuvai. Tai maksimaliai apsunkino galimybes kaliniams šiuose prietaisuose slėpti draudžiamus daiktus, o šį funkcinį elementą gamintojams galiausiai pavyko panaudoti ir estetiniais tikslais.

„Permatoma elektronika rezonavo su to laikotarpio nuotaikomis. Visuomenėje buvo jaučiamas susižavėjimas tuo metu itin sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, todėl galimybė pažvelgti, kas dedasi įrenginio viduje, vartotojus intrigavo ir atspindėjo tuo metu jaustą autentiškumo bei atvirumo poreikį. Be to, ryškios spalvos ir naujoviškas permatomas dizainas savotiškai demonstravo, kad kompiuteriai ir elektronika iš darbui skirtų mašinų transformavosi į plačiajai visuomenei skirtas mados ikonas ar net meno kūrinius“, – mados ištakas aiškina M. Baltušis.

Technologijos kaip statuso simbolis

Su „iMac G3“ pradėtą darbą formuojant naujas technologijų madas „Apple“ sėkmingai pratęsė su keleriais metais vėliau debiutavusiu „iPod“. „Postmodernų“ dizainą iškeitusi į minimalistines linijas, kompanija sukūrė naują aprangos aksesuarą, dėl kurio žmonės pradėjo norėti technologijas dėvėti ir jas pasiimti visur su savimi. „iPod“ sėkmė davė paspirtį visai nešiojamos elektronikos rinkai, o muzikos industrijoje surinkti „šaunumo“ kreditai sėkmingai padėjo technologijas transformuoti į universaliai suprantamą statuso simbolį.

Kita vertus, būtų sunku rasti didesnę ankstyvųjų 2000-ųjų „žvaigždę“, nei „BlackBerry“ telefonai. Greitėjantis gyvenimo tempas ir noras neprisirišti prie darbo vietos „pagimdė“ pirmuosius išmaniuosius stelefonus su lengvai atpažįstamomis „išsipūtusiomis“ klaviatūromis. Ir jie netruko pakliūti į tų laikų nuomonės formuotojų rankas. Lady Gaga su „BlackBerry“ rašė „Twitter“ žinutės, Madonna negalėjo jo paleisti net eidama miegoti, o Barakas Obama kovojo „dantimis ir nagais“, kad šį telefoną galėtų naudoti eidamas prezidento pareigas.

„Turėdamas „BlackBerry“ telefoną tais laikais buvai tarsi naujųjų laikų roko žvaigždė. Šis įrenginys simbolizavo, kad tavo gyvenimas nesisuka aplink biuro stalą ir jog esi labiau užsiėmęs, nei kiti tave supantys žmonės. Galėjimas atsakyti į elektroninį laišką vidurnaktį sėdint bare ar per kelias sekundes internete pasitikrinti Eifelio bokšto aukštį tapo naujųjų laikų prabanga, kokia anksčiau buvo prašmatnus laikrodis ar ant kaklo dėvima aukso grandinė. Taip „BlackBerry“ sukūrė nuo pasaulio aktualijų atsilikti bijančią kartą, kuri vėliau neatsispyrė dar stipresniam „iPhone virusui“, – prisimena „Telia“ ekspertas.

Grįžimas prie šaknų – būdas išsiskirti

Kaip bebūtų keista, su trenksmu visuomenę užvaldžiusios mados neretai taip pat greitai ir išsikvepia Per eilę metų didžiosios dalies vartotojų rankose atsidūrę išmanieji telefonai šiandien yra tapę tokia pačia įprasta mūsų gyvenimo dalimi, kaip dantų šepetėlis, todėl jais išsiskirti darosi sudėtinga. Tas pats galioja belaidėms ausinėms, išmaniesiems laikrodžiams ir kitai mūsų gyvenime ne vienerius metus egzistuojančiai elektronikai.

Dabartinės technikos supanašėjimas ir originalumo stygius paradoksaliai skatina atsigręžti į praeitį. Taip rinkoje gimsta vis daugiau retro technologijų bruožų turinčių įrenginių. Štai prieš trejus metus susikūręs Jungtinės Karalystės startuolis „Nothing“ jau spėjo parduoti milijonus permatomu korpusu išsiskiriančių telefonų ir ausinių, o pažangiu sulenkiamu ekranu pasižymintys „Samsung Galaxy Z Flip“ savo formą mus nostalgiškai nukelia į šio šimtmečio pradžią, kai žmonių kišenėse pypsėjo geldelės formos mobilieji.

„JAV 2022 m. audio kasečių pardavimai netikėtai išaugo 490 proc.. ir buvo didžiausi nuo 2015 m., o į tradiciniai žadintuvai, nepaisant išmaniųjų laikrodžių egzistavimo, vėl išgyvena renesansą. Retro technologijų išpopuliarėjimas netgi paskatino „Nokia“ prekės ženklą valdančią „HMD“ 2024 m. išleisti atnaujintą „Nokia 3210“ mygtukinio telefono versiją, kuri geba jungtis prie modernaus 4G tinklo bei leidžia žaisti legendinį gyvatėlės žaidimą.

„Paradoksalu, tačiau retro technika labiausiai žavi jaunuosius Z kartos atstovus, kurie kai kuriais atvejais net nebuvo gimę minėtoms technologijoms išgyvenant geriausius laikus. Jaunimui retro elektronika, panašiai kaip platūs džinsai ar dėvėtų drabužių parduotuvėje pirkti odiniai švarkai, suteikia autentiškumo pojūtį bei padeda atsiriboti nuo sunkiai tarpusavyje atskiriamų naujausių įrenginių. „Nothing“ sėkmė demonstruoja žmonių norą turėti daiktus, kurie suteikia galimybę save išreikšti bei išlaiko emocinį ryšį su praeitimi, padėdami atsiriboti nuo dabartinės vartojimo kultūros“, – netikėtą dabartinių technologijų madų kryptį apibūdina „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Baltušis.

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais. Tai reiškia, jog šio prekės ženklo įrenginį įsigyti galima iki šių metų rugpjūčio, nors iki 2022-ųjų rugsėjo telefonų programinė įranga ir toliau bus prižiūrima. „Bitės Profai“ pasakoja, kuo „Blackberry“ buvo ypatingi, kodėl sužavėjo garsenybes, tarp kurių – net ir JAV prezidentas, bei kodėl šių įrenginių pasitraukimas neturėtų stebinti.

Išgarsėjo kaip telefonas verslui

Pirmasis „Blackberry“ telefonas pardavimų lentynose atsirado 2002 metais ir greitai tapo mėgstamiausiu darbo telefonu JAV. Tuomet gamintojo naudota QWERTY klaviatūra leido greitai ir patogiai rašyti elektroninius laiškus bei naršyti internete. Su kitų gamintojų telefonais tuo metu tai daryti buvo sudėtinga. Be to, „Blackberry“ laikytas saugiausiu ir sunkiausiai nulaužiamu telefonu – į tokio tipo geriausiųjų penketukus šie įrenginiai patenka ir dabar, net netekę turėto populiarumo.

Bene garsiausia telefono reklama tapo 2009 metais išrinkto JAV prezidento Baracko Obamos atsisakymas nustoti naudotis pamėgtu „Blackberry“ telefonu, pradėjus eiti pareigas Baltuosiuose rūmuose. „Turės patys ištraukti man iš rankų“, – tuomet komentavo B. Obama, reaguodamas valstybės pareigūnus, raginančius nebenaudoti telefono. Visiškai šio gamintojo telefonų JAV prezidentas atsisakė tik 2016 metais. 

Praėjusio dešimtmečio pradžioje „Blackberry“ įrenginiai jau buvo tapę ir popkultūros dalimi. Viena garsiausių telefono gerbėjų laikyta Kim Kardashian, kuri, kaip ir JAV prezidentas, šio prekės ženklo įrenginių atsisakė tik 2016 metais. Dainininkė Lana Del Rey 2011 metais net įrašė dainą „BBM Baby“, kurioje pasakojama apie susirašinėjimą su vaikinu per „Blackberry Messenger“ platformą. 

„Vos atsiradę, „Blackberry“ tapo mėgstamiausiais telefonais tiems, kurie su šiuo įrenginiu turėjo dažnai  naudoti el. paštą bei atlikti kitus darbus. Nors pirmo šio amžiaus dešimtmečio pabaigoje prieigą prie interneto turėjo daugelis telefonų, klasikinė klaviatūra buvo gerokai patogesnė SMS žinutėms nei rimtiems darbiniams laiškams. Be to, „Blackberry“ turėjo ilgą laiką veikiančias baterijas ir itin greitą operacinę sistemą, verslo sektoriaus itin vertinamas aukštesnio saugumo garantijas“, – teigia „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.

Būtent „Bitė“ Lietuvoje pirmoji pristatė „Blackberry“ telefonus ir jiems reikalingas paslaugas, kurios leistų vartotojams išnaudoti viskas jų galimybes. Praėjusio dešimtmečio pradžioje net ir Lietuvoje šis įrenginys buvo vienas perkamiausių.

Ilgiausiai išlikusi mygtukų klaviatūra

Ne vienerius metus buvę tarp išmaniųjų telefonų lyderių, „Blackberry“ didžiausią iššūkį privalėjo spręsti tuomet, kai rinka labai greitai ir drastiškai pradėjo sukti prie liečiamų ekranų. Išmaniųjų telefonų ekspertas aiškina, kad per ilgas delsimas atsisakyti klasikinės QWERTY klaviatūros „Blackberry“ kirto skaudžiausiai. Įmonė iki pat 2013-ųjų, kai buvo išleistas liečiamo ekrano „Blackberry 10“, tikėjosi, kad publika rimtiems darbams grįš prie klaviatūros naudojimo, o liečiamas ekranas taps pramogų bei laisvalaikio atributu.

„2013 metais, išėjus ne tik naujam telefonui, bet ir naujai „Blackberry 10“ operacinei sistemai, atrodė, kad prekės ženklas prisitaikys prie klientų poreikių ir sėkmingai konkuruos su „Android“ bei „iPhone“ sistemomis. Nepaisant to, „Blackberry“ priėmė sprendimą savo sistemoje palaikyti ir „Android“ programėles, todėl galiausiai niekas nekūrė jokio turinio išskirtinai jiems. Noras išlaikyti mygtukinę klaviatūrą ir ją suderinti su liečiamu ekranu nepasiteisino, nes „Android“ programėlės šiems prietaisams negalėjo būti patogiai pritaikytos“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Daugelio specialistų įsitikinimu, būtent lėta įmonės vadovų reakcija į esminius visos telekomunikacijų rinkos pokyčius įmonę privertė taip atsilikti nuo konkurentų, kad vėlesni pokyčiai atgauti prarastos šlovės jau nebepadėjo.

„Ilgą laiką „Blackberry“, kaip plačiausias galimybes turintis telefonas, buvo siejamas su tam tikru prestižu. Atsiradus „iPhone“, kuris nebeturėjo ekrano vietą užimančių mygtukų, būtent šis „Apple“ įrenginys perėmė madingiausio telefono vardą. Tuo pačiu „Android“ ėmė siūlyti daugelį panašių funkcijų, bet už mažesnę kainą ir „Blackberry“ labai greitai ėmė nuo abiejų šių konkurentų atsilikti. Galiausiai įmonė problemą suprato, bet jau buvo spėjusi apleisti turėtas pozicijas“, – teigia „Bitės Profas“.

Liūdna baigtis prognozuota jau anksčiau 

Gamintojas „TCL“ prekės ženklą „Blackberry“ įsigijo 2016 metais. Tuomet tikėtasi, kad naujos investicijos padės prikelti užmigusį milžiną. Nuo to laiko išleista saujelė naujų „Blackberry“ modelių. Turbūt garsiausiai iš jų nuskambėjo serija „KEY“, grąžinusi ir su liečiamu ekranu sujungusi „QWERTY“ klaviatūrą, tik šįkart perdariusi ją iš stiklinio mygtukų korpuso. Šiuose modeliuose buvo naudojama „Android“ sistema, kuri papildyta specialiais saugumo sprendimais, taip tikintis atgauti saugumą užtikrinančių telefonų vardą. Nors šios nostalgijos pakako paskleisti žinią apie „Blackberry“ prisikėlimą, vartotojai į senųjų modelių interpretavimą žvelgė skeptiškai.

Tiesa, galimybė vieną dieną išvysti „Blackberry“ prisikėlimą išlieka – šio vardo įmonė toliau gamina saugumo sprendimus ir programinę įrangą automobiliams. Įmanoma, kad ateityje teises į savo telefonų gamybą ji gali parduoti kitam gamintojui, kaip 2016 metais tai padarė su „TCL“. Žinoma tai – mažai tikėtina, todėl galima pripažinti, kad „Blackberry“ telefonų era pasibaigė.

„Išmaniųjų telefonų istorijoje „Blackberry“ mirtis išliks įrašyta niūriomis spalvomis. Nors akivaizdu, jog pastaruoju metu šie telefonai nebuvo tarp populiariausių ir tik mažiau kaip pusė procento visų išmaniųjų telefonų vartotojų turėjo „Blackberry“, jie visgi iliustruoja tarpinį laikotarpį tarp klasikinių mygtukinių „Nokia“ telefonų dominavimo ir liečiamų ekranų išmaniųjų telefonų eros. Akivaizdu, jog tą dešimtmetį, kai „Blackberry“ buvo išties rimtas žaidėjas, savo įspaudą Vakarų pasaulio kultūroje jis paliko. Juk tokių žmonių kaip Barackas Obama lengvai nesužavėsi“, – sako K. Špiliauskas.

Jei apie „Blackberry“ ir kitus telefonus norite sužinoti daugiau, pagalbos galite kreiptis „Bitės“ tinklapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie galės suteikti išsamią konsultaciją. „Bitės Profai“ nemokamai aptarnauja visus klientus, nepriklausomai nuo jų naudojamo tinklo.