Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams.

Anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu

Specialus kriptovaliutų statusas praktikoje reiškia didesnį reguliuojančių institucijų dėmesį virtualiomis valiutomis atliekamoms transakcijoms. Tad nors formaliai labdaros ir paramos organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyti reikalavimai tiesiogiai netaikomi, jų transakcijos gali būti kruopščiai tikrinamos. Be to, dažnais atvejais anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu. Taip yra todėl, kad subjektai, kuriems tiesiogiai taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, privalo atskleisti savo partnerius, įskaitant ir labdaros ir paramos organizacijas, su kuriomis bendradarbiauja.

Taigi reikalavimo tikrinti dotacijas ir jų šaltiniams labdaros ir paramos organizacijos gali sulaukti ne tik iš priežiūros institucijų, bet ir iš partnerių, ypač finansų įstaigų. Nors pagal Lietuvos įstatymus, labdaros ir paramos organizacijos neprivalo atlikti tokių tikrinimų, jos turėtų būti pasirengusios pateikti detalią informaciją apie finansų ar kriptovaliutų kilmę partneriams. Dėl šios priežasties labdaros organizacijoms rekomenduotina bet kokia forma gaunamas dotacijas tikrinti ir tinkamai dokumentuoti, o anoniminės paramos vengti.

NFT teisinis statusas miglotas

Renkant paramą NFT forma, vertėtų laikytis tokių pat rekomendacijų kaip ir atliekant analogiškas operacijas kriptovaliutomis.

Nors NFT turtas paprastai traktuojamas taip pat kaip meno kūriniai, kolekciniai objektai, antikvariniai daiktai ir kitos subjektyvią vertę turinčios nefinansinės vertybės, negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis NFT galėtų patekti ir po tradicinio finansinio turto apibrėžimu. Taip yra todėl, kad Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme virtualių valiutų sąvoka apibrėžta itin plačiai.

Be to, Lietuvos įstatymai niekaip nereguliuoja NFT konvertavimo į įprastas valiutas klausimo. Paramos gavimas NFT forma taip pat nėra ribojamas, kaip ir terminai, per kuriuos tokia parama turėtų ar galėtų būti iškeista į įprastas atsiskaitymo priemones.

Standartinės mokestinės prievolės

Lietuvoje taip pat nėra ir specialių teisės aktų nuostatų, skirtų kriptovaliutų bei NFT apmokestinimui, todėl teikiant ir gaunant paramą tokia forma taikomos įprastos taisyklės.

Įmonės, norėdamos pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ir susimažinti mokėtiną pelno mokestį, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad parama yra suteikta paramos gavėjo statusą turinčiam asmeniui ir bus naudojama pagal Paramos ir labdaros įstatymo paskirtį. Be to, paramos teikimas turėtų būti įformintas sutartimi. Kai paramos vertė yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, jos teikimas taip pat turi būti patvirtintas notaro. Priešingu atveju paramos davėjas gali netekti teisės naudotis mokestinėmis lengvatomis.

Jei parama teikiama ne pinigais, o skaitmeninėmis valiutomis ar NFT – paramos suma, o kartu ir lengvatos taikymo apimtis, priklauso nuo to, kokiu būdu paramos teikėjas kriptovaliutą ar NFT gavo. Tais atvejais, kai kaip parama yra teikiama įsigyta kriptovaliuta ar NFT, turėtų būti laikoma, kad suteiktos paramos vertė yra lygi tokio turto įsigijimo vertei.

Žvelgiant iš labdarą ir paramą renkančių organizacijų perspektyvos, su skaitmeninėmis priemonėmis renkamu  finansavimu susijusių ypatumų nėra. Oficialų paramos gavėjo statusą turintys subjektai nuo gautų aukų, kurios panaudojamos labdaros tikslais, pajamų mokesčio mokėti neturi. Visgi, netekus paramos gavėjo statuso nepanaudota paramos suma apmokestinama 15 proc. pelno mokesčio tarifu.

Aiškesnio reglamentavimo dar laukiama

Kol kas Lietuvoje nėra atskiro kriptovaliutų ir NFT reguliavimo, o labdaros organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nėra taikomas tiesiogiai. Vis dėlto paramą renkant tokiomis turto formomis, labdaros organizacijoms reikia atkreipti dėmesį į tam tikras šio įstatymo nuostatas. Lietuvos bankas taip pat yra paskelbęs su kriptovaliutų naudojimu susijusias gaires ir savo ekspertinę poziciją žetonų platinimo klausimu.

Nuo 2024 m. įsigaliosiant Europos Sąjungos Reglamentui dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation (MiCA)), bus aiškiau reguliuojamos tam tikros kriptoturto kategorijos, pavyzdžiui, paaiškinama, kas yra elektroninių pinigų žetonai, su turtu susieti žetonai bei prekių ir paslaugų žetonai. Taip pat reglamentas apibrėš reikalavimus, taikomus tokių žetonų siūlytojams. Svarbu paminėti, kad MiCA bus taikoma ne visoms kriptovaliutoms ir taip pat neapims NFT reguliavimo.

Vis dėlto, paramą nusprendus rinkti kriptovaliutomis, reikėtų įsivertinti ne tik galiojančius teisės aktus bet ir iš MiCA kylančius reikalavimus, kurie netrukus taps aktualiais kriptoturto turėtojams.

Blokų grandinių technologijos ateityje, tikėtina, turės vis didesnę įtaką finansiniam sektoriui ir kitoms sritims, įskaitant ir paramą. Dėl to aiškesnis reglamentavimas šioje srityje yra išties reikalingas. Kol jo nėra, paramos teikėjams ir gavėjams disponuojant skaitmeniniu turtu reikia būti atsargiems ir įsivertinti galimas rizikas.

Aukojimo kultūra Lietuvoje stiprėja – „Pasaulio dosnumo indekso“ duomenimis, net 37 proc. lietuvių pernai įsitraukė į labdaringas veiklas. „Dosnumo antradienis“ šiemet kviečia įvairiais būdais prisidėti prie ne pelno siekiančių organizacijų, nes net ir mažiausia pagalba gali būti labai reikšminga.

„Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė pritaria, kad lietuviai tampa vis dosnesni.

„Populiariausiu aukojimo būdu išlieka verslo teikiama parama, tačiau didžiulę dalį jos sudaro ir individualių žmonių skiriama vienkartinė arba nuolatinė auka. Lietuviai aukoja daugiau ir tampa dosnesni, tačiau paramos vis dar reikia tam, kad galėtume padėti dar daugiau jaunuolių. „Jaunimo linijai“ skiriama parama mums leidžia dovanoti pokalbius, gelbėjančius jaunų žmonių gyvybes, palaikančius juos sunkiomis akimirkomis. Dosnumo dieną dar kartą prisiminkime, kaip gera yra dovanoti ir kartu stiprinkime filantropijos bei aukojimo tradiciją“, – teigia ji.

Išmanieji įrenginiai padeda aukoti lengvai ir saugiai vos keliais paspaudimais, neišeinant iš namų. Aukojimo platformose pateikiami organizacijų aprašymai, aukojimo tikslai ar net bendruomenės forumai, kuriose galima bendrauti su kitais vartotojais.

„Aukok.lt“ – daugiau nei 13 metų veikiantis aukojimo internetu portalas Lietuvoje atlieka tarpininko funkciją: įvertina ir atrenka organizacijų parengtus projektus, ir juos skelbia portale, kad norintys aukoti galėtų prie jų prisidėti. „Aukok.lt“ siekia skaidrumo, teikdami ataskaitas, su kuriomis susipažinti gali kiekvienas projekto aukotojas. Platformoje skelbiami išsamūs aprašymai ir surinktos sumos, o projektai suskirstyti pagal temas (švietimui ir kultūrai, gyvūnams ir gamtai, vaikams ir šeimai). Čia galėsite ne tik paaukoti anonimiškai, bet ir padaryti tai kito asmens vardu, taip padovanodami gerumo dovaną.

„Contribee“ – šioje sutelktinio rėmimo platformoje susibūrę daugiau kaip 2,5 tūkst. kūrėjų ir daugiau kaip 30 tūkst. pinigus mokančių prenumeratorių. Lietuvių sukurta platforma taip pat naudojasi nevyriausybinės organizacijos, ieškančios rėmimo. Kūrėjams ir organizacijoms nėra taikomi jokie mokesčiai, o rėmėjai gali rinktis tarp vienkartinio mokėjimo ar prenumeratos. Čia galima rasti išsamią informaciją apie paramos tikslą, mokėjimo variantus ir iki šiol surinktą sumą.

SMS žinutės ir skambučiai – specialius lėšų rinkimo numerius susikūrusioms organizacijoms aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu ar siunčiant žinutę, taip pinigai bus priskaičiuojami prie telefono sąskaitos. Paaukoti galite skambindami nurodytu numeriu ir telefono klaviatūroje surinkdami nurodytą kodą. Teikiant paramą trumpąja žinute –  teksto langelyje reikia įvesti išskirtinį žodį ar kodą ir išsiųsti nurodytu telefono numeriu.

„Stopify“ – Baltijos šalyse sukurta srautinio aukų perdavimo platforma mėnesinio abonemento forma suteikia galimybę paprastai remti kasdienius Ukrainos kariuomenės poreikius. Platforma veikia mėnesinio abonemento pagrindu: vartotojai pasirenka vieną iš 3 „prenumeratos planų“, kuriuos bet kada galima pakeisti ir atšaukti. Išsami informacija apie aukų panaudojimą skelbiama socialinių tinklų paskyroje, tad matysite, kur nukeliavo jūsų paaukoti pinigai.

„GoFundMe“. Visame pasaulyje išpopuliarėjusi „GoFundMe“ aukojimo platforma išsiskiria savo paprastumu. Platformos lėšų rinkimo įrankiai leidžia lengvai kurti, bendrinti ir rinkti pinigus įvairioms kampanijoms. Prieš pasirinkdami,  kam aukosite, galite matyti talpinamas nuotraukas, žmonių istorijas ir pasakojimus apie tai, kaip surinktos lėšos pakeis jų gyvenimą. Suteikiama galimybė dalintis informacija su aplinkiniais, stebėti aukojamas sumas ir žmonių komentarus.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ jau 13 metų finansiškai remia „Jaunimo liniją“, o nuo 2014 m. lėšas skiria šios organizacijos savanorių pritraukimui bei jų mokymams.

Lapkričio pradžioje pradėjo veikti unikali Baltijos šalyse sukurta srautinio aukų perdavimo platforma „Stopify“. Siekdami paremti Ukrainą, bendradarbiaudama su Ziedot.lv ir Ukrainos ambasada Latvijoje, grupė bendraminčių sukūrė srautinio reguliarių aukų perdavimo paslaugą mėnesinio abonemento forma remti kasdienius Ukrainos kariuomenės poreikius atšiauriomis žiemos sąlygomis ir prisidėti prie Rusijos pradėto beprotiško karo pabaigos. Per pirmąsias dvi platformos veikimo dienas užsiregistravo 1405 prenumeratoriai iš 27 šalių ir paaukota per 16 332 eurų.

Nors mus ir toliau šiurpina ir piktina Rusijos agresija, tačiau bėgant mėnesiams, deja, pripratome prie naujienų apie įvykius Ukrainoje. Visuomenės aukojimo ir pagalbos entuziazmas nuo pavasario sumažėjo, nepaisant to, kad parama Ukrainos žmonėms yra labai svarbi. Kaip galime tai pakeisti?

„Galvojant apie būdus, kaip suaktyvinti aukas ir paskatinti žmones aukoti, kilo labai paprasta mintis. Šiais laikais įprasta, kad žmonės užsiprenumeruoja įvairias transliacijos paslaugas, kad galėtų mėgautis serialais ir filmais už poros kavos puodelių kainą per mėnesį.

O jei galėtume „užsiprenumeruoti“ savo žemyno laisvę ir ateitį, kuri šiuo metu iš tikrųjų sprendžiama mūšio lauke? Po kelių mėnesių savanoriško darbo su puikia ir nesavanaudiška komanda, įskaitant skaitmeninės agentūros „Cube“ ir kitus kūrybiškus profesionalus, sukūrėme „Stopify“ – paslaugą, kuri leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kas mėnesį srautiniu būdu perduoti nedideles aukas, padedančias greičiau užbaigti šį beprotišką karą“, – apie srautinio aukų perdavimo platformą aiškina idėjos autorius ir kūrybos vadovas Māris Upenieks.

Platforma veikia mėnesinio abonemento pagrindu: vartotojai pasirenka vieną iš trijų „prenumeratos planų“, kuriuos galima bet kada pakeisti arba atšaukti. Aukos skiriamos specialiam „Stopify“ fondui, kurį valdo projekto partnerė didžiausia Latvijos labdaros organizacija Ziedot.lv.

Už lėšas kariams bus perkama įranga ir kitos būtiniausios prekės, o Ukrainos ambasada Latvijoje teiks informaciją apie neatidėliotinus kariuomenės poreikius. Informacija apie aukų panaudojimą bus skelbiama „Stopify“ socialinių tinklų paskyrose. Ši paslauga veiks iki Ukrainos pergalės arba taikos sutarties Ukrainos sąlygomis pasirašymo dienos.

„Nuoširdžiai sveikiname kiekvieną iniciatyvą, kiekvieną idėją, kuri įrodo Ukrainos žmonėms, kad nesame vieni, o tarptautinė bendruomenė yra su mumis! Tęsti kovą su teroristinės Rusijos valstybės kariuomene kiekvieną dieną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia įvairių svarbių atsargų – nuo ​​vandens valymo tablečių, maisto ir drabužių iki naktinio matymo akinių ir UAV (bepiločių orlaivių).

Esu įsitikinęs, kad ši platforma taps galinga ir efektyvia paramos priemone Ukrainos kariuomenei, kuri savo jėgomis, didvyriškumu ir pasiaukojimu priartina mus prie dienos, kai taika, laisvė ir saugumas viešpataus visoje Ukrainos žemėje“, – sakė Ukrainos ambasadorius Latvijoje Aleksandras Miščenko.

„Stopify“ prieinama anglų ir ukrainiečių kalbomis. Pasak jos kūrėjų, Latvija nori įkvėpti tarptautinę bendruomenę aktyviau remti Ukrainą jos kovoje už laisvę.

Aukoti galite čia: stopify.org.ua

Projekto koncepcijos autorius ir kūrybos vadovas – Māris Upenieks, platformos kūrėja – skaitmeninė agentūra „Cube“, strateginiai partneriai – Ziedot.lv ir Ukrainos ambasada Latvijoje.