Šiandien botų tinklai Lietuvoje pradeda vis dažniau taikytis į Lietuvos gyventojus. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis pabrėžia, kad botai būtent raportuoja įrašus, kad jie būtų pašalinti, taip sumažinant ir pašalinant pilietiškų žmonių turinį. 

„Manipuliacija viešojoje erdvėje beveik niekada neprasideda nuo racionalios diskusijos ar politinių lozungų. Atakuojamas ne mūsų protas, o emocijos – algoritmai ir botų fermos kryptingai dirba tam, kad iššauktų baimę, pyktį ar neteisybės jausmą. Priešiškiems veikėjams nereikia, kad mes patikėtume jų tiesa – jiems visiškai užtenka, kad žmonės imtų nepasitikėti vieni kitais“, – pabrėžia D. Povilaitis.

Operacijai pataupė

Vertindamas pastarųjų dienų įvykius, kai dėl koordinuotų atakų vieno žinomo turinio kūrėjo turinys gausiai blokuojamas, D. Povilaitis pabrėžia, kad už šių procesų slypi konkretūs techniniai sprendimai ir platformų algoritmų spragos.

„Botų grupės koordinuotai raportuoja socialinio tinklo administracijai, kad žmogus neva užsiima apsimetėliška veikla. Kai tave atraportuoja didžiulis kiekis tariamų vartotojų, o botai slepiasi po skirtingais adresais, automatiniai algoritmai tokį aktyvumą užfiksuoja ir sureaguoja dar prieš įsijungiant gyvam moderatoriui – paskyra užblokuojama, o raportuoti įrašai neberodomi auditorijai“, – paaiškina ekspertas.

Pasak jo, viešojoje erdvėje matomos pasikartojančios komentarų klaidos leidžia manyti, kad šįkart atakų organizatoriai ieškojo pigiausio sprendimo.

„Surašyti tūkstantį skirtingų komentarų nėra paprasta, todėl neturint pažangių įrankių dažnai kartojama ta pati tekstų aibė. Šiandien matome, kaip dešimt skirtingų profilių parašo identišką komentarą – žmonės tai fiksuoja ir dalijasi. Akivaizdūs ir kiti požymiai: šabloniška kalba, lietuviškai komentuojantys profiliai su vietnamietiškomis pavardėmis ar stereotipiškai į lietuvius nepanašiomis nuotraukomis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad galėjo būti pasirinktos pigesnės botų paslaugos, pavyzdžiui, iš tokių šalių kaip Vietnamas“, – šypteli D. Povilaitis.

Kiekvienas įrenginys turi turėti unikalią skaitmeninę tapatybę (angl. fingerprint), todėl botų fermos IP adresus dažnai ima iš botnetų – namų maršrutizatorių, į kuriuos pavyko įsilaužti, ar svetimų kompiuterių tinklų. Tačiau, anot eksperto, pasirinkus ekonomiškesnį variantą, nukenčia kokybė, o veiklos pėdsakai tampa lengviau pastebimi.

„Nors trumpuoju laikotarpiu operacija galėjo pasirodyti sėkminga, kilęs didžiulis visuomenės ažiotažas rodo, kad ilguoju laikotarpiu tokį informacinį karą jo užsakovai greičiausiai pralaimi“, – sako D. Povilaitis.

Botams nepatinka Ukrainos rėmėjai

Analitikas ir dezinformacijos ekspertas Lukas Andriukaitis pastebi, kad Lietuva dažnai tampa erdve, kurioje priešiškos valstybės tikrina, kaip tam tikros taktikos veikia prieš Vakarų visuomenes. Kadangi Lietuva yra aktyvi Ukrainos rėmėja bei NATO ir ES narė, į šalį nukreiptos operacijos pasižymi itin aukštu koordinavimu.

„Lietuva yra tarsi informacinių operacijų bandymų poligonas. Botų aktyvumas pastebimai suintensyvėja, kai visuomenėje kyla susidomėjimas tam tikrais įvykiais, pavyzdžiui, rinkimais ar geopolitinėmis krizėmis. Šiuo metu ryškiausi naratyvai sukasi aplink Lietuvos paramą Ukrainai – bandoma įteigti, kad dėl to kenčia paprasti piliečiai. Taip pat nuolat menkinamas pasitikėjimas Vakarų institucijomis, teigiant, kad NATO ar ES nepajėgs apsaugoti Lietuvos“, – aiškina L. Andriukaitis.

Botai vis dažniau renkasi nišines, bet visuomenę skaldančias temas, tokias kaip diskusijos dėl Kapčiamiesčio poligono. Nors DI leidžia sugeneruoti vis tiksliau skambančias žinutes, koordinuotas ir staigus informacijos plitimas iš įtartinų paskyrų išduoda dirbtinai valdomas kampanijas.

Svarbiausia – atpažinti dezinformaciją

Ekspertai sutaria, kad svarbiausias žingsnis būtų stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai, o tai galima pasiekti nuosekliu ir nuolatiniu visuomenės švietimu apie informacinių atakų požymius, kritinio mąstymo ugdymu ir medijų raštingumo skatinimu.

„Gerai informuota ir kritiškai mąstanti visuomenė yra geriausia apsauga nuo botų ir dezinformacijos poveikio ilgalaikėje perspektyvoje. Tai turėtų būti valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus kooperacija ilguoju laikotarpiu, įtraukiant švietimo sistemą, žiniasklaidą bei skatinant piliečių aktyvumą informacijos srityje. Trumpai tariant, esminis dalykas – medijų raštingumas“, – apibendrina L. Andriukaitis.

Ne visi botai – piktavaliai

Nors šiandieniame kontekste žodis „botas“ dažniausiai kelia neigiamas asociacijas, D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad patys savaime jie yra tik įrankis. Žodis „botas“ tėra žodžio „robotas“ santrumpa, o technologijų pasaulyje gausu ir vadinamųjų „gerųjų botų“.

„Botai būna ir gerieji, ir blogieji. Pavyzdžiui, visos paieškos sistemos, pavyzdžiui, „Google“, „Bing“ ir kitos, remiasi botų funkcionalumu. Jie vaikšto po svetaines, surenka informaciją, ją indeksuoja ir pateikia jums kaip paieškos rezultatą. Taip pat robotai dirba prekyboje vertybiniais popieriais ar kriptovaliutomis, kur reikalinga žaibiška reakcija į pokyčius. Praktiškai visas mūsų gyvenimas dabar susijęs su jais – net ir jūsų namuose esantis siurblys-robotas tiesiog klauso jam duodamų komandų“, – primena D. Povilaitis.

Nors „YouTube“ ir kitos muzikos platformos suteikia prieigą prie milžiniškos dainų pasiūlos, dalis vartotojų naujus kūrinius vis dažniau atranda per algoritmų sudaromas rekomendacijas. Tokia klausymosi praktika gali lemti siauresnį girdimos muzikos spektrą ir mažiau savarankiškų atradimų. Tarptautinės muzikos industrijos organizacijos IFPI atliktas tyrimas atskleidė, kad net vidutiniškai klausydami 20,7 valandos muzikos per savaitę, vartotojai ne visuomet patiria didesnę įvairovę – neretai dominuoja tai, ką rekomenduoja platformų algoritmai.

Klausyti galima skirtingai

Muzikos transliavimo platformos išskiria skirtingus muzikos klausymo būdus: organinį, kai žmogus pats ieško, naršo ir atranda naujus kūrinius, ir algoritminį, kai muzika pasirenkama pagal rekomendacijas ar automatiškai sudarytus grojaraščius.

2020 metų pirminio „Spotify“ tyrimo duomenys rodė, kad žmonės, kurių muzikinis skonis įvairesnis, 25 proc. dažniau renkasi nemokamą platformos versiją. Joje ne visada galima tiksliai pasirinkti, ką klausyti, todėl tokie vartotojai natūraliai klausosi skirtingesnių muzikos žanrų. Tačiau vartotojai, kurie naudojasi mokama versija ir gali laisvai rinktis bet kurią dainą, dažniau renkasi panašius į jiems įprastus žanrus.

Nors šis algoritmo terminas dažnai minimas socialinių tinklų ir muzikos platformų kontekste, jo veikimo principai ne visada aiškūs vartotojams. Algoritmai – tai instrukcijų rinkiniai, leidžiantys sistemoms analizuoti didelius duomenų kiekius ir priimti sprendimus. Muzikos srityje jie vertina vartotojų klausymosi elgseną, žanrų pasirinkimus ir sąveikas su atlikėjais, o remdamiesi šiais duomenimis pateikia personalizuotas rekomendacijas. Dėl to vartotojui išklausius vieną tam tikro stiliaus kūrinį, platforma vėliau linkusi siūlyti panašaus pobūdžio muziką.

„Kai muzika skamba fone ir žmogus klausosi pasyviai, jis gali net nebesusimąstyti, ką iš tiesų girdi. Taip muzika praranda dalį savo vertės, o nepaisant didžiulės pasiūlos, realus muzikinis skonis gali susiaurėti“, – sako Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.

Tačiau 2025 metų „Spotify“ analizė rodo, kad platforma tobulina savo algoritmų rekomendacijas (angl. contextual bandits) ir bando aktyviai palaikyti turinio įvairovę. Rekomendacijos pritaikomos pagal paros laiką, naudojamą įrenginį, trumpalaikius ir ilgalaikius interesus.

Nuolat kartojamas muzikinis turinys formuoja specifinį skonį

Psichologijoje gerai žinomas pakartotinio susidūrimo efektas (angl. mere exposure) rodo, kad žmogus linkęs labiau mėgti tai, ką dažniau girdi. „MIT“ ir kitų universitetų tyrimai atskleidžia, kad reguliariai klausantis to paties žanro kelias dienas ar savaites iš eilės, jo vertinimas reikšmingai pagerėja. Dėl šios priežasties algoritmų siūlomas nuolatinis panašių kūrinių kartojimas ne tik įtvirtina esamas preferencijas, bet ir gali lemti tai, kad klausytojas natūraliai atsiriboja nuo platesnio muzikos spektro.

Tuo pat metu tinkamai subalansuotos rekomendacijos gali atlikti priešingą funkciją – padėti lengviau priimti naujus stilius, jei jie pateikiami palaipsniui ir atsižvelgiant į klausymosi elgseną.

Moksliniai duomenys taip pat patvirtina, kad muzikinis skonis gali būti lavinamas fiziologiškai. Brazilijos Federalinio Minas Gerais universiteto tyrimai parodė matomus smegenų struktūros ir funkcijų pokyčius po 12–15 mėnesių nuoseklaus muzikos klausymo ar praktikos. Šie rezultatai leidžia teigti, kad ilgalaikis muzikinis įsitraukimas formuoja tiek estetines preferencijas, tiek ir pačios nervų sistemos reakciją į garsą.

Plėsti muzikinį skonį padės kelios taisyklės

Kai kuriems klausytojams įprasta likti savo muzikiniame komforto lauke – tai natūrali ir visiškai suprantama praktika. Vis dėlto tie, kurie siekia praplėsti savo muzikinę patirtį, gali tai daryti keliais paprastais būdais. Vienas iš jų – derinti algoritmų siūlomas rekomendacijas su savarankišku kūrinių paieškos procesu. Ši kombinacija leidžia atrasti muziką, kuri įprastai nepasirodytų automatiškai sudarytuose grojaraščiuose, ir palaipsniui praturtina klausomų žanrų spektrą.

Klausymosi kokybę sustiprina ir tinkama garso įranga. Pavyzdžiui, „Samsung Sound Tower“ kolonėlės leidžia aiškiau išgirsti kūrinio detales, instrumentų sluoksnius ir erdvinį skambėjimą. Kartu tai suteikia galimybę patirti muziką pilnesniu spektru ir natūraliai skatina domėtis įvairesniais stiliais. Dainos skambesys gali šiek tiek kisti skirtingoje aplinkoje, tad verta kūrinio klausytis tiek kolonėlę pastačius kambaryje, tiek išnešus į lauką.

Svarbų vaidmenį atlieka ir sąmoningas įsiklausymas, kai muzikai skiriamas dėmesys, o ne leidžiama jai skambėti fone – ši praktika padeda geriau suvokti kūrinio struktūrą, emocinį toną ir atlikimo niuansus, taip formuojant gilesnį ryšį su muzika.