Login to your account

Username *
Password *

Visai kaip žmonės, kiekviena kompanija turi savo istoriją – su nuopuoliais ir pakilimais, su netikėtais nutikimais, vidiniais juokeliais, faktais ir legendomis. Viena spalvingiausių ir įdomiausių istorijų neabejotinai priklauso „Apple“, kuri balandžio 1 d. švęs jau 45-ąjį gimtadienį. Kadangi kai kurie faktai apie ją skamba kaip Melagių dienos pokštas, su jais kviečiame susipažinti gimtadienio išvakarėse – nes visa tai tikra tiesa. 

„Svarbiausias vaidmuo „Apple“ istorijoje, be abejo, tenka vienam iš jos įkūrėjų Steve‘ui Jobsui. Tai buvo charizmatiškas lyderis, turėjęs aiškią kryptį, viziją, o kartu ir savo keistenybių, kurios neliko nepastebėtos. Kita vertus, įvairiausių pėdsakų „Apple“ istorijoje paliko ir kiti darbuotojai, kurie, kaip sako kompanijos šūkis, galvojo kitaip“, – šypteli „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

 Ji pristato netikėtų faktų apie „Apple“ septintuką – ar apie visus juos buvote girdėję?

  1. Ne, tai ne klaida – sąrašą pradedame nuo nulio. Nes būtent toks buvo Steve‘o Jobso „Apple“ darbuotojo kortelės numeris. Formuojant „Apple“ direktorių tarybą buvo nuspręsta sudaryti darbuotojų sąrašą ir jame žmones išrikiuoti pagal tai, kada jie pradėjo dirbti „Apple“. Eilę sudaryti apsiėmė pirmasis „Apple“ direktorius Michaelas Scottas, kuris 1 numerį priskyrė kitam „Apple“ įkūrėjui Steve‘ui Wozniakui, o S. Jobsą paliko antrą. Pastarąjį tai suerzino, todėl galiausiai S. Jobsas išsikovojo skaičių 0.
  2. S. Jobsas priėmė daug svarbių sprendimų „Apple“ kompanijoje, tačiau anaiptol ne visus. Antai ikona tapusį kompiuterių prekės ženklą „Macintosh“ pasiūlė kompanijos darbuotojas Jefas Raskinas, kuriam itin patiko makintošo (McIntosh) veislės obuoliai. Iš pradžių tai buvo tik vidinis projekto pavadinimas, o S. Jobsas siekė jį pakeisti į „Bicycle“ (liet. dviratis), visgi pirmasis pavadinimas kompanijoje taip prilipo, kad „Macintosh“ taip ir liko iki galutinio produkto starto bei tapo vienu stipriausių „Apple“ prekių ženklų.
  3. Nedaug kompanijų pasaulyje gali pasigirti sukūrusios gyvūnus. „Apple“ viena iš tų nedaugelio. Ar kada girdėjote apie „Dogcow“ (liet. šuokarvė)? Toks šuns ir karvės „hibrido“ paveikslėlis buvo įtrauktas į „Cairo“ piktogramų šriftą pirmajame „Macintosh“ kompiuteryje. Taip pat šį paveikslėlį buvo galima pamatyti renkantis dokumento spausdinimo parinktis, ant popieriaus orientavimo pavyzdžio. Šuokarvė tapo savotišku prakąsto obuolio programuotojų talismanu, jai net buvo suteiktas vardas, Clarus, o darbuotojų sulipdytą garsą „moof“ (neva taip „kalba“ šuokarvė) buvo galima rasti visose operacinės sistemos versijose iki „Mac OS X“. „Apple“ net užregistravo „Dogcow“, „Clarus“ ir „Moof“ garso prekių ženklus.
  4. Šuokarvė taip ir netapo produktu, kuris neštų pelną „Apple“, tačiau kompanija tikrai turi kuo pasigirti. Vien per praėjusius metus „Apple“ gavo 111,4 mlrd. dolerių pajamų ir uždirbo 28,8 mlrd. dolerių pelno, o kompanijos grynųjų pinigų atsargos siekia įspūdingus 195 mlrd. dolerių. Kompanijos sėkmingiausiu ir pelningiausiu produktu išlieka „iPhone“. Naujausiais duomenimis, visame pasaulyje yra daugiau nei milijardas aktyvių „iPhone“ telefonų, o bendrai naudojamų „Apple“ produktų skaičius siekia 1,65 milijardo – įskaitant „Mac“ kompiuterius, „iPad“ planšetes, „Apple Watch“ laikrodžius ir kitus įrenginius. Aktyviais laikomi tie įrenginiai, kurie per paskutines 90 dienų buvo prisijungę prie kokių nors „Apple“ paslaugų.
  5. Šiandien „Apple“ yra didžiausia IT kompanija pasaulyje, tačiau sėkmė ją lydėjo ne visada. Juodžiausią laikotarpį „Apple“ išgyveno praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, kuomet, išvijus įkūrėją S. Jobsą, buvo bandoma aprėpti kuo daugiau rinkų. „Apple“ gamino ne tik kompiuterius, monitorius, spausdintuvus, klaviatūras, bet ir pristatė savo fotoaparatą „Apple QuickTake“, kompiuterinių žaidimų konsolę „Apple Pippin“, televizoriaus ir kompiuterio hibridą „Macintosh TV“, delninį kompiuterį „Newton“, o vienu metu „Apple“ net turėjo savo drabužių liniją. Visos šios naujovės nesulaukė sėkmės, o prie vairo grįžus S. Jobsui kompanija atsisakė pašalinių veiklų ir visą dėmesį sutelkė į kompiuterinę įrangą.
  6. S. Jobsas buvo išskirtinė asmenybė, kurio poelgiai neretai nustebindavo. Antai buvęs „Apple“ darbuotojas Amitas Chaudhary prisiminė, kaip gavęs pirmąjį „iPod“ prototipą S. Jobsas jį patyrinėjo, įvertino, pasvėrė rankomis ir pareiškė, kad grotuvas per didelis. Inžinieriai vadovui puolė aiškinti, kad padarė viską, ką galėjo, ir įrenginys jau negali būti mažesnis. Akimirką patylėjęs, S. Jobas priėjo prie akvariumo ir „iPod“ prototipą įmetė į vandenį. Įrenginiui nusileidus ant dugno, iš jo pakilo oro burbulai. „Tai yra oras. Vadinasi, viduje yra vietos. Padarykite mažesnį“, – pareiškė S. Jobsas.
  7. „Apple“ garsėja itin griežtomis konfidencialumo taisyklėmis, o su naujais produktais dirbantys žmonės kartais gali pasijusti it slaptieji agentai. Įdomu tai, kad kiekvienam projektui „Apple“ darbuotojai suteikia kodinį pavadinimą. Pavyzdžiui, „iPhone“ gimė iš „Project Purple“ (liet. purpurinis projektas), „Apple Watch“ viduje vadinti tiesiog „Gizmo“ (daiktelis), spalvingieji „iMac G3“ – „Life Savers“ (gelbėtojai), o kompiuteris „Power Macintosh 7100“ buvo pramintas amerikiečio astronomo Carlo Sagano vardu. Beje, įdomi istorija nutiko 1995 metais: kompanija sužinojo, kad jos konkurentė dirba su „Windows 95“, kurį „Microsoft“ viduje vadino projektu „Chicago“ (Čikaga). Iki tol naują „Mac OS“ versiją viduje vadinę „Mozart“ (Mocartas), darbuotojai kodinį pavadinimą pakeitė į „Capone“ pagal garsųjį Čikagos gangsterį.

Dvidešimtasis amžius buvo skirtas mokslui, kuomet plačiai visame pasaulyje nuskambėję mokslininkai, tokie kaip Albert Einstein, Marie Curie, Max Plank, Edwin Schrödinger, Neil Bohr ir kiti suteikė žmonijai tai, apie ką jie iki tol nė nebuvo galėję pagalvoti.

Tačiau vos po 100 metų, perkopus į XXI a., atrodo, kad viskas tapo skirta vien tik technologijoms, kuomet patys žinomiausi ir dažniausiai linksniuojami vardai yra Steve Jobs, Elon Musk, Mark Zuckerberg, Bill Gates, Jack Ma ir kiti.
Šiandien mes gyvename verslo ir moderniųjų technologijų amžiuje. Spartus verslo augimas generuoja naujas darbo vietas ir sukuria naujas galimybes, kurių pagalba galima gerokai labiau pagerinti mūsų gyvenimą ir patį paslaugų teikiamą ar produktų kokybę. Be to, visa tai labai tiesiogiai prisideda prie šalių ekonomikos augimo.

Tiesą sakant, per pastaruosius kelerius metus ne vienos šalies vyriausybė pradėjo įgyvendinti programas, kurios remia verslą ir skatina spartesnę technologinę pažangą. Ir nors tokios iniciatyvos yra labai sveikintinos ir džiuginančios, įstatymų leidėjai ir verslo savininkai taip pat turėtų atsižvelgti į technologijas, kurios turės didžiausios įtakos netolimoje ateityje.

Todėl pateikiame jums 5 technologijas, kurios šiuo metu įgauna pagreitį ir tampa vis svarbesnės šiuolaikiniam verslui bei jo augumui, skatinant spartesnį šalių ekonominį vystymąsi ir visapusišką tobulėjimą.
IoT (angl. „Internet of Things“)

Tai, kas prieš keletą dešimtmečių, buvo priskiriama mokslinei fantastikai, šiandien yra tapę realybe dėka IoT.
Išmanieji šaldytuvai, kurie žino, kada jums pasibaigė pienas, todėl užsako naują iš artimiausios maisto prekių parduotuvės; išmanieji griliai, kurie leidžia jums žinoti, kad maistas yra tinkamai iškeptas; išmanieji namai, kurie įjungia šviesas, kondicionierių, televizorių ir kitus jums reikalingus prietaisus iš karto prieš jums žengiant pro savo namų durų slenkstį grįžus iš darbo.

Egzistuoja šimtai būdų, kaip IoT technologiniai sprendimai palengvina mūsų gyvenimą, ir taip pat – tūkstančiai būdų, kaip jie dar labiau galėtų pagerinti mūsų gyvenimo kokybę ir padėti mums atlikti daugybę kitų užduočių. Be to, IoT technologijų pagrindu paremti startuoliai šiandien sulaukia vis didesnio finansavimo. Todėl skaičiuojama, kad IoT sektorius per ateinančius 5 metus bus vertas apytiksliai 4,8 trilijonų USD.

Dėvimieji prietaisai

Nuo nešiojamųjų, iki laikomų mūsų kišenėse – dabar dėvimieji išmanieji įrenginiai yra gerokai pranašesni ir populiaresni. Didžiulė technologinė pažanga lėmė, kad šiomis dienomis dėvimieji prietaisai užima labai svarbią vietą kasdieniame žmonių gyvenime.
Per pastaruosius kelerius metus buvo daugybė įvykių, kuomet dėvimieji prietaisai išgelbėjo žmonių gyvybes (ypač tais atvejais, kai jie pranešdavo žmonėms apie jų pasikeitusi širdies ritmą). Tačiau sveikatos būklės stebėjimas nėra vienintelis šiuolaikinių dėvimųjų prietaisų privalumas. Tokie šiuolaikiniai technologiniai įrenginiai taip pat yra plačiai naudojami ir daugybėje kitų sričių.

Nereikėtų pamiršti ir VR tipo įrangos, išmaniųjų akinių ir kt. Be to, atsižvelgiant į šiuolaikinį neuromokslą – dėvimųjų įrenginių pritaikomumas yra tiesiog beribis. Šiandieninėje rinkoje yra ne vienas neutorotechnologijos pagrindu veikiantis išmanusis dėvimasis įrenginys, kurio pagalba žmonės gali sumažinti savo jaučiamą stresą, pagerinti atmintį, pagerinti miego kokybę, kontroliuoti fizinius objektus ir kt. Ir tai yra tik pradžia, todėl tereikia įsivaizduoti, ką šiuolaikinių technologijų pasaulis mums galės pasiūlyti per ateinančius penketą ar dešimtį metų.
Dirbtinis intelektas (DI)

2001 m. Steven Spielberg mokslinės fantastikos filme „A.I. Artificial Intelligence“ parodė mums, kas galėtų būti netolimoje ateityje, kuomet bus naudojamas dirbtinis intelektas ir robotai. Nors pradėjus 18 metų mes dar nesame pasiekę tokio lygio, koks buvo rodomas kino filme, tačiau DI, kaip šiuolaikinė technologija, per tiek metų neabejotinai patyrė labai didelių ir reikšmingų pokyčių.

Dirbtinis intelektas jau dabar labai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimus, paverčiant juos lengvesniais – nepaisant to ar kalbame apie autonomiškai važiuojančius „Tesla“ automobilius, ar apie „Apple“ Siri, „Amazon“, „Google“ ir kitų kompanijų technologinius sprendimus, paremtus DI.
Be to, DI šiandien yra labai plačiai pasitelkiamas siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus, suasmeninti apsipirkimo patirtį, pagerinti vartotojų aptarnavimą elektroninės komercijos sektoriuje ir kt.

DI sektorius labai sparčiai plečiasi – ir daugiausiai dėl šimtų skirtingų startuolių, kurie kasmet siekia sukurti vis tobulesnius ir pranašesnius DI pagrindu veikiančius technologinius sprendimus, palengvinančius mūsų kasdienybę. Ką jau kalbėti apie daugybę DI paremtų startuolių, kurie per pastaruosius kelerius metus buvo įsigyti pasaulinio lygio technologijų milžinių.
Virtuali ir papildytoji realybė (VR/AR)

AR ir VR technologijų rinkoje jau yra kurį laiką, tačiau per pastaruosius kelerius metus šios technologijos labai reikšmingai pakeitė žmonių požiūrį į realų ir virtualų pasaulį.
VR žaidimai ir filmai jau dabar visiškai keičia pramogų rinką. Tuo tarpu AR yra plačiai naudojami namų interjero srityje, meno rinkoje (pvz., muziejuose) ir kt. Be to, mes jau spėjome pamatyti, kaip „Google Lens“ gali mums pagelbėti mūsų kasdienybėje. Ką jau kalbėti ir apie „Apple“ „ARKit“, kuris AR patirtį paverčia dar efektyvesne, suteikiant galimybe visu tuo naudotis kiekviename įrenginyje, veikiančiame su iOS 11.

Su iOS 11, kūrėjai jau pradėjo tirti labai didelį „ARKit“ potencialą. Todėl yra akivaizdu, kad per ateinančius kelerius metus kūrėjai ir toliau nesustabdomai kurs naujus AR pagrindu veikiančius technologinius sprendimus bei mobiliąsias programėles, kartu visiškai pakeičiant naudojimosi išmaniaisiais telefonais patirtį.

Bepiločiai orlaiviai

„Tesla Motors“ šiuo metu yra būtent ta kompanija, kuri gali sukelti didžiulę revoliuciją transporto priemonių rinkoje, pasiūlant gerokai efektyviau veikiančius elektromobilius. Tačiau kita transporto priemonė, kuri taip pat sukels didelę revoliuciją šiuolaikinių technologijų ir transporto rinkos srityse, yra bepiločiai orlaiviai arba dar kitaip vadinami dronai.

Šiandien dronai yra labai dažnai naudojami įvairių prekių pristatymui visame pasaulyje. Be to, jų panaudojimas tuo tikrai neapsiriboja. Jie taip pat yra pasitelkiami kovai ore, paieškos ir išlaisvinimo operacijų metu, žemės ūkyje, filmavimo ir fotografavimo srityse bei kt. Anksčiau visa tai reikalavo sraigtasparnių, didelių lėktuvų ir gerokai didesnių žmogaus pastangų. Be to, per pastaruosius kelis metus taip pat matėme ir didžiulį skraidančių automobilių tobulėjimą (pvz., EHANG 184) – visa tai taipogi yra paremta šiuolaikine dronų technologija.
Analitikai prognozuoja, kad po kelerių metų pasaulinė dronų rinka išaus iki 27,1 milijardų USD. Žinoma, dronai yra pasitelkiami ne tik komerciniais tikslais. Vartotojai juos labai plačiai naudoja ir įvairioms pramogoms. Kadangi jie sąlyginai nebrangūs ir labai lengvai prieinami kiekvienam šiuolaikiniam vartotojui, jų populiarumas auga su kiekvienais metais.

Kodėl verslininkai turėtų žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis

Kadangi šiandien gyvename moderniųjų technologijų amžiuje, kuriame „blockchain“ technologija, dirbtinis intelektas, neuromokslai, robotika, AR ir VR yra tapę savaime suprantamais dalykais, verslas taip pat privalo prie viso to prisitaikyti ir stengtis žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologinėmis naujovėmis.
Verslui pasitelkti šiuolaikines technologijas yra gerokai svarbiau nei kai kurie galėtų įsivaizduoti. Jei šiuolaikinis verslas numos ranka į tai, kas yra technologiškai pažangu, jis labai greitai susidurs su dideliais praradimais ir galiausiai supras, kad nebepajėgia pasivyti labai sparčiai besiplečiančių įmonių, kurios laiku suprato ir tinkamai įvertino šiuolaikinių technologijų vertę.

Tinkamai pritaikius technologijas, įgyjamas konkurencinis pranašumas

Neseniai atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 68 proc. už rinkodarą atsakingų asmenų pripažino, jog vartotojų patirties gerinimas tampa jų konkurencingumo pagrindu. Ir tai tikrai nėra stebėtina. Tinkamai suprantant tikslinę auditoriją, galima daug efektyviau išsaugoti didelį konkurencinį pranašumą. Klientai nori suasmenintos patirties, kuri paverčia apsipirkimą kur kas paprastesniu ir patogesniu. Būtent todėl didžiosios pasaulinio lygio kompanijos nuolatos ir sistemingai investuoja į didelių duomenų kiekių technologijas, analitikos platformas, dirbtinį intelektą, „blockchain“ ir kitas technologijas, kurių pagalba jie gali užtikrinti kur kas geresnę savo klientų patirtį.

Technologijos padeda įgyti konkurencinį pranašumą prieš didesnes kompanijas

Iš vienos pusės žvelgiant, kai didelė kompanija nusprendžia pasitelkti tam tikrą šiuolaikinę technologiją, jie turi pakankamai lėšų ir išteklių, kad ja pasinaudotų labai plačiu mastu. Šiuo požiūriu smulkus verslas vargu ar gali turėti pranašumą. Tačiau, laimei, yra tam tikras veiksnys, kurio pagalba ir smulkusis verslas gali šiuolaikinių technologijų pagalba įgyti didesnį pranašumą prieš didesnes kompanijas.

Smulkaus verslo savininkas įprastai turi pereiti kur kas mažiau žingsnių technologijos testavimui ir jos pasitelkimui. Taip yra todėl, kad jie būna daug lankstesni ir turi mažiau „administracinių“ užduočių, su kuriomis turėtų derinti naujausias pasitelktas technologijas. Tokiu atveju jie gali labai greitai įšokti į sparčiu greičiu lekiantį technologijų traukinį ir sukurti dar išmanesnius bei technologiškai pažangesnius sprendimus. Tiesą sakant, būtent tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl tokios kompanijos kaip „Google“ ar „Facebook“ jau ilgą laiką siekia įsigyti mažesnius startuolius. Tai leidžia jiems kuo anksčiau gauti prieigą prie jų naujausių technologijų ir žmonių, kurie tai sukūrė.

Didžiulės kompanijos taip pat turi patirti didesnius kaštus ir joms reikia daugiau laiko „prisijaukinti“ naujas technologijas. Pavyzdžiui, jei didelė kompanija nori pasitelkti naują vaizdo konferencijoms skirtą kompiuterinę programą, kurios pagalba galėtų pagerinti savo projektų valdymo procesus, jiems gali reikėti ištirti produktą, savo departamentui pateikti prašymą produkto patvirtinimui, pasirūpinti teisiniais klausimais, kad produkto vartojimas nepažeistų jokių nuostatų, turėti IT departamentą, kuris peržiūrėtų programą, samdyti mokytoją, kuris apmokytų darbuotojus naudotis nauja programa ir kt.
Tuo tarpu, smulkiajam verslui daugumos išvardytų ir daugybės dar nepaminėtų veiksmų visiškai nereikia. Smulkusis verslas įprastai akimirksniu pritaiko pasirinktą naują technologiją, kurios pagalba pagerina savo galimybes komunikuoti su komanda ir klientais. Tuomet jie gali nieko nelaukę pradėti galvoti apie kitus naujus technologinius sprendimus. Ir net jei būna tam tikra formali procedūra, kuria reikia vadovautis, dažniausiai visą tai padaryti taip pat būna kur kas lengviau.
Neprisitaikymas prie technologinės pažangos gali sumažinti augimo galimybes

Žinoma, verslo savininkai, kurie kuria savo nuosavą verslą, ne tik „kovoja“ prieš didžiąsias kompanijas. Daugeliu atvejų, smulkusis verslas privalo konkuruoti vieni su kitais (t.y. tarpusavyje – su panašiomis į save bendrovėmis), siekiant užimti vis tvirtesnes pozicijas rinkoje ir perimti vis didesnę rinkos dalį. Jei įmonė nepajėgia pasitelkti naujausių šiuolaikinių technologijų, galima pralaimėti konkurencinę kovą prieš kitas kompanijas, kurioms vistą tai padaryti pavyksta. Tiesą sakant, 20 proc. visų kada nors egzistavusių startuolių, galėtų būti priskiriami tiems, kurie buvo nukonkuruoti.