Login to your account

Username *
Password *

Jeigu praeityje vaiko saugumą už namų sienų belikdavo patikėti angelui sargui, šiandien jo funkcijas kuo puikiausiai atlieka išmanusis telefonas.

Nuolat populiarėjančios buvimo vietos sekimo programėlės patogiai praneša, kai mažieji įžengia į mokyklą, įspėja apie nukrypimus nuo įprasto maršruto bei leidžia operatyviai reaguoti į jiems iškilusius pavojus. Tačiau ekspertai teigia, kad šeimos kasdienybė tampa dar paprastesnė, jei savo lokacija pradeda dalintis visi jos nariai.

„Kartu su augančiomis vaiko atsakomybėmis kyla ir įvairios rizikos. Mūsų atžalos neišvengiamai atsiduria pasaulyje, kuriame vyksta nusikaltimai ir nelaimingi atsitikimai, jau nekalbant apie daugeliui jų nesvetimas pagundas praleidinėti pamokas ar būrelį iškeisti į žaidimus su draugais. Tokios buvimo vietos stebėjimo aplikacijos, kaip „life360“, leidžia užbėgti šiems įvykiams už akių, o neseniai pristatyta „Telia Smart Family“ programėlė šį funkcionalumą papildo ekrano laiko ribojimu, užduočių sąrašais šeimos nariams bei naudingais priminimais“, – pasakoja „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Kodėl svarbu žinoti vaiko buvimo vietą?

I. Bimbirytės-Yun teigimu vaikų vietos sekimas gali turėti įtakos tėvų ir vaikų santykiams, tad šią temą būtina aptarti kartu su vaikais. Daugumai vaikų toks vietos sekimas gali pasirodyti kaip nepasitikėjimas, o tai gali ir paskatinti priešingą vaikų reakciją, kai jie palieka telefoną namuose ar naudoja slaptą telefoną. Tokiose situacija būtina kalbėti su savo atžala, ypač vyresniais, aptariant kam yra reikalingos tokios priemonės, kokią naudą jos gali suteikti abiem pusėms ir susitarti taisykles, kad vaikai nejaustų, jog tai yra jų privatumo pažeidimas.

„Lokacijos stebėjimas yra naudingas abiem pusėms. Tėvams jis padeda atsikratyti natūralaus nerimo dėl mažųjų saugumo vis pavojingesniame pasaulyje ir anksti pastebėti galimus pavojus. Taip pat, tėvams matant, kad jų mažieji yra saugiame burbule, tai suteikia ir daugiau pasitikėjimo vaiku ir jis gali tapti vis labiau savarankiškas ir nepriklausomas. . Užsienyje yra nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vaikų buvimo vietos sekimo programėlės tėveliams padėjo patiems pirmiesiems sužinoti, kad jų atžala pateko į avariją, buvo pagrobta nusikaltėlių ar susidėjo ne su ta kompanija. Be to, net ir pavyzdingiausiam vaikui tokio tipo aplikacijos suteikia papildomos motyvacijos laikytis disciplinos, mokytis atsakingai vykdyti savo pareigas bei suteikia saugumo jausmo“, – aiškina pašnekovė.

Taip pat lokacijos stebėjimo programėlės yra naudingos ir iš patogumo perspektyvos. Tėvams nebereikia skambinti ar rašyti SMS žinučių, norint išsiaiškinti, kur vaikas yra ir kada grįš namo. Nuo jo buvimo vietos sužinojimo tėvus skiria vos keli paspaudimai, o dauguma aplikacijų dar ir siūlo naudingą pranešimų funkciją. Pavyzdžiui, mama ir tėtis gali būti informuojami, kai vaikas iš mokyklos autobusu pajuda namo, tad gali pradėti ruošti pietus ar planuoti jo pervežimą į būrelius.

Kaip patogiai stebėti, kur yra vaikas?

Šiuo metu viena populiariausių vietovės sekimo programėlių yra „life360“, kuri prieinama tiek „Android“, tiek „iOS“ platformose. Šią aplikaciją kiekvieną mėnesį naudoja apie 42 milijonai vartotojų, o jos populiarumo paslaptis – didelis vietos sekimo funkcijų pasirinkimas. Instaliavę „life360“ tiek vaiko, tiek savo telefonuose, tėvai gali žemėlapyje sužymėti populiariausias vietas ir gauti pranešimus, kai vaikas peržengia mokyklos slenkstį ar grįžta namo.

Taip pat programėlė siūlo galimybę aplink šias vietas kurti saugių zonų „burbulus“ ir įspėti, kai atžalos juos palieka. Visgi bene įdomiausia „life360“ funkcija – ataskaitos apie vaikus vežančių vairuotojų vairavimo ypatumus ir pranešimas apie įvykusį eismo įvykį.

„Kitas būdas – išbandyti kartu su 300 šeimų kurtą ir neseniai išleistą „Telia Smart Family“ aplikaciją. Ji nuo kitų produktų skiriasi tuo, kad leidžia ne tik stebėti vaikų bei visų artimųjų buvimo vietą, bet veikia ir kaip savotiškas visos šeimos socialinis tinklas. Jame šeimos nariai gali priminti vaikams apie artėjančius būrelius, vieni kitiems kurti užduočių sąrašus ir pranešti svarbias naujienas. Kadangi šioje aplikacijoje taip pat įdiegta galimybė riboti ekrano laiką vaikų įrenginiuose, tėvai mažųjų saugumu gali pasirūpinti vienoje vietoje, nenaudodami gausybės kitų programų“, – naujo produkto privalumus vardina specialistė.

„Telia“ atstovė prideda, jog jei programėlėje einamus reikalus derina ir savo lokacija dalinasi visi šeimos nariai, išvengiama daugybės ginčų ir nesusikalbėjimų. Pavyzdžiui, pagal buvimo vietą ir atstumą nuo parduotuvės tampa lengviau pasiskirstyti, kuris iš artimųjų važiuos nupirkti pieno, o kuris – paimti vaiką iš mokyklos. Programėlė gali būti naudinga ir tokiu atveju, jei vieno iš šeimos narių mašina sustotų nežinomoje vietoje ir būtų sunku paaiškinti, kur jie yra – šeimos nariai mato tikslią lokaciją ir gali atvykti patys padėti arba atsiųsti pagalbą.

Visus šiuos kasdienius patogumus „Smart Family“ suteikia visiškai nemokamai, o ja naudotis gali visi vartotojai, nepriklausomai nuo jų mobiliojo ryšio operatoriaus. Aplikacija veikia tiek „iOS“, tiek „Android“ telefonuose.

Šiandien, kovo 25 d., minima Gandro šventė arba Gandrinės. Tačiau ornitologai šių paukščių kelionėms nuspėti kalendoriumi nebesinaudoja – migruojantys baltieji gandrai yra stebimi ir tyrinėjami pasitelkus naujausias technologijas.

Gamtos tyrimų centre dirbantis mokslininkas Mindaugas Dagys teigia, kad ornitologų darbą palengvino lietuvių sukurtas, saulės baterija pakraunamas GPS siųstuvas, kuris duomenis perduoda daiktų interneto sprendimu – siaurajuosčiu globaliu „Tele2” IoT ryšiu.

„Siųstuvai, petnešėlėmis tvirtinami ant gandrų nugarų ir perduodantys informaciją apie jų buvimo vietą – nėra nauja. Tačiau tai, kad juose buvo pritaikytas „Tele2“ daiktų interneto sprendimas, kuris užtikrina abipusį ryšį, dabar mums leidžia ne tik gauti duomenis iš migruojančio ar perinčio paukščio, bet ir keisti siųstuvo nustatymus, įdiegti naujų funkcijų nuotoliniu būdu, o svarbiausia – gauti įvairesnės infomacijos apie paukščio aplinką“, – sakė M. Dagys.

Kodėl svarbu sekti gandrų keliones?

Anot M. Dagio, būtent nuo gandrų prasidėjo dauguma ankstyvųjų paukščių tyrimų ir žiedavimų. Anksčiau gandrai ir kiti paukščiai buvo stebimi siųstuvais, perduodančiais informaciją iš kosminių palydovų, tačiau ši technologija buvo labai brangi, o duomenys – netikslūs.

„Šiuolaikinė technologija, žymint gandrus specialiais siųstuvais su GMS mobiliu ryšiu, leidžia surinkti visą reikalingą informaciją kelių minučių ar net sekundžių tikslumu – tai suteikia neribotas galimybes išsamiam gandrų tyrinėjimui“, – sakė ornitologas.

Lietuvoje gandrų populiacijos dydis džiugina – dabar jis siekia apie 20 tūkst. perinčių porų, kai tuo tarpu daugelyje Vakarų Europos šalių, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, jie jau yra beveik išnykę. Tai nulėmė intensyvus žemės ūkis bei įvairių cheminių medžiagų, kurios sunaikino ne vieną vabzdžių rūšį, ūkiuose naudojimas ir pasikeitusi aplinka.

„Siekant išsaugoti gandrų populiaciją ir laiku identifikuoti jai kylančias grėsmes, jų gyvensenos tyrimai yra ypač svarbūs. Šie paukščiai jautriai reaguoja į kraštovaizdžio bei klimato kaitą ir yra geri šių aplinkos pokyčių indikatoriai. Jų kelionių tyrimai leidžia nustatyti svarbius paukščių judėjimo kelius ir apsistojimo vietas, nustatyti pavojus, galinčius sukelti didelį paukščių mirtingumą“, – pasakojo mokslininkas.

Anot M. Dagio, dabartiniai siųstuvai suteikia ne tik informaciją apie tikslią gandrų buvimo vietą beveik realiu laiku, bet ir svarbių papildomų duomenų: skrydžio aukštį, greitį, kryptį, sustojimus, nuskristą atstumą, energetines paukščio sąnaudas, elgseną ir net mirtingumą.

Gandrai iki Pietų Afrikos skrenda jau retai

Praėjusių metų vasarą Ventės rago ornitologinėje stotyje naujaisiais GPS/GMS siųstuvais buvo pažymėti 6 suaugę baltieji gandrai.

Paklaustas, kaip keičiasi gandrų kelionių kryptys, mokslininkas pastebėjo, kad jie – konservatyvūs paukščiai. Duomenys rodo, jog gandrai kasmet renkasi panašius kelius, dažnai grįžta žiemoti į tas pačias vietas ir yra prisirišę prie savo lizdavietės, labai ją saugo.

Tačiau pasikeitimų yra – nagrinėjant siųstuvų informaciją, paaiškėjo, kad gandrai pastaraisiais metais renkasi, nors ir tos pačios krypties, tačiau vis trumpesnius maršrutus.

„Nors seniau baltieji gandrai skrisdavo iki pat Pietų Afrikos, paskutiniu metu, tikėtina, dėl klimato kaitos, jų maršrutas trumpėja. Dabar jie per pusiaują perskrenda retai ir dažniausiai žiemoja piečiau Sacharos: Čade, Sudane, Pietų Sudane, Etiopijoje, Kenijoje. Iš pernai pažymėtų šešių baltųjų gandrų, tik vienas pasiekė Pietų Afriką. Nepaisant to, į vieną pusę gandrai nuskrenda mažiausiai 6 tūkst. kilometrų“, – sakė M. Dagys.

Be to, anot ornitologo, siųstuvais gauti duomenys parodė, kad gandrų poros ar jų jaunikliai nežiemoja kartu – stebėtos paukščių poros dažniausiai išsiskyrė, o ir jų palikuoniai migravo atskirai.

Dagio teigimu, pažymėtieji gandrai šiuo metu jau keliauja į Lietuvą ir mažiau nei po savaitės turėtų grįžti į gimtinę.

Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.