Dėl Rusijos ir Baltarusijos pasienyje vykdomų GPS signalų trukdžių su nesklandumais susiduria ne tik lėktuvai, dronai ar laivai, bet ir žmonių naudojami išmanieji įrenginiai. Lietuvos pajūryje ir šalies pasienyje su Kaliningrado sritimi telefonai gali „pamesti“ geolokaciją, taip pat gali sulėtėti mobiliojo interneto veikimas. „Bitė“ ėmėsi atsako ir atnaujino didžiąją dalį ryšio bokštų Pagėgių savivaldybėje, kad žmonės galėtų naudotis stabilesniu ryšiu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Tai, kas vyksta Lietuvos pasienyje ir pajūryje, galime vadinti hibridine ataka. Fiksuojami GPS signalų trukdžiai kelia didelę riziką skirtingiems verslo sektoriams – ne tik aviacijai ir laivybai, bet ir ryšių sektoriui. Tai trikdo įprastus procesus“, – teigia Arūnas Mickevičius, „Bitės“ generalinis direktorius.

Kaip pavyzdį jis pateikia pastaruoju metu GPS sistemų fiksuojamus laivus sausumoje – tai GPS signalų trikdymo požymis. Nuo 2024 metų liepos iki šių metų birželio pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,5 tūkst. atvejų, kai GPS signalai rodė laivus ne jūrose, o sausumoje, skelbia „Bloomberg“. Tarp paveiktų regionų – ne tik Baltijos, bet ir Raudonoji bei Juodoji jūra, Persijos įlanka ir kitos vietovės, kuriose stebimos geopolitinės įtampos.

„GPS signalų trikdymas Lietuvos pajūryje ir Pagėgių savivaldybėje itin išaugo šių metų gegužę, didžiausias jų pikas fiksuotas birželį. Šiuo metu stebime mažiau trukdžių. Tuo pačiu esame labiau užtikrinti, kad valdome situaciją, kovojant su priešiškai nusiteikusios kaimynės vykdomais veiksmais. Atsižvelgę į išaugusius GPS signalų ir mobiliojo ryšio trikdymus, šią vasarą koregavome savo tinklo infrastruktūros atnaujinimo planus ir pirmenybę skyrėme ryšio bokštų atnaujinimui Pagėgių savivaldybėje“, – sako A. Mickevičius.

Atnaujino tinklo įrangą

Nors GPS signalų trukdžiai neturi tiesioginio poveikio mobiliajam ryšiui, vis dėlto jie trukdo ryšio bokštų darbui. Tai turi įtakos ir mobiliojo interneto greičiui – dėl patiriamų trukdžių gali lėčiau veikti 5G ryšio technologija. 

„Įprastai 5G ryšio veikimas yra sinchronizuojamas naudojant GPS signalus. Šiuo atveju, kai nebegalime pasikliauti GPS signalais pasienyje ir pajūryje, atnaujiname visų „Bitės“ ryšio bokštų duomenų perdavimo tinklą. Tai leidžia naujos kartos „Bitės“ 5G ryšiui veikti ir tuo metu, kai yra blokuojami GPS signalai. Jau stebime ir pirmuosius rezultatus – atnaujinus tinklo įrangą Pagėgių savivaldybėje iki 20 proc. išaugo mobiliųjų duomenų naudojimas. Tai reiškia, kad žmonės patiria mažiau nesklandumų“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.

Pasak jo, stiprinant ryšį Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi, buvo ne tik diegiama naujausia įranga, bet ir praplėstos ryšio bokštų naudojamos radijo bangų dažnių juostos. „Jei kažkuri dažnių juosta sulaukia daugiau „triukšmų“ (angl. jamming), žmonės tuo metu gali naudotis kitais dažnių spektrais ir gauti jiems reikiamas paslaugas“, – sako M. Ropė.

Papildomai „Bitės“ ryšis buvo sustiprintas ir kelyje Tauragė–Pagėgiai, taip pat buvo atnaujinti ryšio bokštai Klaipėdoje ir Palangoje. Lietuvos pasienyje su Baltarusija GPS signalų trukdžių šiuo metu nefiksuojama.

Telefone staiga nustojo veikti 5G ryšys? Tik nedaugelis įtartų, jog dėl to gali būti kaltas Rusijos glūdumoje įjungtas GPS signalo slopintuvas. Kaip teigia „Telia“ atstovai, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje padažnėję GPS trikdžiai ne tik apsunkina aviacijos darbą, bet ir skatina kalbėti apie nuo šios technologijos priklausomos naujausios mobiliojo ryšio infrastruktūros atsparumą.

„Oro navigacijos“ duomenimis, pranešimų apie GPS ryšio trikdžius kiekis virš Lietuvos oro erdvės per metus išaugo net 6 kartus – 2023 m. paskutinį ketvirtį fiksuoti 124 pranešimai, o 2024 m. tą patį laikotarpį – daugiau nei 800. Vien 2025 m. pirmoje sausio pusėje (nuo 1 iki 17 d.) gauti 234 pranešimai dėl GPS trikdžių, kas rodo, kad problema ne tik nemažėja, bet priešingai – darosi vis didesnė.

„GPS šiandien naudojamas toli gražu ne vien tik navigacijai. Tam, kad 5G bazinės stotys galėtų kokybiškai funkcionuoti, joms taip pat būtina reguliariai prisijungti prie GPS palydovų. Nors laikini šio ryšio trikdžiai niekaip nepaveikia jų darbo, matydami nepalankias tendencijas, jau prieš metus ėmėmės priemonių mažinti galimas ryšio sutrikimo rizikas. Mūsų įdiegti sprendimai šiandien garantuoja nepertraukiamą 5G veikimą net ir tuose Lietuvos regionuose, kuriuos dažnai pasiekia nedraugiškos GPS blokatorių bangos“, – teigia „Telia“ radijo ryšio vadovas Ramūnas Mikalauskas.

Kaip veikia GPS signalų trikdymas?

GPS trikdžiai dažniausiai būna dviejų tipų: trukdymas (angl. jamming) ir koordinačių klastojimas (angl. spoofing). Trukdymo atveju, specialiais įrenginiais siunčiami stiprūs signalai toje pačioje dažnių juostoje, kurioje veikia GPS, dėl ko imtuvai nebegali priimti tikrojo signalo. Koordinačių klastojimo atveju siunčiamas klaidingas GPS signalas, kuris navigacijos įrenginius priverčia rodyti neteisingą buvimo vietą ar laiką.

Baltijos šalyse ir Lenkijoje fiksuojami trikdžiai yra tiesiogiai susiję su Rusijos vykdomu karu prieš Ukrainą. Rusija, siekdama apsaugoti savo nuo objektus nuo ukrainiečių puolimo, imasi elektroninės kovos priemonių, tarp kurių yra GPS slopinimas. Trikdant signalą, priešų paleistas dronas ar raketa arba pasimeta, arba gauna klaidingas taikinio koordinates.

Nors trikdžių intensyvumas ir geografinė aprėptis nėra pastovūs ir nuolat keičiasi, labiausiai jie pastebimi su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose šalies regionuose. GPS veikimo sutrikimus sekančiuose gpsjam.org žemėlapiuose matyti, kad signalas stipriausiai blokuojamas visoje vakarų Lietuvoje. Trikdžių taip pat matyti Baltijos jūroje, pietų Lietuvoje ir net šalies gilumoje – ties Kaunu.

„Minimų GPS trikdžių paprasti vartotojai gali net nepastebėti – „Waze“, „Google Maps“ ir kitos navigacijos programėlės gali puikiai veikti tiek Klaipėdoje, tiek Kuršių Nerijoje, kur signalas slopinamas labiausiai. Taip yra todėl, kad trikdytojams mažai aktualūs antžeminiai objektai. Jų pagrindinis tikslas – apsunkinti skraidančių lėktuvų ir dronų judėjimą, todėl trikdymo įrenginiai nukreipti į didesnį aukštį. Todėl priešiškoms jėgomsjau kurį laiką skleidžiant stiprius GPS trikdžius, apie tai prabilo aviacijos atstovai “, – aiškina R. Mikalauskas.

Kaip GPS signalai susiję su 5G ryšio veikimu?

Priešingai, nei 4G ir ankstesnių kartų mobiliojo ryšio tinkluose, GPS yra gana svarbus 5G infrastruktūros komponentas. Jis naudojamas itin tiksliai laiko sinchronizacijai tarp bazinių stočių. Kadangi pačiose radijo dažnių juostose duomenys tai siunčiami, tai priimami, ir visos bazinės stotys, tarsi diskusijoje dalyvaujantys žmonės, privalo tiksliai žinoti, kada „kalbėti“, o kada „klausytis“.

„5G tinklo veikimui būtina mikrosekundžių tikslumu sinchronizuoti laiką tarp visų bazinių stočių – jei viena stotis pradėtų siųsti duomenis, kai kita tuo metu juos priima, įvyktų signalų interferencija, kuri smarkiai pablogintų ryšio kokybę arba visiškai sutrikdytų ryšį. GPS signalai čia yra ypač vertingi, nes kiekvienas GPS imtuvas iš palydovų gauna tą patį, itin tikslų atominių laikrodžių generuojamą laiko signalą. Tai užtikrina, kad visos bazinės stotys funkcionuoja vienu ritmu, pagal tą patį laikrodį“, – atskleidžia specialistas.

Kita vertus, GPS laiko sinchronizacija 5G tinklo veikimui nėra tokia kritiška, kaip galėtų pasirodyti. Net bazinei stočiai praradus GPS signalą, ryšio kokybės suprastėjimas daugeliui vartotojų taptų pastebimas tik po kelių dienų, kadangi stotyse esantys vidiniai laikrodžiai tam tikrą laikotarpį dar išlaikytų pakankamą laiko skaičiavimo tikslumą. Be to, net jeigu kelių savaičių GPS signalas taip ir neatsirastų, vartotojai galėtų toliau naudotis nuo GPS taip smarkiai nepriklausančiu 4G ryšiu.

Aviacijai didelio pavojaus nekelia

Nors GPS trikdžiai sukelia tam tikrų iššūkių 5G tinklams, didžiausią jų poveikį vis dėlto jaučia transporto sektorius, ypač aviacija. Prastas GPS signalas orlaivių įgulą verčia imtis nestandartinių veiksmų, bet realios grėsmės keleiviams nekelia. Kitaip nei paprastas dronas, kuris visiškai priklauso nuo GPS signalų, modernūs keleiviniai lėktuvai naudoja net kelias nepriklausomas navigacijos sistemas, kurios visada pasirengusios pakeisti viena kitą.

Ypač svarbią reikšmę skrydžių saugumui užtikrinti turi oro uostuose veikiančios antžeminės navigacijos sistemos. Jos perduoda lėktuvams tikslias nusileidimo instrukcijas ir koordinates, nepriklausomai nuo GPS signalų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose veikia ILS (angl. InstrumentLanding System) tūpimo sistemos, kurios lėktuvams leidžia saugiai nusileisti net ir smarkiai trikdomoje erdvėje. Be to, lėktuvuose įrengtos inercinės navigacijos sistemos gali savarankiškai sekti orlaivio poziciją remiantis judėjimo jutikliais, be jokių išorinių signalų.

Neseniai, sausio 16 dieną, iš Londono į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas dėl stiprių GPS trikdžių buvo nukreiptas į Varšuvą, tačiau galiausiai vis tiek sėkmingai nusileido Vilniaus oro uoste. Nors šis incidentas atkreipė visuomenės dėmesį, svarbu suprasti, kad tokio pobūdžio sprendimai priimami ne dėl saugumo rizikų, o dėl oro uostų procedūrų. Pilotams pastebėjus, kad GPS koordinatės neatitinka realios padėties, jie taiko alternatyvias sistemas, tačiau tam tikros nusileidimo procedūros gali reikalauti veikiančio GPS. Būtent dėl to, esant galimybei nenukrypti nuo įprasto veiksmų planų, gali būti priimtas sprendimas skristi į kitą oro uostą.

„Povandeniniai kabeliai, oro navigacijos priemonės, mobilusis ryšys – visur įžvelgiame geopolitinių įtampų sukeltus iššūkius. Laimė šiuolaikinės technologijos yra kuriamos remiantis patikimumo ir atsparumo principais, todėl tiek tyčia, tiek netyčia keliamų trikdžių poveikis moderniai infrastruktūrai yra labiau nepatogumas, nei reali grėsmė. Kaip dar prieš metus įdiegto transmisijos tinklo atveju, pavojus savo infrastruktūrai stengiamės numatyti iš anksto ir aktyviai investuojame į papildomus sprendimus, leidžiančius mūsų tinklui sklandžiai veikti net ekstremalių situacijų atvejais“, – pabrėžia „Telia“ radijo ryšio vadovas.

Jeigu praeityje vaiko saugumą už namų sienų belikdavo patikėti angelui sargui, šiandien jo funkcijas kuo puikiausiai atlieka išmanusis telefonas.

Nuolat populiarėjančios buvimo vietos sekimo programėlės patogiai praneša, kai mažieji įžengia į mokyklą, įspėja apie nukrypimus nuo įprasto maršruto bei leidžia operatyviai reaguoti į jiems iškilusius pavojus. Tačiau ekspertai teigia, kad šeimos kasdienybė tampa dar paprastesnė, jei savo lokacija pradeda dalintis visi jos nariai.

„Kartu su augančiomis vaiko atsakomybėmis kyla ir įvairios rizikos. Mūsų atžalos neišvengiamai atsiduria pasaulyje, kuriame vyksta nusikaltimai ir nelaimingi atsitikimai, jau nekalbant apie daugeliui jų nesvetimas pagundas praleidinėti pamokas ar būrelį iškeisti į žaidimus su draugais. Tokios buvimo vietos stebėjimo aplikacijos, kaip „life360“, leidžia užbėgti šiems įvykiams už akių, o neseniai pristatyta „Telia Smart Family“ programėlė šį funkcionalumą papildo ekrano laiko ribojimu, užduočių sąrašais šeimos nariams bei naudingais priminimais“, – pasakoja „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Kodėl svarbu žinoti vaiko buvimo vietą?

I. Bimbirytės-Yun teigimu vaikų vietos sekimas gali turėti įtakos tėvų ir vaikų santykiams, tad šią temą būtina aptarti kartu su vaikais. Daugumai vaikų toks vietos sekimas gali pasirodyti kaip nepasitikėjimas, o tai gali ir paskatinti priešingą vaikų reakciją, kai jie palieka telefoną namuose ar naudoja slaptą telefoną. Tokiose situacija būtina kalbėti su savo atžala, ypač vyresniais, aptariant kam yra reikalingos tokios priemonės, kokią naudą jos gali suteikti abiem pusėms ir susitarti taisykles, kad vaikai nejaustų, jog tai yra jų privatumo pažeidimas.

„Lokacijos stebėjimas yra naudingas abiem pusėms. Tėvams jis padeda atsikratyti natūralaus nerimo dėl mažųjų saugumo vis pavojingesniame pasaulyje ir anksti pastebėti galimus pavojus. Taip pat, tėvams matant, kad jų mažieji yra saugiame burbule, tai suteikia ir daugiau pasitikėjimo vaiku ir jis gali tapti vis labiau savarankiškas ir nepriklausomas. . Užsienyje yra nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vaikų buvimo vietos sekimo programėlės tėveliams padėjo patiems pirmiesiems sužinoti, kad jų atžala pateko į avariją, buvo pagrobta nusikaltėlių ar susidėjo ne su ta kompanija. Be to, net ir pavyzdingiausiam vaikui tokio tipo aplikacijos suteikia papildomos motyvacijos laikytis disciplinos, mokytis atsakingai vykdyti savo pareigas bei suteikia saugumo jausmo“, – aiškina pašnekovė.

Taip pat lokacijos stebėjimo programėlės yra naudingos ir iš patogumo perspektyvos. Tėvams nebereikia skambinti ar rašyti SMS žinučių, norint išsiaiškinti, kur vaikas yra ir kada grįš namo. Nuo jo buvimo vietos sužinojimo tėvus skiria vos keli paspaudimai, o dauguma aplikacijų dar ir siūlo naudingą pranešimų funkciją. Pavyzdžiui, mama ir tėtis gali būti informuojami, kai vaikas iš mokyklos autobusu pajuda namo, tad gali pradėti ruošti pietus ar planuoti jo pervežimą į būrelius.

Kaip patogiai stebėti, kur yra vaikas?

Šiuo metu viena populiariausių vietovės sekimo programėlių yra „life360“, kuri prieinama tiek „Android“, tiek „iOS“ platformose. Šią aplikaciją kiekvieną mėnesį naudoja apie 42 milijonai vartotojų, o jos populiarumo paslaptis – didelis vietos sekimo funkcijų pasirinkimas. Instaliavę „life360“ tiek vaiko, tiek savo telefonuose, tėvai gali žemėlapyje sužymėti populiariausias vietas ir gauti pranešimus, kai vaikas peržengia mokyklos slenkstį ar grįžta namo.

Taip pat programėlė siūlo galimybę aplink šias vietas kurti saugių zonų „burbulus“ ir įspėti, kai atžalos juos palieka. Visgi bene įdomiausia „life360“ funkcija – ataskaitos apie vaikus vežančių vairuotojų vairavimo ypatumus ir pranešimas apie įvykusį eismo įvykį.

„Kitas būdas – išbandyti kartu su 300 šeimų kurtą ir neseniai išleistą „Telia Smart Family“ aplikaciją. Ji nuo kitų produktų skiriasi tuo, kad leidžia ne tik stebėti vaikų bei visų artimųjų buvimo vietą, bet veikia ir kaip savotiškas visos šeimos socialinis tinklas. Jame šeimos nariai gali priminti vaikams apie artėjančius būrelius, vieni kitiems kurti užduočių sąrašus ir pranešti svarbias naujienas. Kadangi šioje aplikacijoje taip pat įdiegta galimybė riboti ekrano laiką vaikų įrenginiuose, tėvai mažųjų saugumu gali pasirūpinti vienoje vietoje, nenaudodami gausybės kitų programų“, – naujo produkto privalumus vardina specialistė.

„Telia“ atstovė prideda, jog jei programėlėje einamus reikalus derina ir savo lokacija dalinasi visi šeimos nariai, išvengiama daugybės ginčų ir nesusikalbėjimų. Pavyzdžiui, pagal buvimo vietą ir atstumą nuo parduotuvės tampa lengviau pasiskirstyti, kuris iš artimųjų važiuos nupirkti pieno, o kuris – paimti vaiką iš mokyklos. Programėlė gali būti naudinga ir tokiu atveju, jei vieno iš šeimos narių mašina sustotų nežinomoje vietoje ir būtų sunku paaiškinti, kur jie yra – šeimos nariai mato tikslią lokaciją ir gali atvykti patys padėti arba atsiųsti pagalbą.

Visus šiuos kasdienius patogumus „Smart Family“ suteikia visiškai nemokamai, o ja naudotis gali visi vartotojai, nepriklausomai nuo jų mobiliojo ryšio operatoriaus. Aplikacija veikia tiek „iOS“, tiek „Android“ telefonuose.

Šiandien, kovo 25 d., minima Gandro šventė arba Gandrinės. Tačiau ornitologai šių paukščių kelionėms nuspėti kalendoriumi nebesinaudoja – migruojantys baltieji gandrai yra stebimi ir tyrinėjami pasitelkus naujausias technologijas.

Gamtos tyrimų centre dirbantis mokslininkas Mindaugas Dagys teigia, kad ornitologų darbą palengvino lietuvių sukurtas, saulės baterija pakraunamas GPS siųstuvas, kuris duomenis perduoda daiktų interneto sprendimu – siaurajuosčiu globaliu „Tele2” IoT ryšiu.

„Siųstuvai, petnešėlėmis tvirtinami ant gandrų nugarų ir perduodantys informaciją apie jų buvimo vietą – nėra nauja. Tačiau tai, kad juose buvo pritaikytas „Tele2“ daiktų interneto sprendimas, kuris užtikrina abipusį ryšį, dabar mums leidžia ne tik gauti duomenis iš migruojančio ar perinčio paukščio, bet ir keisti siųstuvo nustatymus, įdiegti naujų funkcijų nuotoliniu būdu, o svarbiausia – gauti įvairesnės infomacijos apie paukščio aplinką“, – sakė M. Dagys.

Kodėl svarbu sekti gandrų keliones?

Anot M. Dagio, būtent nuo gandrų prasidėjo dauguma ankstyvųjų paukščių tyrimų ir žiedavimų. Anksčiau gandrai ir kiti paukščiai buvo stebimi siųstuvais, perduodančiais informaciją iš kosminių palydovų, tačiau ši technologija buvo labai brangi, o duomenys – netikslūs.

„Šiuolaikinė technologija, žymint gandrus specialiais siųstuvais su GMS mobiliu ryšiu, leidžia surinkti visą reikalingą informaciją kelių minučių ar net sekundžių tikslumu – tai suteikia neribotas galimybes išsamiam gandrų tyrinėjimui“, – sakė ornitologas.

Lietuvoje gandrų populiacijos dydis džiugina – dabar jis siekia apie 20 tūkst. perinčių porų, kai tuo tarpu daugelyje Vakarų Europos šalių, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, jie jau yra beveik išnykę. Tai nulėmė intensyvus žemės ūkis bei įvairių cheminių medžiagų, kurios sunaikino ne vieną vabzdžių rūšį, ūkiuose naudojimas ir pasikeitusi aplinka.

„Siekant išsaugoti gandrų populiaciją ir laiku identifikuoti jai kylančias grėsmes, jų gyvensenos tyrimai yra ypač svarbūs. Šie paukščiai jautriai reaguoja į kraštovaizdžio bei klimato kaitą ir yra geri šių aplinkos pokyčių indikatoriai. Jų kelionių tyrimai leidžia nustatyti svarbius paukščių judėjimo kelius ir apsistojimo vietas, nustatyti pavojus, galinčius sukelti didelį paukščių mirtingumą“, – pasakojo mokslininkas.

Anot M. Dagio, dabartiniai siųstuvai suteikia ne tik informaciją apie tikslią gandrų buvimo vietą beveik realiu laiku, bet ir svarbių papildomų duomenų: skrydžio aukštį, greitį, kryptį, sustojimus, nuskristą atstumą, energetines paukščio sąnaudas, elgseną ir net mirtingumą.

Gandrai iki Pietų Afrikos skrenda jau retai

Praėjusių metų vasarą Ventės rago ornitologinėje stotyje naujaisiais GPS/GMS siųstuvais buvo pažymėti 6 suaugę baltieji gandrai.

Paklaustas, kaip keičiasi gandrų kelionių kryptys, mokslininkas pastebėjo, kad jie – konservatyvūs paukščiai. Duomenys rodo, jog gandrai kasmet renkasi panašius kelius, dažnai grįžta žiemoti į tas pačias vietas ir yra prisirišę prie savo lizdavietės, labai ją saugo.

Tačiau pasikeitimų yra – nagrinėjant siųstuvų informaciją, paaiškėjo, kad gandrai pastaraisiais metais renkasi, nors ir tos pačios krypties, tačiau vis trumpesnius maršrutus.

„Nors seniau baltieji gandrai skrisdavo iki pat Pietų Afrikos, paskutiniu metu, tikėtina, dėl klimato kaitos, jų maršrutas trumpėja. Dabar jie per pusiaują perskrenda retai ir dažniausiai žiemoja piečiau Sacharos: Čade, Sudane, Pietų Sudane, Etiopijoje, Kenijoje. Iš pernai pažymėtų šešių baltųjų gandrų, tik vienas pasiekė Pietų Afriką. Nepaisant to, į vieną pusę gandrai nuskrenda mažiausiai 6 tūkst. kilometrų“, – sakė M. Dagys.

Be to, anot ornitologo, siųstuvais gauti duomenys parodė, kad gandrų poros ar jų jaunikliai nežiemoja kartu – stebėtos paukščių poros dažniausiai išsiskyrė, o ir jų palikuoniai migravo atskirai.

Dagio teigimu, pažymėtieji gandrai šiuo metu jau keliauja į Lietuvą ir mažiau nei po savaitės turėtų grįžti į gimtinę.

Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.