Login to your account

Username *
Password *

Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT” ir „Synergy Effect” su Vilniaus universitetu ir prof. Tomo Krilavičiaus vadovaujama mokslininkų komanda per ateinančius du metus įgyvendins ambicingą logistikos technologijų projektą, kuriam suteiktas net 776 tūkst. Eur ES finansavimas. Aplenkęs beveik 100 kitų pareiškėjų projektas laimėjo Susisiekimo ministerijos inovacijų skatinimo priemonės „Sandbox” paramą. Projektu siekiama sukurti unikalų iš dviejų dalių susidedantį skaitmeninį įrankį, leisiantį automatizuoti daugiau logistikos procesų, nei buvo įmanoma bet kada anksčiau. 

Pirmoji inovacijos dalis – automatizuotas duomenų surinkimo ir analizės įrankis, padėsiantis optimizuoti logistikos veiklos procesus. Antroji – automatizuotas nutolusių logistikos sistemų stebėjimo sprendimas, kuris leis stebėti sandėliavimo centrus, transporto stovėjimo aikšteles ir net atskirus automobilius realiu laiku, su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visai be jo. 

Mokslas ir verslas vienys jėgas prieš visoje Europoje vis aktyvesnius krovinių vagis

Šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo projektas gimė analizuojant rinką ir atsiliepiant į išmanių krovinių apsaugos priemonių trūkumą. „Dauguma dabartinių transporto stebėjimo priemonių reikalauja didžiulių žmogiškųjų resursų ir yra neefektyvios, rinkoje neturime nei vieno tokio modernaus, pilnai automatizuoto stebėjimo įrankio”, – teigia „Synergy Effect” direktorius Tomas Vilmanas. Be to, Europoje per paskutinius metus ženkliai išaugo krovinių vagystės.

„Verslo žinių” duomenimis, per metus pavogto turto vertės vidurkis Lietuvoje nuo 68 tūkst. Eur pakilo iki 809 tūkst. Eur. Daugiausia krovinių vagysčių registruojama Vokietijoje ir nesaugomose aikštelėse. Vagys nesnaudžia – renkasi išskirtinai vertingus krovinius, vietoj smurto taiko gudrią taktiką. Tokia statistika ir nusikaltėlių pažanga verčia pasitempti ir logistikos įmones – kaip niekada aktualu efektyvinti procesus taikant naujausias technologijas. 

5g technologijos leis be problemų stebėti net po žeme, už pastatų ar kitose sudėtingo matomumo sąlygose esantį transportą

Projekto metu kuriamam automatizuotam būdui stebėti nutolusias logistikos sistemas bus naudojamas specialus dronas, kuris skrajoja aplink ir stebi logistikos objektus. Orlaivis bus valdomas nuotoliniu būdu, o visi duomenys perduodami greitu ir patikimu 5G ryšiu. Tai leis stebėti objektus toli nuo jų buvimo vietos bei objektus esančius itin sudėtingose geografinėse sąlygose. Duomenų apdorojimą taip pat lengvins dirbtinio intelekto įrankiai. Kadangi žmogaus įsikišimas – minimalus, sprendimas mažins išlaidas ir resursų sunaudojimą.

Planetai draugiškas technologinis sprendimas, kuris verslui garantuos daug didesnę ir greitesnę transporto apsaugą ir kontrolę

Nuotolinė stebėjimo sistema leis gauti realiuoju laiku tikslią informaciją apie transporto situaciją ir buvimo vietą, taip sumažindama nereikalingus veiksmus. Dėl to mažės iškvietimų operacijų kaštai ir žmogiškųjų išteklių poreikis. Be to, tai turės teigiamą poveikį aplinkai, nes sumažės automobilių naudojimo sąnaudos. Projekto įgyvendinimas – žingsnis link efektyvesnio ir tvaraus transporto Europoje.

Prie projekto vairo – žymiausi dirbtinio intelekto žinovai ir akademinio pasaulio atstovai

Vienas iš projekto dalyvių – prof. Tomas Krilavičius – VDU Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto tyrinėtojas, Lietuvos atstovas NATO informacinių technologijų struktūrose. Kitas projekte dalyvaujantis akademikas – Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto, Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas doc. dr. Domantas Bručas, jis rūpinsis sėkmingu dronų integravimu į projektą.

Svarbų vaidmenį projekto įgyvendinime atlieka ir Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT“ ir „Synergy Effect“ bei jų programavimo ir dirbtinio intelekto specialistai. Šių įmonių specialistai bus atsakingi už technologinį projekto įgyvendinimą ir sprendimų gamybą. 

Projektą finansuoja Europos Sąjunga

Projektą numatoma įgyvendinti per 24 mėnesius. Projekto vertė – 1 184 011,99 Eur. Projektui skirta finansavimo lėšų suma – 776 752,97 Eur. Projektas dalinai finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.

UAB „Terra IT“ – inovatyvi informacinių technologijų įmonė, veiklą vykdanti nuo 2004 metų. Įmonės vykdoma veikla apima verslo valdymo sistemų kūrimo bei informacinių technologijų teikimo paslaugas. Verslo valdymo sprendimus įmonė kuria įvairioms verslo sritims: pramonei ir gamybai, transportui ir logistikai, paslaugų sektoriui, projektinės veiklos vystymui. Įmonė daug investuoja į intelektinių sprendimų kūrimą transporto paslaugų efektyvinimui. 

UAB „Synergy Effect“ rinkoje veikia nuo 2003 m. Įmonė padeda Lietuvos ir užsienių šalių verslams veikti efektyviau, naudojant interneto technologijas ir sprendimus. Įmonė turi patirties dirbant su vidutinės, didelės ir labai didelės apimties projektais, yra sukūrusi daug įvairaus sudėtingumo nestandartinių projektų žinomoms Lietuvos ir užsienio įmonėms. Nuo 2019 m. įmonė glaudžiai bendradarbiauja su UAB „Terra IT“, kurdama intelektinius sprendimus transporto paslaugų optimizavimui.

Jei galvojate, kad ateitį reginčių burtininkų nėra, klystate. Jie vaikšto tarp mūsų ir kuria prietaisus, kurie ateityje palengvins visų gyvenimus. Gebėti žvelgti į priekį ir rasti sprendimus – elektronikos inžinierių super galia. Pažvelkime, ką kuria Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir studentai.

Pasaulis keičiasi taip greitai, kad tai, kas vakar atrodė neįmanoma, šiandien tampa visiems prieinama. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų ir studentų galvose kasdien knibžda idėjos apie tai, kaip padaryti mūsų ateitį geresnę, prietaisus – tobulesnius, o gyvenimą – patogesnį. Štai trys idėjos, kurios po truputį virsta naudingomis technologijomis.

Apyrankė padės laiku aptikti pavojingą ligą

Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotojas dr. Andrius Sološenko kartu su kolegomis kuria diagnostinę apyrankę, kuri nuolat stebi širdies ritmą ir fiksuoja jo sutrikimus. Mokslininkas šiai apyrankei sukūrė algoritmą.

Į išmanųjį laikrodį panašus prietaisas nuolat registruoja pulsą ir pagal jį atpažįsta, ar žmogus turi aritmiją ar ne.

„Norėjome sukurti paprastesnį, patogesnį ir tikslesnį būdą aritmijai atpažinti. Tokie prietaisai jau egzistuoja, tačiau jų problema ta, kad registruojant nuo riešo pasitaiko daug netikslumų. Žmonės juda, todėl riešas nėra dėkinga vieta dėl prastesnės signalo kokybės. Reikalingi sudėtingi algoritmai, kurie leistų sumažinti klaidingų aliarmų skaičių. Be to, mes siekiame ne tik atpažinti aritmiją, bet ir pateikti pacientui rekomendacijas kokie veiksniai galėjo sukelti aritmijos epizodus ir ko jis ar ji turėtų vengti“, – aiškina dr. A. Sološenko.

Ar ši apyrankė galėtų padėti išgelbėti gyvybe? Kai kuriais atvejais – taip.

„Iš esmės prieširdžių virpėjimas, kurį mes atpažįstame ir stebime, gali būti smegenų insulto priežastimi. Anksti aptikus aritmiją, galima paskirti gydymą ir išvengti krešulių, kurie ir sukelia smegenų insultą“, – sako mokslininkas.

Ši apyrankė jau ištestuota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Testavimo metu dauguma atvejų ji sėkmingai nustatė aritmiją ir leido nuotoliniu būdu stebėti pacientus savaitės bėgyje. Išradimu susidomėjo viena Lietuvos įmonė, o netrukus turėtų prasidėti prietaiso masinė gamyba.

Apyrankę sukūrę KTU mokslininkai turi ir ateities vizijų. Jie norėtų sukurti dirbtinį riešą – įrenginį, kuris leistų testuotų tokio tipo apyrankes. Galbūt netrukus sulauksime žinių apie naują projektą.

Žaibiškai kylantis dronas – staigiems manevrams

KTU elektronikos inžinerijos doktorantas Paulius Obolevičius kuria išmanų prietaisą, kuris galbūt kažkada bus naudojamas karo lauke. Jo sukonstruotas dronas yra skirtas greitoms misijoms, nes yra žaibiškai paruošiamas ir paleidžiamas.

„Paprastam dronui paleisti reikia nuo dešimties minučių iki pusvalandžio. Šis dronas ypatingas tuo, kad susilanksto į mažą paketą, o paleidimo metu sparnai patys greitai išsiskleidžia. Šiuo metu konstruojamas drono paleidimo įrenginys, iš kurio dronas būtų greitai iššaunamas į orą. Tokį droną ateityje galėtų naudoti kariuomenė“, – pasakoja P. Obolevičius.

Tačiau tai – ne vienintelis drono panaudojimo būdas. Skrisdamas jis gali daryti nuotraukas žemėlapiams ar leistis į misiją ieškoti dingusių žmonių. Šis dronas veikia visiškai autonomiškai, neša apie 300 g sveriantį krovinį ir gali išbūti ore iki valandos. 

Drono kūrėjas tikisi, kad atsiras norinčių investuoti į drono ateitį arba pavyks prisidėti prie kitų mokslininkų komandų, kurios kuria dronus kariuomenei.

Transporto srautų matuoklis – išmaniajam miestui

Transporto kamščiai – kiekvieno miestiečio siaubas. Šią problemą spręsti turėtų padėti transporto srautų matuoklis, kurį su komanda kuria KTU elektronikos inžinerijos III kurso studentas Evaldas Katilius.

KTU transporto elektronikos inžinerijos studentai naudojasi viena pažangiausių laboratorijų Baltijos šalyse, tad nenuostabu, kad ir patys drąsiai imasi naujų prietaisų kūrimo.

„Mūsų kuriamas magnetinis jutiklis yra įmontuojamas po važiuojamąja dalimi. Kai mašina važiuoja, ji iškraipo Žemės magnetinį lauką. Įrenginys šiuos iškraipymus matuoja ir pateikia duomenis apie transporto spūstis. Išmaniajame mieste, kuriame kiekvienoje sankryžoje būtų tokie jutikliai, esant intensyviam eismui automobilių srautas būtų nukreipiamas kitu keliu. Tai padėtų išvengti spūsčių, sumažintų CO2 emisijas“, – aiškina E. Katilius.

Šis įrenginys taip pat renka informaciją apie tai, kokie automobiliai juda keliu: registruoja jų tipą, greitį, ilgį.

Viena Lietuvos įmonė („Altas IT“)  šią technologiją jau testuoja ir ketina įgyvendinti. Anot E. Katiliaus, pirmuosius matuoklius planuojama įdiegti artimiausiu metu.

Kaip sako KTU elektronikos inžinerijos studentas, kurti ateities prietaisus yra įdomu ir prasminga. „Šiai specialybei reikia išradingumo, gebėjimo galvoti apie ateitį ir ko joje reikės žmonėms“, – sako E. Katilius.

Nors galimybė tapti ateities kūrėjais skamba patraukliai, elektronikos inžinierių vis dar smarkiai trūksta tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Be to šią profesiją renkasi labai mažai merginų, o jų indėlis, kuriant ateities technologijas, taip pat galėtų būti labai reikšmingas.

Apie kampaniją „Ateitis – elektronikams“

Kampanija „Ateitis – elektronikams“ siekia padėti jauniems žmonėms atrasti itin perspektyvias elektronikos inžinerijos specialybes. Kampanijos iniciatorės: penkios didžiausios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione (UAB „Continental Automotive Lithuania“, UAB „HELLA Lithuania“, UAB „Kitron“, UAB „Littelfuse LT“ ir UAB „Teltonika Networks“), dvi aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas ir Kauno technikos kolegija, Kauno ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN“, personalo atrankos įmonė „Alliance for Recruitment“.

Skaičiuojama, kad pernai dronai internetu užsakytas prekes jau pristatė tūkstančiams amerikiečių, o šiemet siuntinius gabenančios skraidyklės netgi turėtų tapti visaverte alternatyva kurjeriams. Ekspertų teigimu, šis siuntų pristatymo būdas turi daug potencialo, o jį netolimoje ateityje išvysime ir Lietuvoje.

„Šiemet JAV mažmeninės prekybos gigantė „Walmart“ pristatymą dronais žada pasiūlyti 4 milijonams šalies gyventojų, o 2023 m. pradžios ją su analogiška paslauga pradėjo vytis ir „Amazon“. Prekybininkus labiausiai vilioja minutėmis, o ne dienomis, skaičiuojamas pristatymo laikas, išsiplėtusi siuntų geografija bei galimybė pristatymą visiškai automatizuoti. Smagu, jog šiemet nebeliks pagrindinės kliūties šią perspektyvią paslaugą vystyti ir mūsų šalyje – dronams reikalingas 5G netrukus veiks visoje Lietuvos teritorijoje“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis. 

Nuo užsakymo iki gavimo – mažiau, nei pusvalandis 

Pasak pašnekovo, „Amazon“ įkūrėjas J. Bezos siuntas bepiločiais orlaiviais žadėjo dar beveik prieš dešimtmetį, tačiau rimto susidomėjimo šis inovatyvus siuntų transportas sulaukė tik per karantiną. Suaktyvėjus internetinei prekybai, siuntų tarnybas užgriuvo visus buvusius pajėgumus sulaužę siuntinių kiekiai, o pardavėjams teko gvildenti galvosūkį, kaip prekę į pirkėjo rankas įteikti išvengiant žmogiško kontakto. „Walmart“ šią problemą 2021 m. pradėjo tyliai spręsti investuodama į tokius siuntų dronais startuolius, kaip „DroneUp“, „Zipline“ ir „Flytrex“. 

Apčiuopiamų rezultatų pavyko pasiekti per stebėtinai trumpą laiką. 2022 m. JAV mažmeninės prekybos lyderė klientams pristatė 6000 siuntų ir užfiksavo įspūdingą statistiką. Iki maždaug 5 kg sveriančią siuntą klientai vidutiniškai gaudavo per 15-20 minučių, o šį pristatymo būdą buvo galima rinktis netgi tokioms trapioms prekėms, kaip kiaušiniai. Nenuostabu, kad susidomėjimas paslauga viršijo lūkesčius, tad šiemet jos prieinamumas išsiplėtė iki 36 „Walmart“ centrų, aptarnaujančių maždaug keturis milijonus amerikiečių.

„Tokius logistinius poslinkius neabejotinai lėmė ir besikeičiantis vartotojų elgesys. Remiantis „Retail TouchPoints“ statistika, net 88 proc. apklaustųjų sutiktų papildomai mokėti už prekės gavimą tą pačią dieną, o 57 proc. būtų nelinkę užsisakyti prekės antrą kartą, susidūrę su kurjerio neprofesionalumu. Tai rodo, jog greitas ir sklandus pristatymas pamažu tampa pagrindiniu internetinių prekybininkų konkurencijos ringu. Kol kas labai aukštą pristatymo tikslumą demonstruojantys ir ištisas dienas trunkančių kelionių po kurjerių sandėlius išvengti leidžiantys „Walmart“ orlaiviai atrodo kaip puiki priemonė konkurencinėje kovoje“, – mano ekspertas. 

Ne tik prekės iš el. parduotuvių

Nors bepilotės skraidyklės dėl savo greičio už Atlanto drebina brandą pasiekusią e-komercijos rinką, Afrikoje jie pasitarnauja kiek kitais tikslais. Žemyne, kuriame siuntų tarnybų infrastruktūra nėra taip gerai išplėtota, dronai gelbėja gyvybes sėkmingai pristatinėdami medikamentus ir medicinos reikmenis. 

„Ruandoje startuolis „Zipline“ gabena donorų kraują, o nuo 2018 m. Ganoje teikiamas dronų paslaugas jau spėjo įvertinti tiek pacientai, tiek gydymo įstaigų personalas. Skaičiuojama, kad pristatymas orlaiviais ten daugiau, nei per pusę, sutrumpino laiką tarp kritiškai svarbių vakcinų papildymų ir dešimtadaliu padidino medicininių priemonių įvairovę. Ši 275 000 sėkmingų pristatymų įvykdžiusi logistikos infrastruktūra vasarą netgi buvo išbandyta karo alinamoje Ukrainoje“, – atskleidžia S. Tilindis. 

Įdomių eksperimentų su krovinį skraidinančiais dronais netrūksta ir kitose šalyse. Štai Švedijoje bepiločiai orlaiviai buvo pritaikyti gabenti automatinius išorinius defibriliatorius, kurie gelbėja gyvybes gaivinamus pacientus pasiekdami greičiau, nei greitosios pagalbos ekipažai. Tuo metu Diuseldorfo universitetinės ligoninės teritorijoje prie 5G prijungti dronai vos per 40 sekundžių iš įstaigos vaistinės transportuoja ką tik pagamintą maistą neišnešiotiems naujagimiams.

Kada siuntinius gabenančius dronus išvysime Lietuvoje?

„Telia“ atstovas įsitikinęs, jog tokią sparčią pristatymo dronais plėtrą skatina vis labiau valstybių teritorijose plėtojamas 5G ryšys. Dėl mažesnio vėlinimo už senąjį 4G jis leidžia orlaiviui daug tiksliau vykdyti valdymo komandas, išvengiant įvairių klaidų. Nors kalbame apie milisekundėmis matuojamus skirtumus, kelis kilogramus krovinio gabenantiems dronams skraidant tankiai žmonių apgyvendintose teritorijose, 5G pranašumas prieš 4G gali apsaugoti nuo mirtimi galinčių pasibaigti nelaimingų atsitikimų, turto apgadinimo ir, žinoma, garantuoti pristatomo siuntinio saugumą.

Šiuo atžvilgiu pristatymo dronais paslaugas teikiančioms bendrovėms itin patraukli turėtų būti ir mūsų šalis. Kadangi „Telia“ 5G ryšys jau šių metų vasarą turėtų padengti jau 99 proc. Lietuvos teritorijos, joms atsiveria galimybės klientus nustebinti oru juos pasiekiančiomis siuntomis. Inovatyvių siuntų kompanijoms palanku ir tai, kad mūsų šalyje nėra itin didelių atstumų bei sudėtingo reljefo.

„Vis dėlto, vargu, ar paketus skraidinančius dronus virš savo galvų išvysime dar šiemet. Analitikai skaičiuoja, kad JAV pristatymas dronais bendrovėms kol kas kainuoja maždaug 3-4 kartus daugiau, nei tradicinis, o didžiąją šios sumos dalį sudaro nuotoliniu būdu droną valdančio piloto užmokestis. Ši paslauga dar yra pernelyg nauja, kad kontroliuojančios institucijos leistų pilotams valdyti kelias skraidykles vienu metu, jau nekalbant apie savavaldžius skrydžius. Nėra abejonių, kad šios biurokratinės kliūtys galiausiai bus įveiktos, tačiau tam prireiks dar mažiausiai poros ar kelerių metų“, – prognozuoja specialistas.

Šiandien bepiločiai orlaiviai (dronai) gali būti naudojami daugelyje sričių – nuo karinių iki meninių. Tačiau tobulėjant technologijoms didėja ir dronų sukeliamos grėsmės – sudėtingi didelį greitį išvystantys bepiločiai orlaiviai gali stipriai sužeisti žmones, gyvūnus ir paukščius, augantis jų spiečius padangėje kelia grėsmę žmonių privatumui. Kaip to išvengti ir apsisaugoti, jei vieningų jų veiklą reglamentuojančių įstatymų dar nėra?