Dronas

Balandis 19, 2024

Subscribe to this RSS feed

Įrenginiai

Žaibiškai pakylantis dronas, gyvybes gelbstinti apyrankė ir kitos technologijos – ką kuria mūsų ateities inžinieriai?

Jei galvojate, kad ateitį reginčių burtininkų nėra, klystate. Jie vaikšto tarp mūsų ir kuria prietaisus, kurie ateityje palengvins visų gyvenimus. Gebėti žvelgti į priekį ir rasti sprendimus – elektronikos inžinierių super galia. Pažvelkime, ką kuria Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir studentai.

Pasaulis keičiasi taip greitai, kad tai, kas vakar atrodė neįmanoma, šiandien tampa visiems prieinama. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų ir studentų galvose kasdien knibžda idėjos apie tai, kaip padaryti mūsų ateitį geresnę, prietaisus – tobulesnius, o gyvenimą – patogesnį. Štai trys idėjos, kurios po truputį virsta naudingomis technologijomis.

Apyrankė padės laiku aptikti pavojingą ligą

Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotojas dr. Andrius Sološenko kartu su kolegomis kuria diagnostinę apyrankę, kuri nuolat stebi širdies ritmą ir fiksuoja jo sutrikimus. Mokslininkas šiai apyrankei sukūrė algoritmą.

Į išmanųjį laikrodį panašus prietaisas nuolat registruoja pulsą ir pagal jį atpažįsta, ar žmogus turi aritmiją ar ne.

„Norėjome sukurti paprastesnį, patogesnį ir tikslesnį būdą aritmijai atpažinti. Tokie prietaisai jau egzistuoja, tačiau jų problema ta, kad registruojant nuo riešo pasitaiko daug netikslumų. Žmonės juda, todėl riešas nėra dėkinga vieta dėl prastesnės signalo kokybės. Reikalingi sudėtingi algoritmai, kurie leistų sumažinti klaidingų aliarmų skaičių. Be to, mes siekiame ne tik atpažinti aritmiją, bet ir pateikti pacientui rekomendacijas kokie veiksniai galėjo sukelti aritmijos epizodus ir ko jis ar ji turėtų vengti“, – aiškina dr. A. Sološenko.

Ar ši apyrankė galėtų padėti išgelbėti gyvybe? Kai kuriais atvejais – taip.

„Iš esmės prieširdžių virpėjimas, kurį mes atpažįstame ir stebime, gali būti smegenų insulto priežastimi. Anksti aptikus aritmiją, galima paskirti gydymą ir išvengti krešulių, kurie ir sukelia smegenų insultą“, – sako mokslininkas.

Ši apyrankė jau ištestuota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Testavimo metu dauguma atvejų ji sėkmingai nustatė aritmiją ir leido nuotoliniu būdu stebėti pacientus savaitės bėgyje. Išradimu susidomėjo viena Lietuvos įmonė, o netrukus turėtų prasidėti prietaiso masinė gamyba.

Apyrankę sukūrę KTU mokslininkai turi ir ateities vizijų. Jie norėtų sukurti dirbtinį riešą – įrenginį, kuris leistų testuotų tokio tipo apyrankes. Galbūt netrukus sulauksime žinių apie naują projektą.

Žaibiškai kylantis dronas – staigiems manevrams

KTU elektronikos inžinerijos doktorantas Paulius Obolevičius kuria išmanų prietaisą, kuris galbūt kažkada bus naudojamas karo lauke. Jo sukonstruotas dronas yra skirtas greitoms misijoms, nes yra žaibiškai paruošiamas ir paleidžiamas.

„Paprastam dronui paleisti reikia nuo dešimties minučių iki pusvalandžio. Šis dronas ypatingas tuo, kad susilanksto į mažą paketą, o paleidimo metu sparnai patys greitai išsiskleidžia. Šiuo metu konstruojamas drono paleidimo įrenginys, iš kurio dronas būtų greitai iššaunamas į orą. Tokį droną ateityje galėtų naudoti kariuomenė“, – pasakoja P. Obolevičius.

Tačiau tai – ne vienintelis drono panaudojimo būdas. Skrisdamas jis gali daryti nuotraukas žemėlapiams ar leistis į misiją ieškoti dingusių žmonių. Šis dronas veikia visiškai autonomiškai, neša apie 300 g sveriantį krovinį ir gali išbūti ore iki valandos.

Drono kūrėjas tikisi, kad atsiras norinčių investuoti į drono ateitį arba pavyks prisidėti prie kitų mokslininkų komandų, kurios kuria dronus kariuomenei.

Transporto srautų matuoklis – išmaniajam miestui

Transporto kamščiai – kiekvieno miestiečio siaubas. Šią problemą spręsti turėtų padėti transporto srautų matuoklis, kurį su komanda kuria KTU elektronikos inžinerijos III kurso studentas Evaldas Katilius.

KTU transporto elektronikos inžinerijos studentai naudojasi viena pažangiausių laboratorijų Baltijos šalyse, tad nenuostabu, kad ir patys drąsiai imasi naujų prietaisų kūrimo.

„Mūsų kuriamas magnetinis jutiklis yra įmontuojamas po važiuojamąja dalimi. Kai mašina važiuoja, ji iškraipo Žemės magnetinį lauką. Įrenginys šiuos iškraipymus matuoja ir pateikia duomenis apie transporto spūstis. Išmaniajame mieste, kuriame kiekvienoje sankryžoje būtų tokie jutikliai, esant intensyviam eismui automobilių srautas būtų nukreipiamas kitu keliu. Tai padėtų išvengti spūsčių, sumažintų CO2 emisijas“, – aiškina E. Katilius.

Šis įrenginys taip pat renka informaciją apie tai, kokie automobiliai juda keliu: registruoja jų tipą, greitį, ilgį.

Viena Lietuvos įmonė („Altas IT“) šią technologiją jau testuoja ir ketina įgyvendinti. Anot E. Katiliaus, pirmuosius matuoklius planuojama įdiegti artimiausiu metu.

Kaip sako KTU elektronikos inžinerijos studentas, kurti ateities prietaisus yra įdomu ir prasminga. „Šiai specialybei reikia išradingumo, gebėjimo galvoti apie ateitį ir ko joje reikės žmonėms“, – sako E. Katilius.

Nors galimybė tapti ateities kūrėjais skamba patraukliai, elektronikos inžinierių vis dar smarkiai trūksta tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Be to šią profesiją renkasi labai mažai merginų, o jų indėlis, kuriant ateities technologijas, taip pat galėtų būti labai reikšmingas.

Apie kampaniją „Ateitis – elektronikams“

Kampanija „Ateitis – elektronikams“ siekia padėti jauniems žmonėms atrasti itin perspektyvias elektronikos inžinerijos specialybes. Kampanijos iniciatorės: penkios didžiausios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione (UAB „Continental Automotive Lithuania“, UAB „HELLA Lithuania“, UAB „Kitron“, UAB „Littelfuse LT“ ir UAB „Teltonika Networks“), dvi aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas ir Kauno technikos kolegija, Kauno ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN“, personalo atrankos įmonė „Alliance for Recruitment“.

Įrenginiai

Siuntos dronais pagaliau tapo realybe: kada jos iš dangaus pradės kristi lietuviams?

Skaičiuojama, kad pernai dronai internetu užsakytas prekes jau pristatė tūkstančiams amerikiečių, o šiemet siuntinius gabenančios skraidyklės netgi turėtų tapti visaverte alternatyva kurjeriams. Ekspertų teigimu, šis siuntų pristatymo būdas turi daug potencialo, o jį netolimoje ateityje išvysime ir Lietuvoje.

„Šiemet JAV mažmeninės prekybos gigantė „Walmart“ pristatymą dronais žada pasiūlyti 4 milijonams šalies gyventojų, o 2023 m. pradžios ją su analogiška paslauga pradėjo vytis ir „Amazon“. Prekybininkus labiausiai vilioja minutėmis, o ne dienomis, skaičiuojamas pristatymo laikas, išsiplėtusi siuntų geografija bei galimybė pristatymą visiškai automatizuoti. Smagu, jog šiemet nebeliks pagrindinės kliūties šią perspektyvią paslaugą vystyti ir mūsų šalyje – dronams reikalingas 5G netrukus veiks visoje Lietuvos teritorijoje“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Nuo užsakymo iki gavimo – mažiau, nei pusvalandis

Pasak pašnekovo, „Amazon“ įkūrėjas J. Bezos siuntas bepiločiais orlaiviais žadėjo dar beveik prieš dešimtmetį, tačiau rimto susidomėjimo šis inovatyvus siuntų transportas sulaukė tik per karantiną. Suaktyvėjus internetinei prekybai, siuntų tarnybas užgriuvo visus buvusius pajėgumus sulaužę siuntinių kiekiai, o pardavėjams teko gvildenti galvosūkį, kaip prekę į pirkėjo rankas įteikti išvengiant žmogiško kontakto. „Walmart“ šią problemą 2021 m. pradėjo tyliai spręsti investuodama į tokius siuntų dronais startuolius, kaip „DroneUp“, „Zipline“ ir „Flytrex“.

Apčiuopiamų rezultatų pavyko pasiekti per stebėtinai trumpą laiką. 2022 m. JAV mažmeninės prekybos lyderė klientams pristatė 6000 siuntų ir užfiksavo įspūdingą statistiką. Iki maždaug 5 kg sveriančią siuntą klientai vidutiniškai gaudavo per 15-20 minučių, o šį pristatymo būdą buvo galima rinktis netgi tokioms trapioms prekėms, kaip kiaušiniai. Nenuostabu, kad susidomėjimas paslauga viršijo lūkesčius, tad šiemet jos prieinamumas išsiplėtė iki 36 „Walmart“ centrų, aptarnaujančių maždaug keturis milijonus amerikiečių.

„Tokius logistinius poslinkius neabejotinai lėmė ir besikeičiantis vartotojų elgesys. Remiantis „Retail TouchPoints“ statistika, net 88 proc. apklaustųjų sutiktų papildomai mokėti už prekės gavimą tą pačią dieną, o 57 proc. būtų nelinkę užsisakyti prekės antrą kartą, susidūrę su kurjerio neprofesionalumu. Tai rodo, jog greitas ir sklandus pristatymas pamažu tampa pagrindiniu internetinių prekybininkų konkurencijos ringu. Kol kas labai aukštą pristatymo tikslumą demonstruojantys ir ištisas dienas trunkančių kelionių po kurjerių sandėlius išvengti leidžiantys „Walmart“ orlaiviai atrodo kaip puiki priemonė konkurencinėje kovoje“, – mano ekspertas.

Ne tik prekės iš el. parduotuvių

Nors bepilotės skraidyklės dėl savo greičio už Atlanto drebina brandą pasiekusią e-komercijos rinką, Afrikoje jie pasitarnauja kiek kitais tikslais. Žemyne, kuriame siuntų tarnybų infrastruktūra nėra taip gerai išplėtota, dronai gelbėja gyvybes sėkmingai pristatinėdami medikamentus ir medicinos reikmenis.

„Ruandoje startuolis „Zipline“ gabena donorų kraują, o nuo 2018 m. Ganoje teikiamas dronų paslaugas jau spėjo įvertinti tiek pacientai, tiek gydymo įstaigų personalas. Skaičiuojama, kad pristatymas orlaiviais ten daugiau, nei per pusę, sutrumpino laiką tarp kritiškai svarbių vakcinų papildymų ir dešimtadaliu padidino medicininių priemonių įvairovę. Ši 275 000 sėkmingų pristatymų įvykdžiusi logistikos infrastruktūra vasarą netgi buvo išbandyta karo alinamoje Ukrainoje“, – atskleidžia S. Tilindis.

Įdomių eksperimentų su krovinį skraidinančiais dronais netrūksta ir kitose šalyse. Štai Švedijoje bepiločiai orlaiviai buvo pritaikyti gabenti automatinius išorinius defibriliatorius, kurie gelbėja gyvybes gaivinamus pacientus pasiekdami greičiau, nei greitosios pagalbos ekipažai. Tuo metu Diuseldorfo universitetinės ligoninės teritorijoje prie 5G prijungti dronai vos per 40 sekundžių iš įstaigos vaistinės transportuoja ką tik pagamintą maistą neišnešiotiems naujagimiams.

Kada siuntinius gabenančius dronus išvysime Lietuvoje?

„Telia“ atstovas įsitikinęs, jog tokią sparčią pristatymo dronais plėtrą skatina vis labiau valstybių teritorijose plėtojamas 5G ryšys. Dėl mažesnio vėlinimo už senąjį 4G jis leidžia orlaiviui daug tiksliau vykdyti valdymo komandas, išvengiant įvairių klaidų. Nors kalbame apie milisekundėmis matuojamus skirtumus, kelis kilogramus krovinio gabenantiems dronams skraidant tankiai žmonių apgyvendintose teritorijose, 5G pranašumas prieš 4G gali apsaugoti nuo mirtimi galinčių pasibaigti nelaimingų atsitikimų, turto apgadinimo ir, žinoma, garantuoti pristatomo siuntinio saugumą.

Šiuo atžvilgiu pristatymo dronais paslaugas teikiančioms bendrovėms itin patraukli turėtų būti ir mūsų šalis. Kadangi „Telia“ 5G ryšys jau šių metų vasarą turėtų padengti jau 99 proc. Lietuvos teritorijos, joms atsiveria galimybės klientus nustebinti oru juos pasiekiančiomis siuntomis. Inovatyvių siuntų kompanijoms palanku ir tai, kad mūsų šalyje nėra itin didelių atstumų bei sudėtingo reljefo.

„Vis dėlto, vargu, ar paketus skraidinančius dronus virš savo galvų išvysime dar šiemet. Analitikai skaičiuoja, kad JAV pristatymas dronais bendrovėms kol kas kainuoja maždaug 3-4 kartus daugiau, nei tradicinis, o didžiąją šios sumos dalį sudaro nuotoliniu būdu droną valdančio piloto užmokestis. Ši paslauga dar yra pernelyg nauja, kad kontroliuojančios institucijos leistų pilotams valdyti kelias skraidykles vienu metu, jau nekalbant apie savavaldžius skrydžius. Nėra abejonių, kad šios biurokratinės kliūtys galiausiai bus įveiktos, tačiau tam prireiks dar mažiausiai poros ar kelerių metų“, – prognozuoja specialistas.

Įrenginiai

Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti

Šiandien bepiločiai orlaiviai (dronai) gali būti naudojami daugelyje sričių – nuo karinių iki meninių. Tačiau tobulėjant technologijoms didėja ir dronų sukeliamos grėsmės – sudėtingi didelį greitį išvystantys bepiločiai orlaiviai gali stipriai sužeisti žmones, gyvūnus ir paukščius, augantis jų spiečius padangėje kelia grėsmę žmonių privatumui. Kaip to išvengti ir apsisaugoti, jei vieningų jų veiklą reglamentuojančių įstatymų dar nėra?