Login to your account

Username *
Password *

Informacinių technologijų rinkai Lietuvoje augant, specialistų poreikis juntamas nuolat. IT sritis yra dinamiška ir nuolatos besikeičianti, o darbuotojų poreikis labiausiai susijęs su naujais projektais ar produktais, vis greičiau besikeičiančiais klientų poreikiais. Ne paslaptis, kad IT specialistai yra vieni geidžiamiausių darbuotojų Lietuvos darbo rinkoje.

Kaip teigia kredito rizikos vertinimo ir informacinių sprendimų įmonės „TransUnion“ (buvęs „Callcredit“) personalo skyriaus vadovė Marija Vaičiulytė-Balčė, šių specialistų poreikis nuolatos auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: „Kadangi gyvename technologijų amžiuje, Lietuvos universitetai nespėja paruošti tokio skaičiaus specialistų, kuriam yra poreikis rinkoje, o kai kurių sričių specialistų net visai neruošia“, – sako ji. Tuo tarpu, įmonių, teikiančių IT paslaugas bei paslaugų centrų skaičius Lietuvoje auga, tad natūraliai papildomų specialistų poreikis vis didėja.

 Labiausiai motyvuoja įmonės kultūra

Kaip teigia M. Vaičiulytė-Balčė, didžiausias iššūkis tebelieka specialistus pritraukti būtent į konkrečią įmonę: „Lietuvos IT specialistų rinka yra ribotos apimties, tad tam tikrų išskirtinių specialistų (pvz. QA testuotojų) suradimas Lietuvos rinkoje yra nemažas iššūkis bet kuriai IT kompanijai“, – sako pašnekovė.  

Jaunieji IT specialistai, pradedantys savo karjerą, atskleidžia, kad pagrindiniai dalykai renkantis darbovietę yra gera darbinė atmosfera, atlyginimas, tačiau taip pat – aiškios galimybės tobulėti ir kilti karjeros laiptais konkrečioje įmonėje. Kaip teigia „TransUnion“ Kauno padalinio programuotojas Vytautas Jurkevičius, jo norą dirbti IT srityje prieš keltą metų lėmė domėjimasis vidutiniu programuotojo darbo užmokesčiu. „Galimybės augti įmonėje, naudojamos technologijos, įmonės kultūra, draugų rekomendacijos taip pat buvo tie dalykai, kurie padėjo apsispręsti, kurioje įmonėje noriu dirbti“, – sako jis.

Tuo metu „TransUnion“ testuotoja Rūta Pociūtė teigia, kad nors iš pradžių ėjo kitu karjeros keliu, IT srities perspektyvos ją suviliojo keisti savo profesinę kryptį: „Dirbti IT srityje norėjau dar mokykloje, bet tuo metu pasirinkau kitą kelią, tad grįžti prie šio pasirinkimo nebuvo sunku. Norėjau dirbti IT, nes visada mačiau labai daug potencialo šioje srityje“, – sako testuotoja.

Vis dėlto, ar tam tikri dalykai jaunam specialistui pradėjus dirbti bus iššūkis, ar neįveikiamas sunkumas, priklauso nuo jo asmenybės, motyvacijos, požiūrio į darbą ir atsakomybės jausmo. Studentui iššūkiu gali tapti suderinti darbą, studijas ir laisvalaikį, o individualistams teks susitaikyti su tuo, kad daugelis darbų IT srityje vyksta komandoje: „ Esu labiau intravertas, todėl buvo sunku perlipti per save ir kreiptis patarimo į kolegas iš kitų komandų”, – teigia V. Jurkevičius.

Potencialūs darbuotojai – dar mokyklos suoluose

Pasak „TransUnion“ personalo vadovės M. Vaičiulytės-Balčės, vienas didžiausių uždavinių verslui – imtis iniciatyvos ir pradėti aktyviai bendrauti su universitetais, išsakant savo poreikį, drauge rengiant mokymų programas bei dalinantis patirtimi su studentas. „Norint užtikrinti verslo poreikių patenkinimą ateityje, laikas pradėti edukuoti ir mokinius, suteikti jiems žinių bei padėti kryptingai rinktis savo ateities kelią. Augant IT sektoriui jau pradėjome dairytis ir į kitas rinkas bei jose esančius specialistus, tad ši tendencija ateityje tik stiprės“, – teigia pašnekovė.

Pastaruoju metu Kaunas garsėja ne tik kaip Lietuvos IT ir mokslo centras, tačiau ir paslaugų centrų buveinė – čia sukurta didelė kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų bazė. Dėl šios priežasties naujų darbuotojų poreikis čia yra itin palankus svajojantiems apie būsimą karjerą IT srityje.

Ūkio ministerija skiria beveik 14 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų, suteiksiančių galimybę įmonių darbuotojams gauti sektorinių kompetencijų aukščiausio lygio mokymus. Tai ypač palies startuolių ekosistemą ir skaitmeninimo srityje veikiančias pramonės įmones.

„Šios priemonės itin laukė startuolių bendruomenė. Lietuvoje dauguma žmonių startuolius kuria neturėdami tam reikalingų specifinių žinių ar patirties, todėl ženkli dalis perspektyvių, didelį inovacinį potencialą turinčių įmonių neišgyvena arba neauga taip greitai, kaip galėtų, vien dėl kompetencijų trūkumo. Dėl to tiksliniai mokymai svariai prisidės prie startuolių ekosistemos augimo", - sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Pagal ES struktūrinių fondų priemonės „Kompetencijos LT" paskelbtą antrąjį kvietimą specialiesiems sektorinių kompetencijų ugdymo mokymams iš viso numatyta paskirstyti 13,9 mln. eurų.

Įmonės dėl finansavimo konkuruos keliose grupėse, kurios turėtų užtikrinti daugiau galimybių įvairių sektorių įmonių darbuotojams, tarp jų ir startuoliams, įgyti reikalingų kompetencijų.  Verslo asociacijoms, prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei klasterio koordinatoriams numatoma paskirstyti iki 6,5 mln. eurų. Viešosioms įstaigoms, teikiančioms inovacijų konsultavimo, inovacijų paramos, verslumo skatinimo, įmonių konkurencingumo didinimo paslaugas, numatyta iki 5,4 mln. eurų. Skaitmeninių inovacijų centrams, dalyvaujantiems bent vienoje Europos Komisijos skaitmeninių inovacijų diegimo srityje, planuojama skirti iki 2 mln. eurų.
Didžiausia vienam projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra iki 360 tūkst. eurų. Paraiškos priimamos iki 2019 m. vasario 15 d.

Kvietimo dokumentai skelbiami internete www.esinvesticijos.lt ir https://ukmin.lrv.lt.