Telefonas akimirksniu geba prisijungti prie įrenginių, kurie turi „Bluethooth“ funkciją. Pirma kart ji pristatytą prieš 26-erius metus. „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad nors funkcija yra naudojama kasdien, dažnai jos visų galimybių neišnaudojame, o netinka nustatymai gali padėti ir sukčiams. 

Nors „Bluetooth“ technologija buvo sukurta Švedijoje, jos pavadinimas kilo iš daugiau kaip tūkstančio metų senumo Danijos istorijos. Jis siejamas su karaliumi Haroldu Mėlyndančiu (angl. Harald Bluetooth), suvienijusiu Daniją ir dalį Norvegijos. Technologijos kūrėjai šį vardą pasirinko dėl to, kad ir „Bluetooth“ tikslas buvo sujungti skirtingų gamintojų įrenginius į vieną sistemą. Net technologijos logotipas sudarytas iš dviejų skandinaviškų runų, žyminčių Haraldo inicialus.

„Žmonėms atrodo, kad svarbiausios technologijos yra tos, kurias matome ekrane. Vis tik „Bluetooth“ vertė ta, kad jo beveik nepastebime. Jis tiesiog leidžia daiktams veikti kartu: telefonui prisijungti prie ausinių ar sekikliui padėti surasti pamestus raktus“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Ne tik ausinėms prijungti

Pirmoji „Bluetooth“ paskirtis buvo pakeisti trumpus laidus tarp netoliese esančių įrenginių – sujungti telefoną su ausine, kompiuterį su pele ar klaviatūra. Nors pirmosios technologijos versijos šiandienos standartais buvo lėtesnės ir ne tokios stabilios, tai tapo proveržiu – įrenginiai pirmą kartą galėjo bendrauti tarpusavyje be laidų ir papildomų adapterių.

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, šiandien „Bluetooth“ naudojamas ne tik ausinėms, laikrodžiui ar kolonėlėms prijungti. Jis veikia automobiliuose, žaidimų pulteliuose, sveikatos jutikliuose, daiktų sekikliuose, išmaniuosiuose namuose ir net pramonės sistemose.

„Svarbu nepainioti, „Bluetooth“ nėra „Wi-Fi“ pakaitalas. Jo stiprybė – ne greitai siųsti didelius failus, o patogiai ir taupiai sujungti šalia esančius įrenginius. Būtent dėl to ši technologija tokia svarbi mažiems priedams, kurie turi veikti ilgai ir naudoti kuo mažiau baterijos. Failams siųsti šiandien dažniau naudojami greitesni sprendimai – „Quick Share“, „AirDrop“, debesijos paslaugos ar susirašinėjimo programėlės“, – aiškina M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ pastebi, kad pastaraisiais metais kai kuriose srityse „Bluetooth“ vaidmuo keičiasi. Pavyzdžiui, nauji automobiliai turi integruotą interneto ryšį ar Wi-Fi. Daugelyje Lietuvoje parduodamų naujų automobilių interneto ryšį užtikrina „Bitė“ – būtent ši Lietuvos bendrovė turi išskirtinę sutartį su pasauliniu „Vodafone“.

„Tai reiškia, kad navigacija, eismo informacija, programinės įrangos atnaujinimai ar net dalis pramogų funkcijų, pavyzdžiui, muzika iš „YouTube“ ar „Spotify“, veikia automobilyje be prijungto telefono. „Bluetooth“ automobilyje vis dar naudojamas, kai norima transliuoti turinį iš savo telefono arba naudotis telefono skambučiais“, – pažymi jis.

Pasak M. Vrubliausko, naujos kartos sprendimai, tokie kaip „Bluetooth LE Audio“ ir „Auracast“, leis viešose vietose, pavyzdžiui, oro uostuose, muziejuose ar sporto klubuose, garsą tiesiogiai transliuoti į žmonių ausines ar klausos aparatus.

Viena klaida – „laba diena, sukčiai“

Pati „Bluetooth“ technologija laikoma saugia. Vis dėlto rizika atsiranda, jei žmogus priima nežinomų įrenginių poravimo užklausas arba nuolat palieka įjungtą matomumo režimą.

„Viešose vietose nereikėtų aklai tvirtinti nežinomų „Bluetooth“ poravimo užklausų. Sukčiai gali bandyti apsimesti ausinėmis, automobiliu ar kitu įrenginiu ir taip įtikinti žmogų atlikti veiksmus, kurių jis įprastai nedarytų“, – dėmesį atkreipia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jis rekomenduoja „Bluetooth“ įjungti tik tada, kai jo iš tiesų reikia, nepalikti telefono matomo aplinkiniams įrenginiams ir visada įsitikinti, prie kokio įrenginio jungiamasi. Jei žmogus vis dėlto nukentėjo nuo nuotolinių sukčių, patirtus finansinius nuostolius gali padėti kompensuoti „Bitės“ draudimas nuo elektroninių apgavysčių.

Jei baterija senka neįpusėjus dienai, tai rodo, kad telefono baterijos būklė prastėja. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius teigia, kad įtakos daro ne tik telefono amžius, bet ir kasdieniai krovimo įpročiai.

Dažnai apie savo telefono bateriją susimąstome tik tada, kai ši neveikia nė dienos ar pats įrenginys ima netikėtai išsijungti. Visgi A. Lukošius pabrėžia, kad baterijos būklė formuojasi ne per vieną dieną – tai ilgalaikių įpročių rezultatas.

„Šiuolaikiniuose telefonuose yra vadinamasis baterijos būklės (angl. battery health) rodiklis, kuris parodo, kiek pradinės talpos baterija dar yra išlaikiusi. Kiekvienas naujas įrenginys pradeda nuo 100 proc., tačiau laikui bėgant šis skaičius natūraliai mažėja – baterija tiesiog nebegali sukaupti tiek energijos, kiek galėjo pirmosiomis naudojimo dienomis. Tai reiškia, kad telefoną gali tekti keisti anksčiau nei planuota, nors pats įrenginys dar veikia sklandžiai“, – aiškina A. Lukošius.

Pasak eksperto, baterijos būklė yra ilgalaikis rodiklis. Jis parodo, kaip savo telefoną naudojome pastaruosius mėnesius ar net metus. Todėl net jei šiandien viskas atrodo gerai, netinkamų įpročių pasekmės gali išryškėti vėliau.

„Daugelis nustemba pamatę, kad jų telefono baterijos rodiklis nukritęs iki 80 ar net 60 proc. ir galvoja, kad kažkas sugedo. Tačiau iš tiesų tai visiškai natūralus procesas – baterijos viduje nuolat vyksta cheminės reakcijos, kurios su kiekvienu įkrovimo ir iškrovimo ciklu po truputį mažina jos talpą. Šį dėvėjimąsi dar labiau spartina tam tikri veiksniai, kuriuos pakoregavus, dėvėjimosi procesą galima gerokai sulėtinti ir padėti ilgiau išlaikyti gerą baterijos būklę“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Netinkami įkrovimo įpročiai – tylūs baterijos „žudikai“

Nors baterijos senėjimo sustabdyti neįmanoma, tinkami įpročiai gali padėti šį procesą sulėtinti ir ilgiau išlaikyti gerą jos būklę.

„Itin didelę įtaką baterijos ilgaamžiškumui turi turi telefono naudojimas tuo metu, kai jis kraunamas. Naršymas socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašų žiūrėjimas ar žaidimai sukelia papildomą apkrovą, todėl įrenginys labiau kaista. Tokiu atveju baterija vienu metu ir kraunama, ir aktyviai naudojama, todėl kyla jos temperatūra. Šiluma yra vienas pagrindinių veiksnių, greitinančių baterijos nusidėvėjimą“, – aiškina A. Lukošius.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į aplinkos temperatūrą – įkraunant telefono bateriją per aukštoje arba per žemoje temperatūroje, baterijos dėvėjimasis spartėja.

„Pavyzdžiui, jei telefonas įkraunamas ant palangės tiesioginiuose saulės spinduliuose, automobilyje vasarą ar esant dideliam šalčiui, tai gali neigiamai paveikti baterijos talpą. Kraunant tokiomis sąlygomis, baterijos viduje vykstantys procesai tampa mažiau stabilūs, todėl ji greičiau nusidėvi. Dėl to svarbu stengtis telefoną naudoti ir krauti kambario temperatūroje“, – pataria A. Lukošius.

Daugiau žalos negu naudos

Nors dažniausiai dėmesys krypsta į patį krovimo procesą, baterijos būklei įtakos turi ir kiti, iš pirmo žvilgsnio mažiau svarbūs dalykai.

„Pavyzdžiui, nekokybiški, neoriginalūs ar su telefonu nesuderinti įkrovikliai gali tiekti nestabilią įtampą, dėl to baterija kraunama netolygiai ir ilgainiui dėvisi greičiau. Tai nėra dalykas, kuris pasimato iš karto, tačiau ilgainiui gali turėti apčiuopiamą įtaką baterijos būklei. Taip pat dažnai pasitaiko scenarijus, kai telefonas yra įkraunamas pernakt – toks įprotis šiandien jau nėra toks rizikingas, kaip buvo anksčiau, nes dauguma naujų telefonų turi apsaugas ir optimizuoto įkrovimo funkcijas, vis dėlto, telefonams, kurie tokios apsaugos neturi, tai gali prisidėti prie greitesnio baterijos susidėvėjimo“, – akcentuoja A. Lukošius

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdienį telefono naudojimą: „Pavyzdžiui, jei bateriją nuolat iškraunate iki 0 proc., tai sukelia papildomą stresą baterijos cheminiams procesams. Ilgainiui tai mažina jos talpą ir trumpina bendrą tarnavimo laiką. Taip pat foninės programėlės, retai naudojamos, bet nuolat veikiančios funkcijos ar neatnaujinta programinė įranga gali didinti energijos suvartojimą ir papildomai apkrauti bateriją.“

Prieš kelis mėnesius Pietų Korėjoje sučiupti keturi įtariamieji, kurie įsilaužė į beveik 120 tūkst, stebėjimo kamerų. Tai rodo, kad tokios atakos dar „neišėjo iš mados“. „Bite Lietuvoa“ pranešime atsakoma, ar verta klijuoti įrenginių kameras. 

„Kamerų šiandien yra milijardai – nuo išmaniųjų telefonų iki namų stebėjimo sistemų, ir visos jos yra patrauklus taikinys kibernetiniams nusikaltėliams. Problema ta, kad didelė dalis žmonių vis dar nepakankamai kritiškai vertina kibernetines grėsmes ir patys to nežinodami atveria prieigą prie įrenginių kamerų“, – pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pasak jo, kamerų užkrėtimas (angl. camfecting) yra kibernetinės atakos, kurių metu programišiai nuotoliniu būdu užgrobia įrenginių kameras ir žmonėms to nežinant gali jas valdyti – įjungti, išjungti, pradėti jomis filmuoti ar fotografuoti. Toks įsilaužimas atliekamas įrenginį užkrečiant virusu arba prieigos paprasčiausiai paprašant – per kenkėjiškas programėles ar apgaulingas nuorodas.

„Viena dažniausių schemų – apgaulės programėlės (angl. rogue apps), kurios atrodo patikimos ir atlieka realią funkciją, tačiau kartu prašo prieigos prie svarbių įrenginio funkcijų, įskaitant kamerą. Žmonės dažnai suteikia šiuos leidimus net nesusimąstydami, ar jie iš tiesų reikalingi“, – aiškina K. Špiliauskas ir pataria įvertinti riziką, kai programėlė, kurios funkcija visiškai nesusijusi su fotografavimu ar vaizdo įrašymu, prašo prieigos prie įrenginio kameros.

Telefono ar kompiuterio kamera dažniausiai nėra vienintelis taikinys – programišius kur kas labiau domina jūsų įrenginyje esantys duomenys.

„Jei programišiai gauna prieigą prie telefono, jie paprastai siekia kur kas daugiau – mikrofono, nuotraukų galerijos, kontaktų ar net prisijungimų prie įvairių paskyrų. Kamera tokiu atveju tampa tik viena iš priemonių informacijai rinkti. Tokia informacija vėliau gali būti panaudota ne tik privatumo pažeidimams, bet ir šantažui, tapatybės vagystei ar finansiniams bei reputaciniams nusikaltimams – pavyzdžiui, bandant perimti paskyras ar daryti spaudimą aukai“, – pabrėžia ekspertas.

Pasirinkimą užklijuoti įrenginių kameras K. Špiliauskas vertina atsargiai – tai apsaugo tik nuo vaizdo įrašų darymo.

„Fiziškai uždengta kamera negali fiksuoti vaizdo. Vis tik svarbu suprasti, kad tai tik papildomas saugumo sluoksnis, o ne pagrindinė įrenginio apsauga. Visada išlieka rizika, kad bus pasiekiamos ir kitos funkcijos“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Anot jo, kur kas didesnę reikšmę turi kasdieniai naršymo internete įpročiai ir bendras išmaniojo įrenginio saugumas.

„Svarbiausia yra reguliariai atnaujinti programinę įrangą, naudoti stiprius slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją ir labai atsakingai vertinti, kokius leidimus suteikiame programėlėms. Taip pat reikėtų naudoti tik oficialiose programėlių parduotuvėse esančias programėles, nediegti jų iš nežinomų puslapių ar gautų el. laiškų“, – akcentuoja K. Špiliauskas.

Kauno technologijos universitetas įsigijo kvantinį kompiuteri „SpinQ Gemini Lab“ su kuriuo dirbti galės Kibernetinio saugumo kompetencijos centri studentai ir mokslininkai. Įvykis reikšmingas, kadangi naudojantis kompiuteriu bus galima atlikti pažangesnius mokslinius tyrimus ir rengti studentus gebančius dirbti su kvantinėmis sistemomis. 

Toks kvantinis kompiuteris – vienas pirmųjų Baltijos šalyse, tad universitetas prisidės ne tik prie Lietuvos, bet ir regiono technologinės pažangos, leis sustiprinti pozicijas aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje.

Įsigytas „SpinQ Gemini Lab“ – tai kvantinių skaičiavimų eksperimentinė platforma su 1–3 kubitų NMR kvantiniu kompiuteriu ir integruotu 24 kubitų klasikiniu simuliatoriumi, turinti integruotą valdymo kompiuterį. Jos išskirtinumas – galimybė dirbti ne vien teoriškai, o praktiškai: atlikti darbus nuo kubitų valdymo iki algoritmų vykdymo.

Suteiks naujas galimybes

Pasak KTU KSKC centro vadovo prof. Šarūno Grigaliūno, kibernetinis saugumas juda į erą, kur vien klasikinių metodų nebeužtenka – vis svarbesnės tampa pokvantinės kriptografijos (PQC) ir kvantinio ryšio (QKD) integracijos.

„Šiandien privalome kalbėti apie atsparumo tyrimus ir saugumo inžineriją. „SpinQ Gemini Lab“ leidžia testuoti ir mokyti šiuos principus praktikoje, o ne vien teoriškai, ir kurti realius prototipus su išoriniais įrenginiais. Vienas mūsų tikslų – turėti kibernetinį atsparumą GNSS/GPS trikdžiams (angl. jamming) ir kitiems priešiškiems poveikiams ryšio grandinėje, ypač mobiliose sistemose.“

Tyrimų plane numatyta testuoti ryšio pralaidumą ir stabilumą, matuoti našumą bei aptikimo rodiklius, kai atsiranda signalų slopinimas, perkeltas į programinės įrangos (SDR) ryšį ir vertinti, kaip sistema automatiškai persijungia į saugesnį režimą“, – teigia prof. Š. Grigaliūnas.

Jis pabrėžia, kad šio kvantinio kompiuterio teikiamos galimybės bus panaudojamos tobulinant KTU magistrantūros ir Informatikos mokslo krypties doktorantūros studijų programas: studentai ir doktorantai įgis kubitų valdymo, algoritmų simuliavimo, triukšmo analizės ir praktinių prototipų kūrimo žinių ir gebėjimų.

Nuo simuliacijų prie realių pritaikymų

KTU veikiantis KSKC, kuriame veiks kompiuteris, įkurtas ir tobulinamas tam, kad universitetas turėtų savo kontroliuojamą, saugią ir galingą technologinę bazę kibernetinio saugumo tyrimams, incidentų analitikai, eksperimentams ir studijų procesui.

„Kibernetinio saugumo kompetencijųcentras nėra vien tik technologinė įranga. Tai ekosistema, kurioje nuo pat pradžių numatyta pilna stebėsena, auditas ir integracija su saugos įrankiais, o debesijos sluoksnyje diegiamos virtualių serverių, tinklų, blokinės ir objektinės saugyklos paslaugos“, – sako Š. Grigaliūnas.

KTU profesoriaus teigimu, centro skaičiavimo platformos pagrindą sudaro universitete veikiantys aukšto našumo skaičiavimo (angl. High-Performance Computing, HPC) sprendimai ir debesija. Mazgai sujungiami didelio našumo 200 Gbps tinklu, kuris užtikrina mažą vėlinimą ir didelį pralaidumą lygiagrečiam apdorojimui. Šios ir kitos specifikacijos leidžia paversti tyrimus realiais prototipais bei pritaikymais.

„Centre esame atlikę svarbius žingsnius kvantinių technologijų kryptyje. Čia turime 32 kubitų virtualių kvantinių simuliacijų pajėgumą, naudojant CUDA‑Q ir susijusias bibliotekas. HPC yra „variklis“, kuris leidžia greitai atlikti skaičiavimus, treniruoti modelius, apdoroti duomenis ir vykdyti simuliacijas, t. y. modeliuoti kvantines grandines ir triukšmo poveikį, dar prieš jas paleidžiant tikrame kvantiniame kompiuteryje“, – tikina Š. Grigaliūnas.

Pasak jo, kitas logiškas žingsnis tobulinant KTU KSKC buvo pereiti nuo simuliacijų prie realių kubitų valdymo ir matavimo.

„Būtent tada galima pamatyti, koks iš tikrųjų atsiranda „triukšmas“, stabilumas, valdymo paklaidos, dekohorencija. Dėl to įsigijome „SpinQ Gemini Lab – kompaktišką kvantinių skaičiavimų eksperimentinę platformą. Ji suteiks studentams ir tyrėjams realią patirtį – tai ypač svarbu ruošiant specialistus, kurie vėliau dirbs su didesnėmis kvantinėmis sistemomis“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas.

Papildoma vertė ir viešajam sektoriui bei verslui

KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centre šiuo metu teikiamos moksliniais tyrimais ir ekspertinėmis kompetencijomis grįstos paslaugos ne tik akademinei bendruomenei, bet ir viešajam sektoriui bei verslui. Tad įsigytas kvantinis kompiuteris suteiks galimybes išbandyti naujas technologijas, algoritmus, programinius kodus ar verslo sprendimus nerizikuojant realiomis sistemomis ar duomenimis.

„Centro „AI Sandbox“ paslauga skirta techniniams dirbtinio intelekto (DI) modelių auditams, kurių metu vertinamas modelių atsparumas šališkumui, manipuliacijoms ir kibernetinėms atakoms, taip pat atliekami infrastruktūros saugumo vertinimai“, – teigia Š. Grigaliūnas.

Centras taip pat užtikrina didelių duomenų rinkinių saugų perkėlimą į tyrimų aplinkas, pasitelkiant didelio pralaidumo tinklus. Teikiamos skaitmeninės kriminalistikos paslaugos apima ekspertinius vertinimus elektroninių nusikaltimų srityje, pažangius elektroninių įrodymų rinkimo ir analizės metodus bei praktinius mokymus, paremtus realiais atvejais.

„Be to, organizacijoms teikiamos konsultacijos, orientuotos į DI saugumo strategijų formavimą, incidentų analizę, informacinių technologijų rizikų vertinimą ir prevencinių priemonių planavimą“, – pažymi KTU profesorius.

Pasirinkta strateginė kryptis

KTU jau daugybę metų laikomas geriausiu IT srities studentus ruošiančiu universitetu. Kvantiniai kompiuteriai – IT ateitis, tad kibernetinio atsparumo stiprinimas ir inovacijų kūrimas tiesiogiai dera su KTU vykdomu misijomis grįstu mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimu.

„Kryptis, kuria link judame, dera su misijomis grįstu požiūriu:kuriame realiai pritaikomus sprendimus, didinančius kibernetinį atsparumą ir mažinančius duomenų pažeidimų rizikas, taip pat vystome inovatyvius kibernetinio saugumo sprendimus, o kartu – kompetencijų bazę šaliai“, – sako prof. Š. Grigaliūnas.

Prie „SpinQ Gemini Lab“ įsigijimo reikšmingai prisidėjo „Šaulys Foundation“, suteikęs paramą laboratorinei įrangai ir tyrimams, tarp jų – saugaus dronų ryšio tyrimams pasitelkiant kvantines technologijas, o likusią dalį investavo KTU.

„Tokia partnerystė mums labai svarbi – ji leidžia universitetui greičiau pasiekti technologijas, kurios dar vakar buvo nepasiekiamos, o šiandien tampa realiu įrankiu ir mokslui, ir studijoms“, – tikina KTU profesorius Š. Grigaliūnas.