Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų grupė atliko tyrimą, orientuotą į finansų technologijų galimybes turizmo rinkoje. „Nors rinkoje dažnai pastebimas susidomėjimas finansų technologijomis ar su jomis susijusiomis idėjomis, tyrimų šioje srityje vis dar atliekama nepakankamai“, – teigia mokslininkė, projekto vadovė prof. Alfreda Šapkauskienė.

Atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia teigiamą verslo požiūrį į finansų technologijų inovacijas, tačiau baimę kelia valiutos nestabilumas ir su juo siejamos rizikos.

Vis dėlto vartotojų tyrimas rodo, kad poreikis egzistuoja: didžiausias procentas tyrimo dalyvių pageidautų kriptovaliuta atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45 proc.), automobilio nuomos paslaugas (36,6 proc.) ir bilietus į renginius (33,6 proc.). Be to, tam tikri veiksniai, siejami su kriptovaliuta, turi įtakos didesniam vartotojų pasitenkinimui.

„Turizmo verslo atstovai dar kartą įrodė, kokia trapi yra net ir inovacijų atsiradimo galimybė, jei verslas ir mokslas nedirba kartu“, – teigia VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė prof. Aida Mačerinskienė.

Verslo atstovų požiūris pozityvus, tačiau vengiama rizikos

Lietuvoje kriptovaliuta dažniausiai yra laikoma investicijų galimybe, tačiau pasaulyje tai yra ir atsiskaitymo už paslaugas priemonė. Mūsų šalyje tokia galimybė taip pat egzistuoja, tačiau vis dar nėra labai populiari.

Pirmajame tyrime dalyvavę turizmo paslaugų įmonių vadovai, turintys ilgametę vadovavimo turizmo versle patirtį, teigiamai vertino finansų technologijų inovacijas ir pripažino, kad naujovės versle yra neišvengiamos. Diskutuojant, kiek atsiskaitymai kriptovaliuta galėtų pritraukti turistų į Lietuvą, nuomonės išsiskyrė.

Nišinių, orientuotų į išskirtines paslaugas verslų atstovai pozityviai vertino papildomų rinkų pritraukimo galimybę, tačiau kiti ekspertai tuo abejojo. Didžiausiais kriptovaliutos trūkumais ekspertai laikė valiutos nestabilumą ir negatyvų žiniasklaidos požiūrį.

Mokslininkų dėmesį atkreipė verslo atstovų išsakyti pasiūlymai – rekomendacijos, kurios galėtų skatinti tokių inovacijų atsiradimą kasdienybėje. Išryškėjo viena ypatybė: kol nebus tikslingai propaguojamas teigiamas požiūris į kriptovaliutą ar sukurta kriptovaliutos naudojimo skatinimo priemonių politika, bus sunku įveikti egzistuojančias rizikos baimes.

Vartotojai pasirengę naujovėms

Antrojo tyrimo rezultatai parodė, kad tai, kaip asmuo suvokia technologijas, daro tiesioginę įtaką jo motyvams įsigyti tam tikrą turizmo paslaugą, požiūriui į ją ir pasitenkinimui. „Tai buvo sudėtingas tyrimas, kuriam reikėjo ir marketingo žinių, ir suprasti, kas yra kriptovaliutos, kokios yra turizmo sektoriaus tendencijos“, – projektine patirtimi dalijasi dr. Rasuolė Andrulienė.

Apklausus 786 respondentus, gyvenančius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, paaiškėjo, kad didžioji jų dalis kriptovaliuta pageidautų atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45 proc.), automobilio nuomos paslaugas (36,6 proc.), bilietus į renginius (33,6 proc.), kelionių paketus (33,2 proc.), maitinimo ir maisto pristatymo paslaugas (31,1 proc.), apgyvendinimo paslaugas (30,6 proc.), bilietus į traukos objektus (29,2 proc.), transporto bilietus (26,7 proc.) ir kitas paslaugas (8,6 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad tai, jog kriptovaliuta nesiejama su kredito kortelėmis, asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, parašu ir pan., yra laikoma motyvaciniais veiksniais, teigiamai veikiančiais vartotojo požiūrį ir pasitenkinimą.

Turime galimybę rinktis, kuriuo keliu eiti

„Kai mokslininkai tiria vartotojų požiūrį, yra gaunami skaičiais pagrįsti rezultatai, kurie galėtų būti pagrindas daryti sprendimus. Svarbu, kad verslo atstovai ir valstybės sprendimų priėmėjai inicijuotų tokius tyrimus arba naudotų jau atliktų tyrimų rezultatus. Mokslas yra puikus įrankis tobulinti pasaulį, kuriame gyvename“, – sako prof. A. Mačerinskienė.

Atlikę tyrimus mokslininkai siūlo dvi galimas Lietuvos pozicijas ateityje. Pirmuoju atveju Lietuvoje būtų skiriama gerokai daugiau dėmesio finansų technologijų naujovėms ir skatinama atsiskaityti už turizmo paslaugas kriptovaliutomis.

Mokslininkų teigimu, šias technologijas reikia tirti ir analizuoti, o rezultatus pristatyti bendruomenei ir ją ugdyti. Tai labai įdomi sritis, kurios galimybės vis dar per mažai ištirtos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Antruoju atveju Lietuva galėtų išlaikyti pasyvesnę poziciją, stebėdama kitų Europos šalių pavyzdžius ir informuodama bendruomenę apie technologijų ir rinkos naujoves.

Oficialiai licencijuota blokų grandinės (angl. „blockchain“) pagrindu veikianti finansų institucija „Benker“, pernai gavusi Lietuvos banko licenciją ir priskirta prie elektroninių pinigų institucijų kategorijos, šią savaitę pradeda teikti finansines paslaugas „Android“ platformų vartotojams, o per kelias savaites jos taps prieinamos ir besinaudojantiems „IOS“. Finansų įstaiga taip pat planuoja pristatyti keletą kitų naujų paslaugų, įskaitant mokėjimo korteles ir unikalius sąskaitų tipus.

Anot finansinės industrijos inovacijas kuriančios ir blokų grandinės technologijos pagrindu veikiančios finansų įstaigos „Benker“ vadovų, „Android“ aplikacijos paleidimas – didelis žingsnis, laužantis finansinių paslaugų rinkos standartus bei žymintis naują šių paslaugų teikimo erą.

„Tai buvo ilga kelionė nuo tada, kai įsipareigojome panaudoti blokų grandinės technologiją finansinių paslaugų teikime, kad sukurtume teisingesnę finansinę aplinką vartotojams. Kelias nebuvo lengvas, kartais net varginantis, bet mes sulaukėme didelio palaikymo iš savo bendruomenės. Tad nuoširdžiai dėkojame savo partneriams ir tiekėjams už jų nepaliaujamą kantrybę, indėlį ir tikėjimą mūsų vizija kiekviename žingsnyje, nepaisant ir geopolitinių iššūkių, su kuriais susidūrė Europa paskutiniais metais“, – sako „Benker“ vadovas Viktoras Bodnaras.

„Benker“ finansų institucijos „Android“ programėlė yra sukurta naudojant „Natrix“ blokų grandinės platformą, kuri atspindi daugiau nei ketverius metus trukusį finansinių paslaugų inovatorių atsidavimą bei nukreiptas dideles investicijas į plėtrą atsiperkančius rezultatus, laužančius įprastos bankininkystės standartus.

„Žinojome, kad nebus lengva, todėl ir pasiekti tai užtruko ilgiau nei tikėjomės. Mūsų misija buvo pakelti finansų sektorių naudojant blokų grandinės technologiją, todėl siekėme to ryžtingai kurdami viską nuo nulio", – su kokiais iššūkiais teko susidurti atskleidžia V. Bodnaras.

Anot „Benker“ vadovų, artimiausiu metu bendrovės paslaugos taps prieinamos ir „iOS“ platformų vartotojams, kurias ketinama pristatyti per ateinančias 6-8 savaites. 

Tuo tarpu „Android“ vartotojai jau gali atlikti ir gauti visas pagrindines ir įprastas finansines paslaugas, įskaitant sklandų prisijungimą, EUR sąskaitos valdymą, efektyvius pervedimus į „Benker“ ir iš jo bei patogias operacijas platformoje. 

Bendrovė taip pat planuoja pristatyti ir kitas unikalias funkcijas, tokias kaip „Ultimate Control Account“, suteikiančią vartotojams 100 proc. savo finansų kontrolę, kartu su išskirtinio dizaino mokėjimo kortele. 

„Kitas mūsų žingsnis bus skirtas visų šių funkcijų pridėjimui prie abiejų platformos aplikacijų, suteikiant vartotojams išskirtinę patirtį. Mūsų naudojamas „Natrix“, mūsų pačių hibridinės blokų grandinės pagrindu veikiantis branduolinės bankininkystės variklis, taps „taisykles keičiančiu veiksniu“ (angl. game-changer) finansų institucijoms. Mes tvirtai tikime, kad pertvarkome finansų sektorių, kuriame galiausiai įsitvirtins skaidrumas, kontrolė ir lygybė”, – teigia „Benker“ vadovas V. Bodnaras.

Dar tik paslaugų teikimą pradėjęs „Benker“ jau turi daugiau kaip 7 000 iš anksto užsiregistravusių potencialių vartotojų be jokių rinkodaros veiklų. Šiuo metu įmonė aptarnauja ir priima tik „Android“ platformų vartotojus, bendrovės programėlė prieinama „Google Play“ parduotuvėje. 

„Benker“ yra pasaulinė finansinių technologijų įmonė Vilniuje. 2022 m. sausio mėn., atitikusi visus Lietuvos banko keliamus norminius reikalavimus ir sėkmingai užbaigusi keletą tikrinimo etapų, „Benker“ užsitikrino visiškai blokų grandinės pagrindu veikiančios finansų institucijos statusą Europoje, kuriai suteikta elektroninių pinigų įstaigos licencija.

Bendrovė kuria blokų grandine paremtas finansines paslaugas, suteikdama vartotojams galimybę visiškai kontroliuoti asmeninius finansus, teiks QR mokėjimo sprendimus, klasikinius pinigų pervedimus ir SEPA (angl. Single Euro Payment Area) mokėjimus, valiutos keitimo paslaugas bei mokėjimo korteles.

Šias mokėjimo paslaugas bendrovė teiks pasitelkdama unikalią hibridinę blokų grandinės platformą, kuri suteiks vartotojams daugiau saugumo, skaidrumo ir kontrolės valdant savo finansus. Be to, kartu su partneriais įmonė planuoja pasiūlyti platformą aukso mainams, susietą su QR mokėjimais ir aukso atlygio programa (angl. reward program). Bendrovė savo paslaugas planuoja teikti Lietuvoje, Estijoje, Šiaurės, Rytų ir kitose Europos šalyse.

Vilniuje veikianti bendrovė subūrė daugiau nei kelias dešimtis geriausių savo srities specialistų, atsakingų už pastarųjų metų multi-milijoninės investicijų programos įgyvendinimą visoje ES.

Programinės įrangos įmonė „Kinfirm“ tapo Medicinos banko informacinių technologijų (IT) partnere. „Kinfirm“ jau anksčiau padėjo Medicinos bankui realizuoti elektroninių dokumentų pasirašymo aplikaciją, o dabar – prisideda prie kitų banko siūlomų paslaugų efektyvinimo ir reprezentavimo internete.

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančios įmonės „Kinfirm“ įkūrėjas ir direktorius Lukas Stacevičius teigia, kad šiandien bankinis sektorius negali sau leisti atsiriboti nuo technologijų.

„Didžiausi Lietuvos ir viso pasaulio bankai investuoja į IT srities tobulinimą, siekdami suteikti kuo daugiau patogumo savo klientams. Elektroninė bankininkystė, finansavimo paraiškos, klientų aptarnavimas ar kitos paslaugos tampa lengviau pasiekiamos ir suprantamos kiekvienam vartotojui. Mūsų tikslas – įgyvendinti Medicinos banko IT idėjas, kurios dar labiau pagerins klientų patirtį naudojantis banko paslaugomis“, – kalbėjo L. Stacevičius.

Medicinos bankas yra vienas iš pirmųjų bankų Lietuvoje, klientams pradėjusių teikti elektroninės bankininkystės paslaugą ir pirmasis iš bankų – mobiliosios piniginės paslaugą. Šio banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sutinka, kad svarbu užtikrinti kuo geresnę kliento patirtį, o prie to ženkliai prisideda informacinių technologijų sprendimai.

„Bankams, kaip ir kitiems klientus aptarnaujantiems sektoriams, ypač svarbu sklandūs ir efektyvūs procesai ne tik įmonės viduje, bet ir išorėje. Dėl šių priežasčių, planuodami reprezentacinius projektus, tokius kaip internetinio puslapio tobulinimas, renkamės tik patikimus, didelę patirtį sukaupusius partnerius“, – teigia J. Ivaška.

Investicijos į bankinių paslaugų gerinimą internete – ypač svarbios. „Eurostat“ skelbia, kad internetu prie banko paslaugų yra jungęsi 72 proc. lietuvių. Šiuo skaičiumi mūsų šalis lenkia Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia vos 58 proc. Skandinavijos šalys pirmauja su didesniu nei 90 proc. vidurkiu, o JAV elektronine bankininkyste naudojasi 78 proc. žmonių.

„Esu tikras, kad tie, kurie turi galimybę visas banko funkcijas atlikti telefonu ar kompiuteriu, nenori grįžti atgal ir savo brangų laiką leisti eilėse. Neabejoju, kad Lietuvos Vyriausybės nustatytas atsiskaitymo grynaisiais pinigais limitas bei technologijų skverbimasis į kasdienį gyvenimą ilgainiui tik didins skaitmenizavimo reikalavimus bankams“, – apie IT paslaugų svarbą bankams pasakojo Medicinos banko atstovas J. Ivaška.

Vilniaus universiteto Verslo mokykla (VU VM) pasirašė strateginės partnerystės sutartį su „Fintech Hub LT“ asociacija. Įstaigos susitarė dėl mažiausiai penkerius metus truksiančio bendradarbiavimo, kurio metu bus siekiama plačiau supažindinti tiek akademinę, tiek studentų bendruomenę su „fintech“ sektoriumi, ieškoti bendrų sąlyčio taškų.

Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams.

Anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu

Specialus kriptovaliutų statusas praktikoje reiškia didesnį reguliuojančių institucijų dėmesį virtualiomis valiutomis atliekamoms transakcijoms. Tad nors formaliai labdaros ir paramos organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyti reikalavimai tiesiogiai netaikomi, jų transakcijos gali būti kruopščiai tikrinamos. Be to, dažnais atvejais anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu. Taip yra todėl, kad subjektai, kuriems tiesiogiai taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, privalo atskleisti savo partnerius, įskaitant ir labdaros ir paramos organizacijas, su kuriomis bendradarbiauja.

Taigi reikalavimo tikrinti dotacijas ir jų šaltiniams labdaros ir paramos organizacijos gali sulaukti ne tik iš priežiūros institucijų, bet ir iš partnerių, ypač finansų įstaigų. Nors pagal Lietuvos įstatymus, labdaros ir paramos organizacijos neprivalo atlikti tokių tikrinimų, jos turėtų būti pasirengusios pateikti detalią informaciją apie finansų ar kriptovaliutų kilmę partneriams. Dėl šios priežasties labdaros organizacijoms rekomenduotina bet kokia forma gaunamas dotacijas tikrinti ir tinkamai dokumentuoti, o anoniminės paramos vengti.

NFT teisinis statusas miglotas

Renkant paramą NFT forma, vertėtų laikytis tokių pat rekomendacijų kaip ir atliekant analogiškas operacijas kriptovaliutomis.

Nors NFT turtas paprastai traktuojamas taip pat kaip meno kūriniai, kolekciniai objektai, antikvariniai daiktai ir kitos subjektyvią vertę turinčios nefinansinės vertybės, negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis NFT galėtų patekti ir po tradicinio finansinio turto apibrėžimu. Taip yra todėl, kad Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme virtualių valiutų sąvoka apibrėžta itin plačiai.

Be to, Lietuvos įstatymai niekaip nereguliuoja NFT konvertavimo į įprastas valiutas klausimo. Paramos gavimas NFT forma taip pat nėra ribojamas, kaip ir terminai, per kuriuos tokia parama turėtų ar galėtų būti iškeista į įprastas atsiskaitymo priemones.

Standartinės mokestinės prievolės

Lietuvoje taip pat nėra ir specialių teisės aktų nuostatų, skirtų kriptovaliutų bei NFT apmokestinimui, todėl teikiant ir gaunant paramą tokia forma taikomos įprastos taisyklės.

Įmonės, norėdamos pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ir susimažinti mokėtiną pelno mokestį, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad parama yra suteikta paramos gavėjo statusą turinčiam asmeniui ir bus naudojama pagal Paramos ir labdaros įstatymo paskirtį. Be to, paramos teikimas turėtų būti įformintas sutartimi. Kai paramos vertė yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, jos teikimas taip pat turi būti patvirtintas notaro. Priešingu atveju paramos davėjas gali netekti teisės naudotis mokestinėmis lengvatomis.

Jei parama teikiama ne pinigais, o skaitmeninėmis valiutomis ar NFT – paramos suma, o kartu ir lengvatos taikymo apimtis, priklauso nuo to, kokiu būdu paramos teikėjas kriptovaliutą ar NFT gavo. Tais atvejais, kai kaip parama yra teikiama įsigyta kriptovaliuta ar NFT, turėtų būti laikoma, kad suteiktos paramos vertė yra lygi tokio turto įsigijimo vertei.

Žvelgiant iš labdarą ir paramą renkančių organizacijų perspektyvos, su skaitmeninėmis priemonėmis renkamu  finansavimu susijusių ypatumų nėra. Oficialų paramos gavėjo statusą turintys subjektai nuo gautų aukų, kurios panaudojamos labdaros tikslais, pajamų mokesčio mokėti neturi. Visgi, netekus paramos gavėjo statuso nepanaudota paramos suma apmokestinama 15 proc. pelno mokesčio tarifu.

Aiškesnio reglamentavimo dar laukiama

Kol kas Lietuvoje nėra atskiro kriptovaliutų ir NFT reguliavimo, o labdaros organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nėra taikomas tiesiogiai. Vis dėlto paramą renkant tokiomis turto formomis, labdaros organizacijoms reikia atkreipti dėmesį į tam tikras šio įstatymo nuostatas. Lietuvos bankas taip pat yra paskelbęs su kriptovaliutų naudojimu susijusias gaires ir savo ekspertinę poziciją žetonų platinimo klausimu.

Nuo 2024 m. įsigaliosiant Europos Sąjungos Reglamentui dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation (MiCA)), bus aiškiau reguliuojamos tam tikros kriptoturto kategorijos, pavyzdžiui, paaiškinama, kas yra elektroninių pinigų žetonai, su turtu susieti žetonai bei prekių ir paslaugų žetonai. Taip pat reglamentas apibrėš reikalavimus, taikomus tokių žetonų siūlytojams. Svarbu paminėti, kad MiCA bus taikoma ne visoms kriptovaliutoms ir taip pat neapims NFT reguliavimo.

Vis dėlto, paramą nusprendus rinkti kriptovaliutomis, reikėtų įsivertinti ne tik galiojančius teisės aktus bet ir iš MiCA kylančius reikalavimus, kurie netrukus taps aktualiais kriptoturto turėtojams.

Blokų grandinių technologijos ateityje, tikėtina, turės vis didesnę įtaką finansiniam sektoriui ir kitoms sritims, įskaitant ir paramą. Dėl to aiškesnis reglamentavimas šioje srityje yra išties reikalingas. Kol jo nėra, paramos teikėjams ir gavėjams disponuojant skaitmeniniu turtu reikia būti atsargiems ir įsivertinti galimas rizikas.

„Citadele“ banko inovatyvių elektroninių atsiskaitymų sprendimą „Klix“ įsidiegė viena iš didžiausią elektronikos prekių asortimentą turinčių elektroninių parduotuvių Lietuvoje – RDE.lt. Šis šiuolaikiškas sprendimas pasirinktas siekiant dar labiau palengvinti klientams kelią apsipirkimo metu. Juo naudojantis nereikia kurti pirkėjo paskyros, o apsiperkant be jos kaskart suvesti asmeninių duomenų.

„Džiaugiamės, kad mūsų šiuolaikiniais sprendimais, kurie leidžia vartotojams greitai ir patogiai atsiskaityti elektroniniu būdu, susidomi vis daugiau prekybininkų, tarp jų ir didžiausios regiono bendrovės. Įrankis „Klix“ užtikrina sklandų ir saugų e. atsiskaitymą, o tai yra ypač svarbu apsiperkant internetu“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

„Klix“ leidžia vartotojui atsiskaityti banko kortele ir susieti jos duomenis su savo telefono numeriu vienu paspaudimu „Klix“ programėlėje. Atsiskaitant elektroninėje platformoje, kurioje įdiegtas šis sprendimas, nereikia kurti pirkėjo paskyros arba apsiperkant be jos kaskart suvesti asmeninių duomenų. Sprendimas taip pat leidžia klientams pasiūlyti galimybę pirkti iš karto ir sumokėti vėliau (angl. „Buy Now and Pay Later“).

„Esame viena iš didžiausių elektronikos prekėmis prekiaujančių el. parduotuvių Lietuvoje, mūsų paslaugomis naudojasi šimtai tūkstančių klientų. Siekdami patenkinti kintančius jų poreikius nuolat plečiame asortimentą ir stengiamės užtikrinti paslaugų kokybę pasitelkdami naujausius ir patogiausius techninius sprendimus, siūlomus rinkoje. Mūsų svetainėje klientai gali rinktis iš daugiau nei 65 000 elektronikos prekių, o patogiam pirkimo sprendimui naudojame „Klix“ įrankį, kuris ne tik sutaupo klientams laiko, bet ir suteikia galimybę už pirkinius atsiskaityti dalimis – šis atsiskaitymo būdas darosi vis populiaresnis, tad džiaugiamės turėdami patikimą partnerį, kuris tokį sprendimą siūlo mūsų klientams“, – patirtimi dalijasi Bogdan Nesterenko, RDE projektų vadovas.

„Klix“ jau turi daugiau nei 200 tūkst. registruotų vartotojų. Apmokėjimą su „Klix“ siūlo tokios populiarios prekybos platformos kaip RDE, „AirBaltic“, „Varle.lt“, „Senukai“, „Gintarinė vaistinė“, „Lietuvos Geležinkeliai“, „a1.lt“, ir kitos. Dabartiniais duomenimis, „Citadele“ sukurtą „Klix “ įrankį jau naudoja daugiau kaip 1000 internetinių parduotuvių Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Internetinė parduotuvė RDE.lt Lietuvoje veikia daugiau nei 10 metų ir per šį laikotarpį jau aptarnavo šimtus tūkstančių klientų. E. parduotuvė prekiauja populiariausių prekės ženklų kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, stambiąja ir smulkiąja buitine technika. RDE.LT yra oficialus 250 gamintojų atstovas, savo klientams siūlantis didžiulį prekių asortimentą už prieinamą kainą.

Apie finansinio raštingumo svarbą daug kalbama verslo sektoriuje bei ekonomistų pasisakymuose. Ypač ši tema aktuali ekonominių sunkumų laikotarpiu, tačiau kiek svarbus mūsų gyvenime iš tikro yra finansinis raštingumas?

Pagrindinius finansinio raštingumo komponentus sudaro: biudžeto planavimas, investavimas, skolinimasis, mokesčių skaičiavimas ir asmeninių finansų valdymas. Iš tiesų, finansinio raštingumo įgijimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos žmogus gali padaryti, kad užsitikrintų ilgalaikį finansinį stabilumą. Būti finansiškai išprususiam yra įgūdis, suteikiantis daugybę privalumų, galinčių pagerinti gyvenimo lygį bet kurio amžiaus žmonėms.

Lietuviai žino per mažai

Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys atskleidė, kad net 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog jų asmeninė finansinė situacija nepriklauso nuo jų pačių. Daugiau kaip pusė (55 proc.) šalies gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo ekonominės padėties šalyje. Dar 8 proc. atsakė besiremiantys šeima – sutuoktiniu, partneriu ar tėvais. Ir tik beveik keturi iš dešimties mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos ir įgūdžių. Toks įsitikinimas rodo, kad didžioji dalis lietuvių dar nemoka tinkamai valdyti savo pačių finansų.

Lietuvos bankų asociacijos inicijuotas gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad  indekso rodiklis šiemet sudaro 45 balus iš 100 galimų. Per trejus metus nuo pirmojo tyrimo, indeksas padidėjo vos dviem balais. Tarptautinės reitingavimo agentūros „Standart&Poors“ pristatytoje ataskaitoje „Finansinis raštingumas visame pasaulyje“ Lietuva surinko 39 proc. iš 100 proc. Akivaizdu, kad lietuviai domisi finansų valdymo klausimais, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai.

„Fintech“ įtakos svarba

Greitesniems pokyčiams įgyvendinti pečius suremia Lietuvos finansinės įmonės, asociacijos bei švietimo įstaigos. „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė sako, kad pasaulyje sparčiai populiarėja „fintech“ paslaugos, kurios padeda spręsti ir finansinio raštingumo klausimą.

„Mano nuomone, dėl „fintech“ sektoriaus augimo Lietuvoje labiau tapo naudojamos elektroninės bankininkystės paslaugos, asmeninių finansų valdymo el. sprendimai. Mūsų šalyje žmonės turi ypač didelį pasirinkimą finansines paslaugas teikiančių įmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra 13 bankų ir 6 užsienio bankų filialai, 87 elektroninės pinigų bei 51 mokėjimo įstaiga. Didelė konkurencija mažina kainas bei gerina paslaugų kokybę“, – teigė „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė.

Finansinio raštingumo mokymo srityje taip pat svarbi „fintech“ įmonių vykdoma švietėjiška veikla. Šia tema „Fintech Hub LT“ asociacijos valdyba ir  nariai rengia seminarus bei mokymus, o dalyvių susidomėjimas bei jų gausa rodo, kad „fintech“ įmonėms ši tema – svarbi.

Finansinio raštingumo žinios – nuo vaikystės

Ekonomistai neretai pabrėžia, kad finansinio raštingumo mokyti reikia pradėti nuo vaikystės. Dažnai nepakanka vien teigiamo tėvų pavyzdžio, kad vaikai išmoktų valdyti pinigus. Šiam tikslui „fintech“ įmonės kuria programėles, kitus elektroninius įrankius, padedančius ugdyti vaikų ir paauglių finansinį raštingumą. Pavyzdžiui, lietuviai sukūrė didelio populiarumo sulaukusią „Poklet“ – finansinio raštingumo programėlę mokiniams. Tarptautinė milžinė „Revolut“ jaunesniems vartotojams siūlo naudotis programėle „Revolut, for <18s“.

Ugdyti vaikų gebėjimą tvarkytis su pinigais nepakanka tik namuose. Mokyklų vaidmuo šioje srityje taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį. Deja, ne visos mokyklos turi gerų specialistų, ne visada mokymosi programos spėja paskui naujausias tendencijas. Todėl Lietuvoje mokiniams, norintiems tobulėti finansų srityje, taip pat padeda aukštųjų mokyklų iniciatyvos.

Vilniuje vykusioje nemokamoje  moksleiviams Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VU VM) ir „Nasdaq Vilnius“ akademijoje „Mano pinigai – mano sprendimai“ paaiškėjo, kad dabartinės kartos jaunuoliams geriau suprasti finansinio raštingumo labirintus padeda ir galimybė gyvai pabendrauti su šios srities profesionalais.

„Akademijoje pastebėjome, kad jaunuoliai daug išmano apie asmeninių finansų valdymą, finansų rinką ir domisi, kokią vertę suteikia dalyvavimas joje. Tačiau nemaža dalis jaunimo turi klausimų į kuriuos internete, ar pamokose ne visada randa atsakymų. Šią problemą puikiai padeda išspręsti panašūs projektai, kaip mūsų akademija. Jose jaunimas diskutuoja su finansinio raštingumo specialistais, lankosi finansų įstaigose. Džiugina ir tai, kad projektas patvirtino tokio koncepto, kada moksleiviai teorines žinias papildo praktinėmis įžvalgomis – veiksmingumą. Tai skatina tęsti šio projekto vystymą ir prisidėti prie jaunųjų talentų ateities “, – pažymi dr. Birutė Miškinienė, VU VM direktorė.

„Džiaugiuosi, galėjusi inicijuoti tokios akademijos įgyvendinimą, sujungiant geriausias universiteto ir verslo patirtis,  taip atliepiant tiek aukštojo mokslo, tiek verslo poreikį auginti ateities talentus finansų srityje čia ir dabar: supažindinti su naujausiomis realiomis praktikomis, ugdyti bei kurti tvarius ryšius su ateities talentais kuo anksčiau, taip suteikiant jiems dar didesnes galimybes kurti sėkmingas karjeras šioje srityje“, –  teigia Aneta Šlekytė-Kaminienė, VU VM Strateginių verslo partnerysčių vadovė.

Atlikus išsamų Lietuvos startuolių sektoriaus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis startuolių savo veiklą vykdo verslui skirtos programinės įrangos, finansinių technologijų ir sveikatingumo srityse. Nuo šiol visa pagrindinė informacija apie Lietuvos startuolius pasiekiama atnaujintoje Lietuvos startuolių duomenų bazėje.

Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ bendra iniciatyva, nuo šiol bus galima realiu laiku sekti Lietuvoje veikiančių startuolių augimą – tiek individualiai, kadangi nuo šiol kiekvienas Lietuvos startuolis turi savo profilį su svarbiausia veiklos informacija, pritrauktų investicijų skaičiumi ir laisvomis darbo vietomis, tiek filtruoti ir nagrinėti startuolius pagal industriją, kuriose jie veikia, verslo modelį.

Remiantis naujausiais duomenimis, šiandien Lietuvoje aktyviai veikia per 850 startuolių. Maždaug du trečdaliai jų vadovaujasi verslas verslui (B2B) modeliu, apie trečdalis – verslas klientui (B2C), iki 5 proc. produktus ar paslaugas siūlo vyriausybei, viešajam sektoriui (B2G). 

Informacija apie investicinę startuolių aplinką nurodoma remiantis Ventury.app duomenimis. Šiemet į startuolius Baltijos šalyse iš viso jau investuota per 100 mln. eurų: Estijoje – 47 mln. eurų, Lietuvoje – 34 mln. eurų, o Latvijoje – 28 mln. eurų.

TOP 5 industrijos, kuriose aktyviausiai veikia Lietuvos startuoliai:

1. Verslui skirta programinė įranga (Business Software), 25 proc.

2. Finansų technologijos (FinTech), 14 proc.

3. Sveikatingumas (HealthTech, Life sciences & Wellness), 10 proc.

4. Gamyba ir pramonė (Advanced Manufacturing & Industry), 7 proc.

5. Reklama ir kūryba (AdTech & Creative Tech), 6,5 proc.

„Kurdami vieningą ir išsamią Lietuvos startuolių duomenų bazę, siekiame pažinti mūsų šalies startuolius, jausti nuolat augančios startuolių ekosistemos pulsą.

Tik rinkdami tokius duomenis galime kokybiškai analizuoti sektoriaus situaciją – tai ne tik padeda identifikuoti ekosistemos problemas bei galimybes, bet taip pat leidžia geriau pristatyti ir reprezentuoti ekosistemos potencialą užsienyje, patekti į tarptautinius reitingus ar apžvalgas“, – teigia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.

Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė pastebi, kad tendencijos Lietuvoje pernelyg nesiskiria nuo vyraujančių pasaulyje – tai rodo visos mūsų šalies startuolių ekosistemos brandą ir patvirtina galimybes dar stipriau augti.

„Lietuvos startuoliai kuriasi ir veiklą vykdo perspektyviose industrijose, orientuojasi į globalią rinką, tvarų verslo modelį, geriausius talentus ir skaidrumą, turi aukštas ambicijas. Esame gerame kelyje, reikia tik šiek tiek laiko naujoms sėkmės istorijoms gimti“, – sako I. Langaitė.

2023 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos startuoliai šalies biudžetą jau papildė 83 mln. eurų, sektoriuje dirba 17,5 tūkst. darbuotojų, vidutiniškai gaunančių 3,7 tūkst. eurų atlyginimą. Šiuo metu startuoliai ieško per 500 darbuotojų – IT, kibernetinio saugumo, produktų, pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo specialistų ir vadovų.