Elektroninių pinigų įstaiga “Pervesk”, šiemet mininti jau septintus veiklos metus, per 2023-iuosius apdorojo beveik 2,5 mlrd. eurų vertės operacijų. Lyginant su 2022 metais, “Pervesk” apdorotų mokėjimų kiekis išaugo net 58 procentais.
„Smarkus finansinių operacijų kiekio augimas kelia savų iššūkių; daug dėmesio skiriame atitikčiai bei pinigų plovimo prevencijai, todėl šiais metais investavome į specialistų pritraukimą, jų apmokymą bei procesų automatizavimą“ – teigia Darius Kulikauskas, „Pervesk“ vadovas. Šiuo metu „Pervesk“ komandoje dirba daugiau nei 100 darbuotojų.
„Pervesk“ pagrindinį dėmesį skiria bankininkystės kaip paslaugos (angl. Banking-as-a-Service) vystymui ir siūlo savo partneriams moderniausias finansines paslaugas. Tai apima momentinius mokėjimus Europos mokėjimų erdvėje (SEPA), tarptautinius mokėjimus daugiau nei penkiolika užsienio valiutų, taip pat virtualių ir fizinių kortelių leidybą („Pervesk“ yra „Visa“ tinklo narė), o šiemet savo klientams pristatė „Apple Pay“ ir „Google Pay“ bekontakčio atsiskaitymo paslaugas.
„Pervesk“, būdama „Visa“ tinklo nare, leisti mokėjimo korteles padeda ir kitoms finansų įstaigoms. Viena iš „Pervesk“ klienčių yra Lietuvoje veikianti elektroninių pinigų įstaiga „Verified Payments“, kuri naudojasi „Pervesk“ valdoma kortelių leidybos infrastruktūra.
Viena pagrindinių “Pervesk” partnerių yra Maltoje veikianti „Era Finance Ltd“. Ši partnerė „Pervesk“ paslaugas yra integravusi į internetinę bankininkystę bei savo mobiliąją programėlę „iOS“ ir „Android“ įrenginiams. Dalį „Pervesk“ ir jos partnerių naudojamo technologinio sprendimo išvystė „BankingLab“ grupė.
„BankingLab“ grupė, teikianti technologinius sprendimus bankams bei kitoms finansų įstaigoms, pristatė savo veiklos ataskaitą. Neseniai integravusi Apple Pay bei Google Pay mokėjimų palaikymą, vien tik Lietuvoje licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ), besinaudojančios „BankingLab“ paslaugomis apdorojo net 37.4 milijardų eurų vertės operacijų.
Remiantis Lietuvos Banko duomenimis, tai sudaro 37.8 procentus visų 2022 metų rugsėjo pabaigos – 2023 metų rugsėjo pabaigos Lietuvoje veikiančių EPĮ atliktų operacijų (98.9 mlrd. eurų).
Justinas Badaras, tapęs „BankingLab“ vadovu 2023-iaisiais, teigia, kad įmonės apdorotų mokėjimų kiekis per metus išaugo 27 procentais. „Jaučiame augantį finansinių operacijų kiekį, kas rodo klientų susidomėjimą Lietuvos finansinėmis įstaigomis. Ketvirtame ketvirtyje prieaugis buvo tikrai ženklus, aptarnavome beveik du kartus daugiau mokėjimų nei tuo pačiu metu 2022-aisiais.”
„BankingLab“ įmonių grupė siūlo bankinę sistemą (angl. core banking), internetinės bankininkystės, indėlių ir paskolų administravimo, SEPA ir SWIFT mokėjimų, mokėjimo kortelių (Visa, Mastercard) leidybos, bei įmokų aptarnavimo sprendimus.
Pastaraisiais metais „BankingLab“ taip pat labai didelį dėmesį skiria ir įvairių reguliacinės atitikties sprendimų, įskaitant pinigų plovimo prevencijos sričiai skirtų modulių, vystymui. „BankingLab“ siūlo privačių ir verslo klientų pažinimo (angl. know-your-customer) ir jų automatinio rizikos vertinimo, operacijų ir sankcijų stebėsenos sprendimus, taip pat įvairius raportavimo (CRS, CESOP) modulius. „BankingLab“ grupės klientai – bankai bei elektroninių pinigų įstaigos, tarp kurių ir finansinių technologijų įmonė „Bankera“.
„BankingLab” įmonių grupė buvo sukurta, kai buvę dukterinių įmonių vadovai Georg Kotomin ir Narimantas Bloznelis 2018-2022 metais vykusių sandorių metu pardavė savo valdytų įmonių akcijas „BankingLab“ grupės įkūrėjų Justo Dobiliausko, Vytauto Karalevičiaus ir Manto Mockevičiaus valdomoms bendrovėms.
Šiuo metu „BankingLab” kontroliuoja Lichtenšteino fondas „Eternity Ventures Foundation”, valdomas anksčiau paminėtų „BankingLab“ įkūrėjų. Šiuo metu „BankingLab“ įmonių grupė yra įdarbinusi daugiau nei 60 specialistų.
„Satchel“, skaitmeninės bankininkystės paslaugų Europoje teikėja, ketina stiprinti savo atitikties standartus ir tam renkasi strateginį bendradarbiavimą su „Amlyze“, RegTech srityje veikiančia verslui skirtų finansinių nusikaltimų prevencijos sprendimų kūrėja.
„Satchel“ tikslas yra teikti naujos kartos skaitmeninės bankininkystės paslaugas, o to siekiant būtina skirti didelį dėmesį atitikties ir klientų saugumo užtikrinimui. Tai sutampa su „Amlyze“ vizija klientams siūlyti aukščiausios kokybės finansinių nusikaltimų prevencijos sprendimus, sukurtus geriausių savo srities ekspertų.
Kaip sparčiai auganti FinTech sektoriaus įmonė, „Satchel“ į savo veiklą nuolat integruoja naujausius sprendimus, siekdama optimizuoti darbo procesus ir padidinti efektyvumą, tuo pat metu užtikrindama griežtą atitiktį taikomiems reguliavimo reikalavimams.
„Amlyze“ vienija ekspertus, sukaupusius didelę patirtį kovos su pinigų plovimu, finansinio sukčiavimo prevencijos ir finansų rinkos priežiūros srityse. Tarp įmonės siūlomų sprendimų – realaus laiko ir retrospektyvinė finansinių operacijų stebėsena, klientų rizikos vertinimas ir vidinių tyrimų analizė. Bendrovė teikia pažangiausius technologinius sprendimus, kurie supaprastina ir leidžia efektyviau užtikrinti pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos procesus.
„Išlaikyti aukštai iškeltus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) standartus mums yra esminis dalykas, todėl partnerius renkamės itin kruopščiai. Bendradarbiavimas su „Amlyze“ dar labiau sustiprins mūsų įsipareigojimus teisės aktų atitikties požiūriu, – sako Martynas Jakutis, „Satchel“ atitikties vadovas. Bendrovės „Amlyze“ ekspertiškumas rizikos vertinimo ir finansinių nusikaltimų prevencijos srityse puikiai atitinka mūsų tikslus, o individualaus „Amlyze“ sprendimų pritaikymo galimybės visiškai užtikrina atitikimą mūsų išsikeltiems reikalavimams.“
Gabrielius Bilkštys, „Amlyze“ generalinis direktorius ir įkūrėjas, pridūrė: „Bendrovės „Satchel“ ir jų klientų bazės augimas yra tikrai įspūdingas. Tokiam augimui suvaldyti reikia ne tik didesnių žmogiškųjų išteklių, bet ir padidinto dėmesio PPTFP reikalavimų atitikimui. Manome, kad šis bendradarbiavimas ne tik sustiprins tolimesnį „Satchel“ augimą, bet ir prisidės prie dar aukštesnių skaitmeninės bankininkystės paslaugų atitikties standartų.“
JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus. Skaičiuojama, kad kriptovaliutų turto klasės vertė šiuo metu gali siekti 1,7 trilijono JAV dolerių, o vien bitkoino – apie 1 trilijoną JAV dolerių.
Iki šiol JAV reguliatorius vengė suteikti galimybę prekiauti kriptovaliutomis plačiu mastu, naudojantis ilgamete vertybinių popierių prekybos ir priežiūros infrastruktūra. SEC atstovai pabrėžė, kad šių bitkoino fondų prekybos patvirtinimas nereiškia pačios bitkoino kriptovaliutos oficialaus pripažinimo. Tačiau investuotojų bendruomenėje toks komisijos sprendimas matomas kaip dar vienas žingsnis link kriptovaliutų pripažinimo pilnateise turto klase.
Pirmą šių JAV fondų prekybos dieną (sausio 11 d.) bitkoino kaina svyravo į abi puses. JAV biržų atidarymo metu kriptovaliutos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., iki 49 tūkst. JAV dolerių, tačiau prekybos pabaigoje grįžo prie 46 tūkst. JAV dolerių lygio. Bitkoino valiuta 2022 m. neteko 64 proc. vertės, tačiau per 2023 m., iš dalies ir dėl ETF prekybos lūkesčių, pabrango daugiau nei dvigubai.
Alternatyvos vertybinių popierių rinkose
Dar 2013 m. broliai dvyniai (Tailer ir Cameron Winkevoss) pirmieji užpildė prašymą patvirtinti su kriptovaliuta susietą fondą. Tuomet bitkoino kaina siekė apie 87 JAV dolerius, o bendra kapitalizacija – apie 1 mlrd. JAV dolerių. 2015 JAV rinkose prasidėjo prekyba „Grayscale Bitcoin Trust“ patikos fondu, kurio tikslas buvo sekti bitkoino kainą. Šis fondas pradžioje buvo prekiaujamas užbiržinės prekybos sąrašuose (OTC), o šių metų sausio mėnesį papildė SEC patvirtintų ETF gretas, kurie prekybą jau pradeda pagrindinėse JAV biržose, tokiose kaip Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE). Europoje taip pat netrūksta ETF instrumentų, kurie ne pirmus metus yra prekiaujami pagal kriptovaliutų vertes ir yra prieinami mažmeniniams investuotojams. Vokietijos ar kitų Vakarų Europos šalių biržose yra bent 8 fondai, kurių kapitalizacija viršija 100 mln. eurų. Šie fondai siekia replikuoti fizinio bitkoino kainą, o jų turtas – kripto piniginėse saugomi valiutos vienetai arba išvestiniai finansiniai instrumentai.
Iki šiol pasaulinėse rinkose buvusių biržinių instrumentų išlaidų koeficientas (valdymo, saugojimo ir kitų mokesčių suma) siekdavo 1–2 proc. per metus. Šiomis dienomis JAV prekybą pradėję bitkoino fondai bando pasinaudoti dėmesio banga ir siūlo mažesnius nei 1 proc., o kai kuriais atvejais – ir 0 proc. valdymo mokesčius, kol fondo kapitalizacija pasieks tam tikrą dydį. Tačiau mažmeniniams investuotojams iš Europos sąjungos šie ir kiti JAV biržoje prekiaujami fondai yra neprieinami, nes jų leidėjai nepateikia pagrindinio informacijos dokumento.
Prekyba bitcoino ateities sandoriais reguliuojamose rinkose prasidėjo 2017 m. gruodį, kai vieną kontraktą sudarė 5 bitkoinai. Tuo metu bitkoino kaina pasiekė 20 tūkst. JAV dolerių ribą. Šie sandoriai sunkiau prieinami neprofesionaliems investuotojams, o suėjus terminui kontraktai yra realizuojami piniginiu atsiskaitymu pagal tai, kokios bitkoino kainos fiksuotos pagrindinėse kripto keityklose.
Besibaigiantys 2023-ieji Lietuvos finansinių technologijų (angl. fintech) sektoriuje įvardyti kaip pokyčių ir brandaus augimo metai. Taip teigta gruodį fintech ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ vykusiame renginyje, skirtame sektoriaus bendrovėms ir jų partneriams.
„Vienas svarbiausių šių metų pasiekimų – valstybės mastu patvirtintos Lietuvos fintech gairės. Tai leis Lietuvai sparčiau siekti ambicingo tikslo – tapti dar didesniu fintech kompetencijų centru. Šios gairės – tai strateginė mūsų kryptis, kuria vadovausimės ateinančius penkerius metus“, – sakė Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Renginyje kalbėjusi „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman teigė, kad jau dabar Lietuva yra visos Europos finansinių technologijų centras, kurio sėkmės istorija matoma pasaulyje.
„Šalyje veikia per 260 fintech bendrovių, kuriose kuria daugiau nei 7 tūkst. talentų, ir skaičiai – tik auga. Finansinių paslaugų ekosistema, vienijanti tiek pačias įmones, tiek ir rinkos reguliuotoją, yra sveika ir stipri, o aiškus tikslas – iki 2028 m. tapti visuotinai pripažintu, aukštą vertę fintech kuriančiu regionu – tik dar labiau sustiprins mūsų visų ambicijas“, – teigė L. Žemaitytė-Kirkman.
Su augimu – ir iššūkiai dėl trečiųjų šalių bei talentų pritraukimo
Apibendrindamas 2023-iuosius, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pastebėjo augančią finansinių technologijų sektoriaus brandą.
„Augimas – tai epitetas, kasmet lydintis šalies fintech sektorių. Tačiau šie metai buvo pirmieji, kai pastebėjome ir augančią brandą, kai savo pajėgumus stiprino ne tik mokėjimų, bet ir sveikatos technologijų bei kitos bendrovės. Be to, pastebime teigiamas finansinio kapitalo vystymosi tendencijas, kurios rodo sektoriaus stiprėjimą“, – teigė S. Krėpšta.
Vienu pagrindiniu iššūkiu, su kuriuo šiemet susidūrė Lietuvos fintech įmonės, rinkos priežiūros institucijos atstovas pabrėžė tinkamą trečiųjų šalių kontrolę. Nurodoma, kad nemaža dalis bendrovių remiasi trečiosiomis šalimis, jų teikiamomis paslaugomis. Teigiama, kad dirbant su jomis, sudėtingėja įgyvendinami projektai. Todėl kaip niekad svarbia įvardyta pačių licencijuotų bendrovių atliekama priežiūra trečiųjų šalių atžvilgiu.
Talentų pritraukimas – dar vienas rimtas iššūkis, apie kurį kalbėjo Greta Ranonytė, licencijuotas Lietuvos fintech įmones vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė.
„Motyvuotų, iniciatyvių darbuotojų pritraukimas – iššūkis, svarbus ne vien tik mums. Glaudžiai bendradarbiaujame su universitetais, mokyklomis, kad besimokantys ar studijuojantys jaunieji talentai liktų Lietuvoje ir čia imtųsi veiklos, svarbios ne tik šaliai, bet ir regionui ar net pasauliui“, – tikino G. Ranonytė.
Siekia glaudesnio bendradarbiavimo
„Fintech Hub LT“ atstovė taip pat pabrėžė, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė Lietuvoje yra reali, o ir tuo pasigirti gali ne visos Europos šalys. Tačiau fintech įmonės tikisi kur kas glaudesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis.
„Girdime įvairių epitetų, kad „esame Europos fintech centras“, kaip sektoriaus įmonėms leidžiama plėstis ir pan. Vis dėlto, realybė yra tokia, kad mums keliami lūkesčiai – labai aukšti: turime priimti daugiau naujų darbuotojų, investuoti į inovacijas, teikti paslaugas tik mažo rizikingumo klientams ir pan. Tačiau dauguma įmonių – itin jaunos, ne senesnės kaip 3 metų amžiaus. Tam, kad jos pradėtų tinkamai veikti, jos turi žengti mažus žingsnelius, ir tam reikia daugiau laiko bei palaikymo“, – sakė asociacijos vadovė.
Daugiau aiškumo ir tikslingumo – jau kitąmet
Prieš tai įvardytą situaciją, taip pat kitus aktualius iššūkius ketinama spręsti jau kitąmet, kai įsigalios priimtos Lietuvos fintechsektoriaus gairės. Anot finansų viceministrės V. Markevičienės, ketinama susitelkti ties penkiais esminiais veiksniais.
„Visų pirma, turime stengtis į Lietuvą pritraukti daugiau kapitalo bei investicijų, paverčiant šalį kokybiškai augančiu fintechcentru. Tačiau turėsime įveikti tam tikrus iššūkius, su kuriais susiduria sektoriaus bendrovės ir kurie kartais netgi peržengia jo ribas. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime imtis atitinkamų priemonių, kad technologiškai pažangus verslas veiktų tinkamai – ypač skaitmeniniame lygmenyje, suteikiant tinkamą prieigą prie valstybės valdomų duomenų ir informacijos“, – aiškino viceministrė.
Kitu svarbiu žingsniu pristatytas inovacijomis pagrįstų sprendimų inicijavimas. Pabrėžiama, kad Lietuvos fintech sektoriuje veikia ne vien tik licencijuotos bendrovės, bet ir technologinių sprendimų teikėjai, pastariesiems iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Šią situaciją ketinama ištaisyti pradėjus įgyvendinti Lietuvos fintech sektoriaus gaires.
Dar vienas būsimų pokyčių siekis – plėsti finansinių technologijų įmonių kompetencijas. Ketinama ne tik pritraukti naujus talentus, bet ir ugdyti sektoriuje jau dirbančius žmones – tam ketinama sukurti bendradarbystės erdvę, vienijančią Lietuvoje dirbančius specialistus. Šiemet jau įsteigtas Žaliųjų finansų institutas, kuris dalijasi žiniomis žaliųjų finansų srityje.
Vadovaujantis gairėmis, ketinama Lietuvą paversti saugia jurisdikcija finansinių technologijų įmonėms. Viceministrės teigimu, šalis jau dabar gali pasigirti itin žemu rizikos lygiu, ypač pinigų plovimo prevencijos srityje.
„Vis dėlto, dėl savo geopolitinės situacijos negalime atsipalaiduoti – turime būti visada pasiruošę pačioms įvairiausioms provokacijoms. Šalia esančios valstybės agresorės nuolat tikrina mūsų budrumą. Todėl turime stengtis ir stiprinti savo parengtį, kad neliktų net menkiausių spragų pinigų plovimo prevencijos ir kibernetinio saugumo srityse“, – sakė V. Markevičienė.
Galiausiai, ketinama dar intensyviau komunikuoti apie Lietuvos fintech pasiekimus, ypač užsienyje. Taip tikimasi ne tik dar labiau padidinti šalies žinomumą, bet ir padėti sektoriaus įmonėms augti bei plėstis, siūlant savo unikalius sprendimus užsienio rinkose.
Pasauliui kiekvienais metais vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, stiprėja ir naujos kartos finansines paslaugas teikiančių „fintech“ įmonių vaidmuo.
Manau, sunkiai prisimename tuos laikus, kada, pavyzdžiui, norint išspręsti bankinius klausimus, reikėdavo važiuoti į banko filialą. Finansinės technologijos yra kaip pilkasis kardinolas – įmonių pavadinimų gal ir nežinome, bet jų darbo ir inovacijų rezultatus jaučiame kasdien: pinigų pervedimas, naudojant tik mobilųjį telefono numerį, atsiskaitymas parduotuvėje vienu kortelės ar mobiliojo telefono prilietimu, galimybė patogiai atsiskaityti su smulkiaisiais prekybininkais turguje ar kirpykloje.
„Fintech“ įmonės taip pat sprendžia opias smulkiojo verslo problemas – nuo elektroninės prekybos mokėjimų aptarnavimo ar įmokų surinkimo iki kreditavimo palankesnėmis sąlygomis. Auganti konkurencija finansų sektoriuje lemia didesnį pasirinkimą vartotojui, kuris koreguoja paslaugų kainodarą ir skatina įmones kurti labiau į klientą orientuotas inovatyvias paslaugas ir produktus.
Europoje Lietuva dažnai vadinama viena iš „fintech“ industrijos lyderių ir daugeliui iš mūsų „fintech“ bendrovės tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Manau, Lietuvoje „fintech“ bendrovės ne tik kuria reikalingas finansines paslaugas, bet ir sėkmingai garsina šalį užsienyje. Dėl to, mano manymu, apie šį sektorių būtina kalbėti dažniau.
Ką rodo 2023 m. skaičiai
Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ).
Tai leidžia įmonėms kurti dar daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.
Asociacijai priklausančiose įmonėse dirba beveik 2000 darbuotojų, o visame sektoriuje – daugiau nei 7000. Vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien asociacijai priklausančiose įmonėse siekia 3889 Eur.
Kurdamos naujas darbo vietas, „fintech“ bendrovės reikšmingai prisideda prie Lietuvos kaip kompetencijų centro kūrimo. Sektoriuje dirbančių žmonių žinios, leidžiančios užkardyti pinigų plovimą, teroristų finansavimą ir sankcijų apėjimą, tapo vienu svarbiausių Lietuvos institucijų argumentų, skatinančių šalyje steigtis ir Europos Sąjungos lygio priežiūros institucijoms.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ). Šių metų pradžioje, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 227 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau nei du kartus – iki 221 mlrd. Eur.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pasiekė 107 mln. Eur (padidėjo 29 proc.). Šių metų sektoriaus skaičiai rodo tendenciją, kad Lietuvoje „fintech“ sėkmingai auga toliau.
Rizikos kapitalo fondas „Firstpick“ apskaičiavo, kad 2023 m. Lietuvoje „fintech“ startuoliai pritraukė 5,3 mln. Eur investicijų.
Kodėl 2024-ieji Lietuvai bus kertiniai metai
Šiais metais Finansų ministerija patvirtino 2023–2028 m. Lietuvos „fintech“ sektoriaus plėtros gaires, kuriomis siekiama per artimiausius penkerius metus tapti tarptautiniu mastu pripažintu ir atpžįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos finansinių technologijų centru.
2024 m. Lietuvoje vyks Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai. Todėl, manau, norint pasiekti ambicingą tikslą 2023–2028 m, būtina, kad politikai rinkimų programose skirtų dėmesio ir „fintech“ sektoriui.
Asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šiuo metu „fintech“ spartų augimą paskatintų politikų įsiklausymas į „fintech“ ekosistemos dalyvių akcentuojamas problemas ir siūlomus sprendimo būdus.
Pavyzdžiui, užtikrinti rizikos vertinimu pagrįstą reguliavimą ir verslo priežiūrą, reikalavimų taikymo proporcingumą, atvirumą naujiems verslo modeliams ir biurokratinės naštos mažinimą. Kitaip sakant, „fintech“ bendruomenės nuomone, politikai vaidina kertinį vaidmenį, siekiant šaliai tarptautinės lyderystės „fintech“ sektoriuje.
Crypto Hub Lithuania asociacija, kurios tikslas – gerinti kriptovaliutų ir decentralizuotų finansų ekosistemą Lietuvoje, plečia ir stiprina savo partnerių gretas. 2023-iųjų metų gegužę įkurta Crypto Hub Lithuania asociacija sudarė strateginę partnerystę su kaimyninės Latvijos blockchain asociacija (The Latvian Blockchain Association) bei Estijos Web3 rūmais (Estonian Web3 Chamber).
Crypto Hub Lithuania asociacijos vadovas Evaldas Krampas yra įsitikinęs, jog bendradarbiavimas nuolat besivystančioje kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijos sferoje yra ypač svarbus. „Sujungę jėgas su Latvijos blockchain asociacija ir Estijos Web3 rūmais mes ne tik sustiprinome savo pozicijas, bet ir parodėme Baltijos šalių vienybę.
Virtualių valiutų rinka patirs neišvengiamus pokyčius, kuriuos atneš naujasis MiCA reguliavimas. Kartu galime atstovauti tiek rinkos dalyvių, tiek virtualių valiutų vartotojų interesus, edukuoti visuomenę bei reguliuotojus ne tik savo šalyje, bet ir visame Baltijos regione.“
Crypto Hub Lithuania steigėjai jau nuo 2014-ųjų organizuoja virtualių valiutų ir decentralizuotų finansų renginius, vienas jų – Bitcoin meetup, skirtas kriptovaliutų entuziastams. Taip pat Crypto Hub Lithuania gali pasigirti didžiausia Lietuvoje virtualių valiutų grupe „Facebook“, turinčia daugiau nei 54 000 narių.
Asociacijos vadovas E. Krampas džiaugiasi vis augančiu Crypto Hub Lithuania narių skaičiumi ir tuo pačiu kviečia prisijungti naujus narius – tiek įmones, tiek asmenis, dirbančius kriptovaliutų, blokų grandinės ir decentralizuotų finansų srityse.
Patobulinus kripto turto rinkos įstatymų projektus Lietuva išvengtų ieškinių ir sulauktų investicijų
Siekdama stiprinti Lietuvoje veikiantį kripto turto verslą, jos dalyviams atstovaujanti asociacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) ragina Lietuvos Vyriausybę patobulinti šiai rinkai skirtus įstatymų projektus.
Dabartiniai jų variantai, nors ir galima suprasti jų logiką ir tikslus, nėra iki galo išdirbti, nesiderina su Lietuvos ir ES teise, diskriminuoja rinkos dalyvius, yra neišbaigti teisinės technikos požiūriu, stokoja teisinės logikos.
Dėl viso to, priimti įstatymai gyvenime neveiks, taps sunkiai arba išvis neįgyvendinami praktikoje. Be to, dalis investuotojų apleis Lietuvą ir ją lenks ratu, o pasitraukę investuotojai tikėtina Lietuvai teiks ieškinius dėl nuostolių, sukeltų ženkliai ir be pagrindo apribojus jų investicijas.
„Kviečiame įstatymų projektų autorius atsižvelgti į teisės ekspertų nurodytus trūkumus. Tai padarius bus galima efektyviau užtikrinti tai, ko šiais pasiūlymais iš esmės ir siekia Vyriausybė bei Lietuvos bankas – tvarios, riziką valdančios ir skaidrios kripto turto rinkos plėtros Lietuvoje.
Mes - už šios rinkos sureguliavimą, ir manome, kad pasvertas ir protingas reguliavimas užtikrins ilgalaikius įstatymų rengėjų tikslus, ir bus pozityvus mūsų ekonomikai“, - sako CEO prezidentas Vytautas Kašėta.
Teisės ekspertų vertinimu, yra taisytini Vidaus reikalų ministerijos bei Vyriausybės siūlymai pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymą. Tobulinti reikia ir Finansų ministerijos siūlomą reguliavimą atsisakant pereinamojo laikotarpio ES kripto rinkos reglamento MiCA (Markets in Crypto-Assets) reikalavimų įsigaliojimui ir licencijų išdavimą patikėti Lietuvos bankui.
Pavyzdžiui, siūlomi PPTFP įstatymo pakeitimai prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, kadangi iškraipo konkurenciją ir privilegijuoja atskiras kredito įstaigas. Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (VASP) įstatinio kapitalo lėšas (125 000 EUR) galėtų įnešti tik lietuviškoje kredito įstaigoje arba filialą Lietuvoje turinčioje ES narės kredito įstaigoje.
„Tai išskiria mažą ūkio subjektų grupę, ir neleistinai apriboja verslo galimybes įsigyti kredito įstaigų paslaugas kitose ES valstybėse”, – pabrėžia V. Kašėta.
Be to, jei būtų įtvirtinti, tokius pakeitimus būtų sunku įgyvendinti, nes dauguma Lietuvos kredito įstaigų savo praktikoje kol kas neteikia finansinių paslaugų VASP sektoriui.
Neapgalvotas skubėjimas dėl ES reglamento
Savo ruožtu Finansų ministerijos siūlymai dėl MiCA reikalavimų ir licencijų išdavimo vertinami kaip neatitinkantys teisėkūros proporcingumo – jais norima verslui užkrauti neadekvačią, neproporcingą naštą, be to, neįvertinti protingi ir realistiški įstatymo įgyvendinimo terminai.
Projektai skuboti, neparuošti ir dėl to neretai stokoja teisinės logikos.
Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad Lietuvoje galėtų veikti tik Lietuvos banko leidimą gavę VASP. Tačiau, teisiniu požiūriu, prašymams pateikti suteikiama tik viena diena - Finansų ministerijos siūlomas naujasis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. birželio 30 d. (sekmadienį), o sekanti diena, t.y., 2024 m. liepos 1 d., jau būtų paskutinė diena pateikti prašymus ir visus reikiamus dokumentus.
Tad, jei reikėtų vadovautis dar net nepradėtu taikyti MiCA reglamentu, verslai per sekmadienį, kai nedirba ir Lietuvos bankas, turėtų surinkti daugiau nei 20 įvairių dokumentų, įvairios kitos, su verslu susijusios informacijos, gauti notarų patvirtinimus, apostiles ir pan.
Be to, teisininkai pabrėžia, kad įstatymo projektas, nurodydamas, kokius dokumentus pateikti, vadovaujasi ES teisės aktu, t.y., MiCA, kuris tuomet formaliai net nebus taikomas. Maža to, reikalavimai kai kuriems paraiškai būtiniems dokumentams bus nustatyti papildomais, įgyvendinamaisiais ES teisės aktais, ir tai atsitiks jau po birželio 30 d.
Kitas svarbus trūkumas, kad projekte nenurodomos Lietuvos banko teisės ir pareigos.
„Projektas nenumato nei Lietuvos banko pareigos nagrinėti pateiktus dokumentus, nenurodo, per kokį terminą ir pagal kokią procedūrą bankas turi juos nagrinėti ir nenumato jokios banko teisės laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. tokių dokumentų pagrindu priimti kokius nors sprendimus“, – vardina V.Kašėta.
Taip pat abejojama, ar centrinis bankas sugebės per šešis mėnesius įvertinti potencialias daugiau nei 540 paraiškų, arba tiek, kiek dabar šalyje registruota VASP.
Savo ruožtu MiCA reglamentas, kuris etapais pradės galioti nuo 2024 m. vidurio, numato pereinamąjį laikotarpį iki pat 2026 m. vidurio.
Tiesa, Lietuva gali netaikyti jokio pereinamojo laikotarpio ir tapti viena pirmųjų, o gal netgi pirmąja ES valstybe, kurioje pilna apimtimi ir iš karto įsigaliotų viso MiCA taisyklės. Ir tai visai mūsų ekonomikai būtų reikšmingas privalumas, didelis teigiamas impulsas.
Visgi, jeigu ketinama eiti tokiu keliu, „Crypto Economy Organisation“ siūlo gerai apgalvoti visas praktines detales ir numatyti pakankamai laiko ūkio subjektams parengti dokumentus paraiškoms, suteikti aiškumą ir konkretumą dėl MiCA reikalavimų, kurie dar tuo metu negalios, bei aiškiai įvardinti Lietuvos banko teises bei pareigas nagrinėjant VASP paraiškas dėl licencijų.
CEO viliasi, kad į šiuos trūkumus ir pasiūlymus bus atsižvelgta. Priešingu atveju, teisininkai nuogąstauja, kad tokie projektų trūkumai gali Lietuvoje VASP veiklą vykdančius ir dešimtis milijonų mokesčių sumokančius užsienio investuotojus priversti pasitraukti iš Lietuvos.
Savo ruožtu, šalies įstatymai numato, kad žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės veiksmais, turi būti atlyginama valstybės, tai yra - mokesčių mokėtojų pinigais.
„Patobulinus įstatymų projektus, vietoje investuotojų ieškinių galėtume sulaukti daugiau investicijų ir naujų darbo vietų“, – pabrėžia V.Kašėta.
CEO savo pasiūlymus išsiuntė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Europos reikalų komitetui, taip pat Prezidento kanceliarijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos bankui, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijoms.
Gruodžio 19-tą dieną Vilniuje įvykęs šeštasis „Lithuania Bitcoin Meetup“ ir vėl susilaukė didžiulio virtualių valiutų entuziastų susidomėjimo. Nuo 2016-ųjų metų virtualių valiutų keityklos „SpectroCoin“ organizuojamas „Lithuania Bitcoin Meetup“ šiemet sutraukė arti 200 dalyvių. „Kaskart renginiui turime ieškoti vis didesnės erdvės, kad sutalpintume visus norinčiuosius“, - džiaugėsi Evaldas Krampas, „Crypto Hub Lithuania“ asociacijos vadovas bei „Lithuania Bitcoin Meetup“ organizatorius.
Savo pranešime E. Krampas kalbėjo apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą blokų grandinėse. Anot jo, ši sritis toli gražu nepasiekė augimo piko, o DI projektų vertė žada didėti nuo 142 milijardų JAV dolerių 2022-aisiais iki daugiau nei 420 milijardų JAV dolerių 2025-aisiais.
Panelinėje diskusijoje, kurią moderavo „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė, finansinių technologijų įmonės „Bankera“ atstovas Dr. Darius Kulikauskas, Lietuvos banko valdybos atstovas Rosvaldas Krušna bei finansų viceministrė Vaida Markevičienė diskutavo apie artėjantį kriptovaliutų rinkų reguliavimą (angl. Markets in Crypto Assets Regulation, MiCAR). Auditorijos dalyviai turėjo progą iš arčiau susipažinti su reguliavimu, ką tai reikš kriptovaliutų verslams bei patiems vartotojams.
Jaro Šatkevič, blockchain mokėjimų technologijos konsultantas, pristatė sprendimą, sujungiantį kriptovaliutų mokėjimus Bitcoin Lightning tinklu ir NFC technologija. Savo pristatymu pranešėjas siekė įrodyti, kad atnaujinimai ir nauji technologijos pritaikymai galimi ir kriptovaliutų „senbuviui“ bitkoinui.
Klausimų-atsakymų sesijoje investuotojas Justas Pikelis dalinosi patirtimi kriptovaliutų srityje. Kaip vieną esminių savybių norint sulaukti sėkmės investuojant į virtualias valiutas, Justas Pikelis įvardijo kantrybę bei užsispyrimą. „Mačiau daugybę investuotojų ir verslininkų, kuriuos kainų nuosmukio metu ištiko „klinikinė mirtis“, bet jie sugebėjo išlaukti“, - dalinosi J. Pikelis.
Dubajų, kuriame šiuo metu gyvena, investuotojas įvertino kaip gerą vietą pradėti kriptovaliutų verslus dėl palankios reguliacinės aplinkos. Justas Pikelis taip pat rekomendavo jauniems žmonėms iškart nepradėti kurti savo projektų, o įgauti patirties dirbant kitiems, susitaupyti pradiniam kapitalui ir tik tada imtis nuosavo verslo.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė, ESG paslaugų grupės vadovė Vitalija Impolevičienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamasis MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation) – yra bene ambicingiausias bandymas sureguliuoti kriptoturto rinką. Be kitų plačiai aptarinėjamų taisyklių ir prievolių, MiCAR taip pat numato ir pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams įvertinti ir viešai atskleisti neigiamą konkrečios kriptovaliutos ar žetono poveikį aplinkai. Šis reikalavimas yra aktualus ir daugiau nei 500 Lietuvoje registruotų kriptoturto paslaugų teikėjų. Ką jiems svarbu žinoti artėjant Reglamento įsigaliojimo pilna apimtimi datai kitų metų gruodžio 30 d.?
Investuotojams tvarumo aspektas – vis svarbesnis
Finansinio turto poveikis aplinkai ir klimatui yra vis didesnę reikšmę investuotojų sprendimams turintis veiksnys. Tai pasakytina tiek apie tradicinį, tiek apie skaitmeninį finansinį turtą. Kriptoturto turto „kasimas“ gali būti energijai imlus procesas, o skirtingų susitarimo mechanizmų, naudojamų kriptovaliutų sandoriams patvirtinti, poveikis aplinkai gali reikšmingai skirtis. Paprastai tariant, vieni kriptoturto sandorių sudarymo metodai reikalauja daugiau energijos ir gali lemti didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas nei kiti, o konkrečių žetonų poveikį aplinkai aktualu žinoti galutiniams kriptoturto paslaugų naudotojams.
Investicijos į mažiau tvarias kriptovaliutas gali neatitikti investuotojų lūkesčių. Tad vienas iš MiCAR siekių yra sudaryti sąlygas investuotojams priimti aplinkosauginiu požiūriu geresnius pasirinkimus, o kriptoturto paslaugų teikėjams sukurti paskatą diegti aplinką tausojančius sprendimus. Tokia paskata neabejotinai yra MiCAR numatytas reikalavimas vartotojams ir plačiajai visuomenei viešai atskleisti informaciją apie naudojamą kriptoturto patvirtinimo mechanizmą ir jo poveikį aplinkai.
Poveikio klimatui informacija turės būti vieša
MiCAR reguliuojamų žetonų leidėjai privalės kriptoturto baltojoje knygoje (angl. white paper) atskleisti informaciją apie žetonų emisijai naudojamo susitarimo mechanizmo neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai. Tais atvejais, kai žetonai išleidžiami keliais lygiais (angl. multi-layered structure) ir sandoriams patvirtinti naudojami keli susitarimo mechanizmai, kiekvieno jų poveikis klimatui turės būti vertinamas atskirai.
Su konkrečios kriptovaliutos neigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui susijusią informaciją kriptoturto paslaugų tiekėjai privalės atskleisti ne tik baltojoje knygoje, bet ir viešai matomoje savo interneto svetainės vietoje. Ši informacija galės būti paimama iš kriptoturto baltųjų knygų. Faktiškai tai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai prisiims atsakomybę ne tik už savo pačių, bet ir už kriptoturto leidėjų baltojoje knygoje pateiktą poveikio aplinkai informaciją.
Teks matuoti energijos suvartojimą, ŠESD emisijas ir susidarančias atliekas
Tam, kad kriptoturto poveikio aplinkai informaciją būtų galima lengvai palyginti, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority – ESMA) siūlo įtvirtinti privalomą informacijos atskleidimo rodiklių rinkinį. Pagal siūlymą kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų nustatyti paskirstytojo tinklo technologijos (angl. distributed ledger technology – DLT) tinklo mazgų įrangos energijos suvartojimą kriptoturto sandorių tvirtinimui, o taip pat apskaičiuoti su konkrečių kriptovaliutų sandorių patvirtinimu susisijusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
Pagal ESMA siūlomą standartą, įmonėms taip pat reikės remiantis DLT tinklo mazgų įrenginių gamybos, naudojimo ir utilizavimo analize apskaičiuoti susidarančių atliekų kiekius ir gamtinių išteklių sąnaudas. Atskleidžiant aplinkosauginę informaciją bus galima naudoti ir papildomus neprivalomus rodiklius, kurie ateityje gali tapti privalomi.
Informacijos atskleidimui verta ruoštis jau dabar
Nauji reikalavimai reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai susidurs su tais pačiais tvarumo duomenų rinkimo ir informacijos atskleidimo iššūkiais, kurie kyla finansų sektoriaus dalyviams, privalantiems atskleisti informaciją pagal Tvarių finansų atskleidimo reglamentą (ang. Sustainable Finance Disclosure Regulation – SFDR), bei įmonės, kurios turės atskleisti informaciją pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive – CSRD). Tai rodo, kad tvarumo ir aplinkosaugos klausimai ES įsitvirtinami kaip neatsiejama daugelio verslų veiklos dimensija.
Kaip ir minėti subjektai, kriptoturto paslaugų teikėjai jau dabar turėtų pradėti rinkti informaciją apie savo skaitmeninių finansinių produktų energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir atliekų susidarymą savo veikloje bei rengtis tvarumo informacijos atkleidimui. Antraip, pilna apimtimi įsigaliojus MiCAR, gali kilti nemažai rūpesčių.
Popular News
Tags
Populiaru dabar
