Jau birželį-liepą Lietuvoje baigs galioti 54 tūkst. „Mobile-ID“, anksčiau dar žinomo kaip mobiliojo parašo, paskyrų, praneša šią paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“. Gyventojai, norintys toliau saugiai tvirtinti savo tapatybę internete ar pasirašinėti dokumentus šia kvalifikuoto elektroninio parašo priemone, turėtų suskubti ją atsinaujinti. Tai padaryti galima fiziškai atvykus į „Mobile-ID“ sertifikatą išdavusio mobiliojo ryšio operatoriaus saloną.

„Mobile-ID“ ir kitose tapatybės patvirtinimo priemonėse esantys el. atpažinties ir el. pasirašymo raktai yra nuolat tobulinami, o dėl saugumo patys „Mobile-ID“ sertifikatai galioja penkerius metus. Jie atitinka aukščiausius „eIDAS“ reglamento standartus, taikomus asmens tapatybei nustatyti ar pasirašyti dokumentus. Be to, su „Mobile-ID“ teikiami kvalifikuoti el. parašai prilygsta pasirašymui ranka“, – sako Viktoras Kamarevcevas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje.

Anot bendrovės atstovo, apie „Mobile-ID“ sertifikato galiojimo pabaigą gyventojus asmeniškai informuoja mobiliojo ryšio operatoriai.

„Gavus pranešimą su data, kada baigs galioti jūsų sertifikatas, ne vėliau nei nurodytą dieną reikia nuvykti į šią priemonę išdavusio mobiliojo ryšio operatoriaus saloną, kuriame sena SIM kortelė bus pakeista nauja. Visgi, rekomenduojame nelaukti paskutinės dienos ir atvykti į saloną dar prieš baigiant galioti turimam „Mobile-ID“ sertifikatui. Mat atsinaujinę iš anksto būsite ramūs, jog ir toliau be trukdžių galėsite naudotis priemonės privalumais: prisijungti prie interneto banko ar kitų el. sistemų, pasirašyti dokumentus, užsisakyti el. paslaugas, patvirtini operacijas ir kita“, – sako V. Kamarevcevas.

Jei pranešimo negavote ir norėtumėte pasitikrinti savo „Mobile-ID“ sertifikato galiojimo laiką, tai galite padaryti „MyID“ portale adresu myid.skidsolutions.eu.

Nesiunčia nuorodų

Ekspertas atkreipia dėmesį, jog „Mobile-ID“ sertifikatų atnaujinimas gali būti sukčių akiratyje. Todėl gavus pranešimą apie priemonės galiojimo pabaigą būtina atidžiai patikrinti informaciją.

„Svarbu atminti, jog informuodami apie „Mobile-ID“ galiojimo pabaigą nei mobiliojo ryšio operatoriai, nei paslaugos teikėjas „SK ID Solutions“ niekada nesiunčia jokių aktyvių nuorodų, neprašo pateikti asmens duomenų ar patvirtinti operacijų, – teigia V. Kamarevcevas. – Siųsdami apgaulingas žinutes sukčiai beveik visada stengiasi sukelti skubėjimo jausmą. Tad jei sulaukėte žinutės ar skambučio su raginimu tuojau pat atnaujinti „Mobile-ID“ sertifikatą, nedelsdami nutraukite bendravimą ir apie tai informuokite paslaugos teikėją bei policiją. Atminkite – naują sertifikatą išduoti gali tik jūsų mobiliojo ryšio operatorius ir tik fiziškai nuvykus į saloną.“

Šiuo metu kvalifikuotu el. parašu „Mobile-ID“ Lietuvoje naudojasi apie 460 tūkst. žmonių.

Šiuo metu šalyje kvalifikuotą elektroninį parašą naudoja 32 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, rodo naujausia Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) apklausa. Tačiau daugiau kaip pusė (net 54 proc.) jo nenaudojančiųjų nurodo, jog svarbiausia to priežastis, kad neturi kur jį panaudoti.

„Su „Smart-ID“ programėle vis dar negalima prisijungti prie viešųjų paslaugų. Dėl to Lietuvos gyventojai netenka galimybės patogiai naudotis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis ir negalime būti pavyzdžiu kitoms Europos šalims, kaip vartotojui draugiškas skaitmenizuotas paslaugas teikianti valstybė“, – teigia patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Pernai kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo 32 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atliktas tyrimas. Per metus besinaudojančių kvalifikuotu elektroniniu parašu dalis padidėjo 3 procentiniais punktais.

„Nuo 2014 m., kuomet kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, naudojimasis kvalifikuotu elektroniniu parašu išaugo daugiau nei 5 kartus. Ypač ženklus padidėjimas įvyko COVID-19 pandemijos metu: 2020 m. pradžioje kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo net 35 proc. gyventojų. Nors kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas nuosekliai auga, tačiau dar vis yra nemaža dalis gyventojų (66%), kurie nurodė, kad jo nenaudoja. 2022 metais kvalifikuoto elektroninio parašo nenaudoję gyventojai įvardijo dvi pagrindines priežastis: neturėjimą kur jo naudoti ir neturėjimą pačios elektroninio parašo priemonės. Deja, bet beveik ketvirtadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad apie tokią priemonę nieko nežino, o 14 proc. mano, kad jiems tokiu parašu būtų per sudėtinga naudotis“, – aiškina Vaidotas Ramonas, RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas.

Palyginti su 2021 metais, nepakito kas dieną ar beveik kiekvieną dieną elektroninį parašą naudojančių žmonių skaičius – išliko 14 proc. 37 proc. apklaustųjų kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo bent kartą per savaitę, keturi iš dešimties (41 proc.) naudojo bent kartą per mėnesį, o 7 proc. tokį parašą naudojo tik kartą per metus.

„Gyventojai dažniausiai nurodė tokias dvi priežastis, kurios juos galėtų paskatinti pradėti naudotis kvalifikuotu elektroniniu parašu ar paskatintų jį naudoti dažniau nei dabar. Pirmiausia, ne visi dar žino, kokia tokio parašo praktinė nauda, taip pat trūksta informacijos apie jo patikimumą ir teisinę galią. Apklaustieji tikino, kad naudotis tokiu parašu paskatintų ir daugiau viešųjų paslaugų kurias gyventojai galėtų gauti elektroniniu būdu“, – komentuoja V. Ramonas.

Kvalifikuotą elektroninį parašą praėjusiais metais daugiau naudojo 30–49 metų žmonės (48 proc.) bei jaunimas iki 30 metų (41 proc.), didmiesčių gyventojai (42 proc.), gyventojai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau nei 1500 eurų (52 proc.), gyventojai, kurie kasdien naudojasi internetu (41 proc.).

Pasirašydami kvalifikuotu elektroniniu parašu dažniausiai Lietuvos gyventojai naudojosi Smart ID mobiliąja programėle (68 proc.), asmens tapatybės kortele (21 proc.) arba SIM kortele (16 proc.). Lustinę kortelę arba USB kriptografinį raktą praėjusiais 2022 metais naudojo 13 proc. apklaustųjų. Per metus 5 procentiniais punktais paaugo asmens tapatybės kortelės, kaip pasirašymo elektroniniu parašu priemonės, naudojimas. Tiesa, daugiau nei pusė apklaustųjų apskritai nežinojo apie galimybę naudoti asmens tapatybės kortelę pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu.

„Tyrimo duomenys parodė, kad pernai kvalifikuotas elektroninis parašas daugiausiai buvo naudojamas transakcijų pasirašymui elektroninės bankininkystės sistemose. Toliau rikiuojasi asmeninių elektroninių dokumentų pasirašymas, būtinų operacijų „Sodroje“ ar kitose valstybinėse informacinėse sistemose atlikimas, darbinių elektroninių dokumentų pasirašymas“, – vardija V. Ramonas, RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas.

Atkreipiame dėmesį, kad visi besidomintys gali surasti daugiau informacijos apie elektroninį parašą bei su juo susijusias patikimumo užtikrinimo paslaugas RRT administruojamoje interneto svetainėje www.elektroninisparasas.lt.

„Baltijos Tyrimai“ apklausą atliko 2023 m. sausio 19–31 d. Apklausti 1023 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų, 114 atrankos taškų. Apklaustųjų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę, rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.

Daugelis apie blokų grandines yra bent kartą girdėjęs „Bitcoin“ ar kitų kriptovaliutų kontekste. Tačiau retas žino, kad „blockchain“ technologija (arba paskirstytųjų įrašų technologija, angl. distributed ledger technology, DLT) gali būti pritaikyta saugesniam elektroninių parašų ir sutarčių pasirašymui.

Švedų kompanija „Scrive“ – viena pirmųjų el. parašo tiekėjų Europoje, panaudojusi blokų grandinės technologiją skaitmeniniam dokumento antspaudavimui.

Kaip tai veikia?

DLT arba paskirstytųjų įrašų technologija yra decentralizuota duomenų bazė, kurioje saugomos informacijos niekaip negalima pakeisti. Kiekvienas duomenų bazės įrašas saugomas chronologiškai ir yra matematiškai susietas su ankstesniu įrašu, sudarydamas susietų įrašų grandinę, kurios vėliau praktiškai neįmanoma „sulaužyti“.

Bet kurį skaitmeninį failą ar failų grupę galima atvaizduoti unikaliu pirštų atspaudu, vadinamu maiša (angl. hash), kuris gaunamas matematiniu skaičiavimu, pagrįstu neapdorota failo skaitmenine informacija.

Mažiausias failo pakeitimas pakeis ir maišos reikšmę. Maišos (o ne patys failai) ir yra tie įrašai, saugomi blokų grandinėje. Perskaičiuojant maišą ir suderinant ją su atitinkamu įrašu blokų grandinėje, galima įrodyti, kad failas niekaip nebuvo pakeistas.

Taigi, DLT visapusiškai apsaugo dokumento vientisumą po pasirašymo, o tai yra vienas iš pagrindinių el. pasirašymo privalumų. Skirtingai nuo sertifikatų, kurių galiojimo laikas gali pasibaigti, arba raktų, kuriuos galima iššifruoti, paskirstytųjų įrašų technologija yra visiškai atspari laikui ir įsilaužimams.

Švedai – pirmieji Europoje panaudoję DLT

Švedų bendrovė „Scrive“ yra vienintelė įmonė Europoje el. pasirašymo procesams naudojanti paskirstytųjų įrašų technologiją. Iš viso DLT šiuo metu naudojasi apie 7 tūkstančiai įmonės klientų. „Scrive“, bendradarbiaudama su Estijos kompanija „Guardtime“, naudoja naujovišką, viešai leistiną paskirstytųjų įrašų modelį.

Šis būdas sujungia viešojo ir privataus tinklo privalumus, tokius kaip decentralizuotas valdymas, didesnis skaidrumas, efektyvesnis valdymas ir paprastesnis BDAR (bendrojo duomenų apsaugos reglamento) taisyklių laikymasis.

Be to, šis metodas leidžia laiko žyma pažymėti elektroniniu būdu pasirašytus dokumentus, kad būtų užtikrintas papildomas apsaugos lygis. Dokumento turėtojas, nepriklausomai nuo „Scrive“ ar kitos trečiosios šalies, gali pats patikrinti laiko žymas ir dokumento vientisumą.

Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Scrive“ paslaugos pradėjo veikti šiemet, jas integravus kartu su tapatybės patvirtinimo sprendimu „Smart-ID“. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su šiame regione gerai žinomomis bendrovėmis „AVIS Baltics“, „Telia“ ir kt.

Švedijos elektroninio parašo ir identifikavimo sprendimų teikėja „Scrive“ užmezgė partnerystę su „eID Easy“ – kvalifikuoto skaitmeninio parašo ir autentifikavimo sąsajos tiekėja. Pagrindinis partnerystės tikslas – tobulinti ir suteikti prieigą prie elektroninių tapatybės nustatymo sistemų visoje Europoje. Pradinis bendradarbiavimo etapas vyks Baltijos šalių regione, įskaitant Lietuvą.

2016 m. Taline, Estijoje, įsikūrusi kompanija „eID Easy“ suteikia prieigą prie įvairių plačiai naudojamų elektroninio identifikavimo sistemų per kvalifikuotus elektroninius ir tapatybės nustatymu pagrįstus parašus, kurie atitinka Europos Sąjungos eIDAS reglamento teisės aktus. Sistema veikia daugelyje Europos valstybių: visose Šiaurės ir Baltijos šalyse, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje. Dokumentai, pasirašyti naudojant „eID Easy“, teisiškai galioja visoje Europoje, o elektroniniai parašai yra visiškai lygiaverčiai tradiciniams ranka pasirašytiems parašams.

Jau esamiems „Scrive“ klientams šis bendradarbiavimas suteiks galimybę naudotis platesniu tapatybės nustatymu pagrįstų el. parašo paslaugų asortimentu. „eID Easy“ ir „Scrive“ pirmiausia pradės veikti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o ateityje veiks ir daugiau Europos šalių.

„Džiaugiamės galėdami pradėti dirbti su „Scrive“ ir plėsti tapatybės nustatymu pagrįstų elektroninių parašų aprėptį Europoje. Kadangi vis daugiau įmonių turi priimti teisiškai galiojančius parašus, „eID Easy“ misija yra paspartinti ir pagerinti įvairių kvalifikuoto el. parašo būdų pritaikymą visoje Europoje, – sako Margus Pala, „eID Easy“ generalinis direktorius.

„Verslui nuolat globalėjant, didėja ir elektroninio parašo suderinamumo poreikis tarp skirtingų šalių. Dažniausias to pavyzdys, kai verslo sandoriui užbaigti reikia, pavyzdžiui, Suomijos, Švedijos ir Estijos sprendimų priėmėjų parašų“, – sako Martinas Röver-Parkes, „Scrive“ vyriausiasis produkto vadovas. „Bendradarbiaudami su „eID Easy“, galime užtikrinti, kad visų tokio pobūdžio sandoriuose dalyvaujančių asmenų el. parašai būtų teisiškai galiojantys, pasirašymo procesas – sklandus, o bendradarbiavimas tarpvalstybiniu mastu – paprastas.

Daugiau informacijos ir oficialus pranešimas apie „Scrive“ ir „eID Easy“ bendradarbiavimą bus paskelbtas SK metinėje konferencijoje 2022 m. lapkričio 3 d., „Apollo“ kino teatre „Ülemiste“ centre Taline, Estijoje.