Login to your account

Username *
Password *

 

Technologijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, palengvinanti kasdienybę. Pavyzdžiui, pagrindines namų tvarkytojos funkcijas atlieka skalbimo mašina ar indaplovė, tvarką bei švarą palaikyti padeda robotas, veją kieme pjauna žoliapjovė-robotas, o ligoninėse ar slaugos namuose aptarnaujantį personalą vis dažniau keičia robotai humanoidai. Technologijos padeda ir lengviau bendrauti – naudojantis išmaniaisiais telefonais galima susisiekti su bet kuriame pasaulio kampelyje esančiais draugais ar artimaisiais ir tai užtrunka vos keletą sekundžių.

Tai tik keleto prietaisų pavyzdžiai, be kurių kasdieninis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas. Tačiau tam, kad pastarieji būtų sukurti, inžinieriai dirba ne vienerius metus. Čia svarbų vaidmenį atlieka mechatronikos ir robotikos specialistai, kuriuos rengia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakultetas (MF). Šios srities specialistai taip pat generuoja idėjas apie išmaniuosius ateities įrenginius ir prietaisus.

Technologijos, keičiančios žmonių darbą

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjo prof. dr. Vytauto Bučinsko, technologijoms vis sparčiau besivystant, žmonės nori naudoti prietaisais, kurie sumažintų rankų darbą.

Čia į pagalbą atskuba mechatronikos ir robotikos specialistai, kurių pagrindinės skiriamosios savybės – smalsumas, darbštumas, kantrumas ir įžvalgumas. Šios srities atstovai prisideda prie mašinų ir robotų kūrimo, gebančių organizuoti darbą ir priimti teisingus sprendimus. Specialistams belieka prietaisus prižiūrėti ir tobulinti“, – teigia VILNIUS TECH profesorius.

V. Bučinskas atkreipia dėmesį, kad studijuojant Mechatronikos ir robotikos studijų programą, besimokantieji ne tik supras mechatroninių sistemų ir robotų programinio valdymo teoriją, išmoks programuoti, bet ir projektuos bei kurs naujus gaminius, gebės atpažinti ir pašalinti problemas šiose sistemose.

Studijų programos absolventai gebės kurti ir įdiegti mechatroninių sistemų ir robotinių įrenginių gamybines linijas, gebės diegti ir aptarnauti šias sistemas ir robotus, pritaikyti juos socialinėje ar aptarnavimo sferoje, kosmoso inžinerijoje ar karinėje pramonėje“, – pastebi profesorius.

Galimybė įgauti tarptautinės patirties

Mechatronikos ir robotikos specialistų karjeros galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalių darbo rinkoje – itin plačios. Tarpdisciplinines žinias įgiję specialistai gali dirbti inžinerinės pramonės bei transporto įmonėse ir, pavyzdžiui, projektuoti savavaldžius automobilius. Taip pat dirbti aukštųjų technologijų įmonėse, kurių gamyba susijusi su kosmoso inžinerija ar karo pramone, lengvosios pramonės ar aptarnavimo sferoje.

Mokydamiesi visą gyvenimą ir nuolatos gilindami žinias, absolventai turi puikią galimybę – steigti projektavimo ir gamybos įmones, dirbti inžinerinį ekspertinį, konsultacinį darbą arba vystyti privatų verslą“, – pasakoja V. Bučinskas.

Dirbtinio intelekto taikymas – prioritetų sąraše

Pasak VILNIUS TECH eksperto, dirbtinis intelektas (DI) yra ateities technologija, kurios taikymas jau dabar skatina pramonės augimą bei rinkos plėtrą. Specialistų, išmanančių DI darbo rinkoje stinga, o technologijoms vystantis jų trūkumas tik didės. Būtent dėl šios priežasties, specialistus reikia ruošti dabar, o tam skirta tarpkryptinė inžinerinė studijų programa – Taikomasis dirbtinis intelektas.

Studijų programos universalumas suteikia galimybę suvokti DI algoritmų pritaikomumą, ugdo studentų gebėjimą taikyti mašininio mokymo ar vaizdų atpažinimo žinias projektuojant ir kuriant naujus intelektinius produktus, priimant pažangius sprendimus ateities gamyboje. Specialistų, turinčių šiuos įgūdžius reikės ir ateities įmonėse“, – sako profesorius.

Jo teigimu, matematinių algoritmų, kompiuterinio programavimo, jutiklių sąveikos, vaizdų atpažinimo ir duomenų gausos apdorojimo pagalba studentai išmoks pritaikyti DI bei stebėti, kaip jis tiesia kelią į tobulesnį rytojų.

Taip pat įgys nuosekliai integruotų ir su taikomuoju dirbtiniu intelektu susietų IT, programavimo, projektavimo bei valdymo teorijos ir kitų tarpdalykinių žinių, išmoks planuoti ir vykdyti eksperimentus, naudodami DI, gebės kurti algoritmus ir parinkti jų taikymui skirtą laboratorinę įrangą.

Absolventai gebės rasti ir taikyti inžinerinę bei technologinę informaciją, nustatyti, formuluoti ir spręsti inžinerinių tyrimų bei DI taikymo plėtros problemas, parinkti ir taikyti analitinius, modeliavimo ir testavimo metodus, generuoti futuristines idėjas. DI taikymo sritys – neribotos, tad svarbiausia jomis domėtis“, – apie studijas kalba profesorius.

V. Bučinskas taip pat pabrėžia, kad DI taikymas jau šiandien yra pramonės ir bet kurios naujausias aukštąsias technologijas diegiančios įmonės prioritetų sąraše, o kvalifikuotų specialistų poreikis apima beveik visas pramonės šakas, valstybines įmones, taip pat ne pelno siekiančias organizacijas.

Didelė specialistų paklausa ir puikios karjeros galimybės yra tokiose srityse, kaip aukštųjų technologijų pramonė, intelektinės technologijos ir namų automatika, savaeigis transportas, robotinis žemės ūkis, specializuoti intelektinės gamybos centrai ir kūrybinės dirbtuvės, karinės pajėgos, aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų centrai ir pan. Šios srities specialistų atlyginimai yra vieni didžiausių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse“, – apie karjeros galimybes pasakoja VILNIUS TECH ekspertas.

Eilinė nuotolinio darbo diena. Įsipatoginote ant sofos pasidaryti pertraukėlę nuo užgriuvusių darbų bei žvilgtelėjote į socialinių tinklų naujienų srautą ir... praradote laiko nuovoką. Greitu žingsniu skubate prie namuose ant stalo esančio kompiuterio ir sukryžiavę pirštus tikitės, kad niekas nepastebės jūsų nedidelio išsiblaškymo. Tačiau ekrane staiga įsižiebia pranešimas iš jūsų virtualaus roboto-vadovo: „Į darbą vėluojate jau 2 minutes. Tai paveiks jūsų efektyvumo balą.“ Pasak Mindaugo Plukio, „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Lietuvoje, panašios situacijos netolimoje ateityje daugeliui mūsų taps norma, nes darbo rinkoje sparčiai ieškoma būdų vadovaujančiose pozicijose įdarbinti dirbtinį intelektą (DI).

Ateitis – kur kas arčiau, nei atrodo

Kalbant apie DI galimybes darbo rinkoje, vyrauja stereotipas, jog dėl savo užimamos pozicijos turėtų jaudintis tik mažiausiai kvalifikuotą darbą dirbantys asmenys. Jau ne vienerius metus spekuliuojama, kad ateinantį dešimtmetį apie vilkiko vairuotojo, kurjerio ar banko tarnautojo darbus beliks tik pasakoti anūkams. Tačiau vertėtų suprasti, jog įvairioms organizacijoms ne ką mažiau ekonomiškai patrauklu rasti pakaitą žemesnės ar vidurinės grandies vadovams, kurių poreikis ir atlyginimai pastaruoju metu sparčiai auga.

Žengti tokį žingsnį skatina ir didėjantis DI prieinamumas. Anot Mindaugo Plukio, pakeisti vadovą galinčios programinės įrangos kūrimą pastebimai palengvinti turėtų tokie nauji „Huawei“ sprendimai, kaip ​​ModelArts“ įrankių paketas, leidžiantis kurti DI aplikacijas praktiškai be būtinybės programuoti ir taip reikšmingai sumažinantis kaštus, bei „Huawei Pangu“ modeliai, įgalinantys DI algoritmų mokymą, net ir turint kelis kartus mažiau duomenų, nei buvo reikalaujama iki šiol.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad DI ir įvairūs automatizacijos procesai vadovaujančių pozicijų negali pakeisti, nes joms reikalingas kūrybingas ir nestandartiškai mąstyti galintis žmogaus protas, „Huawei Technologies“ atstovas laikosi kiek kitokios nuomonės: „Pagrindinė misija, kurią norima patikėti robotizuotiems DI vadovams – sudėtingų užduočių padalinimą į smulkesnius procesus, jų priskyrimą tinkamam darbuotojui ir vykdymo priežiūrą. Šį ganėtinai mechaninį darbą išties galėtų atlikti išmaniai suprogramuoti algoritmai, o to pavyzdžių netrūksta ir šiandien.“

Specialistas pasakoja, jog tam tikrų JAV ir Europos viešbučių kambarių tvarkytojoms jau dabar vadovauja DI vadovas, pagal svečių judėjimą ir kambarių užimtumą tiksliausiai parenkantis valymo laiką ir asmenį. Tuo metu įvairiose gamyklose jau išbandomos įvairios valdymo sistemos, kurios sudaro darbo grafikus netgi atsižvelgdamos į tai, kurie darbuotojai yra kairiarankiai ar dešiniarankiai ir kuriuo metu jie būna produktyviausi. Visa tai ne tik leidžia sumažinti veiklos išlaidas, bet ir padeda gerinti organizacijos darbo efektyvumą.

Robotas-vadovas nebus tik bejausmė mašina

Kita vertus, dirbtinio intelekto robotų vadovavimas žmogui dažnai kelia ir įvairių etinių diskusijų. Daugelis baiminasi, kad valdžią patikėjus DI paremtam robotui, jis pradėtų piktnaudžiauti savo padėtimi bei engti darbuotojus. Vis dėlto Mindaugas Plukys šias baimes vadina nepagrįstomis: „DI algoritmai, kitaip nei žmonės, turi kur kas siauresnį interesų ratą. Paprastai tariant, tai tiesiog kompiuterinės programos, kurių tikslas – kuo geriau atlikti tam tikrą užduotį ir per laiką rasti būdų tai padaryti dar efektyviau. Įvairios intrigos ir siekis dominuoti šiandien yra tik filmų kūrėjų fantazijos išraiška, nes tokių žmogiškų savybių integravimas į algoritmus pareikalautų daug resursų ir būtų netikslingas.“

Tiesą sakant, dauguma sudėtingesniam vadovaujamo pobūdžio darbui skirtų DI sprendimų netgi kuriami taip, kad būtų dar geresni vadovai, nei žmonės. Pavyzdžiui, pastebėjęs, kad krito jūsų darbo kokybės rodikliai, DI vadovas, užuot davęs nemalonių pastabų, gali jums pasiūlyti kelias poilsio dienas. Tuo metu pavėlavus į darbą, DI vadovas bandytų išsiaiškinti to priežastis ir galbūt pasiūlyti šiek tiek pakoreguoti jūsų darbo valandas. Keletas startuolių netgi vysto išmanius sprendimus, kurie iš darbuotojo kalbos ir veido išraiškų sugebėtų nustatyti jo jaučiamus jausmus ir į tai empatiškai sureaguoti.

Taip kolektyve būtų kuriama gera darbo atmosfera, kas ne visada pavyksta, netgi kai jai vadovauja žmogus. „Kažkuria prasme dirbtinis intelektas galėtų tapti tuo žmogiško vadovo etalonu, kuris ne tik įvairiais sumaniais būdais skatintų siekti maksimalaus rezultato, tačiau ir neužtrenktų savo durų, jūsų gyvenime susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms ar tiesiog norint pasikalbėti“, – apibendrina „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Lietuvoje.

Technologijos tobulėja sparčiau, nei buvo galima tikėtis. Vertėjai sunerimę. Ar technologijos nepaliks vertėjų be darbo? Mašininis vertimas vis plačiau pritaikomas vertimo versle, o vertimo kokybė kartais jau prilygsta žmogiškajai.

2017-ieji metai žada nustebinti ne viena inovacija finansinių technologijų („fintech“) srityje. Tačiau į ką ypač vertėtų atkreipti dėmesį?

Puslapis 1 iš 2