Login to your account

Username *
Password *

Nors šiandien kišenėje nešiojamės išmaniuosius telefonus, kuriais už prekes galime atsiskaityti kone kiekvienoje parduotuvėje, palikę piniginę namuose greičiausiai vis tiek nedvejoję apsisuktume ir grįžtume. Paradoksalu, bet šis moderniausių technologijų pripildytas įrenginys vis dar priverstas nukelti skrybėlę prieš šimtmečius gyvuojantį aksesuarą. Tačiau „Google“ ir „Apple“ šiemet nusprendė padaryti tam galą ir tradicines pinigines galutinai paversti muziejaus eksponatais.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, karantino laikotarpiu skaitmeninių piniginių naudotojų skaičius pakilo nuo 900 milijonų iki beveik 1,5 milijardo, tačiau analitikų teigimu, iš jų fizinių piniginių visiškai atsisakė tik labai maža dalis.

„Priežastis, kodėl dauguma žmonių vis dar negali apsieiti be tradicinės piniginės – akivaizdi. Joje laikome ne tik mokėjimo, bet ir nuolaidų, asmens tapatybės, sporto klubo bei kitas korteles, kurių išmanusis kol kas dar negali pakeisti. Visgi neseniai „Google“ ir „Apple“ pristatytos skaitmeninių piniginių naujienos netolimoje ateityje leidžia tikėtis, kad visas tradicinės piniginės turinys persikels į mūsų išmaniuosius telefonus“, – teigia „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Ilgas ir duobėtas išmaniųjų piniginių kelias

Pasak R. Marcišauskienės, skaitmeninės piniginės idėja toli gražu nėra nauja. Ją 2011 metais savo kurtam „Nexus“ telefonui pristatė „Google“, leidusi talpinti įvairius kuponus ir per NFC ryšį atlikti mobiliuosius mokėjimus. Deja, tuo metu pasaulyje dar nebuvo išpopuliarėjusios bekontaktės banko kortelės, todėl prekybininkai neskubėjo įsigyti bekontakčius mokėjimus palaikančios įrangos, kas galiausiai lėmė „Google Wallet“ žlugimą.

„Apple“ iš konkurentų patirties pasimokė, todėl 2012 metais pristatytoje „Apple Passbook“ programėlėje mobiliųjų mokėjimų galimybės nebuvo – joje buvo galima laikyti tik skrydžio ir renginių bilietus bei kuponus. Virtualių atsiskaitymų lūžis įvyko 2014 metais, debiutavus „Apple Pay“ ir po metų jos pėdomis pasekus „Android Pay“ bei ne visuose regionuose prieinamai „Samsung Pay“ paslaugoms. Nors jų kelias taip pat nebuvo rožėmis klotas, šįkart šios mobiliųjų mokėjimų programos per keletą metų įsitvirtino didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje, įskaitant Lietuvą.

„Nenuostabu, kad skaitmeniniams atsiskaitymams įgaunant pagreitį technologijų gigantai sugrįžo prie skaitmeninės piniginės idėjos. Gegužę vykusioje „Google I/O“ konferencijoje bendrovė „Google Pay“ programėlę vėl pervadino į „Google Wallet“, pabrėždama nuo šiol platesnę jos atliekamų funkcijų gamą. Tuo metu „Apple“, pervadinimo procedūrą atlikusi jau prieš kurį laiką, šią savaitę surengtame „WWDC“ renginyje „Apple Wallet“ suteikė dar daugiau autonomijos ir galimybių“, – pasakoja ekspertė.

Skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai ir viešbučio raktai

„Telia“ atstovės teigimu, pagrindinė sritis, kur „Google“ ir „Apple“ deda daugiausiai pastangų – perkelti asmens tapatybės dokumentus į išmanųjį telefoną. Tam tikros JAV valstijos savo gyventojams tokią galimybę jau suteikė, tad skrendant lėktuvu ar norint išsinuomoti automobilį nebereikia iš piniginės traukti nei tapatybės kortelės, nei vairuotojo pažymėjimo.

Maža to, virtualūs dokumentai leis savo tapatybę patvirtinti privačiau. Pavyzdžiui, elektroninės prekybos aplikacijoms, kurioms privaloma patikrinti amžių parduodant tam tikras prekes, nebereikės fotografuoti visos tapatybės kortelės – jūsų išmanusis joms suteiks tik patvirtinimą, kad esate sulaukęs reikalaujamo amžiaus be įvairias grėsmes keliančio kitų duomenų atskleidimo.

„Deja, asmens identifikacijos dokumentų perkėlimas į skaitmeninę piniginę nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Tam reikia sukurti saugius skaitmeninio patvirtinimo kanalus, užtikrinti, kad dokumentas būtų maksimaliai šifruotas ir prie jo prieigą turėtų tik patikrintos aplikacijos, pakeisti tam tikrus valstybinius ir tarptautinius reglamentus bei surasti metodų, apsaugančių nuo sukčiavimo. Dėl šios priežasties ES siekia iš pradžių sukurti nuosavą asmens dokumentų skaitmeninę piniginę ir tik vėliau svarstyti apie integracijas su „Google“ ir „Apple“ paslaugomis“, – aiškina pašnekovė.

Kita vertus, „Google“ ir „Apple“ deda visas pastangas į išmanųjį telefoną perkelti ne tik šiuos svarbius dokumentus, bet ir tokį mūsų piniginėje atsiduriantį dalyką, kaip viešbučio kambario atrakinimo kortelė. Skaitmeninė jos versija, jau prieinama tam tikruose didžiausių viešbučių tinklų filialuose, suteiks galimybę raktą gauti iškart po kambario užsakymo, be būtinybės eiti į registratūrą, ir netgi elektroniniu paštu arba „WhatsApp“ žinute jį išsiųsti į svečius ateiti ketinančiam draugui. Tik laiko klausimas, kada skaitmeninėje piniginėje atsidurs nuolatiniai transporto bilietai, sporto klubo abonementai ir nuolaidų kortelės.

Dar daugiau priežasčių atsisakyti piniginės

Siekdamos, kad vartotojai skaitmenines pinigines naudotų dar dažniau, abi bendrovės ne tik ieško būdų į jas perkelti didesnę tradicinės piniginės turinio dalį, bet ir suteikti papildomo funkcionalumo. Geras to pavyzdys – „WWDC“ konferencijoje pristatyta „Apple Pay Later“ funkcija, kuri už prekes leis mokėti keturiomis lygiomis dalimis be jokių palūkanų. Įdomu tai, jog šią paslaugą be jokios finansinės įmonės pagalbos teiks pati „Apple“, o vartotojui pakaks tik pridėti savo turimą banko kortelę.

Be to, nuo šiol užsisakius prekę internetu „Apple Pay“ gebės automatiškai surasti jos siuntos sekimo numerį ir patogiai pateikti informaciją apie pristatymą. Tuo metu smulkiuosius verslininkus, prekiaujančius per įvairias muges ar renginius, atsisakyti grynųjų turėtų paskatinti galimybė gauti skaitmeninius atsiskaitymus be jokios specialios įrangos – kompanija „Apple Pay“ palaikančius „iPhone“ įgalino veikti kaip mokėjimų terminalą ir priimti bekontakčius mokėjimus.

„Beveik nėra abejonių, kad skaitmeninės piniginės galiausiai visiškai pakeis tradicines. Jos yra kur kas funkcionalesnės, lankstesnės, o svarbiausia – veikia įrenginyje, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos. Vis dėlto Europoje asmens tapatybės dokumentų perkėlimas dėl būtinybės išspręsti tam tikrus teisinius bei techninius klausimus šiais metais dar greičiausiai neįvyks, tad tradicinę odinę piniginę ar sumažintą jos versiją dar turėsime su savimi nešiotis bent porą ateinančių metų“, – apibendrina „Telia“ telefonų pardavimų vadovė R. Marcišauskienė.

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai kurie žmonės galbūt jau net neprisimena, kada pastarąjį kartą rankose laikė grynuosius pinigus. Mokėjimai be grynųjų ir toliau vaidins svarbų vaidmenį valdant koronaviruso grėsmes.

Finansinių technologijų bendrovės FIS tyrimas atskleidė, kad pernai pirmą kartą atsiskaitymai skaitmeniniais pinigais visame pasaulyje pralenkė mokėjimus grynaisiais. Tokiose šalyse kaip Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Švedija ir Australija mokėjimai parduotuvėse grynaisiais pinigais sumažėjo perpus ar net daugiau. Panašią tendenciją atspindi ir Lietuvos banko statistika. Pokyčiai neabejotinai skatina ieškoti naujų sprendimų, kurie išplėstų galimybes atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų. Kokias tendencijas galėsime matyti artimiausioje ateityje?

„Pirk dabar, mokėk vėliau“

Vieniems auginant rekordinius indėlius bankuose, kiti pirmiausia rūpinsis padengti kasdienes išlaidas. Jeigu jie turėtų galimybę už brangesnius pirkinius mokėti lanksčiau, nelendant į santaupas, streso dėl tokių pirkinių būtų patiriama kur kas mažiau. 

Paslaugas pagal principą „pirk dabar, mokėk vėliau“ be palūkanų kai kuriose šalyse jau siūlo „PayPal“.  Jungtinėje Karalystėje „PayPal“ teikiama paslauga „Pay in 3“ leidžia mokėjimą už prekes išskaidyti į tris vienodas dalis be palūkanų, analogišką paslaugą „Pay in 4“ „Paypal“ teikia JAV. Manau, tik laiko klausimas, kada tokios mokėjimų išskaidymo paslaugos ateis į mažesnes rinkas. 

Mokėjimai per superprogramėles

Superprogramėlėmis (angl. superapps) vadiname skėtines programėles, kuriose telpa platus spektras paslaugų nuo maisto pristatymo iki taksi užsakymo. Tokios programėlės kaip „Alipay“ ar „Grab“ dėl pandemijos tapo dar universalesnės ir įtraukė daugiau atsiskaitymo galimybių. Jų augimas ir populiarėjimas aiškiai rodo, kad mokėjimų ateitis priklauso „vieno paspaudimo“ principui, kai bet kuris pirkinys, užklausa ar sandoris vyks vienu ekrano spustelėjimu.

Superprogramėlės galėtų padėti ne tik parduoti, padidinti paslaugų teikėjų pasiekiamumą, bet ir stebėti vartotojų elgseną ir suteikti duomenų jų pokyčių analizei.

QR kodo bumas

Technologija, savo valandos laukusi daugiau nei dešimtmetį — ir pagaliau ta valanda išmušė. Paprasti ir universaliai pritaikomi QR kodai pandemijos metais tapo vienu populiariausių mokėjimo įrankių pasaulyje. Fiziškai atspausdintų kodų ir elektroninių piniginių integravimas kol kas labiau paplitęs Pietryčių Azijos šalyse, tačiau augimas stebimas ir kitur.

QR kodus nėra sudėtinga integruoti, todėl jie galėtų tapti patraukliu įrankiu smulkiesiems prekybininkams, norintiems pasiūlyti savo klientams saugesnę galimybę atsiskaityti be grynųjų pinigų.

Auga „ApplePay“ ir kiti mPOS

Prie mobiliųjų kasos terminalų (mPOS) priskirtina ir „ApplePay“ funkcija, kuri leidžia susimokėti bekontakte banko kortele naudojant „Apple“ išmanųjį įrenginį. „iPhone“ turėtojų, aktyvavusių „ApplePay“ funkciją savo įrenginiuose, skaičius prasidėjus pandemijai pasaulyje išaugo nuo 441 mln. 2019 m. rugsėjo mėn. iki 507 mln. 2020 m. rugsėjį. Tuo metu jau 51 proc. „iPhone“ vartotojų visame pasaulyje savo telefonuose buvo aktyvavę „ApplePay“. Mokėjimų su „ApplePay“ skaičius tuo pat metu augo daugiau nei 30 proc. Manau, kad patogumas ir saugesnis atsiskaitymas spartins ne tik „Apple Wallet“, bet ir visų kitų mPOS augimą.

Didėja biometrinių duomenų svarba užtikrinant saugumą

Augant elektroninių mokėjimų kiekiui, jiems darantis vis sudėtingesniems, neišvengiamai daugėja ir sukčiavimų, todėl vartotojų tapatybės patikra paslaugų teikėjams tampa dar didesniu iššūkiu.

Biometriniai duomenys skaitmeniniuose mokėjimuose yra papildomas saugiklis kovojant su galimomis apgavystėmis. Naudojant unikalias vartotojų ypatybes ar vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku, galima patikrinti vartotojo skaitmeninę tapatybę ir išvengti sukčiavimo ar paskyros vagystės. Europos Sąjungoje galiojant prievolei užtikrinti saugesnį autentiškumo patvirtinimą (angl. Strong Customer Authentication) internetu atliekamoms operacijoms, pagal kurį privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas visoms internetinėms operacijoms ir bekontakčiams mokėjimams ES, biometriniai duomenys yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Paprastoms grėsmėms technologiškai tobulėjant, sunkiau suklastojamų biometrinių duomenų svarba tik didės.

Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas

 

„Paysera LT“, elektroninių pinigų įstaiga, teikianti einamosios sąskaitos ir pinigų pervedimo paslaugas visame pasaulyje, savo klientams pristato „Apple Pay“ – saugesnį, patikimesnį ir daugiau privatumo suteikiantį atsiskaitymo būdą, kuriuo naudojantis, klientams nereikia paduoti mokėjimo kortelės kitam asmeniui, liesti mygtukų ar atsiskaityti grynaisiais pinigais, ir kuris užtikrina visų sandorių saugumą naudojantis „iPhone“.

Klientai, norėdami atlikti bekontaktį mokėjimą, priglaudžia savo „iPhone“ ar „Apple Watch“ prie mokėjimo terminalo. Atsiskaitymas „Apple Pay“ yra saugus, nes patvirtinamas naudojant „Face ID“, „Touch ID“ ar įrenginio atpažinimo kodu, o taip pat konkrečios operacijos dinaminiu saugos kodu. Su „Apple Pay“ galima atsiskaityti maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, taksi, restoranuose, kavinėse, prekybos vietose ir kitur.

Klientai, naudodamiesi „Apple Pay“ „iPhone“, „iPad“ ar „Mac“, gali greičiau ir patogiau atsiskaityti už pirkinius programėlėse ir „Safari“ naršyklėje, nes nereikia iš naujo susikurti paskyros ar kiekvieną kartą įvesti siuntimo ir sąskaitos išrašymo duomenų. Naudojant „Apple Pay“ lengviau atsiskaityti už maisto ir maisto prekių pristatymą, pirkinius internete, transporto paslaugas, parkavimą ir kt. „Apple Pay“ galima naudoti ir atsiskaitant per programėles „Apple Watch“.

„Apple Pay“ daug dėmesio skiria saugumo ir privatumo standartams. Susiejus savo kredito ar debeto kortelę su „Apple Pay“, kortelės numeris nėra saugomas įrenginyje ar „Apple“ serveriuose. Vietoj to, priskiriamas konkretaus įrenginio sąskaitos numeris, kuris yra užšifruotas ir saugomas jūsų įrenginio „Secure Element“, t. y. pramonės standartus atitinkančiame sertifikuotame luste, kuriame jūsų mokėjimų informacija patikimai saugoma. 

Nustatyti „Apple Pay“ paprasta. „iPhone“ atidarykite „Wallet“ programėlę, bakstelėkite „+“ ir atlikite veiksmus, kad pridėtumėte „Paysera Visa“ mokėjimo kortelę. Pridėję kortelę prie „iPhone“, „Apple Watch“, „iPad“, ar „Mac“, klientai iš kart gali pradėti naudotis „Apple Pay“ tame įrenginyje. Klientai ir toliau galės naudotis visomis „Paysera“ mokėjimo kortelės privilegijomis.

Jei staiga prireikė pervesti giminaičiui ar draugui pinigų, susimokėti mokesčius ir apmokėti kitas sąskaitas ar nusprendėme čia ir dabar kažką įsigyti internetu, dažniausiai griebiamės išmaniojo telefono. Kartais atrodo ganėtinai rizikinga patikėti piniginius reikalus mobiliajam įrenginiui, todėl natūraliai kyla klausimas, kiek tai yra saugu ir kas užtikrina asmeninių duomenų apsaugą?