Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Fintech“, biotechnologijos, lazerinė fizika: trys pramonės šakos, kuriomis Vilnius išsiskiria ne tik Europoje, bet ir pasaulyje

By Indrė Spečiūnaitė Lapkritis 23, 2018 24
Fintech“, biotechnologijos, lazerinė fizika: trys pramonės šakos, kuriomis Vilnius išsiskiria ne tik Europoje, bet ir pasaulyje Asociatyvi nuotrauka iš shutterstock.com

Galimas Nobelio prizo laimėtojas, greičiausiai augantis „fintech“ centras Europoje bei pasaulinio lygio lazerinės fizikos industrija. Visai tai – tik maža nuolat besiplečiančios inovacijų dėlionės Vilniuje dalis. Ir tai nėra naujovė, tai – sostinės, kurioje įsikūręs vienas seniausių Šiaurės Europoje universitetų, tradicija.

„Vilniuje gausu išskirtinių talentų tiek inžinerijos, tiek IT ar gyvybės mokslų sektoriuose. Gabūs ir darbštūs žmonės, vienoje vietoje sutelkti resursai bei ekspertizė sostinėje kuria terpę, kurioje gimsta pasaulinio lygio verslo ir technologijų inovacijos. Augantis tarptautinis pripažinimas mums patvirtino tai, ką jau žinojome: Vilnius yra vienas lyderiaujančių miestų inovacijose bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje ne tik Europoje, bet ir pasaulyje”, - teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Prizais vertinama pažanga gyvybės moksluose, pasaulinio lygio lazerinės fizikos tyrimai bei klestintis „Fintech“ sektorius: šių faktorių dėka Lietuvos didžiausias miestas tampa Europos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sostine.

„Vilniuje veikia ne tik svarūs Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, bet ir didžiausias gyvybės mokslų centras Lietuvoje. Mieste sutelkta didžiausia šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriaus dalis šalyje, jame dirba 25 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų. Čia ypač stiprūs lazerinės fizikos, biotechnologijų bei inovatyvių medicinos technologijų klasteriai, tuo tarpu aktyviai veikiant bendruomenei ir plečiantis verslui sostinė tampa viena iš „fintech“ lyderių Europoje“, - sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

Biotechnologijų plėtra

Šių metų gegužę pasaulio žiniasklaida linksniavo miesto biotechnologijų sektorių, mat, vilnietis biochemikas Virginijus Šikšnys buvo paskelbtas 2018 m. Kavli prizo laimėtoju už pasiekimus nano moksle. Šikšnio darbas – revoliucinė genų redagavimo technologija, sritis, kurią tiria šių metų Nobelio prizo laureatai. Lietuvos mokslininkas laikomas vienu iš galimų Nobelio laureatų ateityje.

Genų redagavimas yra tik viena ypač sėkmingos biotechnologijų pramonės Lietuvoje, kuri šiemet buvo įvertinta kaip 16-a pasaulyje, t. y. aukščiausiai reitinguojama Centro bei Rytų Europoje, krypčių. Sparti šios srities plėtra vyksta dėl verslo ir mokslo bendradarbiavimo Vilniuje tradicijų, galimybės naudotis laboratorijomis bei palankios valstybinės ir savivaldos politikos.

Lietuvos gyvybės mokslų sektorius, kuris, remiantis „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, auga kasmet 25 proc., yra greičiausiai besivystantis Europoje. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, Vilniuje įsikūrusios šio sektoriaus įmonės generavo net 75 proc. visų šalies šio sektoriaus pajamų, arba 516 mln. eurų.

Vilniuje įsikūręs ir pasaulinio biotechnologijų rinkos bendrovės „Thermo  Fisher Scientific” padalinys – vienas didžiausių privačių mokslinės plėtros ir eksperimentinių tyrimų centrų Rytų ir Vidurio Europoje. Jame dirba virš 800 žmonių, įskaitant 100 molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos tyrėjų.

Lazerio tikslumo fokusas į sėkmę

Lazerių technologija – tai dar viena Vilnių garsinanti pramonė. Sostinėje įsikūrę 39 iš 40 Lietuvos lazerinės fizikos bendrovių. Šis sektorius kasmet vidutiniškai auga 10%. Tik per 10 metų žmonių, įdarbintų lazerių pramonėje, skaičius padvigubėjo iki 835-ių, ir dešimtadalis iš jų turi mokslų daktaro laipsnį. Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, pernai  šios pramonės atstovai skaičiavo 120 mln. eurų pajamas.

Toks progresas buvo sukurtas fotonikos mokslo tradicijos Vilniuje, kuri gyvuoja jau 50 metų, dėka. Šiandien, vienas iš šešių universitetų šalyje siūlo studijuoti fiziką, inžineriją ar informacines technologijas. Vilnius vis dažniau vadinamas vienu šios greitai besivystančios rinkos lyderių  pasaulyje ir dėl tokių projektų, kaip Vilniaus Saulėtekio slėnyje įsikūręs multifunkcinis lazerių centras „Naglis“.

Į ateitį žvelgiantis „Fintech“

Trečiasis klestintis Vilniuje – finansinių technologijų sektorius.  Gausus vietinių talentų, Vilnius yra patrauklus miestas tokiems šios srities tarptautiniams dalyviams, kaip „Western Union” ar „Nasdaq”.

Sostinė pamažu tampa mokėjimų inovacijų, skolinimo ir „blokchchain” technologijų centru, kuris auga dėl startuoliams draugiškos aplinkos. Sostinėje siūloma vienerių metų draugišką reguliacinė aplinka – „smėlio dėžė” naujiems rinkos žaidėjams. Pernai prie miesto „Fintech“ bendruomenės prisijungė 35 nauji verslai, padidindami bendrą skaičių 43 proc. iki 120-ies, tuo tarpu pernai šioje srityje dirbo 1870 darbuotojų.  2018 metai laikomi proveržio „Fintech“ Vilniuje metais. Tikimasi, kad 2019 m. šios srities bendrovių skaičius sostinėje augs dar ženkliau.

Viena svarbiausių šio sektoriaus sėkmės priežasčių yra Lietuvos progresyvi reguliacinė aplinka. Ne veltui tarptautinio žurnalo „Central Banking“ skelbiamuose prestižiniuose apdovanojimuose Lietuvos bankas šiemet buvo pirmą kartą įvertintas kaip geriausias Inovacijų skatintojas (angl. Catalyst Award). Lietuva taip pat greičiausiai Europos Sąjungoje suteikia E-licenciją. E-pinigų ir mokėjimų licenciją galima gauti per mažiau nei tris mėnesius. Kitose valstybėse narėse šis procesas gali trukti metus ir daugiau. Lietuvos specializuota banko licencija taip pat pritaikyta rinkos naujokams – pradinis reikalaujamas kapitalas šalyje yra tik 1 mln. Eur, arba  penkis kartus mažesnis nei kitose Eurozonos valstybėse.

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Penktadienis, 23 Lapkritis 2018 15:40