„Tai, kad žmonės mūsų šalyje vis dar lengvai pažeidžiami sukčių atakų, rodo nuolat pasakojamos istorijos apie prarastus pinigus ar nutekintus asmeninius duomenis. Deja, tik nedidelė dalis nuo sukčių nukentėjusių žmonių yra linkę atskleisti apie patirtą apgaulę. Tad tikėtina, kad nuotolinių sukčių nusikaltimų mastas – netgi didesnis“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Ekspertas pateikia penkis dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus.
1. Kenkėjiškos nuorodos
Sukčių siunčiami el. laiškai bei SMS žinutės, kuriose yra kenkėjiškos nuorodos, dažniausiai imituoja realias organizacijas – banką, Valstybinę mokesčių inspekciją, kurjerių tarnybą ir pan. Pagrindinis tikslas – sužadinti norą paspausti el. laiške ar žinutėje įterptą nuorodą, kuri veda į suklastotą svetainę, skirtą rinkti asmeninius duomenis ar pasisavinti pinigus.
„Sukčiai tampa pažangesni: mažiau daroma kalbos klaidų, tiksliau atkartojama organizacijų komunikacija. Tad gavus SMS ar el. laišką, kurio nelaukėte, reikėtų neskubėti spausti ant pateiktos nuorodos. Pirmiausia įsitikinkite, kur ji veda, užvedus kompiuterio pelės žymeklį ant nuorodos. Taip pat atkreipkite dėmesį ir į siuntėjo el. pašto adresą“, – pataria M. Rauba.
2. Netikros internetinės parduotuvės
Fiktyviose elektroninėse parduotuvėse siūloma įsigyti įvairių prekių itin patraukliomis kainomis. Tačiau dažnai pateikus užsakymą ir apmokėjus pirkinį, prekės nėra atsiunčiamos. Ši sukčiavimo forma ypač suaktyvėja per didžiuosius išpardavimus, kaip „Juodasis penktadienis“, ar didesnes šventes.
Neretai tokios fiktyvios elektroninės parduotuvės taip pat naudojamos kompiuteriniams virusams platinti. Nuo kenksmingų svetainių ir jose platinamų virusų gali apsaugoti specialūs sprendimai. Pavyzdžiui, „Bitės“ interneto apsaugos paslauga atpažįsta kenkėjiškas svetaines ir automatiškai blokuoja pavojingus naršyklės įskiepius.
3. „Fantastiškos“ investicijų galimybės
Itin populiarus sukčiavimas yra siūlymai investuoti į kriptovaliutas ar pasaulines tarpbankines valiutų rinkas (angl. Forex). Dažnai tokių siūlymų galima pamatyti socialiniuose tinkluose, nesaugiose interneto svetainėse. Pagrindinis tikslas – suvilioti aukas investuoti, žadant joms itin greitą ir didelę grąžą. Deja, dažniausiai pervedus pinigus investicijai, sukčiai pradingsta arba tęsia apgaulę, prašydami vis didesnės sumos.
4. Telefoniniai sukčiai
Sukčių skambučiai telefonu – vienas seniausių, bet vis dar labai dažnas sukčiavimo būdas. Tokie nuotoliniai sukčiai apsimeta policijos ar banko, oficialių organizacijų atstovais. Skambučių metu bandoma įbauginti, kad nutiko kažkas negero, dėl ko reikėtų kuo greičiau pervesti pinigus ar pasidalinti asmeniniais duomenimis.
„Vienintelis veiksmingas apsaugos būdas yra tokių skambučių blokavimas. „Bitėje“ per pusę metų užblokavome pusę milijono sukčių skambučių. Savo ruožtu raginame žmones neprarasti budrumo ir skeptiškiau vertinti tokias sukčių atakas“, – sako M. Rauba.
5. Paskyrų perėmimas
Sukčiai nevengia įsilaužti į socialinių tinklų, el. pašto paskyras, el. bankininkystės sistemas. Dažniausiai prisijungimo duomenys į sukčių rankas patenka išviliojant duomenis, juos nutekinant ar pasitelkiant socialinės inžinerijos metodus.
„Prisijungę prie perimtų paskyrų sukčiai gali ne tik pasisavinti asmeninę informaciją bei pinigus, bet ir naudoti paskyrą tolesniam sukčiavimui – prisidengus jūsų vardu atakuoti jūsų kontaktus. Nuo tokio sukčiavimo būdo padeda apsisaugoti stiprūs slaptažodžiai su dviejų lygių autentifikacija, saugumo sprendimų naudojimas ir saugus naršymas internete“, – vardija vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
