Praėjo daugiau nei dveji metai nuo tada, kai Elonas Muskas oficialiai tapo socialinio tinklo „Twitter“, dabar vadinamo „X“, savininku. Nors kitos platformos suskubo užimti naujos trumpų įrašų lyderės poziciją, dauguma jų neišsilaikė. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pastebi, kad vartotojų judėjimui tarp soc. tinklų įtakos turi ir JAV rinkimų rezultatai.

„X“ patiria nuosmukį: vartotojai bėga nuo neapykantos

„Edison Research“ tyrimo duomenimis, nuo 2023 iki 2024 metų „X“ neteko 30 proc. vartotojų. Šis tyrimas prieštarauja palankiai statistikai, kurią pateikia pats E. Muskas. „X“ vertė, palyginus su tuo metu, kai ją prieš dvejus metus įsigijo milijardierius, nukrito daugiau nei 75 proc. Ši informacija pateikta „Fidelity Blue Chip Growth Fund“ ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad liepos mėnesį fondas turėjo 4,96 mln. Eur vertės socialinio tinklo „X“ akcijų. Panašu, kad platforma ir toliau susiduria su iššūkiais.

„Per savaitę nuo JAV prezidento rinkimų vartotojų skaičius „Twitter“ alternatyviose platformose šovė į viršų. Pavyzdžiui, neseniai susikūręs soc. tinklas „Bluesky“ per savaitę pritraukė net 700 tūkst. vartotojų. Žmonės gali norėti persikelti į soc. tinklą, kuris nepriklauso E. Muskui. Arba, kaip kai kurie Taylor Swift gerbėjai, gali ieškoti naujos platformos, nes „X“ padaugėjo neapykantos kurstymo“, – pastebi J. Antropik.

Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, vienas pagrindinių veiksnių, kodėl žmonės palieka „X“, yra vis auganti nuomonė, kad ši platforma nebėra saugi, ypač tiems, kurie patiria diskriminaciją arba yra socialiai pažeidžiami. Platformos turinio moderavimas, valdant E. Muskui, buvo kritikuojamas dėl per didelio pralaidumo, dėl kurio išaugo kenksmingo ir įžeidaus turinio kiekis.

Lietuviai tarp „X“ ir „Threads“ 

Lietuvoje socialinių tinklų vartotojai ir toliau domisi įvairiomis platformomis. Tarp tokių yra  „Threads“ ir „Bluesky“, kurios siūlo naujas funkcijas. Konkurencija soc. tinklui „X“ auga.

Nors Lietuvoje „Twitter“ niekada nebuvo socialinių tinklų populiarumo viršūnėje, jis buvo plačiai naudojamas politikų, žurnalistų bei visuomenininkų sluoksniuose ar tiesiog tarp tų, kurie domisi aktualijomis. Kita vertus, panašiu formatu veikiantis socialinis tinklas „Threads“ būrį vartotojų Lietuvoje pritraukė dar pernai metais. O 2024 m. spalio mėn. „Threads“  pasiekė net 275 milijonus naudotojų per mėnesį iš viso pasaulio.

„Prieš metus „Threads“ Lietuvoje išgyveno savo aukso amžių. Tai tapo erdvė diskusijoms, kur žmonės dalijosi trumpais juokeliais, komentavo aktualijas, tačiau vengė kelti „selfių“. Platforma sujungia paprastą aktualijų dalijimąsi su „Instagram“ auditorija. Kadangi žmonės ieško naujų socialinių tinklų, kurie būtų patogūs, saugūs ir be perteklinio moderavimo, „Threads“ galėtų būti ta platforma, kuri patenkintų šį poreikį“, – įžvalgomis dalijasi J. Antropik.

Anot „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, užsienyje sparčiai į priekį pagal vartotojų skaičių besiveržianti programėlė „Bluesky“ yra sukurta pagal „Twitter“ principus. Joje galima dalintis trumpais pranešimais, nuotraukomis, atsakinėti į įrašus ir sekti pasirinktas paskyras.

„Bluesky“ tampa vis patogesnė, joje neseniai atsirado naujų funkcijų. Nuo šiol programėlėje galima talpinti ir vaizdo įrašus, siųsti asmenines žinutes – atsirado viskas, kas yra ir socialiniame tinkle „X".  Tačiau ji gausios lietuvių auditorijos dar nepritraukė.

„Vis dar nėra aiškaus „Twitter“ įpėdinio. „X“ nepavyko tapti viską aprėpiančia platforma, kurią E. Muskas tikėjosi sukurti. Tačiau, nepaisant „Threads“ sėkmės ir „Bluesky“ augimo, „X“ vis dar išlieka ta vieta, kur daugelis žmonių ir įmonių dalijasi turiniu, prieš išbandydami kitas platformas – bent jau kol kas“, –  teigia J. Antropik.

Bendrovei „Google“ priklausantis socialinis tinklas „YouTube“ paskelbė apie daugiau nei 20 atnaujinimų ir patobulinimų. Lietuvos žmonės jau dabar gali pastebėti diegiamas „YouTube“ naujoves išmaniesiems įrenginiams ir televizoriams skirtose programėlėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„YouTube“ neabejotinai yra vienas populiariausių vaizdo turinio kanalų Lietuvoje. Jį bent kartą per savaitę naudoja daugiau kaip 1,3 mln. žmonių šalyje. Dar visai neseniai buvo įprasta „YouTube“ žiūrėti kompiuteryje ar telefone, bet pastaruoju metu sparčiai daugėja „YouTube“ programėlę išmaniuosiuose televizoriuose naudojančių žmonių. Tad nieko keisto, jog kasmet didelius atnaujinimus diegiantis „YouTube“ šiemet naujienų nepagailėjo ir televizoriams skirtai programėlei“, – sako Karolis Špiliauskas, „Bitės Profas“.

Praktinės funkcijos didesniam įsitraukimui 

Minigrotuvo (angl. miniplayer) funkcijos atnaujinimai turėtų patikti tiems, kurie vienu metu nori ne tik žiūrėti ar klausytis vaizdo įrašo, bet ir toliau naršyti „YouTube“. Galima keisti tiek minigrotuvo ekrano dydį, tiek jo vietą ekrane lengvai perstumiant iš vienos pusės į kitą. 

Kita aktuali funkcija – miego laikmatis (angl. Sleep Timer), iki šiol buvęs prieinamas tik „Premium“ paskyros naudotojams. 

„Miego laikmatis leidžia žmonėms nustatyti, po kiek laiko vaizdo įrašai turėtų būti automatiškai pristabdyti. Tad jei dažnai nutinka, kad susiruošus miegoti dar įsijungiate kokį vaizdo įrašą, galėsite būti ramūs, kad jums užmigus „YouTube“ neveiks visą naktį ar netikėtai nepažadins įjundamas kitą vaizdo įrašą“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Mėgstantys kurti bendrus grojaraščius su draugais ar šeimos nariais, nuo šiol „YouTube“ galės lengviau dalintis mėgstamais muzikos ar vaizdo įrašais. Tai bus galima padaryti tiesiog sukuriant specialią nuorodą arba QR kodą ir pakviečiant prisijungti prie bendro grojaraščio kūrimo. Taip pat bus galima personalizuoti grojaraščių miniatūras (angl. thumbnails), naudojant savo nuotraukas ar kuriant naujus paveikslėlius padedant dirbtiniam intelektui.

„Dar šiais metais „YouTube“ aplinkoje turėtų pradėti veikti balsavimo bendruose grojaraščiuose funkcija. Tokiu būdu bus galima į bendrą grojaraštį įtraukti visai šeimai ar draugų grupei patinkančius muzikos bei vaizdo įrašus. Beje, ši funkcija bus naudinga ir turinio kūrėjams, nes sekėjai galės reitinguoti jiems labiau patinkančias laidas bei naujų produktų apžvalgas“, – atkreipia dėmesį skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ ekspertas. 

Dar viena naujovė „YouTube“ ir „YouTube Music“ programėlėse – ženkliukai (angl. badges) už įvairius pasiekimus. Juos bus galima gauti ne tik už buvimą tarp pirmųjų kūrėjo kanalo prenumeratorių, bet ir už aktyvumą šiame socialiniame tinkle, įvairias viktorinas, už pelnytą „širdelę“ iš kanalo kūrėjo ir panašiai.

Patogesnis naršymas – ir televizoriuje

Šiuolaikiniame didelės raiškos ir aukštos kokybės turinio amžiuje „YouTube“ taip pat galima rasti vaizdo įrašų nuo HD iki 4K raiškos, o kai kuriais atvejais ir 8K. Tam, kad vaizdo įrašai būtų transliuojami be uždelsimų, būtų išlaikyta aukšta vaizdo kokybė ir užtikrinta geriausia įmanoma patirtis, pirmiausia reikalingas ne tik greitas, bet ir itin stabilus interneto ryšys.

„Tad tokiam žiūrėjimui reikėtų rinktis naujos kartos interneto technologijas, tokias kaip 5G ryšys. Be to, naudojant televizorių, kuris dažnai jungiamas per „Wi-Fi“, sklandžiai jo veiklai tai pat svarbu užtikrinti, kad belaidis ryšys būtų pakankamai greitas. Tą gali užtikrinti greičiausias ir stabiliausias „Bitės“ 5G ryšys, kuris leidžia žiūrėti aukštos kokybės „YouTube“ turinį be trikdžių”, – paaiškina „Bitės Profas“.

Tarp didesnių „YouTube“ atnaujinimų – nemažai naujų dizaino sprendimų ne tik išmaniesiems įrenginiams, bet ir televizoriams skirtoje programėlėje. Atnaujinami šriftai, elementų spalvos, miniatūrų dydis. 

Jei žiūrite „YouTube“ trumpuosius vaizdo įrašus „Shorts“ per televizorių, atnaujinta vartotojo sąsaja leis tai daryti patogiau. Bus galima vienu metu ir žiūrėti „Shorts“, ir skaityti komentarus ar naršyti el. parduotuvėje.

„Kaip atsinaujina „YouTube“ televizoriuje, galite pastebėti jau dabar. Praėjusį mėnesį pristatyta nauja funkcija – įtraukesni kanalų puslapiai. Dabar atsidarius bet kurį kūrėjo kanalą, „YouTube“ automatiškai pradeda rodyti vieną iš jo vaizdo įrašų, taip leisdamas greitai susipažinti su kanalo turiniu“, – sako K. Špiliauskas.

„NordPass“ išleido šeštąjį kasmetinį 200 populiariausių slaptažodžių tyrimą, kuriame atskleidžiami dažniausiai visame pasaulyje naudojami slaptažodžiai. Šiais metais „NordPass“ taip pat patikrino, kaip slaptažodžiai, kuriuos žmonės naudoja darbinėms paskyroms apsaugoti, skiriasi nuo jų asmeninių paskyrų slaptažodžių. Tyrimas rodo, kad net 40 proc. asmeninių ir darbinių paskyrų slaptažodžių sutampa. Šiais metais populiariausias lietuvių naudojamas slaptažodis —  paprasta ir fantazijos nereikalaujanti klavišų kombinacija „qwerty123“.

Populiariausi slaptažodžiai 2024 m. – kas pasikeitė per metus?

Štai 20 populiariausių slaptažodžių Lietuvoje. Visą sąrašą rasite čia: https://nordpass.com/lt/most-common-passwords-list/
 

1. qwerty123
2. qwerty1
3. 123456
4. 123456789
5. lopas123
6. 12345678
7. labas123
8. qwerty
9. password
10. Qwerty123
11. lopas
12. 123123
13. nesakysiu
14. Qwerty123!
15. samsung
16. Qwerty1!
17. slaptazodis
18. Qwerty1234
19. Lopas123
20. lietuva
     

Bendrovė „NordPass“ atliko tyrimą bendradarbiaudama su „NordStellar“ ir nustatė, kad šių metų sąraše vėl puikuojasi blogiausi įmanomi slaptažodžiai. Tačiau pastebėta ir naujų tendencijų, kurias verta apžvelgti detaliau.
 

• Šiais metais beveik pusė pasaulyje dažniausiai naudojamų slaptažodžių buvo sudaryti iš paprasčiausių klaviatūros klavišų kombinacijų, pavyzdžiui, „qwerty“, „1q2w3e4r5t“ ir „123456789“. Lietuva ne išimtis – tokie slaptažodžiai pirmauja sąraše.
   
• Lietuvoje populiariausias slaptažodis yra „qwerty123“. Negana to, lietuviškame sąraše yra itin daug kitų “qwerty” kombinacijos variacijų.
   
• Tokie pasirinkimai kaip „lopas123“ ar „labas123“ rodo, kad žmonės dažnai renkasi slaptažodžius, susijusius su kasdieniais žodžiais ar frazėmis. Be to, patriotiškas pasirinkimas „lietuva“ taip pat pateko į sąrašą, pabrėždamas nacionalinio identiteto svarbą. Na o populiarūs ir standartiniai pasirinkimai, tokie kaip „slaptazodis“ ar „nesakysiu“, atspindi tendenciją rinktis lengvai įsimenamus, tačiau nesaugius slaptažodžius.
   
• „NordPass“ tyrimo duomenimis, 78 % pasaulyje dažniausiai naudojamų slaptažodžių gali būti nulaužti greičiau nei per sekundę. Palyginus su praėjusiais metais (70 %), situacija pablogėjo.
   

Įmonių darbuotojų slaptažodžiai – tokie pat silpni

Šių metų „NordPass“ tyrimas taip pat įvertino, kuo skiriasi asmeninėms ir darbinėms paskyroms naudojami slaptažodžiai. Rezultatai stebina – net 40 % dažniausiai naudojamų slaptažodžių nesiskiria.

Tačiau ekspertai pastebėjo ir keletą įdomių pokyčių. Vartotojai dažniau naudoja numatytuosius slaptažodžius, tokius kaip “newmember”, “admin”, “newuser”, “welcome” ir panašius, savo darbinėse paskyrose. Tokie slaptažodžiai, sukurti naujiems vartotojams, tikintis, kad šie juos pakeis („newpass“ ar „temppass“), dažnai nutekinami, nes vartotojai yra linkę pasilikti šiuos laikinus slaptažodžius, o ne pakeisti juos stipriais.

„Nesvarbu, ar esu darbe ir dėviu kostiumą bei kaklaraištį, ar vilkėdamas pižamą naršau socialiniuose tinkluose, aš esu tas pats žmogus. Nepriklausomai nuo aplinkos, slaptažodžio pasirinkimą nulemia tie patys veiksniai, dažniausiai – patogumas, asmeninė patirtis ir kultūrinė aplinka. Verslai, nepaisydami šių faktų ir palikdami slaptažodžių valdymą darbuotojų rankose, rizikuoja tiek įmonės, tiek klientų saugumu internete“, – sako Karolis Arbačiauskas, „NordPass“ verslo produktų vadovas.

Slapti pavojai

Anksčiau atliktos „NordPass“ apklausos duomenimis, vienas interneto vartotojas vidutiniškai turi 168 slaptažodžius asmeniniam naudojimui ir 87 slaptažodžius darbui. Ekspertai pastebi, kad valdyti tokį skaičių daugeliui tiesiog per sudėtinga, todėl natūralu, kad žmonės susikuria silpnus slaptažodžius ir naudoja juos pakartotinai.

Deja, silpni darbuotojų slaptažodžiai pasitarnauja įsilaužėliams, kurie kibernetinėmis atakomis gali lengvai pasiekti įmonės vidines IT sistemas. Programišiai neretai įsilaužia į įmonių sistemas pasinaudodami nutekintais asmeninių darbuotojų paskyrų duomenimis, nes šie naudoja tuos pačius slaptažodžius ir asmeninėms, ir darbo paskyroms.

Kaip tinkamai tvarkyti slaptažodžius darbinėse ir asmeninėse paskyrose

Kad dėl neatsakingo slaptažodžių valdymo netaptumėte kibernetinių atakų auka, Arbačiauskas rekomenduoja laikytis kelių paprastų, bet veiksmingų kibernetinio saugumo taisyklių.
 

1. Susikurkite patikimus slaptažodžius arba slaptafrazes. Saugų slaptažodį sudaro bent 20 simbolių – atsitiktinių skaičių, raidžių ir specialiųjų simbolių derinys. Arba galite naudoti slaptafrazę. Tai turėtų būti ilga atsitiktinių žodžių eilutė, o ne reikšmę turintis sakinys.
    
2. Niekada nenaudokite to paties slaptažodžio kitoms paskyroms. Kiekviena paskyra turi turėti unikalų slaptažodį, nes jei nusikaltėliai įsilauš į vieną jūsų paskyrą, jie galės panaudoti tuos pačius slaptažodžius, kad patektų ir į kitas paskyras.
    
3. Jei galite, rinkitės slaptarakčius. Pastarieji laikomi perspektyviausia alternatyva slaptažodžiams, kada nors visiškai juos pakeisianti. Dauguma šiuolaikinių interneto paslaugų teikėjų, įskaitant „Google“, „Microsoft“ ir „Apple“, klientams jau siūlo slaptarakčius, kaip naują slaptažodžių alternatyvą.
    
4. Savo organizacijoje įveskite slaptažodžių politiką. Nustatykite slaptažodžių valdymo taisykles, pavyzdžiui, naudokite slaptažodžių tvarkykles, kurios padės apsaugoti ir efektyviai valdyti visus slaptažodžius. Taip pat slaptažodžių politikoje numatykite kelių veiksnių autentifikavimo (MFA) praktiką.
    

Paieška be reklamos skamba per gerai? Per pastaruosius metus nemažai kas įprato informaciją rasti ne tik „Google“, bet ir per dirbtinio intelekto (DI) pokalbio robotus. Vienas populiariausių iš jų – „ChatGPT“ – neseniai pristatė naują sprendimą „ChatGPT Search“, leidžiantį ieškoti informacijos internete. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, atsako, kaip ši funkcija veikia ir ką reikėtų žinoti ją naudojant.

„Skirtingai nuo tradicinių paieškos variklių, „ChatGPT“ paieška yra be daugelį erzinančių reklamų. Tai mažiau blaško ir leidžia sutelkti dėmesį į informaciją, kurios ieškome. Anksčiau nežinojome, kada „ChatGPT“ atsakymus randa internete, o kada naudoja duomenis, kuriais buvo apmokytas – šie ne visada buvo nauji. Tai netrukdė atsakyti į bendrus klausimus, tokius kaip „kokia yra Brazilijos sostinė?“, bet paieška nebuvo tiksli ieškant aktualijų“, – sako L. Keraitis.

Kaip aktyvuoti internetinę paiešką?

„ChatGPT“ paieškos funkcija gali veikti automatiškai arba būti įjungta rankiniu būdu. Pagal užklausos kontekstą programa gali pati nuspręsti, kad atsakymas reikalauja naujausių žinių, ji pati aktyvuoja paiešką internete. Vartotojai taip pat gali ranka įjungti paiešką paspausdami ant gaublio ikonėlės.

Viena svarbiausių šios funkcijos ypatybių – atsakymuose pateikiamos nuorodos į šaltinius. Taip žmonės gali patikrinti, ar DI nemeluoja ar, kitaip tariant, nepateikia išgalvotų atsakymų. Kartais sugeneruota informacija gali būti netiksli, tad kilus įtarimams, geriausia išsamiau panagrinėti pirminį šaltinį. 

„Nepamirškite tikrinti atsakymų šaltinių. DI įrankiai nėra visažiniai, o jų parinkti šaltiniai dažnai būna netikslūs. Ne kartą nutiko, kad spustelėjęs nuorodą, joje neradau jokios informacijos apie sugalvotą atsakymą. Pavyzdžiui, paklausiau, kuris Lietuvos kalbininkas sukūrė žodį „ateitis“. „ChatGPT“ pateikė skirtingus atsakymus – Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius ir Jonas Jablonskis. Tačiau tik vienas iš šaltinių, Marijampolės turizmo informacijos centras, patvirtino, kad žodį sukūrė J. Jablonskis“, – įspėja „Tele2“ atstovas.

Visgi „ChatGPT“ išsiskiria lankstumu ir patogumu, suteikdamas galimybę ne tik įvesti tekstą klaviatūra, bet ir balsu diktuoti sudėtingus klausimus. DI įrankis sugeba interpretuoti kalbą, suprasti kontekstą ir pastebėti klausime svarbius niuansus.

„Besiruošdamas prezentacijai galiu net dešimt minučių kalbėti į mikrofoną, balsu smulkiai apibūdinti situaciją ir užduoti ilgą klausimą su daug konteksto, o „ChatGPT“ mane supras ir pateiks tikslius atsakymus“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Daugiau konkurencijos – tobulesnės funkcijos

Dėl tokių įrankių kaip „ChatGPT“, „Google Gemini“ ir „Microsoft Copilot“ pasikeitė mūsų informacijos ieškojimo įpročiai. Tyrimai rodo, kad dalis žmonių paiešką atlieka ir per soc. tinklus, pavyzdžiui, „TikTok“. Taip pat tokios kompanijos kaip „Perplexity“ ir „You.com“ save pristato kaip naujos kartos paieškos produktus.

„Nuo paieškos platformų gausos mes, informacijos ieškotojai, tik laimime. Pats informacijos paieškai „ChatGPT“ naudoju dažniau, nei dvidešimt metų dominavusią „Google“. Ypač patogu atlikti paiešką pagal paveikslėlį – su telefonu tai labai paprasta. Dirbtinio intelekto atrinktus paieškos rezultatus reikia patikrinti dar atidžiau nei tuos, kuriuos randame per „Google“. Tačiau dėl plataus tokių įrankių konteksto supratimo juos naudoti tikrai verta. Jie kvėpuoja „Google“ į nugarą, yra stiprus konkurentas informacijos paieškos rinkoje“, –  patirtimi dalijasi L. Keraitis.

Lapkričio 11–ąją, viengungių dieną, tikriausiai daugelis jų bandys draugiją rasti pažinčių programėlėse. Tačiau krentantis tokių aplikacijų populiarumas ir bendras nusivylimas rodo, kad šiuolaikinės pažintys išgyvena krizę. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad pažinčių programėlės gali sukelti priklausomybę, nes visaip siekia išlaikyti vartotojus ir gauti pajamų.

Programėles kaltina naudojant „lošimų“ metodus

„Daugelis programėlių, tokių kaip „Tinder“, „Bumble“ ir „Hinge“, dabar siūlo didesnį profilio matomumą ir daugiau galimybių susitikti su kitu žmogumi, jei vartotojai sutinka mokėti papildomai. Programėlių akcininkams rūpi pajamos, tad jie nuolat ieško būdų, kaip pritraukti vartotojus prie mokamų funkcijų ir išlaikyti žmones programėlėse kuo ilgiau“, – pastebi J. Antropik.

„Tinder“, „Bumble“ ir „Hinge“, siūlo nemokamai išbandyti „premium“ paskyras su galimybe pereiti į mokamas prenumeratas, kurių kaina gali siekti iki 40 Eur per mėnesį. Šiandien net kai kurios pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui, matyti visus žmones, kuriems patiko jūsų profilis, yra nepasiekiamos, jei nemokate pinigų.

„Match“, viena didžiausių pažinčių programėlių kūrėjų pasaulyje, valdanti tokias platformas kaip „Tinder“, „OkCupid“ ir „Hinge“, susiduria su vis didesne kritika. Šių metų pradžioje JAV iškeltoje grupinėje ieškinio byloje teigiama, kad „Match“, naudodama paslėptus algoritmus, sąmoningai kuria platformas su priklausomybę sukeliančiais, žaidimus primenančiais dizaino elementais. 

„Jei atsidarysite „Tinder“, per kiek daugiau nei 60 sekundžių jums bus parodyti bent šeši skirtingi mokamų funkcijų pasiūlymai. Pavyzdžiui, išbandyti „Tinder“ 30 minučių „boost“ funkciją, kuri žada padidinti jūsų šansus susirasti porą. Šie sprendimai vartotojus įtraukia į nuolatinio pinigų mokėjimo ciklą, kuris labiau orientuotas į įmonės pelną, o ne į klientų santykius“, – teigia J. Antropik. 

Pakeitė kryptį ir tikslus

Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, šiandien pažinčių programėlės skiriasi nuo to, kokios buvo prieš kelis metus. „Tinder“, pasaulyje daugiausiai uždirbanti pažinčių programėlė, buvo nemokama, kai 2012 metais tapo pirmąja pagrindine išmaniųjų telefonų pažinčių platforma. Kitos programėlės pasekė jos novatorišku žaidimo tipo dizainu, kuriame vartotojai gali „slinkti“ per profilius ir spausti „patinka“, kad susitiktų ir bendrautų.

„Surinkusi milijonus vartotojų, „Tinder“ 2015 metais pristatė pirmąsias mokamas prenumeratos funkcijas. „Match“ įsigijo „Hinge“ 2018 metais, o po dvejų metų pristatė „standouts“ funkciją, kuri iš esmės paslepia žmones, kurie labiausiai atitinka jūsų tipą už prenumeratos sienos“, – pažymi J. Antropik. 

Tai reiškia, kad „Hinge“ vartotojai gali matyti profilius, kurie „sulaukia daugiausia dėmesio“ arba „greičiausiai jiems patiks“, tačiau susisiekti su šiais žmonėmis gali tik naudodami skaitmeninę rožę. „Hinge“ suteikia vieną nemokamą rožę per savaitę, o papildomos – kainuoja.

„Bumble“ siūlo panašią mokamą funkciją, vadinamą „SuperSwipe“. Be to, už tam tikrą sumą 30 minučių laikotarpiui galite savo profilį iškelti, kad jis būtų labiau matomas kitiems vartotojams  Mokamų paskyrų vartotojams programėlė taip pat siūlo pažangias filtravimo funkcijas ir labiau pritaikytą patirtį.

Jaučiamas nusivylimas, bet kai kam veikia

Nors daugelis pažinčių programėlėse nesivargina pradėti pokalbio ar susitikti gyvai, kai kam jos veikia. „Pew Research“ duomenimis, 1 iš 5 jaunesnių nei 30 m. suaugusiųjų, turinčių partnerį, susipažino per pažinčių programėlę.

„Tai puikus būdas išeiti iš socialinio burbulo, susipažinti su žmonėmis, su kuriais kitaip galbūt niekada nesusitiktumėte, ir įgyti patirties pažinčių pasaulyje. Tačiau pažinčių programėlės, siekdamos užtikrinti nuolatinį jų naudojimą, gali manipuliuoti mūsų suvokimu apie save ir kitus. Viena vertus, jos stengiasi išlaikyti žmones platformoje, o kita vertus, gali sukelti įspūdį, kad problema slypi pačiuose vartotojuose, jog jie kažko nepadaro, kad rastų partnerį. Tai skatina juos likti programėlėse, mokėti už prenumeratas ir stengtis visomis priemonėmis rasti tinkamą partnerį“, – teigia J. Antropik.

2024 11 04

Ar kada pagalvojote, kodėl kai kurie jūsų įkelti vaizdo įrašai socialinių tinklų platformoje „Instagram“ yra tarsi išsilieję, nors pas kitus vartotojus matote tik aukščiausios kokybės vaizdą? Socialinio tinklo vadovybė atskleidžia, kad tai nėra ryšio ar tinklo klaida – viskas priklauso nuo to, kaip tam vaizdo įrašui platformoje sekasi. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, pabrėžia, kad tokie pokyčiai turės įtaką mažesnę auditoriją turintiems turinio kūrėjams.

„Pati platforma yra suinteresuota suteikti vartotojams kuo geriausią patirtį. „Instagram“ išplatintuose oficialiuose pranešimuose teigiama, kad socialinio tinklo prioritetas – visada vartotojams rodyti aukščiausios kokybės vaizdą. Nors tai esminių pokyčių nereikš, tačiau tai palies pradedančiuosius turinio kūrėjus. Tiesa, atminkime, kad dažniausiai vartotojai įsitraukia į turinį ne dėl montažo ar vaizdo grafikos kokybės, o dėl jame esančios informacijos“, – atskleidžia A. Lukošius. 

Populiarumas – svarbu

„Jeigu vartotojo įkeltas įrašas nesulaukia daug dėmesio ir peržiūrų – „Instagram“ automatiškai sumažins jo vaizdo grafikos kokybę. Tačiau reikia pabrėžti, kad, jeigu tas vaizdo įrašas netikėtai taps populiarus ir žiūrimas, į jį vartotojai įsitrauks, tada jį rodysime vėl aukštesnės kokybės raiška“, – aiškina A. Lukošius.

Dalis vartotojų sako, kad toks „Instagram“  sprendimas apriboja nedaug sekėjų turinčius turinio kūrėjus, kurie, norėdami užsiauginti tvirtą gerbėjų bazę, gali susidurti su jų praradimu. Diskusijose įvairiuose interneto forumuose svarstoma apie tai, kad toks platformos atnaujinimas nedaug sekėjų turintiems kūrėjams sukels iššūkių.

„Socialinių tinklų ekspertai įžvelgia grėsmę, kad platformoje įvedus tokius apribojimus, naujų turinio kūrėjų „Instagram“ atsiras vis mažiau. Jiems bus ne tik sunku auginti naują sekėjų ratą, bet ir išlaikyti esamus vartotojus“, – įžvalgomis dalijasi A. Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas. 

Įmonė taupys vaizdo kokybės sąskaita

Socialinio tinklo „Instagram“ atnaujinimas atitinka kompanijos „Meta“ („Instagram“ ir „Facebook“ priklauso šiai bendrovei) diegiamą politiką. Dar 2021 metais „Meta“ svarstė, kaip spėti su vis augančiu keliamų vaizdo įrašų kiekiu į turimas socialinių tinklų platformas. Įmonėse dirbančius ekspertus tai privertė sunerimti, nes paskaičiuota, kad vien į „Facebook“ per dieną yra įkeliami 4 milijardai pačių įvairiausių vaizdo įrašų.

Siekdama sutaupyti kompanijos resursus, „Meta“ skelbė, kad šviežiai įkeltiems vaizdo įrašams bus suteiktas optimaliausias ir paprasčiausias kodavimas. Tik tada, kai jūsų įkeltas vaizdo įrašas atitiks įmonės standartus ir susilauks dėmesio – ilgo žiūrėjimo laiko ir daugybės peržiūrų – tuomet jis vėl bus rodomas aukštesne kokybe. Kai įkeltas turinys tampa ypač populiarus, „Meta“ jam pritaiko pažangiausią apdorojimo sistemą, leidžiančią vartotojui jį matyti aukštesnės kokybės.

Ekspertai diskutuoja, kad ateityje iš tokio pobūdžio kompanijų panašių teiginių išgirsime ir toliau. „Instagram“ ar „Facebook“ pavyzdžiai gali būti tik pradžia. Kadangi „Meta“ vis labiau įsitraukia į dirbtinio intelekto (DI) technologijos kūrimą, bendrovė daugiau pinigų skiria duomenų apdorojimui ir saugojimui. Panašus resursų taupymas matomas ir kitose kompanijose. Pavyzdžiui, „Twitch“ dėl duomenų sąnaudų taupymo savo veiklą nutraukė Pietų Korėjoje.

Ar manėte, kad išpirkos reikalaujama tik už žmones? Deja, pastaruoju metu smarkiai padaugėjo incidentų, kai programišiai pinigų prašo už pavogtus duomenis. Tai patvirtina ir naujausia „Microsoft“ saugumo ataskaita. Šios tendencijos kelia grėsmę tiek žmonėms, tiek organizacijoms ir kviečia rimčiau žiūrėti į kibernetinį saugumą. Edgaras Simonaitis, „Tele2“ Verslo klientų skyriaus vadovas, atsako, kaip apsaugoti savo verslą.

„Vienas didžiausių nuostolių, kurį įmonės patiria po kibernetinių atakų – tai reputacinė žala. Kibernetinės atakos kelia abejones dėl įmonės patikimumo, o tai gali privesti prie klientų pasitikėjimo praradimo ir netgi teisinių iššūkių“, – sako Edgaras Simonaitis, „Tele2“ Verslo klientų skyriaus vadovas.

„Microsoft“ spalio mėn. paskelbtoje skaitmeninės gynybos ataskaitoje „Digital Defense Report“ pranešė, kad įmonės klientai per vienerius metus susidūrė su beveik tris kartus didesniu išpirkos reikalaujančių atakų skaičiumi (angl. ransomware). Ataskaita apima laikotarpį nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. birželio.

Išpirkos reikalaujančių programų atakos yra viena pavojingiausių kibernetinių grėsmių šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje. Tai yra kenkėjiškos programos, kurios įsilaužia į jūsų kompiuterį ar tinklą ir už svarbią informaciją, pavyzdžiui, dokumentus, nuotraukas ar duomenų bazes, reikalauja išpirkos. 

Kenkėjiškų programų kūrėjai vis dažniau grasina nutekinti pavogtus duomenis specializuotose svetainėse. Šių metų pirmojo pusmečio „Rapid7“ tyrimas rodo, kad tokių atvejų skaičius išaugo net 67 proc.

„Dingę ar užrakinti duomenys gali paralyžiuoti įmonės veiklą, todėl tokios atakos kelia didelę grėsmę tiek privatiems asmenims, tiek organizacijoms. Be to, net sumokėjus išpirką nėra garantijos, kad pavyks atgauti duomenis nepažeistus. Išpirkos sumos dažnai būna labai didelės, o jų mokėjimas tik skatina kibernetinius nusikaltėlius tęsti savo veiklą“, – teigia „Tele2“ Verslo klientų skyriaus vadovas. 

Išpirkos programos taikosi ten, kur duomenys jautriausi, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sektoriuje. Per pastaruosius metus sukčiai pakenkė 389 sveikatos priežiūros institucijoms. „Microsoft“ ataskaitoje nurodoma, kad šie išpuoliai sustabdė įstaigų veiklą, išjungė sistemas ir atidėjo medicininės pagalbos teikimą.

„Microsoft“ duomenimis, pernai daugiausiai kibernetinių atakų buvo vykdoma pasitelkiant socialinės inžinerijos atakas kaip fišingą, taip pat tapatybės vagystes bei išnaudojant viešai žinomas pažeidžiamas programas ir neatnaujintas operacines sistemas.

Kokių saugumo sprendimų imtis?

„Siekdamos apsaugoti savo verslą, įmonės turėtų į kibernetinį saugumą žiūrėti kompleksiškai ir užtikrinti ne tik techninių priemonių įgyvendinimą, tačiau nepamiršti ir žmonių. Reguliarūs darbuotojų mokymai, skirti atpažinti ir reaguoti į potencialias grėsmes, yra ne mažiau svarbūs nei pažangūs saugumo sprendimai“, – sako E. Simonaitis.

„Tele2“ Verslo klientų skyriaus vadovo teigimu, kiekvienas įmonės darbuotojas yra svarbi saugumo grandis. Dažniausiai saugumo incidentai įvyksta dėl žmogaus klaidos, remiantis daugelio ataskaitų skaičiavimais, tokių atvejų skaičius siekia daugiau nei 80 proc. Todėl būtina investuoti į darbuotojų švietimą ir sąmoningumą. Be to, turint gerai apgalvotą incidentų valdymo planą, įmonės gali greičiau reaguoti į ataką ir sumažinti jos padarinius.

Pasak E. Simonaičio, norėdamos sumažinti saugumo rizikas, įmonės turėtų bendradarbiauti su kibernetinio saugumo ekspertais, kurie gali padėti įvertinti pažeidžiamumą ir pasirinkti tinkamas apsaugos priemones.

Vidutinis „TikTok“ naudotojas programėlėje praleidžia bent  95 minutes per dieną, nepalyginamai daugiau nei bet kuriame kitame soc. tinkle. Siekdama tobulinti savo paslaugas, trumpų vaizdo įrašų platforma taip pat gausiai renka vartotojų asmeninius duomenis. Tačiau ne visi žino, kur ir kaip ši informacija yra naudojama. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, paaiškina, ką galite padaryti, kad išsaugotumėte savo privatumą.

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugo kibernetinių grėsmių, kurių pobūdis darosi vis įdomesnis. Pavyzdžiui, šį mėnesį lietuvius sukčiai bandė suvilioti nemokamais filmais, komiksais ir suklastotais pažinčių skelbimais. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, užkrėsti puslapiai slepia pavojingas programas, kurios gali pavogti asmeninius duomenis, sukelti finansinių nuostolių ar leisti programišiams perimti įrenginių kontrolę.

Už tariamai nemokamą turinį galite susimokėti brangiai

Kibernetiniai nusikaltimai dažnai atspindi žmonių poreikius ir elgesį. Dėl to populiarėja svetainės, kurios siūlo nemokamą turinį, tačiau kartu su juo dažnai platinamos ir kenkėjiškos programos (angl. malware).

Per rugsėjo mėnesį „Tele2“ tinkle veikianti interneto apsauga užblokavo net 90,8 mln. su šia grėsme susijusių saugumo incidentų, kilusių iš daugiau nei 41,6 tūkst. skirtingų domenų. Tai yra 2,5 karto daugiau nei praėjusį mėnesį.

„Vienas iš populiariausių kibernetinių nusikaltimų yra kenkėjiškos svetainės, kurios siūlo tariamai nemokamas pramogas. Žmonės nuolat ieško būdų, kaip išvengti mokėjimo už skaitmeninius produktus. Dėl to šios svetainės dažnai siūlo prieigą prie filmų ar vaizdo žaidimų. Rugsėjo mėnesį ypač išsiskyrė gausiai japoniškus mangos komiksus lietuviams siūlantys tinklapiai. Tačiau vos tik bandysite tokius produktus atsisiųsti, kartu į savo kompiuterį pakviesite Trojano programas“, – pastebi ekspertas.

Trojano programos dažnai slepiasi iš pažiūros nepavojinguose failuose ar programose ir, patekusios į įrenginį, tyliai vykdo kenkėjišką veiklą. Jos gali vogti asmeninius duomenis, suteikti nuotolinę prieigą programišiams arba vykdyti kitus kibernetinius nusikaltimus.

Anot D. Drakicko, rugsėjo mėnesį kitas įdomus apgaulės pavyzdys – pažinčių svetainės. „Kai kurie Lietuvos interneto vartotojai, ieškodami draugystės, rugsėjį galėjo susidurti su netikromis svetainėmis. Gražus puslapio dizainas ir pažadai atrasti partnerį – tik fasadas, slepiantis pavojus. Vokiečių kalba parašyti skelbimai viliojo žmones atskleisti savo asmeninius duomenis, tariamai tam, kad platforma padėtų jiems atrasti partnerį“, – sako D. Drakickas.

Norint apsisaugoti nuo šių grėsmių, D. Drakickas rekomenduoja reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą. Taip pat svarbu vengti nepažįstamų ar įtartinų svetainių, nespausti nuorodų iššokančiose reklamose ir neatidarinėti nuorodų iš šlamšto el. laiškų. Rekomenduojama visoms paskyroms naudoti stiprius ir unikalius slaptažodžius. Be to, jei įmanoma, verta aktyvuoti dviejų faktorių autentifikavimą prisijungiant prie paskyrų.

Rekordinis skaičius pavojų

Lietuvoje pastebimas didėjantis kibernetinių grėsmių skaičius. Rugsėjo mėnesį „Tele2“ tinkle atpažinta ir sustabdyta daugiau kaip 95,2 mln. kenkėjiškos veiklos skaitmeninėje erdvėje atvejų.

„Tai yra didžiausias užblokuotų grėsmių skaičius nuo 2023 m. kovo, kai pradėjo veikti „Tele2“ interneto apsaugos paslauga. Apskritai matome nuolatinį kibernetinių pavojų augimą. Viena to priežasčių – didėjantis mūsų klientų skaičius, tačiau šį mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, grėsmių skaičius šoktelėjo net 2,5 karto. Tokios intensyvios programišių atakos į Lietuvos gyventojus nematėme jau kurį laiką“, – teigia D. Drakickas.

Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete saugo speciali paslauga. „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Paslauga taip pat leidžia apriboti prieigą prie tam tikrų tinklapių, tam nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o reguliariai tai daro ketvirtadalis gyventojų. Trečdalis gyventojų piratinį turinį dažniausiai vartoja nelegaliai žiūrėdami filmus, serialus, televizijos laidas, kitus vaizdo įrašus, o apie ketvirtadalis – klausydamiesi muzikos.