Login to your account

Username *
Password *

    Priklausomybė nuo meilės: kaip pažinčių programėlės „išnaudoja“ vartotojus

    By Tele2 Lapkritis 11, 2024 470

    Lapkričio 11–ąją, viengungių dieną, tikriausiai daugelis jų bandys draugiją rasti pažinčių programėlėse. Tačiau krentantis tokių aplikacijų populiarumas ir bendras nusivylimas rodo, kad šiuolaikinės pažintys išgyvena krizę. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad pažinčių programėlės gali sukelti priklausomybę, nes visaip siekia išlaikyti vartotojus ir gauti pajamų.

    Programėles kaltina naudojant „lošimų“ metodus

    „Daugelis programėlių, tokių kaip „Tinder“, „Bumble“ ir „Hinge“, dabar siūlo didesnį profilio matomumą ir daugiau galimybių susitikti su kitu žmogumi, jei vartotojai sutinka mokėti papildomai. Programėlių akcininkams rūpi pajamos, tad jie nuolat ieško būdų, kaip pritraukti vartotojus prie mokamų funkcijų ir išlaikyti žmones programėlėse kuo ilgiau“, – pastebi J. Antropik.

    „Tinder“, „Bumble“ ir „Hinge“, siūlo nemokamai išbandyti „premium“ paskyras su galimybe pereiti į mokamas prenumeratas, kurių kaina gali siekti iki 40 Eur per mėnesį. Šiandien net kai kurios pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui, matyti visus žmones, kuriems patiko jūsų profilis, yra nepasiekiamos, jei nemokate pinigų.

    „Match“, viena didžiausių pažinčių programėlių kūrėjų pasaulyje, valdanti tokias platformas kaip „Tinder“, „OkCupid“ ir „Hinge“, susiduria su vis didesne kritika. Šių metų pradžioje JAV iškeltoje grupinėje ieškinio byloje teigiama, kad „Match“, naudodama paslėptus algoritmus, sąmoningai kuria platformas su priklausomybę sukeliančiais, žaidimus primenančiais dizaino elementais. 

    „Jei atsidarysite „Tinder“, per kiek daugiau nei 60 sekundžių jums bus parodyti bent šeši skirtingi mokamų funkcijų pasiūlymai. Pavyzdžiui, išbandyti „Tinder“ 30 minučių „boost“ funkciją, kuri žada padidinti jūsų šansus susirasti porą. Šie sprendimai vartotojus įtraukia į nuolatinio pinigų mokėjimo ciklą, kuris labiau orientuotas į įmonės pelną, o ne į klientų santykius“, – teigia J. Antropik. 

    Pakeitė kryptį ir tikslus

    Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, šiandien pažinčių programėlės skiriasi nuo to, kokios buvo prieš kelis metus. „Tinder“, pasaulyje daugiausiai uždirbanti pažinčių programėlė, buvo nemokama, kai 2012 metais tapo pirmąja pagrindine išmaniųjų telefonų pažinčių platforma. Kitos programėlės pasekė jos novatorišku žaidimo tipo dizainu, kuriame vartotojai gali „slinkti“ per profilius ir spausti „patinka“, kad susitiktų ir bendrautų.

    „Surinkusi milijonus vartotojų, „Tinder“ 2015 metais pristatė pirmąsias mokamas prenumeratos funkcijas. „Match“ įsigijo „Hinge“ 2018 metais, o po dvejų metų pristatė „standouts“ funkciją, kuri iš esmės paslepia žmones, kurie labiausiai atitinka jūsų tipą už prenumeratos sienos“, – pažymi J. Antropik. 

    Tai reiškia, kad „Hinge“ vartotojai gali matyti profilius, kurie „sulaukia daugiausia dėmesio“ arba „greičiausiai jiems patiks“, tačiau susisiekti su šiais žmonėmis gali tik naudodami skaitmeninę rožę. „Hinge“ suteikia vieną nemokamą rožę per savaitę, o papildomos – kainuoja.

    „Bumble“ siūlo panašią mokamą funkciją, vadinamą „SuperSwipe“. Be to, už tam tikrą sumą 30 minučių laikotarpiui galite savo profilį iškelti, kad jis būtų labiau matomas kitiems vartotojams  Mokamų paskyrų vartotojams programėlė taip pat siūlo pažangias filtravimo funkcijas ir labiau pritaikytą patirtį.

    Jaučiamas nusivylimas, bet kai kam veikia

    Nors daugelis pažinčių programėlėse nesivargina pradėti pokalbio ar susitikti gyvai, kai kam jos veikia. „Pew Research“ duomenimis, 1 iš 5 jaunesnių nei 30 m. suaugusiųjų, turinčių partnerį, susipažino per pažinčių programėlę.

    „Tai puikus būdas išeiti iš socialinio burbulo, susipažinti su žmonėmis, su kuriais kitaip galbūt niekada nesusitiktumėte, ir įgyti patirties pažinčių pasaulyje. Tačiau pažinčių programėlės, siekdamos užtikrinti nuolatinį jų naudojimą, gali manipuliuoti mūsų suvokimu apie save ir kitus. Viena vertus, jos stengiasi išlaikyti žmones platformoje, o kita vertus, gali sukelti įspūdį, kad problema slypi pačiuose vartotojuose, jog jie kažko nepadaro, kad rastų partnerį. Tai skatina juos likti programėlėse, mokėti už prenumeratas ir stengtis visomis priemonėmis rasti tinkamą partnerį“, – teigia J. Antropik.

    Rate this item
    (0 votes)
    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    Ekspertas teigia, kad dirbtiniu intelektu pasitikėti aklai nereikėtų

    Naudotų knygų platforma „Sena.lt“ pristatė paieškos programėlę „ChatGPT“

    Dirbtinis intelektas keičia pasitikėjimą vaizdu ir garsu

    Ekspertas teigia, jog verta susitarti su vaiku dėl ribų

    Lietuvoje vis dar naudojami „Nokia 3310“ telefonai net ir po 26-erių metų

    Dirbtinis intelektas aptarnauja milijonus klientų skambučių metu

    Ekspertas pataria, kur rasti pigius skrydžius nusprendus atostogauti rudenį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples