Paieška be reklamos skamba per gerai? Per pastaruosius metus nemažai kas įprato informaciją rasti ne tik „Google“, bet ir per dirbtinio intelekto (DI) pokalbio robotus. Vienas populiariausių iš jų – „ChatGPT“ – neseniai pristatė naują sprendimą „ChatGPT Search“, leidžiantį ieškoti informacijos internete. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, atsako, kaip ši funkcija veikia ir ką reikėtų žinoti ją naudojant.

„Skirtingai nuo tradicinių paieškos variklių, „ChatGPT“ paieška yra be daugelį erzinančių reklamų. Tai mažiau blaško ir leidžia sutelkti dėmesį į informaciją, kurios ieškome. Anksčiau nežinojome, kada „ChatGPT“ atsakymus randa internete, o kada naudoja duomenis, kuriais buvo apmokytas – šie ne visada buvo nauji. Tai netrukdė atsakyti į bendrus klausimus, tokius kaip „kokia yra Brazilijos sostinė?“, bet paieška nebuvo tiksli ieškant aktualijų“, – sako L. Keraitis.

Kaip aktyvuoti internetinę paiešką?

„ChatGPT“ paieškos funkcija gali veikti automatiškai arba būti įjungta rankiniu būdu. Pagal užklausos kontekstą programa gali pati nuspręsti, kad atsakymas reikalauja naujausių žinių, ji pati aktyvuoja paiešką internete. Vartotojai taip pat gali ranka įjungti paiešką paspausdami ant gaublio ikonėlės.

Viena svarbiausių šios funkcijos ypatybių – atsakymuose pateikiamos nuorodos į šaltinius. Taip žmonės gali patikrinti, ar DI nemeluoja ar, kitaip tariant, nepateikia išgalvotų atsakymų. Kartais sugeneruota informacija gali būti netiksli, tad kilus įtarimams, geriausia išsamiau panagrinėti pirminį šaltinį. 

„Nepamirškite tikrinti atsakymų šaltinių. DI įrankiai nėra visažiniai, o jų parinkti šaltiniai dažnai būna netikslūs. Ne kartą nutiko, kad spustelėjęs nuorodą, joje neradau jokios informacijos apie sugalvotą atsakymą. Pavyzdžiui, paklausiau, kuris Lietuvos kalbininkas sukūrė žodį „ateitis“. „ChatGPT“ pateikė skirtingus atsakymus – Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius ir Jonas Jablonskis. Tačiau tik vienas iš šaltinių, Marijampolės turizmo informacijos centras, patvirtino, kad žodį sukūrė J. Jablonskis“, – įspėja „Tele2“ atstovas.

Visgi „ChatGPT“ išsiskiria lankstumu ir patogumu, suteikdamas galimybę ne tik įvesti tekstą klaviatūra, bet ir balsu diktuoti sudėtingus klausimus. DI įrankis sugeba interpretuoti kalbą, suprasti kontekstą ir pastebėti klausime svarbius niuansus.

„Besiruošdamas prezentacijai galiu net dešimt minučių kalbėti į mikrofoną, balsu smulkiai apibūdinti situaciją ir užduoti ilgą klausimą su daug konteksto, o „ChatGPT“ mane supras ir pateiks tikslius atsakymus“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Daugiau konkurencijos – tobulesnės funkcijos

Dėl tokių įrankių kaip „ChatGPT“, „Google Gemini“ ir „Microsoft Copilot“ pasikeitė mūsų informacijos ieškojimo įpročiai. Tyrimai rodo, kad dalis žmonių paiešką atlieka ir per soc. tinklus, pavyzdžiui, „TikTok“. Taip pat tokios kompanijos kaip „Perplexity“ ir „You.com“ save pristato kaip naujos kartos paieškos produktus.

„Nuo paieškos platformų gausos mes, informacijos ieškotojai, tik laimime. Pats informacijos paieškai „ChatGPT“ naudoju dažniau, nei dvidešimt metų dominavusią „Google“. Ypač patogu atlikti paiešką pagal paveikslėlį – su telefonu tai labai paprasta. Dirbtinio intelekto atrinktus paieškos rezultatus reikia patikrinti dar atidžiau nei tuos, kuriuos randame per „Google“. Tačiau dėl plataus tokių įrankių konteksto supratimo juos naudoti tikrai verta. Jie kvėpuoja „Google“ į nugarą, yra stiprus konkurentas informacijos paieškos rinkoje“, –  patirtimi dalijasi L. Keraitis.