Pašalinti mirusiojo artimojo gyvenimą internete gali prireikti daugiau nei 20-ies skirtingų dokumentų, pašto paslaugų, susitikimų su platformų vadybininkais ir daug kantrybės, atskleidžia naujausias kibernetinio saugumo produkto „NordPass“ tyrimas. Jam atlikti įmonė išanalizavo pasaulyje populiariausių interneto platformų skelbiamą informaciją.

Gegužės 2-ąją minimos Pasaulinės slaptažodžių dienos proga „NordPass“ kūrėjai įvertino, koks procesas laukia norinčių uždaryti mirusiojo paskyras internete. Anot tyrimo rengėjų, informacijos šia tema savo tinklalapiuose ar kitose oficialiose paskyrose nurodžiusios daugiau nei trečdalis (36 proc.) analizuotų platformų, tačiau jose pateikiami reikalavimai itin skirtingi.

„Interneto kartoms senstant, vis dažniau mums tenka atsisveikinti su žmonėmis, kurie turėjo susikūrę daug virtualių paskyrų. Mūsų naujausias tyrimas atskleidžia, kad siekiant iš interneto pilnai pašalinti asmens tapatybę, artimieji susiduria su sudėtingais iššūkiais. Nors kai kurių paskyrų uždaryti kartais ir nepavyksta, nes ne visuomet visas jas prisimename patys, svarbu pasirūpinti bent didžiąja dalimi“, – teigia „NordPass“ technologijų vadovas Tomas Smalakys.

Gali prireikti net 20-ies dokumentų

Tyrimas atskleidė, kad tik mažiau nei trečdalis platformų, kurios viešai skelbia informacijos apie mirusiojo paskyrų uždarymą, savo vartotojams siūlo užpildyti specialią formą internete, likusieji – ragina kreiptis į aptarnavimo centrą ar teisės skyrių, susisiekti telefonu, el. paštu, siųsti laišką paštu ar net užsiregistruoti gyvam susitikimui su platformos vadybininkais.

Norint pašalinti mirusiojo artimojo paskyras taip pat gali prireikti daugiau nei 20-imt skirtingų dokumentų. Tiesa, šis skaičius gali ir išaugti, priklausomai nuo turimų platformų ar šalies reikalavimų. Įprastai besikreipiančiojo prašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą (pvz.: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą), artimojo mirties liudijimą ir įrodymų, kad besikreipiantis asmuo turi teisinės galios tvarkyti kito asmens paskyras.

Pasak T. Smalakio, dalis platformų taip pat prašo pateikti nekrologą, mirusiojo gimimo liudijimą, santuokos pažymėjimą, testamentą, oficialų įgaliojimą ir kitus teisinius dokumentus. Tarp analizuotų platformų aptikta atvejų, kai mirusio artimųjų prašoma atsiųsti asmenukę, kurioje jie laiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„NordPass“ atstovo teigimu, norėdami uždaryti mirusio artimojo paskyras internete žmonės taip pat turi surinkti kuo daugiau informacijos apie išėjusįjį. Platformos dažniausiai reikalauja nurodyti mirusiojo asmens tikrą vardą ir pavardę, jo vartotojo vardą, el. pašto adresą ir telefono numerį. Rečiau prašoma pateikti socialinio draudimo numerį, paskyros numerį ar mokėjimo už paslaugas detales.

„Gali būti išskirtinai artimas su kuo nors ir vis tiek nežinoti visų el. pašto adresų, kuriuos žmogus naudojo. Juk neklausiame giminaičio jo paskyrų numerių ir kuriuo vardu – Vincas ar Vincentas – jis registravosi, kurdamas dar vieną paskyrą. Artimiesiems išėjus, šios, regis, mažos detalės gali apsunkinti visą procesą, mėginant pašalinti kito gyvenimą internete“, –teigia T. Smalakys.

Kodėl svarbu pasirūpinti mirusiojo paskyromis?

Tik ketvirtadalis analizuotų platformų viešai teigia ištrinančios neaktyvias paskyras. Dauguma jų – vartotojui paskyros nenaudojus bent dvejus metus, tačiau kai kurios – tik po septynerių metų. Pasak T. Smalakio, šie rezultatai atskleidžia, kad proaktyviai nesiimant uždaryti artimojo paskyrų, jos iš interneto galimai nedings. Tai gali turėti tiek finansinių, tiek saugumo pasekmių.

Tyrimo duomenimis, net 73 proc. analizuotų platformų interneto naudotojams siūlo mokamą narystę (angl. subscription). Vadinasi, jei miręs artimasis mokėjo už platformos siūlomas paslaugas, iš jo ir toliau bus nuskaitomi pinigai. To galima išvengti, pirmiausiai pasirūpinus uždaryti paskyras bankuose ir kitose mokėjimo platformose. Jas uždarius, platformos nebegalės apdoroti mokėjimų.

Nenaudojamos paskyros taip pat yra itin patrauklios programišiams, tikina „NordPass“ technologijų vadovas. Sparčiai kintant kibernetinio saugumo reikalavimams, nenaudojamos paskyros greitai tampa pažeidžiamos, nes joms apsaugoti naudoti galimai per silpni slaptažodžiai ar nebuvo nustatyta papildomo tapatybės patvirtinimo el. paštu, SMS kodu ar kitu būdu. Įsiveržęs į mirusiojo paskyrą internete programišius gali pavogti ne tik išėjusio asmens informacijos, bet ir jo artimųjų – pavyzdžiui, šeimos nuotraukas, susirašinėjimus ar dokumentus.

Patarimai, kaip palengvinti procesą

Neseniai atlikto kito „NordPass“ tyrimo duomenimis, interneto vartotojai turi vidutiniškai 168-ias paskyras internete. Nebūtinai visos jų naudojamos – šį skaičių sudaro ir tos paskyros, apie kurias jų savininkas galėjo užmiršti ir pats. Net jei nepavyktų rasti ir uždaryti visų paskyrų, reikėtų pasirūpinti bent žinomomis artimajam.

T. Smalakys teigia, kad norint uždaryti mirusio žmogaus paskyras internete reikėtų pradėti nuo bankų ir kitų finansinių platformų. Tyrimas atskleidžia, kad šioms paskyroms uždaryti gali prireikti daugiausia laiko ir darbo. Jei uždaryti paskyrų nepavyksta greitai dėl paveldėjimo ar kitų opių klausimų, bankus reikėtų bent informuoti apie artimojo mirtį. Artimajam išėjus nedelsiant reikėtų susisiekti ir su jo mobiliojo ryšio operatoriumi, esą dalį paskyrų galima susieti su telefono numeriu.

Be to, ekspertas pataria skatinti šeimos narius naudotis didžiausių interneto platformų siūlomomis skaitmeninio palikimo (angl. digital legacy) funkcijomis. „Facebook“, „Apple“, „Google“ ir kitos progresyvios bendrovės leidžia interneto naudotojui nurodyti kontaktą, kuriam bus suteikta paskyros prieiga po jūsų mirties. Šią funkciją siūlo ir slaptažodžių tvarkyklės.

Metodologija: „NordPass“ įvertino 100-ą pasaulyje populiariausių interneto platformų, atrinktų remiantis „SimilarWeb“ ir „Statista“ teikiama informacija. Jie analizavo interneto platformų viešai skelbiamą informaciją jų tinklalapiuose ir kitose oficialiose joms priklausančiose paskyrose. Tyrėjai įvertino, kiek platformų teikia informacijos, susijusios su mirusio paskyrų uždarymu, kokius procesus siūlo, kokius dokumentus ir kokios informacijos prašo pateikti bei kokią politiką taiko neaktyvioms paskyroms.

APIE „NORDPASS“

„NordPass“ – slaptažodžių tvarkyklė verslo ir privatiems klientams. Naujausių algoritmų pagalba ši slaptažodžių tvarkyklė užtikrina vartotojų duomenų saugumą. Palanki kaina, patogumas ir paprastas naudojimas – svarbiausi dalykai, į kuriuos buvo atsižvelgta kuriant  „NordPass“. Vartotojai gali naudotis šia slaptažodžių tvarkykle savo kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose ir naršyklėse. Jų slaptažodžiai yra užkoduojami vartotojo įrenginyje, todėl tik pats vartotojas gali juos matyti. „NordPass“ priklauso „Nord Security“ produktų grupei. Daugiau informacijos: nordpass.com.

Panašu, kad socialinį tinklą „TikTok“ purtantys skandalai nesiliauja. Jau padėtas svarbus žingsnis, kad platformos nebeliktų JAV, o neseniai naudotojams pranešta ir dar viena naujiena – netrukus dalies kūrėjų turinys bus blokuojamas. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, nors dėl šio sprendimo atsirasianti cenzūra dalį naudotojų papiktino, platformoje turėtų sumažėti žalingo turinio – sąmokslo teorijų, seksualinio pobūdžio ir kitos neigiamą įtaką galinčios daryti medžiagos.

Pristatė atnaujintą politiką

„TikTok“ kūrėjai pranešė, kad nuo gegužės 17 dienos pradės tam tikram laikotarpiui blokuoti dalies kūrėjų turinį. Ši nauja taisyklė bus taikoma toms paskyroms, kuriose nuolat skelbiami įrašai, susiję su sąmokslo teorijomis, ekstremaliu fitnesu ir kūno alinimu, seksualinio pobūdžio medžiaga bei kitomis temomis, kurių platformos kūrėjai nusprendė nebereklamuoti rekomendacijų kanale „For You“.

„Šis pakeitimas įtrauktas į paskelbtą naują „TikTok“ naudojimo politiką. Nors techniškai vaizdo įrašai tokiomis temomis „TikTok“ vis dar leidžiami, pats turinys ir jį skelbiančių „problemiškų“ asmenų paskyros gali būti laikinai apribotos. Visa paskyra laikinai negali būti rekomenduojama „For You“ kanale tuo atveju, jei kūrėjas pakartotinai skelbia turinį, prieštaraujantį naujiems standartams“, – sako J. Antropik.

Visi blokuojami kūrėjai apie tokį sprendimą sulauks pranešimų. Be to, taisykles pažeidžiančių kūrėjų paskyras bus sunkiau rasti paieškos langelyje. Pasak ekspertės, tai gali atgrasyti tam tikrus kūrėjus naudotis programėle. 

„Pavyzdžiui, jei vaizdo įrašus apie mitybą keliantis kūrėjas turi vengti kalbėti apie ilgalaikį protarpinį badavimą arba nebegali dalintis svorio metimo rezultatais, jam teks savo turiniui ieškoti kitos platformos. Tą patį teks daryti ir tiems, kurie be konteksto ir paaiškinimų kalba apie psichologinę sveikatą, arba dalijasi ypač niūriais pasvarstymais, galinčiais daryti įtaką kitų emocinei būsenai“, – paaiškina J. Antropik.

Anot jos, šis sprendimas susijęs su į „TikTok“ nukreipta kritika dėl žalingo poveikio jauniems naudotojams. Praėjusių metų lapkričio mėnesį „Amnesty International“ atliktas tyrimas parodė, kad „TikTok“ kanale „For You“ padaugėjo depresyvaus turinio, dėl kurio kilo pavojus pabloginti vaikų ir jaunuolių psichikos sveikatą.

„Toks platformos sprendimas vertinamas dviprasmiškai. Jis gali ir sumažinti žalingo ar realybės neatitinkančio turinio kiekį, bet tuo pačiu ir pakenkti kitiems kūrėjams, kurie apie šias temas kalba pagrįstai ir profesionaliai“, – pastebi „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė.

Išgyvena sunkų laikotarpį

Jau kurį laiką „TikTok“ platforma susiduria su įvairiais sunkumais. JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai pasirašė įstatymą, kuriuo įpareigojo Kinijos bendrovę „ByteDance“ parduoti platformą, nes kitaip ji šalyje bus uždrausta. Šį žingsnį įmonė turi įgyvendinti per artimiausius metus.

„Šis sprendimas labiausiai susijęs su JAV ir Kinijos santykiais. „TikTok“ JAV naudojasi beveik pusė piliečių. 2021 m. Kinijoje įsigaliojęs įstatymas gali įpareigoti technologijų kompanijas atskleisti duomenis apie naudotojus. Tad JAV baiminasi, kad tai gali būti saugumo grėsmė“, – sako J. Antropik.

Nors prieš kelerius metus buvo skelbta, kad visų amerikiečių „TikTok“ duomenys tvarkomi fiziškai JAV esančiuose serveriuose, prižiūrimuose JAV kompanijų, šių metų pradžioje atliktas tyrimas vis dėlto atskleidė neištaisytas saugumo spragas. Paaiškėjo, kad nors ir neoficialiai, „ByteDance“ vis dar turėjo prieigą prie kai kurių individualių vartotojų duomenų.

Jei norite visada žinoti, kur yra ir ką veikia jūsų draugai, jus nudžiugins jau ruošiama socialinio tinklo „Instagram“ naujovė. Platformos kūrėjai patvirtino, kad netrukus pristatys funkciją „Friend Map“, kuri leis realiu metu matyti, kur yra jūsų draugai.

Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, nors panašias galimybes anksčiau jau siūlė ir kitos platformos, daliai naudotojų gali kilti susirūpinimas dėl savo privatumo.

Rinkoje pasitaikė ir anksčiau

Nuotraukų ir vaizdo įrašų dalijimosi platformą „Instagram“ valdanti įmonė „Meta“ patvirtino, kad kuria „Friend Map“ funkciją. Šiame draugų žemėlapyje bus galima matyti dabartinę visų draugų buvimo vietą, taip pat palikti visiems matomas trumpas žinutes arba užrašus. Tiesa, tai ne pirmas toks atvejis, kai ta pačia platforma ar įrenginiais besinaudojantys žmonės savo lokacija gali dalintis vieni su kitais.

„Ši funkcija panaši į kito populiaraus socialinio tinklo „Snapchat“ funkciją „Snap Map“, kuri taip pat leidžia matyti, kur šiuo metu yra jūsų draugai. Panašiu įrankiu jau galėjo naudotis ir „iPhone“ telefonų savininkai – juose veikia funkcija „Find My“, kurioje galima matyti susietų įrenginių buvimo vietą. „Instagram“ leis ne tik pasidalinti buvimo vieta, bet ir palikti pranešimus, pavyzdžiui, apie aplankytą restoraną ar sudominusią parduotuvę“, – sako J. Antropik.

Pasak ekspertės, „Instagram“ jau kurį laiką ėmėsi priemonių savo programėlėje siūlomo žemėlapio tobulinimui. 2022 m. pabaigoje bendrovė pristatė paieškos žemėlapį, kuris leido naudotojams tyrinėti nuotraukose pažymėtas vietas ir filtruoti vietos rezultatus pagal konkrečias kategorijas – restoranus, kavines ir grožio salonus. 

„Jauni platformos naudotojai, ieškodami naujų vietų, dažniau pasitelkia tokias programėles kaip „Instagram“ ir „TikTok“, o ne „Google“ paiešką ar žemėlapius. Galima sakyti, kad šia nauja funkcija „Instagram“ nori savo naudotojams suteikti dar vieną priežastį praleisti daugiau laiko šioje, o ne kitose programėlėse“, – pastebi J. Antropik.

Bendrovės teigimu, kol kas ši nauja funkcija yra tik kuriama ir naudotojams dar neprieinama. Kada ją jau bus galima išbandyti visiems dar nepranešama. 

Rūpestis dėl privatumo

Tiesa, kai kuriems naudotojams ši funkcija gali kelti klausimų dėl privatumo. Ar visuomet dalintis savo buvimo vieta su kitais – saugu? Anot J. Antropik, visų pirma, „Instagram“ draugų žemėlapis leistų naudotojams pasirinkti, kas gali matyti jų buvimo vietą.

„Panašu, kad naudotojai galės patys pasirinkti, su kuriais sekėjais dalytis savo buvimo vieta. Pavyzdžiui, tik su tais, kuriuos sekate pats, o jie – jus, arba tik su artimiausių „Close Friends“ draugų sąrašu, arba visai su niekuo. Žemėlapyje taip pat būtų „Ghost Mode“ nustatymas, kuris paslėptų jūsų paskutinę aktyvią buvimo vietą“, – pastebi „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė.

„Instagram“ kūrėjų teigimu, buvimo vietos duomenys taip pat būtų papildomai apsaugoti galutiniu šifravimu. Tai reiškia, kad jie nebūtų prieinami trečiosioms šalims. 

Per didžiausias metų šventes išauga Lietuvos gyventojų aktyvumas naudojantis išmaniaisiais telefonais, ne išimtis ir Velykos. Asmeninėse paskyrose žmonės dalijasi įvairiausiomis šventinėmis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir bendrauja su artimaisiais, esančiais užsienyje ar kitame mieste. Psichologas pasakoja, kas šventiniu laikotarpiu lemia padidėjusį įsitraukimą į socialinius tinklus bei paaiškina, kokį poveikį tai turi tarpusavio ryšiui.

Praėjusiais metais e. prekybos rinką drebino viena iš vis ryškėjančių tendencijų – apsipirkinėjimas socialiniuose tinkluose. Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva“, užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad šiuo būdu įvairias prekes įsigyja daugiau nei pusė lietuvių. O tokias platformas kaip „Facebook“ ar „Instagram“ bent vienai su apsipirkimu susijusiai veiklai naudoja virš 80 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia visai e. komercijos rinkai bei ko reikėtų nepamiršti apsiperkant socialiniuose tinkluose.

Nuo elektronikos prekių iki naudotų baldų, nuo skaitytų knygų iki kvepalų – tiek ir dar daugiau produktų šiandien galima nesunkiai įsigyti įvairiuose socialinių medijų kanaluose.

„Laikai, kai socialiniai tinklai buvo naudojami tik pokalbiams su draugais ar aktualių naujienų sekimui, baigėsi. Tokios platformos kaip „Facebook“, „Instagram“ ar net „Pinterest“ jau ne pirmus metus suteikia galimybę tiesiai jose apsirūpinti skirtingomis prekėmis, o vartotojai šiomis progomis noriai naudojasi. Tai reikšmingai keičia ir e. komercijos rinką – verčia prisitaikyti pardavėjus prie išaugusios konkurencijos, permąstyti savo rinkodaros strategijas ar prekybos kanalus“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Baltijos šalių gyventojai – imlesni naujovėms

Tyrimo rezultatų duomenimis, 2023 m. socialiniuose tinkluose apsipirko 62 proc. juos naudojančių Lietuvos gyventojų. Nuo lietuvių neatsiliko ir kitų Baltijos šalių gyventojai – 60 proc. latvių ir estų taip pat naudojo socialinius tinklus kaip apsipirkimo kanalus.

„Įdomu, kad Baltijos šalių gyventojai socialinių medijų platformose prekes įsigyja gerokai dažniau nei europiečiai – čia apsiperka kiek mažiau nei pusė, t.y. 48 proc. Europos gyventojų. Tai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai galimai yra imlesni naujoms technologijoms ir drąsiau išbando dar plačiai nepaplitusius prekybos kanalus, o socialinės medijos yra naudojamos vis platesniam spektrui užsiėmimų“, – teigia e. komercijos ekspertas G. Bilevičius.

Apie kintantį socialinių tinklų vaidmenį byloja ir tai, kad praėjusiais metais net 83 proc. lietuvių juos naudojo bent vienai su apsipirkimu susijusiai veiklai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai lietuviai socialinių medijų platformose ieško informacijos apie prekes – tai pernai darė maždaug 1 iš 3 (35 proc.) šalies gyventojų.  

„Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti ne vieną grupę, kurioje vartotojai dalijasi savo patirtimi apsiperkant vienoje ar kitoje parduotuvėje, nuvylusiais ir pasiteisinusiais pirkiniais. Tai – itin patogu potencialiems pirkėjams, norintiems priimti galutinį sprendimą dėl vienos ar kitos prekės įsigijimo“, – pažymi „DPD Lietuva“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

3 paprasti patarimai saugiam apsipirkimui

Apsipirkimas socialiniuose tinkluose gali būti greitas bei patogus būdas gauti norimą prekę, tačiau derėtų nepamiršti ir atsargumo priemonių, įspėja G. Bilevičius.

„Vartotojų apsipirkimo įpročiai keičiasi, o socialiniai tinklai tampa šių pokyčių dalimi. Tam, kad įsigytas daiktas džiugintų, o apsipirkimo patirtis būtų maloni, nepagailėkite laiko ir daugiau pasidomėkite apie pardavėją, patikrinkite, ar apie jį atsiliepia kiti vartotojai, ar jis pateikia visą reikalingą informaciją bei dar daugiau“, – sako e. komercijos ekspertas.

Pasak jo, užtenka laikytis kelių paprastų patarimų ir apsipirkimas socialiniuose tinkluose taps kur kas saugesniu:

1. Pirmiausia įsitikinkite, kad pardavėjas viešai skelbia savo pavadinimą, veiklos formą, adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą. Kilus potencialiam ginčui, kurio metu pardavėjas užblokuotų susirašinėjimą socialiniuose tinkluose, tai leistų susisiekti su juo kitais būdais.
2. Taip pat atidžiai peržiūrėkite, ar pardavėjas pateikia išsamius prekių aprašymus, informaciją apie prekių naudojimą, grąžinimo ir kitas sutarties sąlygas. Šios informacijos neradus, nerizikuokite ir iš pasirinkto pardavėjo geriau nepirkite. Pasitikrinti, ar prekybininkas yra sąžiningas, gali padėti ir atsiliepimų paieška forumuose ar jau minėtose socialinių tinklų grupėse.
3. Galiausiai, papildomą patogumą gali užtikrinti ir susitarimas, kad pardavėjas įsigytą prekę išsiųstų per patikimą siuntų pristatymo bendrovę – į paštomatą ar su kurjerio pagalba. Tokiu būdu išvengsite poreikio vykti į kitą gyvenvietę ar tolimą miesto rajoną, taupysite laiką bei būsite tikri, jog savo pirkinį gausite saugiai.

Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva“, užsakymu atliktas tyrimas vykdytas 2023 m. gegužės 31 d. – liepos 19 d., jo metu apklausta daugiau kaip 24 tūkst. Europos gyventojų iš 22 skirtingų šalių. Lietuvoje apklausti 804 gyventojai, iš jų socialines medijas naudoja 399 gyventojai.