Mintis, kad galite vienu metu atlikti kelias užduotis ir nuveikti daugiau per tą patį laiką, skamba patraukliai. Tačiau mokslas apie šių laikų trendą – „multitaskinimą“ – atskleidžia nemalonią tiesą. Psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad  iš tikrųjų žmogaus smegenys gali susikoncentruoti tik į vieną dalyką vienu metu. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pabrėžia, jog socialiniai tinklai skatina nuolatinį dėmesio šokinėjimą, o tai vargina ir mažina produktyvumą.

Sukurtas kompiuterių veiklai apibūdinti

Nors būtų smagu daryti du dalykus vienu metu, tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys paprasčiausiai negali visiškai susitelkti į daugiau nei vieną užduotį. Iš tiesų žmonės evoliucionavo taip, kad galėtų susikoncentruoti tik į vienintelį dalyką vienu metu.

„Multitaskingo“ arba gebėjimo daug užduočių atlikti vienu metu terminas 1960-aisiais buvo sukurtas JAV programinės ir techninės įrangos prekybos bendrovės „IBM“ ir niekada nebuvo skirtas apibūdinti žmogaus gebėjimams. Jis įvardino kompiuterio funkciją.

„Kai manote, kad atliekate kelias užduotis iš karto, iš tikrųjų tiesiog labai greitai perjunginėjame dėmesį tarp jų. Kiekvienas toks peršokimas turi savo kainą – be to, kad padarote daugiau klaidų, beveik visada prireikia ir daugiau laiko keliems darbams atlikti“, – sako P. Rakštikas.

Anot psichologo, kai žmogus stengiasi vienu metu užsiimti daugeliu veiklų, už tai sumoka savo energija ir dėmesingumu. Kitaip tariant, „multitaskinimas“ – tai paviršutiniškumas.

„Nors vienu metu iš tikrųjų galima atlikti kelis daug jėgų nereikalaujančius darbus,  per tai kenčia kokybė. Tuomet nelieka galimybės iki galo įsigilinti į veiklą, praleidžiamos svarbios detalės, daugiau dalykų pamirštama. Be to, beveik nelieka jėgų panaudoti kūrybiškumo, nes dėmesys nuolat blaškomas. Tai lemia didesnę klaidų tikimybę, kelia įtampą ir sukelia sumišimo jausmą. Dėl šios būsenos dažnai sakoma „jaučiuosi išsitaškęs“, – pažymi P. Rakštikas.

Be to, nuolatinis dėmesio perjunginėjimas gali pakenkti ilgalaikei atminčiai ir problemų sprendimo gebėjimams. Pasak psichologo, gilus įsitraukimas į vieną užduotį, vadinamas „single-tasking“, gali pagerinti darbo kokybę ir padidinti kūrybiškumą, nes leidžia visiškai sutelkti dėmesį.

Socialiniai tinklai skatina „multitaskinti“?

„Pažiūrėsiu tik dar vieną video ir veiksiu kažką kito – su tokia viltimi daugelis atsirado „TikTok“ arba „Instagram“ reels’us ir įstringa ten keletui valandų. Algoritmai nuolat skatina peržiūrėti naują video, kurie vienas nuo kito dažnai skiriasi tematiškai. Smegenų perjungimas nuo vienos temos prie kitos veikia taip pat, kaip atliekant daug užduočių vienu metu. Vėliau tai sukuria įprotį greitai keisti dėmesį ir sumažina gebėjimą ilgai koncentruotis į vieną užduotį“, – paaiškina J. Antropik. 

Anot jos, įprotis žiūrėti trumpus vaizdo įrašus ir atsitraukus nuo telefono verčia elgtis panašiai. Kadangi socialinių tinklų turinys dažnai yra trumpas ir fragmentiškas, naudotojai pripranta prie paviršutiniško informacijos apdorojimo. 

„Žmonės dažnai naudoja kelis ekranus vienu metu – kompiuteryje atlieka darbines užduotis, o išmaniajame tikrina naujienas, peržiūri žinutes soc. tinkluose, patikrina, kiek žingsnių surinko eidami į darbą. Atrodo, kad šitaip taupo laiką,  bet iš tiesų nuo to kenčia produktyvumas“, – paaiškina J. Antropik. 

Atsižvelgdamas į vis didėjantį neigiamą socialinių tinklų poveikį kasdieniam gyvenimui, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ jungiasi prie konferencijos, skirtos emocinio atsparumo skatinimui „logOFF“. Renginys, kuris vyks vasario 6 d., kviečia ieškoti būdų, kaip tapti labiau sąmoningais, saugoti savo emocinę ir psichinę gerovę.

Jau seniai praėjo jūsų miego metas, tačiau vis dar naršote socialiniuose tinkluose, peržiūrėdami vieną įrašą po kito. Galbūt net nesidomite tuo, ką matote, tačiau noras „atsigriebti“ už prabėgusią dieną tampa svarbesnis už poilsį. O užmerkus akis darosi sunku nugrimzti į miegą. Kartu su Vilniaus universitetu (VU), „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nemigą patiria kas penktas Lietuvos gyventojas.

Kaip ekranai trikdo poilsį?

„Kiekvieną dieną stengiamės nuveikti kuo daugiau, „nuversti kalnus“, tačiau mūsų smegenys tiesiog nepajėgia atlaikyti tokio tempo. Dėl padidėjusio streso tampa sunkiau užmigti, o kūnui – nurimti. Soc. tinkluose žmonės susiduria su stipriai emocijas žadinančiu ir spalvotu turiniu. Pavyzdžiui, „TikTok’e“ prie ryškių vaizdų prisideda dar ir stimuliuojantys garsai, trankiai skambantys garso takeliai. Pernelyg intensyvus technologijų su ekranais naudojimas ir informacinis triukšmas yra viena didžiausių modernaus amžiaus nemigos priežasčių“, – teigia neuromokslininkė ir miego tyrėja dr. Laura Bojarskaitė.

Anot jos, perdėtas naršymas soc. tinkluose vakarais kenkia miegui dviem būdais. Pirma, dirbtinė išmaniųjų telefonų šviesa trikdo smegenis, kurios nesugeba atskirti, ar šviesa yra natūrali, ar dirbtinė, o šviesa yra stipriausias smegenis budinantis signalas. Antra, soc. medijų turinys prieš miegą stipriai įtraukia ir skatina smegenų veiklą. 

„Norint pagerinti miego kokybę, svarbu prislopinti ekranų intensyvumą. Tai galima pasiekti uždedant raudonus naktinius filtrus arba naudojant juodai baltą ekraną, kaip darau aš pati. Reikėtų laikytis kelių miego higienos taisyklių. Pavyzdžiui, svarbu eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Vakaro rutina, kuri apima vieną ar du raminančius veiksmus prieš miegą, padeda atsipalaiduoti. Ryte ir pirmoje dienos pusėje verta padovanoti sau nors pusvalandį natūralios šviesos ir šviežio oro, kad sureguliuotumėte savo biologinį laikrodį“, – pataria mokslininkė.

Dr. L. Bojarskaitės žodžiais, geram poilsiui naktį rekomenduojama nevartoti kavos likus bent 8 valandoms iki miego. Jei nesijaučiate mieguistas, geriau neiti į lovą, nes smegenys turi asocijuoti miegamąjį su poreikiu ilsėtis. Galiausiai, svarbu užtikrinti, kad miegamojo aplinka būtų tinkama – tamsi, tyli, vėsi (16–18°C), tvarkinga ir dvelkianti ramybe.

Paradoksalu, tačiau nemiga kartais gali kilti ir dėl perdėto rūpesčio poilsiu. Tai vadinama ortosomnija. Šis reiškinys susijęs su miego stebėjimu išmaniaisiais įrenginiais. Žmonės siekia užsitikrinti sau kokybišką poilsį, gauti idealius miego įvertinimus, tačiau technologijos nėra visiškai tikslios. Nors skaičiai gali rodyti prastesnį miegą, žmogus vis tiek gali jaustis pailsėjęs.

Saldus miega stiprina žmogų emociškai

„Jei pastebite, kad iki vėlumos be sustojimo naršote telefone ar žiūrite mėgstamus serialus, nors žinote, kad jums reikia poilsio, tikriausiai atidėliojate miegą iš keršto (angl. revenge bedroom procrastination). Tai vis dažniau pasikartojantis įprotis, kuriuo žmonės bando atgauti asmeninį laiką savo miego sąskaita“, – pastebi Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Kartu su VU mokslininkais parengtas, „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas* apie žmonių emocinį atsparumą atskleidė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų (22 proc.) patiria miego sutrikimų. Apklausos duomenimis, žmonės, turintys žemesnį emocinį atsparumą, dažniau susiduria su nemiga, turi priklausomybę nuo soc. tinklų ir nesaikingai vartoja alkoholį. Miego svarba čia itin ryški – kokybiškas poilsis naktį gerina bendrą emocinę gerovę ir padeda lengviau atsitiesti po kasdieninių sunkumų.

J. Antropik teigimu, natūralu norėti skirti laiko sau dienos pabaigoje, tačiau jei tai ima kenkti bendrai savijautai, verta stengtis naršyti sąmoningiau. „Internetas siūlo begalinį turinio srautą, kuris įtraukia ir gali nepastebimai suryti marias jūsų laiko. Vakare leiskite sau pabūti vienam ar su šeimos nariais, bet be technologijų. Jei vis dėlto naudojatės ekranu arba palaipsniui mažinate jo laiką, nustatykite priminimus apie naudojimo ribas telefone ar kompiuteryje“, – pataria įmonės skaitmeninio turinio vadovė.

„Tele2“ rūpinasi savo klientų emocine gerove. Sausio 20 d., liūdniausią metų dieną, dar vadinamą „Blue Monday“, bendrovė kviečia sąmoningiau naudotis soc. medijomis ir skirti laiko sau – pailsėti, atsikvėpti ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

*Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.

Kai telefonas pažadina jus ryte, iškart atidarote „Facebook“ ir tikrinate naujienas. Sėsdami pusryčiauti slenkate per „Instagram“. Dirbate fone pasileidę „YouTube“ vaizdo įrašą. O atsigulę į lovą, dieną užbaigiate žiūrėdami „TikTok“. Pastovus soc. tinklų naudojimas turi didelę įtaką jūsų smegenims. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad kiekvienas pranešimas ir patiktukas ne tik skatina jus grįžti prie ekranų, bet ir sukelia sunkiai pastebimą priklausomybę.

Sukurti taip, kad išlaikytų dėmesį

Kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai iš kitų ES šalių išsiskiria labiau paplitusiu rizikingu socialinių tinklų naudojimu. Jo paplitimas yra apie du kartus didesnis nei kitose ES valstybėse.

„Jei tik vieną rytą lovoje praleistumėte slinkdami telefonu, neigiami padariniai būtų minimalūs. Tačiau jei tai tampa įpročiu, diena po dienos, mėnuo po mėnesio, toks elgesys gali turėti rimtų pasekmių. Įsitraukti į soc. tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims – jo norisi čia ir dabar, bet iš tiesų jis jūsų kūnui naudos neduoda“, – teigia J. Antropik.

Skaitmeninio turinio vadovės teigimu, socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“, yra specialiai sukurti taip, kad nuolat pritrauktų ir išlaikytų vartotojo dėmesį. Nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę, todėl svarbu išmokti geriau valdyti savo laiką prie telefono. Tai galite pasiekti ugdydami kelis paprastus, tačiau veiksmingus įpročius.

„Norėdami į savo kasdienybę įnešti daugiau sąmoningumo, apgalvokite, kada ir kaip naudositės išmaniuoju telefonu. Venkite tikrinti telefono iškart atsibudę ar prieš einant miegoti. Galite suplanuoti laiką arba naudoti telefoną kaip apdovanojimą už atliktas užduotis. Būtinai išjunkite telefoną tam tikrais momentais, pavyzdžiui, dalyvaudami susitikimuose, sporto salėje ar žaisdami su vaikais, ir nesineškite jo į vonios kambarį.

Pašalinkite socialinių tinklų programėles iš telefono, kad galėtumėte jas tikrinti tik per kompiuterį. Palaipsniui ribokite telefono tikrinimo dažnumą ir naudokitės programėlėmis, kurios padeda valdyti laiką, praleistą prie ekrano“, – pažymi „Tele2“ atstovė.

Priklausomybę kuria noras malšinti liūdesį

Soc. tinklai gali sukelti priklausomybę tiek fiziškai, tiek psichologiškai dėl poveikio, kurį turi smegenims. 2024 m. Harvardo universiteto tyrimas patvirtina, kad informacijos skelbimas apie save soc. medijose aktyvuoja tą pačią smegenų dalį, kuri užsidega vartojant priklausomybę sukeliančias medžiagas.

Pasakodami apie save, žmonės stiprina ryšį su kitais ir suteikia savo buvimui prasmės socialiniame kontekste, o šis patvirtinimas tampa pagrindiniu gerų emocijų šaltiniu, todėl žmonės vis dažniau grįžta į socialinius tinklus, siekdami pakartoti šį jausmą.

„Kadangi socialiniai tinklai ir mobilieji telefonai gali pasiūlyti lengvai prieinamą ir greitą malonumo patyrimą, nuo jų gali formuotis priklausomybė. Nors jų teikiamas apdovanojimas nėra toks intensyvus, kaip kitų probleminio elgesio formų, tokių kaip svaigiųjų medžiagų vartojimas, soc. medijų platformos geba paveikti smegenų dopamino „noro“ sistemą, kuri siekia malonumo, šiuo atveju, gauti patiktukų ir peržiūrų vėl ir vėl“, – teigia VU psichologijos docentė dr. Inga Truskauskaitė.

Anot jos, priklausomybė ne visuomet susijusi su papildomo malonumo siekimu. Ji gali kilti ir iš poreikio numalšinti emocinį skausmą. Iššūkis kyla dėl to, kad kai kuriems žmonėms trūksta žinių ar įgūdžių, kaip patenkinti savo socialinius, fizinius ir emocinius poreikius sveikais būdais.

„Svarbu įsiklausyti į save, pastebėti, kaip jaučiatės atsitraukę nuo telefono: ar įgaunate daugiau jėgų, ar esate tarsi išsunkti. Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti veiklų, galinčių sukelti priklausomybę, tokių kaip socialinių tinklų naudojimas – tačiau svarbus jų sąmoningas reguliavimas, kad būtų išvengta žalos. Vietoje laiko prie ekrano rekomenduočiau kuo dažniau rinktis tikras ir prasmingas patirtis.

Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas lauke gali suteikti daugiau gerų emocijų nei nesąmoningai iššvaistytas laikas prie telefono, ieškant momentinių laimės trupinėlių“, – sako psichologė.

Nuo šiol gauti karjeros patarimų, sužinoti verslo naujienas ir apie naujas įsidarbinimo galimybes „LinkedIn“ galite išgirsti video formatu. Platforma, turinti daugiau nei 1 mlrd. naudotojų visame pasaulyje, vaizdo įrašų srautą siūlo ir Lietuvoje.  Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad „LinkedIn“ nebėra skirtas tik darbo paieškai ir jau seniai išaugo į daug universalesnį socialinį tinklą.  

Geras laikas pradėti kelti įrašus patiems

„Microsoft“ valdoma platforma palaipsniui diegia „TikTok“ stiliaus vertikalių vaizdo įrašų srautą. Priėmę paskutinį „LinkedIn“ atnaujinimą, vartotojai Lietuvoje jau gali matyti ir naudotis šia nauja funkcija. Profesiniame socialiniame tinkle atsirado vadinamoji „begalinio slinkimo“ funkcija – tai nenutrūkstamas vaizdo įrašų srautas, kuris aktyvuojasi vos spustelėjus „LinkedIn“ vaizdo įrašą. Slinkdami žemyn galite nuolat žiūrėti naujus filmukus, panašiai kaip „TikTok“ ar „Instagram“ programėlėse.

„Trumpų vaizdo įrašų populiarumą lemia greitas ir patogus turinio vartojimo tempas. Įdiegus vaizdo įrašų srauto funkciją, naudotojai gali dar paprasčiau sužinoti apie naujas darbo galimybes, reikiamus įgūdžius ir karjeros kelius šiuolaikinėje darbo rinkoje. Šiuo metu dauguma vaizdo įrašų yra anglų kalba, tad dabar puikus metas pradėti kurti turinį lietuviškai. Net jei nesiekiate tapti influenceriu, kiekvienas turi ką įdomaus papasakoti apie savo darbą, o „LinkedIn“ tam puikiai tinka“, – sako J. Antropik.

Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, laikui, kiek žmonės gali išlaikyti dėmesį, vis trumpėjant, video turinys labiau patraukia ir išlaiko žiūrovus. Trumpais vaizdo įrašais galima pateikti informaciją mažomis porcijomis, bet įtaigiai. Filmukai šiuo metu populiarūs visur, o pagal „LinkedIn“ atliktus tyrimus, šioje platformoje vidutiniškai gauna net 1,4 karto daugiau įsitraukimo nei tekstiniai įrašai.

Ar kopijuoja kitus?

„TikTok“, „Instagram Reels“ ir „YouTube Shorts“ jau seniai diktuoja vaizdo įrašų formato populiarumą, tačiau dabar ir „LinkedIn“ įžengia į šią sritį su turiniu, orientuotu profesionalams. Trumpų vaizdo įrašų srautas „LinkedIn“ tinkle suteikia naujų galimybių dalytis žiniomis ir įsitraukti į profesines diskusijas.

„Nors techninis formatas iš pirmo žvilgsnio primena kitų platformų sprendimus, „LinkedIn“ kryptis į profesinį turinį išskiria ją iš kitų. Čia pagrindinis dėmesys sutelktas į darbo rinkos naujienas, karjeros patarimus ir industrines įžvalgas, o ne į pramoginį turinį. Tokiu būdu soc. tinklas išlaiko unikalumą ir pritraukia auditoriją, ieškančią naudingos informacijos, o ne vien linksmų vaizdo įrašų“, – paaiškina „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

„LinkedIn“ platforma apdovanoja kūrėjus, kurie dalinasi vaizdo įrašais. Intensyviausi soc. tinklo influenceriai dalinasi įžvalgomis, kad pradėjus reguliariai skelbti trumpus filmukus, auditorijos įsitraukimas ir jų populiarumas tiesiog šovė į aukštumas.

„Tai galima paaiškinti tuo, kad „LinkedIn“ algoritmas vis dar yra labai palankus organiniam turiniui. Kitaip nei kitose programėlėse, šioje platformoje didelį ratą žmonių galite pasiekti be reklamos“, – sako J. Antropik.

„LinkedIn“ netaiko griežtų vaizdo įrašų formatų, kaip tai daro „TikTok“ ar „Instagram“ – galima įkelti vertikalaus, horizontalaus ir kvadratinio formato vaizdo įrašus. Tačiau pastarieji formatai, nors ir gerai atrodo įprastinėje „LinkedIn“ įrašų aplinkoje, naujajame tik vaizdo įrašams skirtame sraute neatrodys itin gerai.

Ekspertės teigimu, geriausiai žmonių dėmesį telefonuose pritraukia tas turinys, kuris užpildo visą ekraną. Tai reiškia, kad ir į „LinkedIn“ geriausia kelti vertikalaus tipo vaizdo įrašus.

„Tekstas ir tekstiniai įrašai išlieka svarbia „LinkedIn“ platformos dalimi, todėl juos nuvertinti būtų klaida, net jei planuojate dalytis vaizdo turiniu. Pagrindinėje „LinkedIn“ srauto juostoje tekstas yra rodomas virš vaizdo įrašo, tad jis svarbus pritraukiant žiūrovų dėmesį. Kadangi šio soc. tinklo auditorija yra rimtesnė lyginant su kitomis platformomis, jai sudominti reikės ne tik gražių video, bet ir reikšmingų įžvalgų šalia“, – mintimis dalijasi „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Lygesnė oda, putlesnės lūpos, ilgesnės blakstienos  – norite atrodyti gražesni nei esate? Tokią galimybę suteikiantis „TikTok“ ją uždraus paaugliams. Jaunų žmonių mėgstamoje trumpų vaizdo įrašų platformoje grožio filtrai rimtai žaloja paauglių psichinę sveikatą. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, pakeitimai socialiniame tinkle įsigalios per kelias ateinančias savaites. 

Kelia nerealius lūkesčius išvaizdai

„TikTok“ pakeitimai įvedami reaguojant į ne pelno organizacijos „Internet Matters“ ataskaitą apie vaikų saugumą internete. Apribojimai neleis jaunesniems nei 18 metų vartotojams naudoti sunkiai plika akimi pastebimų ir jų išvaizdą keičiančių efektų. Atnaujinimai bus taikomi visose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą.

„Pastaruoju metu socialiniai tinklai susilaukė daug kritikos dėl jų poveikio jaunų žmonių psichologinei sveikatai. Todėl, kaip ir kitos populiarios socialinių tinklų platformos, „TikTok“ imasi pokyčių. Per artimiausias savaites bus įdiegti pakeitimai, kurie uždraus jaunesniems nei 18 metų naudotojams naudoti filtrus, kurie realistiškai koreguoja veido bruožus ir kelia nežmoniškus lūkesčius išvaizdai. Be to, filtrų aprašymai bus patobulinti, kad aiškiai nurodytų, kokie pokyčiai veide yra atliekami“, – paaiškina J. Antropik.

Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, grožio filtrai veikia naudodami veido atpažinimo technologiją, kurios algoritmas analizuoja naudotojo veido bruožus, remdamasis kontrasto skirtumais. Pavyzdžiui, nosies tiltelis paprastai yra šviesesnis nei jos šonai. Nuskaičius veidą tarsi žemėlapį, filtras uždeda ant jo tinklą, kuris tiksliai nustato įvairių bruožų vietas ir koreguoja juos pagal nustatymus.

„Patys paaugliai negalės naudoti filtrų, bet matys suaugusiuosius, kurie platina savo atvaizdus, patobulintus su DI. Neigiamas filtrų poveikis niekur nedings, nes paaugliai vis tiek bus veikiami pernelyg tobulai atrodančių suaugusiųjų veidų vaizdo įrašuose. Ši naujovė padės tik iš dalies“, – papildo ekspertė.

Vis dar leis apsimesti kačiukais

Amžiaus apribojimai nebus taikomi filtrų efektams, kurie yra sukurti taip, kad būtų akivaizdūs ir juokingi, pavyzdžiui, pridedant gyvūnų ausis arba komiškai naudojant animacijas.

„Vaikai dažnai nesugeba atpažinti, kada vaizdai yra pakeisti, ir jaučia stiprų socialinį spaudimą atitikti internete vyraujančius išvaizdos standartus. Pagražinantys filtrai skatina iškreiptą pasaulėžiūrą, kurioje idealizuoti, ištobulinti vaizdai tampa norma“, – teigia J. Antropik.

Ekspertės teigimu, ankstesnės tokių filtrų versijos dažnai veikdavo su trikdžiais. Rankos mostas prieš veidą nutraukdavo „stebuklą“ ir taip galėdavote aiškiai pamatyti, jog veidas pakoreguotas dirbtinai. Naujausi filtrai yra neįtikėtinai realistiški. Vartotojai gali judėti ekrane nesutrikdydami iliuzijos.

„TikTok“ duomenimis, platforma Europoje šiuo metu turi daugiau nei 175 milijonus aktyvių naudotojų per mėnesį. Socialinio tinklo atstovai praneša, kad artimiausiomis savaitėmis 13 Europos šalių vartotojams bus prieinamos naujos psichologinę pagalbą teikiančios funkcijos. Pavyzdžiui, vartotojai galės pranešti apie turinį, susijusį su savižudybėmis, savęs žalojimu, neapykanta ar priekabiavimu, taip pat bus plačiau viešinamos vietinės psichologinės pagalbos linijos.

„TikTok“ vysto naujas mašininio mokymosi technologijas, kurios gali aptikti  jaunesnių nei 13 metų vaikų paskyras. Tai yra minimalus amžius, nuo kurio galima naudotis platforma. Bendrovė kiekvienais metais pašalina apie šešis milijonus paskyrų visame pasaulyje, kurios neatitinka minimalaus amžiaus reikalavimų.

Ruošiasi griežtesniems ES reguliavimams

Anot J. Antropik, apsaugos priemonės nepilnamečiams vartotojams ir akylesnis amžiaus tikrinimas yra dalis sprendimų, kuriuos socialinių medijų platformos įveda prieš artėjančius griežtesnius reguliavimus Europos Sąjungoje.

„Daugelis populiariausių socialinių tinklų vienu metu jautresnius saugumo reikalavimus įveda ne atsitiktinai. Už interneto saugumo taisyklių pažeidimus socialinėms platformoms grės didelės baudos“, – sako „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Anksčiau šį mėnesį „Roblox“ paskelbė, kad apribos vaikams prieigą prie smurtinio turinio. Tai buvo padaryta reaguojant į įspėjimus apie vaikų išnaudojimą ir nepadorių vaizdų platinimą. „Instagram“, priklausanti „Meta“, taip pat pristatė paauglių paskyras jaunesniems nei 18 metų vartotojams. Tai suteiks tėvams daugiau kontrolės prižiūrėti, ką socialiniame tinkle veikia vaikai,  įskaitant galimybę užblokuoti prieigą prie programėlės naktį.