socialiniai tinklai

Spalio 07, 2024

„Facebook“ kratosi „socialinių tinklų dinozauro“ etiketės: paskelbė planus susigrąžinti iš jo bėgantį jaunimą

Jei šiandien lankėtės „Facebook“, labai didelė tikimybė, kad jums ne aštuoniolika ir net ne 24-eri. „Pew“ tyrimų centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šią platformą naudojančių paauglių dalis krito nuo 71 proc. iki vos 33 proc. Tačiau „Facebook“ nėra linkęs taikstytis su „socialinių tinklų dinozauro“ etikete – „Telia“ atskleidžia šios medijos planus iš naujo pelnyti jaunimo simpatiją.

Nors į „Facebook“ kasdien užsuka vos keli procentai 13–17 m. paauglių, situacija nėra tokia dramatiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 2024 m. duomenimis, didžiausias pasaulio socialinis tinklas savo pozicijų nepraranda – kas mėnesį juo pasinaudoja net trys milijardai planetos gyventojų. Todėl tikėtina, jog susirūpinimas patrauklumu jaunajai kartai yra labiau didesnio „Facebook“ plano dalis, nei pavojaus signalas.

„Niekam ne paslaptis, kad jaunimas laiką leidžia visai kituose socialiniuose tinkluose, nei jų tėvai ar seneliai. Bet „Facebook“, priešingai nei įsivaizduojama, nėra atsidūręs jų gyvenimo paraštėse. Tiesiog jaunuoliai čia užsuka ne pramogauti, o susitvarkyti reikalų – parduoti daiktus ar gauti reikiamos informacijos. Šie du aspektai, kartu su didesniu dėmesiu kūrėjams ir geresnėms turinio rekomendacijoms, būtent ir turėtų tapti pagrindiniais koziriais, siekiant pakeisti savo įvaizdį jaunimo akyse“, – teigia „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Atbaido „suaugėliškumas“

2004 m. sukurto „Facebook“ plėtra prasidėjo JAV universitetuose, todėl pats tinklapis ilgą laiką buvo lyg savotiškas jaunimo klubas. Ten mokyklinio ir universitetinio amžiaus žmonės būrėsi į grupes, dalinosi juokeliais ir organizuodavo vakarėlius. Visgi platformai išpopuliarėjus, į ją pradėjo plūsti vyresni žmonės, socialiniame tinkle pamatę galimybę atgaivinti ryšius su tolimesnėmis gimininėmis bei daugybę metų nematytais klasės draugais.

„Didelis vyresnio amžiaus vartotojų skaičius smarkiai pakeitė „Facebook“. Ten pradėjo daugėti politinės reklamos, pasisakymų svarbiomis temomis, suaugusieji ėmė dalintis savo laikų anekdotais ir pokštais. Tad ilgainiui naujasis socialinio tinklo veidas daliai jaunimo tapo nuobodus bei pradėjo sietis su jų tėvais, todėl jie persikėlė į „Snapchat“, „Instagram“, o vėliau ir į „TikTok“.

Šių platformų funkcionalumas leidžia labiau atsipalaiduoti saviraiškos požiūriu ir pasinerti į madingą pramoginį turinį, kurio neužgožia rimtos suaugusiųjų gyvenimo problemos“, – įžvalgomis dalinasi J. Markeliūnė.

Priežastis, kodėl „Facebook“ nebandė susigrąžinti jaunimo, siūlydama naujus turinio formatus, dirbtinio intelekto (DI) filtrus bei kitas jaunesnei auditorijai patrauklias funkcijas, greičiausiai slypi bendrovės verslo modelyje. „Facebook“ valdančios „Meta“ pagrindinis uždarbis yra reklamų pardavimas, o daugelį ją perkančių verslų nedomina įprastai didelių pajamų dar neturintys paaugliai. Todėl labai tikėtina, kad nebuvo „Facebook“ nelinkusi eksperimentuoti, baimindamasi, jog naujovės atbaidys vyresnę auditoriją.

Grupės ir prekyvietė – vis dar aktualios

Dar 2021 m. vieną populiariausių technologijų dienraščių „The Verge“ pasiekė nutekėjęs vidinis „Facebook“ tyrimas, kuriame buvo konstatuota, jog jaunimas „Facebook“ įsivaizduoja kaip keturiasdešimtmečių ir penkiasdešimtmečių susibūrimo vietą, o šio socialinio tinklo turinį linkęs vertinti kaip nuobodų, klaidinantį ir negatyvų. Vis dėlto nėra taip, kad jaunuoliai šiomis dienomis skubėtų trinti savo „Facebook“ paskyras. Netgi priešingai – nemaža dalis jų „Facebook“ pasitelkia labai konkretiems poreikiams.

Milijardierius, laidos „Shark Tank“ žvaigždė Markas Cubanas teigia buvęs labai nustebęs, kai sužinojo, kad nepaisant dabartinio „Facebook“ įvaizdžio, jo grupėse dalyvauja didelė dalis jaunimo. Negalėdami rasti atsakymo „Google“ paieškoje, jaunuoliai iš tiesų pirmiausia skuba į specializuotas „Facebook“ grupes. Padedant kitiems žmonėms, jie čia tiksi greitai išspęsti savo problemas, kurios gali būti pačios įvairiausios – pradedant mokesčių mokėjimo neaiškumais ir baigiant jautriais sveikatos klausimais.

Pasak „Telia“ atstovės, kitas svarbus funkcionalumas, galimai svariai prisidėjęs prie to, kad „Facebook“ naudojančio jaunimo dalis nuo 2022 m. iki 2023 m. ne krito, o augo vienu procentu, yra šio socialinio tinklo prekyvietė. Ironiška, tačiau šį skelbimų portalą išpopuliarino „YouTube“ ir „TikTok“ vaizdo įrašai, kuriuose rodoma, kaip jame galima nebrangiai įsigyti įvairių daiktų, juos minimaliai atrestauruoti ir panaudoti savo būste arba tiesiog parduoti už didesnę kainą.

Pirkimas „Facebook Marketplace“ populiariai laikomas sumaniu sprendimu ir tą patvirtina beveik 1,3 milijardo siekianti šią skelbimų platformą kiekvieną mėnesį naudojančių vartotojų auditorija.

„Facebook“ ketina vėl atsigręžti į jaunimą

Socialinių tinklų dinozauro įvaizdis „Facebook“ kuo toliau, tuo labiau nepatinka. Platformos vadovybė supranta, kad jaunimas diktuoja turinio madas, kuriomis po ilgesnio laiko paseka ir vyresnioji karta. Deja, bandyti „Facebook“ paversti „TikTok“ ir rizikuoti sudaryti vidinę konkurenciją to pačios „Meta“ valdomam „Instagram“, nėra gera mintis, todėl „Facebook“ nusprendė susitelkti į unikalius savo privalumus, kuriuos išvardino rugsėjo pradžioje paskelbtame savo tinklaraščio įraše.

Užuot fokusavęsis į paauglius, šis socialinis tinklas ketina padėti jaunimui žengti į trečioje dešimtyje pasitinkančius suaugusiųjų gyvenimo iššūkius. „Facebook“ nori pakviesti jaunus žmones jungtis į grupes, kuriose mokomasi namuose pasigaminti madingus vėlyvuosius pusryčius, ieškoma karjeros patarimų ar tiesiog draugijos einant pabėgioti. Tuo metu „Facebook“ prekyviete norima paversti pirma stotele ieškant baldų bendrabučio kambariui ar pirmiesiems nuosaviems namams.

„Dar gegužės pabaigoje „Facebook“ paskelbė savo planus keistis ir evoliucionuoti kaip platformai. Socialinis tinklas ketina daugiau investuoti į DI algoritmus, kad jaunimas gautų geresnes turinio rekomendacijas. Taip pat daugiau dėmesio ketinama skirti vaizdo įrašų formatui ir kūrėjams, kuriems nuo šių metų pradžios siūlomas peržiūrėtas išmokų modelis.

Tokiomis priemonėmis siekiama „Facebook“ paversti jaunimui daugiau vertės teikiančia erdve, kurioje jis galėtų bendrauti, mokytis ir augti kartui“, – naują „Facebook“ strategiją detalizuoja „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė.

Internetas

„Snapchat“ – vaikų mėgstamas socialinis tinklas. Ar jis saugus?

Socialinę platformą „Snapchat“ žino kiekvienas jaunuolis. 2024 m. antrojo ketvirčio duomenys rodo, kad ši programėlė kasdien sulaukė net 432 milijonų aktyvių vartotojų visame pasaulyje. Parents.com skaičiavimu, net 20 proc. visų, naudojančiųjų „Snapchat“, sudaro jaunesni nei 18 metų vartotojai. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, teigia, kad „Snapchat“ vis dažniau naudoja net patys mažiausieji, todėl tėvams iškyla klausimų dėl jų vaikų privatumo ir saugumo.

Kodėl vaikai taip mėgsta „Snapchat“?

Antropik teigimu, „Snapchat“ – viena dinamiškiausių ir labiausiai kūrybiškumą skatinančių programėlių rinkoje, todėl vaikai itin greitai susižavi jos galimybėmis ir funkcijomis.

„Snapchat“ pasižymi galimybe žinutes ar nuotraukas talpinti tik laikinai, o tai sukuria spontaniškumo pojūtį. Toks bendravimas yra lengvesnis, nejaučiamas spaudimas, nes išsiųstos žinutės ar įkeltos nuotraukos saugomos tik 24 valandas. Be to, programėlėje apstu įvairiausių vaikų mėgstamų filtrų ir efektų, leidžiančių kūrybiškai ir linksmai keisti savo asmenukes bei vaizdo įrašus. Tai apeliuoja į vaikų meilę žaidimams ir kūrybiškumui“, – pastebi ekspertė.

Jos teigimu, „Snapchat“ platforma skatina bendruomeniškumą, jaunuoliai gali burtis į privačias grupes ir dalytis asmeniškesniu turiniu, kuris prieinamas tik patiems artimiausiems. „Vaikai yra itin bendruomeniški ir nuolat ieško ryšio su bendraamžiais, todėl toks neformalus ir vizualus programėlės pobūdis atitinka būtent tai, ką jauniausia karta mėgsta labiausiai – bendrauti nuolat, greitai ir vizualiai“, – sako skaitmeninio turinio vadovė.

Ar „Snapchat“ saugu naudoti vaikams?Antropik teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio programėlė yra itin nuotaikinga, spalvinga ir vizualiai patraukli, tėvams neretai kyla klausimas, ar jų vaikui yra saugu čia bendrauti ir dalintis savo nuotraukomis. Ekspertė išskiria kelis aspektus, kurie specialistams kelia nerimą dėl vaikų, čia leidžiančių savo laiką, saugumo:

Vaikai nepaiso amžiaus reikalavimo. Oficialus „Snapchat“ amžiaus reikalavimas yra 13 metų, tačiau jaunesni vaikai vis tiek gali naudotis programėle, pateikę klaidingą gimimo datą. Nors anksčiau jaunesniems nei 13 metų programėlės naudotojams buvo skirta funkcija „SnapKidz“, tačiau ji buvo nutraukta. Dabar „Snapchat“ besinaudojantys vaikai turi prieigą prie pilnosios versijos, o tai gali sudaryti sąlygas susipažinti su jų amžiui netinkamu turiniu.

Privatumo spragos. Vaikai programėlėje potencialiai gali bendrauti su nepažįstamaisiais, jei jų privatumo nustatymai nėra tinkamai sukonfigūruoti. Jie gali gauti žinučių iš nežinomų naudotojų, todėl kyla rizika susidurti su netinkamu turiniu ar internetiniais sukčiais. Be to, programėlės funkcija „Snap Map“ gali atskleisti vaiko buvimo vietą draugams, o jei nustatymai tinkamai nesutvarkyti, net ir nepažįstamiems žmonėms.

Netinkamas turinys. Programėlėje yra skiltis „Discover“, kurioje matomas turinys gali neatitikti vaikų amžiaus.

Rizika patirti patyčias. Žinučių siuntimo ir dalijimosi funkcijos šioje platformoje gali būti naudojamos internetinėms patyčioms. Dėl laikino žinučių pobūdžio tėvams ar globėjams gali būti sunkiau stebėti ir spręsti tokio elgesio problemą.

Nėra griežtai reguliuojamos tėvų kontrolės. Skirtingai nei kai kurios kitos socialinės medijos programėlės, „Snapchat“ neturi išsamių tėvų kontrolės funkcijų. Dėl to tėvams sunkiau stebėti savo vaiko veiklą platformoje.

Ką daryti, kad vaiko laikas internete būtų saugus?

Antropik teigimu, saugų vaiko laiką ne tik „Snapchat“, bet ir internete apskritai galima užtikrinti tėvams inicijuojant pokalbį su atžala apie atsakingą elgesį virtualioje erdvėje ir peržiūrint įvairių programėlių privatumo nustatymus.

„Tėvams ypač svarbu kalbėtis su vaikais apie internete tykančius pavojus ir saugų elgesį naudojant populiarias socialines platformas. Vaikams būtina akcentuoti, kad jaunimo taip mėgstamas programėles naudoja ne tik jų bendraamžiai – internetiniai sukčiai taip pat gali pasinaudoti vaikų naivumu ir pažeisti jų privatumą“, – sako ekspertė.

Ji primena, kad „Tele2“ teikia tarp tėvų itin populiarią interneto apsaugos paslaugą, kurią galima užsisakyti ryšio operatoriaus savitarnoje. Šią paslaugą užsisakę tėvai savo vaikų telefonuose gali apriboti norimų programėlių naudojimą. Taip pat „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir užblokuoja prieigą prie jų. Apie šias grėsmes, pranešimo galimybę nustatymuose aktyvavę klientai, yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB "Publicum"

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

2024-09-02 11:00

Laisvalaikis, pramogos, ITT

Įrenginiai

Z karta pasitiki komentarais socialiniuose tinkluose: atsakė, kodėl tai gali būti žalinga

Naujas tyrimas atskleidė, kaip Z karta atsirenka naujienas ir vertina informacijos patikimumą. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, įspėja nepasitikėti komentarais ir pateikia patarimų, kaip atpažinti netikrų vartotojų paskyras.

Svarbiau ne naujiena, o visuomenės nuomonė

Pastaruosius kelerius metus „Google“ padalinys „Jigsaw“ tiriantis informacines grėsmes atviroms visuomenėms, siekė surinkti duomenis apie Z kartos elgseną internete. Paaiškėjo, kad jaunoji karta nesiekia įvertinti, ar internete rasta informacija yra tiesa ir nesivargina tikrinti informacijos šaltinių.

Tyrimas parodė, kad Z karta mažiau dėmesio skiria tradicinei žiniasklaidai ir dažniau informacijos ieško soc. tinkluose. Pastebėta, jog jaunuoliai turi įprotį skaityti tik antraštes ir iškart keliauti prie komentarų.

Taip elgiasi, nes nori įvertinti visuomenės nuomonę ir sužinoti, ką mano kiti. Anot tyrėjų, Z karta tiki, kad informaciją jiems atrinks patikimi influenceriai arba žmonių masė komentarų sekcijose. J. Antropik atkreipia dėmesį, kad taip galima nesunkiai apsigauti.

„Tendencijos rodo, kad visi vartojame mažiau oficialaus naujienų turinio, pavyzdžiui, televizijos ar laikraščių. Vis labiau pasikliaujame savo soc. tinklais ir kitų žmonių nuomone. Prieš užsisakant viešbutį, perskaitome atsiliepimus, o prieš renkantis kavinę pietums, tikriname, keliomis žvaigždutėmis ji įvertinta lankytojų. Tai savaime nėra žalinga, tačiau svarbu nepasikliauti viskuo, ką perskaitote soc. tinkluose, o ypač komentaruose“, – įspėja „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Pasak J. Antropik, komentarai ir atsiliepimai gali būti suklastoti. Todėl svarbu remtis informacija, prie kurios nurodyti šaltiniai ar moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, jei komentaruose minima statistika, reikėtų pasidomėti, ar ji iš tiesų egzistuoja ir ar yra pagrįsta.

Kaip atpažinti apsimetėlius?

Anot J. Antropik, soc. tinkluose aktyviai veikia tūkstančiai netikrų automatizuotų paskyrų, kurios gali klaidinti visuomenę ir skleisti dezinformaciją. Norint greitai atpažinti netikras paskyras, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus.

Skaičiai vartotojo varde. Netikrų paskyrų vardai dažnai atrodo tarsi būtų sukurti be jokios vaizduotės. Taip pat varde dažnai naudojamos skaičių kombinacijos, pavyzdžiui „vartotojas12345“. Patikimi vartotojai dažniausiai renkasi aiškius, lengvai įsimenamus vardus, kurie atspindi jų tikrąją tapatybę ar yra susiję su jų atstovaujama organizacija.

Mažas draugų ir sekėjų ratas. Didelis sekėjų skaičius nebūtinai garantuoja informacijos patikimumą, tačiau paskyras su vos keliais sekėjais ar draugais reikėtų vertinti atsargiai.

Dažnai kartojasi tas pats beasmenis turinys. Netikrų paskyrų skleidžiamas turinys dažnai būna persmelktas radikalių idėjų, gali pasitaikyti ir propagandos. Be to, tokiose paskyrose gausu ir kito paviršutiniško turinio, kuriuo siekiama užmaskuoti tikruosius kėslus.

Perdėtai emocingi komentarai. Jei susiduriate su sensacinga informacija, nepasiduokite pirmajam impulsui ja patikėti. Nuolat užduokite sau klausimą: ar šiame šaltinyje pakanka įrodymų ir analizės? Ar nėra taip, kad šiuo komentaru bandoma manipuliuoti mano nuomone?

Nenurodyti patikimi šaltiniai. Efektyviausias būdas atpažinti dezinformaciją – tikrinti jos pirminį šaltinį. Pažiūrėkite, ar prie įrašo yra nurodomos žinomos žiniasklaidos priemonės ar moksliniai tyrimai. Net jei šaltiniai yra nurodyti, atlikite papildomą paiešką ir įsitikinkite, ar ta pati informacija skelbiama plačiau.

„Nors komentarų sekcijos galime semtis vertingų įžvalgų, svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti informaciją, atskirti faktus nuo manipuliacijų“, – sako J. Antropik.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB "Publicum"

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

2024-08-05 13:55

Laisvalaikis, pramogos, ITT

Internetas

Tyrimas: dauguma lietuvių ištikimi vienam socialiniam tinklui, o trečdalis susivilioja matomomis reklamomis

Nors kiekvieną dieną lietuviai dažniausiai naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, jo bendrą populiarumą nurungė „YouTube“ – pastaruoju naudojasi net 97 proc. šalies gyventojų. Tokias tendencijas atskleidė mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas. Be to, pasak Justinos Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovės, lygiai trečdalis respondentų atskleidė susivilioję prekėmis, pamatytomis socialinių tinklų reklamose.

Visų mylimiausias – „YouTube“

„Tele2“ atliktas tyrimas* parodė, kad 94 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, o 93 proc. respondentų naudoja ir jo susirašinėjimo platformą „Messenger“. Abi šias platformas Lietuvos gyventojai naudoja dažniausiai – bent vieną ar kelis kartus per dieną.

Tiesa, labiausiai paplitusia ir respondentų mėgstamiausia socialine platforma tapo „YouTube“ – ja Lietuvoje įvairiu dažnumu naudojasi net 97 proc. gyventojų.

„Galima pastebėti, kad „Facebook“ ir toliau išlieka daugiausiai ir dažniausiai naudojamas socialinis tinklas. Tuo tarpu „YouTube“ kanalas yra naudojamas plačiausiai, nes tik 3 proc. apklaustųjų nenaudoja šios platformos iš viso – tokio rezultato neparodė joks kitas socialinis tinklas“, – sako „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Pasak J. Antropik, „YouTube“ fenomeną lemia itin praktiški jo panaudojimo būdai: „Čia ieškoma visko – nuo instrukcijų, edukacijos, muzikos, smagaus ir lengvo turinio, iki filmukų vaikams, tad jis pritaikomas daugybėje gyvenimiškų situacijų. Turbūt galima teigti, kad „YouTube“ daugybei gyventojų net atstoja televiziją.“

Remiantis tyrimo duomenimis, 47 proc. apklaustųjų įvairiu dažnumu taip pat naudoja „Instagram“, dar 35 proc. – „TikTok“ platformą. Profesinis socialinis tinklas „Linkedin“ Lietuvoje naudojamas rečiau – dažniausiai atveriamas kartą per savaitę.

Lėtai šalyje prigyja ir neseniai pasirodęs socialinis tinklas „Threads“ – jo dar visiškai nenaudoja 92 proc. gyventojų. Prieš kelis metus pasirodęs ir didelio populiarumo sulaukęs „BeReal“, panašu, tapo nebeaktualus – jį vis dar naudoja vos 4 proc. respondentų.

Apsiperka paskatinti reklamų

Tyrimas parodė ir tai, kad socialiniuose tinkluose matomos reklamos paskatina žmones įsigyti prekes ir paslaugas. Anot J. Antropik, trečdalis (33 proc.) apklaustųjų teigia, kad pirko prekę ar paslaugą pagal soc. tinkluose matytą reklamą 1–2 kartus ar dar dažniau.

„Tai reiškia, kad trečdalis žmonių net sąmoningai pripažįsta, kad reklama padarė įtaką jų sprendimui pirkti paslaugą ar prekę. Įdomu ir tai, kad žmonės dažnu atveju neskiria, kuriame konkrečiai socialiniame tinkle matė reklamą. Galima daryti išvadą, kad socialiniai tinklai nėra labai atskiriami vienas nuo kito“, – pastebi „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Ekspertė priduria, kad tai, jog žmonės neatsimena, kuriame socialiniame tinkle pamatė prekės ar paslaugos reklamą, parodo, kad teikti prioritetą tik vienam kanalui neatneša naudos verslui.

„Kadangi žmonės reklamų nepriskiria išskirtinai kažkuriam kanalui, sunku prognozuoti potencialių pirkėjų elgesį viename ar kitame socialiniame tinkle. Dėl to tiems, kurie reklamuojasi internete, didžiausią naudą atneša platformų įvairovė – Lietuvos gyventojai aktyvūs daugybėje skirtingų soc. tinklų“, – sako J. Antropik.

*Tyrimą „Socialinių tinklų vertinimas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. balandžio 18–25 d. Tyrimas reprezentuoja 16–70 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie kasdien naudojasi bent vienu socialinių tinklu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 600 respondentų.

Internetas

Vis dažniau kankinantis FOMO jausmas: kodėl taip bijome kažką praleisti ir kuo čia dėti socialiniai tinklai?

Galbūt pažįstamas jausmas, kai norite likti namie, bet einate į seniai planuotą vakarėlį tik todėl, kad bijote praleisti jo įvykius. Tuomet jūs patiriate FOMO (angl. „fear of missing out“). Pasak Godos Nausėdaitės, „Jaunimo linijos“ savanorės ir klinikinės psichologijos magistrantės, nuolatinė baimė praleisti įvykius gali daryti įtaką skubotiems sprendimams ir kelti nerimą bei stresą. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, priduria, kad FOMO paskatina nuolat besikeičiantis socialinių tinklų srautas, kuriame svarbu atrasti balansą.

Bijome jaustis atskirti

Kelis pastaruosius metus viešojoje erdvėje vis dažniau galima pamatyti trumpinį FOMO (angl. „fear of missing out“). Šis terminas yra apibrėžiamas kaip nuolatinis nuogąstavimas praleisti malonių išgyvenimų patyrimus su kitais žmonėmis.

„Čia labai svarbus žodis yra „kiti“. FOMO būdingas noras prisijungti prie to, ką daro kiti žmonės. Mes, žmonės, turime įgimtą priklausymo poreikį. Nepatenkinus socialinio ryšio poreikio patiriame vienatvę, liūdesį, nepilnavertiškumo, beviltiškumo, nerimo jausmus. Patirdamas FOMO, žmogus išgyvena socialinių ryšių grėsmę, kuri sužadina simpatinę nervų sistemą, dar kitaip vadinamą „kovok arba bėk“, ir tada pradeda ieškoti būdų, kaip pajausti palengvėjimą“, – paaiškina G. Nausėdaitė.

Anot jos, FOMO galima pajausti paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad gavote pakvietimą į vakarėlį. Nors galbūt ir nedegate noru jame dalyvauti, vis tiek nueinate, nes žinote, kad draugai vėliau apie jį kalbėsis ir nenorite jaustis atskirti nuo šios bendros patirties arba praleisti kažką smagaus.

„Kitas pavyzdys – kai žmogus, girdėdamas apie aplinkinių pasiekimus profesinėje srityje, jaučia spaudimą dalyvauti papildomose kursuose ar seminaruose, kad nesijaustų atsilikęs ar praleidęs galimybę tobulėti“, – sako specialistė.

Paplitimą paskatino internetas

G. Nausėdaitė pastebi, kad nors baimės kažką praleisti jausmas egzistavo ir anksčiau, jis nebuvo taip plačiai aptarinėjamas. Atsiradus socialiniams tinklams padidėjo informacijos prieinamumas, žmonės ėmė labiau sekti kitų žmonių gyvenimus.

„Socialiniai tinklai ir technologijos iš esmės pakeitė, kaip suvokiame kitų žmonių patirtis, o tai savaime padidino FOMO jausmą visuomenėje. Taip pat dėl globalizacijos ir lengviau prieinamos informacijos daugiau sužinome apie įvairias galimybes. Tai gali sukelti jausmą, kad praleidžiame kažką, kas gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę“, – teigia specialistė.

Pasak jos, socialiniai tinklai leidžia matyti, ką veikia draugai, šeimos nariai ar net nepažįstami žmonės visame pasaulyje, o tai gali sukurti klaidingą įspūdį, kad visi nuolat patiria kažką įdomaus, todėl žmogus pradeda lyginti įvairias savo gyvenimo sritis su kitais.

„Socialiniai tinklai gali paskatinti ir dalyvavimą įvairiose veiklose tik tam, kad būtų galima įkelti nuotrauką ir sudaryti įspūdį, kad esu aktyvus. Tokiu atveju žmogus priima sprendimus remiantis socialiniu įvaizdžiu, o ne tikraisiais savo poreikiais ar norais“, – sako G. Nausėdaitė.

Žinovei pritaria ir „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė. J. Antropik teigimu, socialiniuose tinkluose FOMO gali pasireikšti kaip besaikis slinkimas ekranu (angl. „doom scrolling“) – kai negalime atsitraukti nuo ekrano, nes bijome nepamatyti kažko svarbaus.

„Socialiniai tinklai suteikia mums būdą visuomet būti pasiekiamiems, informuotiems, rasti bendraminčių. Tačiau turinio gausoje svarbu išlaikyti kritiškumą – suprasti, kad jums nebūtina dalyvauti visuose čia skelbiamuose renginiuose ar diskusijose, neprivaloma kiekvieną minutę sekti nuolat besikeičiančio srauto ar komentarų. Tyrimais jau patvirtinta, kad socialiniai tinklai gali turėti įtakos prastai emocinei savijautai, tad geriausia – ieškoti balanso ir jais naudotis saikingai. Tikrai nieko nepraleisite, jei prieš miegą nepažiūrėsite dar vieno „reels“ įrašo“, – sako J. Antropik.

„Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė pataria pasinaudoti kai kuriais socialinių tinklų nustatymais. Pavyzdžiui, nustatyti laiką, kurį galima leisti socialiniuose tinkluose per dieną – pasiekus limitą, būsite įspėti, kad laikas pasidėti telefoną. J. Antropik taip pat siūlo išjungti soc. tinklų pranešimus, pakeisti programėlių ikonų vietą ekrane taip, kad jas būtų sunkiau atsidaryti iš įpročio.

Pasekmės gali būti ilgalaikės

Pasak G. Nausėdaitės, baimė praleisti svarbų įvykį gali sutrikdyti gebėjimą adekvačiai įvertinti situaciją ir pasirinkti tai, ko norisi arba reikia, nes žmogus priima skubotus sprendimus vadovaujantis kitų nuomonėmis. Be to, FOMO gali turėti ir ilgalaikių pasekmių.

„Ilgalaikes pasekmes galime pajusti tada, kai tai pradeda trikdyti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad FOMO turi tiesioginės įtakos depresyvumui, nerimui ir stresui. Žmogų gali lydėti sumažėjęs pasitenkinimas savo gyvenimo kokybe, nepasitikėjimo savimi jausmas, sunkumai susitelkiant į dabartį, nes pradedama gyventi ateities projekcijomis ir tuo, ką galima dar būtų padaryti, užuot susitelkus į tai, kas vyksta čia ir dabar“, – sako specialistė.

Jos teigimu, vienas iš efektyviausių būdų mažinti FOMO yra sumažinti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą ir kitas meditacijos formas, galima padidinti gebėjimą koncentruotis į dabartį, o ne galvoti apie tai, ką praleidžiate.

„Svarbu išmokti atpažinti, kada sprendimai yra priimami dėl FOMO. Tai galima padaryti paklausiant savęs: ar tai tikrai man reikalinga, ar tai atitinka mano poreikius? Aiškiai apibrėžiant, kas yra svarbu, tampa lengviau atsispirti impulsui daryti kažką tik todėl, kad kiti tai daro. Na, o jeigu nepavyksta sau padėti pačiam, reikėtų kreiptis pagalbos į psichologus ar psichoterapeutus“, – pataria G. Nausėdaitė.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.