Tarptautinės socialinių tinklų dienos proga „Tele2“ pabrėžia, kad socialinius tinklus šiandien vis dažniau žmonės naudoja ne dėl poreikio, bet siekiant užimti save. Tai gali lemti socialinių tinklų priklausomybę. 

Socialiniai tinklai per keliolika metų tapo viena pagrindinių daugelio kasdienybės erdvių, kurioje bendraujama, dirbama, kuriama, informuojama ar ieškoma įkvėpimo. Tačiau kuo daugiau funkcijų persikelia į tas pačias programėles, tuo sunkiau atskirti, kada jos padeda, o kada ima mus valdyti.

„Socialiniai tinklai savaime nėra problema – tai įrankiai, kuriuos naudojame ryšiui, informacijai ir kūrybai. Tai tampa problema, kai telefoną išsitraukiame vos sustoję eilėje, prieš miegą ar pajutę nerimą“ – sako „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė Justina Antropik.

Jaunesni vartotojai dažniau patenka į aukštesnės rizikos skalę

„Tele2“ ir VU sukurtas testas padeda vartotojams įsivertinti, ar socialiniai tinklai netampa pernelyg dominuojančia kasdienybės dalimi. Daugiau kaip 8 tūkst. testą atlikusių žmonių duomenys rodo, kad jaunesnėse amžiaus grupėse priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika išlieka didesnė – 18–24 metų amžiaus grupėje ji siekia 44 proc.

Vis dėlto J. Antropik pažymi, kad tokius skaičius reikėtų vertinti ne kaip priekaištą jaunai kartai, o kaip signalą apie pasikeitusią skaitmeninę kasdienybę. Pasak jos, jauni žmonės gyvena aplinkoje, kurioje socialiniai tinklai nebėra atskira veikla – tai nuolatinė bendravimo, informacijos ir saviraiškos terpė.

„Jaunuoliams šios platformos dažnai yra vieta, kur vyksta pokalbiai, formuojasi santykiai, kuriamas įvaizdis ir sekamos aktualijos. Todėl vien pasakyti „naudokite mažiau“ nepakanka. Kur kas svarbiau padėti atpažinti, kada jos papildo kasdienybę, o kada pradeda išstumti poilsį, dėmesį mokslams ar darbui ir laiką be ekranų“, – teigia ji.

„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė pažymi, jog riziką didina ne tik praleistas laikas, bet ir naudojimo motyvas. Jeigu programėlės vis dažniau tampa pirmu pasirinkimu pajutus nerimą, nuobodulį ar norą atidėti nemalonią užduotį, tai gali būti ženklas, kad verta peržiūrėti savo skaitmeninius įpročius.

Svarbiausia – ne draudimai, o sąmoningas pasirinkimas

J. Antropik teigimu, vien praleidžiamas laikas dar neparodo tikrosios rizikos. Kur kas svarbiau įvertinti, ar žmogus geba laiku padėti telefoną į šalį, ar po naršymo jaučiasi pailsėjęs, o ne dar labiau išsiblaškęs, taip pat ar socialiniai tinklai netrikdo miego, susikaupimo, santykių ir emocinės savijautos.

„Lengviausias būdas tai padaryti – prieš atsidarant programėlę kaskart sau įvardyti tikslą. Ar noriu parašyti žinutę, patikrinti naujieną, įkelti turinį, ar tiesiog užpildyti laisvą laiką? Toks trumpas, bet vertingas klausimas sau leidžia sustabdyti automatinį veiksmą ir pamatyti, ar socialinius tinklus naudojame sąmoningai, ar tiesiog reaguojame į įprotį“, – komentuoja ji.

Pasak specialistės, sveikesnis santykis su socialiniais tinklais nebūtinai reiškia radikalų jų atsisakymą. Dažnai pakanka mažų, bet aiškių ribų – išjungti perteklinius pranešimus, nesinešti telefono į lovą ar sąmoningai palikti laisvų minučių dienoje be išorinių dirgiklių.

„Instagram“ gavo naują funkcija. Nuo šiol galima dalintis momentinėmis nuotraukomis su draugais. 

Kaip veikia „Instants“

Naujoji „Instagram“ funkcija „Instants“ vartotojams leidžia realiuoju laiku dalintis akimirkomis, kurių negalima pasirinkti iš galerijos. Turinys siunčiamas ne į viešą srautą ar istorijas, o tiesiogiai draugams, todėl ši funkcija labiau primena privatų pokalbį nei įprastą įrašą.

„Instants“ veikia dviem būdais: „Meta“ šį produktą pristato ir kaip naują funkciją pačiame „Instagram“, ir kaip atskirą programėlę, kuri naudoja tą patį minėto socialinio tinklo paskyros prisijungimą. Tai reiškia, kad vartotojai gali dalintis tomis pačiomis akimirkomis tiek pagrindinėje platformoje, tiek atskiroje „Instants“ aplinkoje.

„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovės Justinos Antropik teigimu, „Instants“ iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dar viena socialinių tinklų naujovė, tačiau iš tiesų keičia įprastą dalijimosi turiniu logiką.

„Ilgą laiką „Instagram“ buvo siejamas su kruopščiai atrinktu ir nugludintu turiniu, o „Instants“ juda priešinga kryptimi. Čia nebelieka galimybės atlikti kelis kadrus, juos taisyti, uždėti filtrus ar svarstyti. Tai greitas, neformalus ir į momentą orientuotas bendravimas“, – sako J. Antropik.

Kodėl atsirado toks formatas

Pasak J. Antropik, ši naujovė atsirado neatsitiktinai – ji atspindi vartotojų nuovargį nuo poreikio socialiniuose tinkluose nuolat atrodyti įdomiai, estetiškai ar nepriekaištingai.

„Žmonės yra pavargę nuo nuolat matomo tobulo ir dažnai dirbtinai kuriamo turinio socialiniuose tinkluose. Jiems norisi daugiau tikrumo, spontaniškumo ir mažiau poreikio viską pateikti nepriekaištingai. „Instagram“ šiuo žingsniu bando grąžinti natūralesnį, mažiau įpareigojantį bendravimą socialiniuose tinkluose“, – komentuoja ji.

Neišvengta ir nesusipratimų

Vos funkcijai pasirodžius, internete netruko pasklisti vartotojų istorijos apie netyčia išsiųstas nuotraukas. Dalis žmonių, bandydami išmėginti naujovę, ne iš karto suprato, kad padaryta nuotrauka adresatui išsiunčiama akimirksniu, todėl socialiniuose tinkluose greitai pasirodė ir pirmieji neigiami atsiliepimai. Vartotojai kritikavo neaiškų funkcijos veikimą, o dalis jų teigė dėl to patekę į itin nepatogias situacijas ar net netyčia pasidaliję privačiu turiniu.

„Tokios istorijos parodė, kaip stipriai esame pripratę prie „Instagram“ veikimo principo, kai prieš pasidalijant turiniu dar galime viską daug kartų peržiūrėti, pataisyti ar ištrinti. „Instants“ funkcija veikia visiškai kitaip, todėl nemaža dalis vartotojų pirmosiomis dienomis reagavo vedini įpročio. Dėl to netrūko atvejų, kai nuotraukos buvo išsiųstos ne tiems žmonėms ar pasidalinta turiniu, kurio viešinti apskritai nebuvo planuota“, – teigia J. Antropik.

Ką turėtų žinoti vartotojai

Tiems, kurie nenori naudotis šia funkcija, „Instagram“ leidžia ją paprastai išjungti pačioje programėlėje.

Tam reikia atsidaryti savo profilį, viršutiniame dešiniajame kampe paspausti trijų brūkšnių meniu, pasirinkti „Settings“, tuomet eiti į „Content Preferences“ ir įjungti parinktį „Hide Instants in Inbox“. Jei nuotrauka išsiunčiama per klaidą, ją dar galima skubiai atšaukti naudojant „Undo“ funkciją, kol gavėjas jos neatidarė.

Socialiniuose tinkluose esantys botai yra ne visada pastebimi, tačiau vis dažniau pajuntami. Nors Europos Sąjunga turi įrankių, kurie padeda kovoti su dezinformacija, tačiau tai ne visada padeda. „Telia“ DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas teigia, kad kovą apsunkina pilkoji zona tarp tai kas yra teisėta ir kas yra teisinga.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, kad pats technologijos egzistavimas nepažeidžia taisyklių – viską lemia jos panaudojimas. Tarnyba nereguliuoja pačių botų kaip technologijos – reguliuoja jų naudojimą ir vertina jų poveikį. Automatizuotos paskyros savaime nėra draudžiamos, tačiau jos tampa reguliavimo objektu, kai per jas platinamas neteisėtas turinys, iškraipomas viešasis diskursas, vykdomi sukčiavimo veiksmai ar kyla grėsmės demokratiniams procesams.

Prof. Pauliaus Pakutinsko teigimu, yra daug naudingų botų, jų buvimu džiaugiamės arba nepastebime, tačiau botus galima pasitelkti ir blogiems tikslams. Lietuva turi vidinių ir išorinių veikėjų, kurie nori internetinę erdvę išnaudoti savo piktavališkiems tikslams. Tam jie pasitelkia įvairias priemones, įskaitant ir botus, taip keldami grėsmę visuomenei. Todėl žalingi botai ir jų taikymas turi būti reguliuojami, o su pačiais botais – griežtai kovojama.

Šiandien kovą turėtų palengvinti Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act), kuris įpareigoja platformas veikti aktyviai. Dėl šio akto platformos idealiu atveju turėtų ne šiaip sureaguoti į vieną ar kitą kartą padarytus pažeidimus, o nuolat vertinti grėsmes ir užkirsti kelią dezinformacijai dar prieš jai išplintant.

„DI paremti žalingi botai sparčiai tobulėja – jie vis tiksliau imituoja realius vartotojus, maskuojasi ir apeina kontrolės mechanizmus. Todėl platformoms tenkančios prievolės yra tikrai stipri priemonė, bet vien platformų pastangų nepakanka – grėsmes reikia nuolat stebėti, tirti ir stabdyti. Net paprasti vartotojai gali pranešti apie įtartinas veiklas, o kompetentingos institucijos tiria tokius pranešimus. Aišku, visada savo ramybei galima sumažinti tokį poveikį paprasčiausiai mažiau naudojantis socialiniais tinklais, tačiau ar esame tam pasiruošę? Kuo mažiau įsitraukiame, tuo mažiau erdvės paliekame manipuliacijoms“, – teigia prof. P. Pakutinskas.

Platformas gąsdina tik baudos?

Naujausi 2025–2026 m. atvejai rodo, kad nors socialinių tinklų platformoms gresiančios baudos skamba įspūdingai, realiose situacijose jos suveikia pernelyg lėtai ir dažniausiai pavirsta bylinėjimosi procesais.

Pirmąjį reikšmingą precedentą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą – 120 mln. eurų baudą platformai „X“ – Europos institucijos skyrė tik po to, kai beveik dvejus metus tyrė, kaip ši platforma klaidino vartotojus „blue check“ dizaino sprendimais, slėpė informaciją apie reklamas ir aktyviai blokavo prieigą tyrėjams.

Tuo pat metu kitos platformos pajuto dar didesnes, tačiau labiau išskaidytas sankcijas: vien per 2025 m. Europos Sąjunga technologijų gigantėms išdalino baudų už maždaug 3,77 mlrd. eurų. Iš jų didžiausią smūgį gavo „Google“ (beveik 3 mlrd. eurų), o „Meta“ sulaukė papildomos 200 mln. eurų sankcijos ir per kelerius pastaruosius metus jau spėjo sukaupti baudų už daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Net kai reguliuotojai gali nubausti įmones milžiniškomis baudomis iki 6 proc. metinės pasaulinės apyvartos, procesai dažnai stringa dėl sudėtingų procedūrų ir milžiniškų kompanijų gebėjimo gintis. Pavyzdžiui, nors institucijos užfiksuoja, kaip „TikTok“ ar „Meta“ pažeidžia taisykles, sprendimų priėmimas užtrunka labai ilgai. Platformos samdo geriausius teisininkus, nes sumos tikrai labai didelės, ir randa originalių būdų, kaip susimažinti ar išvengti šių baudų. Net ir pačios didžiausios baudos, nors popieriuje atrodo didžiulės, iš tikro kanda iš lėto, veikia fragmentiškai ir greičiau tarnauja kaip derybinis svertas, o ne mechanizmas, kuris galėtų greitai paveikti technologijų galiūnes“, – teigia prof. Paulius Pakutinskas.

Slidi riba tarp to, kas neteisėta, ir to, kas kenkia

Europos mechanizmai, anot RRT, leidžia priversti platformas šalinti tik tą turinį, kuris griežtai pažeidžia įstatymus, bet jos visiškai neprivalo trinti to, kas tiesiog kenkia, nuodija viešąją erdvę ar skaldo visuomenę. Platformos šia teisine spraga puikiai naudojasi ir dažnai atsisako veikti.

Europos Komisija yra nurodžiusi, kad valstybės narės negali kurti paralelinių ar dubliuojančių nacionalinių kovos mechanizmų, kurie padėtų šalinti botus, ypač tais atvejais, kai kalbama apie dideles tarptautines platformas. Todėl Lietuva gali veikti tik pasitelkiant bendrus visoje ES taikomus įrankius.

Vilniaus universiteto parengtas ir „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus inicituotas tyrimas rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų socialiniais tinklais naudojasi aktyviai ir mano, kad šį įprotį gali lengvai pakeisti. Tačiau dažniausiai jokių veiksmų nesiima. 

Sieja su didesniu stresu

Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, tyrimo duomenimis, išlieka vienu iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų savijautai. Šiuo rodikliu Lietuva net dvigubai išskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

„Maždaug kas antras jaunas žmogus daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, o tai siejasi ir su prastesne savijauta – mažesnis streso lygis, remiantis tyrimu, paprastai reiškia ir mažesnę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką. Ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais“, – teigia S. Varnienė.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad jaunimą, kuris socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, labiausiai aplanko vienišumo jausmas – šią problemą nurodo daugiau nei trečdalis visų 18–24 metų lietuvių. Iš viso beveik pusė žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi per dažnai, jaučiasi vieniši, kai tarp neturinčių šios problemos vienatvę patiria 11 proc.

Nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas – 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų.

„Remiantis tyrimu, kas trečias socialinių tinklų ribojimo priemones taikantis gyventojas sąmoningai trumpina laiką ar rečiau jungiasi prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja“, – priduria S. Varnienė.

Padeda net maži pokyčiai

Norint teisingai išnaudoti socialinių tinklų teikiamas galimybes, svarbiausia suprasti jų veikimo principus, sako emocinės gerovės konferencijos „logOFF“ įkūrėjas Almantas Dulkys. Platformų algoritmai yra kuriami taip, kad maksimaliai išlaikytų vartotojo dėmesį, todėl naudojimąsi socialiniais tinklais jis pataria kontroliuoti bei nebūti tik pasyviu vartotoju.

„Socialinių tinklų poveikis smegenims yra susijęs su dopamino išsiskyrimu, panašiai kaip ir kitų įpročių atveju, todėl svarbu laiku atpažinti pirmuosius signalus, perspėjančius apie rizikingą naudojimą: mažėjantį produktyvumą, prastėjančią emocinę būseną, dėmesio koncentracijos problemas. Dauguma žmonių veiksmų imasi tik tada, kai problema jau tampa akivaizdi. Kaip ir su sveikata, prevencija yra kur kas efektyvesnė nei problemų gydymas, leidžianti anksčiau imtis pokyčių ir išvengti neigiamų pasekmių“, – teigia A. Dulkys.

Norintiems geriau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais, jis rekomenduoja pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių, pavyzdžiui, nesinešti telefono į vonios kambarį ar nenaudoti jo kaip žadintuvo. Tokie paprasti ir konkretūs sprendimai padeda sumažinti spontanišką naršymą bei nubrėžia aiškias ribas.

„Kitas svarbus žingsnis – sąmoningai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Viena iš veiksmingų strategijų yra nusistatyti konkretų laiką, kada galima juos tikrinti, pavyzdžiui, tik vakare. Taip formuojamas naujas įprotis, o smegenys palaipsniui pripranta prie mažesnio informacinio srauto, nepatiriant stipraus trūkumo jausmo“, – sako A. Dulkys.

Padėti be didesnio streso sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais gali ir kitos veiklos, kurios įtraukia ir skatina geras emocijas – gyvas bendravimas, stalo žaidimai, skaitymas ar sportas.

„Socialiniai tinklai savaime nėra blogis, problemos labiau kyla dėl perteklinio jų naudojimo. Kaip ir su kitais kasdieniais dalykais, svarbiausia yra saikas. Sąmoningas vartojimas ir palaipsniui formuojami nauji įpročiai leidžia susigrąžinti kontrolę ir užtikrinti sveikesnį santykį su technologijomis“, – priduria A. Dulkys.

Vilniaus universiteto (VU) ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ parengtas užsakomasis tyrimas rodo, kad dauguma lietuvių naudojasi socialiniai tinklais, tačiau jie sukelia problemu, ypač prieš miegą. Dažnai kelios minutės virsta keliomis valandomis, o prieš šią problemą priemonių, kontroliuoti perteklinį naudojimąsi, imasi labai retai.

Įtraukia nepastebimai

Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, savo paties elgesio suvokimas ir tikrieji įpročiai naršant socialiniuose tinkluose dažnai nesutampa – esame linkę nuvertinti, kiek daug iš tiesų naudojamės „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“ ar kitomis platformomis.

„Atlikome paprastą testą – prašėme praeivių gatvėje įvardyti manomą savo naudojimosi socialiniais tinklais laiką ir vėliau parodyti realią naudojimo statistiką telefone. Skirtumai buvo akivaizdūs. Dalis žmonių nuoširdžiai nustemba pamatę tikruosius skaičius, nes trumpi prisijungimai dienos eigoje galiausiai susideda į gerokai ilgesnį laiką nei tikėtasi“, – teigia J. Antropik.

Didelę įtaką tam daro ir socialinių tinklų algoritmai, sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Pirmosiomis sekundėmis pateikiamas vaizdo įrašo turinys dažnai būna itin įtraukiantis, mūsų smegenys vis negauna signalo, kad jau „laikas sustoti“, todėl nejausdami pabaigos jausmo lengvai pereiname prie sekančio vaizdo įrašo ir taip užsisukame nesibaigiančiame turinio sraute. Todėl planuotos penkios minutės nepastebimai gali virsti pusvalandžiu ar net valanda naršymo.

„Žmonės į socialinius tinklus neretai užsuka visai ne dėl pramogos siekio. Kartais tikslas būna labai konkretus – atsakyti į žinutę ar patikrinti darbinį elektroninį paštą. Tačiau vos tik atsidarius programėlę, dėmesį patraukia kiti pranešimai ar rekomenduojamas turinys, ir jau žiūrėk – darai visai ką kita, nei planavai“, – teigia J. Antropik.

Remiantis naujai atliktu tyrimu, dauguma Lietuvos gyventojų teigia, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, tačiau net 70 proc. nesiima net paprasčiausių savęs apribojimo veiksmų. Tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad savikontrolė dažnai yra kur kas sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tyrimas atskleidžia ir dažniausiai gyventojų taikomas socialinių tinklų ribojimo strategijas. Kas trečias apskritai jas taikantis gyventojas renkasi sąmoningai trumpinti laiką ar rečiau jungtis prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja.

Bausti savęs nereikėtų

Nors socialiniai tinklai savaime nėra blogis, o naudojami atsakingai jie gali tapti puikia priemone ryšiams palaikyti, I. Truskauskaitė pabrėžia, kad svarbiausia stebėti, ar po naudojimosi socialiniais tinklais nepablogėja mūsų savijauta.

„Ilgas naršymas prieš miegą gali lemti miego trūkumą ir mažesnį produktyvumą kitą dieną. Kai skaitmeninis įprotis ima kenkti sveikatai, darbui ar šeimai, tai jau gali būti signalas ieškoti sprendimų“, – sako ji.
Tiesa, dėl perteklinio socialinių tinklų naudojimo nereikėtų savęs bausti. Griežti draudimai ar kaltinimas dažnai sukelia priešingą efektą ir tik sustiprina potraukį. Todėl ekspertė pataria socialinius tinklus kartais pakeisti kita emocinei savijautai naudinga veikla.

„Vietoje betikslio scrollinimo galima rinktis sportą, trumpą pasivaikščiojimą ar pokalbį su draugu. Tokia veiklos pakeitimo strategija padeda palaipsniui formuoti naujus įpročius be kardinalių apribojimų“, – priduria ekspertė.

Savo ruožtu „Tele2“ atstovė J. Antropik siūlo išnaudoti ir telefono nustatymuose esančias galimybes. Dauguma išmaniųjų įrenginių leidžia nustatyti laiko limitus konkrečioms programėlėms. Kitas veiksmingas metodas – pakeisti programėlių išdėstymą telefone arba jas paslėpti atskiruose aplankuose.

Svarstantiems apie radikalesnį sprendimą, visišką programėlių ištrynimą, J. Antropik siūlo pirmiausia atsakyti sau, kokią funkciją kiekvienas socialinis tinklas mūsų gyvenime atlieka. Jei platforma naudojama daugiausia susirašinėjimui, galbūt verta šią funkciją perkelti į kitas programėles, kuriose yra mažiau blaškančio perteklinio turinio.

„Tele2“ kartu su VU sukūrė nemokamą testą, leidžiantį greitai įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir gauti įžvalgų bei patarimų, kaip jais naudotis saugiai ir atsakingai. Tai padaryti galima čia: https://tele2.lt/socialiniai-tinklai-ir-tu?ref=Testas.