Login to your account

Username *
Password *

Praėjusią savaitę technologijų gigantai, įskaitant „Microsoft“, „Meta“, „Google“, „Amazon“, „X“, „OpenAI“ ir „TikTok“ paskelbė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti riziką, kad dirbtinis intelektas sutrikdys šių metų rinkimus JAV. Susitarimu siekiama pažaboti dirbtinio intelekto sukurtas nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, kurie gali suklaidinti rinkėjus apie kandidatus ar balsavimo procesą. Visgi, kol kas didele problema išlieka ir milijardai socialinius tinklus užplūdusių dirbtinio intelekto sukurtų netikrų socialinių tinklų profilių.

Kaip rodo „Facebook“ statistika, kasmet tokių profilių pašalinama net keli milijardai, o šios problemos niekaip nepavyksta pažaboti ir visiems kitiems socialiniams tinklams. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertai pateikia penkis žingsnius, kaip atpažinti netikras paskyras ir nuo jų nenukentėti. 

„Facebook“ ir „Instagram“ valdanti „Meta“ jau ne vienerius metus skundžiasi, kad į pagalbą kuriant netikrus profilius sukčiams vis dažniau ateina ir dirbtinis intelektas (DI). DI sugeneruoja realistiškai atrodančias nuotraukas, asmeninius įrašus ir kitą informaciją, todėl ant jo kabliuko kartais užkimba net ir įgudę asmenys. Tyrimas nustatė, kad 2022 m. tokias DI kurtas paskyras naudojo daugiau nei du trečdaliai organizuotų grupuočių. 

„Netikri profiliai gali kėsintis į vaikus, bandyti įvilioti į finansines piramides, skleisti dezinformaciją ar tiesiog tyliai rinkti privačią informaciją didesniems nusikaltimams. Tačiau atpažinti padirbtus profilius nėra neįmanoma. Svarbiausia akylai išnagrinėti jų skelbiamą asmeninę informaciją, patikrinti ryšius su kitais profiliais ir paieškoti informacijos apie juos kituose šaltiniuose“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.

Atlikite greitą profilio „skrodimą“

Iš nepažįstamo asmens gavus privačią žinutę ar prašymą priimti į draugus, reikia susilaikyti nuo bet kokių aktyvių veiksmų. Pirmiausia patartina atsidaryti jo profilį ir paieškoti tipinių melagingą tapatybę išduodančių veiksmų. Dėmesį reikėtų nukreipti į profilio sukūrimo datą, išsilavinimą ir darbovietę.

„Jei sukčius prisistato žinomu žmogumi ar įmone, šalia jo profilio vardo „Facebook“, „Instagram“, „X“ ir „TikTok“ reikėtų ieškoti mėlynos varnelės. Ji reiškia, kad asmens tapatybė buvo patikrinta ir paskyra iš tiesų priklauso jam. Kartu su jos nebuvimu, apgavystę gali išduoti „šviežia“ profilio sukūrimo data ir tarpusavyje nederanti profilio informacija. Pavyzdžiui, nurodytas vyresnis amžius ir profilio nuotraukoje matomas jaunas žmogus ar biografijoje esanti itin aukšta pozicija žinomoje įmonėje ir visai kitoje pasaulio pusėje esanti gyvenamoji vieta“, – įspėja I. Bimbirytė-Yun. 

Apgavikams koją pakišti gali ir jų „Facebook“ profilio nuoroda. Dažnai norėdami tą pačią paskyrą panaudoti naujoms nelegalioms veikloms, nusikaltėliai gali pakeisti jos profilio vardą. Deja, to nepakanka, kad vartotojo vardas pasikeistų paskyros internetinėje nuorodoje, todėl vardo nesutapimas paskyroje ir naršyklės URL eilutėje yra labai rimta raudona vėliavėlė.

Panagrinėkite skelbiamą turinį

Pastaruoju metu socialiniams tinklams akcentuojant paskyros sukūrimo datą kaip patikimumo rodiklį, piktavaliai vis dažniau supirkinėja nebenaudojamus seniai sukurtus profilius, todėl pasikliauti vien tik paskyros amžiumi nėra geras sprendimas. Alternatyviu vartotojo patikimumo įrodymu gali tapti profilyje skelbiamas turinys.

Apie apgavystę gali byloti arba itin menkas aktyvumas, arba daug neseniai vienas po kito paskelbtų įrašų, kurių tekstai atrodo rašyti roboto, o jų iliustracijos – nesutampa su vartotojo profilio atvaizdu.

Tikrinkite sąsajas su kitais asmenimis

Norėdami sustiprinti paskyros legitimumo įspūdį, kibernetiniai verteivos taip pat neretai pasistengia pasididinti sekėjų skaičių. Kadangi rezultato reikia greitai, sekėjai yra ne organiškai surenkami, o elementariai nusiperkami internete. Tą labai aiškiai išduoda tokie paradoksai, kai apsimetėlis dedasi lietuviu, tačiau draugų ar sekėjų sąraše turi tik kelis lietuvius, o visi kiti likę asmenys yra akivaizdžiai kilę iš Azijos ar Afrikos šalių.

Visgi, netikrų profilių kūrėjai, siekdami atrodyti kuo įtikinamiau, jums priėmus kvietimą draugauti, po to jį gali  išsiųsti ir jūsų draugams, Taip gali susidaryti situacija, kai jums tikrinant profilio tikrumą, matote ir bendrų draugų. Tad jeigu jau turite įtarimų, kad profilis yra netikras, ne tik patys raportuokite tokį profilį, bet ir informuokite apie tai socialinio tinklo bendrus draugus.

Paieškokite daugiau informacijos internete

Šiuolaikinio žmogaus skaitmeninę tapatybę sudaro duomenys labai įvairiuose informaciniuose ištekliuose. Tai gali būti skirtingų socialinių tinklų paskyros, paminėjimai darbovietės ar nevyriausybinių organizacijų svetainėse, įrašai atvirai prieinamuose registrų duomenų bazėse.

„Kilus įtarimui, potencialaus apsimetėlio vardą galima nukopijuoti ir įklijuoti „Google“ paieškos laukelyje. Jei apart vienos socialinio tinklo paskyros internete nėra jokių kitų šio asmens paminėjimų, vargu, ar toks žmogus iš tiesų egzistuoja. Kita vertus, nusikaltėlis gali naudoti vogtą tapatybę, todėl radus daugiau įrašų internete, aferos scenarijaus iškart nereikėtų atmesti. Tokiu atveju į surastą informaciją verta geriau įsigilinti, sutikrinant, ar minimo asmens atvaizdas bei veikla atitinka į mus besikreipusio asmens profilį ir prašymus“, – akcentuoja pašnekovė.

Nepasiduokite spaudimui 

Net jeigu įtartinas profilis praeina visus minėtus filtrus, vis tiek egzistuoja tam tikras apgavystės šansas. Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens elgesį, bendraujant su jumis. Apsimetėliai prekes ar paslaugas dažnai siūlo labai įkyriai ir pabrėžia pasiūlymo laikinumą. O jei rašoma pažinties tikslais, besimezgančius santykius siekiama vystyti labai greitai. Tokioje situacijoje svarbu atsispirti potencialaus apgaviko spaudimui. Tikėtina, kad matydama jūsų „atšalimą“ kita pusė pasiduos pirmoji ir šį laiką bus linkusi investuoti naujų aukų paieškai.

„Vis dėlto susidūrus su netikru profiliu svarbu ne tik nepasiduoti jo įtakai, bet ir pasistengti, kad jis nepakenktų mažiau pastabiems žmonėms ir būtų kuo greičiau užblokuotas. Tą galima padaryti vartotojo profilio puslapyje paspaudus tris taškus ir atsidariusiame meniu pasirinkus raportavimo arba angliškai „Report“ funkciją. Kadangi tas pats nusikaltėlis, susikūręs naują paskyrą, į jus taikytis gali ir vėliau, „Instagram“ leidžia užblokuoti ir būsimus ar kitus jo turimus profilius – meniu tereikia spustelėti pasirinkimą „Block the account and other accounts they may have/create“, – pataria ekspertė. 

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertė pataria nepamiršti ir savo atžalų. Vaikai paprastai neturi pakankamai kritinio mąstymo, kad sugebėtų atskirti tikras paskyras nuo padirbtų, todėl jų veiklą socialinėje erdvėje turėtų prižiūrėti tėvai. „Instagram“ jau kurį laiką siūlo keletą funkcijų, kurios leidžia sekti vaiko gyvenimą socialinėje erdvėje. Visų pirma, vienas iš tėvų „Instagram“ nustatymų „Supervision“ skiltyje į vaiko paskyrą gali nusiųsti kvietimą priežiūrai. Patvirtinus kvietimą, globėjai savo „Instagram“ paskyroje gali matyti, kiek laiko socialiniame tinkle praleidžia per dieną, kokius profilius seka ir kas seka jį. Taip pat labai svarbu nustatyti tinkamus privatumo nustatymus ir idealiu atveju profilis nebus viešas.

Analogišką funkcionalumą siūlo ir „TikTok“. Programėlės privatumo parinkčių skiltyje esanti „Family Pairing“ funkcija leidžia suporuoti vaiko ir vieno iš tėvų profilius bei vėliau kontroliuoti, koks turinys jiems gali būti rodomas ir kas jiems gali siųsti žinutes.

Kas trečias Lietuvos gyventojas patiria kibernetinius incidentus. Nuotoliniai sukčiai kelia grėsmę ne tik lengvai pasiekiamiems vartotojų duomenims, bet ir jautriai informacijai, tokiai kaip banko ar asmens duomenys. Lietuvoje surinkti duomenys rodo, kad šaltuoju sezonuužfiksuotas interneto sukčių suaktyvėjimas, kuris vis dar išlieka stabilus. Ekspertas pasakoja, kad pasitelkus prevencines priemones vien per sausio mėnesį buvo sustabdyta beveik 7 mln. sukčiavimo atvejų. 

 

„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad nuo rudens internete suaktyvėjo kenkėjiškų atakų skaičius. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų bei užkirtome kelią 7 mln. sukčiavimo atvejų“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva produktų vadovas Eligijus Rakickas. 

Pernai rudenį suaktyvėjo kenkėjiška veikla 

2023 metų duomenys atskleidė, kad sukčių ir kenkėjiškų programų veikla po vasaros išaugo. Pasak „Bitės eksperto, tai galėjo lemti ir tai, kad žmonės rudenį aktyviau naršo internete. 

„Įprastai maždaug 34 proc. žmonių, arba kas trečias naršydamas internete, kas mėnesį patiria bent po vieną incidentą. Matome, kad rudenį šis skaičius išaugo dar 6 proc. Tai gali lemti ir tai, jog atšalus orams žmonės dažniau būna namuose ir išaugina naršymo mastą. Nenuostabu, kad grėsmių skaičius internete taip pat išauga“, – teigia E. Rakickas.  

Svarbu suprasti, jog kenkėjiškas turinys – kibernetinių nusikaltėlių veiklos padarinys. Jis įprastai vartotojus pasiekia netikėtai ir iš pirmo žvilgsnio neatrodo pavojingai. Tačiau paspaudus nuorodas ar pradėjus naršyti naujame tinklalapyje, galima nesunkiai prarasti jautrią informaciją, kurią sukčiai panaudos prieš patį žmogų.  

„Kenkėjiškų veiklų yra pačių įvairiausių: nuo imituoto reklaminio pranešimo iki atsiųstos aktyvios nuorodos. Svarbu į tokius dalykus žiūrėti ypač kritiškai ir nesiimti impulsyvių veiksmų – neaktyvuoti atsiųstų nuorodų ir nesidalinti asmenine informacija. Dažnu atveju sukčiai to ir tikisi, tad atsiradus galimybei nedvejodami pasinaudoja vartotojų patiklumu“, – sako „Bitės” produktų vadovas.  

Dominuoja programos ir sukčių veikla  

Kaip pastebi E. Rakickas, dažniausiai internete bandoma apgauti pasitelkus kenkėjiškas programas: „Jau pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų, kurios sudaro beveik 94 proc. visų interneto sukčiavimo incidentų. 

Kita daugiausiai pavojaus kelianti priemonė – sukčių veikla. „Sukčiai aktyviai bando paveikti žmonių duomenis ir įvilioti į pinkles – pirmąjį šių metų mėnesį užkirtome kelią beveik 7 mln. atvejų. Minėti incidentai sudaro beveik 22 proc. visų iškylančių grėsmių naršant internete“, – atskleidžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ produktų vadovas.  

E. Rakicko teigimu, minėtus skaičius pasiekti padėjo apsaugos paslauga, kuri padeda atpažinti interneto sukčių klastą. „Interneto apsauga+“ atpažįsta dažniausiai naudojamas programėles ir automatiškai blokuoja kenkėjišką turinį. 

Apsaugo ir vaikus 

Naudojant šią paslaugą tėvai gali kontroliuoti vaikų naršymą ne tik internete, bet ir įvairiose programėlėse. Pasitelkus „Tėvų kontrolės“ parinktį nesunkiai nustatoma, kokios programos ar internetinės svetainės yra aktyvuojamos – taip atžalas apsaugant nuo kenkėjiško turinio. 

„Siekiame, kad vaikų naršymas internete būtų kuo saugesnis. Suteikiame tėvams galimybę apsaugoti savo vaikus nuo žalingo turinio ir įsitikinti, kad mažųjų šeimos narių naršymas internete ir programėlėse nekelia pavojaus“, – sako E. Rakickas. 

Aptikus nesaugaus turinio pavojus ar galimą sukčių riziką, informacija yra skubiai perduodama klientams. Apie galimo įsilaužimo atvejus informuojama kuo skubiau, kad žmonės apsaugotų jautrią informaciją ir pačią paskyrą. Įspėjimai siunčiami trumposiomis SMS žinutėmis arba nurodytu el. pašto adresu. 

Ekspertas taip pat akcentuoja, jog pasitelkus šią prevencinę priemonę apsaugoma ne tik nuo virusų, „AdBlock“, bet ir nuo asmeninių duomenų pažeidimo. Su šia paslauga naršymas internete ne tik saugesnis, bet ir patogesnis.  

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius laikytis tvarkos, kuri leis atpažinti, žymėti ir stabdyti apsimestines sukčių siunčiamas trumpąsias žinutes.

„Pirmą kartą nustatėme apsimestinių trumpųjų žinučių identifikavimo tvarką. Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai nuo šiol turės identifikuoti apsimestines SMS iš bendro SMS srauto ir tokiu būdu užkirsti kelią vartotojams netekti asmeninių duomenų ar finansų“, – sako Jūratė Šovienė, RRT tarybos pirmininkė.

Jos teigimu, apsimestinės žinutės yra itin dažnai sukčių pasitelkiama priemonė, tą RRT ekspertai girdi ir iš Lietuvos senjorų, kai veda jiems specialias dirbtuves „Nė vienas nėra pamirštas“ ir moko, kaip atpažinti skaitmeninius sukčius.

Nuo šiol naudodami filtravimo priemones, operatoriai turės aptikti interneto puslapių nuorodas ir įvertinti, ar jos nėra įtrauktos į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) sudaromą žalingų interneto resursų sąrašą. Jeigu nuoroda bus sąraše, tokios SMS žinutės bus blokuojamos. 

Kitais atvejais, kai SMS žinutėje esanti nuoroda nėra įtraukta į NKSC sąrašus, tačiau kelia pagristų įtarimų, SMS gavėjas bus įspėtas apie galimai apsimestinę SMS, o nuorodą operatorius turės persiųsti NKSC patikrinimui.

Pasak J. Šovienės, atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimo metodai naudojant SMS nuolat kinta ir tobulėja, RRT nustatė, kad apsimestinėmis ar galimai apsimestinėmis SMS operatoriai turėtų laikyti ir kitas, t. y. tvarkoje nustatytų kriterijų neatitinkančias, SMS.

„Norime įgalinti operatorius operatyviai reaguoti į naujus sukčiavimo atvejus ir juos užkardyti. Tad jeigu jie turi informacijos, leidžiančios įtarti, kad SMS yra galimai apsimestinė, privalo imtis priemonių ir taip siekti apsaugoti vartotoją“, – pabrėžia J. Šovienė, RRT pirmininkė.

Tai – ne pirmasis RRT sprendimai skaitmeniniams sukčiams užkardyti. Pernai mobiliojo ryšio operatoriai buvo įpareigoti blokuoti prieigą prie žalingų interneto resursų bei persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius.

Dar vienas 2023 m. įsigaliojęs įpareigojimas – blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje. Operatoriai privalo blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams.

Šalyje plinta pavojinga kibernetinė ataka – programišiai bando apsimesti populiaria internetine parduotuve „AliExpress“. Lankydamiesi įvairiose interneto svetainėse, naudotojai gali susidurti su iššokančia reklama, skelbiančia apie laimėtą prizą. Paspaudus nuorodą, iš žmonių bandoma išvilioti jautrią informaciją, pavyzdžiui, banko prisijungimo duomenis. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad tokios fišingo (angl. „phishing“) atakos ir toliau išlieka tarp dažniausiai pasitaikančių grėsmių.

Bando apgauti parduotuvės kopija

Praėjusį mėnesį kai kurie interneto naudotojai Lietuvoje naršydami galėjo susidurti su iškylančiu reklaminiu skelbimu, kuriame buvo pranešama, kad jie laimėjo „AliExpress“ prizą. Kad sužinotų, koks tai prizas ir galėtų jį „atsiimti“, žmonių prašyta paspausti nuorodą, nuvedančią į suklastotą svetainę, kurioje prašoma pasidalinti įvairiais asmeniniais duomenimis.

„Toks sukčiavimo būdas – iššokančios reklamos su netikromis nuorodomis – egzistuoja jau labai seniai ir pasitaiko net patikimuose tinklalapiuose. Tačiau tai nesumažina jo keliamos grėsmės, nes vos vienas paspaudimas gali lemti įvairių asmeninių ir bankinių duomenų praradimą. Panaši grėsmė pasirodė ir kitose šalyse, ne tik Lietuvoje“, – sako D. Drakickas.

Populiarus atakų būdas

Anot eksperto, fišingas išlieka antra pagal dažnumą grėsmė Lietuvos naudotojams, kelianti pavojų jų asmeniniams duomenims. Per spalio mėnesį „Tele2“ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga užkirto kelią 42,2 mln. kibernetinių grėsmių, iš kurių – 16,4 mln. fišingo atakų.

Piktavaliai naudojo įvairius fišingo metodus, kuriais bandė įtikinti nieko nenutuokiančius žmones pasidalyti su jais savo informacija. Vienas iš metodų buvo bandymas gauti naudotojų el. pašto adresus ir slaptažodžius IPFS (bendro dalijimosi) failuose.

Praėjusį mėnesį taip pat plito kita ataka, susijusi su el. laiškais siunčiamu šlamštu, kurioje žmonėms buvo siūloma prisijungti prie savo paskyrų įvairiose svetainėse. Taip buvo siekta išvilioti prisijungimo duomenis. 

„Nors tokios grėsmės įprastai gana greitai atskleidžiamos ir su sukčiais greitai susidorojama, kiekvieną mėnesį jų atsiranda vis daugiau. Todėl naudotojai tikrai turėtų išlikti budrūs, kai jiems staiga liepiama įvesti savo prisijungimo duomenis nepatikrintose svetainėse ar įtartinais būdais“, – pataria D. Drakickas.

Kitos dažniausiai pasitaikiusios kibernetinės grėsmės spalį buvo susijusios su kenkėjiškomis programomis (angl. „Malware“), kurios užėmė pirmąją vietą, antroje vietoje atsidūrė fišingo atakos, o trečioje – kriptovaliutų kasimo atakos.

Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

 

 

Duomenų viliojimo (angl. phishing) el. laiškai yra nusikaltėlių pirmo pasirinkimo ginklas ketinant pavogti žmonių asmeninius duomenis ir į jų įrenginius įkelti kenkėjiškas programas (angl. malware). Užtenka vos akimirkos, kad taptumėte sukčiavimo auka. Jūs tiesiog gaunate iš pažiūros nekenksmingą el. laišką su nuoroda, kurią jums liepta spustelėti „kol dar nevėlu“. Bet ką daryti, jei iškart po to jus apima nerimo jausmas ir suprantate, kad visa tai buvo apgaulė?

1. Nesuteikite (daugiau) jokios informacijos

Tarkime, jog iš internetinės parduotuvės gavote el. laišką, kuris jums pasirodė šiek tiek įtartinas, tačiau vis dėlto paspaudėte prisegtą nuorodą tiesiog iš smalsumo. Nuoroda nukreipia jus į svetainę, kuri atrodo patikima, bet abejonės jausmas neišnyksta. Pats paprasčiausias metodas yra susilaikyti nuo bet kokios papildomos informacijos dalijimosi – neįveskite savo kredencialų ar banko sąskaitos duomenų. 

2. Atjunkite savo prietaisą nuo interneto

Kai kurios duomenų viliojimo atakos gali priversti jus suteikti sukčiams prieigą prie jūsų įrenginio. Jie gali įdiegti kenkėjišką programą, rinkti informaciją apie jus arba perimti valdymą ir nuotoliniu būdu kontroliuoti pažeistą prietaisą. Norint sumažinti žalą, būtina imtis skubių veiksmų. Pradėkite atjungdami įrenginį nuo interneto – laidinio ar Wi-Fi tinklo.

3. Sukurkite atsarginę savo duomenų kopiją

Atsijungus nuo interneto turėtumėte sukurti atsargines failų kopijas. Svarbiausia pasirūpinti neskelbtinais dokumentais su jautria informacija bei failais, turinčiais didelę asmeninę vertę. Vis dėlto atsarginių kopijų kūrimas po įsilaužimo gali būti rizikingas, nes duomenys jau galėjo būti pažeisti. Tad turėtumėte reguliariai ir prevenciškai kurti atsargines failų kopijas. Jei kenkėjiška programa patektų į jūsų įrenginį, galite atkurti duomenis iš išorinio kietojo disko, USB atmintinės arba debesų saugyklos paslaugų.

4. Atlikite kenkėjiškų programų ir kitų grėsmių nuskaitymą

Atlikite visą įrenginio nuskaitymą naudodami patikimo tiekėjo nuo kenkėjiškų programų apsaugančią programinę įrangą. Idealiu atveju papildomai atliktumėte antrą nuskaitymą, naudodami, pavyzdžiui, ESET nemokamą įrankį Online Scanner. Atsisiųskite skaitytuvą į prietaisą arba į atskirą įrenginį, tokį kaip USB jungtis, kurį tada galėsite įdėti į pažeistą kompiuterį ir iš ten įdiegti programinę įrangą. Jei skaitytuvas aptinka įtartinų failų, vadovaukitės instrukcijomis tam, kad juos pašalintumėte. Jei nuskaitymo procesas neranda jokios galimos rizikos, bet jums vis tiek kyla abejonių, susisiekite su jūsų saugumo programinės įrangos tiekėju. 

5. Apsvarstykite gamyklinių nustatymų atkūrimo galimybę

Gamyklinių parametrų atkūrimas reiškia telefono grąžinimą į pradinę būseną pašalinant visas įdiegtas programas ir failus. Nors kai kurių tipų kenkėjiškos programos gali išlikti jūsų įrenginyje net po visiško pradinių nustatymų atkūrimo, tačiau tikėtina, kad išvalius įrenginį bus sėkmingai pašalinta bet kokia grėsmė.

6. Iš naujo nustatykite savo slaptažodžius

Sukčiavimo el. laiškai gali priversti jus nenoromis atskleisti savo jautrius duomenis, tokius kaip ID numerius, banko ir kredito kortelių detales arba prisijungimo kredencialus. Net jei nepateiksite savo duomenų, gali būti, kad jūsų įrenginyje įdiegta kenkėjiška programa gali pati susekti geidžiamą informaciją. Jei manote, kad taip yra jūsų atveju, ir jeigu apgaulinguose el. laiškuose jūsų prašoma pateikti konkretų prisijungimo vardą, turėtumėte nedelsdami pakeisti savo prisijungimo kredencialus, ypač jei tą patį slaptažodį pakartotinai naudojate keliose paskyrose.

7. Susisiekite su bankais, administracijomis ir paslaugų teikėjais

Jei įvedėte banko detales arba prisijungimo duomenis prie svetainės, turinčios prieigą prie jūsų kortelių, nedelsdami informuokite savo banką. Jūsų kortelė gali būti užblokuota arba užšaldyta, kad ateityje būtų išvengta panašaus sukčiavimo.

8. Pastebėkite skirtumus

Nusikaltėliai, sėkmingai įsilaužę į jūsų įrenginį ar paskyrą, gali pakeisti prisijungimo duomenis, el. pašto adresus, telefono numerius ar bet ką, kas tik galėtų padėti jiems įsitvirtinti. Peržiūrėkite savo veiklą socialinių tinklų paskyrose, banko informaciją ir internetinių pirkinių užsakymų istoriją. Pavyzdžiui, jei pastebėjote mokėjimus, kurie atrodo įtartini, nepažįstami ar neteisėti, praneškite apie tai, pakeiskite prisijungimo duomenis ir paprašykite grąžinti pinigus.

9. Ieškokite neatpažintų įrenginių

Jei įsilaužėliai pavogė jūsų paskyros duomenis, tikėtina, kad jie bandė prisijungti naudodami savo įrenginį. Dauguma socialinių tinklų platformų saugo jūsų dabartinių prisijungimo seansų įrašą privatumo nustatymuose. Patikrinkite jį ir priverstinai atsijunkite nuo bet kurio nežinomo įrenginio.

10. Informuokite savo draugus, kontaktus, paslaugų teikėjus ir darbdavį

Kartais sukčiai naudoja jūsų paskyros, į kurią įsilaužė, kontaktų sąrašą tam, kad platintų apgaulingas nuorodas. Būkite atidūs ir imkitės veiksmų, kurie užkirstų kelią kitiems pakliūti į tos pačios apgaulės kėslus. Jei kibernetinė ataka yra susijusi su jūsų darbo paskyromis arba darbdavio išduotais įrenginiais, vadovaukitės savo įmonės taisyklėmis, nurodančiomis, kaip elgtis įvykus kibernetiniam incidentui, ir nedelsdami praneškite apie jo atvejį savo vadovui bei IT skyriui. Pagrindinės el. pašto paslaugos, tokios kaip „Outlook“ arba „Gmail“, taip pat siūlo įrankius, skirtus pranešti apie apgaulingus elektroninius laiškus tiesiai iš pašto dėžutės.

Puslapis 1 iš 5
„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai